Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos V. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo A. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-615-512/2017 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Išdavė pareiškėjai V. L. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-615-512/2017.Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. e2-615-512/2017 teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės V. L. ir atsakovo A. L. taikos sutartis, pagal kurią atsakovas A. L. sutinka, kad būtų padidintas išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui, ir įsipareigoja mokėti nepilnamečio sūnaus B. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą atsakovas įsipareigojo mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymą, pripažino, jog suinteresuotas asmuo taikos sutarties sąlygų nevykdo, todėl yra pagrindas išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo argumentai.

Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį. Nurodo, kad nėra skolingas V. L. dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo, nes iš A. L. darbo užmokesčio yra išskaitoma 147,27 eurai nepilnamečio vaiko išlaikymui, be to, jis papildomai kas mėnesį perveda 25 eurus vaiko išlaikymui į V. L. banko sąskaitą. Teigia, kad taikos sutarties sąlygas vykdo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog suinteresuotas asmuo (apeliantas) nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas). Kaip patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą dėl išlaikymo priteisimo išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-615-512/2017. Kadangi minėta nutartis įsiteisėjo, ji jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, sutikdamas su apeliantu, konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalis. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino, kokios konkrečiai taikos sutarties sąlygos nevykdomos ir jų nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę ir pan.Iš pateikto atskirojo skundo matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui mokėjimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko interesais. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų CPK nustatyta tvarka apeliantui neįteikė ir nesudarė galimybės jam pareikšti nuomonę dėl pareiškėjos prašymo, pateikti įrodymus, nors, minėta, teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nepasisako dėl šalių nurodytų aplinkybių, nes jų pagrįstumą turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, apie gautą prašymą tinkamai nepranešė apeliantui, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos V. L. prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.