- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- II-921-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00775-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- R. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti Kauno apskrities VPK (toliau – ir institucija) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kadangi dėl šio pažeidimo nagrinėjimo jis negalėjo atvykti, nes gavo elektroninį laišką, kurio savo telefone negalėjo atidaryti. Skunde taip pat nurodoma, kad automobilį pažeidimo metu vairavo ne jis. Jam buvo atimta teisė vairuoti, dėlto automobilį jis buvo palikęs darbe, kur juo galėjo pasinaudoti kiti kolegos. Pagal prašymą dar negavo vaizdinės medžiagos.
2. Teismo posėdyje pareiškėjas skundo iš esmės nepalaikė, nurodė, jog pripažįsta inkriminuotus administracinius nusižengimus. Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad tai jis 2023 m. liepos 17 d. neprisisegęs saugos diržų vairavo Volkswagen transporter. Dabar susipažino su medžiaga, su nuotraukomis, todėl pripažįsta nusižengimus, anksčiau nematė vaizdinės medžiagos. Blogai padarė, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, gailisi. Nežinojo, kad praėjus teisių atėmimo laikotarpiui negali automatiškai vairuoti nepabaigęs papildomų vairuotojų kursų. Prašo pakeisti nutarimą sušvelninant nuobaudą, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), turi mažametį (duomenys neskelbtini) kūdikį, dirba Kaune UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jį žmona vežioja į darbą, keliasi anksti kartu su juo, kad jį nuvežti į darbą, nes darbas nuo 6 val. ryto, o autobusas važiuoja tik 8 val.
Atsiliepimas
3. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad R. S. 2023-07-17 14:55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės bei vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais jų neprisisegęs. Minėtos transporto priemonės savininkas- naudotojas R. S.. Jam buvo išsiųsti dokumentai pagal ANK 573 straipsnį el.paštu (duomenys neskelbtini), nes el.paštas automatiškai gautas iš vienos valstybės informacinės sistemos /registro, taip pat jis pažymėtas pareiškėjo skunde. Byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant, nes jis į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų nepareiškė, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų prašęs susipažinti su bylos medžiaga. Padarius nuotraukų sulyginimą - administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotrauka matosi, kad ji atitinka su nuotrauka gauta iš informacinių policijos registrų, todėl apskųsdamas nutarimą pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės.
4. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
5. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
6. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), R. S. paskirta 375 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 6 mėn. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 196 punktą, t. y. už tai, kad jis 2023 m. liepos 17 d. 14 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės ir vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais neužsisegęs saugo diržo. Šiuo nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas pakeisti jį, sušvelninant skirtą nuobaudą.
7. Visų pirma, teismas pasisako dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad jis negalėjo atvykti į bylos nagrinėjimą, nes gauto elektroninio laiško apie bylos nagrinėjimą savo telefone negalėjo atidaryti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui protokolas su pranešimu apie užfiksuotus nusižengimus išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris deklaruotas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai kaip tai numato įstatymas (ANK 573 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad minėtas elektroninis paštas nurodytas ir pačio pareiškėjo skunde. Vien tai, kad pareiškėjas gavęs minėtus procesinius dokumentus kaip pats nurodo negalėjo jų atidaryti savo telefone ir nesiėmė priemonių išsiaiškinti, rodo tik pačio pareiškėjo nerūpestingumą, neatidumą, kas neatitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalono. Be to, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, tai, ar asmuo skaitė gautus elektroninius laiškus, ar sureagavo į siunčiamus dokumentus, tai yra jo asmeninis reikalas (žr., pvz., nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-334/2021).
8. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
9. ANK 432 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą.
10. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
11. Nagrinėjamoje byloje iš paties pareiškėjo paaiškinimų, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. gegužės 18 d. institucijos nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, buvo skirta 70 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesiui (AN b. l. 20, 23). Pareiškėjas galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturėjo inkriminuotų šioje byloje nusižengimų padarymo metu (AN b. l. 20), kaip nurodė teismo posėdžio metu, neįgijo šios teisės ir dabar, nes nepabaigė privalomo vairuotojų mokymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tame tarpe fotonuotraukų, pareiškėjas vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės ir neprisisegęs saugos diržų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino abu inkriminuotus nusižengimus. Taigi, ginčo byloje nekilo dėl to, kad pareiškėjas teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, bet vairavo ir vairavo neprisisegęs saugos diržų, nors jie transporto priemonėje įrengti. Tokiu būdu pažeidė pareiškėjas pažeidė KET 14 punktą, 196 punktą ir padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.
12. Kaip minėta, byloje pačių administracinių nusižengimų padarymo faktas, kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje 432 straipsnio 1 dalyje, klausimas ir jo kvalifikacija neginčijami. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, jie įrodyti bylos medžiagos visuma, pareiškėjo prisipažinimu ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį.
13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas, neginčydamas savo kaltės dėl minėtų nusižengimų, kėlė už administracinius nusižengimus paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašant sušvelninti administracinę nuobaudą, akcentuojant specialiosios teisės reikalingumą dėl darbo ir šeiminių aplinkybių. Taigi, iš esmės pareiškėjas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Už inkriminuotus nusižengimus pareiškėjui buvo skirtos baudos, atitinkančios nusižengimų sankcijoje nurodytų baudų vidurkius, bei skirtas minimalaus termino – 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
14. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
15. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
17. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).
18. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
19. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
20. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas viso yra baustas 70 kartų pagal įvairius ANK nusižengimus. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, asmuo daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma nuobaudų galiojančios, dauguma baudų nesumokėtos. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo yra sistemingas, piktybiškas teisės pažeidėjas, turintis antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
21. Vien to, kad nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrus griežtesnę bausmę ir tuo pabloginus pareiškėjo situaciją, vėliau pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje savo kaltės neginčijo, pripažino nusižengimus ir gailėjosi, neužtenka, kad toks pažeidėjo procesinis elgesys būtų pripažintas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-737/2023). Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant Institucijoje jis nedalyvavo. Nors pareiškėjas teigia, kad laukė įrodymų, tačiau iš byloje turimų duomenų matyti, kad prašymų gauti prašomus įrodymus ar kitokių prašymų neteikė, o iš skundo turinio negalima susidaryti nuomonės, kad pažeidėjas kritiškai vertintų savo veiksmus, dėl jų gailėtųsi, priešingai, skunde pareiškėjas ginčija inkriminuotų nusižengimų padarymą, kuriuos pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu susipažinęs su bylos medžiaga. Tad, akivaizdu, kad teisme išreikštas gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o dėl surinktų įrodymų ir siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aptartų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
22. Pabrėžtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo asmeniniams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą, juolab šiuo atveju nusižengimas padarytas kaip minėta nesant jokių rimtų priežasčių, todėl pareiškėjas galėjo laikytis nurodytų KET. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Nr. II-499-1023/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).
23. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021). Šiuo atveju pareiškėjas padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuodamas transporto priemonę neturėjo teisės jos vairuoti, juolab vairavo neprisisegęs saugos diržų. Atsižvelgdamas į bylos duomenis teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo. Pareiškėjas daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET, nedarantis teisės pažeidimų, pasimokantis iš jau padarytų nusižengimų. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.
24. Pareiškėjas teismo posėdyje pripažindamas nusižengimus prašė sušvelninti nuobaudą, iš esmės tai argumentuodamas asmeninėmis šeiminėmis aplinkybėmis – dėl darbo, dėl to, kad sutuoktinė turi dabar jį vežioti į darbą. Šias pareiškėjo svarbiomis laikytinas asmenines, šeimines aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, ši aplinkybė nelaikytina išskirtine ir įvertinus pareiškėją charakterizuojančius duomenis nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, juolab jokių minėtą aplinkybę pagrindžiančių duomenų byloje nepateikta. Teismas jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti minėtas įstatymo nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatė, nes šios aplinkybės siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo sistemingai yra baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
skundą atmesti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.