- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- 1-582-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47985-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- E. R., R. R.
- Advokatai
- Viktoras Kičiatovas, Robertas Skėrys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. P., gimęs (duomenys neskelbtini)Raseiniuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Dovilų mstl., Dovilų sen., Klaipėdos r., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y., 2020-12-07 apie 14.00 val., Liepojos g., ties namu Nr. 1, Klaipėdos m., kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, jis, vairuodamas automobilį „VW Touareg“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją T. R. R., kuri tą pačią dieną, 18.20 val., Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai) ir 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi-į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonės vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Apklaustas kaltinamuoju V. P. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog dėl įvykio labai gailisi. Parodė, kad 2020-12-07, apie 14 val. važiavo iš darbo Liepojos pl., link namų, antra kelio juosta. Eismas buvo intensyvus abiem kelio juostomis. Važiavo kolonoje ne didesniu nei leistinas greitis – 50 km/h, 20-30 m atstumu nuo priekyje važiuojančio automobilio. Be to, dar vyko kelio remontas. Jį apakino saulė ir nepamatė pėsčiosios, todėl nepristojo prieš perėją, tik pajuto smūgį į automobilio priekį iš kairės pusės. Iš karto sustojo, įvertino nukentėjusiosios būklę, nes yra medikas. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, skundėsi skausmu klube. Iškvietė greitąją medicininę pagalbą, policiją. Sustojo padėti kiti eismo dalyviai. Po to skambino į ligoninę, teiravosi apie nukentėjusiosios būklę. Vėliau susisiekė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, šie jam atleido. Dėl civilinio ieškinio mano, kad įvykis draudiminis, todėl tiek turtinę, tiek neturtinę žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Bylinėjimosi išlaidas sutinka atlyginti visiškai. Padės materialiai ir dėl kapo sutvarkymo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju prašo skirti J. G.. Šis asmuo yra jo kaimynas, kurį pažįsta ir su kuriuo artimai bendrauja 15 metų. Santykiai labai artimi ir nuoširdūs. Kartu užaugo jų vaikai. J. G. užaugino keturias dukras. Jie visada tarpusavyje sutarė, vienas kitam padeda, remia sunkiais momentais. Apie įvykį J. G. papasakojo netrukus po įvykio. J. G. jis pasitiki, šis jį supranta, palaikė šiuo sunkiu momentu. J. G. yra sąžiningas, patikimas žmogus, todėl galės jam daryti teigiamą įtaką.
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. pat pripažino savo kaltę, nurodė, kad dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi (1t., b. l. 132-135).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Tarnybinio pranešimo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, duomenimis nustatyta, kad 2020-12-07, 14.29 val. eismo įvykio vietoje – Klaipėdoje, Liepojos g. 1, prie Vasaros estrados, nustatyta, jog V. P., gim. 1967-05-31, vairuodamas automobilį „VW Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią T. R. R., gim. 1942-05-16, kuri dėl patirtų sužalojimų GMP automobiliu išvežta į VšĮ Klaipėdos Respublikinę ligoninę. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0096 (patikros sertifikato NR. 1305709), nustatyta, jog eismo įvykio metu vairuotojas V. P. buvo blaivus (nustatyta – 0. 00 promilių). 2020-12-07 apie 18:20 iš ligoninės buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad po eismo įvykio pristatyta T. R. R. mirė (1 t., b. l. 1 - 5).
Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad V. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį (1 t., b. l. 6-7).
Iš 2020-12-07 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykis įvyko Liepojos gatvėje ties namu Nr. 1, Klaipėdos m., tiesiame kelio ruože, kryptimi link Šiaurės prospekto, įvykio vieta antro eismo juostoje. Automobilis „VW Touareg“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galiniu ratu yra nutolęs 4.90 m. atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Dešiniuoju priekiniu ratu nutolęs nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios tos pačios krypties eismo juostas, 1.80 m. atstumu. Galiniu kairės pusės ratu nutolęs nuo antros juostos kelio bortelio 0.53 m. atstumu. Priekiniu kairės pusės ratu nutolęs nuo antros juostos kelio bortelio 0.34 m. atstumu. Eismo įvykio situacija užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje ir fotolentelėje (1 t., b. l. 10 - 19).
Iš 2020-12-07 ir 2020-12-29 transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad po eismo įvykio apžiūrėjus automobilį „VW Touareg“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai priekinėje automobilio dalyje: įlenktos priekinės apdailos grotelės ir variklio dangtis (1 t., b. l. 20 - 22, 27-30).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-51(21) matyti, jog joje konstatuojama, kad eismo įvykio metu, ne mažesniu kaip 36,3 km/h greičiu, antra eismo juosta prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos priartėjęs automobilis „Volkswagen Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje (atsižvelgiant į užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytas aplinkybes) partrenkė automobiliui iš kairės į dešinę važiuojamąją dalį kirtusią pėsčiąją T. R. R.. Pėsčioji buvo partrenkta automobilio priekine dalimi. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. P. veiksmai, – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido važiuojamąją dalį kertančios pėsčiosios T.s R. R. ir ją partrenkė (1 t., b. l. 34 - 42).
Iš specialisto išvados Nr. M 677/2020 (03) matyti, kad T. R. R. mirė 2020-12-07, 17:12 val., dėl eismo įvykio metu patirto kūno sumušimo, kas komplikavosi hemoraginiu šoku, plaučių riebaline embolija, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. T. R. R. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 50 - 54).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. R. parodė, kad T. R. R. yra jos mama. 2020-12-07 sužinojo, kad mama pateko į eismo įvykį. Mama vežama greitosios medicininės pagalbos automobiliu paskambino savo sesei Antaninai ir pasakė, kad ją, einančią į mišką, pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis. 2020-12-07 apie 17 val. sužinojo, kad mama mirė ligoninėje. Konkrečių eismo įvykio aplinkybių nežino. Tik žino, kad mama negalėjusi bėgti per gatvę, nes tik prieš savaitę iki eismo įvykio pradėjusi vaikščioti be ramentų, dėl pėdos kaulo lūžio. Mama kiekvieną dieną eidavo pasivaikščioti į mišką, esantį prie vasaros estrados ir jai reikėjo pereiti Liepojos gatvę, Klaipėdos m. Dėl mamos žūties padaryta turtinė ir neturtinė žala (1 t., b. l. 57 - 60).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. R. parodė, kad T. R. R. yra jo mama. Jie yra du vaikai – jis ir sesuo R. R.. Nuo 2020-10-25 dirba į Vokietijoje. 2020-12-07 vakare paskambinusi sesuo R. R. pranešė, kad mama mirė ligoninėje ir, kad ji pateko į eismo įvykį. Grįžęs į Lietuvą sužinojo, kad mama buvo partrenkta automobilio einant pėsčiųjų perėja. Smulkesnių eismo įvykio detalių nežino. Dėl mamos mirties jam padaryta didelė neturtinė žala (1 t., b. l. 72 - 74).
2020-12-14 nutarimais R. R. ir E. R. pripažinti nukentėjusiaisiais (1 t., b. l. 61-62, 75-76).
Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, pateiktos informacijos nustatyta, kad draudimas 2021-01-11 nukentėjusiajai R. R. išmokėjo išmokas – 10 000,00 Eur neturtinės žalos ir 1642,02 Eur laidojimo išlaidoms (atskaičius valstybinę laidojimo pašalpą) padengti. 2021-01-15 nukentėjusiajam E. R. išmokėta išmoka – 10 000,00 Eur neturtinės žalos ir 14,00 Eur kuro išlaidų dėl vykimo į laidotuves, padengti (1 t., b. l. 89).
Automobilis „VW Touareg“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju CA draudimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir atlikta techninė apžiūra (1 t., b. l. 140 - 143).
Eismo įvykio metu V. P. turėjo teisę vairuoti „AM“, „B1“, „B“, „C1“ ir „C“ kategorijų transporto priemones (1 t., b. l.139).
Nukentėjusieji R. R. ir E. R. pateikė civilinį ieškinį, prašydami iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ E. R. priteisti 9000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o R. R. – 9000,00 Eur neturtinei ir 5750,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Tuo atveju, jeigu neturtinė žala nebūtų priteista iš civilinio atsakovo, arba iš jo būtų priteista tik dalis žalos, ją prašoma priteisti iš kaltinamojo V. P.. Taip pat iš V. P. ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ E. R. prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (800 Eur). Bei priteisti procesines palūkanas – 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 51-57).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina bylos surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – specialisto išvados, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų parodymais, kiti ištirti įrodymais nustatyta, jog V. P. 2020-12-07 apie 14.00 val., Liepojos g., ties namu Nr. 1, Klaipėdos m., kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, jis, vairuodamas automobilį „VW Touareg“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją T. R. R., kuri tą pačią dieną, 18.20 val., Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje mirė.
Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp V. P. veiksmų – dėl neatsargumo padaryto KET 9 ir 30 punktų pažeidimo ir kilusių padarinių – nukentėjusiajai padarytų sveikatos sutrikdymų – T. R. R. patirtų daugybinių sužalojimų, dėl kurių ji žuvo, – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl V. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Byloje pateiktas prašymas V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant J. G., kuris sutiko, kad V. P. būtų perduota jo atsakomybei pagal laidavimą.
J. G., kurį prašoma skirti laiduotoju, paaiškino, kad jis nėra teista ir baustas. Jie su V. P. yra pažįstami 15 metų, kai tapo kaimynais. Jie bendrauja šeimomis. Per visą šį laiką santykiai labai artimi, niekada nesipyko, padeda vieni kitiems bet kokiais klausimais. Apie įvykį sužinojo iš V. P. praėjus apie porą – trejetą savaičių nuo jo. Kadangi jis yra profesionalus vairuotojas, turi daugiau patirties, todėl kartu išanalizavo įvykio aplinkybes ir jo kilimo priežastis. Su V. P. daug kalbėjosi, bendravo, jis juo pasitiki, žino, kad V. P. labai pergyveno dėl atsitikimo. Mano, kad gali daryti V. P. teigiamą įtaką, nes šis juo pasitiki, papasakoja visas bėdas, įsiklauso į jo nuomonę, patarimus. Sutinka būti laiduoju, bei sumokėti užstatą, jeigu toks būtų paskirtas.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų išvardintų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kaltinamasis V. P. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neteistas, administracine tvarka baustas tik du kartus už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, turi šeimą, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Jis atsiprašė žuvusiosios artimųjų, šie jam atleido, sutiko su kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dalį nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. reikalaujamos priteisti žalos atlygino draudimo bendrovė. Pagal teismų praktiką tai, kad patirtą žalą nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas kaltinamojo automobilis, neleidžia tvirtinti, jog kaltininkas savo noru neatlygino fiziniam asmeniui padarytos žalos, nes remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis nukentėjusysis turi tokią teisę kreiptis į draudimo bendrovę, kuris ir yra pagrindinis skolininkas, o žalą padaręs asmuo prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku, jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos. Kita vertus, nukentėjusieji civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė pirmiausia civiliniam atsakovui. Šios aptartos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.
Kaltinamosios laiduotoja siekiantis būti J. G. yra kaltinamojo kaimynas ir artimas draugas. J. G. yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-operatoriumi. Darbovietė jį charakterizuoja teigiamai, kaip atsakingą, darbštų, lojalų, draugišką tvarkingą ir sąžiningą darbuotoją, per 20 darbo metų neturėjusį eismo įvykių ir nepadariusį kitokių pažeidimų. J. G. ir V. P. paaiškino, kad jų tarpusavio santykiai yra geri ir artimi, jie pažįstami 15 metų, yra kaimynai, jie pasitiki vienas kitu, nuolat bendrauja šeimomis, kalbasi, dalijasi problemomis, padeda patarimais, teikia pagalbą. Ir apie šį įvykį kalbėjosi, aptarė jo kilimo priežastis. Kadangi J. G. turi didelę vairavimo patirtį, jų santykiai su kaltinamuoju yra artimi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu, jis pats yra įsitikinęs, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Jokių neigiamai J. G. charakterizuojančių aplinkybių nenustatytą, todėl teismas daro išvadą, kad J. G. gali daryti V. P. teigiamą įtaką ir yra laikytinas vertu teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad V. P. padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius visas BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant J. G., laidavimo terminas nustatant vienų metų laikotarpiui be piniginio užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai šiuo atveju pirmame punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.
Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015).
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).
V. P. nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivus, leistino važiavimo greičio neviršijo, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau tik du kartus baustas už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, kaltinamasis gyvena rajone, o dirba mieste gydytoju (duomenys neskelbtini), todėl naudotis visuomeniniu transportu būtų itin komplikuota, dėl ko jam svarbi teisė vairuoti tam, kad galėtų tinkamai atlikti darbines pareigas. Vertintina, jog tiek nukentėjusiųjų, tiek prokurorės nuomone, kaltinamajam nėra būtina taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes prevenciniai tikslai – užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visuomenės sveikatos, saugumo, vairuos atsakingai, gali būti pasiekti ir be jos. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, – netaikytina.
Dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių
Nukentėjusieji R. R. ir E. R. pateikė civilinį ieškinį prašydami iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ E. R. priteisti 9000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o R. R. – 9000,00 Eur neturtinei ir 5750,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Tuo atveju, jeigu neturtinė žala nebūtų priteista iš civilinio atsakovo, arba iš jo būtų priteista tik dalis žalos, ją prašoma priteisti iš kaltinamojo V. P.. Taip pat iš V. P. ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ E. R. prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (800 Eur). Bei priteisti procesines palūkanas – 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 51-57).
Nukentėjusysis E. R. teismo posėdyje paaiškino, kad mamą palaidojo buvusioje kapavietėje, kur jau prieš 20 metų buvo palaidotas tėtis. Pertvarkant kapus, paminklas liks senas, pertvarkys tik pamatą, bortelius. Sutiko su jau išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, tačiau pradėję bendrauti su advokatu, sužinojo, kad draudimo išmokėta suma per maža, todėl teikė ieškinį. Mano, kad prašomą žalą turi atlyginti draudimas.
Nukentėjusioji R. R. teismo posėdyje taip pat išreiškė nuomonę, kad pagal pareikštą ieškinį žalą turi atlyginti draudimas.
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į nukentėjusiųjų civilinį ieškinį prašo ieškinio netenkinti. Nurodoma, kad nesant visų duomenų, pagrindžiančių papildomos žalos dydžio, negali būti atnaujinti žalos administravimo veiksmai ir priimtas sprendimas. Pažymi, kad buvo priimtas galutinis sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo, patenkinus nukentėjusiųjų pateiktus prašymus 100 procentu ir nesant jokių papildomų reikalavimų (2 t., b. l. 79-83).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Vadinasi, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.
Dėl turtinės žalos priteisimo
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu.
TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalis nurodo, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos, todėl nukentėjusieji turi teisę į dokumentais pagrįstą turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo, kapo sutvarkymo išlaidomis, atlyginimą.
Šio Įstatymo 19 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kuris numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismų praktikoje pažymima, kad visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus. Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, o pagal teismų praktiką atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019).
Nukentėjusieji civiliniu ieškiniu prašo papildomai iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai R. R. priteisti 5750,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad draudikas R. R. išmokėjo 1642,00 Eur laidojimo išlaidų, kurios susidarė laidojimo organizavimui, tačiau teismų praktikoje, laidojimo išlaidomis laikomos ir paminklo pagaminimas, sumontavimas, kapavietės sutvarkymo išlaidos. Pagal 2021-06-01 Paslaugų sutartį, paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo darbų kaina yra 5720 Eur, kurias, nukentėjusiųjų nuomone, turi atlyginti draudimo bendrovė. (2 t. b. l. 51-54). Iš 2021-06-01 Paslaugų sutarties (2 t., b. l. 55) matyti, kad numatomos kapavietės sutvarkymo išlaidos realios išlaidos yra 5720,00 Eur, kurias sudaro: trinkelės aplink kapą, paminklas, plokštė, skalda, suoliukas, raidės, medis, borteliai, kampas, darbas.
Pranešime apie žalos atlyginimą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodė, kad R. R. išmokėjo 1642,00 Eur laidojimo išlaidų (minusavus valstybės laidojimo pašalpą) (1 t., b. l. 89). Draudimo bendrovė savo atsiliepime į pareikštą civilinį ieškinį nurodė, kad visiškai atlygino turtinę žalą pagal pateiktą prašymą ir jokių papildomų prašymų ar nesutikimų dėl išmokėtos išmokos nėra gavusi. Pažymi, kad sprendimas dėl draudimo išmokos priimamas remiantis rašytiniais įrodymais, tačiau pateikta vien sutarties dėl paslaugų sudarymas nepatvirtina, kad išlaidos buvo patirtos. Būtina gauti apmokėjimo bei darbų atlikimo faktus patvirtinantys įrodymai. Be to, atlyginamos tik įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos, paminklas statomas tik vienam asmeniui, o ne įrenginėjama šeimos kapavietė (2 t. b. l. 79-83).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).
Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos.
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nukentėjusieji prašo priteisti dar tik būsimas, o ne jau patirtas, kapavietės sutvarkymo išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Pagal teismų praktiką, paprastai priteisiamos būsimos gydymosi išlaidos, tačiau gali būti priteisiamos ir kitokios būsimos su nusikalstama veika susijusios išlaidos, tame tarpe ir kapavietės sutvarkymo išlaidos (pvz., Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-458/2016). Tačiau šios būsimo išlaidos turi būti pagrįstos realia jų atsiradimo tikimybe, lėšos išlaidoms padengi turi būti reikalingos nedelsiant, o nukentėjusiajam, dėl sunkios turtinės padėties, tokių lėšų turėtų trūkti.
Šiuo atveju nukentėjusiųjų prašymas kapavietės sutvarkymui priteisti 5750,00 Eur grindžiamas tik UAB „Akmens kiemas“ paslaugų sutartimi, tačiau duomenų, kad šioje sutartyje nurodytos paslaugos ar bent nurodytas 400,00 Eur avansas buvo sumokėtas nepateikta. Duomenų, kad darbai pagal paslaugų sutartį jau yra pradėti, taip pat nėra. Nukentėjusysis E. R. nurodė, kad darbai bus pradėti tik spalio mėnesio pabaigoje. Kita vertus, nukentėjusysis E. R. nurodė, kad mama palaidota jau į buvusį kapą, kuriame prieš 20 metų jau buvo palaidotas šeimos narys, taigi kapavietė nėra skirta vien tik žuvusiajai, todėl ir nurodomos būsimos išlaidos galimai nebus susijusios vien tik su žuvusiosios kapavietės tvarkymu. Be to, nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, jog esantis paminklas nebus keičiamas, tačiau į Paslaugų sutartį jis yra įtrauktas, todėl abejotina, kad nukentėjusieji patirs visas nurodytas išlaidas. Be to, pagal Paslaugų sutartį, galutinis atsiskaitymas už paslaugas nurodomas iki 2022-06-15. Nors suprantama, kad kapavietės sutvarkymas yra reikalingas darbas, tačiau pateikti duomenys nepagrindžia, ne tik to, jog tai yra skubus ir būtinas darbas, bet ir to, kad išlaidų padengimas nėra neatidėliotinas, dėl ko jų atlyginimo klausimas negalėtų būti sprendžiamas po to, kai jos bus realiai patirtos.
Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad šioje dalyje civilinio ieškinio dydis iki šiol neaiškus, nes kyla abejonių dėl visų į Paslaugos sutartį įtrauktų darbų apimties, o galimybės jį tiksliai nustatyti šiuo metu nėra, nes darbai ne tik kad neatlikti, bet ir nepradėti, be to, prašomos priteisti lėšos nėra būtinos nedelsiant. Vadinasi, civiliniame ieškinyje nurodytos būsimos išlaidos šiuo atveju negali būti priteisiamos, o jeigu jos bus patirtos ateityje, nukentėjusieji jų atlyginimo galės reikalauti pareikšdami ieškinį civilinio proceso tvarka (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-531/2020).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Nukentėjusieji R. R. ir E. R. civiliniu ieškiniu prašo iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ E. R. ir R. R. priteisti po 9000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. O tuo atveju, jeigu neturtinė žala nebūtų priteista iš civilinio atsakovo, arba iš jo būtų priteista tik dalis žalos, ją prašoma priteisti iš kaltinamojo V. P..
Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiųjų nuomone, draudimo bendrovės išmokėta suma nekompensuoja patirto skausmo ir dvasinių išgyvenimų netekus artimo žmogaus – mamos. Pagal teismų praktiką, Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui). Be to, pagal „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ 6 punktą, mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (19260 Eur). Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti žuvusiosios neatsargumo, nes žuvusioji ėjo pėsčiųjų perėja, nepažeisdama kelių eismo taisyklių. Dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų neatkuriamai pažeista vertybė – žmogaus gyvybė, dėl ko nukentėjusieji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, stresą, nerimą, tuštumos jausmą, kadangi nukentėjusiuosius su mama siejo glaudūs, artimi ir tvirti ryšiai. Todėl mano, kad nukentėjusiesiems turėtų būti papildomai priteista 18000 Eur, t. y. po 9000 Eur kiekvienam.
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiesiems R. R. ir E. R. išmokėjo po 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 89).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-235-628/2020 ir kt.). Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, 2K-235-628/2020).
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018).
Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiesiems E. R. ir R. R. priteistinos neturtinės žalos dydžio nekvestionuotinas skausmas, jiems sukeltas dėl netikėtos motinos netekties. Nėra abejonės, jog žuvus mamai, nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką. Tačiau negalima neįvertinti ir tos aplinkybės, jog nukentėjusieji E. R. ir R. R. yra suaugę, brandaus amžiaus, gyvena savarankiškus gyvenimus, atskirai nuo mamos, nors, kaip nurodo nukentėjusieji, jų ryšiai su mama ir buvo artimi. Taip pat nėra duomenų, kad dėl netikėtos mamos netekties, nukentėjusiesiems iš esmės sutriko fizinė, psichologinė ir emocinė sveikata, gyvenimo kokybė, pragyvenimo lygis, nes duomenų, kad jų gyvenimas tiesiogiai priklausė nuo žuvusios mamos, nepateikta. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad garbingo amžiaus asmens praradimas vertinamas kaip sukeliantis mažesnes neigiamas pasekmes, nei jaunesnio, nes garbingo amžiaus asmens netektis, o kartu ir likęs bendrauti laikas, iš dalies numatomas ir dėl amžiaus (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-579-2012). Svarbu ir tai, kad V. P. automobilį vairavo blaivus, KET pažeidė dėl neatsargumo, po eismo įvykio elgėsi iš esmės atsakingai, pasirūpino nukentėjusia, iškvietė medicininę pagalbą, vėliau atsiprašė nukentėjusiųjų, labai pergyvena dėl kilusių pasekmių. Teisminėje praktikoje pripažįstama ir tai, kad neatsargaus nusikaltimo atveju turtinė žala priteistina mažesnė negu tyčinio.
Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. civilinių ieškinių tenkinti visa apimtimi, papildomai priteisiant jiems po 9000,00 Eur, kas siektų beveik maksimalią nukentėjusiųjų nurodytų „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ 6 punkte įtvirtintą mirties atveju vienam nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinio dydžio sumą.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, kaltinamojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama iš dalies, t. y. pripažintina, kad nukentėjusieji žuvusiosios vaikai R. R. ir E. R. patyrė po 12000,00 Eur neturtinės žalos.
Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu V. P. automobilis „VW Touareg“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuri turi pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtus nuostolius, o TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015), neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad civilinis atsakovas nukentėjusiesiems jau yra atlyginęs po 10 000,00 Eur neturtinės žalos kiekvienam, todėl iš civilinio atsakovo priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis, t. y. nukentėjusiajai R. R. – 2 000,00 Eur ir nukentėjusiajam E. R. 2 000,00 Eur.
Dėl procesinių palūkanų
Civiliniame ieškinyje nukentėjusieji taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs kad, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Atsižvelgiant į tai iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai R. R. ir nukentėjusiajam E. R. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos kiekvienam nuo jiems priteistos 2 000,00 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.
Dėl proceso išlaidų
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato darbo apmokėjimas prie proceso išlaidų nepriskirtinas (BPK 103 straipsnis). Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Byloje nukentėjusiuosius atstovavo advokatas Viktoras Kičiatovas, (1 t., b. l. 90, 94, 95). Byloje pateikti Patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis E. R. advokatui sumokėjo 800,00 eurų atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 56, 57), kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Baudžiamasis procesas ir kiti įstatymai nereglamentuoja išlaidų, nukentėjusiojo patirtų advokato teisinei pagalbai baudžiamoje byloje apmokėti dydžio. Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, išeities pagrindu laikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės“, kuriose numatytas advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010). Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, atstovaujamų asmenų ir advokato veiksmų kiekį bei mastą, minėtose Taisyklėse nustatytus orientacinius dydžius, tai, kad kaltinamasis neginčijo jų pagrįstumo, bei sutinka šias išlaidas apmokėti, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų už advokato teisinę pagalbą patirtos išlaidos atitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo V. P..
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136-138) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
2 skaitmeninės laikmenos, esančios bylos 1 tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,
nusprendžia:
V. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. P. laiduotoju paskirti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs V. P. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Nukentėjusiajai R. R. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 2000,00 EUR (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 2 000,00 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.
Nukentėjusiajam E. R. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 2000,00 EUR (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 2 000,00 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.
Kitą nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Iš V. P. nukentėjusiajam E. R. priteisti 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmenines laikmenas – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.