Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko Arvydo Daugėlos,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. Š. mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį ir sukėlė jam fizinį skausmą:

2015 m. liepos 4 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine B. K. metu sudavė jai smūgį kumščiu į galvą, dėl to jai nuvirtus, atsitrenkus galva į radiatorių padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę-kirstinę žaizdą galvoje, gulinčiai B. K. spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Taip pat kaltinamasis J. Š. mušdamas ir kitaip smurtaudamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą:

2015 m. liepos 10 d., apie 23.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine B. K. metu sudavė jai rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, sugriebęs už kaklo smaugė ir sukėlė B. K. fizinį skausmą.

2015 m. liepos 22 d., apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine B. K. metu sudavė rankomis ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus smūgių vietose, ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajai į galvą ir padarė sunkų galvos sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame ir kairiajame didžiajame pusrutuliuose, poodinę kraujosruvą ant kaktos ir kairio smilkinio ribos, dėl patirto sunkaus galvos sužalojimo išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje, suspaudus galvos smegenis ir B. K. 2015 m. liepos 23 d. vakare įvykio vietoje mirus, taip ją nužudė.

Kaltinamasis J. Š. kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo neprisipažino. Kaltinamasis parodė, kad su B. K. buvo susipažinęs maždaug prieš pusmetį, apie penkis mėnesius ji gyveno pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kol jis dirbo, jiedu gyveno iš jo gaunamo uždarbio. B. K. gaudavo invalidumo pašalpą, bet iš jos pinigų maistui jis neprašydavo. Tris kartus per savaitę ji maisto parnešdavo iš labdaros valgyklos, šį maistą jiedu taip pat kartu vartojo. B. K. iš savo sesers buvo gavusi ir pas jį į butą atsivežusi sofą-lovą, dujinę viryklę, skalbimo mašiną. Jos virykle ir skalbimo mašina jis nesinaudojo. B. K. dažnai girtaudavo, aplink turėjo daug draugų, gyveno laisvą gyvenimą. Neretai grįžęs iš darbo ją rasdavo prisigėrusią. Dėl to jis ant B. pykdavo, bet niekada jos nemušė. 2015 m. liepos 4 d. jį atleido iš darbo. Grįžęs namo su B. K. ir jį aplankiusiu vaikystės draugu G. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis ir šiaip daug alkoholio gerti negali, o tą dieną vartodamas stiprų alų ir vyną greitai stipriai apgirto („lūžo“). Vienu metu eidamas iš tualeto krito šonu ant lovos ant greta sėdėjusios B. K.. Jis krito pastarajai iš dešinės pusės. Norėdamas pasistumti ir įsitaisyti patogiau keldamas ant lovos kojas netyčia jomis kliudė B. K.. Dėl to ji trenkėsi galva į kairėje jos pusėje buvusį radiatorių. Kai kiek vėliau atsikėlė, B. jam rodė prakirstą galvą. G. dar tebebuvo. Jis B. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai jie grįžo, atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į areštinę. Ten dėl jam nežinomos priežasties uždarytas jis prabuvo dvi paras. Paleistas iš areštinės grįžo namo. Gavęs iš darbovietės atsiskaitymą nupirko du naudotus mobiliuosius telefonus, SIM korteles. Vieną telefoną įsigijo sau, o kitą ketino duoti B. K.. Be to, jis turėjo dar vieną naują mobilųjį telefoną. Liepos 10 d. vakare pas juos atėjo B. K. sūnus V. ir jie visi ėmė girtauti. Vėliau jis dėl girtumo užmigo, naktį atsibudo bute būdamas vienas. Ir tąkart policijos pareigūnų, kuriuos turbūt iškvietė B. K., buvo išvežtas į areštinę. Vėliau suprato, kad ji su savo sūnumi V. jį nugirdė, apkaltino jos sumušimu tam, kad V. galėtų pasisavinti jo telefonus, juos parduoti, taip gauti pinigų eiti pas savo uošvį švęsti gimtadienį. Grįžęs iš areštinės savo telefonų neberado, namuose buvo V. asmeniniai daiktai. B. K. paklausta, kur yra telefonai, atsakė: „nėra“. Todėl jis suprato, kad juos išnešė pastarosios sūnus V.. Vėliau ir iš kaimynų sužinojo, kad jiems B. K. sakiusi, jog V. tai padarė. Taigi liepos 10 d. vakare, kaip ir anksčiau, jis B. K. nemušė ir nesmaugė. Po to jis su B. K. nesipyko, jis tik jai pasakė, kad V. pas juos daugiau nebesilankytų. Grįžęs namo liepos 22 d. jis rado ištuštintą šaldytuvą, į kurį buvo prisipirkęs maisto. Dėl to B. K. pareiškė priekaištus, kad ji šaldytuvo nelaikytų valgykla. Tą pačią dieną jiedu prisigėrė. Jis buvo susitikęs su savo pusbroliu, kartu išgėrė, su kuo dar girtavo, neprisimena, pamena, kad gėrė ir savo namuose. Namo jis grįžo apie 19–20 valandą. Kur tą dieną prisigėrė B. ir kada ji grįžo namo, jis nežino. Vėliau naktį jau miegodamas lovoje išgirdo trenksmą į grindis. Suprato, kad griuvo ir į grindis trenkėsi B. K.. Jis nesikėlė pažiūrėti, kas atsitiko, vėl užmigo, o ryte B. K. rado ant grindų visiškai nuogą, gulinčią tarp savo išmatų. B. K. buvo gyva, su juo kalbėjo, bet jo raginimų keltis neklausė. Taip ji ant grindų pragulėjo visą dieną. Tokią ją matė apie pirmą valandą į butą užėjusi kaimynė A.. Pastaroji taip pat ragino B. keltis ir nors ši su kaimyne kalbėjosi, bet nesikėlė. Dar vieną ar du kartus ta pati kaimynė buvo užėjusi vakarop. Ir tuomet B. su ja kalbėjosi. Vėliau, kaimynei išėjus, B. K. prasidėjo epilepsijos priepuolis. Gali būti, kad dėl tokio priepuolio ji ir naktį pargriuvo ant grindų. Po to jis B. K. nutempė ir įkėlė į vonią, prileido šilto vandens, manydamas, kad ji nusimaudys. Tuo metu B. su juo taip pat dar kalbėjosi. Palikęs ją vonioje ėjo žiūrėti televizorių, po to atėjęs į vonios kambarį rado ją tebesėdinčią vonioje. Vėl ją palikęs ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžęs ir išgėręs alų vėl ėjo pažiūrėti B. K.. Ji taip pat tebesėdėjo vonioje. Tuomet baimindamasis, kad ji nepaskęstų, išleido iš vonios vandenį ir ją ten paliko. Ryte pas jį užsuko B. K. žentas G., klausė, kur yra B.. Jam atsakius, kad pastaroji yra vonioje, G. ten buvo užėjęs ir tuoj išėjo. Netrukus užėjęs į vonią jis pamatė, kad B. K. buvo nebegyva. Kadangi jis pats telefono neturėjo, pagalbos kreipėsi į tą pačią kaimynę A., kuri iškvietė greitąją pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Be šių kaltinamojo parodymų, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji O. B. parodė, kad iki mirties jos mama B. K. su kaltinamuoju J. Š. kartu pragyveno ilgiau kaip dvejus metus. Apie tai sprendžia ir iš to, kad ji du kartus gruodžio mėnesiais važiavo mamos sveikinti su gimtadieniu ir tuo metu ji gyveno pas J. Š.. Su mama ne rečiau kaip kartą per savaitę susiskambindavo ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį ją aplankydavo. Atvykdama vasarą ir rudenį mamai atveždavo vaisių ir daržovių. Tuo metu, kai mama pradėjo gyventi su J. Š., pastarasis nedirbo, todėl jiedu gyveno iš mamos pensijos. Kai mama negirtaudavo, pinigų užsidirbdavo ir iš siuvimo. Iš gaunamų pinigų mama taip pat pirkdavo maisto bendram gyvenimui su J. Š.. Be to, ji kas antrą dieną eidavo į labdaros valgyklą ir iš ten namo parnešdavo maisto. Taigi ji su J. Š. gyveno bendrai. Mama iš tiesų turėjo įprotį girtauti, bet nebuvo taip, kad ji girtautų be perstojo. Įprastai tai būdavo savaitę po to, kai ji gaudavo invalidumo pašalpą. Tą laikotarpį mama vengdavo jai skambinti, nes žinojo, kad jos dėl girtavimo bus barama. Ji yra mačiusi pas mama kraujosruvas, jos klausdavo, kas atsitiko. Tačiau ji atsakydavo, kad būdama išgėrusi susižalojo, ji vengdavo pasakoti apie savo santykius su J. Š., nesiskundė, kad jis ją mušė. Ji tik iš mamos ir kitų asmenų žinojo, kad J. Š. mamą išvarydavo iš namų, dažniausiai dėl to, kad grįžęs namo rasdavo mamą girtą. Tačiau išvaręs mamą J. Š. netrukus ją vėl pas save priimdavo. 2015 m. liepos 24 d. ryte su savo vyru mamai vežė vaisių ir daržovių. Prie J. Š. namų privažiavo apie 8.30 val. Kadangi ji skubėjo į darbovietę, pas mamą nuėjo tik jos vyras. Netrukus grįžęs vyras pasakė, kad rado mamą, miegančią vonioje, tikriausiai girtavusią. Ji vyrui pasakė užvažiuosią pas mamą vakare. Apie 11–12 val. jai paskambino brolio žmona ir pranešė apie mamos mirtį. Vėliau su vyru buvo nuvykusi į butą pas J. Š., jo klausė, kas atsitiko, ar jis mušė mamą. Bet J. Š. nieko neaiškino, rodė dėmę ant grindų, sakydamas kad jos mama ten pridergė. Jai pasakius, kad teismo ekspertizė nustatys, ar mama mirė savo mirtimi, J. Š. dar ištarė: „tai aš sėsiu, tu mane pasodinsi“.

Nukentėjusysis V. T. parodė, kad jo mama B. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas kaltinamąjį J. Š. gyveno daugiau kaip dvejus metus. Jis pats gyveno netoli mamos, todėl neretai ją aplankydavo. Tiek mama, tiek J. Š. nevengdavo išgerti. Dėl to tarp jų kildavo konfliktų. Būdamas blaivus J. Š. buvo malonus, geros širdies žmogus, tačiau pradėjęs girtauti būdavo labai agresyvus, mušdavo jo mamą. Jo akivaizdoje J. Š. ne vieną kartą mamai yra sudavęs, pastarąjį jam tekdavo raminti, sakyti, jog mama yra neįgali ir jos mušti negalima. Konfliktai tarp mamos ir J. Š. dažniausiai ir kildavo dėl alkoholio, cigarečių, pinigų trūkumo. Kai mama jam pasiguosdavo, jog J. Š. ją mušė, jis taip pat su pastaruoju konfliktuodavo. Konfliktų metu mamą J. Š. ne vieną kartą buvo išvaręs iš namų, kartais ir nakties metu. Tuo metu mama turėjo glaustis kas kaimynus, nakvodavo pas kaimyną S.. Jis mamai sakydavo, kad kreiptųsi pagalbos ir į jo seserį O., jeigu gyventi su J. Š. jai negerai. Bet mama atsakydavo, kad ji nori gyventi savo gyvenimą. 2015 m. liepos mėnesio pradžioje jam paskambino G. prisistatęs vyriškis ir pasakė esąs su jo mama ligoninėje, kur mamai tvarkė žaizdą galvoje. Telefonu kalbėjosi ir su mama, ji pasakė greitai grįšianti namo. Tą pačią dieną atėjęs į namus pas mamą matė sutvarstytą jos galvą, ten buvo ir minėtas G.. Jam paklausus, kas atsitiko, mama papasakojo, kad vakare pas ją ir J. Š. atėjo G., jie gėrė alkoholinius gėrimus. Pritrūkus gėrimų G. išėjęs į parduotuvę. Tuo metu J. Š. ją sumušė, pastūmė į radiatorių ir ji susižalojo galvą. Tuojau grįžęs G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, buvo susinervinęs, norėjo J. Š. išmesti iš buto pro langą. Tąkart jis G. padėkojo už jo pagalbą mamai. Kol dėl šio įvykio J. Š. buvo uždarytas į areštinę, jis buvo pasilikęs pastarojo bute, prižiūrėjo mamą. Kitą kartą tą patį liepos mėnesį jam paskambinusi ir pas save pasikvietusi mama pasakė, kad būdamas girtas J. Š. vėl prieš ją smurtavo, smaugė. Tąkart ji spėjusi paskambinti į policiją ir pareigūnai J. Š. išvežę į areštinę. J. Š. telefonų jis nepasisavino. Dar tuo metu, kai po minėto įvykio su G. buvo pas mamą, ji tuos telefonus išnešė ir užstatė, nes neturėjo pinigų maistui ir rūkalams.

Liudytoja V. S. parodė, kad jos sesuo B. K. su kaltinamuoju J. Š. apie dvejus metus gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sesuo buvo gera, nuoširdi moteris, rūpinosi savo vaikais ir J. Š., tačiau turėjo silpnybę išgėrinėti. Ne kartą dėl to su seserimi yra kalbėjusi, bet šio įpročio ji neįstengė atsikratyti. Taikyti jai kodavimą nuo alkoholio nebuvo galima, nes sesuo sirgo epilepsija, vaikystėje buvo patyrusi galvos traumą. Ji mano, kad ir J. Š. nevengdavo išgerti. Apie tai jai sakydavo ir sesuo, kad pas juos ateidavo kaimynai ir jie išgerdavo. Jai keletą kartą teko lankytis pas juos namuose, tuo metu jie buvo blaivūs ir elgėsi kaip normalūs žmonės. 2015 m. balandžio mėnesį ji seseriai atidavė savo naudotus sekciją, lovą, skalbimo mašiną, dujinę viryklę. Šiuos daiktus sesuo su J. Š. išsivežė į savo butą. Jos sesuo gaudavo neįgalumo pašalpą, J. Š. dirbo, gaudavo atlyginimą, iš to jie ir gyveno. Iš sesers pasakojimų žinojo, kad tarp jos ir J. Š. kildavo konfliktų, jų priežastimi dažniausiai ir būdavo alkoholis. 2015 m. liepos mėnesio pradžioje jai paskambinusi B. pasakė esanti policijoje. Paklausta, kodėl ten esanti, sesuo paaiškino, kad atvyko prašyti, kad būtų paleistas J. Š., kuris buvo sulaikytas už tai, kad praskėlė jai galvą. Ji neaiškino, kaip tai J. Š. padarė, sakė, kad su juo susitaikys, jog reikia toliau kartu gyventi.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2015 m. liepos 4 d., grįžęs iš užsienio, užsuko į svečius pas (duomenys neskelbtini) gyvenusį seną pažįstamą J. Š.. Su pastaruoju kartu gyveno jo sugyventinė B.. Susitikimo proga jie visi šventė – išgėrė du butelius vyno ir butelį degtinės. B. gėrė kiek mažiau. Po to jis išėjo į parduotuvę nupirkti dar gėrimų. Netrukus grįžęs rado sumuštą B. – jai buvo praskelta galva, apibraižytos rankos. J. Š. beveik miegodamas gulėjo ant lovos, buvo jau labai girtas. B. pasakė, kad J. ją sumušė – trenkė ranka į galvą, dėl to ji galva trenkėsi į radiatorių. B. nesakė, kad J. Š. kojomis ją netyčia užkliudė. Jis ėmė šaukti ant J. Š. dėl tokio jo elgesio, pagrasino jį patį už tai išmesti pro langą lauk. J. Š. negalėjo nieko atsakyti, kodėl taip su B. pasielgė, iš jų abiejų suprato, kad B. J. nedavė cigarečių. Tuoj pat jis pasakė, kad kviečia greitąją pagalbą ir policiją. Nukentėjusioji tuomet paprašė palydėti ją į ligoninę. Tai jis ir padarė. Ligoninėje susiuvus B. žaizdą jie grįžo pas ją namo. J. Š. buvo išsivežusi policija. Tuomet B. jo paprašė likti pas ją, kol grįš J. Š., sakydama, kad kitaip pastarasis grįžęs ją užmuš. Vėliau pas B. atėjo jos sūnus, kuriam jis papasakojo apie įvykį. Apie J. ir B. gyvenimą žinojo tik iš J. ir tik tiek, kad pastaroji pas jį tai gyveno, tai negyveno, nes J. Š. ją išvarydavo ir vėl priimdavo gyventi. O B. jam sakydavo, kad J. Š. prisigėręs ją mušdavo.

Liudytoja A. T. parodė, jog kaltinamasis J. Š. yra jos gyvenamosios vietos Klaipėdoje kaimynas, gyvenęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su juo iki mirties apie metus laiko tame bute gyveno B. K.. Abu jie buvo mėgėjai vartoti alkoholį, bet B. buvo visiškai priklausoma nuo alkoholio, girtavo iš savo gaunamos invalidumo pensijos ir pakviesta bet kokių asmenų. Jinai su B. gerai sutarė, pastaroji beveik kasdien ateidavo išgerti kavos ar arbatos, kai turėdavo, atsinešdavo vaišių. Joms bendraujant B. ne kartą sakė, kad J. Š. ją išvarė iš buto dėl to, kad parėjęs namo ją rado girtą. Ir iš kitų žmonių ji žinojo, kad dėl girtavimo J. B. išvarydavo iš namų. Išvaryta B. glausdavosi pas kaimynus, po to J. ją vėl priimdavo. Pas jį bute B. turėjo kažkokius savo daiktus, siuvimo mašiną. Iš B. ir kitų kaimynų žinojo, kad 2015 m. liepos mėnesį ji du kartus kvietė policiją dėl to, kad J. Š. prieš ją vartojo smurtą. Pati B. jai sakė, kad vieną kartą J. Š. ją pastūmė, dėl to ji susižalojo galvą, teko siūti žaizdą, kitą kartą ją smaugė. Už tai J. Š. buvo uždarytas į areštinę. Liepos 23 d. pavakarę ji ėjo į butą pas B., kurios iki tol nebuvo tris dienas sutikusi, nes norėjo atsiimti anksčiau su kava jai duotą puodelį ir lėkštutę. Duris jai atidarė J. ir įėjusi į kambarį ji pamatė B. visiškai nuogą kniūbsčią gulinčią ant grindų. Grindys apie ją buvo išteptos, kambaryje buvo didelė išmatų smarvė. J. Š. jai pasakė, kad B. parėjo „apsidirbusi“, todėl jos jis nepriėmė atsigulti į lovą. Tuo metu B. buvo gyva, jos paprašė atkimšti alaus. Bet jinai, matydama tokią nemalonią situaciją, manydama, kad B. buvo girta, nieko nedarė ir iš buto išėjo. Po to gal po pusvalandžio, galvodama, kad B. bus atskėlusi, vėl nuėjo į tą butą. Bet ji tebegulėjo, tik jau aukštielninka, ant grindų. Tąkart B. paprašė limonado. Pastarajai ji sakė keltis, kad kaip kitaip ji gers tą limonadą. Bet ji nesikėlė. J. Š. tuo metu stovėjo prie lango, atrodė pasimetęs ir susinervinęs. Daugiau nieko nebesiaiškindama ji netrukus iš ten išėjo. Kitos dienos ryte pas ją atėjęs J. Š. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą B., sakydamas, kad jai blogai, prašė paraginti atvykti kuo greičiau. Dar jis paaiškino, kad pats to padaryti negali, nes B. sūnus pavogė jo telefonus. Tuoj pat šį kaltinamojo prašymą ji įvykdė.

Liudytojas G. B. parodė, kad 2015 m. liepos 24 d. ryte su savo žmona O. B. jos mamai iš savo sodybos vežė vaisių ir daržovių. Privažiavus prie J. Š. namų, kur gyveno uošvė, žmona pasiliko laukti automobilyje, nes skubėjo į darbovietę, o pas jos mamą jis ėjo vienas. Į butą jį įsileidęs J. Š. pasakė, kad B. miega vonioje. Kambaryje matė išteptas grindis. J. Š. paaiškino, kad ten B. pridirbo, jis ją nunešė į vonią nusiprausti ir ji ten užmigo. Tuomet jis pradaręs vonios duris pamatė vonioje žmonos mamos nuogą kūną ir iš pagarbos jai į vidų nėjo. Po to su žmona jis išvažiavo į darbą. Vėliau jam paskambinusi žmona pranešė apie savo mamos mirtį. Kartu su ja tą pačią dieną buvo nuvykę į butą pas J. Š. paimti mirusiosios dokumentų. Tuomet J. Š. jo žmonai po perspėjimų apie galimą atsakomybę dėl mamos mirties keletą kartų pakartojo žodžius: „tai aš sėsiu, tu mane pasodinsi“. J. Š. su B. K. kartu gyveno ne mažiau kaip dvejus metus. Iš pastarosios sesers ir sūnaus jis su žmona žinojo, kad J. Š. prieš B. K. smurtavo, nors ji pati jiems apie tai kalbėti vengė. Jam yra tekę matyti smurto žymes ant B. K. veido, rankų.

Liudytojas M. J. parodė, kad 2015 m. liepos 23 dienos antroje pusėje po darbo atėjęs aplankyti savo vaikų, su motina R. K. gyvenančių (duomenys neskelbtini), girdėjo iš J. Š. buto, kuriame jis gyveno su B., sklindantį šurmulį, suprato, kad ten galėjo būti girtaujama. Tos pačios dienos vakare išėjęs į koridorių parūkyti vėl girdėjo iš ten pat sklidusį šurmulį, B. balsą. Kitą dieną iš R. K. sužinojo, kad B. mirė, buvusi iškviesta policija. Iš kažko girdėjo, kad J. Š. prieš tai ėjo pas kaimynę prašyti iškviesti greitąją pagalbą. B. buvo linkusi girtauti, žino, kad dėl to J. Š. ją išvarydavo iš namų. Pati B. jam yra sakiusi, kad J. Š. ją mušdavo, kažkurią ankstesnę 2015 m. liepos mėnesio dieną sakė, kad J. ją smaugė, dėl to ji kvietė policiją.

Liudytojas R. B. parodė, kad gyvendamas tame pačiame name kaip ir kaltinamasis J. Š. bei kartu su pastaruoju apie metus laiko gyvenusia B. K. gerai juos pažinojo, ne kartą teko su jais pasivaišinti alkoholiu. Kartais B. ateidavo pas jį į butą viena, jiedu išgerdavo alaus ir B. jam pasiguosdavo, kad su J. susipyksta, jog šis ją išvaro iš namų, skriaudžia fiziškai, dėl to ji yra kvietusi policiją. Dėl ko jie tarpusavyje pykdavosi, ji nepasakojo ir jam nežinoma, stengėsi į jų tarpusavio santykius nelįsti.

Liudytojas M. C. parodė, kad gyvendamas J. Š. kaimynystėje apie trejus metus pažinojo pas J. Š. gyvenusią B. K.. Tiek ji, tiek J. Š. buvo mėgėjai išgerti alkoholio. Su B. bendraujant jam vienam ji pasiguosdavo, kad J. ją išvaro iš namų, ji neturėdama kur eiti glausdavosi pas kitą kaimyną S.. Išvaręs B. iš namų J. po to pats jos ieškodavo ir vėl parsivesdavo pas save.

Liudytojas S. Č. parodė, jog kaip kaimynas bendravo su tame pačiame name (duomenys neskelbtini) gyvenusiais kaltinamuoju J. Š. ir B. K.. Neretai, kartais ir naktį B., išvaryta iš buto J. Š., ateidavo pernakvoti pas jį. Jis B. net buvo paskyręs dalį spintos savo daiktams susidėti. Po to kiekvieną kartą ji grįždavo gyventi pas J. Š.. 2015 m. liepos mėnesį, daugiau kaip prieš savaitę iki B. mirties ji buvo atėjusi sužalota galva. B. jam paaiškino, kad J. jai kažkokiu daiktu praskėlė galvą, žaizdą teko siūti.

Iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) Klaipėdos skyriaus pateiktų pagalbos kvietimo telefonu įrašų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2015 m. liepos 4 d. 15.55 val. paskambinęs vyriškis, vėliau BPC operatoriui prisistatęs kaip G. L., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė, kad čia vyriškio, iš pastarojo vietoje išsiaiškinęs vardą ir pavardę – J. Š. – buvo sumušta, suduodant rankomis ir kojomis, moteris, jai padaryta žaizda galvoje, skambinusysis įrašo pradžioje grasina tą vyriškį už tai, ką jis padarė, patį sumušti, sužaloti, išmesti pro langą. Toliau iš protokolo nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. 23.56 val. paskambinusi moteris, vėliau BPC operatoriui prisistačiusi kaip B. K. prašo pagalbą atvykti į butą (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad čia ją puola prisigėręs vyras, ją mušė, smaugė (t. 1, b. l. 39–41).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimas VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo gautas 2015 m. liepos 4 d. 15.59 val., į butą, esantį (duomenys neskelbtini), šios tarnybos darbuotojai atvyko 16.06 val., iš ten B. K., nurodžiusi, kad šeiminio konflikto metu buvo sumušta sugyventinio, buvo pristatyta į ligoninę. Jai buvo nustatytas 3,12 promilių girtumas (t. 1, b. l. 34–35).

J. Š. blaivumo testo, atlikto 2015 m. liepos 4 d. 16.29 val., metu jam buvo nustatytas 2.00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 69).

J. Š. blaivumo testo, atlikto 2015 m. liepos 11 d. 00.42 val., metu jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 100), B. K. blaivumo testo, atlikto 2015 m. liepos 11 d. 00.30 val., metu jai buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 91).

Iš 2015 m. liepos 30 d. teismo medicinos eksperto R. P. P. kaip specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad B. K. 2015 m. liepos 4 d. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos plaukuotosios dalies muštinė-kirstinė žaizda, šį sužalojimą B. K. galėjo patirti sumušant galvą kietu buku – bukabriauniu daiktu ar atsitrenkiant į panašų daiktą (t. 1, b. l. 53).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktų pagalbos kvietimo telefonu įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. 11.24 val. paskambinusi moteris pranešė, kad į ją kreipėsi kaimynas prašydamas iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nurodė, jog kažkas blogo atsitiko jo žmonai ar sugyventinei, atvykimo adresą nurodė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138–139).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos ir biologinės mirties konstatavimo akto nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimas buvo gautas 2015 m. liepos 24 d. 11.25 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į butą, esantį (duomenys neskelbtini), šios tarnybos darbuotojai atvyko 11.30 val. ir 11.35 val. konstatavo B. K. mirtį (t. 1, b. l. 134–135, 154).

Iš 2015 m. liepos 24 d. įvykio vietos, atliktos nuo 12.00 iki 12.20 val., protokolo bei fotolentelės kaip priedų prie šio protokolo nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonioje buvo nuogas mirusios moters kūnas, kambario viduryje ant grindų fiksuotos apdžiūvusių išmatų ir galbūt kraujo dėmės (t. 1, b. l. 115–129).

Iš 2015 m. liepos 27 d. pradėto teismo medicinos eksperto D. V. kaip specialisto ir 2015 m. rugsėjo 22 d. baigto tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad B. K. buvo padarytas galvos sumušimas (pagrindinis sužalojimas) – kraujosruva galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose viršugalvio dešinėje pusėje, didelis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje ir nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, poodinė kraujosruva kaktos-kairio smilkinio riboje. Taip pat jai buvo padaryti daugybiniai paviršiniai galūnių sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinio žasto šoniniame paviršiuje, dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio apatinio vidurinio trečdalio nugariniame paviršiuje, dešinės rankos žasto, alkūnės sąnario ir dilbio priekiniame ir vidiniame paviršiuje, kairio žasto, alkūnės sąnario ir dilbio priekiniame ir vidiniame paviršiuje, kairio žasto viršutinio trečdalio ir apatinio trečdalio šoniniuose paviršiuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kairio kelio sąnario priekiniame ir vidiniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, ant kairės kirkšnies, gerklų srities dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos, kitų požymių ir histologinio tyrimo rezultatų visi sužalojimai buvo švieži – padaryti paskutinę parą prieš mirtį.

Sužalojimai padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo ir spaudimo. B. K. patirtos galvos poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos atsirado nuo smūgių į galvą, nebūdingos griuvimui, galvos sužalojimai padaryti dviem smūgiais, galbūt kumščiais į kaktos kairės pusės smilkininį kraštą ir į viršugalvio dešiniąją pusę.

B. K. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo didžiojo smegenų pusrutulio srityje, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui. Lemtingas smūgis, dėl kurio išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, suduotas į viršugalvio dešinę pusę. Tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis (būtinasis) ryšys. Kraujavimo šaltinis po kietuoju smegenų dangalu buvo nuo sumušimo plyšusi galvos smegenų dešiniojo didžiojo pusrutulio momeninės žievės vena. Sprendžiant iš subdurinės hematomos krešulio išvaizdos ir histologinio tyrimo hematoma susiformavo prieš kelias valandas, tikėtina, kad ne anksčiau kaip 12 valandų iki mirties. Subdurinei hematomai būdingas „šviesusis laikotarpis“, kol po kietuoju smegenų dangalu išsiliejęs kraujas nesuspaudė galvos smegenų, B. K. tam tikrą laiką, iki kelių valandų, galėjo atlikti aktyvius veiksmus – kalbėti, judėti ir panašiai. Prieš mirtį B. K. pasituštino, tai rodė išmatomis sutepti išoriniai lytiniai organai, tarpvietė, šlaunys ir blauzdos. Jos kraujyje ir tulžyje etilo alhoholio nerasta, tai rodo, kad ji mirė blaivi.

Daugybinės nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos rankose būdingos sugriebimui, spaudžiant rankų pirštų galais, galėjo gautis B. K. keliant, tempiant jos kūną ir pan. Poodinės kraujosruvos abiejų žastų šoniniame paviršiuje ir dešinio dilbio nugariniame paviršiuje galėjo atsirasti nukentėjusiajai ginantis, prisidengiant rankomis nuo smūgių į galvą. Sprendžiant iš išsidėstymo ir kiekio, šios kraujosruvos padarytos šešiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairio kelio sąnario vidiniame paviršiuje galėjo atsirasti atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus bei kietą pagrindą, nukentėjusiajai suklupus, pargriuvus ar panašiai (t. 1, b. l. 143–153).

Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad 2015 m. liepos 27 d. 8.30 val. pradedant mirusiosios B. K. kūno tyrimą konstatuota lavondėmių imbibicijos stadija, silpnas-nykstantis lavoninis sustingimas rodo, kad B. K. mirė prieš 3–4 paras iki tyrimo, o remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kalio koncentracijos pokyčius akių stiklakūnyje, paimtame 2015 m. liepos 27 d. 10 val., mirtis ištiko prieš 4 paras ir 10 val. iki stiklakūnio paėmimo, tai atitinka 2015 m. liepos 23 d. 00 val. Remdamasis nurodytais požymiais ir minėta kito specialisto išvada ekspertas D. V. pateikė išvadą, kad B. K. mirė 2015 m. liepos 23 d. naktį.

Pastaroji išvada, kad B. K. mirė 2015 m. liepos 23 d. naktį, apie 00.00 val., pakankamai pagrįsta negali būti pripažinta. Nėra pagrindo konstatuoti ir aplinkybės, kad ji mirė iki tos dienos 6 valandos ryto, tai yra iki valandos, iki kurios skaičiuojamas nakties laikas. Tokiu atveju, laikantis kaltinime J. Š. nurodytos aplinkybės, kad jis B. K. nurodytus sužalojimus, taip pat ir sukėlusį jos mirtį, padarė 2015 m. liepos 22 d., apie 23 val., tektų konstatuoti, kad ji mirė trumpiausiai po vienos valandos ir vėliausiai po maždaug septynių valandų nuo sužalojimų padarymo ir įvykio vietoje mirusios kūnas išbuvo beveik pusantros paros ar keliomis valandomis daugiau kaip parą laiko. Tačiau tokia išvada prieštarautų byloje esantiems duomenims. Kaip nurodyta anksčiau, ne tik kaltinamasis J. Š., bet ir liudytoja A. T. parodė, kad liepos 23 dieną B. K., nors ir gulėjo nuoga ant grindų, buvo gyva. A. T. parodė, kad B. K. gyvą matė du kartus užėjusi į butą tos dienos pavakarę. Šiais liudytojos parodymais abejoti ar manyti, kad ši liudytoja nurodydama dieną galėjo suklysti, nėra pagrindo. Ši liudytoja parodė į butą užėjusi išvakarėse kitos dienos, kurią J. Š. prašė B. K. kviesti greitąją medicinos pagalbą. Neabejotinai nustatytas faktas, kad A. T. pagalbą kvietė liepos 24 d. ryte, po to B. K. bute ir buvo rasta mirusi. Be to, kaip nurodyta anksčiau, ir liudytojas M. J. parodė liepos 23 d. vakare girdėjęs iš buto sklidusį B. K. balsą. Iš specialisto D. V. išvados nustatyta, kad B. K. nuo sumušimo plyšus momeninės žievės venai po kietuoju smegenų dangalu formavosi subdurinė hematoma ir ji susiformavo prieš kelias valandas, tikėtina, kad ne anksčiau kaip 12 valandų iki mirties. Teisiamajame posėdyje specialistas D. V. parodė, kad subdurinė hematoma nesivysto taip greitai kaip epidurinė hematoma, jai susiformuoti reikia ilgesnio laiko tarpo, nuo trauminio poveikio iki B. K. mirties galėjo praeiti laiko tarpas iki vienos paros. Be to, jis paaiškino, kad B. K. kūne rastos išvadoje nurodytos daugybinės nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos rankose, būdingos sugriebimui, spaudžiant rankų pirštų galais, galėjo atsirasti B. K. tempiant, keliant, nešant, tąsant, ir tai rodo, kad ji galėjo būti gyva tempiama į vonią. Remiantis kaltinamojo J. Š. parodymais, atsižvelgiant į liudytojos A. T. parodymus, kad liepos 23 d. pavakarę B. K. dar tebegulėjo kambaryje ant grindų, tai buvo padaryta liepos 23 d. vakare. Paaiškindamas savo išvadą, kad B. K. mirė būdama visiškai blaivi, specialistas D. V. parodė, kad tai taip pat patvirtina, jog B. K., jeigu sužalojimų padarymo metu buvo neblaivi, dar ilgą laiką buvo gyva, nes toks laikas reikalingas alkoholiui visiškai redukuotis, oksiduotis ir iš organizmo pasišalinti. Taip pat D. V. pripažino, kad šiuo atveju specialistės M. J. išvadoje, kuria jis rėmėsi nurodydamas B. K. mirties laiką, galima paklaida. Specialistė M. J. parodė, jog žmogaus mirties laikui nustatyti kalio koncentracijos mirusiojo akių stiklakūnyje tyrimas gali būti tik kaip pagalbinis metodas. Šį tyrimą nerekomenduojama atlikti, kai žmogui buvo padaryti galvos sumušimai, mirusiojo kūnas iki autopsijos keletą parų buvo aukštesnėje kaip 10 laipsnių temperatūroje. Todėl šioje byloje buvus tokioms aplinkybėms ir sąlygoms, apie kurias jai nebuvo žinoma, jos tyrimu kaip savarankišku specialistas D. V. neturėjo remtis.

Taigi esant anksčiau nurodytų duomenų visumai kolegija konstatuoja, kad dėl 2015 m. liepos 22 d., apie 23 val., patirto sunkaus galvos sužalojimo B. K. mirė 2015 m. liepos 23 d. vakare.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2015 m. liepos 29 d. J. Š. kaip įtariamasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojant manekeną, parodė, kaip 2015 m. liepos 22 d. vakare ant lovos sėdėjusiai B. K. stipriai delnais sudavė į veidą, kaip naktį ją apsišlapinusią lovoje išmetė iš lovos ant grindų, ten ji nuoga savo išmatose gulėjo iki kito vakaro, kaip po to ją nutempė ir įkėlė į vonią, kur liepos 24 d. ją rado nebegyvą (t. 2, b. l. 50–70).

Išdėstytų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis J. Š. padarė nurodytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo, nukentėjusiųjų O. B., V. T., anksčiau nurodytais liudytojų parodymais nustatyta, kad B. K. neretai piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Dėl to tarp jos ir J. Š., kuris taip pat nevengdavo alkoholio, kildavo konfliktų, pastarasis išvarydavo B. K. iš buto ir vėl priimdavo. Tačiau dėl konfliktų su B. K. elgdamasis taip savininkiškai kaltinamasis J. Š. neturėjo jokios teisės vartoti prieš ją smurtą. Anksčiau išdėstyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2015 m. liepos 4 d., apie 16 val., nurodytame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B. K. metu sudavė jai smūgį kumščiu į galvą, dėl to jai parvirtus, atsitrenkus galva į radiatorių padarė jai muštinę-kirstinę žaizdą galvoje, gulinčiai B. K. spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas ir sukėlė jai fizinį skausmą, bei paneigia kaltinamojo parodymus, kas jis netyčia užkliudęs B. K. ir dėl to ji galva atsitrenkusi į radiatorių. Iš liudytojo G. L. parodymų, minėto jo pranešimo apie įvykį BPC turinio visiškai aišku, kad J. Š. nurodytą dieną tyčia sužalojo B. K.. Iš nukentėjusiojo V. T., liudytojų V. S., A. T., S. Č. anksčiau išdėstytų parodymų nustatyta, jog B. K. jiems sakė ar leido suprasti, jog galvą ji susižalojo dėl to, kad J. Š. ją mušė. Tokias aplinkybes patvirtina ir pačios B. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kada ji, apklausta kaip liudytoja, parodė, jog nurodytą dieną J. Š. smogė jai kumščiu į galvą, dėl to ji galva trenkėsi į radiatorių, buvo prakirsta galva, po to gulinčiai spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 44–45). Nors B. K. šios apklausos metu ir nurodė, kad dėl šoko būsenos skausmo nejautė, neabejotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai fizinį skausmą jai sukėlė.

Anksčiau išdėstyti duomenys taip pat neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis J. Š. 2015 m. liepos 10 d., apie 23.45 val., tame pačiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B. K. metu sudavė jai rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, sugriebęs už kaklo smaugė ir sukėlė B. K. fizinį skausmą. Iš anksčiau nurodyto jos pačios pranešimo BPC turinio („puola prisigėręs vyras, ją mušė, smaugė“) neabejotina, kad tokius veiksmus atliko kaltinamasis J. Š.. Tokias aplinkybes patvirtina ir kitą dieną po įvykio apklaustos B. K. parodymai, jog liepos 10 d. vakare, apie 23.45 val., dėl to, kad ji buvo neblaivi, J. Š. sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, sugriebęs už kaklo smaugė (t. 1, b. l. 93–94). Iš anksčiau išdėstytų liudytojo M. J. parodymų taip pat nustatyta, jog B. K. jam sakė, kad liepos mėnesį J. Š. ją smaugė, dėl to ji kvietė policiją. Pažymėtina ir tai, jog kaip įtariamasis apklaustas J. Š. taip pat parodė, kad 2015 m. liepos 10 d. vakare, supykęs ant sugyventinės B. K. už tai, kad ji vėl buvo girta, sudavė jai keletą smūgių, sugriebė už kaklo (t. 110–111). Taigi išdėstytų duomenų visuma yra pagrindas daryti išvadą, jog nurodytus smurtinius veiksmus J. Š. atliko. Neabejotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai B. K. sukėlė fizinį skausmą.

Anksčiau išdėstyti duomenys yra pagrindas daryti ir neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis J. Š. 2015 m. liepos 22 d., apie 23 val., tame pačiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B. K. metu sudavė rankomis ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus smūgių vietose, ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajai į galvą ir padarė sunkų galvos sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, poodinę kraujosruvą ant kaktos ir kairio smilkinio ribos, dėl patirto sunkaus galvos sužalojimo išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudus galvos smegenis ir B. K. 2015 m. liepos 23 d. vakare įvykio vietoje mirus, taip ją nužudė. Anksčiau išdėstyta specialisto D. V. kategoriška ir neabejotina išvada, kad sužalojimai B. K. buvo padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo ir spaudimo, jog patirtos galvos poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos atsirado nuo smūgių į galvą, nebūdingos griuvimui, galvos sužalojimai padaryti dviem smūgiais, galbūt kumščiais į kaktos kairės pusės smilkininį kraštą ir į viršugalvio dešiniąją pusę, visiškai paneigiami kaltinamojo J. Š. parodymai, kad jis jokių smurtinių veiksmų B. K. neatlikęs, ji, būdama neblaivi, susižalojusi galbūt griūdama. Tik kaltinamasis J. Š. nuo 2015 m. liepos 22 d. vakaro iki liepos 24 d. ryto su sumušta, sunkiai sužalota ir vėliau mirusia B. K. buvo bute, to neneigia ir pats kaltinamasis. Todėl niekas kitas kaip J. Š. B. K. sumušti, padaryti jai mirtį sukėlusį sužalojimą negalėjo.

Nors kaltinamasis J. Š. B. K. nurodytais veiksmais padarė daug kūno sužalojimų, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dauguma jų padaryti ne gyvybei svarbiems organams, o B. K. mirė nuo dviem smūgiais rankomis padaryto trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, kad J. Š. jos nemušė tol, kol neatėmė gyvybės, o B. K. mirė praėjus apie parai laiko, taip pat atsižvelgdama į tai, jog kaltinamasis, pamatęs, kad B. K. gali būti mirusi, pats pasirūpino kviesti greitąją medicinos pagalbą, daro išvadą, kad jis B. K. gyvybės atimti nenorėjo. Tačiau jis, atlikdamas nurodytus intensyvius smurtinius veiksmus, suprato, kad tokia veika kėsinasi į B. K. gyvybę, numatė, kad gali ją atimti ir sąmoningai, ilgą laiką nuo sužalojimų padarymo pagalbos jai nesuteikdamas, leido tokiai pasekmei atsirasti, taigi B. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

LR BK 248 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateikti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams (asmens požiūris į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimas, pareigų prisiėmimas vienas kitam).

Kaltinamasis J. Š. pabrėžtinai parodė, kad su B. K. buvo susipažinęs tik maždaug prieš pusmetį ir tik apie penkis mėnesius ji gyveno pas jį bute, kol jis dirbo, jiedu gyveno iš jo gaunamo uždarbio, B. K. gaudavo invalidumo pašalpą, bet iš jos pinigų maistui jis neprašydavęs, iš savo sesers buvo gavusi ir pas jį į butą atsivežusi sofą-lovą, dujinę viryklę, skalbimo mašiną, bet jos virykle ir skalbimo mašina jis nesinaudojo, bet pripažino, kad B. K. tris kartus per savaitę maisto parnešdavo iš labdaros valgyklos, šį maistą jiedu kartu vartojo. Nors nukentėjusieji ir liudytojai kiek skirtingai parodė apie J. Š. ir B. K. bendro gyvenimo trukmę, neabejotina, kad jiedu bendrai gyveno daug ilgesnį laikotarpį negu nurodė kaltinamasis. Geriausiai apie tai žinoję nukentėjusieji O. B. ir V. T. parodė, kad jų motina su J. Š. kartu gyveno daugiau kaip dvejus metus ir 2015 m. gruodžio mėnesį būtų suėjęs trejų metų terminas. Tokį pat laikotarpį nurodė liudytojas M. C.. Liudytoja V. S. parodė, kad jiedu kartu gyveno apie dvejus metus. Kaip nurodyta anksčiau, ši liudytoja parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį ji seseriai atidavė savo naudotus sekciją, lovą, skalbimo mašiną, dujinę viryklę, šiuos daiktus sesuo su J. Š. išsivežė į savo butą, sesuo gaudavo neįgalumo pašalpą, J. Š. dirbo, gaudavo atlyginimą, iš to jie ir gyveno. Kaip visiškai neįtikėtinus kolegija vertina kaltinamojo parodymus, kad jis iš tų daiktų naudojosi tik sofa-lova, o kitais nurodytais daiktais nesinaudojo. Kaltinamasis neneigia, kad gyvendamas kartu su B. K. miegojo vienoje lovoje. Tokią aplinkybę patvirtina visuma anksčiau išdėstytų duomenų. Visiškai akivaizdu, jog kaltinamajam su B. K. gyvenant vieno kambario bute, kuriame ir tebuvo viena lova, taip ir buvo. Aišku, kad J. Š. ir B. K. gyveno iš kiekvieno gaunamų lėšų, kartu rūpinosi maistu ir bendrai maitinosi. Iš anksčiau išdėstytų asmenų parodymų matyti ir tai, kad J. Š., išvaręs iš buto B. K., po to pats jos ieškodavo susigrąžinti atgal, iš B. K. apklausų taip pat matyti, kad ji rūpinosi, jog dėl pavartoto prieš ją smurto 2015 m. liepos 4 d. ir 10 d. sulaikytas J. Š. iš policijos būtų paleistas. Taigi visuma išdėstytų duomenų aiškiai rodo šių asmenų buvusį vienas kito vertinimą kaip gyvenimo partnerio, tarpusavio atsakomybės supratimą, pareigų prisiėmimą vienas kitam. Todėl, kolegijos vertinimu, jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystė), santykius.

Kolegijai konstatavus, kad B. K. buvo kaltinamojo J. Š. šeimos narė, ją 2015 m. liepos 4 d. nežymiai sužalusio ir jai fizinį skausmą sukėlusio, jai fizinį skausmą 2015 m. liepos 10 d. sukėlusio, nurodytu laiku vėliau ją tyčia nužudžiusio J. Š. veiksmai atitinkamai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 3 p.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iki visų nurodytų nusikalstamų veikų padarymo vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. Jis pats pripažįsta buvęs labai girtas 2015 m. liepos 4 d., tuo metu, kai B. K. susižalojusi galvą, buvęs girtas ir liepos 22 vakare. Anksčiau buvo nurodyta, kad 2015 m. liepos 4 d. 16.29 val., tuojau po įvykio, jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, 2015 m. liepos 11 d. 00.42 val., tuojau po įvykio, jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis neabejotina, jog kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis J. Š. visais nurodytais atvejais dėl įvykusio konflikto su sugyventine B. K. metu prieš ją vartojo smurtą būdamas neblaivus, yra įsitikinęs, kad visų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo J. Š. apsvaigimas nuo alkoholio. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis J. Š. iš esmės dėl įprastų jo bendrame gyvenime su B. K. konfliktų tyčia vartojo prieš šį silpnesnį žmogų smurtą, demonstruodamas į jį tam tikrą savininkiškumą, ir jį nužudė. Šios pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir visuomenei padaryta žala. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamąjį teigiamai apibūdinančių duomenų nėra. Klaipėdos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje J. Š. neilgus laikotarpius dirbo 2014 ir 2015 metais, pranešime nurodyta, kad jis nevengė alkoholio, o išgėręs tapdavo agresyvus, dažnai turėdavo buitinių traumų ar kitokių sveikatos sutrikimų (t. 2, b. l. 94). Kaltinamasis J. Š. savo namuose sunkiai sužalojęs savo sugyventinę B. K. ilgą jai neteikė jokios pagalbos, tokios būsenos apie parą laiko paliko ją nuogą gulėti ant grindų, po to įkėlęs į vonią ten ją paliko, kol kitą dieną aptiko mirusią. Tai rodo kaltinamojo žiaurumą, jam artimo žmogaus visišką sveikatos ir gyvybės nevertinimą ir dėl to didelį kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus visus duomenis, kaltinamajam J. Š. skiria įstatymo už padarytą savo šeimos nario tyčinį nužudymą, įstatymo už padarytą fizinio skausmo savo šeimos nariui sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, nežymiai didesnes už jos vidurkį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. B., nužudytosios B. K. dukra, pareiškė 3246,74 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 15 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad mamos laidotuvės kartu su paminklo statymu jai kainavo ir kainuos 3246,74 Eur. Šią sumą sudaro 741,40 Eur už salės nuomą bažnyčioje, 52,65 Eur už maistą laidojimo namuose, 150 Eur už duobės iškasimą, 243,30 Eur už gedulingus pietus, 28,39 Eur už kurą, 1956 Eur už antkapį. Nukentėjusioji nurodė, kad ją su motina B. K. siejo tamprūs ryšiai, motina anksčiau gyveno jos šeimoje, bet vėliau iš šeimos išėjo, galbūt norėdama išvengti priekaištų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Tačiau ir toliau ji visą laiką su motina palaikė ryšį telefonu, kiek galėdama su savo vyru stengėsi jai padėti, domėjosi jos gyvenimu, matydavosi kartą per mėnesį. Nors motina ir gyveno jai nepriimtinu būdu, tačiau jos netektis jai buvo skaudus ir netikėtas smūgis, dėl to patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, negrįžtamą artimo žmogaus netektį, todėl J. Š. nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta didžiulė moralinė žala, kurią įvertina 15 000 Eur.

Pripažinus J. Š. kaltu dėl B. K. nužudymo, kaltinamajam pagal CK 6.246–6.249 str. atsiranda pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. B. nurodytomis išlaidomis. O. B. turėtos išlaidos, susijusios su motinos laidojimu, sudarančios 1290,74 Eur, yra pagrįstos dokumentais (t. 2, b. l. 171–177) bei realios, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo J. Š. jai priteistinos. O. B. taip pat pateikė IĮ „Liūdesio slėnis“ užsakovei O. B. išduotą sąmatą dėl B. T. (buvusi K. pavardė (t. 1, b. l. 161) kapavietės sutvarkymo ir medžiagų, pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad O. B. IĮ „Liūdesio slėnis“ už paminklinio akmens pagaminimą ir kapavietės sutvarkymo darbus sumokėjo 100 Eur avansą (t. 2, b. l.178–179). Šie dokumentai patvirtina, kad sutartis dėl B. K. kapavietės sutvarkymo yra sudaryta, darbai vykdomi. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad medžiagų ir darbų bendra 1956 Eur kaina nėra per didelė, su tuo susijusios O. B. turėtos ir būsimos išlaidos iš kaltinamojo taip pat priteistinos.

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. tenkintina visiškai. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo J. Š. veiksmais, kuriais buvo atimta visuomenės nario gyvybė. Nužudytoji B. K. mirties metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nukentėjusiajai O. B. ji buvo motina. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad nužudytąją su dukra siejo artimi ir šilti ryšiai, anksčiau jos kartu gyveno, vėliau dukra motiną nuolatos lankydavo, ja rūpinosi, todėl jos smurtinė mirtis jai sukėlė ypač skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, kurie turi būti atlyginti. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, turtinę kaltinamojo padėtį (nedirbo, žinomų santaupų ir nekilnojamojo turto neturi), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo J. Š. nukentėjusiajai O. B. priteistina 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškomos nukentėjusiosios O. B. turėtos 600 Eur išlaidos advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. Š., jam antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Alius Galminas. Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), 14.1.2.1, 14.1.1, 11 punktais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos kaltinamajam J. Š. nagrinėjant bylą sudaro 320,42 Eur advokato užmokestis, 27,17 Eur kitos išlaidos, iš viso 347,59 Eur, todėl šios išlaidas priteistos iš kaltinamojo valstybei.

Prašymas atmestinas. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 51 str. 3 d. paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 str. asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 str. 1 d. 5 p. gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o už kaltinamajam inkriminuotus nusikaltimus, remiantis BK 129 str. 2 d., numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų nepagrįstas, todėl prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 15,24 Eur žalos atlyginimo tenkintinas. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad už nukentėjusiosios B. K. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje dėl jai 2015 m. liepos 4 d. padaryto sužalojimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 15,24 Eur. PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas, gaunamas iš valstybės biudžeto, naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis J. Š., jis privalo valstybei atlyginti nukentėjusiosios gydymo išlaidas (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1, 2 d., 6.279 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti:

pagal BK 140 str. 2 d. dėl 2015 m. liepos 4 d. padarytos nusikalstamos veikos laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

pagal BK 140 str. 2 d. dėl 2015 m. liepos 10 d. padarytos nusikalstamos veikos laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu keturiolikai metų šešiems mėnesiams.

Remiantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti J. Š. sulaikymą nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 6 d., sulaikymą ir suėmimą nuo 2015 m. liepos 28 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. Š. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš nuteistojo J. Š. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. 3246,74 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš nuteistojo J. Š. nukentėjusiajai O. B. 600 Eur išlaidų advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 347,59 Eur – priteisimo iš nuteistojo J. Š. atmesti.

Priteisti iš nuteistojo J. Š. 15,24 Eur žalos atlyginimo valstybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.