Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. R. ir nukentėjusiosios R. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. V. P. laiduotoju paskirtas J. G., nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas be užstato. Nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – nukentėjusiajai R. R. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteista 2 000,00 Eur (du tūkstančiai eurų 0 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 2 000,00 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo; nukentėjusiajam E. R. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteista 2 000,00 Eur (du tūkstančiai eurų 0 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 2 000,00 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo; kita nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. civilinio ieškinio dalis atmesta. Iš V. P. nukentėjusiajam E. R. priteista 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų 0 ct) patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 1, (duomenys neskelbtini) m., kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi jis, vairuodamas automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją T. R. R., kuri tą pačią dieną 18.20 val. Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai) ir 30 p. (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonės vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. R. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalimis, kuriomis nutarta atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės ir iš dalies tenkintas jo civilinis ieškinys, ir prašo nuosprendį pakeisti – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus; padidinti nukentėjusiajam priteistą 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 9 000 Eur; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.3. Remiantis BPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismui tenkinus apeliantų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jos turi būti priteisiamos iš kaltinamojo V. P..

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo E. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiosios R. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė nukentėjusieji – R. R. ir E. R.. Abu apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, taip pat nesutinka su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Nukentėjusioji R. R. taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remdamasis teismas atmetė jos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir įvertinusi apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pagrįstumą, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai sudaro pagrindą pakeisti nuosprendį panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria netenkinta nukentėjusiosios R. R. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinių skundų argumentus, susijusius su būtinybe atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise. Šią išvadą kolegija motyvuos toliau nurodytais argumentais.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (ne) skyrimo

15. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai šiuo atveju pirmame punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.

17. Šiuo atveju atsižvelgiama į įvykio laiką ir vietą – žiemos metas; eismo įvykio metu matomumą ribojo ryški saulė; (duomenys neskelbtini) miestas, eismo saugumui mieste skiriamas ypatingas dėmesys, leidžiamas greitis – iki 50 km/h; J. P. vairuojamos transporto priemonės greitis – ne mažesnis nei 36,3 km/h (Specialisto išvada) (V. P. nurodė važiavęs 45 km/h greičiu), t. y. mažesnis už leistiną miesto teritorijoje greitį. Atsižvelgiama ir į tai, kad vairuotojo veiksmai buvo neatsargūs, pasireiškę KET reikalavimų, numatytų 9 ir 30 punktuose, nevykdymu (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų). Manytina, kad padarinių sunkumas, atsietai nuo eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, negali būti kriterijus vertinant KET pažeidimo šiurkštumą, nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Šiuo atveju sunkius padarinius – vieno asmens žūtį lėmė ne sąmoningi veiksmai (kaip antai – greičio viršijimas, pavojingas manevravimas, vairavimas apsvaigus ir pan.), o aplinkybės, susijusios su blogomis oro sąlygomis, nepakankamu rūpestingumu ir atidumu.

18. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, kuri apibūdinama teigiamai, į nedalyvavimą eismo įvykiuose iki byloje nagrinėjamo atvejo. V. P. nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivus, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau tik du kartus baustas už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 2020 m. balandžio 21 d. nubaustas už tai, kad nustatytą greitį viršijo 16 km/h, o 2017 m. sausio 24 d. nubaustas už tai, kad, nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo, transporto priemone sustojo toje kelio pusėje, kur sustoti draudžiama (1 t., b. l. 147–148). Taigi, nors apeliantai akcentuoja aplinkybę, jog V. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, šie atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir jie necharakterizuoja V. P. kaip asmens, piktybiškai nesilaikančio KET reikalavimų ir sistemingai pažeidinėjančio KET.

19. Taigi, kolegijos vertinimu, šiuo atveju sprendimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų pagrįstas nei padaryto V. P. pažeidimo šiurkštumu, nei jo asmenybės požymiais.

20. Kolegija pažymi ir tai, kad nors teismų praktikoje yra nurodoma, kad vien tai, jog nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojoje poveikio priemonę net ir tuo atveju, jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-252-677/2015; 2K-34-699/2018; Nr. 2K-363-697/2018), tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir viešąjį interesą. Tai yra, V. P. dirba gydytoju anesteziologu-reanimatologu VšĮ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); gyvena (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 152). Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo V. J. 2021 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. 3563 matyti, kad V. P. ligoninėje dirba kiekvieną darbo dieną, taip pat pagal sudaromus budėjimo grafikus budi 5–6 kartus per mėnesį. Rašte taip pat paminėta, kad, be tiesioginio darbo ir budėjimų, gydytojai dažnai kviečiami atvykti į darbą ir ne darbo valandomis, todėl be asmeninio automobilio, ypač budėjimo nakties metu, atvykimas pagal iškvietimą taptų neįmanomas, o tai sudarytų kliūtis tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – tikėtina, kiltų neigiamų padarinių (duomenys neskelbtini) gydomiems pacientams, kuriems būtina operatyvi gydytojo anesteziologo-reanimatologo pagalba.

21. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina nukentėjusiųjų apeliacinio skundo nuostatą, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas kaltininkui jokios baudžiamojo poveikio priemonės ir tokį savo sprendimą grįsdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017, neatsižvelgė į minėtos kasacinės nutarties išaiškinimus.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos visų pirma būtina atsižvelgti į tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Vertinant, kokie teismų sukurti precedentai laikytini aiškia ir nusistovėjusia praktika, turi būti atsižvelgta į tai, ar jie nėra pavieniai atvejai; ar nėra konkuruojančių precedentų; kokios instancijos teismai sukūrė precedentus; į precedentų sukūrimo laiką; sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimus priėmusių teismų sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl kurio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

23. Šiuo atveju pažymėtina, kad kasacinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017, nurodyta situacija nėra tapati šioje byloje susiklosčiusiai situacijai. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas del baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, kai kaltininko sukelto eismo įvykio metu žuvo vienas asmuo ir trys asmenys buvo sužaloti. Iš minėtos bylos duomenų nustatyta, kad asmuo nuteistas už tai, kad automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda 146-ajame kilometre, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz Actros“ su priekaba „Schmitz“, pažeidė KET 9, 19, 28, 133 punktų reikalavimus, nes neatsižvelgė į kelio, kurio danga buvo slidi, būklę, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, dėl to nesuvaldė sunkvežimio ir šis slysdamas kirto kelio atitvarus, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su R. G. vairuojamu vilkiku „Iveko LD 440E42“ su puspriekabe „Samro“, o dėl sudarytos avarinės situacijos siekdamas išvengti susidūrimo su šiomis transporto priemonėmis P. A. vairuojamas vilkikas „MAN TG460A“ su puspriekabe „,Schitz“ nuvažiavo nuo kelio. Taigi apeliaciniuose skunduose nurodytos kasacinės bylos, kaip precedento, ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (faktinės aplinkybės) nesutampa, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kaltinamajam taikyti identiškų pasekmių, nurodytų minėtoje kasacinėje nutartyje.

24. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertindamas V. P. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, kad V. P. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jau pats bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesas V. P. turėjo pakankamą poveikį, todėl jam BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Dėl nukentėjusiesiems (ne) priteisto neturtinės žalos atlyginimo padidinimo

25. Nukentėjusiųjų E. R. ir R. R. atstovas apeliaciniuose skunduose teigia, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nesilaikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų ir nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Šie apeliacinių skundų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

27. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

28. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

29. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais, kad nagrinėjamu atveju atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. veiksmai, nors ir neatsargūs, lėmė žmogaus gyvybės atėmimą, ir šie neatitaisomi padariniai susiję su pasekmėmis – nukentėjusiųjų dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu. Tačiau, kaip teisingi pastebi nukentėjusiųjų atstovas, ši moralinė žala – dvasinė skriauda – tik iš dalies gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Todėl siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį, neignoruojant itin skaudžių eismo įvykio padarinių, vis dėlto būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą.

31. Dėl V. P. nusikalstamos veikos žuvus T. R. R., nukentėjusieji neteko motinos. Skundžiamame nuosprendyje nekvestionuota, kad netikėta motinos netektis nukentėjusiesiems sukėlė skausmą, jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį šoką. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad negalima neįvertinti ir tos aplinkybės, jog nukentėjusieji yra suaugę, brandaus amžiaus, gyvena savarankiškus gyvenimus atskirai nuo motinos. Pastebėta ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl netikėtos motinos netekties nukentėjusiesiems iš esmės sutriko fizinė, psichologinė ir emocinė sveikata, gyvenimo kokybė, pragyvenimo lygis, nėra duomenų, kad jų gyvenimas tiesiogiai priklausė nuo žuvusiosios.

32. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas teismo argumentas, jog byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie iš esmės sutrikusią nukentėjusiųjų fizinę, emocinę ar psichologinę sveikatą, tačiau kritikuojama teismo išvada, jog atskiras nuo motinos nukentėjusiųjų gyvenimas suteikia pagrindą mažinti jų prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, atskiras gyvenimas neįrodo, kad vaikų ir motinos ryšys būtų sumenkęs, taip pat akcentuojama būtinybė atsižvelgti į tai, kad kaltininkas nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausius teisinius gėrius – atėmė žmogaus gyvybę.

33. Teisėjų kolegija, nepaneigdama apeliaciniuose skunduose akcentuojamo buvusio glaudaus ir artimo nukentėjusiųjų ir žuvusiosios ryšio, kuris įrodinėjamas paaiškinimais, vis dėlto pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad gyvenimas skyrium su žuvusiąja, bendro gyvenimo nebuvimas šiame kontekste laikytina reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Abu nukentėjusieji yra suaugę (48 ir 52 metai), gyvenantys savarankiškus gyvenimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad staigi motinos netektis nukentėjusiesiems sutrikdė visavertę emocinę ir socialinę raidą, bazinį saugumą, eliminavo galimybę augti su motina ir patirti motinišką rūpestį, į ką teismų praktikoje atsižvelgiama analizuojant nukentėjusiųjų patirtų praradimų pobūdį ir jų mastą bei vertinant pasekmes nukentėjusiųjų savijautai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).

34. Taip pat šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad savo neatsargiais veiksmais V. P. nesiekė tokių sunkių ir neatitaisomų padarinių – kito asmens mirties – ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo. Byloje taip pat nėra ginčo, kad V. P. automobilį vairavo blaivus, KET pažeidė dėl neatsargumo, po eismo įvykio elgėsi iš esmės atsakingai, pasirūpino nukentėjusiąja, iškvietė medicininę pagalbą, vėliau atsiprašė nukentėjusiųjų, labai jaudinasi dėl kilusių pasekmių.

35. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžius pirmosios instancijos teismas nesilaikė tokio pat ar panašaus pobūdžio bylose teismų suformuotos praktikos ir pateikiamų konkrečių bylų, kuriose eismo įvykiuose žuvusių asmenų artimiesiems priteistos didesnės nei šioje byloje pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti, pavyzdžių. Kaip pagrįstai nurodo nukentėjusiųjų atstovas, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas, iš civilinio atsakovo neturtinei žalai atlyginti priteisęs žuvusiosios vaikams po 2 000 Eur (nustatydamas 12 000 Eur bendrą neturtinės žalos atlyginimo dydį), nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

36. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog draudimo bendrovė nukentėjusiesiems išmokėjo po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nuspręsdamas priteisti dar po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, būtų neįsigilinęs į bylos aplinkybes ir faktus, neteisingai taikęs BPK, CK 6.250 straipsnio nuostatas, nukrypęs nuo suformuotos teismų praktikos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo (ne) priteisimo

37. Nukentėjusioji R. R. apeliaciniu skundu taip pat nesutiko su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi, kuria atmesta jos civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos – būsimų kapavietės tvarkymo išlaidų – atlyginimo priteisimo. Apeliaciniame skunde R. R. teigė, jog į bylą pateikta paslaugų sutartis patvirtina, kad kapavietės tvarkymo darbai yra realūs, jie bus atlikti sutartyje nustatytais terminais, o kapavietės sutvarkymo išlaidos nėra neprotingai didelės. Taip pat apeliantė pažymėjo, jog, remiantis teismų praktika, sutartyje numatytas įrengti granito suoliukas nėra būtinas tradicinei kapavietei, todėl sutiko, jog suma, skirta jam įrengti, būtų sumažintas priteistino turtinės žalos atlyginimo dydis.

38. Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019).

40. Šioje baudžiamojoje byloje būsimas kapavietės išlaidas ir jų dydį nukentėjusioji grindė 2021 m. birželio 1 d. sudaryta Paslaugų sutartimi Nr. 21-06, iš kurios matyti, kad sutarties vykdytoja UAB „Akmens kiemas“ (rangovė) įsipareigojo suteikti užsakovei paslaugas, skirtas Rentauskų kapavietei sutvarkyti. To, kad šios paslaugos bus teikiamos ne išimtinai nukentėjusiosios motinos kapavietei tvarkyti, neneigė ir apeliantė. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis R. R. teismo posėdyje nurodė, jog esantis paminklas nebus keičiamas, tačiau į Paslaugų sutartį jis yra įtrauktas. Tai, kad dalis į Paslaugų sutartį įtrauktų atliktinų darbų ir (ar) objektų nėra būtini, pripažino ir apeliantė skunde nurodydama, kad granito suoliukas, kuris yra įtrauktas į sutartyje numatytą paslaugų sąrašą, iš tiesų gali būti pripažįstamas nebūtinu. Taigi šioje į bylą pateiktoje Paslaugų sutartyje nurodytų darbų mastas kelia abejonių. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktoje Paslaugų sutartyje nurodyta, jog 400 Eur dydžio avansas sumokamas 2021 m. birželio 1 d., tačiau nei kartu su 2021 m. liepos 27 d. pateiktu civiliniu ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nėra pateikti įrodymai apie sumokėtą avansą. Sutarties 4.1 punkte numatyta paslaugas suteikti nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d., tačiau byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog sutartis yra realiai vykdoma. Taip pat byloje nebuvo nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusiosios turtinė padėtis nėra gera ir jai nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019).

41. Kaip jau minėta, pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas, todėl nagrinėjamu atveju buvus pagrįstų abejonių dėl į Paslaugų sutartį įtrauktų darbų masto ir nesant įrodymų, kurie leistų įsitikinti, kad prašomos priteisti kapavietės sutvarkymo išlaidos buvo būtinos nedelsiant dėl sunkios nukentėjusiosios turtinės padėties, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstai netenkintas.

42. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji R. R. Klaipėdos apygardos teismui pateikė naujus įrodymus ir nurodė tikslinanti savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

43. Iš R. R. prašymo ir prie jo pridėtų įrodymų nustatyta, kad 2021 m. birželio 1 d. sudaryta sutartis dėl kapavietės sutvarkymo iki 2022 m. birželio 15 d. yra nutraukta ir 2021 m. spalio 25 d. su UAB „Akmens kiemas“ sudaryta nauja paslaugų sutartis Nr. 21-10 dėl kapavietės sutvarkymo už bendrą 4 500 Eur sumą. Iš 2021 m. lapkričio 26 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir nuotraukų matyti, kad buvo atlikti visi sutartyje nurodyti darbai, t. y. sutvarkyta kapavietė. Iš pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji R. R. sumokėjo paslaugų sutartyje nurodytą darbų kainą – 4 500 Eur (2 t., b. l. 179, 180, 181).

44. Atsižvelgdamas į pateiktą kapavietės įrengimo sąmatą (2 t., b. l. 176–177), įrengtos kapavietės fotonuotraukas (2 t., b. l. 171, 172, 173, 174, 175), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šių nukentėjusiosios patirtų išlaidų kaip nepagrįstai ar neprotingai didelių, todėl nusprendžia, kad civilinis ieškinys, kurio suma 4 500 Eur, dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiosios reikalavimas dėl būsimų kapavietės tvarkymo išlaidų priteisimo, panaikintina ir priimtas naujas sprendimas – R. R. patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

45. Remiantis Plenarinės sesijos išaiškinimu, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), nukentėjusiajai R. R. priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo jai priteistos 4 500 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų

46. Nukentėjusioji R. R. pateikė prašymą iš civilinio atsakovo priteisti jos turėtas 1 375,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu apeliaciniame procese.

47. Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas BPK 103 straipsnyje. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

48. Remiantis BPK 103–106 straipsniais civilinio ieškovo / nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Dėl jų atlyginimo sprendžiama proceso įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šis klausimas analogiškai aiškinamas ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-634-579/2014; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-140-875/2019).

49. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad nukentėjusios R. R. prašymas priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti negali būti tenkinamas, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji turi teisę į proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, priteisimą, į tai, kad baudžiamosiose bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, svarstytinas klausimas dėl patirtų proceso išlaidų nukentėjusiajai priteisimo iš kaltinamojo (BPK 102 straipsnio 2 dalis).

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019).

51. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų apeliacinius skundus. Nukentėjusiojo E. R. skundas atmestas; nukentėjusios R. R. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – tenkinta skundo dalis, susijusi su turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo priteisimu. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, R. R. apeliacinio skundo apimtį ir turinį, į tai, kad didžioji R. R. apeliacinio skundo argumentų dalis yra susijusi su reikalavimais, pareikštais civiliniam atsakovui, į bylos rezultatą, į tai, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 687,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesta nukentėjusiosios R. R. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai R. R. priteisti 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų 0 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 4 500 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. R. R. priteisti 687,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.