Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-489-1042/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-23
Bylos Nr.: e2A-489-1042/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16863-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė
Ieškovas: A. Ž.
Atsakovas: J. D.
Trečiasis asmuo: G. T.

Kategorijos

2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-489-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16863-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.18.3.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irenos Stasiūnienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-550-752/2024 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei J. D. dėl atlyginimo priteisimo už atliktus statybos rangos darbus, bei atsakovės J. D. priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl statybos rangos sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo G. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Ž. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. D. 2 348,85 Eur atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo A. Ž. (Rangovo), ir G. T. (Užsakovės) 2022 m. birželio 10 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo (ar Užsakovės jei ir kai tai numatyta sutartyje) medžiagų tinkamai atlikti darbus ir juos perduoti Užsakovei, o Užsakovė įsipareigojo priimti ieškovo tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatytą 4 500,00 Eur kainą, adresu (duomenys neskelbtini), 16,08 kv. m. gyvenamajame bute (toliau – Objektas). Pasirašant sutartį ieškovui buvo sumokėtas 1 000,00 Eur avansinis mokėjimas, kuris yra įskaitomas į bendrą darbų kainą. Sutartį pasirašė trečiasis asmuo, kuri veikė atsakovės J. D. vardu. Sutarties sudarymo metu dalyvavo užsakovė ir atsakovė. Sutartimi šalys susitarė, jog objekte bus atlikti šie statybos darbai: 1) Senų grindų demontavimas (ir utilizavimas), betonavimas, lyginamojo sluoksnio klojimas ir naujos dangos montavimas; 2) Elektros instaliacija (naujos instaliacijos išvedžiojimas, automatų (saugiklių) įrengimas, elektros kištukinių lizdų ir jungiklių įrengimas); 3) Gipso kartono pertvarų (sienų) montavimas, glaistymas, dažymas; 4) Gipso kartono lubų montavimas, glaistymas, dažymas; 5) Lango ir durų angokraščių apdailos darbai; 6) Plytelių klojimas vonioje ir virtuvės zonoje tarp spintelių; 7) Dušo pado ir nuolydžio įrengimas; 8) Vidinių durų montavimas; 9) Ventiliacijos įrengimas (dušo ventiliacijos ir virtuvės gartraukio išvedimas į lauką); 10) Šviestuvų montavimas. Sutartimi Užsakovė įsipareigojo savo lėšomis nupirkti plyteles, grindis, grindjuostes, jungiklius, lempas, plytelių bazę, vidaus duris. Darbų atlikimo, pradžios ir pabaigos terminas sutartyje apibrėžtas nebuvo. Darbai buvo pradėti 2022 m. liepos mėn. pradžioje. Santechnikos darbus atlikęs asmuo juos atliko su trūkumais, todėl apdailos darbai toliau negalėjo būti vykdomi ir ieškovas 2022 m. liepos 24 d. pasiūlė Užsakovei nutraukti sudarytą Sutartį. Užsakovė atsisakė nutraukti sutartį, ji sutiko, jog ieškovas už papildomą 70,00 Eur mokestį sutvarkytų su trūkumais atliktus santechnikos darbus. 2022 m. liepos 25 d. buvo atliktas minėtų darbų trūkumų taisymas. 2022 m. liepos 25 d.– 2022 m. rugsėjo 3 d. ieškovas atliko Sutartyje numatytus darbus – GKP pertvaros montavimas, sukant gipsą iš vidinės vonios kambario pusės, GKP lubų karkaso montavimas, elektros instaliavimo darbai, senų štrabų daužymas, ventiliacinių ortakių montavimas ir izoliavimas, GKP pertvaros ir lubų montavimas, sukant gipsą iš išorinės vonios kambario pusės, unitazo GKP dangos montavimas, unitazo rėmo ištiesinimas, dušo kabinos dugno mūrinimas, plytelių klojimas vonios kambaryje, štrabų tvarkymas bei viso Objekto lubų ir sienų glaistymas, dažymas. Pažymėjo, kad išglaisčius sienas bei lubas nebuvo džiūvimo. Ieškovas informavo Užsakovę, jog dvejoms paroms yra reikalingas drėgmės surinkėjas, o jo nuomos kaina sudaro 20,00 Eur. Užsakovė sutiko, jog prietaisas yra reikalingas, tačiau prašė nieko apie tai nesakyti atsakovei, žadėjo sumokėti asmeniškai. Ieškovas savo lėšomis išsinuomojo drėgmės surinkėją, tačiau Užsakovė neatlygino įrangos nuomos mokesčio. Ieškovui atlikus plytelių klojimo darbus ir išvežus šiukšles, į Objektą atvykusi Užsakovė su atsakove, ieškovą kaltino plytelių vagyste, minėjo, jog išskaičiuos iš bendros darbų kainos. Ieškovas atliko elektros instaliacijos darbus, buvo reikalingas atskiras elektros kontrolinis skaitliukas, kurio kaina 20,00 Eur, Užsakovė sutiko padengti šias išlaidas. Ieškovas savo lėšomis nupirko skaitliuką, jį įmontavo, tačiau už jį atsiskaityta nebuvo. Ieškovas iš savo lėšų pirko ir Objekte sumontavo ventiliatorių, kurio kaina su rėmeliu sudarė 18,43 Eur. Užsakovė buvo informuota, jog prietaisas yra reikalingas, sutiko už jį atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė. Ieškovas pirko elektros kištukinius lizdus, rėmelius ir jungiklius, papildomai patyrė 4,31 Eur išlaidų, kurios nebuvo atlygintos. Atlikus grindų lyginimo, montavimo, grindjuosčių montavimo (ko nebuvo numatyta Sutartyje), dangstymo ir dažymo, bei elektros lizdų ir jungiklių detalių apdailos montavimo darbus, darbai buvo baigti 2022 m. rugsėjo 3 d. Ieškovas apie pabaigtus darbus tą pačią dieną informavo Užsakovę ir pranešė, kad nori perduoti Objektą. Užsakovė į objektą atvyko 2022 m. rugsėjo 6 d. ir nurodė ieškovui atliktų darbų trūkumus. Pažymėjo, kad sutiko ištaisyti nurodytus trūkumus, pasirašant atliktų darbų aktą ir nurodant nustatytus trūkumus ir jų ištaisymo terminą, arba pasiūlė taikyti 1 000,00 Eur nuolaidą nuo bendros darbų kainos, netvarkant nustatytų darbų trūkumo. Užsakovė nurodė, jog pagalvos ir iki 2022 m. rugsėjo 11 d. praneš apie savo sprendimą, tačiau nepranešė. 2022 m. rugsėjo 12 d. Užsakovė informavo ieškovą apie tai, jog yra ruošiama statybų specialisto išvada, kurią ieškovui pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. bei nurodė, jog darbus ištaisys kiti meistrai. Specialistas apžiūrą atliko 2022 m. rugsėjo 10 d., ieškovas apie tai nebuvo informuotas. 2022 m. rugsėjo 15 d. Užsakovė pateikė ieškovui MB „S. d., a.“, 2022 m. rugsėjo 10 d. atliktą Objekto apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąmatą. Į atliktų darbų taisymo sąmatą buvo įtrauktos išlaidos, patirtos dėl apžiūros akto ir sąmatos sudarymo (120,00 Eur), bei atliktų statybos rangos darbų trūkumų ištaisymui reikalinga suma, t. y. 3 630,00 Eur įskaitant 21 proc. PVM (be PVM – 3 000,00 Eur). Ieškovas sutiko su nustatytais atliktų darbų trūkumais, siūlė juos ištaisyti, tačiau Užsakovė atsisakė, nurodė, jog darbus ištaisys kiti meistrai, o ieškovui nemokės už atliktus darbus. Ieškovas pažymėjo, kad jo patirtos papildomos išlaidas, sudarė 592,74 Eur sumą, t. y. papildomos GKP sienos montavimas + vata 10 cm (250,00 Eur), lovos išvežimas ir utilizavimas (50,00 Eur), santechnikos darbų taisymas (70,00 Eur), kontrolinio el. skaitliuko prijungimas (el. skaitliuko kaina 20,00 Eur)), radiatoriaus nuėmimas ir uždėjimas (20,00 Eur), atlikto naujų plytelių, baldų ir grindų dangos sunešimo darbai (50,00 Eur). Ieškovas darbų atlikimo metu savo lėšomis ir transportu vyko į Užsakovės nurodytą darbo vietą – R. (transporto eksploatavimo ir kuro išlaidas sudaro 90,00 Eur), paimti el. rozetes ir jungiklius, ventiliatorius, el. rozetes, rėmelį, kurių bendra kaina sudaro 22,74 Eur, drėgmės surinkėjo nuoma (20,00 Eur). Ieškovas su atsakove buvo sutarę dėl ginčo sprendimo, ieškovo atstovė parengė susitarimą (dėl ko ieškovas patyrė 217,80 Eur teisinių išlaidų), tačiau atsakovė ir Užsakovė su juo susipažinusios atsisakė pasirašyti. 2022 m. spalio 3 d. atsakovė pateikė ieškovui pretenziją, prašė ištaisyti nustatytus atliktų darbų trūkumus, prieš tai pateikiant Užsakovei savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, t. y. ieškovas iki susitarimo pasirašymo pateiks atsakovei susitarimo (Sutarties) įvykdymo garantiją (toliau – Garantija) iš Lietuvoje registruotos kredito įstaigos arba draudimo kompanijos, kurios suma būtų ne mažesnė nei 3 000,00 Eur, o galiojimo terminas – trūkumų ištaisymo laikotarpiui plius 10 dienų (pretenzijos 22.2. p.) ir ieškovas pateiks savo civilinės atsakomybės draudimo polisą, sumai ne mažesnei kaip 10 000 Eur (22.3. p.). Pretenzijoje taip pat buvo nurodyta, jog Užsakovės ir ieškovo sudaryta statybos rangos sutartis bus laikoma nutraukta po 30 d., t. y. 2022 m. lapkričio 2 d., ir reikalaujama nuostolių atlyginimo, jeigu ieškovas atsisakys ištaisyti nustatytus atliktų darbų trūkumus arba tinkamai neištaisys atliktų darbų per 10 k. d. Ieškovo atstovė, 2022 m. spalio 15 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog: 1) ieškovas sutinka, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, kuriuos nustatė MB „S. d., a.“, sutinka juos ištaisyti per 10 k. d., darbų pradžios datą numatant 2022 m. spalio 18 d., o pabaigą ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 31 d.; 2) ieškovas nesutinka su MB „S. d., a.“ sudaryta sąmata reikalinga atliktų darbų trūkumų ištaisymui; 3) ieškovas nesutinka darbus pradėti tik prieš tai atsakovei pateikęs savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, kadangi atsakovė nėra atsiskaičiusi už faktiškai atliktus darbus, kurių suma, net neįskaitant atliktų papildomų darbų ir patirtų kitų išlaidų, sudarė 3 500,00 Eur (4 500,00 Eur Sutarties kaina – 1 000,00 Eur sumokėtas avansas). Atsakovės atstovė, 2022 m. spalio 28 d. pateikė 2022 m. spalio 27 d. pranešimą, kuriuo nesutiko su ieškovo pasiūlymu ir 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimu nurodė, jog sutartis yra laikoma nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 3 d..

3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė sumažinti tarp šalių sudarytos 2022 m. birželio 10 d. statybos rangos sutarties kainą nuo 4 500 Eur iki 495 Eur ir įpareigoti ieškovą grąžinti be teisinio pagrindo gautus 515 Eur; priteisti iš ieškovo 8 489,71 Eur nuostolius atsakovės naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties kaina – 4 500 Eur. Žodžiu sutartas darbų atlikimo terminas – 1,5 mėn. Darbai pradėti 2022 m. liepos mėn. pradžioje. 2022 m. rugsėjo 3 d. darbai buvo baigti, atsakovės atstovė G. T. atvyko priimti darbų 2022 m. rugsėjo 6 d. Buvo nustatyti darbų trūkumai. Ieškovas sutiko trūkumus ištaisyti arba sumažinti sutarties kainą 1 000 Eur. Atsakovės užsakymu, MB „S. d., a.“, atliko atliktų darbų kokybės vertinimą, nustatyti trūkumai, kurių ištaisymo sąmata 3 000 Eur (2.370 Eur + PVM). Tarp šalių vyko derybos dėl defektų ištaisymo ir nuostolių atlyginimo, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. 2022 m. lapkričio 8 d. atsakovė informavo ieškovą, kad atsakovė Sutartį nutraukė 2022 m. lapkričio 3 d. 2022 m. lapkričio 28 d. specialistas V. Š. apžiūrėjo ginčo rangos darbų rezultatą, nustatė rangos darbų trūkumus ir jų ištaisymo kainą – 2 925, 84 Eur. 2022 m. gruodžio 9 d. specialistė R. J. M. išvadoje nurodė, kad darbų, reikalingų defektams ištaisyti kaina – 988,57 Eur. 2023 m. birželio 6 d. D. K. teismo ekspertizės akte nustatyta, kad ieškovo darbų trūkumų ištaisymo kainą sudaro 1 284 Eur. 2023 m. rugpjūčio 10 d. MB „M.“ ištaisė ginčo darbų trūkumus. Apmokėta trūkumų ištaisymo kaina – 4 015 Eur (su PVM). Darbų atlikimas įformintas 2023 m. rugsėjo 19 d. Baigiamuoju atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu. Pažymėjo, kad demontuojant vinilines grindis jų „click“ sujungimo sistemos nebuvo galima išsaugoti, todėl vinilinę dangą reikėjo keisti 100 proc. Eksperto apskaičiuota darbų kaina ženkliai skyrėsi nuo rinkos kainos, nes eksperto apskaičiuotos kainos yra 1,5 metų pasenusios (2022 m. balandžio mėn.). Šalių sutarties kaina buvo 4 500 Eur, atsakovė yra sumokėjusi 1 000 Eur avansą, ieškovas dalies sutartų rangos darbų neatliko ir likusią dalį atliko su trūkumais, šių darbų atlikimo ir trūkumų ištaisymo kaina yra 4 015 Eur, todėl atsakovė prašė sumažinti Sutarties kainą nuo 4 500 Eur iki 495 Eur ir įpareigoti ieškovą grąžinti be pagrindo gautus 515 Eur. Atsakovė nurodė, kad ginčo butą remontavo su tikslu jį nuomoti ir gauti pajamas. Ieškovas buvo įsipareigojęs remonto darbus atlikti per 1,5 mėnesio. Darbai turėjo būti pabaigti ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo mėn. 2022 m. rugsėjo 6 d. buto apžiūros metu nustatyti darbų trūkumai dėl kurių buto negalima naudoti pagal paskirtį. Dėl kilusio ginčo darbų trūkumai nebuvo taisomi, o dėl poreikio ištaisyti šiuos trūkumus, atsakovė negalėjo nuomoti buto ir iš jo nuomos gauti pajamų. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio šį butą būtų nuomojęsis G. S. už 500 Eur per mėnesį, nuomos sutartis būtų buvusi sudaryta nemažiau kaip vieneriems metams. Paskyrus teismo ekspertizę, butas buvo apžiūrėtas 2023 m. gegužės 15 d. Atsižvelgiant į tai, poreikis išsaugoti darbų trūkumus pasibaigė su buto apžiūra. Buto remontas užtruko apie 1,5 mėn. Atsakovė negalėjo išnuomoti buto 10 mėnesių (nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. liepos), todėl dėl ieškovo tinkamai neatliktų darbų negavo nuomos pajamų už 10 mėnesių, kas sudaro 5 000 Eur. Atsakovė nekilnojamojo turto nuomos veiklai perka verslo liudijimą, kuris metams kainuoja 160 Eur, t. y. apytiksliai 14 Eur/mėn., kas už 10 mėnesių sudarytų 140 Eur, todėl iš nuomos atsakovė būtų gavusi 4 860 Eur pelno, kas yra laikoma jos nuostoliais, už kuriuos yra atsakingas ieškovas. Atsakovė pažymėjo, kad nesutiko, kad ieškovas taisytų trūkumus, nes nepasitikėjo ieškovu. Ieškovo atliktų darbų trūkumams pašalinti atsakovės turtinė padėtis neleido jai iš savo lėšų ištaisyti trūkumų, todėl ji paėmė 4 000 Eur vartojimo paskolą iš G. F. banko. Kredito sutarties sudarymo data – 2023 m. rugpjūčio 26 d., grąžinimo terminas 2026 m. vasario 25 d., mėnesinė įmoka 214,37 Eur, grąžintina suma 6 431,11 Eur, iš jų 2 431,11 Eur palūkanų. Tai yra atsakovės papildomi nuostoliai, sąlygoti ieškovo tinkamų prievolių nevykdymo ir nesąžiningo siekio išvengti atsakomybės už savo prievoles. Atsakovė taip pat nurodė, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje patyrė 798,6 Eur išlaidas už teisines paslaugas, bei 400 Eur už specialisto paslaugas atliktų darbų trūkumams nustatyti. Iš viso dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų ir dėl to kilusio ginčo, atsakovė patyrė 8 489,71 Eur nuostolių, kuriuos prašė teismo priteisti iš ieškovo.

4. Ieškovas su atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti ir tenkinti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad 2200,00 Eur galėtų atitikti faktiškai patirtas atsakovės išlaidas, susijusias su šio buto atliktu remontu, į kainą įskaičiavus ženkliai brangesnę grindų dangą, jos montavimą ir kitus darbus, kurie buvo atlikti ir visiškai nėra susiję su šiuo ginču. Pažymėjo, kad atliktų darbų sąmata neatitinka tokioms sąmatoms keliamų reikalavimų – nėra įvardijami matavimo vienetai, kiekiai ir tiesioginės išlaidos (pvz. darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai), nėra įvardijamas kiekvieno atlikto darbo įkainis. Pateiktoje sąmatoje yra nurodyta tik bendra atliktų darbų suma – 4 015,00 Eur. Šalinant atliktų darbų trūkumus buvo atlikti papildomi darbai, kurių nebuvo numatyta ieškovo ir atsakovės sudarytoje statybos rangos darbų sutartyje ir kurie nebuvo nustatyti teismo eksperto atliktoje ekspertizėje kaip darbai atlikti su trūkumais. Atsakovė nuomoti butą su esamais atliktų darbų trūkumais galėjo, ji taip pat galėjo leisti ieškovui taisyti trūkumus ar atlikti darbus savo lėšomis per trumpesnį laiko tarpą. Atsakovė sąmoningai vilkino laiką, o tai, kad ji ketino nuomoti butą ieškovui nebuvo žinoma. Nurodė, kad šalių išaugusios patirtos išlaidos, atsakovės negautos pajamos ir patirtos didesnės išlaidos tvarkant ieškovo atliktų darbų trūkumus iš esmės yra sąlygotos pačios atsakovės veiksmų, nenoro tartis, ieškoti kompromisų ir vilkinti laiką. Be to, turėtų būti vadovaujamasi eksperto nustatyta darbų ištaisymo sąmata, o ne atsakovės faktiškai patirtomis ir dar papildomomis išlaidomis. Aplinkybė, jog atsakovė kreipėsi į G. F. banką, sudarė paskolos sutartį ir pagal sutartį privalo mokėti bankui palūkanas nėra niekaip susijusi priežastiniu ryšiu su ieškovo atliktais darbais, kurie ieškovo siūlymu galėjo būti ištaisyti dar 2022 m. rugsėjo mėn. Atsakovė nėra pateikusi vartojimo kredito sutarties, dėl ko nėra galimybės patikrinti kam buvo imtas vartojimo kreditas, kam jis buvo panaudotas, kokio dydžio palūkanos taikomos ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui A. Ž. iš atsakovės J. D. 2 348,85 Eur už atliktus darbus, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2022 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 367,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės J. D. valstybei 46,92 Eur už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 14 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui A. Ž. iš atsakovės J. D. 2 125,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 10 d. tarp ieškovo A. Ž. ir J. D., veikusios per G. T., buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis, išskyrus aptartas Sutartyje, atlikti statybos rangos darbus atsakovei priklausančiame 16,08 kv. m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutarties kaina – 4 500 Eur. Sutarties sudarymo metu buvo sumokėtas 1 000 Eur avansas. Sutartyje darbų atlikimo pradžios ir pabaigos terminas nebuvo numatytas. Darbai pradėti 2022 m. liepos mėn. pradžioje, baigti 2022 m. rugsėjo 3 d., ieškovui informavus trečiąjį asmenį apie baigtus darbus. Atsakovės atstovė G. T. atvyko priimti darbų 2022 m. rugsėjo 6 d. Ieškovui buvo nurodyti darbų trūkumai. Ieškovas su nurodytais trūkumais sutiko ir siūlė juos ištaisyti arba sumažinti sutarties kainą 1 000 Eur.

7. Teismas vertino, kad taikus šalių susitarimas, leidžiant ieškovui ištaisyti atliktų darbų trūkumus nebuvo sudarytas, nes ieškovas nepateikė prašomų dokumentų, susijusių su ieškovo prievolių įvykdymo užtikrinimu. Pažymėjo, kad ieškovas dėjo visas pastangas išpildyti atsakovės prašymą. Atsakovės reiškiami reikalavimai dėl ieškovo prievolių užtikrinimo negalėjo būti įgyvendinami, buvo pertekliniai, nes atsakovė nebuvo pilnai atsiskaičiusi su ieškovu už atliktus darbus. Jos sulaikyta 3 500 Eur atsiskaitymo suma buvo pakankama priemonė darbų trūkumų šalinimo vykdymui užtikrinti.

8. Teismas sprendė, kad taikus ginčo užbaigimas, o tuo pačiu ir greitesnis atliktų darbų trūkumų ištaisymas neįvyko dėl atsakovės kaltės, nes keldama perteklines sąlygas, ji tik formaliai vykdė bendradarbiavimo pareigą, nesiekė ekonomiškiau, kuo mažesnėmis sąnaudomis išspręsti ginčą.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovė negali ginti savo teisių remdamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes rangos sutartyje šalys tokios galimybės nenumatė, t. y. nėra numatyta užsakovo – atsakovės teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo, remiasi kitam pažeistų teisių gynimo būdui – reikalavimui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas – taikytinu mechanizmu.

11. Teismas vertino, kad atsakovė, grįsdama savo reikalavimą dėl statybos rangos sutarties kainos sumažinimo, byloje nepateikė duomenų apie tai, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką.

12. Teismas sprendė, jog nei atsakovė, nei naujasis rangovas, sudarydami sutartį dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo, nesivadovavo nei teismo paskirtos ekspertizės, nei byloje pateiktomis kitų statybos specialistų išvadomis, susitariant, kokie darbai turėtų būti atlikti. Dėl darbų kiekio ir kainos sprendė naujasis rangovas, kuriam buvo paranku perdaryti visus ieškovo atliktus sienų, lubų, grindų apdailos darbus, nors pagal ekspertizės aktą lubų tvarkyti nereikėjo, grindų dangą buvo galima išsaugoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės priešieškiniu prašoma priteisti faktiškai patirtų išlaidų šalinant atliktų darbų trūkumus kaina yra pernelyg didelė ir galėjo būti mažesnė, jeigu atsakovė rangovui būtų pateikusi ekspertizės aktą ir nurodžiusi juo vadovautis. Tai, kad atsakovės pasirinktas rangovas nebandė saugiai demontuoti grindų dangos be žalos jai padarymo, iš karto ją keitė, negali būti pagrindu reikalauti iš ieškovo atlyginti naujos grindų dangos įsigijimo išlaidas.

13. Teismas vertino, kad atliktų darbų trūkumų ištaisymui yra reikalinga teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta 1 284 Eur suma.

14. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nebuvo sprendžiama, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, nes tokie klausimai ekspertui nebuvo užduoti. Šie klausimai nebuvo sprendžiami ir šalių užsakymu parengtose specialistų išvadose. Teismas pažymėjo, kad teismo paskirtos ekspertizės akte nustatyta, kad pagal 2022 m. birželio 10 d. šalių susitarime numatytus atlikti darbus faktiškai buvo atlikti visi darbai, išskyrus numatytas įrengti vidaus duris, kad procentine išraiška nėra galimybės nustatyti kiek yra atlikta statybos/remonto darbų, nes šalių susitarime nėra detalizuota kiekviena pozicija, kokia pozicijos darbų kaina, o yra tik pateikta bendra numatyta darbų suma, kad nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai įvertinti kaip neesminiai, yra nepavojingi, bet nepageidautini estetikos ir higienos sumetimais, kad ant nelygaus paviršiaus ieškovo sumontuotą vinilinę grindų dangą galima panaudoti dar kartą ištaisius grindų paviršiaus nelygumus, kad poreikio taisyti lubų apdailą nenustatyta, kad trūkumų ištaisymui reikalingos laiko sąnaudos lyginant su visų remonto darbų atlikimo trukme sąlyginai nedidelės – 7 dienos, teismas sprendė, jog ekspertizės akte nurodyta darbų ištaisymo kaina gali būti vertinama kaip ieškovo sutaupyta suma, dėl to, kad jis nekokybiškai atliko ekspertizės akte nurodytus darbus.

15. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 132,74 Eur papildomai jo turėtas išlaidas yra pagrįstas, nes atsakovė neginčijo, kad remonto darbų eigoje atsirado darbų, kurie šalių sudarytoje sutartyje atskirai aptarti nebuvo. Dėl visų papildomų darbų atsakovė, per trečiąjį asmenį buvo informuota, pretenzijų nereiškė, trečiasis asmuo žadėjo už papildomai atliktus darbus bei įsigytas prekes sumokėti.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitė ir liko jam skolinga 2 348,85 Eur.

17. Teismas konstatavo, kad atsakovė darbų trūkumų šalinimui paskolą paėmė savo rizika, todėl prisiėmė iš to kylančias pasekmes, t. y. palūkanų mokėjimą už paskolintus pinigus. Nesant priežastinio ryšio tarp ieškovo nekokybiškai atliktų darbų ir atsakovės prievolės kredito įstaigai mokėti palūkanas už paskolintas lėšas, atsakovės reikalavimas priteisti 2 431,11 Eur už pasiimtą paskolą mokėtinas palūkanas yra nepagrįstas.

18. Teismas sprendė, kad nesant objektyvių duomenų, jog buvo surastas konkretus nuomininkas, kuris sutiko 16 kv. m. butą, esantį cokoliniame aukšte nuomoti už 500 Eur per mėnesį, atsakovės nurodytas aplinkybes laikė nepagrįstomis ir neįrodytomis.

19. Teismas sprendė, kad prašymas priteisti 400,00 Eur išlaidas, sumokėtas specialistui už ginčo buto apžiūrą ir trūkumų šalinimo kaštų nustatymą atmestinas atsižvelgus į tai, kad byloje nurodyto specialisto išvada vadovautasi nebuvo.

20. Teismas sprendė, kad nustačius ieškovo atliktų darbų trūkumus, ieškovas sutiko juos ištaisyti, tačiau atsakovė ieškovo paslaugų nepageidavo, kėlė perteklines sąlygas, pasirinko netinkamus teisinius būdus savo pažeistoms teisėms apginti, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovui civilinę atsakomybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) J. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 14 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą ies?kovo A. Ž. patikslintą ies?kinį atmesti, o atsakove?s J. D. patikslintą priešieškinį patenkinti. Priteisti atsakovei J. D. is? ies?kovo A. Ž. jos patirtas byline?jimosi is?laidas. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė jų vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad atsakove? 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartį sudarė dėl buitinių ir asmeninių savo poreikių tenkinimo. Ies?kovas 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartį sudarė vykdydamas profesinę veiklą, todėl teismas 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartį turėjo kvalifikuoti kaip vartojimo rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ne?ra pagrindo taikyti ies?kovui civilinę atsakomybę ir atsakove?s reikalavimo de?l patirtų nuostolių atlyginimo netenkino. Akcentavo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus, kurių pagrindu padarė išvadas. Pažymėjo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai vertino, jog taikus ginčo užbaigimas, o tuo pačiu ir greitesnis atliktų darbų trūkumų ištaisymas neįvyko dėl atsakovės kaltės be jokių svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad atsakovė reikalavimo šalių santykius kvalifikuoti kaip vartojimo rangos santykius pirmosios instancijos teisme nereiškė, toks, naujas reikalavimas atsirado tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vertino, jog šalinant trūkumus buvo atlikti papildomi darbai, kurių nebuvo numatyta ieškovo ir atsakovės sudarytoje statybos rangos darbų sutartyje ir kurie nebuvo nustatyti teismo eksperto atliktoje ekspertizėje kaip darbai atlikti su trūkumais. Nurodė, jog teismas teisingai nustatė ir vertino visas ginčo nagrinėjimui reikalingas aplinkybes, nešališkai ištyrė ir vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taikė aktualų teisinį reglamentavimą, pagrindė ir motyvavo savo priimtas išvadas. Prašė iš apeliantės priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

25. Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo priteisimo už atliktus statybos rangos darbus, bei dėl statybos rangos sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą bei papildomą sprendimą prašo panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės patikslintą priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo A. Ž. apeliantei J. D. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Apeliantė skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimus.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, kad ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl ieškovo reikalavimų

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 10 d. tarp ieškovo A. Ž. ir J. D., veikusios per G. T., buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis, išskyrus aptartas Sutartyje, atlikti statybos rangos darbus atsakovei priklausančiame 16,08 kv. m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Numatyti atlikti darbai: 1) Senų grindų demontavimas (ir utilizavimas), betonavimas, lyginamojo sluoksnio klojimas ir naujos dangos montavimas; 2) Elektros instaliacija (naujos instaliacijos išvedžiojimas, automatų (saugiklių) įrengimas, elektros kištukinių lizdų ir jungiklių įrengimas); 3) Gipso kartono pertvarų (sienų) montavimas, glaistymas, dažymas; 4) Gipso kartono lubų montavimas, glaistymas, dažymas; 5) Lango ir durų angokraščių apdailos darbai; 6) Plytelių klojimas vonioje ir virtuvės zonoje tarp spintelių; 7) Dušo pado ir nuolydžio įrengimas; 8) Vidinių durų montavimas; 9) Ventiliacijos įrengimas (dušo ventiliacijos ir virtuvės gartraukio išvedimas į lauką); 10) Šviestuvų montavimas. Atsakovė įsipareigojo nupirkti medžiagas: plyteles, grindų dangą, grindjuostes, jungiklius, lempas, plytelių fūgą, vidaus duris. Sutarties kaina – 4 500 Eur. Sutarties sudarymo metu buvo sumokėtas 1 000 Eur avansas. Sutartyje darbų atlikimo pradžios ir pabaigos terminas nebuvo numatytas. Darbai pradėti 2022 m. liepos mėn. pradžioje, baigti 2022 m. rugsėjo 3 d., ieškovui informavus trečiąjį asmenį apie baigtus darbus. Atsakovės atstovė G. T. atvyko priimti darbų 2022 m. rugsėjo 6 d. Ieškovui buvo nurodyti darbų trūkumai. Ieškovas su nurodytais trūkumais sutiko ir pasiūlė juos ištaisyti arba sumažinti sutarties kainą 1 000 Eur. Ieškovas ėmėsi priemonių susidariusią situaciją išspręsti taikiai, su atsakove derino trūkumų ištaisymo sąlygas. Atsakovės atstovė teikė ieškovui susitarimo projektą, tačiau jis jo nepriėmė, nes buvo neįgyvendinamas dėl jame keliamų reikalavimų ieškovui. Atsakovės atstovė 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimu, nurodė, jog laiko, kad ieškovas nesutinka su atsakovės nurodytomis sąlygomis defektų ištaisymui ir atsisako ištaisyti defektus, todėl laiko, kad šalių sudaryta darbų sutartis yra nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 3 d. Byloje pateikta specialistų, eksperto išvados. 2023 m. birželio 17 d. ekspertizės akte ekspertas D. K., atsakant į teismo nurodytus klausimus, nurodė tokius ieškovo atliktų darbų trūkumus: vinilinių grindų danga įrengta ant netolygaus grindų pagrindo, ko pasėkoje nustatyti grindų dangos paviršiaus nuokrypiai iki 7 mm, aukščio skirtumai tarp sujungimų; nekokybiškai – netolygiai įrengta siūlė tarp grindjuostės ir sienos, vietomis matomi tarpai, ištepliojimai; sienų paviršius vietomis yra nelygus dėl ko jungiklių bei lizdų rėmeliai nėra prigludę prie sienų; aplink langą nekokybiškai įrengta siūlė; dušo patalpoje kreivai įrengta plytelė; pažeista įėjimo durų apdaila. Taip pat nurodė, kad objekte atlikti visi susitarime nurodyti darbai, išskyrus vidaus durų įrengimą. Trūkumų šalinimo darbų kaina yra 1 284 Eur. Ieškovas su eksperto pateikta išvada sutiko, sumažino sutarties darbų kainą trūkumų šalinimo darbų kaina. Atsakovė su ieškovu už jo atliktus darbus neatsiskaitė ir liko skolinga 2 348,85 Eur.

30. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

31. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi, todėl atsakovė turėjo teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, tarp jų ir pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikalauti, kad ieškovas atlygintų atsakovės išlaidas trūkumams ištaisyti.

32. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde apeliantė įrodinėja, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai ir savo teises gina remiantis CK 6.680, 6.334 str. 1 d. nuostatomis, kurios numato pirkėjo teises. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino to, jog 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi, todėl atsakovė turėjo teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, tarp jų ir pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikalauti, kad ieškovas atlygintų atsakovės išlaidas trūkumams ištaisyti. Nors pirmosios instancijos teisme atsakovė pasirinko savo teises ginti CK XXXIII skyriaus nuostatomis, kurios reglamentuoja rangos teisinius santykius.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012).

34. Kaip vieną iš skundo argumentų apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartį turėjo kvalifikuoti kaip vartojimo rangos sutartį, nes atsakovė 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartį sudarė dėl buitinių ir asmeninių savo poreikių tenkinimo. Tuo tarpu ieškovas 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartį sudarė vykdydamas profesinę veiklą. Apeliantės vertinimu, ieškovui netinkamai atlikus 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartyje numatytus statybos rangos darbus apeliantė turėjo teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, tarp jų ir pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikalauti, kad ieškovas atlygintų atsakovės išlaidas trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo atveju trūkumus buvo įmanoma pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme apeliantė šiais argumentais nesirėmė ir jų neįrodinėjo, tokius atsikirtimus į ieškinio reikalavimus išdėstė tik pateikdama apeliacinį skundą. Taigi, apeliantės nurodomu CK 6.680 straipsnio santykio aspektu teismas bylos nenagrinėjo ir su juo susijusių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo, skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas negali būti apeliacijos dalykas, todėl jo nevertina ir plačiau apie jį nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

35. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „K. F. Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012).

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

37. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

38. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas – išvadą, jog trūkumų šalinimo darbų kaina yra 1 284,00 Eur, grindė 2023 m. birželio 6 d. ekspertizės aktu, neatsižvelgė į apeliantės pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog trūkumų šalinimo darbai atsakovei kainavo 4 015,00 Eur.

39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sumos trūkumų šalinimo darbams atlikti pagrįstumo vadovavosi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), įvertinęs visumą faktinių aplinkybių. Teismas vertino, kad sandorio (rangos sutarties) šalys yra du fiziniai asmenys, tarp jų susiklostė statybų rangos santykiai; užsakovė pretenziją raštu dėl darbų kokybės pareiškė vėliau, nei darbai buvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovas geranoriškai sutiko su atsakovės išsakytais atliktų darbų trūkumais ir siekė atlikti trūkumų šalinimo darbus, tačiau užsakovė tik po kurio laiko su tokiu ieškovo siūlymu nesutiko, motyvuodama tuo, kad nepasitiki ieškovu. Ekspertizės metu trūkumų šalinimo darbams atlikti išlaidų dydis paskaičiuotas atsižvelgiant į kainas ekspertizės atlikimo metu (pagal 2022 m. balandžio mėn. įkainius, kurie akivaizdžiai nebuvo pasikeitę ir 2022 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys 2022 m. birželio 10 d. statybos rangos sutartimi susitarė dėl darbų apimties už fiksuotą 4500,00 Eur sumą, o trūkumų šalinimo darbų suma, kurią nurodo atsakovė 4015,00 Eur teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti artima visai šalių sulygtų darbų kainai, kadangi atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovas darbų neatliko (ar kad visi ieškovo atlikti darbai su trūkumais), ji to neginčija, kaip ir ieškovas neginčijo ir sutiko, kad dalis darbų buvo atlikti su trūkumais, ir jų šalinimo darbų kaina yra 1 284,00 Eur.

40. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtas ekspertas, atsakydamas į pirmąjį ekspertizei pateiktą klausimą „Kokius statybos rangos darbus būtina atlikti siekiant ištaisyti rangovo A. Ž. atliktų statybos/remonto darbų trūkumus, pagal šalių 2022 m. birželio 10 d. susitarimą, objekte adresu (duomenys neskelbtini)? Kokia yra šių darbų atlikimo kaina, atliekant skaičiavimus 2022 m. rugsėjo mėn. galiojusiomis kainomis?“ atsakė, kad „Apžiūros metu nustatytiems defektams, darbų ištaisymo kainos nustatymui, su programine įranga “Sistela”, sudaryta lokalinė darbų sąmata (3.9 pav.). Ji atlikta pagal 2022 04 mėn. įkainius. Nustatyta defektų ištaisymo darbų kaina 1284 €.“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo ekspertizės aktą vertino kaip pagrindą išvadai, kad ieškovo atliktų darbų defektų ištaisymo darbų kaina yra 1 284,00 Eur. Tai, kad atsakovė nurodo, kad atliktų darbų defektų ištaisymas atsakovei kainavo žymiai brangiau, nei 1 284,00 Eur, nėra pagrindas spręsti, kad atsakovės nurodyta suma yra reali. Atsakovė, turėdama pakankamai asmeninių įgūdžių, žinių, priskirtinų vidutinių gabumų žmogui, turėjo įvertinti ar trūkumų šalinimo darbai yra verti 4015,00 Eur (kai tuo tarpu bendra darbų atlikimo kaina, sutarta su ieškovu buvo 4 500,00 Eur) ir prisiimti rizikas dėl galimo pernelyg didelio išlaidavimo.

42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus taip pat nustatė, kad atsakovė, iš esmės neginčijo, kad remonto darbų eigoje atsirado darbų, kurie šalių sudarytoje sutartyje atskirai aptarti nebuvo. Dėl visų papildomų darbų atsakovė, per trečiąjį asmenį buvo informuota, pretenzijų nereiškė, trečiasis asmuo žadėjo už papildomai atliktus darbus bei įsigytas prekes sumokėti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 132,74 Eur papildomai jo turėtas išlaidas yra pagrįstas.

43. Atsižvengiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitė ir liko jam skolinga 2 348,85 Eur (4 500,00 Eur sutartimi sutarta kaina – 1 000,00 Eur sumokėtas avansas – 1 283,89 Eur trūkumų šalinimo išlaidos + 132,74 Eur papildomai turėtos išlaidos).

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų

44. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 8 489,71 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 4 860,00 Eur atsakovės negautos pajamos už ginčo buto nuomą, 2 431,11 Eur atsakovės mokėtinos palūkanos už jos gautą vartojimo paskolą ieškovo darbų trūkumams pašalinti, ir 1 198,60 Eur išlaidos už atsakovei teiktas teisines paslaugas ikiteisminėje ginčo stadijoje bei specialisto atliktą darbų įvertinimą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ne?ra pagrindo ies?kovui taikyti civilinę atsakomybę ir atsakove?s reikalavimo de?l patirtų nuostolių atlyginimo netenkino. Apeliantės vertinimu tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja faktinei šios bylos situacijai ir teisės normoms.

45. Sutartinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį tai – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

46. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y., kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

47. Pagrindinis skundžiamo sprendimo aspektas – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neegzistuoja priežastinis ryšys, tarp atsakovės patirtų nuostolių ir ieškovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.)

48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad atsakovė darbų trūkumų šalinimui paskolą paėmė savo rizika, tad prisiėmė ir iš to kylančias pasekmes, t. y. palūkanų mokėjimą už paskolintus pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas iš karto sutiko atlikti atliktų darbų trūkumų šalinimo darbus, ne kartą tokį pasiūlymą teikė atsakovei, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, motyvuodama tuo, kad nebepasitikėjo ieškovu. Apeliantės argumentas, kad paskolą ji paėmė darbų trūkumų šalinimo darbams apmokėti kelia abejonių dar ir dėl to, kad atsakovė pagal 2022 m. birželio 10 d. sudarytą statybos rangos sutartį įsipareigojo ieškovui už atliktus darbus sumokėti 4 500,00 Eur, sutarties pasirašymo metu sumokėdama 1 000,00 Eur avansą. Be kita ko, ekspertas atsakydamas į ketvirtą jam užduotą ekspertizės klausimą ar nustatyti statybos/remonto darbų trūkumai laikytini esminiais atsakė, kad nustatyti defektai nėra laikytini esminiais, nėra pavojingi, defektus galima pašalinti arba paslėpti, nepageidautini estetikos ir higienos sumetimais. Tokia eksperto išvada patvirtina, kad trūkumai nebuvo tokie, dėl kurių nebūtų buvę galima naudotis butu ar jį nuomoti, ir atliktų darbų trūkumų šalinimo darbus buvo būtina atlikti, norint patalpą naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant priežastinio ryšio tarp ieškovo nekokybiškai atliktų darbų ir atsakovės prievolės kredito įstaigai mokėti palūkanas už paskolintas lėšas, atsakovės reikalavimas priteisti 2 431,11 Eur nuostolių už pasiimtą paskolą mokėtinas palūkanas pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

49. Atsakovė nurodė, kad butas turėjo būti nuomojamas G. S., kuris butą ketino išsinuomoti už 500,00 Eur mėnesiui, sudarant sutartį ne mažiau kaip vieneriems metams. Dėl ieškovo atliktų nekokybiškų darbų atsakovė nurodyto buto negalėjo išnuomoti iki pat teismo paskirtos ekspertizės atlikimo. Tokiu būdu prarado nuomos pajamas, skaičiuotinas nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio (kada ieškovas turėjo pabaigti darbus) iki 2023 m. liepos mėnesio (kada butas buvo apžiūrėtas eksperto), ir 1,5 mėn. laikotarpį per kurį buvo remontuojamas butas, viso už dešimt mėnesių. Atsakovė nekilnojamojo turto nuomos veiklai perka verslo liudijimą, kuris metams kainuoja 160,00 Eur, kas už 10 mėnesių sudarytų 140,00 Eur, todėl negautos pajamos (nuostoliai) yra 4 860,00 Eur (5 000,00 Eur (nuomos mokestis už 10 mėnesių po 500,00 Eur) – 140,00 Eur (verslo liudijimo kaina už 10 mėnesių)).

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, jog tai, kad atsakovė skelbime nurodžiusi 500,00 Eur nuomos mokestį, dar nereiškia, kad tokio dydžio nuomos mokestį atsakovė būtų gavusi realiai. Taip pat, atsakovė tik savo paaiškinimais įrodinėjo, kad dar nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio buvo susitarusi išnuomoti butą G. S., kuris ketino už ginčo butą mokėti 500,00 Eur/mėn. Juolab, kad ir 2022 m. birželio 10 d. sudarytoje statybos rangos sutartyje nebuvo numatytas darbų atlikimo terminas, kad ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti darbus per 1,5 mėn., o kilus ginčui šalys skirtingai aiškina aplinkybes apie darbų atlikimo terminą. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, jog apie tai, kad atsakovė ketino butą nuomoti nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, ieškovas buvo informuotas tik kilus šalių ginčui, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, dėl kokio termino buvo susitarta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos medžiaga nenustatyta objektyvių duomenų, jog buvo surastas konkretus nuomininkas, kuris sutiko 16 kv. m. butą, esantį cokoliniame aukšte nuomoti už 500 Eur per mėnesį.

51. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti 1 198,60 Eur nuostolių, kuriuos sudaro ikiteisminio tyrimo išlaidos, t. y. 798,60 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 400,00 Eur specialistui už ginčo buto apžiūrą ir trūkumų šalinimo kaštų nustatymą.

52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės patirtų išlaidų būtų buvę galima išvengti, jeigu atsakovė nuo darbų pridavimo dienos būtų bendradarbiavusi su ieškovu ir suteikusi ieškovui galimybę darbų trūkumus pašalinti pačiam, nenustatinėdama perteklinių sąlygų, o galiausiai pareiškusi „...atsakovė pagrįstai nebepasitikėjo ieškovo profesionalumu, turima kompetencija ir pagrįstai atsisakė, jog ieškovas pats ištaisytų savo pagal 2022 m. birželio 10 d. Statybos rangos sutartį atliktų statybos rangos darbų trūkumus“, „...atsakovė pagrįstai bijojo situacijos, jog ieškovas ir toliau elgsis nesąžiningai, vilkins rangos darbus, taip pat mėgins slėpti defektus, o atsakovė patirs dar didesnes nepamatuotas išlaidas naujiems ekspertams samdyti.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtos papildomos išlaidos dėl jos nenoro, baimės, nepasitikėjimo yra patirtos jos asmeninės rizikos „sąskaita“ ir ieškovas dėl to negali būti atsakingas.

53. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės patirtų nuostolių ir ieškovo neteisėtų veiksmų neegzistuoja. Apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Dėl įrodymų vertinimo

54. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis atsakovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

55. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

56. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

57. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl papildomo sprendimo

58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo patikslintą ieškinį, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmetęs, pagrįstai 2024 m. birželio 14 d. priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio.

59. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti, o apeliacinis skundas atmetamas.

60. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 870,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovės J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 870,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irena StasiūnienėAleksandras RusakasRasa Bartašienė