- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2-797-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00270-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z.
- Kategorijos
- 3.4.4.12pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. Z. ir uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šviesos loftai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta R. S.; nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 3 d. Bankrutuojanti UAB ,,Šviesos loftai“ Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d.
2. Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) ,,Šviesos loftai“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė R. S. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2023 m. liepos 17 d. pateikė jos atlikto bendrovės sandorių patikrinimo rezultatus ir nurodė, kad ginčijamų sandorių nenustatyta.
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-757-910/2023 LUAB ,,Šviesos loftai“ kreditorei LUAB ,,Pilaitės terasos IV“ leista atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą.
4. Pareiškėjas (LUAB ,,Šviesos loftai“ kreditorius) K. R. 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pripažinti LUAB ,,Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu pagal bendrovės kreditorės LUAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ad legem“ 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymą dėl LUAB „Šviesos loftai“ sandorių patikrinimo rezultatų (toliau – ir pažyma). Pareiškėjas nurodė, kad nemokumo administratorė nepagrįstai nenustatė ginčytinų sandorių, nesiėmė veiksmų dėl skolų išieškojimo iš bendrovės skolininkų. Pažymoje nustatyti ginčytini sandoriai, kurių vertė 1 000 000 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad didžiausios bendrovės kreditorės yra buvusio bendrovės vadovo A. Z. vadovaujamos įmonės, kurios sprendžia dėl bendrovės bankroto eigos.
5. 2023 m. gruodžio 27 d. LUAB „Šviesos loftai“ nemokumo administratoriumi buvo paskirtas V. R..
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį pripažinti LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu ir dėl tyčinio bankroto atsakingu asmeniu – A. Z. bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pripažindamas tyčinio bankroto požymių, numatytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, egzistavimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi vieninteliu įrodymu – pateikta pažyma ir joje nurodytomis aplinkybėmis, byloje nesant nei sandorių, dėl kurių sudarymo prašyta bankrotą pripažinti tyčiniu, nei kitų bylai reikšmingų įrodymų. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė aplinkybių, susijusių su bankroto pripažinimu tyčiniu klausimu – nenustatė bylai reikšmingai faktų ir aplinkybių, nenustatė ir nevertino sudarytų sandorių, jų sudarymo aplinkybių, konkrečių sąlygų, o rėmėsi pažymoje nurodytais duomenimis, neįsitikindamas jų teisingumu, bei atitinkamai nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo.
7. 2024 m. kovo 28 d. gautas LUAB „Šviesos loftai“ nemokumo administratoriaus V. R. pareiškimas pripažinti LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu. Nemokumo administratoriaus teigimu, LUAB „Šviesos loftai“ bankrotas buvo pagrįstai pripažintas tyčiniu pagal LUAB „Šviesos loftai“ kreditorės LUAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo administratorės MB „Ad legem“, kuri atliko LUAB „Šviesos loftai“ sandorių patikrinimą, 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi kreditoriaus K. R. ir LUAB „Šviesos loftai“ nemokumo administratoriaus V. R. prašymus tenkino – pripažino LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu dėl jos buvusio vadovo A. Z. kaltų veiksmų.
9. Pagal bendrovės pinigų pervedimą susijusiems juridiniams ir fiziniams asmenims patvirtinančius bendrovės sąskaitų išrašus teismas nustatė:
9.1. Nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 30 d. D. Z. buvo pervesta 122 205 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 18 d. D. Z. pervesta 34 600 Eur. Iš viso bendrovė D. Z. pagal 2020 m. vasario 10 d. paskolos sutartį pervedė 156 805 Eur. D. Z. bendrovei grąžino: 2020 m. balandžio 20 d. – 700 Eur; 2021 m. sausio 25 d. – 200 Eur, iš viso bendrovei grąžino 900 Eur.
9.2. Pagal 2021 m. kovo 5 d. paskolos sutartį 2021 m. kovo 6 d. S. Z. buvo pervesta 1 700 Eur, kurie nebuvo grąžinti.
9.3. 2021 m. kovo 19 d. bendrovė akcininkui E. S. pervedė 11 000 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta – paskolos grąžinimas), tačiau bendrovėje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad E. S. su bendrove būtų sudaręs paskolos sutartį ir suteikęs bendrovei 11 000 Eur paskolą. Minėta pinigų suma negrąžinta.
9.4. 2021 m. sausio 11 d. bendrovė buvusiam akcininkui ir direktoriui A. S. sumokėjo 2 000 Eur, o 2021 m. sausio 19 d. – 500 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai paskola, tačiau ji bendrovei negrąžinta.
9.5. Per bendrovės valdymo organus susijusioms įmonėms – UAB „URBAN l valdymas“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Jeruzales 26“, UAB „Pašilaičių namai“, UAB „Grunau 30“, UAB „URBAN AUTO“, UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Vytauto 89“, nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. buvo atlikti mokėjimo pavedimai, kurių bendra vertė 424 662,97 Eur. Nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. susijusių įmonių UAB „URBAN AUTO“, UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Vytauto 89“, UAB „URBAN l valdymas“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Domus estate“, UAB „Jeruzales 26“ kreditoriams (įvairiems fiziniams asmenimis, juridiniams asmenims) pervesti 552 424,84 Eur. Iš viso susijusioms įmonėms ir jų kreditoriams pervesti ir paskolinti 995 087,81 Eur. Įmonės pagal viešai prieinamus duomenis www.rekvizitai.lt piniginių lėšų pervedimo metu turėjo finansinių sunkumų.
9.6. 2021 m. vasario 9 d. sudaryta rangos sutartis Nr. SU-SL-20210209/01 su UAB „Smulkūs statybos darbai“ dėl 52 loftų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, darbų kaina – 1 104 075,50 Eur. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo rastos rangovės UAB „Smulkūs statybos darbai“ bendrovei išrašytos dvi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros: 2021 m. kovo 31 d. – dėl 103 040 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 ir 2021 m. birželio 30 d. – dėl 239 247 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 3, bei atliktų darbų aktai. Nepaisant fakto, kad bendrovė sudarė kelias projekto finansavimo sutartis, darbus atlikusiai rangovei buvo sumokėta tik 52 094 Eur, o visos kitos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, o fizinių asmenų ir susijusių įmonių finansavimui.
9.7. Bendrovė nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. pervedė su bendrovės vadovu A. Z. susijusioms įmonėms šias pinigų sumas: UAB „Gulbinų dominija“ – 19 259,17 Eur; UAB „Parduotos vasaros“ – 314 800,52 Eur; UAB „Pašilaičių namai” – 1 935 Eur; UAB „Jeruzales 26“ –18 103 Eur; UAB „Grunau 30“ – 2 161 Eur; UAB „URBAN AUTO“ – 23 047,50 Eur; UAB „Vytauto 89“ – 1 020 Eur; UAB „URBAN 1 valdymas“ – 15 835,78 Eur; UAB „NORD 1“ – 27 000 Eur; UAB „Pilaitės terasos IV“ –1 501 Eur, iš viso 424 662,97 Eur. Pinigai nebuvo grąžinti.
9.8. Bendrovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad UAB „Šviesos loftai“ nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. sumokėjo su bendrovės vadovu A. Z. susijusių įmonių kreditoriams šias pinigų sumas: UAB „URBAN AUTO“ kreditoriams – 65 952,19 Eur; UAB „URBAN 1 valdymas“ kreditoriams – 22 7129,01 Eur; UAB „Domus estate“ kreditoriams – 4 972,73 Eur; UAB „Vytauto 89“ kreditoriams – 208 491,91 Eur; UAB „Jeruzales 26“ kreditoriams – 6 000 Eur; UAB „Pašilaičių namai“ kreditoriams – 22 329 Eur; UAB „Pilaitės terasos“ kreditoriams – 17 550 Eur, iš viso 552 424,84 Eur. Pinigai nebuvo grąžinti.
10. Įvertinęs minėtus duomenis bei tai, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, jog bendrovė, kai jos vadovas buvo A. Z., būtų reikalavusi grąžinti iš su ja susijusių asmenų jiems pervestas pinigines lėšas, teismas padarė išvadą, kad bendrovei buvo padaryta 1 166 192,81 Eur žala.
11. Taip pat iš bylos medžiagos teismas nustatė:
11.1. 2022 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB „Šviesos loftai“, kuriai atstovavo direktorius A. Z., ir UAB „Garda group“, kuriai atstovavo A. S. (UAB „Šviesos loftai“ akcininkas), buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Šviesos loftai“ perleido UAB „Garda group“ už 1 050 000 Eur šešis nekilnojamojo turto vienetus:
11.1.1. 0,8794 ha kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
11.1.2. garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 220,41 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini);
11.1.3. garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 313,81 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini);
11.1.4. garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 279,66 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini);
11.1.5. garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 250,05 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini);
11.1.6. garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 1 086,59 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini).
11.2. Sudarydamos 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, šalys susitarė dėl toliau nurodytos atsiskaitymo tvarkos: UAB „Šviesos loftai“ informavo, kad 400 000 Eur gavo iš UAB „Garda group“ į pardavėjos kreditorės UAB „Vilmstata” sąskaitą, dengiant pardavėjos įsiskolinimą UAB „Vilmstata“ pagal 2022 m. kovo 1 d. paskolos sutartį; 650 000 Eur pirkėja UAB „Garda group“ įsipareigoja sumokėti į pardavėjos sąskaitą ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 10 d. 2022 m. spalio 13 d. UAB „Šviesos loftai“ sudarė susitarimą su UAB „Garda group“, kuriuo pakeista atsiskaitymo tvarka dėl 650 000 Eur apmokėjimo. Sutarta, kad 111 009 Eur sumokama pardavėjos kreditorei UAB „Vilmstata“, o 538 991 Eur – į turto hipotekos kreditorės sąskaitą, nurodant padengti UAB „Vilmstata“ piniginius įsipareigojimus UAB „SME Capital 3“ pagal sudarytą paskolos sutartį Nr. CP3/22-02-11/02.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovė realių pajamų už parduotą 0,8794 žemės sklypą ir 5 garažus su poilsio patalpomis negavo, teismas konstatavo, kad bendrovės kreditoriams buvo padaryta ne mažesnė nei 1 050 000 Eur žala. Be to, teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. sutartį UAB „Šviesos loftai“ vardu pasirašė A. Z., o UAB „Garda group“ vardu A. S., kurie yra tarpusavyje susiję asmenys. Suinteresuoto asmens A. Z. deklaruojamas siekis išvengti bendrovės turto realizavimo varžytynėse, teismo vertinimu, negali būti pagrindas spręsti, kad minėtas sandoris buvo ekonomiškai naudingas.
13. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 24 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią pasirašė A. S. (UAB „Šviesos loftai“ akcininkas) ir UAB „Šviesos loftai“, kurios akcininkas ir vadovas buvo A. S.. Šia sutartimi pardavėjas A. S. pardavė UAB „Šviesos loftai“: 107,64 kv. m bendro ploto 3 kambarių butą su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, pažymėta: a-6(1/2 iš 13,22 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 3A3p, statybos metai 1957 m., esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr.1); 32,29 kv. m bendro ploto 2 kambarių butą su 4 kv. m rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, pažymėta: a-6 (1/2 iš 13,22 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 3A3p, statybos metai 1957 m., esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 2). 2021 m. kovo 25 d. sudarytas papildomas susitarimas prie minėtos sutarties, pagal kurį šalys susitarė, kad UAB „Šviesos loftai“ padengs A. S. įsipareigojimą RATO kredito unijai.
14. Įvertinęs tai, kad bendrovė iš buvusio akcininko A. S. įsigijo butą Nr. 1 ir butą Nr. 2, kurie nebuvo naudojami bendrovės reikmėms ir už kurių įsigijimą bendrovė patyrė papildomų sąnaudų (palūkanos kreditoriui), kurios sudaro 18 018,33 Eur, teismas konstatavo, jog tai taip pat turi būti vertinama kaip bendrovei padaryta žala.
15. Teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią pasirašė UAB „Šviesos loftai“ direktorius A. Z. ir S. S. bei E. S. (sandorio sudarymo metu E. S. buvo UAB „Šviesos loftai“ akcininkas). Pagal šią sutartį bendrovė pardavė butą Nr. 1 ir butą Nr. 2 S. S. ir E. S. už 182 000 Eur. 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo pasirašytas susitarimas prie 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo buvo nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. 2022 m. rugsėjo 20 d. susitarimu šalys susitarė, kad pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį bus atsiskaitoma, įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl laikoma, kad šalys nėra viena kitai skolingos.
16. Įvertinęs minėtas aplinkybes, susijusias su buto Nr. 1 ir buto Nr. 2 pirkimu–pardavimu bei tai, kad sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių asmenų, teismas konstatavo, jog bendrovei padaryta 182 000 Eur žala, nes bendrovė pardavė minėtus butus UAB „Šviesos loftai“ akcininkui E. S. ir jo sutuoktinei S. S., o pinigų už tai realiai negavo.
17. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 19 d. uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“ (toliau – ir fondas) ir UAB „Šviesos loftai“ sudarė paskolos sutartį, kuria fondas suteikė bendrovei atlygintinę 95 000 Eur dydžio paskolą su 12 proc. metine palūkanų norma. 2022 m. rugsėjo 1 d. susitarimu minėtoje sutartyje numatyta metinė palūkanų norma šalių sutarimu padidinta iki 24 proc. Bendrovės prievolių pagal 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartį vykdymas buvo užtikrintas S. S. bei E. S. (sandorio sudarymo metu E. S. buvo UAB „Šviesos loftai“ akcininkas) buto Nr. 1 ir Nr. 2 hipoteka. Fondas 81 776,82 Eur pervedė susijusio asmens A. S. finansiniam įsipareigojimui RATO kredito unijai padengti, o kitą pasiskolintų lėšų dalį, t. y. 13 233,18 Eur, pervedė į bendrovės sąskaitą. Kadangi 81 776,82 Eur buvo panaudota buvusio bendrovės akcininko A. S. asmeniniams poreikiams tenkinti, o bendrovei buvo perkelta prievolė dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo, teismas tai įvertino kaip bendrovei padarytą žalą.
18. Teismo nuomone, bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 1 166 192,18 Eur žala, bendrovei sudarant sandorius su susijusiais fiziniais asmenimis, ir 1 331 795,15 Eur žala, bendrovei sudarant sandorius, susijusius su nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir nekilnojamojo turto finansavimu.
19. Pagal bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis teismas konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė jau buvo nemoki, o bendrovės vadovas nesilaikė mokėjimų eiliškumo, žinodamas, jog kiti bendrovės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimų.
20. Kadangi bendrovės vadovas A. Z. nesiėmė priemonių išsaugoti bendrovėje buvusį 629 412 Eur vertės turtą, nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip pat pažeidė JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, teismas priėjo išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
21. Atsižvelgdamas į tai, kad buvęs bendrovės vadovas A. Z. nesudarė ir nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m. ir už 2022 m., o iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Mokestinio tyrimo ataskaitos matyti, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, teismas priėjo išvadą, kad yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
22. Teismo vertinimu, bendrovės vadovas A. Z., kaip patyręs verslininkas, sudarydamas sandorius ir pervesdamas paskolintas lėšas susijusioms įmonėms bei susijusiems asmenims, žinojo arba turėjo žinoti, kad tokiais veiksmai pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, tai lemia jo atsakomybę dėl tyčinio bankroto.
I. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į vieną iš jų argumentai
23. Suinteresuotas asmuo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“ atskiruoju skundu prašo: pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, iš jos motyvuojamosios dalies pašalinant šį sakinį: „Bendrovei padaryta didesnė nei 81 776,82 Eur žala, nes 81 776,82 Eur buvo panaudota ne bendrovės reikmėms, o susijusio asmens buvusio bendrovės akcininko A. S. asmeniniams poreikiams tenkinti, o bendrovei perkelta prievolė dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo”; arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą dėl LUAB „Šviesos loftai“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priteisiant fondui 479,16 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad LUAB „Šviesos loftai“ prie bankroto buvo privesta tyčia jos buvusio vadovo A. Z. veiksmais, yra pagrįsta, tačiau nepagrįsta nutarties motyvuojamoji dalis, kurioje teismas pasisako dėl fondo ir BUAB „Šviesos loftai“ 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutarties žalingumo bendrovei.
23.2. Teismo išvada, kad 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartimi bendrovei padaryta didesnė nei 81 776,82 Eur žala, kadangi 81 776,82 Eur buvo panaudoti ne bendrovės reikmėms, o buvusio bendrovės akcininko A. S. asmeniniams poreikiams tenkinti, taip bendrovei perkeliant prievolę dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo, yra neargumentuota bei nepagrįsta įrodymais. Tokią išvadą teismas padarė neatlikęs analizės, tiesiog perrašydamas pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytus teiginius. Vien faktas, kad pagal 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartį bendrovei atsirado įsipareigojimas fondui, savaime neįrodo šio sandorio žalingumo ir nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šio sandorio sudarymas prisidėjo prie bendrovės bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
23.3. 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartis, 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria bendrovė įsigijo butus, nebuvo žalingi bendrovei ir (ar) jos kreditorių interesams. Priešingai, sudariusi 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartį, bendrovė gavo realią naudą. Bendrovė pasiskolino iš fondo pinigų tam, kad galėtų įsigyti iš A. S. du butus, ir šiuos butus įsigijo. Aplinkybė, kad bendrovė už butus sumokėjo ne tiesiogiai jų pardavėjui A. S., o A. S. kreditorei – RATO kredito unijai, kaip ir aplinkybė, jog bendrovė faktiškai nesinaudojo minėtais butais, teisinės reikšmės sandorio naudingumo / žalingumo bendrovės interesams vertinimui neturi, kadangi bendrovė, pasiskolinusi iš fondo 95 000 Eur, mainais įgijo nuosavybės teisę į likvidų turtą. Fondui bendrovės vardu padengus A. S. skolą RATO kredito unijai, bendrovė liko skolinga A. S. tik 93 223,18 Eur. 2022 m. rugsėjo 15 d. šie butai buvo pelningai parduoti E. ir S. S. už 182 000 Eur. Taigi, pardavusi minėtus butus, bendrovė gavo (turėjo gauti) 7 000 Eur pelną. Jeigu nemokumo administratorius mano, kad E. ir S. S. neatsiskaitė / netinkamai atsiskaitė su bendrove už jiems perleistus butus, jis, gindamas bendrovės interesus, turi reikšti ieškinį minėtiems asmenims.
23.4. Palūkanų 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartyje nustatymas savaime nedaro paskolos sutarties neteisėta ir (ar) žalinga. Natūralu, kad fondas, kaip pelno siekiantis subjektas, tikėjosi gauti atlyginimą už naudojimąsi paskolintais pinigais. Nemokumo administratorius net ir neįrodinėjo, kad palūkanos buvo nustatytos neteisėtai, kad jos buvo neprotingos ir (ar) nesąžiningos. 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartyje numatytų palūkanų dydžio teisėtumo klausimas jau buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-353-933/2024.
Šalies argumentai
24. Suinteresuotas asmuo A. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl LUAB „Šviesos loftai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Pasisakydamas dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, kad bendrovės vystomas nekilnojamojo turto projektas „Šviesos loftai“ nuo 2020 m. kovo mėn. buvo sustabdytas dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir jos pagrindu taikomų suvaržymų, karantino bei vėliau dėl to nustatytų saviizoliacijos reikalavimų. Taip pat bendrovės veiklą apsunkino rinkoje itin išaugusios statybinių medžiagų kainos ir darbo įkainiai. Visos šios aplinkybės lėmė tai, kad bendrovės vystomas projektas tapo nuostolingas ir sunkiai įgyvendinamas sutartais terminais, dėl to bendrovė neturėjo kito pasirinkimo kaip tik neterminuotai sustabdyti statybų procesą ir inicijuoti viso projekto pardavimą tam, jog „Šviesos loftai“ projektas nebūtų parduotas iš varžytynių, kadangi buvo įkeistas hipotekos kreditorei, kuriam bendrovė vėlavo atsiskaityti. Už 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotą nekilnojamąjį turtą gautais pinigais (1 050 000 Eur) buvo visiškai atsiskaityta su hipotekos kreditore UAB „SME Capital 3” ir kreditore UAB „Vilmstata”, siekiant išvengti vykdymo proceso ir turto pardavimo iš varžytynių, todėl toks veiksmas negali būti vertinamas kaip bendrovei padaryta žala. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė teiginio, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
24.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovei buvo padaryta 18 018,33 Eur žala, kadangi bendrovė, įsigydama pagal 2021 m. kovo 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį du butus, kreditoriui sumokėjo18 018,33 Eur palūkanas. Minėti butai buvo įsigyti siekiant juos vėliau parduoti ir gauti piniginę grąžą, o uždirbtas lėšas investuoti į kitus projektus. Palūkanų mokėjimas yra įprasta verslo praktika. Nuo 2022 m. lapkričio 8 d. fondo pradėtos taikyti padidintos 24 proc. palūkanos buvo didesnės nei įprasta, kadangi bendrovė vėlavo vykdyti atsiskaitymus.
24.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad bendrovei buvo padaryta 81 776,82 Eur žala, kadangi minėta pinigų suma buvo panaudota neva ne bendrovės reikmėms, o buvusio bendrovės akcininko A. S. asmeniniams poreikiams tenkinti. 81 776,82 Eur buvo pervesta ne A. S. asmeniniams poreikiams tenkinti, o vykdant atsiskaitymą su pardavėju A. S., iš kurio bendrovė nuosavybės teise 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą Nr. 1 ir butą Nr. 2. 2021 m. kovo 25 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kurio pagrindu buvo susitarta, kad bendrovė padengs pardavėjo A. S. įsipareigojimą RATO kredito unijai (81 776,82 Eur). 2021 m. kovo 19 d. fondas ir UAB „Šviesos loftai“ sudarė paskolos sutartį, kuria fondas suteikė bendrovei atlygintinę 95 000 Eur dydžio paskolą su 12 proc. metine palūkanų norma. Kaip buvo sutarta, fondas 81 776,82 Eur pervedė A. S. finansiniam įsipareigojimui RATO kredito unijai padengti, o kitą paskolintų lėšų dalį, t. y. 13 233,18 Eur, pervedė į bendrovės sąskaitą.
24.4. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 182 000 Eur žalos. 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatyti du skirtingi kainos sumokėjimo būdai: 1) pavedimas į pardavėjo atstovo nurodytą banko sąskaitą; 2) kaina ar bet kokia jos dalis gali būti sumokama įskaitant šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Bendrovė buvo skolinga kreditoriams S. S. ir E. S. pagal daug seniau neįvykdytus susitarimus: 92 233,18 Eur – pagal 2021 m. kovo 25 d. susitarimą Nr. 1, kurie turėjo būti grąžinti ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 24 d., ir 84 334,99 Eur – pagal 2020 m. lapkričio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurie turėjo būti grąžinti ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 29 d., todėl po sutarties sudarymo buvo susitarta įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus viena kitos atžvilgiu ir laikyti, kad šalys nėra viena kitai skolingos. Be to, vertindamas šį sandorį, kaip pažeidžiantį kreditorių interesus, teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo 427 310,56 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nurodyti pradelsti reikalavimai net neviršijo tuo metu bendrovės turimo turto projekto „Šviesos loftai“ vertės, kuri 2022 m. kovo 7 d. sudarė 892 000 Eur.
24.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. Z. vadovavimo bendrovei metu susijusioms įmonėms ir asmenims tiesiogiai ar atliekant mokėjimus susijusių įmonių kreditoriams buvo pervesti 1 166 192,81 Eur. Be to, neturėdamas įrodymų, teismas nustatė, kad bendrovė nesikreipė dėl suteiktų paskolų grąžinimo į skolininkus. Teismo teiginiai apie bendrovei suteiktas sumas įmonėms / asmenims yra skuboti, paremti vien tik techniniu vertinimu apie lėšų pervedimą (įskaitant ir klaidingus faktus), tačiau visiškai neatsižvelgta į tai, kad tokia veikla, vertinant ją iš tuo metu buvusių aplinkybių, neviršijo įprastos ūkinės komercinės veiklos rizikos. Taip pat teismas nepagrindė, kad A. Z. žinojo ar turėjo žinoti, jog šios įmonės negrąžins joms suteiktų paskolų. Bendrovės lėšos buvo pervestos mokioms įmonėms, siekiant palūkanų forma gauti papildomų pajamų, sustabdžius projekto „Šviesos loftai“ darbus dėl COVID-19.
24.6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad bendrovė darbus atlikusiai rangovei UAB „Smulkūs statybos darbai“ sumokėjo tik 52 094 Eur, o visos kitos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, o fizinių asmenų ir susijusių įmonių finansavimui. Pažymoje, kuria rėmėsi teismas, nebuvo vertinta visa eilė generalinės rangovės UAB „Smulkūs statybos darbai“ sudarytų rangos / subrangos sutarčių su rangovais dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų, taip sudarant įspūdį, kad buvo sudaryta tik viena rangos sutartis su UAB „Smulkūs statybos darbai“ ir pagal ją nebuvo vykdomi jokie darbai.
24.7. Teismas nurodė, kad bendrovė jau 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis buvo faktiškai nemoki, todėl vadovas privalėjo inicijuoti bankroto bylą, tačiau tai nėra logiška, kadangi bendrovė buvo įsigyta 2020 m. vasario 20 d. siekiant vystyti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o ne bankrutuoti dar tais pačiais metais.
24.8. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad bendrovė nepateikė VMI išrašomų – gaunamų PVM sąskaitų registruotų duomenų VMI nuo 2022 m. birželio 1 d. iki birželio 17 d., taip pat 2022 m. birželio17 d. nepateikė deklaracijos VMI dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų ir finansinių atskaitomybių. Taip pat pripažįsta, kad neužtikrino, jog buhalterė tinkamai atliktų darbines funkcijas ir pateiktų laiku reikiamus dokumentus, tačiau tokiais savo veiksmais nesiekė apgaulingai vykdyti buhalterinės apskaitos tvarkymo.
24.9. Finansinės ataskaitos nepateikimas gali būti vertinamas tik kaip procedūrinis pažeidimas, bet ne kaip tyčinio bankroto požymis. Įvertinęs VMI Mokestinio tyrimo ataskaitą, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, todėl nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Atsiliepimas
25. LUAB „Šviesos loftai“ nemokumo administratorius V. R. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. Z. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
25.1. Esminę reikšmę bendrovės nemokumui turėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria bendrovės nekilnojamasis turtas (0,8794 ha ploto žemės sklypas ir 5 garažai su poilsio patalpomis, kurių bendras plotas yra 2 153,52 kv. m.) už 1 050 000 Eur buvo perleistas UAB „Garda group“, o bendrovė pinigų už parduotą turtą faktiškai negavo, taip bendrovės kreditoriams padarant žalą. Sandorį bendrovės vardu pasirašė A. Z., o UAB „Garda group“ vardu – A. S., minėti asmenys yra tarpusavyje susiję (šios aplinkybės apeliantas net nebando paneigti).
25.2. Apeliantas nepaneigė nemokumo administratoriaus pozicijos ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad 2021 m. kovo 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. S. pardavė bendrovei 107,64 kv. m. bendro ploto 3 kambarių butą su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa (butas Nr. 1) ir 32,29 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su 4 kv. m. rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa (butas Nr. 2), bendrovei buvo ekonomiškai nenaudinga. Bute Nr. 2 buvo deklaruota A. S. gyvenamoji vieta, o bute Nr. 1 buvo deklaruota bendrovės akcininko E. S. ir jo sutuoktinės S. S. gyvenamoji vieta. Butai bendrovės veikloje nebuvo naudojami, bendrovė pajamų už butų nuomą negavo. Už įsigytus butus bendrovė kreditoriui sumokėjo 18 018,33 Eur palūkanų. Jei bendrovė nebūtų įsigijusi minėtų bendrovės veiklai nereikalingų butų, tokių išlaidų nebūtų patyrusi. 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurią pasirašė bendrovės direktorius A. Z. ir S. S. bei E. S. (sandorio sudarymo metu E. S. buvo bendrovės akcininkas). Bendrovė pardavė minėtus butus už 182 000 Eur, tačiau pinigų faktiškai negavo. Bendrovė 2022 m. rugsėjo 15 d. sutarties sudarymo metu turėjo 427 310,56 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.
25.3. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad LUAB „Šviesos loftai” su jos vadovu A. Z. susijusioms įmonėms (susijusių įmonių kreditoriams) sumokėjo daugiau kaip 1 mln. Eur, o susijusios įmonės bendrovei pinigų negrąžino. Dalis minėtų įmonių jau išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, likvidavus jas bankroto procedūrų metu, daliai susijusių įmonių yra vykdomos bankroto procedūros, o likusių įmonių mokumas kelia pagrįstų abejonių. Dokumentų, patvirtinančių, kad bendrovė būtų reikalavusi grąžinti paskolintas lėšas, nėra. Apeliantas skunde deklaratyviai nurodo, kad paskolintos lėšos nebuvo perleistos neatlygintinai, todėl tokie sandoriai negali būti laikomi nenaudingais.
25.4. VMI atliko tyrimą ir konstatavo, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, todėl yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apeliantas nepaneigė to, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad apeliantas A. Z. yra atsakingas už tyčinį bendrovės bankrotą asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo
27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo bendrovės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas).
28. Kadangi tyčinio bankroto požymius atitinkantys veiksmai atlikti galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).
Dėl tyčinio bankroto požymių
29. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
30. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas įstatymo nuostatas, yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas).
32. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar likviduojamos dėl bankroto įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Taigi, tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu bendrovės valdymu, kuris nulėmė bendrovės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).
33. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet negali lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
34. Teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus ir bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes, tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba priežastinio ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
35. Be to, JANĮ nustatyta, kad teismas nutartimi, kuria juridinio asmens bankrotas pripažįstamas tyčiniu, turi nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Aiškinant JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad ši norma, nors ir turi procesinės teisės požymių, tačiau iš esmės yra materialioji. Tokią išvadą pagrindžia JANĮ 70 straipsnio 3 dalies taikymo tikslas – ja siekiama nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis, t. y. tokiems asmenims sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos (atsiranda teisiniai padariniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
36. Taigi, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu ne tik nustatyti bendrovės nemokumo momentą ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, kad būtų galima įvertinti buvusių valdymo organų tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką bendrovės bankrotui (nemokumui ar nemokumo būklės pabloginimui), bet ir nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis.
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi LUAB ,,Šviesos loftai“ bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 punkto pagrindais ir nustatė, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, yra suinteresuotas asmuo A. Z.. Teismas pažymėjo, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog bendrovės vadovas A. Z., kaip patyręs verslininkas, sudarydamas nemokios bendrovės sandorius, pervesdamas paskolintas lėšas susijusioms įmonėms ir susijusiems asmenims, žinojo arba turėjo žinoti, kad tokiais veiksmai pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas konstatavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, Juridinių asmenų registrui nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 m., nemokumo administratorei neperduoti visi juridinio asmens dokumentai. Tokiais veiksmais, teismo vertinimu, bendrovės vadovas mažino jos turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tinkamai neištyrė tokio pobūdžio klausimui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, kurias išsamiai nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje.
39. Pirmosios instancijos teismas pagal bendrovės pateiktą 2020 m. balansą nustatė, kad bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (– 526 687 Eur), bendrovės turtas sudarė 629 412 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai iš viso sudarė 1 156 099 Eur, bendrovė patyrė 237 108 Eur grynąjį nuostolį. Teismas priėjo išvadą, kad 2020 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, todėl bendrovė buvo nemoki.
40. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartyje (31 punktas) buvo atkreipęs pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog išvadai dėl bedrovės nemokumo momento padaryti nepakanka formaliai pakartoti paskutiniame bendrovės balanse nurodytus duomenis. Būtina išsamiai įvertinti bendrovės finansinius dokumentus, faktinę finansinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, tačiau toks minėtų aplinkybių visumos įvertinimas taip ir nebuvo atliktas pirmosios instancijos teisme, todėl darytina išvada, kad bendrovės nemokumo momentas, kaip esminė faktinė aplinkybė sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip ir liko tinkamai neatskleista.
41. Papildomai nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo išvados dėl bendrovės nemokumo grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, negali būti pripažintos pakankamomis, sprendžiant dėl tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-881/2022, 21 punktas).
42. Nenustatęs bendrovės nemokumo momento, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir (ar) nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, taip pat tuo remdamasis negalėjo padaryti pagrįstų išvadų dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
43. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tyčinio bankroto požymiu gali būti pripažinti atvejai, kai yra nustatoma, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
44. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatęs, kad bendrovė, vadovaujama A. Z., sudarė su susijusiais asmenimis ekonomiškai nenaudingus sandorius, kurių vertė 1 166 192,18 Eur, ir sudarė nuostolingus sandorius, susijusius su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu bei nekilnojamojo turto finansavimu, kurių vertė 1 331 795,15 Eur.
45. Pasisakydamas dėl piniginių lėšų pervedimo su bendrove susijusiems asmenims, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagal pateiktą pažymą ir bendrovės banko sąskaitų išrašus, išvardindamas bendrovės kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims pervestų piniginių lėšų dydžius bei konstatuodamas, kad pinigai buvo pervesti su bendrove susijusiems asmenims, o paskolintų lėšų bendrovė iš skolininkų nereikalavo, priėjo išvadą, jog bendrovei buvo padaryta 1 166 192,81 Eur žala, nors sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nėra nustatomas konkretus žalos dydis.
46. Vertindamas sandorius dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo bei finansavimo, teismas taip pat formaliai išvardijo visus sandorius: 2022 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis (registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartis dėl 95 000 Eur paskolos suteikimo ir papildomus susitarimus prie jų, bei, atsižvelgęs į tai, kad sandoriai buvo sudaryti tarpusavyje susijusių asmenų ir, sudarius minėtus sandorius, bendrovė pinigų realiai dėl atliktų užskaitų negavo, padarė išvadą, jog sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi ir bendrovei buvo padaryta 1 331 795,15 Eur žala, nors, kaip minėta, sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nėra nustatomas konkretus žalos dydis.
47. Pažymėtina, kad bendrovės bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu, jeigu teismas nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą bendrovei, tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra bendrovei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir bendrovės nemokumo arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.
48. Be to, kaip minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkrečius veiksmus, lėmusius bendrovės bankrotą. Tam reikia įvertinti visumą aplinkybių, susijusių su bendrovės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, jų įtaka bendrovės mokumui ar jo pabloginimui, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie patvirtina, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Be to, argumentai dėl sąmoningai blogo valdymo vertintini ne kaip savarankiškas tyčinio bankroto požymis, o turi būti sistemiškai siejami su JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo sandorių sudarymo aplinkybių, jų tikslingumo sudarymo metu ir nepasisakė dėl suinteresuoto asmens A. Z. argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose. Teismas nevertino sudarytų sandorių visumos ir jų ekonominio naudingumo byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste. Be to, teismas nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp galimo bendrovės vadovo sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. O būtent, nenustatyta, ar visi teismo išvardinti sandoriai ir suteiktos paskolos (pinigų pervedimai) sukėlė bendrovės nemokumą, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp galimai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo, ar tokie bendrovės vadovo veiksmai yra tokio laipsnio, kad būtų pagrindas juos kvalifikuoti kaip tyčinio bankroto požymį. Jeigu būtų nustatyta, kad bendrovės sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai ir paskolos sutartys buvo ekonomiškai nenaudingi, tačiau buvo sudaryti bendrovei esant mokiai, reikėtų įvertinti, ar būtent šie sandoriai privedė bendrovę prie bankroto, ir ar priežastinis ryšys tarp blogo bendrovės valdymo ir bankroto būtų pakankamas konstatuoti bankrotą buvus tyčinį.
50. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
51. Įvertinęs VMI Mokestinio tyrimo ataskaitoje pateiktas išvadas ir tai, kad nebuvo sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 m. ir už 2022 m. dokumentai, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.
52. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti pagal kitus duomenis (pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus), be kita ko, ir netiesioginius įrodymus, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu pagal šį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510/2018, 29 punktas).
53. Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, būtina nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas ir pan.), bet ir tai, ar teismo nustatyti konkrečių asmenų veiksmai (neveikimas) buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, nuslepiant blogą bendrovės valdymą.
54. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas šiuo atveju faktiškai neįvertino, ar Mokestinio tyrimo ataskaitoje nustatyti pažeidimai buvo padaryti sąmoningai siekiant blogo bendrovės valdymo, ar Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 m. ir 2022 m. dokumentai nebuvo pateikti siekiant sąmoningai nuslėpti blogą bendrovės valdymą. Taigi, darytina išvada, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl šio bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindo.
55. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021).
56. Teismo pareiga bankroto bylose būti aktyviam negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti visus įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veiklos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Pareiškėjai, inicijavę tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimą, ir kiti suinteresuoti asmenys turi būti aktyvūs ir teikti teismui visus tokiam pareiškimui išnagrinėti reikalingus duomenis ir argumentus.
57. Nagrinėjamu atveju byloje būtina patikslinti duomenis, reikšmingus bendrovės nemokumo momento nustatymui, išsiaiškinti šioje nutartyje paminėtas ir kitas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą pareiškėjų nurodytais pagrindais.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-1120/2024).
59. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, neanalizavo byloje esančių duomenų ir suinteresuoto asmens A. Z. argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose, apsiribodamas jų citavimu, tyčinio bankroto požymius vertino formaliai, nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjų nurodytų aplinkybių (blogo bendrovės valdymo) ir bendrovės nemokumo ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, todėl neatskleidė bylos esmės. Šių aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties, be to, tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą dėl LUAB „Šviesos liftai“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti nagrinėti iš naujo.
60. Apeliacinės instancijos teismas neskirsto bylinėjimosi išlaidų, nes šį klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, priklausomai nuo teisinio rezultato dėl bylos baigties.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.