- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2-757-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00270-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos IV“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės terasos IV“ atsisakyta leisti atlikti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ dokumentų patikrinimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šviesos loftai“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta R. S. (toliau – nemokumo administratorė); ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nutarta bendrovę likviduoti; ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d.
2. Kreditorė bankrutuojanti UAB (toliau – ir BUAB) „Pilaitės terasos IV“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Ad legem“, 2023 m. birželio 30 d. pateikė teismui prašymą leisti jai atlikti dokumentų patikrinimą BUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje.
3. Prašyme nurodyta, kad BUAB „Šviesos loftai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturi, todėl vienintelė galimybė tenkinti kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma – 676 720,02 Eur, yra ginčyti bendrovės sudarytus nenaudingus sandorius, jeigu tokių būtų nustatyta, o nustačius tyčinio bankroto požymius – inicijuoti bankroto pripažinimą tyčiniu.
4. Pareiškėja ir bendrovė yra susijusios įmonės, nes jų abiejų vadovu buvo A. Z. Pareiškėjos BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl jo kaltu pripažintas A. Z. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1959-803/2023). Tai sudaro prielaidas manyti, kad bendrovė galėjo sudaryti panašaus pobūdžio ginčytinų sandorių, kurių buvo nustatyta vykdant pareiškėjos bankroto procedūras.
5. Be to, A. Z. pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto ir UAB „Parduotos vasaros“ bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-967-562/2023). Šiuo metu nagrinėjamas nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl UAB „Domus estate“, kurios direktorius buvo A. Z., bankroto pripažinimo tyčiniu ir A. Z. pripažinimo kaltu dėl šio bankroto.
6. Pareiškėjos žiniomis, bendrovės nemokumo administratorė yra užbaigusi dokumentų patikrinimą, todėl leidimas kreditorei atlikti dokumentų patikrinimą nekliudys bendrovės nemokumo administratorei vykdyti tolesnes bankroto procedūras, priešingai, patikrinimo rezultatai gali būti naudingi visiems kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas apskųsta 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalimi netekino pareiškėjos prašymo leisti atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nemokumo administratorė nevykdytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytų pareigų ar neteiktų informacijos kreditoriams, ir pareiškėja tokių aplinkybių nenurodo. Šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašymas leisti jai atlikti sandorių patikrinimą yra pernelyg ankstyvas, pateiktas nesulaukus nemokumo administratorės atlikto ar atliekamo sandorių patikrinimo rezultatų
9. Kadangi nemokumo administratorė kreditoriams dar nėra pateikusi informacijos apie bendrovės sudarytų sandorių patikrinimo rezultatus, nėra racionalu kreditoriams patiems atlikti bendrovės sandorių patikrinimą ir taip galbūt didinti bankroto administravimo išlaidas. Pareiškėja nenurodo, ar sandorių patikrinimą ketina atlikti savo sąskaita, ar prašyti atlyginimo.
10. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ar kiti kreditoriai būtų kreipęsi į nemokumo administratorę dėl informacijos apie bendrovės sudarytus sandorius suteikimo ar leidimo susipažinti su šiais dokumentais, taigi nėra duomenų apie tai, kad kreditoriams būtų ribojama teisė į informaciją.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas leisti atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, todėl teismas turi būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliantės prašymą dėl leidimo atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, turėjo įpareigoti nemokumo administratorę pateikti atsiliepimą.
11.2. Kadangi pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nepagrįstai įvertino, kad nemokymo administratorė nėra užbaigusi bendrovės dokumentų patikrinimo. Į bylą naujai pateikta galutinė bendrovės bankroto ataskaita patvirtina, kad, atlikusi sandorių analizę, nemokumo administratorė nenustatė sandorių, priešingų bendrovės ar jos kreditorių interesams.
11.3. Įstatymas įtvirtina savarankišką kreditorių teisę ginti savo teises juridinio asmens bankroto procese, t. y., be kita ko, ginčyti sandorius, inicijuoti juridinio asmens pripažinimą tyčiniu. Kreditorius šia teise negali pasinaudoti neatlikęs juridinio asmens dokumentų patikrinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apeliantės teisę patikrinti bendrovės dokumentus, taip suvaržydamas pareiškėjos galimybes ginti savo teises bendrovės bankroto procese.
11.4. Įstatymas neriboja dokumentų patikrinimo galimybės (teisės), todėl, juridinio asmens kreditoriui pateikus motyvuotą prašymą atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą bankroto procese, leidimas turėtų būti suteiktas. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė motyvuotą prašymą, bendrovės dokumentų patikrinimas naudingas visiems kreditoriams, nes galutinė bankroto ataskaita patvirtina, kad nemokumo administratorė ginčytinų sandorių nenustatė.
11.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė JANĮ 65 straipsnio 4 dalį, kuri iš tiesų reiškia, kad atlygio už dokumentų patikrinimą gali pareikalauti bendrovės nemokumo administratorė, bet ne kreditorius, atliekantis bendrovės dokumentų patikrinimą. Priešingai nei nutarė pirmosios instancijos teismas, bendrovės dokumentų patikrinimas nėra susijęs su bankroto proceso administravimo išlaidų didinimu.
11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į nemokumo administratorę dėl informacijos pateikimo, todėl nespręstina, kad pareiškėjos teisė buvo apribota. Įstatyme numatyta, kad duomenys apie bankrutuojantį juridinį asmenį suteikiami, kai dėl to nusprendžia teismas. Taigi nepriklausomai nuo to, ar nemokumo administratorius atsisako pateikti informaciją, esant motyvuotam prašymui dėl leidimo patikrinti duomenis, teismas tokį leidimą turėtų suteikti. Be to, apeliantei bendraujant telefonu su nemokumo administratore, jai dėl leidimo susipažinti su dokumentais buvo nurodyta kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas leisti atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė šiuos naujus įrodymus: 2023 m. birželio 1 d. nemokumo portale įkeltą nemokumo administratorės informaciją apie 2023 m. birželio 15 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo; 2023 m. birželio 1 d. galutinę bankroto ataskaitą; informaciją apie 2023 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo atšaukimą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
18. Atsižvelgdamas į apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad viena vertus, ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė, teikdama papildomus įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Kadangi nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, netaikoma taikoma formaliai, siekdamas priimti teisingą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl kreditoriaus teisės atlikti bankrutuojančio juridinio asmens dokumentų patikrinimą
19. JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą, jei kreditorius siekia ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana (Pauliano ieškinys)), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, skųsti kreditorių susirinkimo, komiteto sprendimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja pateikė JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymą, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė jį tenkinti.
20. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ 65 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai atsisakė patenkinti jos prašymą leisti patikrinti bendrovės dokumentus. Pasak pareiškėjos, ji į teismą kreipėsi būtent dėl JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų tikslų t. y. siekdama ginčyti sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl teismo nutartis pareiškėjai užkerta kelią efektyviai pasinaudoti įstatyme numatytomis kreditorių teisėmis ir taip ginti savo interesus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentais.
21. JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo kreditoriui suteikiama teisė pagal savo esmę ir prasmę yra instrumentas, skirtas aktyviam kreditoriui, kuris siekia įgyventi savo, kaip kreditoriaus, įstatyme numatytas teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1279-450/2021). Leidimas patikrinti juridinio asmens dokumentus kreditoriams suteikia galimybę susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-798/2020).
22. Teismų praktikoje aiškinama, kad, siekiant išlaikyti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą, jog kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nepiktnaudžiautų, JANĮ įtvirtinta, kad juridinio asmens dokumentų patikrinimas gali būti inicijuotas tik tikslams, numatytiems JANĮ 65 straipsnyje, įgyvendinti, t. y. ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčyti kreditorių komiteto, susirinkimo priimtus sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-436-933/2023).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nemokumo administratorė neginčija bendrovės sandorių, neprašo pripažinti bendrovės bankroto tyčiniu, todėl pareiškėjai duomenys apie bendrovę reikalingi tam, jog tinkamai įvertinti poreikį ir galimybes imtis tokių veiksmų. Pareiškėja siekia įgyvendinti įstatymo kreditoriams suteikiamas teises pati, nes bendrovė ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturi, vienintelė galimybė kreditorių reikalavimams, kurių bendra suma – 676 720,02 Eur, bent iš dalies patenkinti yra ginčyti bendrovės sudarytus nenaudingus sandorius, inicijuoti bankroto pripažinimą tyčiniu.
24. Pareiškėja turi įtarimų, kad bendrovės bankrotas galėjo būti tyčinis, bendrovė sudarė jai nenaudingų sandorių. Šiuos įtarimus pareiškėja grindžia aplinkybe, jog bendrovei vadovavo A. Z., kuris sukėlė tyčinį bankrotą ne vienoje bendrovėje: BUAB „Pilaitės terasos IV“ (pareiškėja) (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1959-803/2023); BUAB „Parduotos vasaros“ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-967-562/2023). Šiuo metu teisme nagrinėjamas nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl UAB „Domus estate“, kurios direktoriumi buvo A. Z., bankroto pripažinimo tyčiniu ir A. Z. pripažinimo kaltu dėl bankroto.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 23–24 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos prašymas yra motyvuotas, pagrindžia, jog pareiškėja prašo leisti susipažinti su bendrovės dokumentais tikslams, numatytiems JANĮ 65 straipsnyje, įgyvendinti, t. y. ginčyti bendrovės sandorius, inicijuoti bankroto pripažinimą tyčiniu.
26. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pašymas pateiktas per anksti, kad gali padidinti nemokumo administravimo išlaidas, kad nėra duomenų, jog nemokumo administratorė būtų atsisakiusi pateikti informaciją, nėra pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo.
27. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, JANĮ nuostatos nenustato JANĮ 65 straipsnio prašymo pateikimo apribojimo laike, t. y. kad prašymas turėtų būti pateiktas sulaukus nemokumo administratorės sandorių patikrinimo rezultatų. Toks apribojimas būtų nepateisinamas atsižvelgiant į JANĮ 65 straipsnio tikslą, kuriuo siekiama suteikti kreditoriams galimybę pasinaudoti savo, kaip kreditorių, teisėmis (žr. šios nutarties 21 punktą). Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad nemokumo administratorė nėra pateikusi sandorių patikrinimo rezultatų. Faktinė įvykių seka patvirtina, kad pareiškėja prašymą teismui pateikė 2023 m. birželio 30 d., t. y. jau po to, kai nemokumo administratorė buvo parengusi 2023 m. birželio 1 d. galutinę bankroto ataskaitą, kurioje apžvelgė bendrovės sandorius ir įvertino, kad tarp jų ginčytinų sandorių nėra (žr. DOK-9317 priedus).
28. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nemokumo administratorė atsisakė tenkinti prašymą leisti susipažinti su bendrovės dokumentais. Apeliantė teisingai nurodo, kad leidimas atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą įgyvendinamas JANĮ 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Prašymus leisti kreditoriui atlikti juridinio asmens duomenų patikrinimą sprendžia teismas, o ne nemokumo administratorius (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1279-450/2021 28 punktą). JANĮ nuostatos neįtvirtina privalomos ikiteisminės prašymo leisti patikrinti dokumentus nagrinėjimo tvarkos.
29. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino JANĮ 65 straipsnio 4 dalį, nurodydamas, kad leidimas susipažinti su bendrovės dokumentais didina bankroto administravimo išlaidas, nes nežinoma, ar pareiškėja sandorių patikrinimą ketina atlikti savo sąskaita, ar prašyti atlyginimo. JANĮ 65 straipsnio 4 dalis numato, kad nemokumo administratorius už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą gali pareikalauti iš juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Taigi atlyginimo už dokumentams skirtą laiką gali pareikalauti nemokumo administratorius, o ne patikrinimą atliekantys kreditoriai.
30. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjos prašymas yra motyvuotas ir pagrįstas. Pareiškėja pagrindė, kad bendrovės duomenys jai reikalingi tam, jog ji galėtų susidaryti objektyvų vaizdą apie bendrovės būklę, priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, t. y. kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar dėl kreipimosi į teismą ginčijant bendrovės sudarytus sandorius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad šios aplinkybės, nenustačius piktnaudžiavimo teisėmis požymių, sudaro pakankamą pagrindą nuspręsti, jog pareiškėjos prašymas atitinka JANĮ 65 straipsnyje įtvirtintus leidimo susipažinti su dokumentais reikalavimus ir yra tenkintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl leidimo susipažinti su bendrovės dokumentais, netinkamai pritaikė JANĮ 65 straipsnį, taip pat neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą. Nustačius, kad apskųsta nutarties dalis neteisėta ir nepagrįsta, ji panaikinama ir klausimas dėl pareiškėjos prašymo leisti susipažinti su bendrovės dokumentais išsprendžiamas iš esmės – prašymas patenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos IV“ prašymas dėl leidimo susipažinti su likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ dokumentais, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos IV“ prašymą patenkinti.