Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Investa Baltix“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos loftai“, uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „NuCapital“, E. S., S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Dėl proceso atnaujinimo

5. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

7. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

8. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

9. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2013).

10. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama UAB „Šviesos loftai“ nemokumo (bankroto) byla, civilinės bylos Nr. eB2-59-513/2025. Civilinėje byloje Nr. eB2-59-513/2025 2024 m. sausio 10 d. buvo gautas Fondo prašymas atnaujinti praleistą terminą ir patvirtinti Fondo antros eilės 117 073,13 Eur finansinį reikalavimą (95 000 Eur I etapo ir 22 073,13 Eur II etapo). Civilinėje byloje Nr. eB2-59-513/2025 2024 m. vasario 19 d. nutartimi Fondo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas kartu su prašymu dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti išskirtas į atskirą bylą Nr. eB2-415-513/2024. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 Fondui atnaujino praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir BUAB „Šviesos loftai“ nemokumo byloje patvirtino Fondo antros eilės 117 073,13 Eur finansinį reikalavimą (95 000 Eur I etapo ir 22 073,13 Eur II etapo). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 7 d.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 grindžia aplinkybe, kad Fondas apie UAB „Šviesos loftai“ iškeltą nemokumo bylą žinojo anksčiau, Fondui nepagrįstai buvo atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pateikti BUAB „Šviesos loftai“ nemokumo byloje.

12. CPK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos (pakankamos) šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

13. Pareiškėjos UAB „Investa Baltix“ prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2025 m. liepos 24 d. Remiantis BUAB „Šviesos loftai“ nemokumo byloje Nr. eB2-59-513/2025 esančiais duomenimis nustatyta, jog 2024 m. vasario 19 d. nutartimi, be kita ko, patvirtinti kreditorių UAB „Garda Group“ ir UAB „Smulkūs statybos darbai“ finansiniai reikalavimai, atitinkamai 138 364,99 Eur ir 185 008,84 Eur. Teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi BUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje kreditorės UAB „Smulkūs statybos darbai“ ir UAB „Garda group“ pakeistos jų teisių ir pareigų perėmėja kreditore MB „Kopa solutions“ su 312 273,83 Eur kreditiniu reikalavimu. Kreditorė MB „Kopa solutions“ 2025 m. kovo 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo 312 273,83 Eur kreditinį reikalavimą naujajai kreditorei UAB „Investa Baltix“. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi kreditorė MB „Kopa solutions“ pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja kreditore UAB „Investa Baltix“ su 312 273,83 Eur finansiniu reikalavimu.

14. Vadinasi, pareiškėja, perėmusi reikalavimo teises iš MB „Kopa solutions“, o MB „Kopa solutions“ perėmusi reikalavimo teises iš UAB „Smulkūs statybos darbai“ ir UAB „Garda group“, kurių reikalavimai buvo patvirtinti 2024 m. vasario 19 d. nutartimi, laikytina nuo 2024 m. vasario 19 d. BUAB „Šviesos loftai“ nemokumo byloje dalyvavusia, nes visi UAB „Smulkūs statybos darbai“, UAB „Garda group“, MB „Kopa solutions“ atlikti procesiniai veiksmai laikomi atliktais pareiškėjos.

15. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose. Aptarta CPK norma nustato išimtines kategorijas bylų, kuriose procesas negali būti atnaujinamas, neatsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimą. Toks įstatymo ribojimas yra poreikio tam tikros kategorijos ginčuose apsaugoti pamatines vertybes, viešąjį interesą išraiška.

16. Pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose, išskyrus įsiteisėjusias teismo nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-284-611/2018). Juridinio asmens bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens bankroto teisinių santykių (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 3 dalis). Bankroto byloje sprendžiami ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių, kuriuose sprendžiama eilė su bankroto procesu susijusių klausimų (pvz. iškeliama bankroto byla, tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nagrinėjami skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendžiama dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia).

17. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad byloje, kurioje išspręstas tarpinis bankroto proceso klausimas, prašymas atnaujinti procesą taip pat negali būti paduodamas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-553/2022 ir jos 24 punkte nurodyta praktika). Pažymėtina, kad tarpiniais yra laikomi tokie sprendimai, kuriais nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, o tik atliekami tarpiniai bankroto proceso veiksmai (pvz. dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo, dėl administravimo išlaidų sąmatos ir kt.). Šie veiksmai laikytini bankroto procedūros etapais, bet ne bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme.

18. Aptartas teisinis reglamentavimas ir teisminė praktika leidžia daryti išvadą, kad norint įvertinti, ar CPK 366 straipsnio 3 dalyje nurodytas ribojimas pateikti prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 egzistuoja, turi būti nustatyta ar nagrinėjama byla yra bankroto byla ir, ar byloje sprendžiamas tarpinis bankroto proceso klausimas.

19. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-700-407/2023, pažymėta, jog klausimams, susijusiems su kreditorių finansinių reikalavimų bankroto bylose tvirtinimu (patikslinimu), proceso atnaujinimo institutas teismų praktikoje įprastai netaikomas, kadangi bankrutuojančios įmonės kreditoriai gali ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus dviem būdais: 1) apeliacinės instancijos teismui apskųsdami neįsiteisėjusią nutartį, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, arba 2) pateikdami teismui prašymą patikslinti kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, sąrašą, prašyme nurodydami naujas (iki tol nežinomas) aplinkybes, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi.

20. Susiklosčius išskirtinėms situacijoms, kai nėra galimybių apskųsti teismo nutartį dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, ar galimybių prašyti patikslinti reikalavimus, teismų praktika pripažįsta proceso atnaujinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-241/2020; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-700-407/2023; 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-99-407/2025 21, 22 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs šioje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją ir faktines aplinkybes, neįžvelgia išskirtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą svarstyti apie proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo patvirtintas Fondo finansinis reikalavimas, galimybę.

22. Nemokumo administratorius buvo įpareigotas su civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 2024 m. kovo 12 d. priimta nutartimi, kuria atnaujintas terminas Fondui finansinį reikalavimą pateikti ir patvirtintas Fondo finansinis reikalavimas, supažindinti visus kreditorius. Atsižvelgiant į tai, kad teismas aiškiai įpareigojo administratorių supažindinti visus kreditorius, laikytina, kad pradiniai kreditoriai – UAB „Smulkūs statybos darbai“ ir UAB „Garda group“, taip pat jų teisių perėmėja MB „Kopa solutions“ bei galutinis teisių perėmėjas – pareiškėja – buvo tinkamai supažindinti su priimta nutartimi. Civilinio proceso kodekso nuostatų prasme kreditoriai, nesutikdami su nutartimi, turėjo teisę ją skųsti nustatyta tvarka ir terminais. Jei tokia galimybė nebuvo realizuota, tai nereiškia teisių pažeidimo, o tik šalių pasirinkimą nesinaudoti suteiktomis procesinėmis priemonėmis. Svarbu pabrėžti, kad tinkamas supažindinimas užtikrina procesinių teisių įgyvendinimo galimybę ir eliminuoja pagrindą pripažinti procedūrinius pažeidimus. Pareiškėja nuo 2024 m. vasario 19 d. laikytina BUAB „Šviesos loftai“ byloje dalyvaujančia kreditoriaus teisėmis. Visi ankstesni kreditorių procesiniai veiksmai laikomi galiojančiais pareiškėjos atžvilgiu. 2024 m. kovo 12 d. nutartimi teismas užtikrino kreditorių procesinių teisių įgyvendinimą, įpareigodamas administratorių supažindinti visus kreditorius. Pradiniai kreditoriai bei jų teisių perėmėjai turėjo realią galimybę pareikšti nesutikimą ir skųsti nutartį, kuria Fondui buvo atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtintas finansinis reikalavimas. Nors MB „Kopa solutions“ nedalyvavo civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 apie Fondo BUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje Nr. eB2-59-513/2025 procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad Fondas vykdė priverstinė skolos išieškojimą išimtinai tik iš trečiųjų asmenų įkeisto turto, o ne iš BUAB „Šviesos loftai“ buvo žinoma dar iki Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 įsiteisėjimo.

23. Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą ir teismų suformuotą praktiką ginčui aktualiais klausimais, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju teismo nutartis dėl Fondo finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje nėra proceso atnaujinimo objektas, kadangi pareiškėja neįrodė išskirtinių sąlygų šio instituto taikymui. Aptartų aplinkybių visuma neleidžia spręsti, kad šiuo atveju dėl priimto procesinio sprendimo bankroto byloje (dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo) yra susidariusi išskirtinė situacija, kuomet turėtų būti taikoma CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų bankroto bylose išimtis.

24. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja UAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje dalyvavo kaip pradinių kreditorių – UAB „Smulkūs statybos darbai“, UAB „Garda group“ ir MB „Kopa solutions“ – teisių perėmėja, faktas, kad Fondas vykdė priverstinį išieškojimą ne iš UAB „Šviesos loftai“, bet iš trečiųjų asmenų įkeisto turto, pareiškėjai buvo žinomas daugiau nei prieš metus, nes šią aplinkybę procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs pats Fondas. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2025 m. liepos 24 d., praleisdama CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

25. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-325-796/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

29. Teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, turėtų vertinti, be kita ko, ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

30. Pareiškėja nesutinka su tuo, jog Fondui buvo pagrindas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui BUAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje pateikti. Pareiškėja teigia, jog nebuvo įvertinta aplinkybė, jog Fondas pradėjo išieškojimą ne iš UAB „Šviesos loftai“, bet iš įkaito davėjų. Pareiškėjos įsitikinimu, tai įrodo, jog Fondas žinojo apie UAB „Šviesos loftai“ iškeltą bankroto bylą. Šiai aplinkybei įrodyti pareiškėja prideda įrodymą – Lietuvos antstolių rūmų atsakymą, jog Fondas nevykdė priverstinio išieškojimo iš UAB „Šviesos loftai“. Nurodo, jog teismui nebuvo žinoma aplinkybė, jog UAB „Šviesos loftai“ nuo 2021 m. kovo 19 d. nevykdė prievolių Fondui. Tačiau ši pareiškėjos aplinkybė neatitinka byloje esančių duomenų, kadangi 2021 m. kovo 19 d. Fondo ir UAB „Šviesos loftai“ paskolos sutarties matyti, jog grąžinimo data reiškia dieną, kurią paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą kartu su paskaičiuotomis palūkanomis ir kuri šalių susitarimu yra 2023 m. kovo 19 d. Taigi, pareiškėja procesiniuose dokumentuose klaidingai teigia, jog UAB „Šviesos loftai“ įsipareigojimai Fondui nebuvo vykdomi nuo pat paskolos sutarties sudarymo dienos. Nelaikytina pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybe ir tai, jog 2022 m. gruodžio 6 d. SAMUS priėmimo perdavimo aktas apie bendrovės kreditoriams išsiųstus pranešimus, kad bendrovės nemokumo administratorė informavo Fondą juridinių asmenų registre ir kredito sutartyje nurodytu Fondo adresą – (duomenys neskelbtini) ir tai, jog Fondas 2023 m. balandžio 25 d. juridinių asmenų registre registravo kitą buveinės adresą ((duomenys neskelbtini)) buvo nežinomos aplinkybėms Fondo prašymą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti nagrinėjusiam teismui. Šios aplinkybės, kurias pareiškėja laiko esant naujai paaiškėjusiomis, buvo dėstomos nemokumo administratorės ir kreditorės UAB „Nord 1“ procesiniuose dokumentuose. Nemokumo administratorė kartu su prieštaravimais taip pat teikė 2022 m. gruodžio 6 d. SAMUS perdavimo -priėmimo aktą. Kreditorė UAB „Nord 1“ procesiniuose dokumentuose teigė, jog Fondui pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Šviesos loftai“ buvo išsiųstas 2022 m. gruodžio 6 d. Teismo vertinimu tai nėra naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurias turėtų nagrinėti teismas. Teismas pažymi, jog dėl minėto pranešimo, kuriuo buvo informuojama apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Šviesos loftai“, pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-353-933/2024. Lietuvos apeliacinio teismas civilinėje byloje Nr. e2-353-933/2024 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje padarė išvadą, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad nemokumo administratorė tinkamai informavo Fondą apie UAB „Šviesos loftai“ bankroto bylos iškėlimą.

32. Nustatyta, jog nemokumo administratorius kartu su prieštaravimais dėl Fondo finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikė 2023 m. birželio 6 d. vykdomąjį įrašą. Darytina išvada, jog tiek apie vykdomojo įrašo išdavimą, tiek apie jame fiksuotą informaciją buvo žinoma ir tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Apie minimą vykdomąjį įrašą pasisako kreditorė UAB „NORD 1“ ir Fondas, nurodydamas procesiniuose dokumentuose, jog pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš svetimo daikto - hipoteka įkeisto trečiųjų asmenų E. S. ir S. S. turto. Fondas taip pat procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog kadangi UAB „Šviesos loftai“ nebuvo įkeitusi jokio jai priklausančio turto, antstolis, pradėjęs UAB „Šviesos loftai“ skolos išieškojimą iš įkaito davėjų, netikrino duomenų apie UAB „Šviesos loftai“, nes išieškojimas buvo nukreipiamas išimtinai į fizinių asmenų turtą.

33. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia tuo, kad naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei, yra tai, jog Fondas žinojo apie BUAB „Šviesos loftai“ iškeltą nemokumo bylą anksčiau nei konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi. Tvirtina, jog tai įrodo Lietuvos antstolių rūmų atsakymas. Iš Lietuvos antstolių rūmų 2024 m. spalio 29 d. atsakymo matyti, jog antstolių rūmai el. paštu E. K. atsakė į laišką nurodydami, jog : „dėl išieškojimo iš skolininko bylos nevykdo niekas, nes nėra duomenų apie antstolių rūmams pateiktą prašymą“.

34. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas antstolių rūmų atsakymas ir jame nurodyta informacija nėra laikytinas naują aplinkybę įrodančiu įrodymu. Apie tai, jog Fondas nukreipė išieškojimą ne į BUAB „Šviesos loftai“, o į įkaito davėjus, minėta, nurodė tiek pats Fondas savo procesiniuose dokumentuose, tiek asmenys, nesutikę su Fondo pareikštu prašymu dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti ir finansinį reikalavimą patvirtinti. Pareiškėja nepateikė naujų ir esminių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog Fondas žinojo apie BUAB „Šviesos loftai“ iškeltą nemokumo bylą, todėl pasirinko nukreipti išieškojimą vien tik į hipotekos davėjus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjos teikiamame įrodyme antstolių rūmų atsakyme nėra nurodyta, jog Fondas žinojo apie nemokumo bylos iškėlimą BUAB „Šviesos loftai“.

35. Teismas, pareiškėjos įrodinėjamų naujų aplinkybių kontekste pažymi, kad pareiškėja įrodinėja ne naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą, o iš esmės ginčija ir kvestionuoja bylą dėl ginčijamo Fondo reikalavimo išnagrinėjusių teismų sprendimuose pateiktą įrodymų vertinimą. Teismo atliktas įrodymų vertinimas, pagrindžiant, kodėl vienais byloje esančiais įrodymais nusprendžiama remtis, o kitais, keliančiais abejonių, nesivadovauti, nepaisant to, sutinka bylos šalis su tokiu teismo atliktu įrodymų vertinimu ar ne, nėra ir negali būti laikoma nauja ir (ar) esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 23 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-1-781/2025, 62 punktas).

36. Teismas atkreipia dėmesį, jog procesas negali būti atnaujinamas vien tuo pagrindu, kad, pareiškėjos manymu, neteisingai išspręstas procesinis klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija kai pareiškėja prašo atnaujinti procesą byloje ne dėl Fondo materialiojo reikalavimo (Fondo patvirtino finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio), o dėl galimai neteisingai išspręsto klausimo dėl Fondo prašymo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Minėta, jog pagal CPK 366 straipsnį proceso atnaujinimo institutas taikomas tik siekiant peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį, kuriais išspręstas bylos esmės klausimas, o ne tarpiniai, procesiniai sprendimai. Proceso atnaujinimas yra skirtas išimtinai materialiojo ginčo sprendimo teisėtumui patikrinti, o ne procesiniams veiksmams revizuoti. Pažymėtina, kad terminų atnaujinimas pagal CPK 78 straipsnį yra teismo prerogatyva: šalis gali teikti prašymą, tačiau neturi subjektyvios teisės reikalauti, kad terminas būtinai būtų atnaujintas. Jei būtų pripažinta galimybė proceso atnaujinimu skųsti tik procesinio termino atnaujinimo klausimo sprendimą, tai reikštų, kad bet koks tarpinių procesinių veiksmų netenkinimas galėtų tapti pagrindu naujam procesui, kas prieštarautų teismo sprendimų galutinumo ir res judicata principui, taip pat procesinio stabilumo bei ekonomiškumo reikalavimams. Teismas pabrėžia, kad proceso atnaujinimas negali tapti papildoma apeliacijos instancija – nesutikimas su procesiniu sprendimu turi būti ginamas įstatyme nustatytomis apskundimo priemonėmis, o ne proceso atnaujinimu.

37. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir teismui priimant sprendimą, jos pareiškėjai buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu ir nėra pagrindo teigti, kad jeigu jos būtų žinomos teismui nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

38. Įvertinęs visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2024 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Netenkinus prašymo atnaujinti procesą, iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

40. Suinteresuotas asmuo Fondas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą patyrė 2 540 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: sąskaitą Nr. EN-25-21 ir 2025 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymą. Fondas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš pareiškėjos.

41. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

42. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nėra atskirai įvardintas, bet vertinant, kad už apeliacinį skundą bei pareiškimą dėl proceso atnaujinimo taikomas tas pats koeficientas, teismas pagal analogiją vadovaujasi Rekomendacijų 8.11 punktu. Atsiliepimas parengtas 2025 m. rugsėjo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2025 m. II ketvirtį buvo 2 337,70 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 3 039,01 Eur. Teismas sprendžia, kad Fondo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija maksimalaus priteistino dydžio, todėl nemažintina.

43. Atmetus pareiškėjos UAB „Investa Baltix“ prašymą, iš jos suinteresuotam asmeniui priteistinos pastarojo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai (atsiliepimui į prašymą) apmokėti – 2 540 Eur – kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir kurių dydis neviršija maksimaliai rekomenduojamų priteisti už tokio pobūdžio pagalbą sumų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

44. Suinteresuotas asmuo E. S. teikė atsiliepimą, veikė pareiškėjos pusėje, kuri laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl dėl suinteresuoto asmens E. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Investa Baltix“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-415-513/2025 atmesti.

Priteisti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“, valdomam UAB „I asset management“, iš uždarosios akcinės bendrovės „Investa Baltix“ 2 540 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.