Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-01-18 · Civilinė byla Nr. e2-24-933/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-18
Bylos Nr.
e2-24-933/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00270-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Suinteresuotas asmuo
A. Z.
Pareiškėjas
K. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-24-933/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00270-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.1.18.4; 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. Z., likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Pilaitės terasos IV“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šviesos loftai“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta Regina Stuogienė; nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 3 d. Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Šviesos loftai“ Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d.

2. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) ,,Šviesos loftai“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė Regina Stuogienė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2023 m. liepos 17 d. pateikė jos atlikto bendrovės sandorių patikrinimo rezultatus ir nurodė, kad ginčijamų sandorių nenustatyta.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-757-910/2023 LUAB ,,Šviesos loftai“ kreditorei LUAB ,,Pilaitės terasos IV“ leista atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą.

4. Pareiškėjas (LUAB ,,Šviesos loftai“ kreditorius) K. R. 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pripažinti LUAB ,,Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu, remiantis bendrovės kreditorės LUAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ad legem“ 2023 m. rugsėjo 27 d. pažyma dėl LUAB „Šviesos loftai“ sandorių patikrinimo rezultatų (toliau – ir pažyma). Pareiškėjas nurodė, kad nemokumo administratorė nepagrįstai nenustatė ginčytinų sandorių, nesiima veiksmų dėl skolų išieškojimo iš bendrovės skolininkų. Pareiškėjas nurodė, kad pažymoje nustatyti ginčytini sandoriai, kurių vertė 1 000 000 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad didžiausi bendrovės kreditoriai yra buvusio bendrovės vadovo A. Z. vadovaujamos bendrovės, kurios sprendžia dėl bendrovės bankroto eigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą pripažino tyčiniu; dėl tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažino suinteresuotą asmenį A. Z.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, jog LUAB ,,Šviesos loftai“ kreditorių susirinkime balsuoja su A. Z. susijusios įmonės (LUAB „Parduotos vasaros“, UAB „Garda group“, UAB „NORD 1“, LUAB „Pilaitės terasos IV“) neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

7. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad, iškeldamas nemokumo (bankroto) bylą, teismas nustatė, jog bendrovės balansas už 2020 m. yra neaktualus, tačiau pagal balansą bendrovė turėjo turto už 629 412 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 156 099 Eur; bendrovė patyrė 237 108 Eur nuostolius; pagal bendrovės 2022 m. spalio 24 d. pateiktą kreditorių sąrašą skolos kreditoriams sudarė 1 146 249,79 Eur.

8. Teismas nurodė, kad pažymoje nustatytos aplinkybės:

8.1. UAB „Šviesos loftai“ įsteigta 1990 m. gruodžio 12 d. ir iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. vadinosi UAB „Pušis“. 2020 m. vasario 20 d. 34 proc. bendrovės akcijų įsigijo A. S. A. S. 2020 m. gruodžio 11 d. savo akcijų dalį pardavė tėvui E. S. Likusi akcijų dalis priklauso A. Z. tėvams D. Z. ir S. Z. Nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 18 d. bendrovei vadovavo R. V.; nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. birželio 4 d. A. S.; nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. R. A.; nuo 2020 m. liepos 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. Z..

8.2. Pagal bendrovės 2020 m. vasario 20 d. susitarimą su Estateguru tagatisagent, OU, dėl lygiagretaus įsipareigojimo užtikrinimo gautos 330 000 Eur paskolos (atskaičius mokesčius, paskolos suma – 319 400 Eur) lėšos pervestos UAB „WOOD LINE“, kaip mokėjimas „pagal 2020 m. vasario 20 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1272“, nors pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį akcijų kaina 62 000 Eur ir prievolė atsiskaityti už akcijas kilo akcijų pirkėjams A. S. bei D. Z. Pagal 2020 m. gegužės 21 d. paskolos sutartį su Estateguru tagatisagent, OU, buvo suteikta 100 000 Eur paskola, iš viso pagal nurodytus sandorius 2020 m. gegužės 20 d. gauta 96 600 Eur, 92 886 Eur šių lėšų dalis 2020 m. gegužės 21 d. pervesta BUAB ,,Parduotos vasaros“. 2020 m. spalio 26 d. gautas 96 750 Eur mokėjimas, 2020 m. gruodžio 16 d. 87 050 Eur mokėjimas, 2021 m. sausio 11 d. 27 291,80 Eur mokėjimas, iš viso – 307 691,80 Eur, kurie buvo panaudoti fizinių asmenų ir susijusių įmonių finansavimui.

8.3. 2020 m. gruodžio 14 d. UAB „Balmid baltic“, UAB „Indeel LT“ ir UAB „Elipsė“ sudarė konsorciumo sutartį projekto „Šviesos loftai“ statybos rangos darbams finansuoti. UAB „Balmid baltic“ turėjo suteikti 400 000 Eur, UAB „Indeel LT“ 250 000 Eur, UAB „Elipsė“ 650 000 Eur paskolas, tačiau pervedimų UAB „Indeel LT“ ir UAB „Elipsė“ į UAB „Šviesos loftai“ sąskaitą neatliko. 2021 m. sausio 5 d. UAB „Šviesos loftai“ su UAB „Balmid baltic“ sudarė 1 300 000 Eur paskolos sutartį projekto finansavimui: 667 467,48 Eur paskolos dalis turėjo būti pervesta kreditoriui Estateguru tagatisagent, OU, 2 532,52 Eur – UAB „Šviesos loftai“. Faktiškai pagal sandorį UAB „Šviesos loftai“ pervesta 380 000 Eur.

8.4. Pagal 2021 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį UAB „Dantų gydytojas“ pervedė UAB „Šviesos loftai“ 100 000 Eur paskolą.

8.5. UAB „Vilmstata“, siekdama refinansuoti UAB ,,Šviesos loftai ir UAB „Balmid baltic“ l 030 000 Eur paskolos sutartį, sudarė su UAB „Šviesos loftai“ 1 500 000 Eur paskolos sutartį. Lėšas paskolos refinansavimui suteikė UAB „SME Capital 3“. Mokėjimai buvo atlikti UAB „Balmid baltic“ (939 032,16 Eur), UAB „Elipsė (65 699,72 Eur), UAB „Indeel LT (25 268,12 Eur), UAB „Nordl“ (7 900 Eur). Sandoriams užtikrinti buvo įkeičiamas bendrovės turimas turtas.

8.6. Pagal 2020 m. vasario 10 d. paskolos sutartį bendrovė suteikė 100 000 Eur paskolą suinteresuoto asmens A. Z. mamai D. Z. Nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 30 d. bendrovė jai pervedė 122 205 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 18 d. – 34 600 Eur. Nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. sausio 25 d. D. Z. grąžino bendrovei 900 Eur, likusi skola bendrovei – 155 905 Eur.

8.7. Pagal 2021 m. kovo 5 d. paskolos sutartį bendrovė A. Z. tėvui S. Z. suteikė l 700 Eur paskolą iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau S. Z. paskolos negrąžino.

8.8. Bendrovė 2021 m. kovo 19 d. atliko 11 000 Eur mokėjimą E. S., nurodydama, kad tai yra paskolos grąžinimas, tačiau buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie šio asmens įmonei suteiktą paskolą.

8.9. Bendrovė 2021 m. sausio 11 d. atliko 2 000 Eur mokėjimą A. S., nurodydama, kad tai yra paskola. Duomenų apie paskolos grąžinimą nėra.

8.10. Bendrovė pervedė 424 662,97 Eur per valdymo organus susijusioms įmonėms – UAB „Urban 1 valdymas“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Jeruzalės 26“, UAB „Pašilaičių namai“, UAB „Grunau 30“, UAB „Urban Auto“, UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Vytauto 89“; pervedimai atlikti nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d., pavedimų paskirtyje nurodžius ,,paskola“. Nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. susijusių įmonių UAB „Urban Auto“, UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Vytauto 89“, UAB „Urban l valdymas“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Domus estate“, UAB „Jeruzalės 26“ kreditoriams (įvairiems fiziniams asmenimis, juridiniams asmenims) pervesta 552 424,84 Eur. Iš viso susijusioms įmonėms ir jų kreditoriams pervesta ir paskolinta 995 087,81 Eur be prievolių užtikrinimo priemonių. Be to, įmonės piniginių lėšų pervedimo metu turėjo finansinių sunkumų – buvo nemokios. Bendrovė neturi galimybių skolų išieškoti, nes didžioji dalis skolininkų išregistruotos iš Juridinių asmenų registro likvidavus dėl bankroto.

8.11. Bendrovė 2021 m. vasario 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. SU-SL-20210209/01 su UAB „Smulkūs statybos darbai“ dėl 52 loftų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Darbų kaina – 1 104 075,50 Eur. Įmonės susijusios per valdymo organus – A. Z. yra rangovės UAB „Smulkūs statybos darbai“ direktorius. Tarp bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų buvo rastos tik dvi rangovės UAB „Smulkūs statybos darbai“ išrašytos sąskaitos faktūros – 2021 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra 103 040 Eur ir 2021 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra 239 247 Eur. Kitų dokumentų, kurie buvo privalomi pagal sudarytą sutartį ir tik po kurių pateikimo užsakovas galėjo atsiskaityti su rangove, nėra. Įmonės vykdė abipusius mokėjimus: nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. UAB „Šviesos loftai“ sumokėjo rangovei 67 037 Eur, o rangovė UAB „Smulkūs statybos darbai“ užsakovei – 7 786 Eur kaip permokos grąžinimą. Iki pirmosios sąskaitos išrašymo (2021 m. kovo 31 d.) rangovė liko skolinga 7 157 Eur. Nepaisant fakto, kad įmonė sudarė kelias projekto finansavimo sutartis, darbus atlikusiai rangovei įmonė sumokėjo tik 52 094 Eur, o visos kitos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, o fizinių asmenų ir susijusių įmonių finansavimui. Rangos sutartis yra tariamas, dėl akių sudarytas sandoris, juo nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. Kreditorės nuomone, nemokumo administratorė turėtų šį sandorį ginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir reikalauti restitucijos – priteisti iš UAB „Smulkūs statybos darbai“ 52 094 Eur ir išbraukti šią įmonę iš kreditorių sąrašo, tačiau prieš inicijuojant bylą reikėtų iš UAB „Smulkus statybos darbai“ išreikalauti įmonių tarpusavio skolų suvestinę (apyvartą), dokumentus, kurie buvo būtini pagal rangos sutartį, t. y. vykdomąją dokumentaciją (statybos darbų žurnalai, išpildomosios nuotraukos, medžiagų ir įrengimų atitikties sertifikatai, instrukcijos, pažymos, schemos, aktai ir kt.).

8.12. 2021 m. kovo 24 d. A. S. už 175 000 Eur pardavė UAB „Šviesos loftai“ du butus – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Turtas įkeistas NUCAPITAL, pardavėjas patvirtino, kad gavo visą daikto kainą prieš pasirašant sutartį. Pagal 2021 m. kovo 25 d. susitarimą prie 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties, UAB „Šviesos loftai“ dalį sumos, t. y. 81 766,82 Eur, pervedė pardavėjo kreditoriui KB RATO kredito unijai, likusi daikto kaina iki 2022 m. kovo 24 d. (93 233, 18 Eur) turėjo būti pervesta pardavėjo kreditoriams S. S. ir E. S. (A. S. tėvams). Pagal šį susitarimą S. S. ir E. S. tapo įmonės kreditoriais. 2022 m. rugsėjo 15 d. UAB „Šviesos loftai“ minėtus butus už 182 000 Eur pardavė E. S. ir S. S., pirkėjai turėjo pervesti daiktų kainą per 10 dienų nuo sutarties patvirtinimo dienos į UAB „Šviesos loftai“ sąskaitą, bet 2022 m. rugsėjo 20 d. UAB „Šviesos loftai“ sudarė susitarimą su pirkėjais E. S. ir S. S. dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, nes įmonė buvo skolinga pirkėjams pagal 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį 93 233,18 Eur, be to, įmonė buvo skolinga 84 334,99 Eur pagal 2020 m. lapkričio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 4 500 Eur baudą pagal 2021 m. lapkričio 30 d. susitarimą Nr. 1 prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Iš viso buvo 182 068,17 Eur skola. Šalys įskaitė pirkėjų 182 000 Eur skolą į 182 068,17 Eur įmonės skolą, liko įmonės 68,17 Eur skola E. S.. Sandoris pažeidžia kreditorių teises, todėl turėtų būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, nes įskaitymo susitarimu kreditoriams S. S. ir E. S. buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus anksčiau kitų įmonės kreditorių – įmonė susitarimo sudarymo metu turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, pagal atliktą turto vertinimą butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertė buvo 226 000 Eur, tačiau turtas perleistas už 180 000 Eur.

8.13. 2020 m. kovo 9 d. UAB „Šviesos loftai“ sudarė 36 mėnesių Finansinio lizingo sutartį Nr. F-20-0301 su lizingo davėja UAB „Faenero“ dėl lengvojo automobilio BMW X6 (duomenys neskelbtini) pirkimo už 55 719 Eur iš pardavėjos UAB „KrastaAuto Vilnius“. Automobilis buvo perduotas naudotis UAB „Šviesos loftai“. 2022 m. lapkričio 29 d. UAB „Faenero“, UAB „Šviesos loftai“ ir UAB „URBAN AUTO“ sudarė susitarimą dėl skolos perkėlimo, pagal jį UAB „URBAN AUTO“ perėmė visas UAB „Šviesos loftai“ teises ir pareigas, todėl UAB „URBAN AUTO“ į kreditorių sąrašą įrašyta be pagrindo. Pažymima, kad susitarimas dėl skolos perkėlimo sudarytas po to, kai Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Šviesos loftai“ bankroto bylą ir įregistravo įmonės turto areštą. Nurodytas susitarimas ginčytinas acio Pauliana pagrindu, nes automobilis perleistas neatlygintinai susijusiai įmonei, o UAB „URBAN AUTO“ įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą kaip turinti reikalavimą tai sumai, kiek ji sumokėjo UAB „Faenero“.

8.14. Kvestionuotinas UAB „Garda group“ įtraukimas į kreditorių sąrašą su 123 750 Eur reikalavimu pagal skolos perkėlimo sutartį. UAB „Garda group“ turėjo atsiskaityti su UAB „Šviesos loftai“ kreditoriais iki 2023 m. kovo 25 d. Duomenų apie tai, kad su kreditoriais atsiskaityta, nėra, todėl jos reikalavimo teisė dar neatsirado. UAB „Garda group“ turi pateikti informaciją, ar buvo atsiskaityta su kreditoriais pagal skolos perkėlimo sutartis.

8.15. Bendrovė turi 1 155 349,81 Eur reikalavimo teisę į 17 juridinių ir fizinių asmenų, tačiau skolos nereikalaujamos.

8.16. Kreditorės LUAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo administratorės MB „Ad legem“ nuomone, UAB „Šviesos loftai“ prie bankroto privesta tyčia. Kaltas dėl tyčinių veiksmų yra A. Z., nes jo vadovavimo bendrovei metu buvo sudarinėjami bendrovei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Bendrovės vadovas nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m., be to, kaip nurodė nemokumo administratorė Regina Stuogienė, buvęs vadovas nepateikė jai finansinės atskaitomybės dokumentų ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei įsiteisėjimo dieną. Pažymoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. Z. valdymo metu buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, sandorių vykdymas sukėlė bendrovei didelę finansinę naštą, dėl to nemoki būklė (buvo nemoki 2020 m. pabaigoje pagal viešai prieinamus finansinės atskaitomybės duomenis, pateiktus Juridinių asmenų registro tvarkytojui) buvo dar labiau pabloginta.

9. Teismas nurodė, kad faktiškai nuo 2020 m. gruodžio 31 d. nemokios bendrovės vadovas A. Z. nesiėmė priemonių išsaugoti bendrovėje buvusi 629 412 Eur turtą, nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punktas), taip pat pažeidė JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas nedelsiant informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Buvęs bendrovės vadovas A. Z. bendrovės vardu 2021 m. vasario 9 d. sudarė rangos sutartį su savo vadovaujama UAB „Smulkūs statybos darbai“, sudarė keletą pažymoje nurodytų paskolos sandorių, tačiau skolintos lėšos buvo nukreiptos ne „Šviesos loftai“ projektui vystyti, o atsiskaityti su per valdymo organus susijusiais kreditoriais (paskolintos ar pervestos kitoms per valdymo organus susijusioms įmonėms – UAB „Urban 1 valdymas“, BUAB „Parduotos vasaros“ , UAB „Jeruzalės 26“, UAB „Pašilaičių namai“, BUAB „Grunau 30“, UAB „Urban Auto“, UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Vytauto 89“, UAB „Nord 1“, LUAB „Pilaitės terasos IV“ ar tų įmonių kreditoriams). Dalis šių kreditorių buvo nemokūs ir (arba) susidūrė su finansiniais sunkumais. A. Z., būdamas jų vadovu, apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Taigi, tyčia arba sąmoningai lėšos buvo skolinamos iš anksto žinant, kad jų grąžinimas bus neįmanomas dėl bankroto arba pasunkės. Teismas nurodė, kad įrodymų, paneigiančių sandorių patikrinimo metu nustatytus faktus, nepateikta. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog sudaryti sandoriai buvo bendrovei naudingi ar ekonomiškai pelningi. Be to, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, Juridinių asmenų registrui nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 m., nemokumo administratorei neperduoti visi juridinio asmens dokumentai.

10. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad bendrovės vadovas A. Z., kaip patyręs verslininkas, sudarydamas nemokios bendrovės sandorius, pervesdamas paskolintas lėšas susijusioms įmonėms ir susijusiems asmenims, žinojo arba turėjo žinoti, jog tokiais veiksmai pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas padarė išvadą, jog bendrovę prie bankroto privedė sąmoningai blogas bendrovės valdymas, sudarinėjant nenaudingus ir nuostolingus sandorius (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis), aplaidžiai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis). Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su jos kreditoriais. Už minėtus veiksmus (neveikimą) atsakingu pripažintas buvęs bendrovės vadovas A. Z. (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl BUAB „Šviesos loftai“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad pažymoje esanti informacija yra netiksli, todėl turi būti vertinama kritiškai. Teismas, neturėdamas nei vieno rašytinio įrodymo, remdamasis tik pažyma bei joje pateikiamais duomenimis, priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį. Teismas nepagrįstai rėmėsi pažymoje nurodytomis aplinkybėmis, jų tinkamai netyrė ir nevertino. Dėl nurodytos priežasties skundžiamoje nutartyje buvo netinkamai nustatytas tyčinio bankroto požymių egzistavimas.

11.2. Teismas nenurodė, kokiais konkrečiai sandoriais bendrovės veikla buvo sąmoningai, nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės bankroto.

Atsiliepimas

11.3. Suinteresuotas asmuo, sudarydamas pažymoje nurodytus sandorius, veikė neviršydamas ūkinės – komercinės rizikos.

11.4. Finansinės ataskaitos nepateikimas Juridinių asmenų registrui nelėmė bendrovės bankroto. Finansinės ataskaitos nepateikimas gali būti vertinamas tik kaip procedūrinis pažeidimas, bet ne kaip tyčinio bankroto požymis.

12. Pareiškėjas (kreditorius) K. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta išsamiai ištyrus bei įvertinus bylos faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus.

13. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) LUAB ,,Pilaitės terasos IV“, atstovaujama nemokumo administratorės MB ,,Ad legem“, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirojo skundo netenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir priimti su atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria LUAB „Šviesos loftai“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

16. Byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo

17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

18. Kadangi tyčinio bankroto požymius atitinkantys veiksmai, kuriais grindžiamas pareiškimas ir dėl kurių pasisakyta kartu su pareiškimu pridėtoje pažymoje, atlikti galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

Dėl tyčinio bankroto požymių

19. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

20. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

22. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑115-915/2017).

23. Taigi, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

24. Teisės doktrinoje nurodyta, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, jog tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu. Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumą, tačiau įprastai blogą įmonės valdymą rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kurią ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Manytina, kad jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklą, prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtą ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes įmonei tapus nemokiai nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą, bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas. Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. Todėl veiksmai, kurie yra tyčinio bankroto požymiai, gali būti pagrindas taikyti kitas kreditorių teisių gynybai veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, sandorių ginčijimą ir kt. (R. Jokubauskas, Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).

25. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.)

Dėl JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto pagrindų ir atsakingo(-ų) asmens(-ų) nustatymo

26. Pirmosios instancijos teismas LUAB ,,Šviesos loftai“ bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 punkto pagrindais; nustatė, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, yra suinteresuotas asmuo A. Z. Teismas nusprendė, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad bendrovės vadovas A. Z., kaip patyręs verslininkas, sudarydamas nemokios įmonės sandorius, pervesdamas paskolintas lėšas susijusioms įmonėms ir susijusiems asmenims, žinojo arba turėjo žinoti, kad tokiais veiksmai pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas taip pat konstatavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, Juridinių asmenų registrui nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 m., nemokumo administratorei neperduoti visi juridinio asmens dokumentai. Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.

27. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia tuo, kad: pirma, teismas pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, remdamasis vieninteliu įrodymu – pažyma, neatlikdamas pažymoje nurodytų aplinkybių vertinimo bei netikrindamas pažymoje nurodytų duomenų ir aplinkybių teisingumo, dėl to teismas nepagrįstai nustatė tyčinio bankroto požymių egzistavimą; antra, teismas, pripažindamas tyčinio bankroto požymio, nurodyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte, egzistavimą, nenurodė, kokie konkrečiai sandoriai laikytini nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais ir sudaro pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymio egzistavimą; trečia, vien finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrui nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto.

28. Kaip jau buvo minėta, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

29. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis bei atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu bei nustatydamas asmenį, kurio veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, neištyrė tokio pobūdžio klausimui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių.

31. Pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatinėjo bendrovės nemokumo momento ir dėl to atskirai nepasisakė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas nevertino bendrovės finansinių dokumentų, finansinės padėties ir kitų svarbių aplinkybių bendrovės nemokumui konstatuoti, o, iš esmės perrašydamas pažymos turinį, lakoniškai nurodė, jog faktiškai bendrovė buvo nemoki nuo 2020 m. gruodžio 31 d., nenurodydamas, kokios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina šią išvadą. Atitinkamai nenustatęs bendrovės nemokumo momento, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendrovės sudarytų sandorių įtakos bendrovės finansinei padėčiai, dėl to nenustatė priežastinio ryšio tarp sudarytų sandorių bei bendrovės nemokumo, tuo labiau, ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir (ar) nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, taip pat tuo remiantis negalėjo daryti išvadų dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip jau buvo minėta, nustatant nemokumo momentą reikalingas šių aplinkybių visumos išsamus vertinimas (žr. šios nutarties 24-25 punktus).

32. Antra, teismas, pripažindamas tyčinio bankroto požymių, numatytų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, egzistavimą, rėmėsi vieninteliu įrodymu – byloje pateikta pažyma ir joje nurodytomis aplinkybėmis.

33. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021 80 punktas). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1636-553/2018; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažymoje pateiktas bendrovės kreditorės UAB ,,Šviesos loftai“ sudarytų sandorių vertinimas ir, be kita ko, kreditorės nuomonė apie tyčinio bankroto požymių egzistavimą. Visų aplinkybių, susijusių su klausimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ir tyčinio bankroto požymių nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju teismas išvadas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu padarė remdamasis išimtinai pažymoje nurodytomis aplinkybės, byloje nesant nei sandorių, dėl kurių sudarymo prašyta bankrotą pripažinti tyčiniu, nei kitų bylai reikšmingai įrodymų. Taigi, iš esmės pirmosios instancijos teismas pats nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, susijusių su bankroto pripažinimu tyčiniu klausimu – nenustatinėjo bylai reikšmingai faktų ir aplinkybių, nenustatinėjo ir nevertino pačių sudarytų sandorių, jų sudarymo aplinkybių, konkrečių sąlygų, o rėmėsi pažymoje nurodytais duomenimis, neįsitikindamas jų teisingumu, bei atitinkamai nenustatė ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Pažymėtina, kad bendrovės kreditorės pateiktoje pažymoje gali būti duomenų apie bylai reikšmingus duomenis, tačiau pažyma nėra pakankamas įrodymas bylai reikšmingoms aplinkybės nustatyti. Siekiant nustatyti ir įvertinti visas bylas reikšmingai aplinkybes, taip pat nustatyti tyčinio bankroto požymius, būtina įvertinti tiesioginius įrodymus, t. y. bendrovės sudarytus sandorius, su bendrovės sudarytais sandoriais susijusius dokumentus, bendrovės finansinius dokumentus, išrašus iš banko sąskaitų ir kt. Pažymėtina, kad minėti dokumentai pateikti tik apeliacinės instancijos teismui kartu su LUAB ,,Pilaitės terasos IV“ atsiliepimu.

35. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje turėdamas didesnio aktyvumo pareigą, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nenustatęs ir nenagrinėjęs bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, byloje nesant tiesioginių įrodymų apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą, todėl nepagrįstai nusprendė dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Teismas nepatikslino šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bei nevykdė pareigos rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

36. Trečia, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tyčinio bankroto požymio, numatyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte, egzistavimą patvirtina 2021 m. vasario 9 d. rangos sutarties ir keleto pažymoje nurodytų paskolos sandorių sudarymas, nenurodydamas konkrečių paskolos sandorių. Pažymėtina, kad pažymoje yra paskolos sandorių, sudarytų ir iki 2020 m. liepos 20 d., t. y. iki A. Z. tapo bendrovės vadovu, todėl jis negali būti atsakingas už iki šios datos sudarytų sandorių sudarymą. Bylos medžiaga patvirtina, kad prieš tai bendrovei vadovavo kiti asmenys.

37. Ketvirta, teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto požymio, numatyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nurodė, kad A. Z. nėra perdavęs nemokumo administratorei bendrovės dokumentų, tačiau apeliacinės instancijos teismui LUAB „Pilaitės terasos IV“ pateikė dalį bendrovės dokumentų, buvusių nemokumo administratorės Reginos Stuogienės žinioje. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl neperduotų dokumentų apimties, taip pat dokumentų neperdavimo priežasčių.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar dokumentai (dokumentų dalis) nemokumo administratorei neperduoti ir Juridinių asmenų registrui nepateiktos finansinės ataskaitos už 2021 m. sąmoningai, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą.

39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑380‑690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

40. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) LUAB ,,Pilaitės terasos IV“, atstovaujama nemokumo administratorės MB ,,Ad legem“, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti: 1) kreditorės el. pašto išrašą; 2) 2023 m. spalio 3 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktą; 3) 2020 m. vasario 20 d. paskolos sutartį; 4) 2020 m. gegužės 21 d. paskolos sutartį; 5) 2020 m. gruodžio 14 d. konsorciumo sutartį; 6) 2021 m. sausio 5 d. paskolos sutartį; 7) 2021 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį; 8) 2022 m. kovo 1 d. paskolos sutartį; 9) 2020 m. vasario 10 d. paskolos sutartį; 10) 2021 m. kovo 5 d. paskolos sutartį; 11) 2021 m. vasario 9 d. rangos sutartį; 12) 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 13) 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį; 14) 2022 m. rugsėjo 20 d. susitarimą; 15) turto vertinimo pažymą; 16) 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 17) 2022 m. spalio 13 d. susitarimą; 18) 2020 m. kovo 9 d. Finansinio lizingo sutartį; 19) 2022 m. lapkričio 29 d. susitarimą dėl skolos perkėlimo; 20) bendrovės banko sąskaitų išrašus. Nurodė, kad atlikus minėtų bendrovės dokumentų patikrinimą, parengta pažyma.

41. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. sausio 10 d. gauti LUAB ,,Šviesos loftai“ nemokumo administratoriaus Valdo Rakausko rašytiniai paaiškinimai dėl ginčo esmės. Nemokumo administratorius nurodė, kad nemokumo administratorė Regina Stuogienė atstatydinta ir naujas nemokumo administratorius Valdas Rakauskas paskirtas tik Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi.

42. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos baigtį bei šioje nutartyje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 45-46 punktai), nepriima LUAB ,,Pilaitės terasos IV“ naujai pateiktų įrodymų apeliacinėje instancijoje ir jų nevertina. Dėl šių įrodymų atitinkamo įvertinimo pasisakys pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo.

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos baigtį bei šioje nutartyje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 45-46 punktai), taip pat atsisako priimti nemokumo administratoriaus rašytinius paaiškinimus. Naujai paskirtas nemokumo administratorius poziciją dėl ginčo esmės galės pateikti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstumo, nenustatinėjo bendrovės nemokumo momento, nenustatinėjo bylai reikšmingai faktų ir aplinkybių, o rėmėsi tik kreditorės pažymoje dėl bendrovės sandorių patikrinimo nurodytais duomenimis, neįsitikindamas jų teisingumu bei neišreikalaudamas papildomų įrodymų, bei atitinkamai nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo.

46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, apimtį, daro išvadą, kad dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Dėl kilusio ginčo yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes – nustatyti bendrovės nemokumo momentą, įvertinti tiesioginius įrodymus, kurie siejami su aplinkybėmis dėl tyčinio bankroto, jei reikalinga, išreikalauti papildomus įrodymus, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tik iš byloje pateiktų įrodymų visumos spręsti apie atitinkamų tyčinio bankroto požymių (ne)egzistavimą.

47. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, vertinant klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, laikytina, kad apelianto atskirasis skundas yra patenkintas iš dalies, todėl grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju žyminį mokestį už apeliantą sumokėjo kitas asmuo, todėl žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apelianto A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą (2023 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 41; mokėjimo užduoties kodas ZM51317).

Teisėjas Irmantas Šulcas