Klaipėdos apygardos teismo nutartis, eB2-291-796/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-13
Bylos Nr.: eB2-291-796/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00270-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Domarkienė
Pareiškėjas: K. R., kreditoriaus K
Suinteresuotas asmuo: A. Z.
Kreditorius: K. R., A. J.

Civilinė byla Nr. eB2-291-796/2025Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00270-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.4.4.12

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,dalyvaujant pareiškėjui K. R.,

pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ atstovui advokatui V. N.,

suinteresuoto asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ atstovui advokatui V. S.,

suinteresuotam asmeniui A. Z.,

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu organizuotame viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų kreditoriaus K. R. ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ nemokumo administratoriaus V. R. pareiškimą pripažinti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. Z., uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“, kreditorius A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos loftai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta R. S., nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. birželio 22 d. nutartimis buvo patvirtintas kreditorių sąrašas. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nutarta įmonę likviduoti, nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d. 2023 m. spalio 17 d. nemokumo administratorė pateikė atsistatydinimo pareiškimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Šviesos loftai“ (toliau – Bendrovė) nemokumo administratoriumi buvo paskirtas V. R..

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreditorius K. R. 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Šviesos loftai“ (toliau ir Bendrovė) bankrotą tyčiniu, nes bankroto byloje yra ginčytinų sandorių už 1 000 000 Eur, nemokumo administratorė R. S. jų nenustatė, didžiausi įmonės kreditoriai yra A. Z. vadovaujamos įmonės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Parduotos vasaros“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Garda group“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NORD 1“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Pilaitės terasos IV“ ir jie sprendžia dėl bankroto eigos. Visos jo nurodytos įmonės buvo ir yra fiktyviai sukurtos, kad galėtų sėkmingai plėtoti savo nesąžiningą veiklą. Taip pat nurodo, kad bankrutuojanti UAB „Šviesos loftai“ po teismo sprendimo panaikinti areštus turtą perleidžia UAB „Garda group“.

Atsiliepimas

3. 2023 m. lapkričio 3 d. atsiliepimu LUAB „Šviesos loftai“ tuometinė nemokumo administratorė R. S. nurodė, kad kreditorės BUAB „Pilaitės terasos IV“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Ad legem“, sandorių patikrinimo ataskaitos patikimumas nepatikrintas, jų pagrįstumą geriausiai gali įrodyti pati kreditorė. Kadangi tyčinio bankroto pagrindas iš esmės yra ataskaitos duomenų teisinio tyrimo patikimumo klausimas, nemokumo administratorė prašė teismo priimti sprendimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, savo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo A. Z. 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui atsiliepimą į K. R. prašymą dėl LUAB „Šviesos loftai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad su prašymu nesutinka, nes nesiekė įmonės bankroto ir nesudarė nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, bankrotas yra verslo nesėkmė:

4.1 jis savo veiksmais siekė pelningai vystyti bendrovės nekilnojamojo turto projektą „Šviesos loftai“, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir projektas). Projektas iš esmės buvo sustabdytas nuo 2020 m. kovo mėnesio dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir jos pagrindu taikomų suvaržymų, karantino ir kitų apribojimų. Suvaržymai padarė įtaką statyboms, nes užtruko statybinių medžiagų tiekimas, atsirado jų trūkumas, vėlavo darbų atlikimo etapai pagal numatytus grafikus. Be to, stipriai išaugo statybinių medžiagų kainos, teko ieškoti kitų rangovų, tačiau toliau buvo skaičiuojamos paskolos, už kurią buvo įsigytas turtas, palūkanos, kaip pasekmė atsirado apyvartinių lėšų trūkumas ir projektas tapo nuostolingas. Įmonė 2022 m. liepos 4 d. informavo savo klientus, kad bendrovė neterminuotai stabdo statybų procesą ir imasi veiksmų parduoti visą projektą kitam nekilnojamojo turto vystytojui tam, kad „Šviesos loftai“ projektas būtų įgyvendintas ir nebūtų parduotas iš varžytynių pagal hipotekos kreditorės UAB „SME Capital 3“ (o ne UAB „Vilmsta“, kaip klaidingai nurodyta sandorių patikrinimo ataskaitoje) reikalavimus. Pardavus projektą buvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi, buvo sudarytos galimybės buvusiems bendrovės projekto pirkėjams pasirašyti skolos perkėlimo sutartis su naujuoju projekto savininku. Dauguma pirkėjų pasirašė skolos perkėlimo sutartis, įpareigojančias naująjį skolininką vietoje Bendrovės grąžinti avansus. Prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu padavęs kreditorius K. R. nenurodydamas motyvų nesutiko sudaryti skolos perkėlimo sutarties, t. y. nesutiko, kad skolą grąžintų kita projektą vystyti įsigijusi bendrovė, tačiau reikalavo, kad buvęs vadovas grąžintų skolą iš savo asmeninių lėšų, o paskutinio 2023 m. rugsėjo mėn. vykusio telefoninio pokalbio metu grasino, kad pavartos fizinį smurtą. Šantažuodamas K. R. pats siekė pusvelčiui įsigyti visą „Šviesos loftai“ projektą, o jo dabar pateiktas pareiškimas yra asmeninis kerštas ir spaudimas turint tikslą pasiekti, kad kreditinis reikalavimas būtų patenkintas iš asmeninių lėšų.

4.2 Pasisakydamas dėl tyčinio bankroto požymių nurodo, kad kreditorės BUAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo administratorės MB „Ad legem“ sandorių patikrinimo pažyma (toliau –Pažyma) jų neįrodo. Pažymoje išvardyti sandoriai, kurie neturi esmės Bendrovės bankrotui, tik nurodoma, kad išvardyti sandoriai galėtų būti ginčijami. Atkreipia teismo dėmesį, kad net ir nustačius, jog sandoris yra galbūt ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, paaiškinimų, kurie realiai pagrįstų Pažymoje nurodytas aplinkybes. Byloje, be Pažymos, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys Pažymoje priimtas išvadas, įsiskolinimo dydžius (nėra nurodoma, iš kur tokie skaičiai gauti), priešingai, susipažinus ir tinkamai išanalizavus Pažymoje nurodytas aplinkybes, tampa akivaizdu, jog ji priimta paskubomis, selektyviai, nevertinant visų anksčiau minėtų aplinkybių, taip pat Pažymoje yra ne viena klaida bei Pažyma priimta daugiau hipotetiniu pagrindu, tai galimai būtų ginčyti, todėl Pažyma vertintina kritiškai, juolab, jog yra pateikta suinteresuoto asmens – kreditoriaus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo K. R. pareiškimą ir pripažino LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu, asmenį, atsakingą už įmonės tyčinio bankroto sukėlimą, pripažino A. Z.. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 18 d. priėmė nutartį, kuria dėl procesinių priežasčių panaikino 2023 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas LUAB „Šviesos loftai“ nemokumo administratorius V. R. 2024 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu dėl suinteresuoto asmens A. Z. veiksmų.

6.1. Nemokumo administratorius nurodo, jog bendrovė suteikė paskolas D. Z., S. Z., E. S., A. S., tai yra su bendrove, jos vadovu ir ar akcininkais susijusiems asmenims, paskolos nustatytais terminais nebuvo grąžintos bendrovei.

6.2. Nurodo, jog byloje pateikti bendrovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad UAB „Šviesos loftai“ (vadovas tuo metu buvo A. Z.) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. pervedė su Bendrovės vadovu A. Z. susijusioms įmonėms: UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Pašilaičių namai“, UAB „Jeruzalės 26“, UAB „Grunau 30“, UAB „Urban auto“, UAB „Vytauto 89“, UAB „Urban 1 valdymas“ UAB „Nordl“ UAB „Pliaitės terasos IV“ iš viso 424 662,97 Eur. Taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. sumokėjo su Bendrovės vadovu A. Z. susijusių įmonių UAB „Urban auto“, UAB „Urban 1 valdymas“, UAB „Domus estate“, UAB „Vytauto 89“, UAB „Jeruzalės 26“, UAB „Pašilaičių namai“, UAB „Pilaitės terasos“ kreditoriams 552 424,84 Eur. Pažymi, kad UAB „Šviesos loftai“ su Bendrovės vadovu A. Z. susijusioms įmonėms ir susijusių įmonių kreditoriams sumokėjo 995 087,81 Eur (424 662,97 Eur + 552 424,84 Eur), o susijusios įmonės Bendrovei pinigų negrąžino. Dalis su A. Z. susijusių įmonių: UAB „Urban 1 valdymas“, UAB „Pašilaičių namai“, UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Pilaitės terasos“, UAB „Grunau 30“ jau išregistruotos iš Juridinių asmenų registro likvidavus jas bankroto procedūrų metu. Kitai su A. Z. susijusių įmonių daliai UAB „Pilaitės terasos IV“, UAB „Domus estate“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Vytauto 89“ yra vykdomos bankroto procedūros. Kitų su A. Z. susijusių įmonių mokumas kelia daug abejonių, nes tik vienoje iš jų AB „Nord l“ yra dirbantis vienas darbuotojas (neoficialiomis žiniomis, A. Z.), o kitose įmonėse dirbančių darbuotojų nėra. Bendrovėje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad Bendrovė būtų reikalavusi, jog su A. Z. susijusios įmonės grąžintų lėšas arba būtų reikalavusi papildomų užtikrinimo priemonių. Vertina, jog Bendrovei padaryta 995 087,08 Eur žala, nes lėšos buvo pervestos su Bendrovės vadovu susijusioms nemokioms įmonėms ir nebuvo reikalaujamų sugrąžinti / pateikti prievoles užtikrinančių priemonių.

6.3. Pareiškime nurodo, jog UAB „Šviesos loftai“ taip pat sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius: 1) 2022 m. rugsėjo 15 d. UAB „Šviesos loftai“, kuriai atstovavo direktorius A. Z., ir UAB „Garda group“, kuriai atstovavo A. S. (UAB „Šviesos loftai“ akcininkas), buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Šviesos loftai“ perleido UAB „Garda group“ už 1 050 000 Eur šešis nekilnojamojo turto vienetus. Sudarydamos 2022 m. rugsėjo 15 d. Sutartį, šalys susitarė dėl tokios atsiskaitymo tvarkos: pardavėja UAB „Šviesos loftai“ informavo, kad 400 000 Eur sumą gavo iš pirkėjos UAB „Garda group“ į pardavėjo kreditorės UAB „Vilmstata” sąskaitą, dengiant pardavėjo įsiskolinimą UAB „Vilmstata“ pagal 2022 m. kovo 1 d. paskolos sutartį; 650 000 Eur pirkėja UAB „Garda group“ įsipareigoja sumokėti į pardavėjos sąskaitą SEB banke ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 10 d. 2022 m. spalio 13 d. UAB „Šviesos loftai“ sudaro susitarimą su UAB „Garda group“, pagal kurį sutaria pakeisti 2022 m. rugsėjo 15 d. Sutartyje įtvirtintą atsiskaitymo tvarką dėl 650 000 Eur sumos apmokėjimo nurodant, kad 111 009 Eur sumokama pardavėjo kreditorei UAB „Vilmstata“; 538 991 Eur į turto hipotekos kreditoriaus sąskaitą, nurodant padengti UAB „Vilmstata“ piniginius įsipareigojimus UAB „SME Capital 3“ pagal sudarytą paskolos sutartį Nr. CP3/22-02-11/02. 2022 m. spalio 13 d. susitarime prie 2022 m. rugsėjo 15 d. Sutarties nurodyta, kad pardavėjas (UAB „Šviesos loftai“) sutinka, kad perleidžiami daiktai būtų įkeisti UAB „Trečia diena“. Nemokumo administratorius pažymi, jog Bendrovė realių pinigų už parduotą 0,8794 žemės sklypą ir 5 garažus su poilsio patalpomis, kurių bendras plotas yra 2 153,52 kv. m, negavo, todėl Bendrovės kreditoriams buvo padaryta ne mažesnė nei 1 050 000 Eur žala. 2) 2021 m. kovo 24 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau ir 2021 m. kovo 24 d. Sutartis), kurią pasirašė A. S. (UAB „Šviesos loftai“ akcininkas) ir UAB „Šviesos loftai“. Šia sutartimi pardavėjas A. S. pardavė, o UAB „Šviesos loftai“ įsigijo 107,64 kv. m bendro ploto 3 kambarių butą su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama ir Butas Nr.1) ir 32,29 kv. m bendro ploto 2 kambarių butą su 4,00 kv. m rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama ir Butas Nr. 2, toliau kartu Butas Nr.1 ir Butas Nr. 2 vadinama Butai). Po 2021 m. kovo 24 d. Sutarties sudarymo buvo sudarytas 2021 m. kovo 25 d. papildomas susitarimas prie 2021 m. kovo 24 d. Sutarties, pagal kurį šalys susitarė, kad pirkėja UAB „Šviesos loftai“ padengs A. S. įsipareigojimą RATO kredito unijoje. 2021 m. kovo 25 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2021 m. kovo 24 d. Sutarties, kuriuo buvo nustatyta kitokia atsiskaitymo nei 2021 m. kovo 24 d. Sutartyje tvarka, ir susitarta, kad pagal 2021 m. kovo 24 d. Sutartį įsigytus Butus UAB „Šviesos loftai“ su A. S. atsiskaitys ne tiesiogiai, o dalį sumos – 93 233,18 Eur – perves kreditoriams A. S. tėvams S. S. ir E. S. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pažymi, kad Butai nebuvo naudojami Bendrovės reikmėms, nebuvo nuomojami, Bendrovė už Butus nemokėjo komunalinių mokesčių. Tam, kad įsigytų butus 2021 m. kovo 19 d. uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“ (toliau – Fondas) ir UAB „Šviesos loftai“ sudarė paskolos sutartį, kuria Fondas suteikė Bendrovei atlygintinę 95 000 Eur dydžio paskolą su 12 proc. metine palūkanų norma. 2022 m. rugsėjo 1 d. Susitarimu Sutartyje numatyta metinė palūkanų norma šalių sutarimu padidinta iki 24 proc. Iš viso už naudojimąsi skolintomis lėšomis Kreditoriui Bendrovė sumokėjo 18 018,33 Eur palūkanų. Fondas didesnę dalį sumos – 81 776,82 Eur – pervedė susijusio asmens A. S. kreditiniam įsipareigojimui RATO kredito unijoje padengti, o kitą pasiskolintų lėšų dalį – 13 233,18 Eur – Fondas pervedė į Bendrovės sąskaitą. Bendrovei padaryta didesnė nei 81 776,82 Eur žala, nes 81 776,82 Eur buvo panaudoti ne Bendrovės reikmėms, o susijusio asmens buvusio Bendrovės akcininko A. S. asmeniniams poreikiams tenkinti, o Bendrovei perkelta prievolė dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo. Taip pat Bendrovei padaryta 18 018,33 Eur žala (palūkanų suma), nes Bendrovė iš buvusio akcininko A. S. įsigijo Butus, kurie nebuvo naudojami Bendrovės reikmėms ir už kurių įsigijimą Bendrovė patyrė papildomų sąnaudų (palūkanos kreditoriui), be to, sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų.

6.4. 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau vadinama ir 2022 m. rugsėjo 15 d. Sutartis), kurią pasirašė UAB „Šviesos loftai“ direktorius A. Z. ir Butų pirkėjai S. S. bei E. S. (sandorio sudarymo metu E. S. UAB „Šviesos loftai“ akcininkas). Vadovaujantis šia sutartimi Bendrovė pardavė Butus už 182 000 Eur. Po pagrindinės sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas prie 2022 m. rugsėjo 15 d. Sutarties, kuris nebuvo patvirtintas notariškai ir pagal kurį buvo nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. 2022 m. rugsėjo 20 d. Susitarimo 3, 4, 5 punktais šalys susitarė, kad pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. Sutartį bus atsiskaitoma įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. Susitarimu pardavėja UAB „Šviesos loftai“ ir pirkėjai S. S. ir E. S. susitarė dėl tokios atsiskaitymo už Butus pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. Sutartį atsiskaitymo tvarkos, pagal kurią UAB „Šviesos loftai“ negauna piniginių lėšų į sąskaitą už Butų pardavimą. 2021 m. kovo 24 d. Sutarties ir 2022 m. rugsėjo 15 d. Sutarties sudarymo metu UAB „Šviesos loftai“ turėjo pradelstų įsipareigojimų juridiniams ir fiziniams asmenims. Pateikiamos lentelės apie UAB „Šviesos loftai“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus patvirtina, kad sudarant 2021 m. kovo 24 d. Sutartį UAB „Šviesos loftai“ turėjo pradelstų įsipareigojimų trims kreditoriams, o pradelstų įsipareigojimų suma buvo 73 430,07 Eur. Sudarant 2022 m. rugsėjo 15 d. Sutartį UAB „Šviesos loftai“ turėjo pradelstų įsipareigojimų keturiolikai kreditorių, o pradelstų įsipareigojimų suma buvo 427 310,56 Eur. Pagal LR JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930 ¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

6.5. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog remiantis UAB „Šviesos loftai“ finansinės atskaitomybės (sudarytos ir patvirtintos 2021 m. balandžio 30 d.) duomenimis 2020 m. gruodžio 31 d., UAB „Šviesos loftai“ buvo nemoki, o Bendrovės vadovas nesilaikė mokėjimo eiliškumo žinodamas, kad kiti Bendrovės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes Bendrovė nebeturės turto. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes prašo LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Kadangi ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai buvo sudaryti, kai Bendrovei vadovavo A. Z., prašo A. Z. pripažinti asmeniu, atsakingu dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ privedimo prie bankroto tyčia.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo A. Z. 2024 m. balandžio 17 d. pateikė atsiliepimą į administratoriaus prašymą LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad būdamas Bendrovės vadovu nesiekė sudaryti nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, Bendrovės bankrotas buvo nulemtas daugelio nepalankių faktinių aplinkybių, o ne sąmoningų ir (ar) tyčinių atsakovo veiksmų. Priešingai, jo siekis buvo pelningai vykdyti Bendrovės veiklą ir gautą pelną skirti naujų Bendrovės projektų vystymui Lietuvos pajūryje.

7.1. Bendrovės bankrotą lėmė tai, kad vystomas Bendrovės nekilnojamojo turto projektas „Šviesos loftai“ nuo 2020 m. kovo mėnesio buvo sustabdytas dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir jos pagrindu taikomų suvaržymų / karantino. COVID-19 pandemijos suvaržymai stipriai paveikė ne tik statybos darbų eigą (ją stabdant), tačiau ir visoje rinkoje, t. y. tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje esmingai pailgėjusį statybinių medžiagų tiekimo terminą bei statybinių medžiagų trūkumą ir jų nebuvimą rinkoje, todėl pagal iš anksto suplanuotą darbų grafiką, vėluojant vienam darbų etapui, vėlesniu etapu suplanuoti Bendrovės darbai nusikeldavo ilgesniam ir kartu ne visada net apibrėžtam terminui. Bendrovės veiklą apsunkino rinkoje itin išaugusios statybinių medžiagų kainos ir darbo įkainiai (visuotinai žinoma aplinkybė, skelbiama ir Lietuvos banko puslapyje dėl augusių kainų statybų sektoriuje), tai lėmė nelengvas ir užtrukusias naujų (pigesnių) rangovų paieškas. Taip pat visą laikotarpį nuo projekto „Šviesos loftai“ vystymo Bendrovei buvo skaičiuojamos ir 10 proc. paskolos palūkanos.

7.2. Bendrovė, siekdama nebloginti Bendrovės situacijos ir išvengti priverstinio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių (projektas buvo įkeistas hipotekos kreditorei UAB „SME Capital 3“) 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Garda Group“ ir gautų 1 050 000 Eur lėšų pagrindu visiškai atsiskaitė su kreditore UAB „Vilmstata“ ir hipotekos kreditore UAB „SME Capital 3“. Pažymi, kad Bendrovė jau vėlavo atsiskaityti su kreditore UAB „Vilmstata“, su kuria pagal 2022 m. kovo 1 d. paskolos sutartį turėjo atsiskaityti dar iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. (prideda 2022 m. kovo 1 d. paskolos sutartis su UAB „Vilmstata“), o UAB „Vilmstata“ turėjo atsiskaityti su hipotekos kreditore UAB „SME Capital 3“ iki 2022 m. rugsėjo 1 d. (pridedamos 2022 m. kovo 7 d. sutartinės hipotekos sutarties 7.5. punktas, numatantis prievolės įvykdymo terminą, tai yra 2022 m. rugsėjo 1 d.), siekiant, kad pagal sutartį skola nebūtų išieškota iš Bendrovės įkeisto turto. Taigi nemokumo administratorius visiškai nevertino, kad siekdamas dar labiau nebloginti Bendrovės situacijos ir išvengti priverstinio projekto pardavimo iš varžytynių ir su tuo susijusių antstolio vykdymo kaštų bei turto pardavimo už mažesnę nei jo rinkos vertė, sudarė 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir gautų lėšų pagrindu visiškai atsiskaitė su UAB „Vilmstata“, o ji atsiskaitė su hipotekos kreditore UAB „SME Capital 3“. Nemokumo administratorius taip pat nepagrindžia, kodėl vertina, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. notarinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų ir kaip A. S. tuo metu buvo susijęs su Bendrove.

7.3. Pažymėjo, kad jo pastangomis, nors Bendrovė ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su projekto pirkėjais, jiems buvo sudarytos galimybės pasirašyti skolos perkėlimo sutartis su naujuoju projekto savininku. Pirkėjams el. paštu buvo pateikti pasiūlymai su skolos perkėlimo sutarties projektu, dauguma Bendrovės pirkėjų pasirašė skolos perkėlimo sutartis, įpareigojančias naująjį skolininką vietoje Bendrovės grąžinti Pirkėjams jų sumokėtus avansus. Tačiau kreditorius K. R. nesutiko sudaryti skolos perkėlimo sutarties, nes kreditorius K. R. taip pat siekė iš Bendrovės įsigyti visą „Šviesos loftai“ projektą, tuo tikslu buvo gyvai susitikęs su atsakovu, tačiau kreditoriaus pasiūlytos projekto įsigijimo sąlygos ne tik neatitiko rinkos kainos, bet atskleidė kreditoriaus norą iš esmės pusvelčiui įsigyti projektą.

7.4. Dėl butų, įsigytų iš buvusio Bendrovės akcininko A. S., nurodė, jog nemokumo administratorius nepagrindžia, kodėl vertina, kad sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų. Sandoris buvo sudarytas su buvusiu Bendrovės akcininku A. S., kuris akcininku buvo iki 2020 m. gruodžio 11 d., t. y. sutarties sudarymo metu A. S. jau nebuvo Bendrovės akcininkas, o nuo 2020 m. birželio 4 d. ir vadovas. Butai buvo įsigyti siekiant vėliau juos parduoti ir gauti piniginę grąžą ir uždirbtas lėšas (grąžą) investuoti į kitus Bendrovės projektus pajūryje. A. S., E. ir S. S. nebuvo panaikinę savo deklaruotos gyvenamosios vietos po butų pardavimo, kadangi su nurodytais asmenimis Bendrovė nebuvo atsiskaičiusi. 2021 m. kovo 25 d. susitarimu prie 2021 m. kovo 24 d. notarinės butų pirkimo–pardavimo sutarties buvo numatyta, kad Bendrovė už įsigytus butus 93 233,18 Eur sumą perves ne pardavėjui A. S., o A. S. kreditoriams E. ir S. S., todėl ir nebuvo išregistruota jų deklaruota gyvenamoji vieta, kadangi Bendrovė nebuvo atsiskaičiusi su Pardavėju. Pripažįsta, jog po atsiskaitymo su pardavėjais nepatikrino juridinio fakto, ar Pardavėjai panaikino deklaruotą gyvenamąją vietą Bendrovei nuosavybės teise priklausančiose butuose. Pripažįsta, kad nuo 2022 m. lapkričio 8 d. „NuCapital“ pradėtos taikyti (dėl vėlavimo grąžinti paskolą) padidintos 24 proc. palūkanos buvo didesnės nei įprasta, tačiau jos buvo padidintos, kadangi Bendrovė vėlavo vykdyti atsiskaitymus, todėl neturėdama kitos išeities sutiko su padidinta palūkanų norma, siekiant išvengti skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto – butų, laikydama, jog tai bus laikina (3–4 mėn.) situacija iki galutinio atsiskaitymo su kreditoriumi „NuCapital“.

7.5. Nesutinka su nemokumo administratoriaus nurodytais argumentais, jog įsigytus butus perleidus E. ir S. S. 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, prie kurios vėliau buvo sudarytas ir 2022 m. rugsėjo 20 d. susitarimas su pirkėjais E. S. ir S. S. dėl atsiskaitymo už perleistą nekilnojamąjį turtą, kuriuo buvo įskaityti priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, buvo pažeisti Bendrovės kreditorių interesai, kadangi nurodytu susitarimu butų pirkėjams buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus anksčiau kitų Bendrovės kreditorių ir Bendrovė negavo piniginių lėšų į savo sąskaitą. Administratoriaus nurodyti pradelsti reikalavimai neviršijo tuo metu Bendrovės turimo turto projekto „Šviesos loftai“ vertės, kurio vertė, kaip matyti iš 2022 m. kovo 7 d. sutartinės hipotekos sutarties, sudarė 892 000,00 Eur sumą (2022 m. kovo 7 d. sutartinės hipotekos sutarties 6 punktas) ir Bendrovė turėjo nemaža reikalavimo teisių į įmones, detalizuotas nemokumo administratoriaus prašyme, taigi nagrinėtinu atveju tai negali būti laikoma tyčinio bankroto požymiu.

7.6. Nesutinka, kad Bendrovė jau 2020 m. gruodžio 31 d., pagal balanso duomenis, buvo faktiškai nemoki ir jis privalėjo inicijuoti bankroto bylą. Bendrovė buvo įsigyta 2020 m. vasario 20 d. siekiant vystyti Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o ne bankrutuoti dar tais pačiais metais, Bendrovei priklausiusio nekilnojamojo turto vertė lyginant su 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis nurodyta 629 412 Eur verte, jau 2022 m. kovo 7 d. sutartinės hipotekos sutarties 6 punkto duomenis augo (dėl atliktų statybos darbų) ir sudarė jau 892 000,00 Eur sumą.

7.7. Nesutinka su nemokumo administratoriaus teiginiais, kad Bendrovei buvo padaryta 81 776,82 Eur žala, nes nurodyta suma buvo panaudota ne Bendrovės, o susijusio asmens A. S. asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymi, jog nurodyta suma buvo pervesta ne A. S. asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau vykdant atsiskaitymą su pardavėju A. S., iš kurio Bendrovė nuosavybės teise 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butus. Nagrinėtinu atveju pardavėjas pasirinko, kad piniginės lėšos būtų vedamos ne jam, o jo kreditoriui „RATO kredito unija“, kurio naudai buvo įkeisti parduodami butai, tad šiuo atveju Bendrovė atsiskaitė su pardavėju jo pavedimu pervesdama pinigines lėšas jo kreditoriui. Taip pat ir 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartis su „NuCapital“ buvo sudaryta siekiant gauti paskolą, t. y. 95 000 Eur, kurios didžioji dalis buvo skirta atsiskaitymui su pardavėju A. S. (nagrinėtinu atveju pardavėjo kreditoriumi – „RATO kredito unija“, siekiant atlaisvinti perkamus butus nuo hipotekos).

7.8. Nemokumo administratoriaus pateikiama informacija apie Bendrovės skolintas lėšas yra neteisinga. Pirma, prašyme nemokumo administratorius nenurodo, kad dėl D. Z. skolos 2021 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis (pridedama prie atsiliepimo), kuria skola buvo perkelta naujajam skolininkui A. Z., neįvertinta ir tai, kad pradinio skolininko – D. Z. – skola buvo ne 156 805 Eur, kaip nurodo nemokumo administratorius savo prašyme, o 136 274,00 Eur (sutarties C punktas), taip pat priešingai iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo dienos D. Z. Bendrovei buvo grąžinusi ne 900,00 Eur sumą, kaip nurodo savo prašyme nemokumo administratorius, o 2476 Eur sumą (sutarties C punktas). Patvirtina, kad Bendrovė suteikė S. Z. paskolą, tačiau dėl šios paskolos grąžinimo buvo sudaryta taikos sutartis (pridedama). Kartu nemokumo administratorius nurodo, kad šis sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, nors S. Z. piniginių lėšų gavimo metu nebuvo Bendrovės direktorius / ar tiesioginis akcininkas. E. S. skola neegzistuoja, nes Bendrovė grąžino E. S. pinigines lėšas mokėjimo pavedime nurodant „Paskolos grąžinimas“ ne „Paskolos suteikimas“. Skolos nebuvimą pagrindžia taip pat tarp šalių sudarytas anksčiau ginčijamas 2022 m. rugsėjo 20 d. susitarimas dėl visų tarpusavio priešpriešinių skolinių reikalavimo įskaitymo.

7.9. Dėl mokėjimų, atliktų administratoriaus nurodytoms įmonėms paaiškina, kad teismas turėtų ypač atsižvelgti į tai, kad nemokumo administratorius vertina tik Bendrovės suteiktas piniginių lėšų sumas, tačiau visiškai neatskleidžia ir nevertina, kiek paskolos gavėjai ar jų vardu veikiantys kiti subjektai šių lėšų yra grąžinę (juolab, jog pačioje kreditoriaus K. R. pažymoje yra nurodoma, kad „tikėtina, kad buvo galimi mokėjimai ir iš kitų susijusių įmonių“ (Pažymos 10 lapas), tad tokiu būdu ar savitiksliai ar ne sudaromas įspūdis, kad jokia dalimi piniginės lėšos Bendrovei net nebuvo grąžintos ir dėl jų grąžinimo nebuvo daromi jokie veiksmai, nevertinant grąžinimų ir grąžinimų iš kitų įmonių už skolininkus. Administratorius nurodo, kad Bendrovės lėšos buvo pervestos nemokioms įmonėms, tačiau tai visiškai neteisinga informacija, kadangi įmonėms bankroto bylos buvo iškeltos praėjus daugeliu atveju daugiau nei vieniems / dvejiems metams po paskolų suteikimo. Pažymi, kad jam, tuo metu buvusiam ir kai kurių iš nurodytų įmonių vadovu, buvo žinoma apie šių įmonių turtinę padėtį, tai leido pagrįstai numanyti, kad suteiktos paskolos bus grąžintos, jau net nevertinant, jog tarp įmonių vyko tarpusavio apyvarta – piniginių lėšų judėjimai, to nepamini nemokumo administratorius. Paskolintos lėšos nebuvo perleistos kaip dovana ar perleistos neatlygintinai, ar pan., priešingai, Bendrovė siekė gauti palūkanų esant sustabdytiems projekto „Šviesos loftai“ darbams dėl COVID-19. Tai yra, paskolos buvo ne tik suteiktos, tačiau jos buvo ir grąžinamos ir šalims jau gerokai vėliau buvo iškeltos bankroto bylos, savaime nereiškia, kad tokių sandorių sudarymas jų sudarymo metu buvo nenaudingas ar juo labiau nukreiptas į tyčinio bankroto sukėlimą. Atitinkamai vertintina, kad tuo metu veikė neviršydamas ūkinės komercinės rizikos, o jei teismas vis dėlto nuspręstų priešingai, būtina nustatyti, nuo kurio momento buvo veikta viršijant ūkinę komercinę riziką. Sandorius būtina vertinti iš jų sudarymo metu egzistavusios perspektyvos. Sandorių sudarymo metu visos įmonės nebuvo bankrutuojančios, Bendrovei nebuvo žinoma apie reikšmingus šių kontrahentų prievolių nevykdymą kitiems kreditoriams, pradelstus įsipareigojimus. Vertinant tyčinio bankroto buvimą, reikia nustatyti ne tik, kad sandoriai yra nenaudingi Bendrovei, tačiau turi būti nustatyta ir kryptinga bei sąmoninga veikla siekiant įmonės nemokumo. Teiginiai apie Bendrovės suteiktas sumas įmonėms / asmenims yra skuboti, paremti vien tik techniniu vertinimu apie lėšų pervedimą (įskaitant ir klaidingus faktus), tačiau visiškai neįvertinta, kad tokia veikla, vertinant ją iš tuo metu buvusių aplinkybių, neviršijo įprastos ūkinės komercinės veiklos rizikos. Vien tai, kad vėliau toks sandoris pasirodė nenaudingas, savaime nereiškia, kad buvo veikta neteisėtai. Juo labiau tai negali reikšti, kad šiais veiksmais buvo siekiama sąmoningai sukelti Bendrovės nemokumą ir bankrotą.

8. Suinteresuotas asmuo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“ 2024 m. balandžio 18 d. byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su administratoriaus prašyme nurodytais argumentais, kad butų įsigijimo sandoriai buvo žalingi Bendrovei ir (ar) jos kreditoriams. Bendrovė pasiskolino iš Fondo pinigų tam, kad galėtų įsigyti iš A. S. du Butus, ir šiuos Butus de facto ir de jure įsigijo – nuosavybės teisė į šiuos Butus 2021 m. kovo 29 d. Bendrovės vardu buvo įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Taigi šis sandoris buvo realus ir įvykdytas visa apimtimi. Aplinkybė, kad Bendrovė už Butus sumokėjo ne tiesiogiai jų pardavėjui A. S., o A. S. kreditorei – KB RATO unijai, kaip ir aplinkybė, kad Bendrovė faktiškai nesinaudojo Butais, neturi jokios teisinės reikšmės sandorio naudingumo / žalingumo Bendrovės interesams teisiniam vertinimui, kadangi Bendrovė, pasiskolinusi iš Fondo 95 000,00 Eur sumą, mainais įgijo nuosavybės teisę į realų, vertingą ir likvidų turtą – du Butus, kurie buvo įsigyti už bendrą 175 000,00 Eur kainą, iš kurios 81 776,82 Eur suma Bendrovės vardu buvo sumokėta A. S. kreditoriui, tokiu būdu mažinant pastarojo gautiną iš Bendrovės atsiskaitymą už Butus. Vėliau Bendrovė nusprendė šiuos Butus parduoti ir 2022 m. rugsėjo 15 d. šie Butai buvo pelningai parduoti E. ir S. S. už 182 000,00 Eur kainą. Taigi priešingai nei nurodo administratorius, Bendrovė, už 175 000,00 Eur įsigijusi ir už 182 000,00 Eur pardavusi Butus, nepatyrė jokių realių nuostolių, priešingai – gavo / turėjo gauti 7 000,00 Eur pelną. Konkrečiai, kokiu būdu E. ir S. S. atsiskaitė su Bendrove, Fondui nežinoma ir Fondas šiuo klausimu plačiau nepasisako, tačiau akcentuoja, kad Byloje esančios notarinės Butų pirkimo–pardavimo sutartys yra vykdytinos ir galiojančios.

9. 2024 m. birželio 17 d. nemokumo administratorius pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog 2023 m. kovo 29 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno apskrities VMI) atliko LUAB „Šviesos loftai“ mokestinį tyrimą ir surašė pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (toliau – Mokestinio tyrimo ataskaita).

9.1 Susipažinus su Mokestinio tyrimo ataskaita paaiškėjo, kad egzistuoja dar vienas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Kauno apskrities VMI informacinės bazės duomenimis, Bendrovė būdama i.SAF vartotoja, nepateikė išrašomų–gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų į i.SAF posistemio duomenų rinkmenas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.; Bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 88 straipsnio išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijos 1 dalimi; nesivadovavo Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“ 1 dalimi; Bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio „Neatskaitomas pirkimo ir importo PVM bei pirkimo ir importo PVM, kurio atskaita apribota“ 2 dalies „Negali būti atskaitomas“ 3 punktu; Mokestinio tyrimo ataskaitoje VMI padarė išvadą, kad „dėl dalies nepateiktų mokestiniam tyrimui Bendrovės pirminių dokumentų, suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, žiniaraščių, buhalterinių pažymų, finansinių atskaitomybių už 2021 metus bei bankroto proceso paskelbimo datai (2022 m. lapkričio 24 d.), nėra galimybės nustatyti pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2020 m, 2021 m. mokestinius laikotarpius, įvertinti pelno mokesčio prievolių ir Bendrovės įsipareigojimų pagrįstumą.“ Buvusi Bendrovės nemokumo administratorė R. S. informavo, kad Bendrovės finansinių atskaitomybių nepateiks, nes iškėlus bankroto bylą R. S. Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 m., už 2022 m. ir Bendrovės bankroto bylos iškėlimo dieną (2022 m. lapkričio 24 d.) buvusi Bendrovės administracija (vadovas A. Z.) neperdavė. Nurodyti duomenys patvirtina, kad buvusi Bendrovės administracija (vadovas A. Z.) nesudarė ir nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 m ir už 2022 m. Bendrovės bankroto bylos iškėlimo dieną (2022-11-24), o Mokestinio tyrimo ataskaita patvirtina, jog Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, todėl yra pagrindas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaujantis ir JANĮ 70 straipsnio 4 dalimi.

Atsiliepimas

9.2 Papildomai dėl Bendrovės 2022 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Garda group“ nurodė, jog suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepime nepaneigė, kad sutartis buvo Bendrovei nenaudinga, nes Bendrovei esminę reikšmę turinčio nekilnojamojo turto pardavimo būdas ir tvarka nulėmė, kad sutartis yra nuostolinga, o suinteresuoto asmens deklaruojamas siekis išvengti Bendrovės turto realizavimo varžytynėse negali būti pagrindu spręsti, kad buvo sudarytas ekonomiškai naudingas sandoris. Be to, sutartis buvo sudaryta su A. Z. susijusia UAB „Garda group“, kuriai vadovavo A. S., kurio vadovaujamos dvi nekilnojamojo turto vystymo bendrovės (UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir UAB „Tauralaukio namai“) bankrutavo, o UAB „Tauralaukio namai“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

9.3 Prašo teismo kritiškai vertinti suinteresuoto asmens teiginius, kad „Butai buvo įsigyti siekiant vėliau juos parduoti ir gauti piniginę grąžą ir uždirbtas lėšas (grąžą) investuoti į kitus Bendrovės projektus pajūryje“, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams: viename iš butų gyvena ir deklaravo gyvenamąją vietą A. Z. verslo partneris A. S., o kitame bute gyveno ir deklaruoja gyvenamąją vietą A. S. tėvai.

9.4 Administratorius nesutinka su A. Z. pozicija, kad tarp Bendrovės ir susijusių su A. Z. įmonių vyko apyvarta ir Bendrovės pervestų sumų su suinteresuotu asmeniu susijusioms įmonėms dydžiai gali būti kitokie, nei nurodė administratorius, nes suinteresuotas asmuo tik deklaratyviai išreiškė abejones dėl jo vadovaujamos Bendrovės pervestų sumų kitoms su suinteresuotu asmeniu susijusioms įmonėms dydžių, bet nepateikė jokių skaičiavimų ar dokumentų, patvirtinančių kitokius pervestų pinigų sumų dydžius. Pažymi, kad tarp jam perduotų Bendrovės dokumentų Reikalavimo perleidimo sutarties, kuria D. Z. perleido reikalavimą A. Z., ir kad D. Z. skolos dydis Bendrovei yra kitoks nei Administratorius nurodė 2024 m. kovo 28 d. prašyme, nėra. Taip pat nėra tarp jam perduotų Bendrovės dokumentų Taikos sutarties su S. Z.. Administratorius neturi duomenų, kad Bendrovės vardu A. Z. su tėvu S. Z. sudaryta taikos sutartis būtų vykdoma, tai yra, jog S. Z. mokėtų pinigus Bendrovei.

9.5 Atsiliepime A. Z. nepaneigė, kad UAB „Šviesos loftai“ vardu sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius su susijusiais asmenimis ir pervedė susijusioms įmonėms ir susijusiems asmenims žymias Bendrovės pinigų sumas, todėl yra visi pagrindai LUAB „Šviesos Loftai“ bankrotą pripažinti tyčiniu, o A. Z. pripažinti asmeniu, atsakingu už UAB „Šviesos loftai“ privedimą prie bankroto tyčia.

10. 2024 m. liepos 29 d. suinteresuotas asmuo A. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus atsiliepdamas į nemokumo administratoriaus 2024 m. birželio 14 d. rašytinius paaiškinimus. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo naujas aplinkybes, susijusias su nemokumo administratoriaus nurodytomis aplinkybėmis, jog egzistuoja dar vienas pagrindas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sutinka, kad Bendrovė nepateikė išrašomų–gaunamų PVM sąskaitų registruotų duomenų VMI už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 17 d., taip pat 2022 m. birželio 17 d. nepateikė deklaracijos VMI dėl išsiregistravimo iš PVM mokėtoju ir finansinių atskaitomybių. Atsakovas pripažįsta, kad neužtikrino, kad buhalterė, kaip pasirodo dabar, tinkamai atliktų savo darbines funkcijas ir pateiktų reikiamus dokumentus laiku, pasitikėdamas savo darbuotoja ir netikrindamas jos darbo, kadangi nei turėjo, nei turi reikiamų buhalterių žinių, dėl to ir samdė darbuotoją šių funkcijų atlikimui, tačiau tokiais savo veiksmais nesiekė apgaulingai vykdyti buhalterinės apskaitos tvarkymo. Todėl nagrinėtinu atveju priima atsakomybę dėl dokumentų nepateikimo.

Žemesnės instancijos teismas

11. 2024 m. rugpjūčio 13 d. nemokumo administratorius pateikė informaciją, kad LUAB „Šviesos loftai“ bus komplikuota išsireikalauti iš UAB „Garda group“ pinigus už parduotą turtą, nes, viešai paskelbtais duomenimis, UAB „Garda group“ laikytina nemokia, nes 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teisme yra paskirtas posėdis dėl UAB „Garda group“ bankroto bylos iškėlimo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2024 m. kovo 22 d. UAB „Garda group“ 0,8794 ha žemės sklypą ir 5 garažus su poilsio patalpomis perleido tretiesiems asmenims. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi A. Z. buvo apribota teisė penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-556-933/2024 (pridedama) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas turėtų užkardyti A. Z. ir kitų susijusių asmenų žalingus veiksmus ir priimti atskirą nutartį dėl kreipimosi į prokuratūrą, kuria informuotų apie bylos nagrinėjimo metu nustatytas ir šiame procesiniame dokumente bei prieduose nurodytas aplinkybes ir siūlytų įvertinti A. Z. ir susijusių asmenų žalingus veiksmus vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso normomis.

12. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi kreditoriaus K. R. ir LUAB „Šviesos loftai“ nemokumo administratoriaus V. R. prašymus tenkino ir pripažino, kad LUAB „Šviesos loftai“ bankrotas yra tyčinis dėl jos buvusio vadovo A. Z. kaltų veiksmų.

13. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartis buvo panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjant bylą iš naujo būtina analizuoti sandorių sudarymo aplinkybes, jų tikslingumą sudarymo metu, vertinti sudarytų sandorių visumos ir jų ekonominį naudingumą byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste. Pasisakyti dėl priežastinio ryšio tarp galimo bendrovės vadovo sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. O būtent, analizuoti ir vertinti, ar visi teismo išvardyti sandoriai ir suteiktos paskolos (pinigų pervedimai) sukėlė bendrovės nemokumą, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp galbūt blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo, ar tokie bendrovės vadovo veiksmai yra tokio laipsnio, kad būtų pagrindas juos kvalifikuoti kaip tyčinio bankroto požymį. Jeigu būtų nustatyta, kad bendrovės sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai ir paskolos sutartys buvo ekonomiškai nenaudingi, tačiau buvo sudaryti bendrovei esant mokiai, reikėtų įvertinti, ar būtent šie sandoriai privedė bendrovę prie bankroto ir ar priežastinis ryšys tarp blogo bendrovės valdymo ir bankroto būtų pakankamas konstatuoti bankrotą buvus tyčinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties 49 punktas). Taip pat įvertinti, ar Mokestinio tyrimo ataskaitoje nustatyti pažeidimai buvo padaryti sąmoningai siekiant blogo bendrovės valdymo, ar Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 m. ir 2022 m. dokumentai nebuvo pateikti siekiant sąmoningai nuslėpti blogą bendrovės valdymą (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 54 punktas).

14. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, suinteresuoto asmens A. Z. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Byloje dalyvaujantys asmenys įpareigoti iki 2024 m. lapkričio 20 d. pateikti papildomus įrodymus, susijusius su jų argumentais dėl bendrovės nemokumo nustatymo.

15. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui A. Z. buvo paskirta 300 Eur bauda už neatvykimą į 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį be svarbios priežasties.

16. 2025 m. balandžio 14 d. suinteresuotas asmuo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“ 2024 m. balandžio 18 d. byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, jeigu Bendrovės nemokumo administratorius išties veiktų Bendrovės interesais, jis, žinodamas, kad E. ir S. S. neatsiskaitė su Bendrove už jiems perleistus Butus, gindamas Bendrovės interesus privalėtų reikšti šiems asmenims ieškinį dėl nesumokėtos kainos (ar jos dalies) pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (Not. reg. Nr. RJ- 7920) priteisimo, o ne deklaratyviai šioje Byloje teigti, kad šie sandoriai „nebuvo naudingi“ Bendrovei. Vien tas faktas, kad Bendrovės skolininkai E. ir S. S. neatsiskaitė / netinkamai atsiskaitė su Bendrove pagal notarinę sutartį, nereiškia, kad sandoris buvo neteisėtas ir (ar) nuostolingas Bendrovei. Bendrovės nemokumo administratorius turi visus teisės aktų suteiktus įgalinimus reikšti Bendrovės debitoriams ieškinius dėl atitinkamų sumų (bei visų netesybų) priteisimo, tačiau kažkodėl šios savo pareigos nevykdo. Administratorius jokiomis CPK numatytomis priemonėmis ir būdais neįrodė savo deklaratyvių teiginių, kad notariniai Butų perleidimo sandoriai (a) jų sudarymo metu buvo sudaryti tarp susijusių asmenų, (b) sukėlė Bendrovės nemokumą, (e) buvo kitaip žalingi Bendrovei ir jos kreditoriams. Primintina, kad Lietuvos apeliacinis teismas vertindamas šios Bylos medžiagą akcentavo, jog „Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą bendrovei, tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra bendrovei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. < ... > Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie patvirtina, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.“

17. 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdis buvo atidėtas suteikiant A. Z. galimybę tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, kadangi teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo negalėjo atsakyti į teismo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų užduodamus klausimus, susijusius su byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis.

18. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui A. Z. buvo paskirta 700 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu.

19. 2025 m. spalio 1 d. nemokumo administratorius teismui pateikė papildomą informaciją. Nurodė, jog administratorius Bendrovės nemokumą nustatė vadovaudamasis Bendrovės finansinių ataskaitų duomenimis. Vadovaujantis Bendrovės finansinių ataskaitų duomenimis, Bendrovė buvo nemoki 2020 m. gruodžio 31 d. Kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovo įsipareigojimai (1 156 099 Eur) itin žymiai viršijo jo turto vertę (629 412 Eur), tai sudaro pagrindą konstatuoti kad UAB „Šviesos loftai“ 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki LR JANĮ 2 straipsnio 7 dalies pagrindu. Pažymėjo, jog skolos išieškojimo galimybės yra labai mažos, nes Bendrovės skolininkai yra su buvusiu vadovu A. Z. susiję juridiniai asmenys, jie bankrutavo, o fiziniai asmenys (A. S., S. Z., A. Z.) turto neturi. Pateikė atnaujintus duomenis apie LUAB „Šviesos loftai“ skolininkus. Taip pat nurodė, kad pareiškime nurodyti sandoriai buvo nesąžiningi Bendrovės atžvilgiu, nes: 1) sandoriai buvo sudaryti su A. Z. susijusiais asmenimis; 2) sutartyse ir dažnai vėliau sudarytuose prieduose buvo nustatyta tokia atsiskaitymo tvarka, kad lėšos už parduotą Bendrovės turtą Bendrovės nepasiekė ir tokiu būdu Bendrovės kreditoriams buvo padaryta labai didelė žala. Sprendžiant klausimą dėl A. Z. pripažinimo atsakingu dėl Bendrovės privedimo prie bankroto tyčia, prašo atsižvelgti, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi A. Z. buvo apribota teisė penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Šalies argumentai

20. Teismo posėdžių metu nemokumo administratoriaus atstovas advokatas V. N. palaikė savo pareiškime, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, jog Bendrovė buvo nemoki jau 2020 m. gruodžio 31 d., nemokumo momentas nustatytas vadovaujantis paskutinės finansinės atskaitomybės dokumentais. Nemokumo administratoriui nebuvo pateiktos finansinės atskaitomybės už 2021, 2022 metus, VMĮ ataskaitoje aiškiai parašyta, kad neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

21. 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu A. Z. paaiškino, jog UAB „Šviesos loftai“ vadovu buvo nuo 2020 m. liepos 20 d. Vadovo atsakomybė yra kontroliuoti, kad būtų pateiktos finansinės atskaitomybės, ar jos buvo pateiktos Registrų centrui, jisai neatsimena, jeigu nebuvo pateikta, tai yra žmogiška klaida. Bankrotas įvyko dėl ekonominės situacijos, dėl statybinių medžiagų kainų kilimo, rinkos sulėtėjimo. Butai buvo parduoti už žymiai mažesnę kainą ir tada kainos labai pakilo. Už 330 000 Eur paskolą buvo nupirkta Bendrovė ir turtas. Buvo nupirkta Bendrovė, jos akcijos ir „Šviesos loftų“ kompleksas. Vėliau Bendrovė grąžino 330 000 Eur gautą paskolą. Patvirtino, jog už paskolą, kurią grąžino Bendrovė, buvo pirktos Bendrovės akcijos, paaiškino, jog nežino, ar už akcijas turi mokėti akcininkai, ar Bendrovė. UAB „Šviesos loftai“ pagrindinis verslas buvo vystyti nekilnojamojo turto projektą „Šviesos loftai“, tai buvo pagrindinis jų projektas. Taip pat buvo ir kitų smulkesnių, trumpalaikių sandorių, kurie buvo įgyvendinti. Kiek lėšų gaudavo, negali pasakyti. Kas susiję su „Šviesos loftų“ projektu, tai UAB „Urban 1“ darė marketingą, UAB „Smulkieji statybos darbai“ vykdė statybos darbus. Buvo atlikti sklypo, pastatų valymo darbai, tvarkoma dokumentacija, stogo darbai, perdangas tvarkė, atliko mūro darbus. UAB „Smulkieji statybos darbai“ akcijos priklausė UAB „Urban 1“, o UAB „Urban 1“ akcijos priklausė jo mamai D. Z., ar tuo metu buvo UAB „Urban 1“ vadovu, negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti, ar buvo atsiskaityta su UAB „Smulkieji statybos darbai“ už atliktus darbus, ar ne. UAB „Smulkieji statybos darbai“ taip pat pradėtas bankrotas. Pripažįsta, kad nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytos bendrovės, kurioms buvo suteiktos paslaugos, yra su UAB „Švieso loftai“ susijusios bendrovės, taip pat pripažįsta, kad joms buvo suteiktos paskolos, tačiau negali pasakyti, ar jos buvo grąžintos, ar ne. Bet mano, kad paskolos buvo grąžintos, nes šitų įmonių nėra kreditorių sąraše. Visos tos bendrovės yra arba jau bankrutavusios, arba bankrutuojančios, tai buvo vienintelis kelias uždaryti šitą įmonių grupę. Kadangi tai buvo susijusios bendrovės, užstatai nebuvo imami. Vertino įmones, tai, kad pinigus skolino kompanijai, kurioje dirba tik vienas asmuo, tai yra normali praktika, nes statybų bendrovėse, nekilnojamojo turto kompanijose tai yra įprasta praktika. Mano, kad paskolų suteikimas ekonomiškai buvo naudingas UAB „Šviesos loftai“, nes paskolų sutartyse buvo numatytos gauti palūkanos. Tai buvo trumpalaikės paskolos, kurios bankroto nesukėlė. Yra tokia įprasta praktika, kai yra apyvartinių lėšų jas panaudoti suteikiant trumpalaikes paskolas. Kodėl turimų pinigų nenaudojo vykdomo Šviesos loftų įrengimui, negalėjo atsakyti.

22. 2025 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu A. Z. paaiškino, jog pripažįsta, kad UAB „Šviesos loftai“ paskolos sutartis su D. Z. buvo sudaryta 2020 m. vasario 10 d. ir kad ją pasirašė jis, kaip direktorius. Kodėl pasirašė paskolos sutartį nebūdamas tuo metu UAB „Šviesos loftai“ vadovu, negali paaiškinti. Paskola D. Z. buvo suteikta, nes ji yra UAB „Domus estate“ akcininkė, dėl paskolos sugrąžinimo nesikreipė. Pats sugrąžinti iš D. Z. perimtos paskolos negali, nes neturi finansinių galimybių, iš mamos perėmė paskolą, nes mama tuo labiau neturi galimybių jos grąžinti, nes yra pensininkė. Sprendimas parduoti „Šviesos loftų“ projektą UAB „Garda group“ buvo priimtas nes tai buvo ekonomiškiausiai naudingiausias sprendimas siekiant išvengti varžytynių. Kodėl jis buvo ekonomiškiausiai naudingas, negali paaiškinti. UAB „Vilmstata“ greičiausiai buvo kreditorius, gal net turėjo įkeitimą, ką jie tuo metu norėjo ir siekė sudaromais sandoriais padaryti, negali paaiškinti, tačiau tikrai tyčia nieko nedarė, bankrotą sąlygojo COVID-19 pandemija. Sutinka, kad greičiausiai 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Šviesos loftai“ buvo nemoki.

Šalies argumentai

23. Pareiškėjas K. R. 2025 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko prašymą pripažinti UAB „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu dėl jos buvusio vadovo A. Z. kaltų veiksmų. Paaiškino, jog preliminarią būsto įsigijimo sutartį sudarė su UAB „Šviesos loftais“ 2021 m. liepos 29 d., sumokėjo 10 000 Eur. Neaišku, kodėl A. Z. tuo metu dar pardavinėjo butus, jeigu, kaip pripažino bylos nagrinėjimo metu, tuo metu Bendrovė jau buvo nemoki. Po preliminarios sutarties sudarymo jokie darbai objekte jau nebuvo vykdomi, nors nuolatos buvo žadama, kad jie bus daromi. Paaiškino, jog sumokėtas avansas nebuvo grąžintas, A. Z. nesiūlė sugrąžinti pagal preliminarią sutartį gautų pinigų, jis siūlė skolą perkelti ant UAB „Garda group“.

24. Fondo „NuCapital“ atstovės advokatė E. N. 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu palaikė Fondo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog UAB „Šviesos loftai“ Fondas paskolino 75 000 Eur, butai buvo nupirkti už 175 000 Eur, o parduoti už 182 000 Eur, taigi butai buvo parduoti brangiau negu buvo įsigyti. Tai, kad buvo paskolinti pinigai ir įsigyti butai, kurie vėliau buvo brangiau parduoti, nereiškia, kad sandoriai buvo nuostolingi ar žalingi Bendrovei. Nemokumo administratorius nepaaiškina, kur tas žalingumas. Paaiškino, jog bankroto byloje yra patvirtintas Fondo kreditinis reikalavimas, kurį sudaro 117 073,13 Eur paskola ir negrąžintos palūkanos. Paskola – 95 000 Eur – nebuvo grąžinta, taip pat susidarė 22 073 Eur dydžio palūkanos ir netesybos.

25. Fondo „NuCapital“ atstovas advokatas V. S. 2025 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą įvertinti nemokumo administratoriaus V. R. veiksmus ir priimti atskirąją nutartį CPK 299 straipsnio pagrindu. Prašo pranešti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir valdybai, kontroliuojančiai nemokumo administratorius, apie V. R. netinkamai atliekamus veiksmus. Pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus pareiga yra įrodyti tyčinio bankroto faktą, o nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius to nedaro. Nemokumo administratorius nesiima veiksmų ir nereiškia ieškinių, kad būtų prisiteistos skolos iš S. ir E. S. ar kitų skolininkų, o reiškia ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu prašydamas kaltu asmeniu pripažinti A. Z., kai iš jo jau yra priteista nemaža skolų ir jam jau yra nesvarbu. Baigiamųjų pasisakymų metu palaikė savo poziciją, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog paskolos sutartis buvo žalinga Bendrovei ir kad jos sudarymas kaip nors prisidėjo prie Bendrovės bankroto. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad šie sandoriai pablogino UAB „Šviesos loftai“ būklę. Atsižvelgiant į tai, Fondo įsitikinimu, netgi tuo atveju, jeigu Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs šią Bylą, pripažintų Bendrovės bankrotą tyčiniu, Fondo ir Bendrovės sudaryta Paskolos sutartis negalėtų būti įvardijama kaip žalinga Bendrovei, nes tokia nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkintini

26. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Bendrovės bankrotą prašo pripažinti tyčiniu remiantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais požymiais.

27. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

28. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024 32 punktas).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas).

32. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024 34 punktas).

33. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024.

Dėl nemokumo momento nustatymo

34. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad, nusprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-933/2025).

Žemesnės instancijos teismas

35. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą, juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

36. Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi balanso ir likvidumo testai. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai juridinio asmens mokumo būklei nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023, kt.). Pagal likvidumo testą vertinamos juridinio asmens galimybės vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-301-910/2023).

37. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus jo finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra juridinio asmens įsipareigojimai, jų santykis su turimo turto realia verte ir juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys jo galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

38. Nemokumo administratorius nurodė, jog Bendrovės nemokumą nustatė vadovaudamasis finansinių ataskaitų duomenimis. Teigia, kad, vadovaujantis Bendrovės finansinių ataskaitų duomenimis, Bendrovė buvo nemoki 2020 m. gruodžio 31 d., kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovo įsipareigojimai (1 156 099 Eur) itin žymiai viršijo jos turto vertę (629 412 Eur), tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad UAB „Šviesos loftai“ 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki LR JANĮ 2 straipsnio 7 dalies pagrindu.

39. A. Z. 2025 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu pradžioje nurodė, jog Bendrovė nemoki tapo apie pusmetį iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau vėliau pripažino, kad greičiausiai 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Šviesos loftai“ jau buvo nemoki. Ar kreipėsi į teismą kaip vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šviesos loftai“, nurodė neatsimenantis.

40. Byloje nustatyta, kad paskutiniai įmonės finansiniai atskaitomybes duomenys teikti Juridinių asmenų registrui yra už 2020 metus. A. Z. vadovavimo įmonei metu vėlesnių metų finansiniai atskaitomybės duomenys Juridinių asmenų registrui teikti nebuvo, tai patvirtina bylai pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas, taip pat šios aplinkybės nurodytos ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime apie atliktą tyrimą. Kaip nurodė atsistatydinusi įmonės nemokumo administratorė R. S., įmonės vadovas A. Z. nemokumo administratorei nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų už 2021 m. ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjimo dieną.

41. Iš byloje esančio Bendrovės balanso už 2020 metus nustatyta, jog Bendrovės turto vertė 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 629 412 Eur. Pagal Balanso duomenis, turtą sudarė 2 710 Eur vertės materialusis turtas, 41 662 Eur vertės kitas ilgalaikis turtas, 584 035 Eur per vienus metus gautinos sumos, 249 Eur pinigų. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 1 156 099 Eur (538 099 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir 618 000 Eur po vienų metų mokėtinos sumos). Finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte nurodyta, jog Bendrovės grupės įmonėms suteiktos paskolos 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 170 714 Eur, kitos gautinos sumos sudarė 394 846 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Šviesos loftai“ patyrė 237 108 Eur nuostolį. Iš bylai pateiktos Nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog tuo metu 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Šviesos loftai“ nuosavybės teise turėto turto vertė pagal 2022 m. kovo 2 d. masinį vertinimą buvo 340 000 Eur (b. t. 4, b. l. 33–41). Teismas pažymi, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Šviesos loftai“ nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto kompleksą, tačiau jo vertė į balansą nėra įtraukta, nes balanse už 2020 metus yra nurodoma, jog materialaus turto vertė yra tik 2 710 Eur. Tačiau net jeigu į balansą ir būtų įtraukta nekilnojamojo turto vertė, kuri, nekilnojamojo turto registro išraše pagal 2022 m. kovo 2 d. atliktą masinį vertinimą buvo 340 000 Eur vertės, vis tiek UAB „Šviesos loftai“ skolos 2020 m. gruodžio 31 d. viršija turimų įsipareigojimų dydį. Taip pat, vertindamas turimo turto dydį, teismas kritiška vertina balanse nurodytą per vienus metus gautiną sumų dydį, nes turi būti vertinama ir jų atgavimo galimybės, o byloje nėra pateikta įrodymų dėl šių gautinų sumų susigrąžinimo pagrįstumo. Priešingai bylos medžiaga patvirtina, kad paskolintos lėšos nebuvo susigrąžintos. Objektyvių duomenų, paneigiančių išvadą dėl bendrovės nemokumo momento, suinteresuotas asmuo nepateikė, o vien subjektyvūs samprotavimai savaime nepaneigia finansinėje atskaitomybėje nurodytų duomenų ir jų pagrindu padarytų teismo išvadų pagrįstumo.

42. Nurodytų aplinkybių visuma įrodo, kad 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera, bendrovė veikė nuostolingai, o turimas turtas nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Vertinti, kaip klostėsi Bendrovės finansinė padėtis 2021 ir 2022 metais, teismas negali, nes, kaip jau nustatyta, nei už 2021 metus, nei bankroto iškėlimo dienos finansinės atskaitomybės dokumentai nei Registrų centrui, nei vėliau nemokumo administratorei nebuvo pateikti. A. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl šie dokumentai nebuvo teikiami įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, visa tai prilygindamas „žmogiškajai klaidai“. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro pagrįstą išvadą, jog 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Šviesos loftai“ buvo nemoki.

Dėl susijusių fizinių ir juridinių asmenų

43. Byloje nustatyta, kad LUAB „Šviesos loftai“ įsteigta 1990 m. gruodžio 12 d. ir iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. vadinosi UAB „Pušis“. 2020 m. vasario 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Wood Line“ perleido Bendrovės akcijas A. S. (34 proc.) ir D. Z. (66 proc. akcijų D. Z. įgijo su savo sutuoktiniu S. Z.; šie du asmenys yra A. Z. tėvai). Akcijų kaina pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį – 62 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo A. Z. patvirtino, jog D. Z. ir S. Z. yra jo tėvai. 2020 m. gruodžio 11 d. A. S. perleido akcijas E. S. – savo tėvui. E. S. yra įmonės akcininkas nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki šios dienos (34 proc.), D. Z. nuo 2020 m. vasario 12 d. iki šios dienos (66 proc.). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su pareiškėjų nurodomomis aplinkybėmis, jog sandoriai, sudaryti su A. S., E. S., yra sudaryti su UAB „Šviesos loftai“ susijusiais asmenimis.

44. Taip pat teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu 2025 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu A. Z. patvirtino, jog UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Pašilaičių namai”, UAB „Jeruzalės 26“, UAB „Grunau 30“, UAB „Urban auto“, UAB „Vytauto 89“, UAB „Urban 1 valdymas“, UAB „Nord1“, UAB „Pilaitės terasos IV“ yra su UAB „Šviesos loftai“ ir jo asmeniu susijusios įmonės. Šias aplinkybes patvirtina ir bylai pateikti Creditinfo duomenys apie A. Z., kuriuose nurodoma, su kokiomis įmonėmis yra susijęs A. Z. (b. t. 8, b. l. 182–183). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su pareiškėjų nurodomomis aplinkybėmis, jog sandoriai, sudaryti su nurodytomis įmonėmis, yra sudaryti su UAB „Šviesos loftai“ susijusiais juridiniais asmenimis.

Dėl paskolos sutarčių, sudarytų su fiziniais asmenimis

45. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog pagal 2021 m. kovo 5 d. paskolos sutartį 2021 m. kovo 6 d. S. Z. buvo pervesta 1 700 Eur suma. Paskolos sutartyje nurodyta, jog paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui iki 1 700 Eur paskolą. Paskola grąžinama ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Už naudojimąsi paskola paskolos gavėjas privalo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti Paskolos davėjui 12 procentų metines palūkanas, kurios mokamos kiekvieno mėnesio pabaigoje arba 2021 m. gruodžio 31 d. (b. t. 6, b. l. 11).

46. A. Z. nurodė, kad S. Z. piniginių lėšų gavimo metu nebuvo Bendrovės direktorius ar tiesioginis akcininkas, todėl neaišku, kodėl nemokumo administratorius nurodo, jog paskola sudaryta su susijusiu asmeniu. Anksčiau pateikti duomenys (nutarties 42 punktas) patvirtina, kad Bendrovė, kai jo vadovu buvo S. Z. sūnus A. Z., paskolino S. Z. (A. Z. tėvas) 1 700 Eur, kuris paskolos negrąžino. Teismas sutinka su nemokumo administratoriaus pateiktu vertinimu, jog paskolos sutartis sudaryta su susijusiu asmeniu, nes S. Z. buvo UAB „Šviesos loftai“ akcininkės D. Z. sutuoktinis ir vadovo A. Z. tėvas.

47. A. Z. 2024 m. balandžio 17 d. atsiliepime patvirtina, jog Bendrovė suteikė S. Z. paskolą, tačiau dėl šios paskolos grąžinimo buvo sudaryta taikos sutartis (b. t. 6, b. l. 11–12, 194). Iš bylai pateiktos taikos sutarties nustatyta, jog S. Z. 2023 m. rugpjūčio 8 d. sudarė su BUAB „Šviesos loftai“ Taikos sutartį, pagal kurią iki 2023 m. lapkričio 30 d. įsipareigojo Bendrovei sumokėti 1 700 Eur. Nemokumo administratorius 2024 m. birželio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog tarp jam perduotų dokumentų Taikos sutarties nebuvo, taip pat jis neturi duomenų, kad Taikos sutartis būtų vykdoma. Tačiau teismas pažymi, jog sandorio naudingumas / nenaudingumas yra vertinamas tuo laikotarpiu, kada jis buvo sudarytas, todėl ta aplinkybė, jog bankroto proceso metu buvo sudaryta Taikos sutartis, apie kurios vykdymą duomenų nėra pateikta, neturi reikšmės sprendžiant sandorio ekonominio naudingumo / nenaudingumo klausimą. Iš paskolos sutarties matyti, jog ji turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., byloje duomenų, kad iki nurodyto termino paskola būtų grąžinta, nėra, taip pat nėra duomenų ir apie tai, jog UAB „Šviesos loftai“ būtų kreipęsi į paskolos gavėją ar teismą dėl paskolos grąžinimo / priteisimo.

48. Iš byloje pateiktos 2020 m. vasario 10 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „Šviesos loftai“ direktoriaus A. Z. ir D. Z., nustatyta, kad paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui iki 100 000 Eur paskolą. Paskola grąžinama ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Už naudojimąsi paskola paskolos gavėjas privalo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti Paskolos davėjui 12 procentų metines palūkanas, kurios mokamos kiekvieno mėnesio pabaigoje arba 2021 m. gruodžio 31 d. (b. t. 6, b. l. 6–7). Teismas pažymi, kad UAB „Šviesos loftai“ paskolos sutartis su D. Z. buvo sudaryta 2020 m. vasario 10 d. ir kad ją pasirašė A. Z. kaip direktorius, nors iš Registro duomenų matyti, kad UAB „Šviesos loftai“ vadovu jis tapo tik nuo 2020 m. liepos 20 d. Kodėl pasirašė paskolos sutartį nebūdamas tuo metu UAB „Šviesos loftai“ vadovu, A. Z. negalėjo paaiškinti. Iš 2021 m. balandžio 30 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „Šviesos loftai“ direktoriaus A. Z. ir D. Z., nustatyta, kad paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui iki 39 000 Eur paskolą. Paskola grąžinama ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Už naudojimąsi paskola paskolos gavėjas privalo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti Paskolos davėjui 8 procentų metines palūkanas, kurios mokamos kiekvieno mėnesio pabaigoje arba 2021 m. gruodžio 31 d. (b. t. 6, b. l. 6–7).

49. Nemokumo administratorius nurodo, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 30 d. iš banko sąskaitos AB Swedbank pervedė D. Z. 122 205 Eur į D. Z. sąskaitą, esančią Paysera LT, UAB. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 18 d. iš banko sąskaitos AB Šiaulių banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė D. Z. 34 600 Eur (pavedimo paskirtyje nurodyta pavedimas, paskola, avansas atskaitingam asmeniui). Taigi Bendrovė A. Z. pervedė (paskolino pagal paskolos sutartį) 156 805 Eur. D. Z. Bendrovei sugrąžino toliau nurodytas sumas: 2020 m. balandžio 20 d. – 700 Eur į Bendrovės SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 25 d.– 200 Eur į Bendrovės „Swedbank“, AB, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi iš viso A. Z. grąžino Bendrovei 900 Eur.

50. A. Z. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog buvo sudarytos paskolos sutartys su D. Z., jai pinigai buvo paskolinti, nes ji yra UAB „Domus estate“ akcininkė, dėl paskolos sugrąžinimo nesikreipė. Pažymėjo, kad nemokumo administratorius nenurodo, jog dėl D. Z. skolos 2021 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, (pridedama prie 2024 m. balandžio 17 d. atsiliepimo), kuria skola buvo perkelta naujajam skolininkui A. Z., neįvertinta ir tai, kad pradinio skolininko – D. Z. – skola buvo ne 156 805 Eur, kaip nurodo nemokumo administratorius savo prašyme, o 136 274,00 Eur (sutarties C punktas), taip pat priešingai iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo dienos D. Z. Bendrovei buvo grąžinusi ne 900,00 Eur sumą, kaip nurodo savo prašyme nemokumo administratorius, o 2 476 Eur sumą (sutarties C punktas).

51. Byloje yra pateikti Bendrovės banko sąskaitų išrašai (b. t. 6, b. l. 3–5, 68–77, 96–118 ir 180–199), iš AB Swedbank sąskaitos išrašų matyti, jog buvo atliekami pavedimai į banko sąskaitą Paysera LT, UAB, tačiau galutinis gavėjas nesimato. Kaip yra nurodyta UAB „Pilaitės IV“ nemokumo administratorės pažymoje, gavėjas yra matomas tik iš pavedimo paskirties, taip ir buvo nustatyta, kad nurodytos sumos pervestos D. Z.. Kadangi byloje nėra pateikta pavedimų, o iš A. Z. pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties matyti, jog A. Z. pripažįsta, kad D. Z. buvo pervesta 138 750,00 Eur suma, teismas vertina, jog tokia suma D. Z. ir buvo paskolinta bei grąžinta 2476 Eur suma.

52. Teismas taip pat pažymi, jog tai, kad 2021 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis, tik patvirtina nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes, jog 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. paskolos sutartys nebuvo ekonomiškai naudingos UAB „Šviesos loftai“, nes skolininkas nustatytais terminais lėšų negrąžino, taip pat nesumokėjo ir numatytų palūkanų. Be to, pats A. Z. nurodė, jog paskolos sutartis perėmė, nes mama yra pensininkė ir neturi finansinių galimybių sugrąžinti skolos. Pažymėtina, jog Skolos perkėlimo sutartyje apie palūkanų perėmimą nėra nieko nurodyta. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. paskolos sutartys nebuvo ekonomiškai naudingos UAB „Šviesos loftai“.

53. Nemokumo administratorius teismui nurodo, kad Bendrovė, kai jo vadovu buvo S. Z., Bendrovės akcininkui, tai yra susijusiam asmeniui E. S., pervedė 11 000 Eur sumą. Pažymėjo, kad Bendrovėje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad E. S. su Bendrove sudarė paskolos sutartį ir suteikė Bendrovei 11 000 EUR paskolą.

54. Byloje pateiktas Bendrovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2021 m. kovo 19 d. Bendrovė iš „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) akcininkui E. S. pervedė 11 000 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta – paskolos grąžinimas) (b. t. 6, b. l. 195).

55. A. Z. nurodė, jog E. S. skola neegzistuoja, nes Bendrovė grąžino E. S. pinigines lėšas, mokėjimo pavedime nurodė „Paskolos grąžinimas“, ne „Paskolos suteikimas“. Skolos nebuvimą pagrindžia taip pat tarp šalių sudarytas anksčiauginčijamas 2022 m. rugsėjo 20 d. susitarimas dėl visų tarpusavio priešpriešinių skolinių reikalavimų įskaitymo.

Žemesnės instancijos teismas

56. Teismas sutinka su nemokumo administratoriaus nurodytomis aplinkybėmis, jog pinigų pervedimas E. S. buvo ekonomiškai nenaudingas sandoris UAB „Šviesos loftai“. A. Z. teigdamas, kad tai buvo paskolos grąžinimas ir kad skolos nebuvimą pagrindžia tarp šalių sudarytas 2022 m. rugsėjo 20 d. susitarimas, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, jog A. Z. bylos nagrinėjimo metu kelis kartus akcentavo teismui, jog byloje yra pateikti visi dokumentai, ir jis prašo teismo juos įvertinti, tačiau byloje nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

57. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad 2021 m. sausio 11 d. Bendrovė iš „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiam Bendrovės akcininkui ir direktoriui A. S. pervedė 2 000 Eur, o 2021 m. sausio 19 d. sumokėjo 500 Eur ir mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai paskola (b. t. 6, b. l. 190, 195). Byloje nesant duomenų, kad paskola yra grąžinta, ir A. Z. nepagrindus šio sandorio ekonomiškumo ir naudingumo Bendrovei teismas sutinka su nemokumo administratoriaus pozicija, kad sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas UAB „Šviesos loftai“.

Dėl pinigų pervedimų juridiniams asmenims

58. Nemokumo administratorius byloje nurodė, jog byloje pateikti Bendrovės banko sąskaitų išrašai (b. t. 6, b. l. 3–5, 68–77, 96–118, 180–199) patvirtina, kad UAB „Šviesos loftai“ (vadovas tuo metu buvo A. Z.) nuo 2020 spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. pervedė su Bendrovės vadovu A. Z. susijusioms įmonėms toliau nurodytas pinigų sumas: UAB „Gulbinų dominija“ – 19 259,17 Eur; UAB „Parduotos vasaros“ – 314 800,52 Eur; UAB „Pašilaičių namai“ – 1 935,00 Eur; UAB „Jeruzalės 26“ – 18 103,00 Eur; UAB „Grunau 30“ – 2 161,00 Eur; UAB „Urban auto“ – 23 047,50 Eur; UAB „Vytauto 89“ – 1 020,00 Eur; UAB „Urban 1 valdymas“ – 15 835,78 Eur; UAB „Nord1“ – 27 000,00 Eur; UAB „Pilaitės terasos IV“ – 1 501,00 Eur. Iš viso – 424 662,97 Eur. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. sumokėjo su Bendrovės vadovu A. Z. susijusių įmonių kreditoriams šias pinigų sumas: UAB „Urban auto“ kreditoriams – 65 952,19 Eur; UAB „Urban 1 valdymas“ kreditoriams – 22 7129,01 Eur; UAB „Domus estate“ kreditoriams – 4 972,73 Eur; UAB „Vytauto 89“ kreditoriams – 208 491,91 Eur; UAB „Jeruzalės 26“ kreditoriams – 6 000,00 Eur; UAB „Pašilaičių namai“ kreditoriams – 22 329,00 Eur; UAB „Pilaitės terasos“ kreditoriams – 17 550,00 Eur. Iš viso 552 424,84 Eur. Pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Šviesos loftai“ su Bendrovės vadovu A. Z. susijusioms įmonėms (susijusių įmonių kreditoriams) sumokėjo 995 087,81 Eur (424 662,97 Eur + 552 424,84 Eur), o susijusios įmonės Bendrovei pinigų negrąžino.

59. Bylos nagrinėjimo metu A. Z. patvirtino, kad nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytos bendrovės, kurioms buvo suteiktos paslaugos, yra su UAB „Šviesos loftai“ susijusios bendrovės, taip pat pripažįsta, kad joms buvo suteiktos paskolos, tačiau negali pasakyti, ar jos buvo grąžintos, ar ne. Mano, kad paskolos buvo grąžintos, nes šitų įmonių nėra kreditorių sąraše. Visos tos bendrovės yra arba jau bankrutavusios, arba bankrutuojančios, tai buvo vienintelis kelias uždaryti šitą įmonių grupę. Kadangi tai buvo susijusios bendrovės, užstatai nebuvo imami. Vertino įmones, tai, kad pinigus skolino kompanijai, kurioje dirba tik vienas asmuo, tai yra normali praktika, nes statybų bendrovėse, nekilnojamojo turto kompanijose tai yra įprasta praktika. Mano, kad paskolų suteikimas ekonomiškai buvo naudingas UAB „Šviesos loftai“, nes paskolų sutartyse buvo numatytos gauti palūkanos. Tai buvo trumpalaikės paskolos, kurios bankroto nesukėlė. Yra tokia įprasta praktika, kai yra apyvartinių lėšų, jas panaudoti suteikiant trumpalaikes paskolas. Kodėl turimų pinigų nenaudojo vykdomo „Šviesos loftų“ įrengimui, negalėjo atsakyti.

60. Iš nemokumo administratoriaus 2025 m. spalio 1 d. pateiktos informacijos (DOK-12196) nustatyta, kad dalis su A. Z. susijusių įmonių jau išregistruotos iš Juridinių asmenų registro likvidavus jas bankroto procedūrų metu: UAB „Urban 1 valdymas“, UAB „Pašilaičių namai“, UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Pilaitės terasos“, UAB „Grunau 30“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Vytauto 89“, UAB „Pilaitės terasos IV“, AB „Domus estate“. Kitoms su A. Z. susijusioms įmonėms yra vykdomos bankroto procedūros:, UAB „Jeruzalės 26“, UAB „Urban Auto“, Project LT, UAB (buvusi UAB „Nord 1“), UAB „Smulkūs statybos darbai“ Nemokumo administratorius nurodė, jog Bendrovėje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad Bendrovės administracija būtų reikalavusi, kad su A. Z. susijusios įmonės grąžintų Bendrovei lėšas arba reikalautų papildomų užtikrinimo priemonių.

61. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, įrodančių bendrovės lėšų pervedimo nurodytoms bendrovėms pagrįstumą, byloje nėra pateikta su bendrovėmis sudarytų paskolos sutarčių, iš kurių būtų galima vertinti, ar jos buvo ekonomiškai naudingos Bendrovei (kokios palūkanos buvo numatytos, kada nustatytas paskolos ir palūkanų grąžinimas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės lėšos pervestos su Bendrovės vadovu susijusioms nemokioms įmonėms ir nebuvo reikalaujama jų sugrąžinti / pateikti prievoles užtikrinančių priemonių. Darytina išvada, kad bendrovė, kai jos vadovu buvo A. Z., su susijusiais asmenims sudarė sandorius (pervedė pinigus) ir nereikalavo iš pinigų gavėjų, kad juos sugrąžintų, ir tokiais veiksmais padarė Bendrovei 1 166 192,81 Eur žalą.

Dėl butų (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijimo ir pardavimo

62. Nemokumo administratorius byloje nurodo, jog Bendrovė prie tyčinio bankroto privesta sudarant daug Bendrovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių. Vienas iš tokių sandorių yra butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigijimas iš buvusio Bendrovės vadovo ir akcininko sūnaus A. S. ir pardavimas Bendrovės akcininkui E. S..

63. Iš byloje pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, jog 2021 m. kovo 24 d. A. S. už 175 000 Eur pardavė UAB „Šviesos loftai“ du butus – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (b.t. 6, b. l. 57–66). Parduoti butai buvo įkeisti KB RATO unijai pagal sutartį Nr. 13-00196, pagal A. S. finansinius įsipareigojimus. Butai taip pat buvo įkeisti fondui „NuCapital“. Pasirašant notarinę sutartį pardavėjas patvirtino, kad gavo visą daikto kainą prieš pasirašant sutartį. Nemokumo administratorius nurodo ir šių aplinkybių neginčija A. Z., kad pagal 2021 m. kovo 25 d. susitarimą, sudarytą prie 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties, UAB „Šviesos loftai“ dalį sumos, t. y. 81 766,82 Eur, pervedė pardavėjo A. S. kreditorei KB RATO unijai, likusi daikto kaina (93 233, 18 Eur) iki 2022 m. kovo 24 d. turėjo būti pervesta pardavėjo kreditoriams S. S. ir E. S. (A. S. tėvams). Pagal šį susitarimą S. S. ir E. S. tapo įmonės kreditoriais. 2022 m. rugsėjo 15 d. UAB „Šviesos loftai“ minėtus butus už 182 000 Eur pardavė E. S. ir S. S., pirkėjai turėjo pervesti daiktų kainą per 10 dienų nuo sutarties patvirtinimo dienos į UAB „Šviesos loftai“ sąskaitą (b. t. 6, b. l. 79–95), bet 2022 m. rugsėjo 20 d. UAB „Šviesos loftai“ sudarė susitarimą su pirkėjais E. S. ir S. S. dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, nes įmonė buvo skolinga pirkėjams pagal 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį 93 233,18 Eur, be to, įmonė buvo skolinga 84 334,99 Eur sumą pagal 2020 m. lapkričio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 4 500 Eur baudą pagal 2021 m. lapkričio 30 d. susitarimą Nr. 1 prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties, iš viso 182 068,17 Eur skola. Šalys įskaitė pirkėjų 182 000 Eur skolą į 182 068,17 Eur įmonės skolą, liko įmonės 68,17 Eur skola E. S. (b. t. 6, b. l. 178) Susitarime yra nurodyta, kad jo priedai yra 2020 m. lapkričio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir 2021 m. lapkričio 30 d. susitarimas Nr. 1. Kokie užskaitymai buvo padaryti 2022 m. rugsėjo 15 d. susitarimu, A. Z. 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, tik nurodė, jog, logiškai vertinant, matyt, E. ir S. S. buvo įnešę arba paskolinę įmonei pinigų. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu A. Z., duodamas paaiškinimus, akcentavo, jog visi dokumentai yra pateikti byloje, ir išsamiau komentuoti jis negali, nes praėjo daug laiko ir visų aplinkybių neatsimena. Kadangi byloje nėra pateiktos 2020 m. lapkričio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir 2021 m. lapkričio 30 d. susitarimas Nr. 1., teismas neturi pagrindo vertinti, jog 84 334,99 Eur ir 4 500 Eur užskaitymai padaryti Bendrovės naudai.

64. Byloje pateikta 2022 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto (butų, esančių (duomenys neskelbtini)) vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog šitų butų vertė yra 226 000 Eur (b. t. 6, b. l. 200–249). UAB „Loftai“ butus pardavė 2022 m. rugsėjo 20 d. praėjus neilgam laiko tarpui nuo vertinimo ataskaitos, duomenų, kad butų vertė rinkoje per šitą laikotarpį būtų sumažėjusi, byloje nėra pateikta, todėl teismas mano, jog butas buvo paduotas už mažesnę nei rinkos kaina.

Žemesnės instancijos teismas

65. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog Bendrovė, turėdama tikslą įsigyti Butus iš A. S., 2021 m. kovo 19 d. sudarė su Fondu Paskolos sutartį, kuria Fondas suteikė Bendrovei atlygintinę 95 000,00 Eur dydžio paskolą su 12 proc. metine palūkanų norma (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. su 24 proc. dydžio metinėmis palūkanomis), kuri buvo užtikrinta Butų įkeitimu Fondo naudai (b. t. 9, b. l. 150–170). Pažymėtina, kad gavusi iš Fondo Bendrovės nurodymu pervestą 81 776,82 Eur sumą (A. S. įsipareigojimų KB RATO unijai pagal sutartį Nr. 13-00196 įvykdymui) 2021 m. kovo 24 d. KB RATO unija panaikino savo hipoteką Butams ir Butai liko įkeisti tik Fondui.

66. Bylos nagrinėjimo metu Fondas nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad paskolos sutartis buvo žalinga Bendrovei ir kad jos sudarymas kaip nors prisidėjo prie Bendrovės bankroto. Bendrovė nusprendė šiuos Butus parduoti ir 2022 m. rugsėjo 15 d. šie Butai buvo pelningai parduoti E. ir S. S. už 182 000,00 Eur kainą. Pardavusi Butus Bendrovė nepatyrė jokių realių nuostolių, priešingai – gavo / turėjo gauti 7 000,00 Eur pelną. Teismas su šiais teiginiais nesutinka.

67. Pirmiausiai vertindamas, ar nurodyti Butų pirkimo ir vėliau pardavimo sandoriai buvo ekonomiškai naudingi Bendrovei, teismas atsižvelgia į tai, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ 2022 m. liepos 26 d. išsiuntė UAB „Šviesos loftai“ pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o butai S. ir E. S. buvo parduoti 2022 m. rugsėjo 15 d. (UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Šviesos loftai“ iškėlimo teismui paduotas 2022 m. rugsėjo 7 d., b. t. 1, b. l. 9, 10, 12). Antra, Bendrovė savo lėšų Butų įsigijimui neturėjo, tam, kad įsigytų Butus, UAB „Šviesos loftai“ turėjo paimti 95 000 Eur paskolą, už kuria jai nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo skaičiuojamos 12 proc. dydžio palūkanos, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. buvo skaičiuojamos 24 proc. dydžio palūkanos. A. Z. 2024 m. balandžio 17 d. atsiliepime pripažino, kad nuo 2022 m. lapkričio 8 d. „NuCapital“ pradėtos taikyti padidintos 24 % palūkanos buvo didesnės nei įprasta, tačiau jos buvo padidintos, kadangi Bendrovė vėlavo vykdyti atsiskaitymus, todėl neturėdama kitos išeities sutiko su padidinta palūkanų norma. Taip pat 93 233,18 Eur Bendrovė liko skolinga E. ir S. S.. Iš bylos medžiagos nustatyta, tai patvirtina ir Fondo atstovai, kad UAB „Šviesos loftai“ negrąžino nė vienos įmokos paskolos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., o tai tik patvirtina, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo bloga, nes paskola nebuvo dengiama nustatyta tvarka ir terminais. Bendrovė Fondui sumokėjo 18 018,33 Eur ir šiuo metu bankroto byloje yra patvirtintas 117 073,13 Eur Fondo finansinis reikalavimas, susidedantis iš 95 000,00 Eur negrąžintos paskolos, 4 688,13 Eur palūkanų ir 17 385,00 Eur delspinigių (2025 m. rugsėjo 17 d. dokumentas Nr. DOK-11572 ir jo priedas). Taigi bendrovė tam, kad įsigytų butus, iš viso tapo skolinga 228 341,64 Eur (93 233,18 Eur E. ir S. S. + 18 018,33 Eur sumokėtų palūkanų ir delspinigių + 117 073,13 Eur patvirtintas kreditinis reikalavimas). Trečia, teismas atsižvelgia į tai, jog Butus Bendrovė pardavė už 182 000 Eur, nors byloje yra pateikta Turto vertinimo ataskaita, jog butų rinkos vertė yra 226 000 Eur, trečia pardavus Butus grynųjų pinigų nebuvo gauta, nes buvo padarytas užskaitymas E. ir S. S. (su UAB „Šviesos loftai“ ir A. Z. susijusiems asmenims), taip pat byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, jog 84 334,99 Eur ir 4500 Eur užskaitymai padaryti Bendrovės naudai. Ketvirta, Butai nebuvo naudojami Bendrovės reikmėms, nebuvo nuomojami, taigi Butų įsigijimas nedavė Bendrovei jokios finansinės naudos.

68. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas byloje daro pagrįstą išvadą, jog Butų įsigijimas ir vėlesnis pardavimas nebuvo ekonomiškai naudingas UAB „Šviesos loftai“ ir už šių sandorių sudarymą yra atsakingas A. Z., kuris tuo laikotarpiu vadovavo Bendrovei.

Dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo

69. Nemokumo administratorius nurodo, jog UAB „Šviesos loftai“, kuriai atstovavo A. Z., ir UAB „Garda group“, kuriai atstovavo A. S., 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Šviesos loftai“ perleido UAB „Garda group“ už 1 050 000 Eur nekilnojamojo turto vienetus. Nemokumo administratorius nurodo, jog bendrovė realių pinigų už parduotą 0,8794 žemės sklypą ir 5 garažus su poilsio patalpomis, kurių bendras plotas yra 2 153,52 kv. m, negavo. Bendrovės kreditoriams buvo padaryta ne mažesnė nei 1 050 000 Eur žala. Sandorį UAB „Šviesos loftai“ vardu pasirašė A. Z., o UAB „Garda group“ vardu A. S., kurie yra tarpusavyje susiję asmenys. Sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas Bendrovei.

70. A. Z. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog, siekdamas nebloginti Bendrovės situacijos ir išvengti priverstinio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių (projektas buvo įkeistas hipotekos kreditorei UAB „SME Capital 3“), 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Garda Group“ ir gautų 1 050 000 Eur lėšų pagrindu visiškai atsiskaitė su kreditore UAB „Vilmstata“, ir hipotekos kreditore UAB „SME Capital 3“. Pažymi, kad Bendrovė jau vėlavo atsiskaityti su kreditore UAB „Vilmstata“, su kuria pagal 2022 m. kovo 1 d. paskolos sutartį turėjo atsiskaityti dar iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. (prideda 2022 m. kovo 1 d. paskolos sutartis su UAB „Vilmstata“), o UAB „Vilmstata“ turėjo atsiskaityti su hipotekos kreditore UAB „SME Capital 3“ iki 2022 m. rugsėjo 1 d. (pridedamos 2022 m. kovo 7 d. sutartinės hipotekos sutarties 7.5. punktas, numatantis prievolės įvykdymo terminą, tai yra 2022 m. rugsėjo 1 d.), siekiant, kad pagal sutartį skola nebūtų išieškota iš Bendrovės įkeisto turto. Taigi nemokumo administratorius visiškai nevertino, kad siekdamas dar labiau nebloginti Bendrovės situacijos ir išvengti priverstinio projekto pardavimo iš varžytynių ir su tuo susijusių antstolio vykdymo kaštų bei turto pardavimo už mažesnę nei jo rinkos vertė, sudarė 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir gautų lėšų pagrindu visiškai atsiskaitė su UAB „Vilmstata“, o ji atsiskaitė su hipotekos kreditore UAB „SME Capital 3“. Nemokumo administratorius taip pat nepagrindžia, kodėl vertina, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. notarinė pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų ir kaip A. S. tuo metu buvo susijęs su Bendrove.

71. Iš bylai pateiktos 2022 m. rugsėjo 15 d. notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, jog pardavėja UAB „Šviesos loftai“ pardavė, o pirkėja UAB „Garda group“ nupirko: 1) garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 220,41 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 313,81 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 279,66 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 250,05 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 5) garažą su poilsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 1 086,59 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi nustatyta, kad Bendrovė pardavė 5 garažus su poilsio patalpomis, kurių bendras plotas yra 2 153,52 kv. m, už 1 050 000 Eur (b. t. 9, b. l. 113–130).

72. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2022 m. kovo 1 d. tarp UAB „Vilmstata“ (paskolos davėja) ir UAB „Šviesos loftai“, atstovaujamos A. Z., buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui 1 050 000 Eur paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Paskola suteikiama atsižvelgiant į tai, kad paskolos davėjas su UAB „SME Capital“ 2022 m. kovo 1 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. CP3/22-02- 11/02 dėl 1 050 000 Eur paskolos (įskaitant Paskolos sutarties administravimo mokesčius), siekiant 1 030 000 Eur dalyje refinansuoti Paskolos gavėjo 2021 m. sausio 5 d. paskolos sutartį (su visais vėlesniais pakeitimais), sudarytą su UAB „Balmid baltic“, paskolos gavėjui nurodant, kad gauta paskolos suma turi būti refinansuojama paskolos davėjui/ kreditoriui atliekant šiuos mokėjimus už paskolos gavėją: a) į UAB „Balmid baltic“ banko sąskaitą bus įmokėta 939 032, 16 Eur; b) į UAB „Elipsė“ sąskaitą bus įmokėta 65 699,72 Eur; c) į UAB „lndeel LT“ banko sąskaitą bus įmokėta 25 268, 12 Eur; d) į UAB „Nord1“ banko sąskaitą 7 900,00 Eur. Paskola grąžinama ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Iš 2022 m. kovo 7 d. Sutartinės hipotekos sandorio nustatyta, jog skolininkė UAB „Vilmstata“, kreditorė UAB „SME Capital“ ir UAB „Šviesos loftai“ pasirašė sutartį, pagal kurią hipoteka yra užtikrintas skolininkės UAB „Vilmstata“ skolinis įsipareigojimas UAB „SME Capital 3“.

73. Iš UAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo administratorės pažymos „Dėl UAB „Šviesos loftai“ dokumentų (sandorių) patikrinimo“ ir bylai pateiktos Konsorciumo (Jungtinės veiklos) sutarties Nr. BB-IN-EL-20211214 (b. t. 6, b. l. 32–37) nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 14 d. sudaryta konsorciumo sutartis tarp UAB „Balmid baltic“, UAB „Indeel LT“, UAB „Elipsė“, siekiant finansuoti „Šviesos loftų“ projekto statybos rangos darbus (UAB „Šviesos loftai“ nebuvo sutarties šalis). Paskolos etapai: paskola 1 – 670 000 Eur; paskola 2 – 180 000 Eur; paskola 3 – 200 000 Eur; paskola 4 – 250 000 Eur. UAB „Balmid baltic“ finansuos 400 000 Eur sumą; UAB „Indeel LT“ – 250 000 Eur sumą; UAB „Elipsė“ – 650 000 Eur sumą. Įkeičiamas UAB „Šviesos loftai“ turtas: (duomenys neskelbtini); nuomos teisė pagal sudarytą nuomos sutartį, (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta Pažymoje, faktinių įplaukų į įmonės sąskaitas bankuose iš UAB „Indeel LT“ ir UAB „Elipsė“ nebuvo. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog visi Konsorciumo sutartyje nurodyti pinigai buvo pervesti, byloje nėra pateikta.

74. 2021 m. sausio 5 d. UAB „Šviesos loftai“ (paskolos gavėja) sudarė paskolos sutartį su UAB „Balmid baltic“ (paskolos davėjas) dėl bendros 1 300 000 Eur sumos suteikimo, paskolos etapai: paskola 1 – 670 000 Eur; paskola 2 – 180 000 Eur; paskola 3 – 200 000 Eur; paskola 4 – 250 000 Eur. Paskolos paskirtis – „Šviesos loftų“ projekto statybos rangos darbų finansavimas. Įkeičiamas paskolos gavėjo turtas: (duomenys neskelbtini); nuomos teisė pagal sudarytą nuomos sutartį, (duomenys neskelbtini). Paskolos išmokėjimo tvarka: 1) Paskolos 1 (670 000 Eur) išmokėjimo tvarka: 667 467,48 Eur pirminiam UAB „Šviesos loftai“ kreditoriui Estateguru tagatisagent, OU; 2532,52 Eur į UAB „Šviesos loftai“ sąskaitą Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Paskolos 2 (180 000 Eur) išmokėjimo tvarka: į UAB „Šviesos loftai“ sąskaitą Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2021 m. sausio 15 d.); 3) Paskolos 3 (200 000 Eur) išmokėjimo tvarka: į UAB „Šviesos loftai“ sąskaitą Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2021 m. vasario 15 d.); 4) Paskolos 4 (250 000 Eur) išmokėjimo tvarka: į UAB „Šviesos loftai“ sąskaitą Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2021 m. kovo 15 d.) (b. t. 6, b. l. 46–55). Iš Pažymos ir iš bylai pateiktų sąskaitų išrašo nustatyta, jog UAB „Balmid baltic“ faktiškai atliko šiuos mokėjimus į įmonės sąskaitą: 2021 m. sausio 15 d. 180 000 Eur; 2021 m. kovo 25 d. 100 000 Eur; 2021 m. gegužės 5 d. 100 000 Eur (b. t. 6, b. l. 191, 196, 198). Taigi darytina išvada, jog UAB „Šviesos loftai“ pagal paskolos sutartį su UAB Balmid baltic“ gavo 1 047 467,48 Eur, iš kurių 667 467,48 Eur buvo sumokėti pirminiam UAB „Šviesos loftai“ kreditoriui Estateguru tagatisagent, OU, iš kurio gauta dalimi paskolos buvo atsiskaityta už UAB „Pušis“ įsigyjamas akcijas (2020 m. vasario 20 d. UAB „Šviesos loftai“ (paskolos gavėja) sudarė paskolos sutartį su Estateguru tagatisagent, OU, dėl 330 000 Eur paskolos suteikimo (atskaičius mokesčius 319 400 Eur), kurioje numatyta, jog 319 400 Eur suma išmokama UAB „Wood Line“ pagal 2020 m. vasario 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.1272, kuria akcininkai D. Z. ir E. S. įsigijo Bendrovės akcijas). Teismo posėdžio metu A. Z. nurodė, jog negali paaiškinti, ar Bendrovė savo lėšomis turi padengti paskolos dalį, už kurią akcininkai įsigijo Bendrovės akcijas.

75. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog dalimi lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo padengtas įsiskolinimas už Bendrovės akcininkų įsigytas akcijas, teismas vertina, jog nurodytas sandoris nebuvo naudingas Bendrovei. Be to, svarbu paminėti, kad, kaip jau nurodyta nutarties 67 punkte, UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ (pagal jos ieškinį iškelta bankroto byla) 2022 m. liepos 26 d. išsiuntė UAB „Šviesos loftai“ pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. rugsėjo 15 d., tą pačią dieną, kada buvo parduoti ir butai S. ir E. S..

76. Teismas neturi pagrindo sutikti su A. Z. nurodytomis aplinkybėmis, kad parduodant turtą buvo išvengta priverstinio projekto pardavimo iš varžytynių ir su tuo susijusių antstolio vykdymo kaštų bei turto pardavimo už mažesnę nei jo rinkos vertė, kadangi A. Z. eidamas Bendrovės vadovo pareigas ir matydamas, kad Bendrovė yra nemoki turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne parduoti turimą turtą. Pažymėtina, jog kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.2 punktas).

Dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo

77. Nemokumo administratorius nurodo, jog nurodytų nuostolingų sandorių sudarymo metu UAB „Šviesos loftai“ buvo faktiškai nemoki ir A. Z. nesilaikė mokėjimo eiliškumo žinodamas, kad kiti Bendrovės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes Bendrovė nebeturės turto.

78. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

79. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

80. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

81. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, jog kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Taigi įstatymo nuostatos tyčinį bankrotą sieja ne vien su formaliu CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, bet su sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių.

82. Byloje nustatyta, kad sudarant 2022 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pardavimo sutartis (pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir butų, esančių (duomenys neskelbtini)) UAB „Šviesos loftai“ turėjo pradelstų įsipareigojimų 14 kreditorių: l) UAB „Smulkūs statybos darbai“ 185 008,84 Eur įsiskolinimas 2021 m. liepos 1 d.; 2) UAB ,,Krasta auto“ 609,99 Eur įsiskolinimas atsiradęs 2022 m. kovo 4 d.; 3) UAB „Enefit“ 536,25 Eur įsiskolinimas 2022 m. rugpjūčio 20 d.; 4) L. S. 7 485,08 Eur įsiskolinimas 2021 m. vasario 5 d.; 5) AB „Energijos skirstymo operatorius“ 176,73 Eur įsiskolinimas 2022 m. liepos 1 d.; 6) UAB „NORD 1“ 67271,51 Eur įsiskolinimas 2021 m. gruodžio 9 d.; 7) BUAB „Pilaitės terasos“ 44 805,00 Eur įsiskolinimas 2020 m. lapkričio 16 d.; 8) M. P. 10 993 95 Eur įsiskolinimas, atsiradęs 2022 m. balandžio 11 d.; 9) D. K. 7 402 00 Eur įsiskolinimas 2022 m. vasario 17 d.; 10) S. D. 9 756,5 Eur įsiskolinimas 2022 m. balandžio 11 d.; 11) R. D. 13 522,34 Eur įsiskolinimas, atsiradęs 2022 m. birželio 2 d.; 12) A. J. 13 797,38 Eur įsiskolinimas, atsiradęs 2022 m. balandžio 11 d.; 13) VMI prie LR FM 60703,25 Eur įsiskolinimas, atsiradęs 2020 m. birželio 26 d.; 14) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 5241,74 Eur įsiskolinimas, atsiradęs 2020 m. lapkričio 17 d. Pradelstų įsipareigojimų suma buvo 427 310,56 Eur (b. t. 2, b. l. 5–27, 192–196; 285–289, 297–398, b. t. 3, b. l. 9–26, 76–85, 102, 126–127, 132–134).

83. A. Z. byloje paaiškino, kad nurodyti pradelsti reikalavimai neviršijo tuo metu Bendrovės turimo turto projekto „Šviesos loftai“ vertės, kurio vertė, kaip matyti iš 2022 m. kovo 7 d. sutartinės hipotekos sutarties, sudarė 892 000,00 Eur sumą (2022 m. kovo 7 d. sutartinės hipotekos sutarties 6 punktas), be kita ko Bendrovė turėjo nemaža reikalavimo teisių į įmones, detalizuotas nemokumo administratoriaus prašymo 6 lape, taigi nagrinėtinu atveju tai negali būti laikoma tyčinio bankroto požymiu. Teismas neturi pagrindo sutikti su A. Z. nurodomais teiginiais, nes būtent 2022 m. rugsėjo 15 d. sutartimis Bendrovė perleido jos valdytą nekilnojamąjį turtą, taigi neliko turto, iš kurio būtų galima išieškoti, o didžiajai daliai bendrovių, kurioms buvo pervestos Bendrovės lėšos, tuo metu jau buvo pradėtos bankroto bylos. Be to, kaip jau buvo nurodyta nutarties 67 p., nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai buvo sudaryti A. Z. jau žinant, kad UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ ruošiasi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Šviesos loftai“ iškėlimo, teismui paduotas 2022 m. rugsėjo 7 d.).

84. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog 2022 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto (butų (duomenys neskelbtini), ir patalpų (duomenys neskelbtini)) pardavimo sandoriai pažeidė Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir panaikino kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą.

85. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

86. Vertinant nemokumo administratoriaus pareiškime iškelti bankroto bylą nurodytus sandorius, ir juos vertinant visus kartu kaip visumą, yra matoma tendencija, jog gautos paskolos nebuvo naudojamos tam tikslui, kuriam jos buvo paimtos, o tiksliau, projekto „Šviesos loftai“ vystymui. Dalis pinigų yra pervedama UAB „Smulkūs remonto darbai“ (iš Pažymos nustatyta, jog Bendrovė UAB „Smulkūs statybos darbai“ faktiškai atliko tik 52 094 Eur sumos mokėjimus), kurie, kaip nurodė byloje A. Z., vykdė statybos darbus objekte, tačiau didelė dalis gaunamų lėšų yra skolinamos su Bendrove susijusioms įmonėms, taip pat fiziniams asmenims ir paskolintos ar pervestos lėšos nėra grąžinamos Bendrovei. Pažymėtina, jog A. Z. deklaratyviai teigdamas, kad galbūt bendrovės grąžino joms paskolintas sumas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų bylai nepateikia. Nemokumo administratorius nurodė, jog jam perduotuose dokumentuose tokių duomenų, kad paskolos būtų grąžintos, nėra, taip pat tai neatsispindi ir sąskaitų išrašuose. Bylos nagrinėjimo metu A. Z. aiškino, jog pinigai buvo skolinami siekiant gauti pajamų iš palūkanų ir gautas lėšas investuoti į UAB „Šviesos loftai“ vystomą nekilnojamojo turto projektą. Tačiau, kaip jau nurodyta byloje, nėra pateikta jokių įrodymų, kad paskolos kartu su palūkanomis buvo grąžintos UAB „Šviesos loftai“, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Šviesos loftai“ tuometinis vadovas A. Z. suėjus paskolų grąžinimo terminams kreipėsi į skolininkus su prašymais grąžinti paskolas arba ėmėsi aktyvių skolos išieškojimo veiksmų (pvz., kreipėsi į teismą dėl skolos su palūkanomis priteisimo).

87. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, jog turtas yra parduodamas įmonėms, kurių akcininkai ar (ir) vadovai yra tie patys su UAB „Šviesos loftai“ ir (ar) su A. Z. praeityje susiję asmenys, t. y. arba buvę jos akcininkai, arba buvę jos vadovais (S. šeima). A. S. vadovaujamai įmonei UAB „Garda group“ yra perleidžiamas visas UAB „Šviesos loftai“ priklausęs nekilnojamasis turtas ir atsiskaitoma su bendrove UAB „Vilmstata“, kuri taip pat yra susijusi su UAB „Šviesos loftais“, be to, parduodant UAB „Šviesos loftai“ turtą, buvo padengta paskolos dalis, kuria buvo sumokėta už akcininkų (D. Z. ir A. S.) įsigytas akcijas.

88. Procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu A. Z. nurodė, jog Bendrovės UAB „Šviesos loftai“ pagrindinė vykdoma veikla buvo nekilnojamasis turtas ir nekilnojamojo turto statybos projektas „Šviesos loftai“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas vystyti nuo 2020 metų.

89. Bendrovės bankrotą lėmė tai, kad vystomas Bendrovės nekilnojamojo turto projektas, pavadinimu „Šviesos loftai“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo mėn. buvo esmingai paveiktas išorinių veiksnių ir buvo sustabdytas dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir jos pagrindu taikomų suvaržymų / karantino bei vėliau iš to buvusių vienokių ar kitokių saviizoliacijos reikalavimų, dėl to projekte negalėjo dirbti rangovai arba buvo taikomas galinčių dirbti asmenų maksimalus skaičius, kuriam esant objektyviai negalėjo būti organizuojami statybos darbai dėl per mažo leistino darbuotojų skaičiaus ir atstumų reikalavimo taikymo ir šios aplinkybės (visuotinai žinoma) tęsėsi bene metus laiko. Kaip visuotinai žinoma, COVID-19 pandemija prasidėjo 2020 m. pradžioje ir truko apie pusantrų metų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas paskelbto karantinas, kuris buvo taikomas iki 2021 m. liepos 1 d.), tačiau iš banko sąskaitų matyti, jog būtent tuo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 24 UAB „Šviesos loftai“ pervedė susijusioms įmonėms 424 662,97 Eur sumas, taip pat už susijusias įmones jų kreditoriams laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. pervedė 552 424,84 Eur sumas, taip pat lėšas skolino ir fiziniams asmenims: D. Z., E. S., S. Z., A. S.. A. Z. nepaaiškino ir nenurodė, kodėl Bendrovės pinigai, iš viso 1 166 192,81 Eur, nebuvo panaudoti tuo metu vystomo projekto UAB „Šviesos loftai“ statybai arba kredito, paimto šio projekto vystymui, padengimui, taip pat nepaaiškino, kaip buvo atliktas vertinimas, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu nurodytos bendrovės galės ir turės finansinių pajėgumų suteiktas paskolas su palūkanomis grąžinti. Be to, teismas pažymi, jog didelė dalis pavedimų buvo atliekama jau po 2020 m. gruodžio 31 d., tai yra įmonei jau esant nemokiai ir tokiais veiksmais Bendrovės finansinė situacija buvo tiktai bloginama.

90. Anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad A. Z. valdymo Bendrovei metu buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, sandorių vykdymas sukėlė Bendrovei didelę finansinę naštą, dėl to nemoki būklė buvo dar labiau pabloginta (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat Bendrovei jau esant nemokiai A. Z. 2022 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto (butų (duomenys neskelbtini) ir komplekso (duomenys neskelbtini)) pardavimo sandoriais pažeidė Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir panaikino kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą. Akivaizdu, kad Įmonė prie bankroto buvo privesta ne dėl verslo nesėkmės, bet sąmoningais tyčiniais veiksmais, kuriuos atliko A. Z. jo vadovavimo metu nuo 2020 m. liepos 20 d. iki bankroto bylos UAB „Šviesos loftai“ iškėlimo.

Dėl buhalterinės apskaitos tinkamo tvarkymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

91. Nemokumo administratorius nurodė, jog vadovaujantis Mokestinio tyrimo ataskaitoje nustatytais duomenimis yra pagrindas LUAB „Šviesos loftai“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinėje ataskaitoje nurodytų aplinkybių.

92. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

93. Susipažinus su Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu apie atliktą tyrimą (2024 m. birželio 17 d. paaiškinimų DOK-7574 priedu) nustatyta, jog Kauno apskrities VMI atlikdama mokestinį tyrimą padarė toliau nurodytas išvadas: 1) Bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 88 straipsnio „Išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracija“ l dalies – „Jeigu apmokestinamasis asmuo buvo išregistruotas (paties prašymu ar mokesčio administratoriaus iniciatyva) iš PVM mokėtojų, per 20 dienų po išregistravimo jis privalo pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. < ... >“ ir PVM deklaracijos formos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo l d. įsakymu Nr. VA - 29 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Taisyklių), nuostatomis, t. y. 2022 m. birželio 17 d. išregistruojant Bendrovę iš PVM mokėtojų registro, ši nepateikė specialios išregistruojamo iš PVM mokėtojų PVM deklaracijos (forma FR0600). 2) Bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“ l dalies – ,,PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai“ l punkto – „PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“ ir PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo Taisyklių nuostatomis, pagal pateiktus dokumentus atliko 5 garažo pastatų, iš jų esančių (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paprastąjį (dalinį) remontą, pirkdama statybos ir remonto darbų paslaugas iš statybos darbų paslaugų teikėjos UAB „Smulkūs statybos darbai“ (atliekami statybos darbai, kurių vertė apmokestinama pagal PVMĮ 96 straipsnį) ir su statybos remonto darbais susijusias kitas paslaugas (žr. l lentelę), tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo PVM atskaita, šių statybos remonto darbų nelaikė pastatų esminiu pagerinimu ir pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą faktūrą, serija SL Nr. 20220915, pardavė ši nekilnojamąjį turtą – pastatus (garažus su poilsio patalpomis) UAB „Garda group“ už 1 050 000,00 Eur kaip senus pastatus, neapmokestindama PVM. 3) Bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio „Neatskaitomas pirkimo ir importo PVM bei pirkimo ir importo PVM, kurio atskaita apribota“ 2 dalies „Negali būti atskaitomas“ 3 punkto „pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobili, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi tik nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms“ ir PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo Taisyklių nuostatomis. Mokestinio tyrimo ataskaitoje VMI padarė išvadą, kad „dėl dalies nepateiktų mokestiniam tyrimui Bendrovės pirminių dokumentų, suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, žiniaraščių, buhalterinių pažymų, finansinių atskaitomybių už 2021 metus bei bankroto proceso paskelbimo datai (2022 m. lapkričio 24 d.), nėra galimybės nustatyti pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už 2020 m, 2021 m. mokestinius laikotarpius, įvertinti pelno mokesčio prievolių ir Bendrovės įsipareigojimų pagrįstumą“.

94. Byloje nustatyta, jog buvusi Bendrovės nemokumo administratorė R. S. perdavė nemokumo administratoriui V. R. Bendrovės dokumentus, bet Bendrovės finansinės atskaitomybės bankroto bylos iškėlimo dieną (2022 m. lapkričio 24 d.) Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 m., 2022 m. neperdavė. Buvusi Bendrovės nemokumo administratorė R. S. informavo, kad iškėlus bankroto bylą R. S. Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 m. ir už 2022 m. Bendrovės bankroto bylos iškėlimo dieną (2022 m. lapkričio 24 d.) buvęs Bendrovės vadovas A. Z. neperdavė. Kaip jau buvo nurodyta byloje, Registrų centrui nebuvo pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 ir 2022 metus. Iš bylai pateiktų dokumentų, sąrašo 1. PVM Sodra, PVM S-F; 2. Šviesos loftai instruktažas; 3. Dokumentų kopijos 2021-2022 m. 4. UAB „Pušis“/ UAB „Šviesos loftai“, Steigimo dokumentai; 5. Dokumentai, pateikiami FNTT prie LR VRM Klaipedos apygardos nusikaltimų veiklos tyrimų skyriui (UAB „Šviesos loftai“); 6. UAB „Šviesos loftai“ steigimo dokumentai; 7. UAB „Šviesos loftai“ sutartys; 8. UAB „Šviesos loftai“ sutartys 2; 9. UAB „Pušis“ apskaita 2019-2020; 10. UAB „Pušis“ apskaita 2020 m.; 11. UAB „Šviesos loftai“ sutartys (duomenys neskelbtini); 12. UAB „Šviesos loftai“ sutartys (duomenys neskelbtini); 13. UAB „Šviesos loftai“ sutartys (duomenys neskelbtini). 14. UAB „Šviesos loftai“ sutartys (duomenys neskelbtini). 15. UAB „Šviesos loftai“ refinansavimas; 16. UAB „Šviesos loftai“, PP Sutartys (b. t. 6, b. t. 10).

Žemesnės instancijos teismas

95. A. Z. 2024 m. liepos 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose pasisakydamas dėl nemokumo administratoriaus prašymo pripažinti UAB „Šviesos loftai“ bankrotą tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nurodė, jog sutinka, kad egzistuoja nurodytas požymis, pažymėdamas, jog išties Bendrovė nepateikė VMI išrašomų–gaunamų PVM sąskaitų registruotų duomenų VMI už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 17 d., taip pat 2022 m. birželio 17 d. nepateikė deklaracijos VMI dėl išsiregistravimo iš PVM mokėtojų ir finansinių atskaitomybių. Pripažįsta, jog neužtikrino, kad buhalterė tinkamai atliktų savo darbines funkcijas ir pateiktų reikiamus dokumentus laiku, pasitikėdamas savo darbuotoja ir netikrindamas jos darbo, kadangi nei turėjo, nei turi reikiamų buhalterinių žinių, dėl to ir samdė darbuotoją šių funkcijų atlikimui, tačiau tokiais savo veiksmais nesiekė apgaulingai vykdyti buhalterinės apskaitos tvarkymo. Todėl nagrinėtinu atveju priima atsakomybę dėl dokumentų nepateikimo.

96. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktų nuostatas bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį, įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinys turi būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 2 dalis), kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis) ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, finansinės ataskaitos turi būti parengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė rengia pinigų srautų ataskaitą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai bendrovės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

97. Taigi būtent juridinio asmens vadovas yra atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą bei jo tikslų įgyvendinimą, taip pat už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, parengimą ir savalaikį pateikimą Juridinių asmenų registrui. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

98. Suinteresuoto asmens A. Z. nurodomi argumentai, jog jis neužtikrino, kad buhalterė tinkamai atliktų savo darbines funkcijas ir pateiktų reikiamus dokumentus laiku, pasitikėdamas savo darbuotoja ir netikrindamas jos darbo, kadangi nei turėjo, nei turi reikiamų buhalterinių žinių, negali pateisinti šių pareigų nevykdymo, juo labiau, kad jam, kaip vadovui, tenka imperatyvi pareiga užtikrinti tinkamą bendrovės dokumentų ir turto kontrolę bei jų perdavimą nemokumo administratorei.

99. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi bendrovės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir bendrovės privedimo prie bankroto arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias bendrovės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą ir neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas). Taigi tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų (finansinės apskaitos dokumentų) ar kitų netiesioginių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, nėra privaloma atskirai nustatyti ryšį tarp šių aplinkybių ir bendrovės privedimo prie bankroto arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, nes nepakankamas tokių duomenų pateikimas pats savaime lemia išvadą apie sąmoningus bendrovės veiksmus.

100. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime apie atliktą tyrimą padarytas išvadas, A. Z. sutikimą su nurodytomis išvadomis, tai, jog byloje nustatyta, kad JAR nebuvo pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 metus, o nemokumo administratorei – finansinės atskaitomybės dokumentai bankroto bylos iškėlimo dieną, teismas daro išvadą, kad dėl suinteresuoto asmens neveikimo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl egzistuoja pagrindas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl bylos baigties

101. Kadangi JANĮ nėra reglamentuojamas įrodinėjimo naštos paskirstymas, taikytina CPK įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė civiliniame procese, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai). Tai reiškia, kad, pagal bendrąją taisyklę, asmuo, teikiantis prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, turi įrodyti tyčinio bankroto pagrindą (pagrindus) ir asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

102. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Šviesos loftai“ tapo nemoki 2020 m. gruodžio 31 d. ir jos finansinė padėtis iš esmės toliau buvo bloginama sudarinėjant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, taip pat Bendrovei jau esant nemokiai A. Z. sudaryti 2022 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto (butų (duomenys neskelbtini), ir komplekso (duomenys neskelbtini)) pardavimo sandoriai pažeidė Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir panaikino kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai), taip pat dėl aplaidžiai tvarkomos buhalterinės apskaitos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateiktų finansinių ataskaitų rinkinių nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros apskaitą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis), todėl pareiškėjų K. R. ir nemokumo administratoriaus V. R. pareiškimai tenkinami ir UAB „Šviesos loftai“ bankrotas pripažintinas tyčiniu dėl A. Z. veiksmų (CPK 178, 185 straipsniai).

103. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Dėl nemokumo administratoriaus prašymo kreiptis į prokuratūrą

104. 2024 m. rugpjūčio 13 d. ir 2025 m. spalio 1 d. raštuose nemokumo administratorius nurodo, kad A. Z. ir su juo susiję asmenys savo veiksmais ir toliau daro žalą juridiniams ir fiziniams asmenims, todėl būtų tikslinga užkardyti A. Z. ir kitų susijusių asmenų žalingus veiksmus ir prašo teismo priimti atskirą nutartį dėl kreipimosi į prokuratūrą, kuria informuotų apie bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir siūlytų įvertinti A. Z. ir susijusių asmenų žalingus veiksmus, vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso normomis.

105. CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi teisiniu reguliavimu nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga priimti atskirąją nutartį dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

106. JANĮ 71 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įsiteisėjus priimtai nutarčiai, jos kopija bus išsiųsta prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kitų aplinkybių, objektyvių požymių, dėl kurių būtų pagrindas vadovaujantis CPK 300 straipsnio nuostatomis kreiptis į prokurorą, teismas nenustatė, todėl prašymas netenkinamas. Jei, nemokumo administratoriaus įsitikinimu, kažkokių asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, jis turi teisę pats kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.

Dėl suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ prašymo

107. Fondo „NuCapital“ atstovas advokatas V. S. 2025 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą įvertinti nemokumo administratoriaus V. R. veiksmus ir priimti atskirąją nutartį CPK 299 straipsnio pagrindu. Prašo pranešti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir valdybai, kontroliuojančiai nemokumo administratorius, apie V. R. netinkamai atliekamus veiksmus. Pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus pareiga yra įrodyti tyčinio bankroto faktą, o nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius to nedaro. Nemokumo administratorius nesiima veiksmų ir nereiškia ieškinių, kad būtų prisiteistos skolos iš S. ir E. S. ar kitų skolininkų, o reiškia ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu prašydamas kaltu asmeniu pripažinti A. Z., kai iš jo jau yra priteista nemaža skolų ir jam jau yra nesvarbu.

108. Nemokumo administratoriaus atstovas adv. V. N. dėl pateikto prašymo nurodė, jog tai yra subjektyvi suinteresuoto asmens nuomonė, prašymą palieka spręsti teismui.

109. CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

110. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog fondo atstovas prašydamas priimti nutartį remiantis CPK 299 straipsniu nurodo nemokumo administratoriaus veiksmus, su kuriais nesutinka ir kurie yra atlikti UAB „Šviesos loftai“ civilinėje byloje Nr. eB2-59-513/2025, tai yra kitoje civilinėje byloje. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo vertinti nemokumo administratoriaus veiksmų, kurie turi būti ar turėjo (ne)būti atlikti kitoje byloje, ir nuspręsti dėl šitų veiksmų (ne)teisėtumo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis CPK 299 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į institucijas, todėl prašymas netenkinamas. Jei, fondo „NuCapital“ įsitikinimu, nemokumo administratorius neatliko veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti, jis turi teisę pats kreiptis į teismą, nagrinėjantį bankroto bylą, ir ( ar) nemokumo administratorių veiklos priežiūros instituciją (JANĮ 132 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

111. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

112. Suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ pateikė prašymą iš abiejų pareiškėjų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Fondas byloje laikėsi pozicijos, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog paskolos sutartis buvo žalinga Bendrovei ir kad jos sudarymas kaip nors prisidėjo prie Bendrovės bankroto. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad šie sandoriai pablogino UAB „Šviesos loftai“ būklę. Fondo įsitikinimu, netgi tuo atveju, jeigu Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs šią Bylą, pripažintų Bendrovės bankrotą tyčiniu, Fondo ir Bendrovės sudaryta Paskolos sutartis negalėtų būti įvardijama kaip žalinga Bendrovei, nes tokia nebuvo.

113. Kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas padarė išvadą, jog butų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimas ir vėlesnis pardavimas buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi UAB „Šviesos loftai“, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Kreditoriaus K. R. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“ nemokumo administratoriaus V. R. prašymus tenkinti ir pripažinti, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos loftai“, įmonės kodas 140060248, adresas (duomenys neskelbtini), bankrotas yra tyčinis dėl jos buvusio vadovo A. Z. kaltų veiksmų.

Netenkinti nemokumo administratoriaus V. R. prašymo priimti atskirąją nutartį CPK 300 straipsnio pagrindu.

Netenkinti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ prašymo priimti atskirąją nutartį CPK 299 straipsnio pagrindu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartį per 7 dienas galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė