Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ nemokumo (bankroto) byloje, suinteresuotas asmuo D. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaurės projektai“, nemokumo administratoriumi paskyrė A. R. (toliau – nemokumo administratorius). 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarta bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Šiaurės projektai“ likviduoti dėl bankroto.

2. Pareiškėja BUAB „Šiaurės projektai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė teismui pareiškimą BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad bendrovės vadovas, įmonei tapus nemokia, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė įstatymo nustatyta tvarka neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, apskaitos dokumentai ir bendrovės turtas nebuvo perduoti nemokumo administratoriui, buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka, be to, bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes bendrovė nebeturės pakankamai turto. Atstovė, remdamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, prašė BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi BUAB „Šiaurės projektai” bankrotą pripažino tyčiniu.

4. Teismas nustatė, kad D. Z. buvo UAB „Šiaurės projektai“ direktoriumi nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2018 m. liepos 13 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) iki bankroto bylos iškėlimo (registravimo Juridinių asmenų registre data – 2021 m. kovo 29 d.); laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. bendrovės vadovas buvo E. V..

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjos BUAB „Šiaurės projektai“ nemokumo procesas buvo pradėtas ir prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant aktualioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad tiek ĮBĮ, tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle, kad sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, į tai, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia atsakovo veiksmais (neveikimu), atliktais iki JANĮ įsigaliojimo, tai, kad įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra pagrindas spręsti dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ nuostatos.

6. Teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodė, kad UAB „Šiaurės projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą pateikti 2019 m. rugsėjo 23 d. Balanso duomenimis, 2018 metais bendrovė turėjo 29 861 Eur vertės turto (5 105 Eur – ilgalaikio materialiojo turto, 24 756 Eur – trumpalaikio turto (23 234 Eur – gautinos sumos, 1 522 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 106 263 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš Pelno (nuostolio) ataskaitos teismas nustatė, kad bendrovė 2018 metais veikė nuostolingai (nuostolis – 753 Eur). Skolų tiekėjams sąrašas, sudarytas 2019 m. sausio mėn. 1 d., patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 31 d. pradelstų kreditorinių reikalavimų suma buvo 12 921,31 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors per vienerius metus gautinos sumos formaliai yra laikomos turtu, tačiau faktiškai bendrovė šio turto neturėjo ir negalėjo lengvai panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, o realus bendrovės turtas šiuo atveju buvo tik 6 627 Eur. Teismas nusprendė, kad aptarti duomenys leidžia daryti išvadą dėl bendrovės nemokumo jau 2018 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas pažymėjo, kad bendrovė jau nuo 2017 m. pabaigos turėjo didelių finansinių sunkumų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pareiškimą dėl UAB „Šiaurės projektai“ bankroto bylos iškėlimo, bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario mėn. 14 d. nutartis panaikinta, nes bendrovė iš dalies sumokėjo skolą bankroto bylą inicijavusiai kreditorei VSDFV. Iš nutarties turinio teismas nustatė, kad UAB „Šiaurės projektai“ iš karto visos skolos (7 818,44 Eur) negalėjo padengti.

8. Iš patvirtinto kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo teismas nustatė, kad bendrovės skolos darbuotojams buvo atsiradusios dar 2018 m. lapkričio mėn. (2 darbuotojams), su didžiąja dalimi darbuotojų (10 darbuotojų) nebuvo atsiskaitoma nuo 2019 m. sausio mėn. (skolos nuo 2019 m. sausio iki gruodžio mėn.), su kitais kreditoriais bendrovė nustojo atsiskaitinėti faktiškai nuo 2019 m. birželio–liepos mėn. Nuo 2019 m. sausio mėn. atsirado bendrovės skola VSDFV Vilniaus skyriui.

9. Pateikti į bylą bendrovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad bendrovė iš įmonės „ET GOLT LIV & EN TRYGG FRAMTID AS“ pagal 2018 m. liepos 9 d. pavedimą gavo 19 043,59 Eur, 2018 m. liepos 23 d. – 1 958,99 Eur, 2018 m. rugsėjo 14 d. – 15 980,69 Eur, 2018 m. spalio 17 d. – 19 004 Eur, 2018 m. spalio 19 d. – 3 891,83 Eur, 2018 m. spalio 31 d. – 2 700 Eur, iš viso – 55 692,25 Eur; iš Ahmadiyya Muslim Jamaat 2019 m. vasario 12 d. gavo 15 149 Eur, 2019 m. vasario 21 d. – 140 000 Eur, 2019 m. gegužės 17 d. – 60 000 Eur. Teismas nusprendė, kad šios piniginės lėšos buvo pervedamos šių sutarčių pagrindu: 2018 m. lapkričio 22 d. sutarties, sudarytos UAB „Šiaurės projektai“ su Ahmadiyya Muslim Jamaat dėl statybos ir rekonstrukcijos darbų atlikimo, kaina – 1 480 000 Eur (telefonu susitarta dėl 1 400 000 Eur sutarties kainos su 2 proc. priedu nenumatytiems reikalams); 2018 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo ir surinkimo sutarties, sudarytos su įmone „ET GOLT LIV & EN TRYGG FRAMTID AS“, kaina – 479 920 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad bendrovė, gaudama 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. pradžioje nemažas pajamas, faktiškai su kreditoriais neatsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Tačiau 2019 m. vasario, kovo, gegužės mėn. bendrovė vadovui (suinteresuotam asmeniui) išmokėjo 79 493 Eur ir byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų pinigų išmokėjimo pagrįstumą. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. bendrovė neturėjo lėšų (bendrovės banko sąskaitos išrašas, kasos knyga). Teismas nustatė, kad bendrovė iš UAB „Sversa“ 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. spalio 21 d. gavo 55 836 Eur, tačiau ir ši suma buvo išmokėta suinteresuotam asmeniui, nurodant, jog dengiama akcininko paskola, nors ir šios paskolos buvimą patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikta.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendrovė nesiėmė jokių veiksmų debitorių skoloms išsiieškoti. Pateiktame 2020 m. birželio 15 d. laiške, nors prašoma apmokėti sąskaitas faktūras, tačiau laiškas siųstas D. Z. pačiam D. Z.; kiti laiškai yra be datos, o pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos UAB „Peri“ kitai suinteresuoto asmens vadovaujamai UAB „Domeu“. 2020 m. sausio 30 d. įgaliojimas taip pat išrašytas D. Z. kaip UAB „Domeo“ direktoriaus. Nors iš dar vieno pateikto 2020 m. sausio 30 d. įgaliojimo, išduoto D. Z., jau kaip UAB „Šiaurės projektai“ vadovo, matyti, kad jis įgalioja VM BAU direktorių atstovauti UAB „Šiaurės projektai“ teisminiuose procesuose dėl objekto (duomenys neskelbtini), skolos, tačiau jokių kitų įrodymų, nei patvirtinančių sutarčių vykdymo (atliktų darbų kiekių, įkainių, (ne)įvykdytų įsipareigojimų ir pan.) realumą, nei kokių nors skolų išieškojimo veiksmų realų atlikimą (pretenzijų pateikimą, kreipimąsi į teismą ar pan.), nei skolų (jeigu tokių apskritai buvo) apimtis, į bylą nepateikta. Be to, bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovas taip ir negalėjo paaiškinti pateiktų UAB „Peri“ išrašytų UAB „Domeo“ sąskaitų faktūrų ir UAB „Šiaurės projektai“ sąsajų. Paaiškinimai dėl UAB „Šiaurės projektai“ neva išsinuomotų iš UAB „Domeu“ klojinių, pastolių ir su jais susijusios įrangos panaudojimo bei jos negrąžinimo iš objektų, esančių užsienyje pagal vykdomas rangos sutartis, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas nurodė, kad UAB „Šiaurės projektai“ klojinių, pastolių ir su jais susijusios įrangos nuomos sutartis su UAB „Domeo“ pasirašyta tik 2020 m. vasario 14 d., t. y. gerokai vėliau, nei išrašytas įgaliojimas (2020 m. sausio 30 d.) ir dauguma sąskaitų faktūrų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Šiaurės projektai“ nevedė PVM sąskaitų apyskaitos žiniaraščio. VMI, atsakydama į nemokumo administratoriaus užklausą, nurodė, kad BUAB „Šiaurės projektai“ neteikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos FR0564 forma. Nėra duomenų, kad Vokietijos įmonė būtų PVM mokėtoja, o išrašius sąskaitas turėjo būti taikomas standartinis PVM tarifas. Išrašytos sąskaitos faktūros turėjo būti apskaitytos bendrovės buhalterijos ir deklaruotos VMI, sumokėtas PVM mokestis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą suinteresuoto asmens į bylą pateiktas sąskaitas faktūras vertinti rezervuotai ir pripažinti neįrodyta suinteresuoto asmens poziciją apie priežastis, dėl kurių nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 straipsnis).

12. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus bylos duomenis, priėjo prie išvados, kad suinteresuotas asmuo pažeidė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą.

13. Dėl tyčinio bankroto požymio, numatyto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, teismas pažymėjo, kad bendrovė 2019 m. vasario, kovo, gegužės mėn. vadovui (suinteresuotam asmeniui) sumokėjo 79 493 Eur, nors nei į bylą, nei nemokumo administratoriui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šios sumos sumokėjimo pagrįstumą. Bendrovė 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. spalio 21 d. gavo 55 836 Eur, tačiau ir ši suma nebuvo panaudota pradelstiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti, o buvo sumokėta suinteresuotam asmeniui (bendrovės vadovui). Bendrovė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. neturėjo lėšų. Teismas nusprendė, kad suinteresuotas asmuo ne tik nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bet toliau tęsė nemokios įmonės veiklą tol, kol ši gavo pajamų, kurios faktiškai visos buvo išmokėtos suinteresuotam asmeniui. Bendrovės veikla buvo vykdoma taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo visiškai eliminuotos. Bendrovės pajamos sumokėtos pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Bendrovė darbuotojams nemokėjo darbo užmokesčio, didino skolas valstybės biudžetui. Visi šie veiksmai pablogino nemokios įmonės padėtį ir eliminavo bet kokį atsiskaitymą su kreditoriais, tai, teismo vertinimu, suponuoja pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Suinteresuotas asmuo D. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl BUAB „Šiaurės projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Iš viešų duomenų apie bendrovę www.rekvizitai.lt, kurių šaltinis yra valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras, matyti, kad bendrovės 2018–2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti. 2018 m. bendrovės nuostolis nebuvo didelis (753 Eur), todėl ši aplinkybė nepatvirtina, jog bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2018 m. neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės – 14 930,50 Eur (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), taip pat viso turto vertės – 29 861 Eur (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Iš debitorių gautinų sumų teismas nepagrįstai nepriskyrė prie 2018 m. bendrovės turto (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Byloje nėra duomenų, kad gautinas sumas sudarė beviltiškos skolos ar jų nebuvo galimybės išsiieškoti. Iš pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad bendrovė 2018 m. vykdė veiklą, uždirbo pelno, tačiau dėl padidėjusių sąnaudų patyrė nuostolį. Byloje esantys sąskaitos išrašai taip pat patvirtina, kad bendrovė vykdė veiklą, mokėjo atlyginimus darbuotojams, gavo pajamų, vykdė įsipareigojimus, dengė skolą VSDFV. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovė 2018 m. buvo moki, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrovė jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

14.2. Atsižvelgiant į patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, buhalterinės apskaitos pažyma apie 2018 m. gruodžio 31 d. pradelstus 12 921,31 Eur dydžio įsipareigojimus kreditoriams neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant bendrovės nemokumą, nė vieno iš pažymoje nurodytų kreditorių reikalavimų nėra teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sąraše. Nemokumo administratoriaus pažymoje nurodomos skolų sumokėjimo datos, kad bendrovės skolos buvo sumokėtos 2021 m. birželio 10–11 dienomis, yra neteisingos. Bendrovė su UAB „Vauksa“, UAB „Vartų sistemos“ atsiskaitė 2019 m. vasario 15 d.; su UAB „Armabalt“ – 2019 m. vasario 25 d.; su UAB „OUREA“ – 2019 m. vasario 21 d.; UAB „Construction Pertners“ – 2019 m. vasario 26 d.; UAB „Fredex Europa LTD“ – 2019 m. vasario 21 d.; UAB „Reikalų gausa“ – 2019 m. kovo 1 d. Bendrovė taip pat vykdė įsipareigojimus ir teismo patvirtintiems kreditoriams. Bendrovė 2019 m. dengė skolas VSDFV didelėmis sumomis. Nuo 2020 m. kovo mėn. iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovė neturėjo skolų VSDFV. 2020 m. bendrovės finansinė padėtis dėl apelianto pastangų buvo stabilizuota, todėl apeliantas turėjo pagrįstą lūkestį atkurti bendrovės finansinę padėtį. Šias aplinkybes papildomai patvirtina ir tai, kad bendrovė gavo papildomų pajamų ir iš kitų debitorių: UAB „Adavas“ (2019 m. sausio 31 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. balandžio 2 d., iš viso – 74 000 Eur), UAB „Eikos statyba“ (2019 m. balandžio 23 d., 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. gegužės 20 d., iš viso – 43 062,59 Eur), Noorgruppenas (iš viso – 13 949,55 Eur).

14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė 2019 m. neatsiskaitė su dauguma darbuotojų. Bendrovė 2019 m. iš dalies dengė įsipareigojimus darbuotojams. Iš www.rekvizitai.lt duomenų matyti, kad bendrovė 2020 m. veikė pelningai. 2020 m. bendrovė uždirbo 193 447 Eur pelno. Taigi 2020 m. bendrovė aktyviai vykdė veiklą, dirbo pelningai ir galėjo dalinai dengti buvusius nuostolius. Nors bendrovė patyrė sunkumų, tačiau apeliantas bandė atkurti bendrovės mokumą. Bendrovės bankrotą lėmė verslo nesėkmė, kai užsienio įmonės neatsiskaitė su bendrove už atliktus darbus.

14.4. Teismas neįsigilino į bylos esmę ir bylą išnagrinėjo neišsamiai, nepatikrino viešų duomenų, nutartyje perrašė nemokumo administratoriaus baigiamosios kalbos ar pareiškimo argumentus. Vien aptartų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės faktinio nemokumo nebuvo, todėl apeliantas nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos UAB „Šiaurės projektai“ iškėlimo.

14.5. Bendrovė apeliantui išmokėjo pinigus tuo metu, kai bendrovė gavo nemažas pajamas iš užsienio ir Lietuvos įmonių už atliktus darbus bei aktyviai dengė skolas kitiems kreditoriams, vykdė įsipareigojimus. Šiuos pinigus apeliantas naudojo ne asmeninėms reikmėms, o darbams užsienyje vykdyti. Apeliantas skolino bendrovei pinigus, nesudarydamas rašytinės sutarties, nes nemanė, kad tai būtina. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad apeliantas skolino lėšas bendrovei, tai leidžia pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliantas paskolino bendrovei didelę sumą (159 400 Eur). Net ir dabar apelianto finansinio reikalavimo likutis – 48 799 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas yra didžiausias bendrovės kreditorius (6 727,25 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir 48 799 Eur negrąžintos paskolos). Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nemokumo administratoriui pateikė visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius jo finansinį reikalavimą, kuris yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Apeliantui priklausanti kita įmonė – UAB „Domeu“ – taip pat yra bendrovės kreditorė, kuriai UAB „Šiaurės projektai“ skola yra gana didelė. Kitų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos nėra didelės. Tai papildomai patvirtina, kad apeliantas siekė pirmiausiai atsiskaityti su kitais kreditoriais, o ne išsimokėti pinigus sau. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų.

14.6. Teismo išvada, kad iš UAB „Sversa“ gauta suma buvo panaudota ne pradelstiems įsipareigojimams padengti, o buvo išmokėta apeliantui, yra nepagrįsta. Šią pinigų sumą gavo bendrovė, o ne apeliantas. Apeliantas pinigus iš bendrovės gavo 2019 m. vasario, kovo ir gegužės mėnesiais.

14.7. Į bylą pateiktų susirašinėjimų turinys aiškiai patvirtina, kad apeliantas ne vieną kartą ragino užsienio įmonę sumokėti už atliktus darbus. Pateikti laiškai buvo išsiųsti keliems asmenims. Iš laiškų matyti, kad CC buvo įtraukta ir užsienio įmonė, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su teismo argumentais, jog el. laiškai neva buvo siųsti pačiam apeliantui.

14.8. Iš 2020 m. sausio 30 d. įgaliojimo aiškiai matyti, kad UAB „Šiaurės projektai“ įgaliojo VM BAU išmontuoti ir pargabenti UAB „Šiaurės projektai“ tiekėjams (UAB „Domeu“) priklausančią įrangą, esančią objekte (duomenys neskelbtini). Prie įgaliojimo pridėti priedai: UAB „Peri“ klojinių ir faneros sąrašas bei UAB „Transtifus“ bokštelio rangos sąrašas. Klojiniai priklausė įmonei UAB „Domeu“. Nuomos sutartis patvirtina, kad UAB „Šiaurės projektai“ buvo ją išsinuomojusi, dėl to, užsienio įmonėms neatsiskaičius su bendrove, UAB „Šiaurės projektai“ 2020 m. sausio 30 d. įgaliojo VM BAU šią įrangą pargabenti. Apelianto atlikti mokėjimai VM BAU direktoriui V. M. taip pat patvirtina, kad susitarimai buvo vykdomi. Dėl to teismas nepagrįstai nusprendė, kad apelianto paaiškinimai dėl objekte esančios įrangos pargabenimo aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio.

14.9. UAB „Šiaurės projektai“, vykdydama statybos darbus, privalėjo gauti PVM mokėtojo kodą. Vokietijos federacijos mokesčių inspekcija bendrovei suteikė PVM mokėtojo kodą – 157 196/02557. Kadangi Ahmadiyya Muslim Jamaat tik iš dalies atsiskaitė su UAB „Šiaurės projektai“, todėl mokesčiai buvo apskaičiuoti tik nuo apmokėtų sąskaitų. Vokietijos mokesčių inspekcija nuo likusios mokesčių dalies bendrovę atleido. Darbams vykdyti apeliantas iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 27 000 Eur ir 7 520 Eur atstovui Vokietijoje V. M.. Byloje esantys el. susirašinėjimai, rangos sutartys ir užsienio įmonių atlikti mokėjimai akivaizdžiai patvirtina, kad sutartys buvo realios, jos buvo vykdomos.

14.10. Apeliantas tyčiniais ir sąmoningais veiksmais nesiekė bendrovės privesti prie bankroto. Atsižvelgdamas ir reaguodamas į bendrovės patiriamus finansinius sunkumus, 2020 m. sausio 7 d. parengė UAB „Šiaurės projektai“ restruktūrizavimo plano projektą, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta bendrovę restruktūrizuoti. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas siekė ne privesti bendrovę prie bankroto, o priešingai – rūpinosi bendrovės finansine padėtimi ir siekė atkurti jos mokumą pagal sudarytą restruktūrizavimo planą ir jame numatytas priemones. Apelianto vertinimu, greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Būtent dėl šios priežasties apeliantas siekė išsaugoti bendrovę, dėjo pastangas bendrovės mokumui atkurti. Be to, siekiant apsaugoti bendrovę nuo rizikingų nuostolių, apeliantas ją apdraudė civilinės atsakomybės draudimu 3 000 000 Eur sumai. Tikroji bendrovės bankrotą nulėmusi priežastis yra Vokietijoje ir Norvegijoje nesėkmingai vykdyti projektai, kurių užsakovai nevykdė tinkamai savo įsipareigojimų, nesumokėjo bendrovei už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas. Dėl to bendrovė patyrė didelių nuostolių, tai ir lėmė bendrovės nemokumą.

14.11. Teismas visapusiškai ir išsamiai neįvertino byloje esančių įrodymų, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–185 straipsniai).

15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja BUAB „Šiaurės projektai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Įvertinęs turimus bendrovės dokumentus, nemokumo administratorius nustatė, kad bendrovė buvo nemoki jau 2018 m. gruodžio 31 d. Nepaisant to, bankroto byla bendrovei iškelta tik 2021 m. kovo mėn. vieno iš buvusių bendrovės darbuotojų iniciatyva. Vertindamas apelianto elgesį po to, kai bendrovė tapo nemoki ir iki bankroto bylos iškėlimo, nemokumo administratorius nustatė, kad yra priežastinis ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, o tai leidžia spręsti apie bendrovės privedimą prie bankroto tyčia.

15.2. Apeliantas nei procesiniuose dokumentuose, nei pateiktais rašytiniais įrodymais nepaneigė aplinkybės, kad, bendrovei tapus nemokia, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi jis elgėsi neteisėtai, didino įsipareigojimus kreditoriams, be to, sudarė daug sau asmeniškai naudingų sandorių ir panaikino bendrovės kreditorių galimybes bent iš dalies patenkinti finansinius reikalavimus. Apelianto veiksmai po 2018 m. gruodžio 31 d. neabejotinai patvirtina, kad jis atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, nes blogino nemokios bendrovės turtinę padėtį taip, kad esmingai pažeidė kreditorių teises.

15.3. Nors apeliantas teigia, kad teismas neįsigilino į realias galimybes atgauti skolas iš debitorių, tačiau pats nepaneigė šių aplinkybių ir neįrodė, jog balanse nurodytos gautinos lėšos galėjo būti realiai atgautos. Nemokumo administratorius, įvertinęs turimus bendrovės dokumentus, tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, kad 2018 m. realus bendrovės turtas buvo tik 6 627 Eur.

15.4. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 ir 2020 metus VĮ Registrų centrui buvo pateikti jau po to, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Be to, nurodyti finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina ir neįrodo, kad bendrovė 2019 metais ar vėliau buvo moki. Dėl to šiais dokumentais teismas neturėjo pagrindo vadovautis. Apeliantas ne tik nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bet ir neteikė jos finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 ir 2020 metus, o Vilniaus apygardos teismui iškėlus bendrovei bankroto bylą – neteikė teismui bendrovės dokumentų.

15.5. Bendrovė 2019 m. atsiskaitė su selektyviai pasirinktais kreditoriais, įgijo naujų kreditorių, kuriems neatliko jokių mokėjimų, tik didino savo įsipareigojimus. Taigi aplinkybė, kad 2019 m. bendrovė vykdė veiklą, iš kurios gavo pajamų, šios bylos aplinkybių kontekste nepatvirtina, jog bendrovė atkūrė savo mokumą ar kad finansiniai sunkumai buvo tik trumpalaikiai, nes didžioji dalis bendrovės gautų lėšų buvo panaudotos atsiskaityti su apeliantu ir selektyviai pasirinktais kreditoriais. Bendrovė nebepajėgė įvykdyti likusių įsipareigojimų kreditoriams, laiku ir tinkamai atsiskaityti su darbuotojais.

15.6. Byloje esantys banko sąskaitos išrašai, kreditorių reikalavimai ir kiti finansiniai duomenys patvirtina, kad po to, kai bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir atitiko nemokios įmonės statusą (2018 m. gruodžio 31 d.), jos vadovas, turėdamas galimybę išvengti bendrovės nemokumo, elgėsi taip, jog bendrovės finansinė padėtis tik dar labiau suprastėjo. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, galinčio patvirtinti atskirojo skundo argumentą, kad 2020 m. bendrovės padėtis apelianto dėka buvo stabilizuota. Priešingai, 2019–2020 metais bendrovei nevykdant atsiskaitymų su kreditoriais, UAB „Aristanta“, UAB „Auto Transport Logistics“, UAB „Karžygys“, UAB „Doka Lietuva“, UAB „Sabelijos prekyba“, UAB „Delamode baltics“, UAB „Conresta“, darbuotojų R. C., E. K., S. M. ir kitų kreditorių iniciatyva buvo pradėtos vykdomosios bylos antstolių kontorose pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus. Be šių aplinkybių, įmonės sunkumus neabejotinai pagrindžia ir tai, kad pagal kreditorės VSDFV pareiškimą jau 2018 m. sausio 8 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Apeliantas teigia, kad ši byla buvo nutraukta, nes UAB „Šiaurės projektai“ padengė skolas ir nebuvo jokio pagrindo išvadai apie bendrovės nemokumą 2018 metais. Tačiau iš tiesų bankroto byla buvo nutraukta ne dėl to, kad teismas, įvertinęs finansinę bendrovės padėtį, būtų pripažinęs ją mokia, bet dėl to, jog po bankroto bylos iškėlimo D. Z. atsiskaitė ir susitarė su kreditore VSDFV, kuri vėliau neprieštaravo dėl nutarties panaikinimo.

15.7. Bendrovė 2018 metus baigė turėdama 106 263 Eur dydžio įsipareigojimus kreditoriams, iš jų – 12 921,31 Eur buvo pradelsti. Nepaisant to, kad bendrovė 2019 m. tęsė veiklą, 2021 m. kovo mėn. iškėlus bankroto bylą, bendra patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 239 510,73 Eur. Teismas tinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą.

15.8. Nustačius, kad bendrovė tapo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d., o buvęs jos vadovas D. Z. (1) nesiėmė jokių veiksmų bendrovės mokumui pagerinti, priešingai, bendrovės veiklą organizavo taip, jog bendrovės įsipareigojimai kreditoriams tik išaugo, (2) neinicijavo bankroto bylos ne laiku, nei vėliau, (3) neteikė jos finansinės atskaitomybės dokumentų, leidžia pagrįstai teigti, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

15.9. Apeliantas negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Šiaurės projektai“ buvo nemoki. Nepaisant susiklosčiusios bendrovės padėties, apeliantas sąmoningai nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Šiaurės projektai“ iškėlimo. Šios pareigos apeliantas nevykdė nei 2019 m., nei 2020 m. 2021 m. bendrovei bankroto byla iškelta vieno iš buvusių įmonės darbuotojų pareiškimu. Buvęs bendrovės vadovas ne tik pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, bet ir iškėlus bylą teisme visiškai ją ignoravo. Dėl tokio buvusio vadovo neveikimo bendrovei ir jos kreditoriams padaryta didelė turtinė žala.

15.10. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad bendrovė turėjo realią reikalavimo teisę į atsakovo nurodytus debitorius, kad apeliantas dar 2020 m. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų bendrovės finansinei padėčiai pagerinti, tarp jų – ir išieškoti skolas iš bendrovės skolininkų. Nei D. Z., nei jo atstovas teismo posėdžių metu nepagrindė ir nepaaiškino, kokiu pagrindu nemokiai įmonei itin reikšminga pinigų suma (iš viso – daugiau kaip100 000 Eur) buvo išmokėta būtent jam, o ne jau tuo metu buvusių kreditorių reikalavimams padengti.

15.11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, t. y. kad buvo parengęs bendrovės restruktūrizavimo planą jos mokumui atkurti, taip pat tai, kad buvo apdraudęs bendrovę civilinės atsakomybės draudimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir 2023 m. kovo 8 d. rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

16. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. UAB „Šiaurės projektai“ balansą; 2020 m. bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitą; duomenis apie bendrovę iš www.rekvizitai.lt; apelianto banko sąskaitos, esančios Luminor banke, išrašą; apelianto banko sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“, išrašą; UAB „Šiaurės projektai“ banko sąskaitos, esančios SEB banke, laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. išrašą; UAB „Šiaurės projektai“ banko sąskaitos, esančios Luminor banke, laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. išrašą; Vokietijos mokesčių inspekcijos 2022 m. liepos 7 d. raštą su priedais (originalo kalba ir vertimą į lietuvių kalbą); susirašinėjimą el. paštu; UAB „Šiaurės projektai“ 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. SD19-08 „Dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“, skirtą Baudienstleistungen VM, ir jo išsiuntimą patvirtinantį 2019 m. rugpjūčio 7 d. el. laišką, skirtą adresatui (duomenys neskelbtini)@gmail.com; UAB „Šiaurės projektai“ 2019 m. gruodžio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20191202; UAB „Šiaurės projektai“ 2020 m. restruktūrizavimo plano projektą; UAB „Šiaurės projektai“ profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, draudikas Lloyd‘s insurance company S.A. Apelianto teigimu, šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

19. Nagrinėjamu atveju nurodytina tai, kad visus įvardytus įrodymus suinteresuotas asmuo turėjo teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu, taigi neabejotinai galėjo pateikti juos pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam pareiškimą dėl UAB „Šiaurės projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 11 d. atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas suinteresuotam asmeniui galimybę pateikti visus bylai reikšmingus dokumentus. Suinteresuotas asmuo jam teismo suteikta galimybe pasinaudojo ir 2022 m. spalio 20 d. pateikė į bylą papildomų įrodymų.

20. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir, manydamas, jog pateiktų įrodymų nepakanka, nepasiūlė pateikti papildomų duomenų.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Akcentuotina tai, kad, nepaisant aktyvaus teismo vaidmens, sprendžiant bankroto proceso klausimus, ginčo šalis neatleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos ir nėra pagrindo reikalauti, jog teismas turėtų būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui ne kartą sudarė procesines galimybes pateikti į bylą įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją, kad UAB „Šiaurės projektai“ bankrotą lėmė verslo nesėkmė, ir paneigtų nemokumo administratoriaus argumentus bei įrodymus, pateiktus tyčinio bankroto požymiams pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Pabrėžtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo nuo proceso pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, su kuriuo turėjo galimybę tartis dėl įrodymų, teiktinų atsikertant į pareiškimo argumentus, pobūdžio ir pakankamumo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė suinteresuoto asmens pateiktus papildomus įrodymus, nepaisydamas to, kad šie buvo pateikti pavėluotai ir teko du kartus atidėti bylos nagrinėjimą (2022 m. spalio 11 d., 2022 m. spalio 20 d. teismo posėdžiai). Be to, pareiškėjui 2022 m. lapkričio 7 d. pateikus patikslintą pareiškimą, suinteresuotam asmeniui buvo suteikta teisė pateikti tiek atsiliepimą, tiek papildomus įrodymus. Esant tokioms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pažeistos pareigos būti aktyviu, pripažintini nepagrįstais.

23. Kita vertus, spendžiant dėl apelianto (suinteresuoto asmens) su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimo, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia rimtus teisinius padarinius (prokuroras informuojamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; kreditoriai įgyja teisę reikšti tiesioginius ieškinius bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams; kt.). Dėl to, siekiant kiek įmanoma išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti aplinkybes, reikšmingas vertinant, ar UAB „Šiaurės projektai“ (ne)buvo privesta prie bankroto tyčia (arba tyčia esmingai pabloginta jau nemokios įmonės padėtis), yra pagrindas taikyti naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme išimtį ir priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Šių įrodymų priėmimas nagrinėjamu atveju neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, nes pareiškėjas, rengdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, susipažino su apelianto (suinteresuoto asmens) pateiktais naujais įrodymais ir atsiliepime į atskirąjį skundą pasisakė tiek dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo, tiek dėl jų turinio ir įrodomosios reikšmės. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą vertinti, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) piktnaudžiauja naujų įrodymų pateikimo teise.

24. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, vadovaudamasis šios nutarties 17-18 punktuose aptartais naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kriterijais, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto (suinteresuoto asmens) su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

25. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) 2023 m. kovo 8 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.

26. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 338 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) 2023 m. kovo 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsikerta į pareiškėjos BUAB „Šiaurės projektai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus. Toks procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Atsižvelgiant į tai, kad, pasibaigus skundo padavimo terminui, apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti, jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

29. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

30. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinių asmenų tyčinio bankroto institutas.

Dėl nagrinėjamu atveju BUAB „Šiaurės projektai“ bankroto pripažinimui tyčiniu taikytino teisinio reglamentavimo ir tyčinio bankroto pagrindų

31. Pareiškėja, 2022 m. birželio 6 d. pareiškimu prašydama bankrotą pripažinti tyčiniu, rėmėsi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ nuostatomis.

32. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).

33. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas, taip pat ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Taigi sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškimas BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas šios bendrovės valdymo organų veiksmais (neveikimu) 2018–2019 metų laikotarpiu, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Esant tokioms aplinkybėms, dėl BUAB „Šiaurės projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstina pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusias ĮBĮ materialiojo pobūdžio teisės normas.

35. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

36. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas. Šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

37. Kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jeigu nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-348-219/2019).

38. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-158-219/2017).

39. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

40. Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste; sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014, kt.).

41. BUAB „Šiaurės projektai“ nemokumo administratorius bendrovės bankrotą prašė pripažinti tyčiniu, remdamasis dviem pagrindais: bendrovės vadovas pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, įstatymo nustatyta tvarka neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); bendrovės veikla buvo organizuojama sąmoningai pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl BUAB „Šiaurės projektai“ faktinio nemokumo momento

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes tiek ĮBĮ, tiek JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle.

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės nemokumas nustatomas vertinant jos pradelstų įsipareigojimų santykį su puse į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tuo tarpu pagal JANĮ nuostatas – visų įmonės įsipareigojimų (ne tik pradelstų) santykį su į balansą įrašyto turto verte (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios įmonės nemokumo nustatymo kriterijus, yra materialiosios teisės normos, nustatant konkrečios įmonės tapimo nemokia momentą, remiamasi teisės normomis, kurios galiojo tuo metu, kai įmonė tapo faktiškai nemoki.

44. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nemokumo būsenai ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos (pažodinio) taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas ir 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės. Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

45. Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi balanso ir likvidumo testai. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai juridinio asmens mokumo būklei nustatyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023, kt.). Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie juridinio asmens realaus turto vertės, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, teismų praktikoje preziumuojama, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).

46. Pagal likvidumo testą vertinamos juridinio asmens galimybės vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas.

47. BUAB „Šiaurės projektai“ nemokumo administratorius pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad bendrovė 2018 m. pabaigoje buvo nemoki, nes pradelstų skolų suma viršijo pusę bendrovės realaus turto vertės. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovės pradelstų skolų kreditoriams suma 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 12 921,31 Eur, o realaus bendrovės turto (neįskaitant per vienerius metus gautinų sumų, kurių bendrovė faktiškai neturėjo ir šio turto negalėjo panaudoti atsiskaityti su kreditoriais) vertė buvo tik 6 627 Eur, priėjo prie išvados, kad 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki.

48. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) atskirajame skunde tvirtina, kad bendrovė buvo moki (vykdė veiklą, gavo pajamų, mokėjo atlyginimus darbuotojams, vykdė įsipareigojimus kitiems kreditoriams), pažyma apie 2018 m. gruodžio 31 d. pradelstus 12 921,31 Eur dydžio įsipareigojimus kreditoriams neturi teisinės reikšmės, nes su visais šioje pažymoje nurodytais kreditoriais buvo atsiskaityta laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. kovo 1 d.

49. Apeliacinės instancijos teismas, prieš pasisakydamas apie bendrovės turtinę padėtį 2018 m., atkreipia dėmesį į jos veiklos rezultatus ankstesniu laikotarpiu, t. y. 2017 m. VĮ Registrų centrui pateiktuose UAB „Šiaurės projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad 2017 m. bendrovė turėjo iš viso 21 954 Eur vertės turto (737 Eur ilgalaikis materialusis turtas, 21 217 Eur trumpalaikis turtas (16 064 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 5 153 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai)), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 97 603 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš Pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2017 m. veikė nuostolingai (nuostolis – 85 378 Eur).

50. UAB „Šiaurės projektai“ 2018 m. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 29 861 Eur vertės turto (5 105 Eur ilgalaikis materialusis turtas, 24 756 Eur trumpalaikis turtas (23 234 Eur gautinos sumos, 1 522 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 106 263 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš Pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2018 m. veikė nuostolingai (nuostolis – 753 Eur).

51. Įvertinus aptartų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, pažymėtina tai, kad bendrovė iš esmės neturėjo ilgalaikio turto, o trumpalaikio turto absoliučią dalį sudarė gautinos sumos. Per vienerius metus mokėtinos sumos gerokai viršijo viso turimo turto (įskaitant ir visas gautinas sumas, nevertinant galimybių jas realiai išieškoti) vertę. Bendrovė dvejus metus iš eilės (2017, 2018 metais) veikė nuostolingai. Nemokumo administratoriaus sudarytas bendrovės skolų tiekėjams sąrašas patvirtina, kad bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurių bendra suma buvo 12 921,31 Eur: UAB „Armabalt“ – 768,11 Eur; UAB „Construction Partners“ – 266,20 Eur, Fredex North LTD 960 Eur, Onyx NT – 8,71 Eur; OUREA – 6 140,29 Eur; UAB „Reikalų gausa“ – 165 Eur; UAB „Vartų sistemos“ – 1 938 Eur; UAB „Vauksa“ – 2 675 Eur. Tačiau byloje nustatyta, kad nurodytiems kreditoriams bendrovė įsipareigojimus įvykdė 2019 m. pradžioje: UAB „Vauksa“ ir UAB „Vartų sistemos“ skola padengta 2019 m. vasario 15 d., UAB „Armabalt“ – 2019 m. vasario 25 d.; UAB „OUREA“ – 2019 m. vasario 21 d.; UAB „Construction Partners“ – 2019 m. vasario 26 d.; UAB „Fredex Europa LTD“ – 2019 m. vasario 21 d.; UAB „Reikalų gausa“ – 2019 m. kovo 1 d. (DOK-37532). Esant tokiems bylos duomenims, apelianto teiginiai, kad bendrovė 2019 m. pradžioje padengė visus 2018 m. gruodžio 31 d. buvusius pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, yra pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

52. Aptarti bylos duomenys leidžia teigti, kad UAB „Šiaurės projektai“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2018 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į jos balansą įrašyto ir realiai turimo turto (neįskaičius debitorinių skolų, kurių išieškojimo galimybės nepagrįstos) sumos, tačiau finansiniai metai baigti su nedideliu nuostoliu (753 Eur), 2019 m. pradžioje bendrovė sumokėjo visas pradelstas skolas, toliau vykdė veiklą, turėjo galimybių uždirbti pajamų tam, jog tinkamai vykdytų pinigines prievoles kitiems kreditoriams (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ne vėliau kaip per 40 dienų po 2018 m. gruodžio 31 d. buvo imtasi priemonių atsiskaityti ir atsiskaityta su visais kreditoriais, kuriems įsipareigojimų įvykdymas buvo pradelstas. Esant tokiems bylos duomenims, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jau 2019 m. pradžioje tuometis bendrovės vadovas įgijo pareigą inicijuoti bendrovės nemokumo (bankroto) bylą.

53. Analizuojant UAB „Šiaurės projektai“ turtinę padėtį 2019 m., pažymėtina tai, kad bendrovės 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti tik 2021 m. birželio 15 d., o VĮ Registrų centrui pateikti 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. jau po to, kai UAB „Šiaurės projektai“ 2021 m. kovo 4 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

54. 2019 m. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 162 533 Eur vertės turto (4 278 Eur materialusis ilgalaikis turtas, 158 012 Eur trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), 243 Eur atsargos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 349 301 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Pagal UAB „Šiaurės projektai“ 2019 m. pelno (nuostolio) ataskaitą bendrovė 2019 m. veikė nuostolingai (nuostolis – 195 554 Eur).

55. Bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė 2019 m. pirmajame pusmetyje aktyviai vykdė veiklą ir gavo pajamų.

56. Iš sąskaitos Luminor banke matyti, kad bendrovė 2019 m. sausio 31 d. gavo 8 000 Eur iš UAB „Adavas“, 2019 m. vasario 1 d. – 10 000 Eur ir 2 000 Eur iš Noorgruppen AS, 2019 m. vasario 12 d. – 15 149 Eur iš Ahmadiyya Muslim–JAMAAT, 2019 m. vasario 15 d. – 10 230 Eur iš N Prosjekter, 2019 m. kovo 12 d. – 21 000 Eur iš UAB „Adavas“, 2019 m. kovo 20 d. – 3 700 Eur iš N Prosjekter, 2019 m. kovo 27 d. – 21 000 Eur iš UAB „Adavas“, 2019 m. kovo 28 d. – 1 011 Eur iš N Prosjekter, 2019 m. balandžio 2 d. – 9 000 Eur iš UAB „Adavas“, 2019 m. gegužės 15 d. – 60 000 Eur iš Ahmadiyya Muslim–JAMAAT , iš viso – 161 090 Eur.

57. Iš sąskaitos SEB banke matyti, kad bendrovė 2019 m. balandžio 23 d. iš UAB „Eikos statyba“ gavo 10 053,10 Eur, 2019 m. balandžio 25 d. iš UAB „Adavas“ – 16 000 Eur, 2019 m. gegužės 9 d. iš UAB „Eikos statyba“ – 6 371,94 Eur, 2019 m. gegužės 20 d. iš UAB „Eikos statyba“ – 9 434,81 Eur, iš viso – 41 859,75 Eur.

58. Iš sąskaitos Swedbank AB matyti, kad bendrovė 2019 m. balandžio 5 d. iš UAB „Eikos statyba“ gavo 12 000 Eur, 2019 m. balandžio 9 d. – 5 202,74 Eur, iš viso – 17 202,74 Eur.

59. Nurodyti duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais UAB „Šiaurės projektai“ iš vykdomos veiklos pavedimais į banko sąskaitas gavo iš viso – 220 152,49 Eur.

60. Kartu nurodytina tai, kad UAB „Šiaurės projektai“ banko sąskaitų Luminor banke, SEB banke, Swedbank AB) duomenys įrodo, jog nuo 2019 m. birželio mėn. bendrovės įplaukos gerokai sumenko. Į sąskaitą Luminor banke bendrovė 2019 m. spalio 1 d. gavo vos 1 949,55 Eur iš Noorgruppen AS. Bylos duomenimis, UAB „Sversa“ grynaisiais pinigais UAB „Šiaurės projektai“ sumokėjo: pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderį Nr. 1 – 16 940 Eur, pagal 2019 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderį Nr. 1 – 21 296 Eur, pagal 2019 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderį Nr. 1 – 17 600 Eur, iš viso – 55 836 Eur. Taigi pagal duomenis, kurie yra byloje, nuo 2019 m. birželio iki 2019 m. lapkričio mėn. bendrovės gautos pajamos – 57 785,55 Eur.

61. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2021 m. kovo 4 d. UAB „Šiaurės projektai“ būtų gavusi kokių nors pajamų.

62. Pažymėtina tai, kad 2019 m. pirmajame pusmetyje, kai bendrovė gaudavo nemažas pajamų sumas, buvo atlikta daug mokėjimų apeliantui (suinteresuotam asmeniui).

63. Luminor banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad apeliantas iš bendrovės, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal paskolos sutartį“, gavo iš viso 53 900 Eur sumą: 2019 m. vasario 1 d. – 5 000 Eur, 2019 m. vasario 4 d. – 2 000 Eur, 2019 m. vasario 12 d. – 5 000 Eur, 2019 m. vasario 22 d. – 21 000 Eur, 2019 m. vasario 23 d. – 4 500 Eur, 2019 m. gegužės 17 d. – 16 400 Eur .

64. Iš Luminor banko sąskaitos išrašo taip pat nustatyta, kad apeliantas iš bendrovės, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pagal s. f.), gavo iš viso 21 926 Eur: 2019 m. sausio 31 d. – 300 Eur, 2019 m. vasario 1 d. – 100 Eur, 110 Eur, 300 Eur (pavedimo Nr. 768) ir 300 Eur (pavedimo Nr. 781), 2019 m. vasario 12 d. – 350 Eur, 600 Eur ir 650 Eur, 2019 m. vasario 14 d. – 753 Eur, 2019 m. vasario 15 d. – 200 Eur, 1 400 Eur, 780 Eur ir 700 Eur, 2019 m. vasario 18 d. – 76 Eur, 2019 m. vasario 21 d. – 1 000 Eur, 2019 m. vasario 22 d. – 1 000 Eur, 2019 m. kovo 2 d. – 454 Eur, 2019 m. kovo 8 d. – 500 Eur ir 4 500 Eur, 2019 m. kovo 9 d. – 200 Eur, 2019 m. kovo 12 d. – 359 Eur, 2019 m. kovo 20 d. – 578 Eur, 2019 m. kovo 27 d. – 500 Eur, 2019 m. kovo 28 d. – 312 Eur, 2019 m. kovo 29 d. – 973 Eur, 2019 m. balandžio 2 d. – 148 Eur, 459 Eur, 1 100 Eur, 967 Eur ir 250 Eur, 2019 m. balandžio 3 d. – 300 Eur, 2019 m. balandžio 4 d. – 1 500 Eur ir 207 Eur.

65. Taigi apeliantui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. birželio mėn. iš bendrovės sąskaitos buvo išmokėta iš viso 75 826 Eur, t. y. 34,44 Eur proc. visų bendrovės įplaukų, gautų 2019 m. sausio-gegužės mėn.

66. Apeliantas, siekdamas pateisinti nurodytų pinigų sumų gavimą iš bendrovės, teigia, kad jis skolino bendrovės veiklai dideles pinigų sumas (paskolino 159 400 Eur), todėl, kai bendrovė 2019 m. pradžioje gavo daug įplaukų, jam buvo grąžinama paskola.

67. Pažymėtina tai, kad teismo proceso metu apeliantas (suinteresuotas asmuo) pripažino, jog rašytinių paskolų sutarčių nebuvo sudaryta. Nurodytai 159 400 Eur paskolos sumai pagrįsti pateikė jo asmeninės sąskaitos SEB banke išrašą, kad jis bendrovei 2018 m. pervedė iš viso 159 400 Eur (2018 m. lapkričio 7 d. – 55 000 Eur, 2018 m. lapkričio 14 d. – 40 000 Eur, 2018 m. lapkričio 19 d. – 9 400 Eur, 2018 m. gruodžio 15 d. – 17 000 Eur, 2018 m. gruodžio 20 d. – 38 000 Eur). Byloje nėra duomenų, kokiam terminui, kokiomis sąlygomis apeliantas skolino bendrovei lėšas.

68. Bendrovei uždirbant pakankamai pajamų, suprantamas apelianto (suinteresuoto asmens), kaip asmenines lėšas bendrovės veiklai skyrusio vadovo ir vieno iš akcininkų, interesas susigrąžinti skolą. Tačiau šis interesas negali būti įgyvendinamas pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

69. Pabrėžtina tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog, nepaisant bendrovės gaunamų nemažų pajamų, 2019 m. pirmąjį pusmetį nebuvo laiku vykdomos piniginės prievolės net darbuotojams. Pavyzdžiui: 1) R. C. darbo užmokesčio už 2019 m. vasario–kovo mėn. skola nesumokėta gera valia, priteista Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimu, kuris perduotas vykdyti priverstine tvarka, tačiau skola iki bankroto bylos iškėlimo neišieškota, bankroto byloje buvo patvirtintas 1 161,58 Eur dydžio šio darbuotojo reikalavimas; 2) S. K. darbo užmokesčio už 2019 m. vasario–balandžio mėn. skola nesumokėta gera valia, priteista Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 17 d. sprendimu, kuris perduotas vykdyti priverstine tvarka, tačiau skola iki bankroto bylos iškėlimo neišieškota, bankroto byloje buvo patvirtintas 5 446,89 Eur dydžio šio darbuotojo reikalavimas; 3) G. P. darbo užmokesčio už 2019 m. kovo–balandžio mėn. skola nesumokėta gera valia, priteista Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, kuris perduotas vykdyti priverstine tvarka, tačiau skola iki bankroto bylos iškėlimo neišieškota, bankroto byloje buvo patvirtintas 2 048,14 Eur dydžio šio darbuotojo reikalavimas; 4) E. K. nesumokėtas darbo užmokestis už 2019 m. sausio–balandžio mėn., priteistas Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, kuris perduotas vykdyti priverstine tvarka, tačiau skola iki bankroto bylos iškėlimo neišieškota, bankroto byloje buvo patvirtintas 8 005,22 Eur dydžio šio darbuotojo reikalavimas; 5) A. M. darbo užmokesčio už 2019 m. vasario–balandžio mėn. skola nesumokėta gera valia, priteista Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, kuris perduotas vykdyti priverstine tvarka, tačiau skola iki bankroto bylos iškėlimo neišieškota, bankroto byloje buvo patvirtintas 6 915,87 Eur dydžio šio darbuotojo reikalavimas; 6) S. M. (S. M.) nesumokėtas darbo užmokestis už 2019 m. gegužės–birželio mėn., priteistas Darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu, kuris perduotas vykdyti priverstine tvarka, tačiau skola iki bankroto bylos iškėlimo neišieškota, bankroto byloje buvo patvirtintas 1 498,31 Eur dydžio šio darbuotojo reikalavimas; 7) D. R. darbo užmokesčio už 2019 m. sausio–gegužės mėn. skola nesumokėta gera valia, priteista Darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 10 d. sprendimu, kuris perduotas vykdyti priverstine tvarka, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo skola neišieškota, bankroto byloje buvo patvirtintas 1 654,47 Eur dydžio šio darbuotojo reikalavimas. Iškėlus bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtintų darbuotojų finansinių reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio bendra suma 96 178,98 Eur (po mokesčių, išmokėtina suma), su palūkanomis, netesybomis, ir kt. – 117 551,09 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

70. Taigi 2019 m. sausio-gegužės mėn. apeliantui (suinteresuotam asmeniui) buvo išmokamos didelės pinigų sumos paskolai, kurios grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, grąžinti, tuo tarpu su darbuotojais, kurie uždirba bendrovei pajamas, nebuvo tinkamai atsiskaitoma. Atskirojo skundo argumentai, kad darbuotojams buvo iš dalies mokama, nepateisina situacijos, kai bendrovė iš gaunamų pajamų nesumokėdama darbuotojams viso darbo užmokesčio, kurio suma – nedidelė, išmoka dideles sumas bendrovės vadovui ir akcininkui kaip paskolos, kurios grąžinimo terminas nenustatytas, sugrąžinimą.

71. Be to, bylos duomenys rodo, kad, nors 2019 m. pradžioje bendrovė sumokėjo visas 2018 m. gruodžio 31 d. buvusias pradelstas skolas kreditoriams, tačiau kaupėsi naujos pradelstos skolos. Apelianto (suinteresuoto asmens) su atskiruoju skundu pateiktame restruktūrizavimo plano projekte, kuris buvo patvirtintas UAB „Šiaurės projektai“ 2020 m. sausio 7 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, nurodyta, kad nuo 2019 m. vasario 28 d. laiku neapmokamos sąskaitos, kurių sumos – gana nedidelės (pvz., kreditoriams UAB „Hostlita“, R. servisas, UAB „Leranta“, V. S.,, UAB „Arpekas“, UAB „Construction partners“, UAB „Karžygis“, UAB „Sabelijos prekyba“, kt. (5. Kreditorių sąrašas).

72. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) teigia, kad jis iš bendrovės gautus pinigus naudojo ne sau, o bendrovės darbams užsienyje vykdyti: 2019 m. vasario 15 d. įnešė į įmonės sąskaitą 5 350 Eur; 2019 m. birželio 18 d. – liepos 9 d. pervedė 27 000 Eur, 2019 m. liepos 9 d. – 7 520 Eur darbams užsienyje finansuoti.

73. Iš apelianto su atskiruoju skundu pateikto jo asmeninės sąskaitos Swedbank AB išrašo matyti, kad V. M., kaip rangovo, veikusio pagal UAB „Šiaurės projektai“ ir Baudiensteilstungen VM 2019 m. vasario 21 d. sudarytą statybos rangos sutartį dėl objekto Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), statybos, vadovui apeliantas 2019 m. pervedė: 2019 m. birželio 18 d. 7 500 Eur, 2019 m. birželio 19 d. – 2 500 Eur, 2019 m. liepos 2 d. – 10 000 Eur, 2019 m. liepos 9 d. – 7 000 Eur, 2019 m. liepos 2 d. – 7 520 Eur, iš viso – 34 520 Eur.

74. Dėl 2019 m. vasario 15 d. apelianto sumokėtos į bendrovės sąskaitą 5 350 Eur sumos atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš UAB „Šiaurės projektai“ sąskaitos Luminor banke matyti, jog nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vasario 15 d. apeliantui iš bendrovės sąskaitos, nurodant „Pagal s. f.“, pervesta iš viso 6 033 Eur, vien 2019 m. vasario 15 d. atlikti keturi pavedimai (200 Eur, 1 400 Eur, 780 Eur, 700 Eur). Apeliantas neatskleidžia, kodėl bendrovė, 2019 m. pirmąjį pusmetį gaudama nemažas pajamas iš vykdomos veiklos, pati nefinansavo darbų užsienyje, o pervedinėjo dideles pinigų sumas vadovui ir akcininkui, kuris jau kaip asmenines lėšas mokėjo bendrovės projektui užsienyje finansuoti.

75. Bylos duomenų analizė suponuoja išvadą, kad UAB „Šiaurės projektai“ lėšomis apeliantas disponavo kaip savo asmeninėmis.

76. Iš bendrovės sąskaitos SEB banke matyti, kad 2019 m. kreditoriai aktyviai ėmėsi priverstinio skolų išieškojimo: VSFV 2019 m. spalio 3 d. areštavo 3 762,08 Eur sumą įmokų skolai už 2019 m. birželio mėn., 2019 m. spalio 7 d. – 3 478,16 Eur sumą skolai už 2019 m. liepos mėn., 2019 m. spalio 10 d. – 749,88 Eur sumą skolai už 2019 m. liepos mėn., 2019 m. spalio 15 d. – 2 939,12 Eur sumą skolai už 2019 m. rugpjūčio mėn., 2019 m. spalio 23 d. – 128,36 Eur sumą skolai už 2019 m. rugsėjo mėn.; 2019 m. lapkričio 25 d. – 423,57 Eur sumą skolai už 2019 m. spalio mėn.

77. 2019 m. spalio 9 d. antstoliai D. B. ir D. K. areštavo atitinkamai 939,49 Eur ir 8,71 Eur sumas, 2019 m. spalio 18 d. antstolė B. P. – 685,94 Eur, 2019 m. lapkričio 12 d. antstolis R. V. – 7 660,81 Eur sumą, 2019 m. lapkričio 7 d., antstolė B. P. – 3 088,16 Eur, 2019 m. lapkričio 11 d. antstolis A. N. – 619,50 Eur, 2019 m. lapkričio 12 d. antstolis D. B. – 9 102,87 Eur sumą, 2019 m. lapkričio 13 d. antstolė B. P. – 2 428,36 Eur, 6 691,41 Eur ir 6 650,89 Eur, sumas, 2019 m. lapkričio 27 d. antstolis R. V. – 12 504,21 Eur ir 14 524,84 Eur, 2019 m. gruodžio 2 d. antstolis G. B. – 11 963,99 Eur, 2019 m. gruodžio 6 d. antstolis I. G. – 2 424,79 Eur ir 2 180,04 Eur.

78. Iš aptartų SEB banko sąskaitos duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 9 d. šioje sąskaitoje nebuvo lėšų, bet kreditorių reikalavimu buvo areštuota bendra 93 002,18 Eur suma nutarties 76–77 punktuose nurodytiems reikalavimams patenkinti.

79. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties apelianto (suinteresuoto asmens) su atskiruoju skundu pateikto restruktūrizavimo plano projekto turinys įrodo, jog 2019 m. pabaigoje bendrovės finansinė padėtis buvo kritinė. Mažiausiai 28 kreditoriams 2019 m. gruodžio 9 d. buvo pradelsta sumokėti ne mažesnė kaip 93 431,27 Eur suma (atsižvelgiant į tai, kad UAB „Arinstata“ skola pradelsta ne nuo 2020 m. sausio 2 d., kaip nurodyta restruktūrizavimo plane, bet nuo 2019 m. spalio 8 d. (t. 1, b. l. 96), ir neįskaičius UAB „Aivaro projektai nuo 2019 m. vasario 28 d. nesumokėtos, remiantis neištaisytais defektais, 2 630 Eur sumos). Restruktūrizavimo plane ir kitiems kreditoriams pradelstų skolų datos nurodytos netiksliai, t. y. nurodytos vėlesnės, nors pagal kitus bylos duomenis mokėjimo terminai suėję anksčiau (pvz., dėl UAB „AUTO TRANSPORT LOGISTICS“ nurodyta, kad pradelsta nuo 2019 m. spalio 17 d., nors pradelsta nuo 2019 m. liepos 30 d. (t. 1, b. l. 123).

80. Be to, pats apeliantas (suinteresuotas asmuo) 2021 m. spalio 29 d. paaiškinime nemokumo administratoriui nurodė, kad jau nuo 2019 m. balandžio–gegužės mėn. UAB „Šiaurės projektai“ finansinė padėtis ženkliai blogėjo, bendrovė neturėjo lėšų atsiskaityti už teikiamas paslaugas (pvz., UAB „TELE 2“ ir kt.), su darbuotojais, subrangovais, prekių tiekėjais (t. 4, b. l. 73).

81. Taigi apeliantas, būdamas bendrovės vadovas ir geriausiai žinodamas realią bendrovės finansinę padėtį, jau 2019 m. balandžio–gegužės mėn. suprato jos rimtumą. Apeliantas neabejotinai žinojo apie pradelstas skolas kreditoriams, vykdomus priverstinius skolų išieškojimus. Ta aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. įvyko UAB „Šiaurės projektai“ akcininkų visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teikia pagrindą daryti išvadą, jog apeliantas ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio mėn. buvo (turėjo būti) išsianalizavęs ir susisteminęs bendrovės veiklos ir įsipareigojimų kreditoriams duomenis (nes apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 30 dienų). Apeliantui ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 1 d. turėjo būti žinoma, kad bendrovė 2019 m. gruodžio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo dieną bus pradelsusi ne mažiau kaip 104 360,51 Eur, kuriems padengti nėra pakankamai lėšų ir turto (tokie duomenys aiškūs iš parengto restruktūrizavimo plano 5. Kreditorių sąrašas, be to, iš VSDFV 2019 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (7.2)VRE-SP2-108291 „Dėl UAB „Šiaurės projektai“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriame konstatuota, kad išieškoma UAB „Šiaurės projektai“ skola 2019 m. spalio 16 d. – 10 929,24 Eur). 2019 m. balanse buvo deklaruotas 162 533 Eur vertės turtas. Akivaizdu, kad 2019 m. gruodžio 1 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai (ne mažiau kaip 104 360,51 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (81 266,50 Eur), net neatsižvelgiant į tai, kad 158 012 Eur vertės turtas buvo per vienerius metus gautinos sumos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

82. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad UAB „Šiaurės projektai“ 2019 m. gruodžio 1 d. neabejotinai buvo nemoki, nes bendrovė nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

83. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, UAB „Šiaurės projektai“ laiku nevykdant turtinių prievolių, kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) dar 2017 m. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Šiaurės projektai“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Šiaurės projektai“. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-640-881/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02521-2017-5) nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį, kuria atsakovei UAB „Šiaurės projektai“ iškelta bankroto byla, nustatęs, kad bendrovė 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. sausio 29 d. tiesiogiai į VSDFV biudžetą sumokėjo atitinkamai 1 250 Eur ir 1 000 Eur. Be to, VSDFV Vilniaus skyriui 2018 m. sausio 29 d. pateiktu prašymu atsakovė įsipareigojo likusią (po ieškinio pateikimo padidėjusią) skolos VSDFV biudžetui dalį sumokėti per 2018 m. vasario mėn., tam VSDFV neprieštaravo.

84. Tačiau skolos VSDFV kaupėsi. VSDFV 2019 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (7.2)VRE-SP2-108291 „Dėl UAB „Šiaurės projektai“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nuspręsta išieškoti iš bendrovės turto skolą, kuri 2019 m. spalio 16 d. buvo 10 929,24 Eur. VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. DV_V-10545 „Dėl draudėjo UAB „Šiaurės projektai“ veiklos nevykdymo fakto nustatymo“ nurodė, kad UAB „Šiaurės projektai“ 2019 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų. 2019 m. lapkričio 7 d. skola VSDFV buvo 11 071,10 Eur VSD įmokų ir delspinigių. UAB „Šiaurės projektai“ paskutinę įmoką sumokėjo 2019 m. gegužės 13 d. VSDFV 2019 m. spalio 4 d. nurodymu kredito įstaiga nurašė lėšas iš bendrovės sąskaitos. Kadangi iki 2019 m. lapkričio 4 d. UAB „Šiaurės projektai“ reikalavimo dėl dokumentų pateikimo neįvykdė ir valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo nesumokėjo, VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. DV_V-10545 konstatavo, kad UAB „Šiaurės projektai“ veiklos nevykdo.

85. VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą UAB „Šiaurės projektai“. Teismas, nustatęs, kad UAB „Šiaurės projektai“ 2020 m. vasario 7 d. sumokėjo VSDFV biudžetui 11 501,87 Eur sumą, 2020 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Šiaurės projektai“ bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-2391-779/2020).

86. 2021 m. sausio 26 d. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šiaurės projektai“ kreipėsi bendrovės pirmosios eilės kreditorius (darbuotojas). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. kovo 16 d., iškelta UAB „Šiaurės projektai“ bankroto byla.

87. Aptarti duomenys patvirtina, kad UAB „Šiaurės projektai“ jau nuo 2017 m. susidūrė su nuolatiniais finansiniais sunkumais, t. y. finansiniai sunkumai nebuvo laikini, o vėliausiai 2019 m. gruodžio 1 d. neabejotinai buvo nemoki, nes nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). .

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio

88. Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

89. BUAB „Šiaurės projektai“ nemokumo administratorius, prašydamas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, rėmėsi tuo, kad suinteresuotas asmuo (apeliantas), bendrovei esant nemokiai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų.

90. Pirmosios instancijos teismas instancijos pažymėjęs, kad, 2019 m. birželio mėn. sustojus užsienio kontrahentų atsiskaitymams su UAB „Šiaurės projektai“, jos vadovas dar tam tikrą laiką galėjo tikėtis vėlesnio atsiskaitymo, todėl jo delsimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nepaisant pradelstų skolų kreditoriams, iš dalies galima pateisinti iki 2020 m. sausio mėn. pabaigos, tačiau vadovo neveikimas, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2020 m. vasario mėn. pradžios, sudaro pagrindą spręsti dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio.

91. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Neinicijavimas laiku nemokumo (bankroto) bylos patenka į blogo juridinio asmens valdymo (neveikimu) sąvoką (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), todėl, jeigu delsimas yra sąmoningas, be to, atliekant tam tikrus veiksmus, rodančius siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, gali būti pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu ir pagal JANĮ nuostatas.

92. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Šiaurės projektai“ 2019 m. gruodžio 1 d. neabejotinai atitiko nemokios įmonės statusą – ji nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, o pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pagal tuo metu galiojusios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

93. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnį, nurodyta, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jeigu finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

94. Nagrinėjamu atveju UAB „Šiaurės projektai“ 2019 m. gruodžio 1 d. neabejotinai buvo faktiškai nemoki. Tuometis bendrovės vadovas (apeliantas) sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame 2019 m. gruodžio 2 d. priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o 2020 m. sausio 7 d. visuotiniame susirinkime patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas. Tačiau dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesikreipta, nes 2020 m. sausio 13 d. vienas iš kreditorių – VSDFV Vilniaus skyrius – kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti UAB „Šiaurės projektai“ bankroto bylą. Bankroto byla nebuvo iškelta dėl to, kad UAB „Šiaurės projektai“ 2020 m. vasario 7 d. sumokėjo VSDFV biudžetui 11 501,87 Eur skolą. Tačiau pažymėtina tai, kad nurodyta skola kreditoriui, kuris inicijavo bankroto bylą, sumokėta ne UAB „Šiaurės projektai“, bet kitos bendrovės (UAB „Domeu“, kurios akcininkas yra apeliantas (suinteresuotas asmuo), lėšomis. Taigi apeliantas, siekdamas išvengti nemokumo (bankroto) bylos faktiškai nemokiai UAB „Šiaurės projektai“ iškėlimo, dar labiau pablogino nemokios bendrovės turtinę padėtį, nes atsirado dar vienas kreditorius – UAB „Domeu“ ir nemokios bendrovės skolos dar labiau išaugo.

95. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apeliantas pagrįstai dėjo pastangas išsaugoti UAB „Šiaurės projektai“ veiklą, pagrįstai tikėjosi atkurti nemokios įmonės mokumą, tačiau bylos duomenys neteikia pagrindo tokią apelianto poziciją pripažinti pagrįsta.

96. Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo siekį atkurti ir išsaugoti bendrovės veiklą rodo tai, jog apdraudė bendrovės civilinę atsakomybę 3 000 000 Eur suma, pažymėtina tai, jog UAB „Šiaurės projektai“ civilinės atsakomybės sutartis sudaryta 2019 m. vasario 5 d., kai bendrovė iš tiesų vykdė veiklą ir siekė uždirbti pajamų, draudimo apsauga nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 5 d. Apeliantas nepateikė duomenų, kad jis, 2019 m. pabaigoje suvokdamas kritinę bendrovės finansinę padėtį ir turėdamas realų siekį visgi atkurti mokumą bei išsaugoti veiklą, būtų sudaręs bendrovės civilinės atsakomybės sutartį ir vėlesniam laikotarpiui (CPK 12, 178 straipsniai).

97. Apelianto teiginiai, kad bendrovė 2020 m. vykdė veiklą, uždirbo net 193 447 Eur grynojo pelno, yra deklaratyvūs, jiems pagrįsti, be apelianto jau po bankroto bylos iškėlimo parengto 2020 m. balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytuose dokumentuose įrašytų duomenų realumą. Būtent buvusiam bendrovės vadovui (apeliantui) tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti 2020 m. bendrovės vykdytos veiklos ir balanse, pelno (nuostolio) ataskaitose deklaruotų duomenų tikrumą (CPK 12, 178 straipsniai).

98. Pabrėžtina tai, kad byloje nustatyta, jog nuo 2019 m. spalio 31 d. bendrovė negavo jokių pajamų. Be to, viešai prieinamais www.rekvizita.lt duomenimis, nuo 2020 m. sausio 9 d. bendrovėje nebuvo nė vieno darbuotojo (apdraustojo) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to po to, kai UAB „Domeu“ lėšomis 2020 m. vasario 7 d. buvo padengta skola VSDFV, iki bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo skolų VSDFV, ką itin akcentuoja apeliantas atskirajame skunde, teigdamas apie sėkmingą ir pelningą bendrovės veiklą 2020 m.

99. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. sausio 7 d. restruktūrizavimo plano projekte, be kita ko, buvo pateiktas bendrovės skolininkų (debitorių), sąrašas (bendra gautinų skolų suma – 266 077,75 Eur), iš kurio matyti, kad iš By Nordic Design AS gautina 37 667 Eur dydžio skola pradelsta net 824 dienas, iš 3 Bet As gautina 42 738,32 Eur dydžio skola pradelsta net 414 dienų, iš ET GODT LIV & EN TRYGG FRAMTID AS gautina 149 923 Eur dydžio skola pradelsta net 171 dieną, iš UAB „Adavas“ gautina 21 749,43 Eur dydžio skola pradelsta 166 dienas, iš UAB „Naresta“ gautina 14 000 Eur dydžio skola pradelsta 97 dienas (2020 m. sausio 7 d. restruktūrizavimo plano projekto 9 punktas). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 2020 m. būtų imtasi veiksmų išsiieškoti dideles skolų sumas, kurių sumokėjimo terminai pradelsti daug, juolab nėra įrodymų, kurie pagrįstų nurodytų skolų sumų išieškojimo galimybių realumą (CPK 12, 178 straipsniai).

100. Apelianto pateiktos UAB „Šiaurės projektai“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos Vokietijos bendrovei Ahmadiyya Muslim (duomenys neskelbtini), taip pat Vokietijos mokesčių inspekcijos dokumentai apie UAB „Šiaurės projektai“ skaičiuotus mokesčius už jau gautas pajamas savaime neįrodo, kad UAB „Šiaurės projektai“ turėjo neabejotiną pagrindą gauti iš kontrahentų neapmokėtose sąskaitose nurodytas pinigų sumas ir kad Vokietijos bendrovė nepagrįstai nurodytų sąskaitų neapmokėjo. Pažymėtina tai, kad teismo proceso metu į bylą nepateikta konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Šiaurės projektai“ tinkamai įvykdė įsipareigojimus užsienio kontrahentams (kad buvo atlikti konkretūs darbai (atliktų darbų aktai), nupirktos ir perduotos medžiagos ar pan.). Be to, nėra įrodymų, kad nuo 2019 m. vidurio, kai užsienio kontrahentai nutraukė mokėjimus, buvo imtasi realių veiksmų skoloms išieškoti (be kelių el. laiškų, kitų įrodymų byloje nėra).

101. Esant tokiems bylos duomenims, apelianto teiginiai apie 2020 m. uždirbtą pelną ir siekį atkurti bendrovės finansinę padėtį prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

102. Taip pat nustatyta, kad bendrovės vadovas 2019, 2020 metais neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 ir 2020 metus buvo pateikti. Tačiau, patikrinus VĮ Registrų centrui pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 ir 2020 metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. jau po to kai UAB „Šiaurės projektai“ buvo iškelta bankroto byla. Dėl to darytina išvada, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) 2019 ir 2020 metais nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų ir, pasibaigus finansiniams metams, nerengė finansinės atskaitomybės dokumentų bei neteikė jų Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

103. Įvertinus bylos duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, UAB „Šiaurės projektai“ vykdant sutartis su užsienio įmonėmis, bendrovės vadovas galėjo tikėtis atsiskaitymo ir atkurti bendrovės mokumą. Tačiau toks tikėjimas turėjo būti pagrįstas realiais veiksmais, o nepavykus gauti atsiskaitymo per protingą terminą, be to, bendrovei nevykdant kitų projektų, turėjo būti kreipiamasi dėl bankroto bylos faktiškai nemokiai bendrovei iškėlimo. Jau nurodyta, kad vienas iš bendrovės kreditorių – VSDFV Vilniaus skyrius – 2020 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bendrovei bankroto bylą. Skolą VSDFV Vilniaus skyriui 2020 m vasario 7 d. padengė kita apelianto (suinteresuoto asmens) valdoma įmonė – UAB „Domeu“, nes UAB „Šiaurės projektai“ neturėjo lėšų padengti įsipareigojimus VSDFV Vilniaus skyriui. Taip UAB „Šiaurės projektai“ įgijo dar vieną kreditorių – UAB „Domeu“. Taigi toks suinteresuoto asmens delsimas kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą UAB „Šiaurės projektai“ sudaro pagrindą pripažinti sąmoningai blogą bendrovės valdymą ir tyčinį bankrotą (ĮBĮ ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas; JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Dėl tyčinio bankroto požymio, numatyto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte

104. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jeigu veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

105. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien formalus atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas nėra tyčinio bankroto pagrindas. Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

106. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, jog kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

107. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo iš bendrovės 2019 m. gavo daugiau nei 100 000 Eur ir taip itin pablogino bendrovės finansinę padėtį bei atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais galimybes. Be to, bendrovė vėlavo vykdyti įsipareigojimus VSDFV Vilniaus skyriui, tik iš dalies atsiskaitė su darbuotojais.

108. Jau nurodyta, kad nėra UAB „Šiaurės projektai“ ir apelianto (suinteresuoto asmens) sudarytų rašytinių paskolos sutarčių, kuriose būtų nustatyti apelianto perduotų bendrovei pinigų grąžinimo terminai ir sąlygos. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad 2019 m. pirmajame pusmetyje, kai iš UAB „Šiaurės projektai“ sąskaitų apeliantui buvo pervestos didelės sumos, nurodant „pagal paskolos sutartį“, „pagal s. f.), bendrovės įsipareigojimų apeliantui įvykdymo terminai buvo suėję, juolab kad būtų pradelsti daugiau nei kitiems kreditoriams. Pavyzdžiui, buvo 2 darbuotojai, kuriems darbo užmokestis nebuvo sumokėtas nuo 2018 m. lapkričio mėn., su absoliučia dauguma darbuotojų nebuvo laiku ir tinkamai atsiskaitoma nuo 2019 m. sausio mėn., kreditorei UAB „Conresta“ 11 154,87 Eur dydžio skola buvo pradelsta nuo 2019 m. vasario 19 (t. 1, b. l. 103-108), sąskaitos kitiems kreditoriams neapmokamos nuo 2019 m. kovo mėn. (žr. restruktūrizavimo plano projekto duomenis (5. Kreditorių sąrašas. Neapmokėtos sąskaitos). Kai iš UAB „Sversa“ 2019 m. rugsėjo–spalio mėn. grynaisiais pinigais buvo gauta 55 836 Eur suma, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams gerokai viršijo nurodytą 55 836 Eur sumą, tačiau ši net 47 931,54 Eur apimtimi panaudota įsipareigojimams apeliantui padengti.

109. Ta aplinkybė, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) buvo didžiausias UAB „Šiaurės projektai“ kreditorius jam jokiu būdu nesuteikė prioriteto prieš kitus kreditorius, kuriems piniginių prievolių įvykdymo terminai buvo iš anksto ir aiškiai apibrėžti ir kurie tuo metu, kai didelės bendrovės lėšų sumos buvo pervedamos apeliantui, jau buvo pradelsti.

110. Bylos duomenų analizė teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad, pervedant apeliantui itin dideles pinigų sumas ir nepadengiant ir (arba) tik nedidele dalimi padengiant įsipareigojimus kitiems kreditoriams, kurių reikalavimų įvykdymo terminai buvo aiškiai apibrėžti ir jau pradelsti, buvo pažeidžiamas atsiskaitymų eiliškumas pagal CK 6.930¹ straipsnį. Nors byloje nustatyta, kad bendrovė 2019 m. vasario mėn. iš dalies vykdė įsipareigojimus kreditoriams, įvertinus itin didelę apelianto 2019 m. vasario, kovo ir gegužės mėn. iš bendrovės gautą pinigų sumą ir tai, jog bendrovė 2018 metais veikė nuostolingai, tokie veiksmai vedė bendrovę prie nemokumo.

111. Išmokant apeliantui itin dideles bendrovės lėšų sumas, jam sąmoningai buvo suteikiamas prioritetas prieš visus kitus kreditorius. Kai UAB „Šiaurės projektai“ tapo faktiškai nemoki ir nebuvo realaus pagrindo tikėtis, kad pavyks atkurti bendrovės mokumą taip, jog pavyktų atsiskaityti su kreditoriais, kuriems pradelstų reikalavimų suma viršijo 100 000 Eur, apeliantui buvo padengta 47 931,54 Eur dydžio skola, taip sąmoningai pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių teisėtus interesus ir esmingai pabloginant jau faktiškai nemokios bendrovės būklę (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

112. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas ne tik sąmoningai neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Šiaurės projektai“ iškėlimo, bet ir toliau tęsė nemokios bendrovės veiklą tol, kol ši gavo pajamų, kurių didžioji dalis panaudota atsiskaityti su juo pačiu, o kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo iš esmės panaikintos.

113. Apelianto išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai, apeliacijos instancijos teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad jam prioritetiškai išmokant itin dideles bendrovės lėšų sumas (skoloms, kurių grąžinimo terminai nebuvo aiškiai apibrėžti, padengti), buvo sąžiningai siekiama užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek bendrovė, tiek apeliantas projektui Vokietijoje ((duomenys neskelbtini)) vykdyti pervedė daug lėšų (Baudienstleistungen VM direktoriui V. M.), tačiau po to, kai 2019 m. rugpjūčio 5 d. apeliantas išsiuntė nurodytam asmeniui pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir netesybų bei nuostolių sumokėjimo, byloje nėra visiškai jokių duomenų, ar buvo siekiama nurodytų nuostolių ir netesybų iš šio kontrahento išieškojimo. Be to, prioritetiškai atsiskaitant su apeliantu, buvo perleidžiama itin didelė bendrovės lėšų dalis, nepaliekant galimybės atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais. Bankroto bylos duomenys patvirtina, kad su kreditore UAB „Conresta“, kuriai įsipareigojimų įvykdymas pradelstas nuo 2019 m. spalio 8 d., taip ir liko neatsiskaityta, neatsiskaityta ir su darbuotojais, kuriems darbo užmokesčio skola nesumokėta nuo 2019 m. sausio mėn., su R. servisu, kuriam skola nesumokėta nuo 2019 m. kovo mėn. ir kt.

114. Pabrėžtina tai, kad, jau nurodyta, jog 2019 m. antrajame pusmetyje bendrovės pajamos gerokai sumenko, tačiau UAB „Sversa“ grynaisiais pinigais UAB „Šiaurės projektai“ sumokėjo: pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderį Nr. 1 – 16 940 Eur, pagal 2019 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderį Nr. 1 – 21 296 Eur, pagal 2019 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderį Nr. 1 – 17 600 Eur, iš viso – 55 836 Eur. Byloje nėra duomenų, kad nurodyta pinigų suma buvo panaudota atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti (su darbuotojais nebuvo tinkamai atsiskaitoma ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės). Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas teigia, jog iš UAB „Sversa“ gauta suma buvo panaudota ne pradelstiems kreditorių reikalavimams padengti, bet išmokėta suinteresuotam asmeniui (apeliantui). Tačiau apeliantas ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių konkrečių duomenų, kuriems gi kreditoriams sumokėtos skolos iš UAB „Sversa“ gautomis lėšomis (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu iš byloje esančio Apyvartos žiniaraščio, kurio duomenų apeliantas nekvestionuoja, matyti, kad 2019 m. gruodžio mėn. apeliantas iš bendrovės gavo 55 885,78 Eur sumą (449 – akcininko paskola), dėl to padengta bendrovės 47 931,54 Eur dydžio skola apeliantui, kaip atskaitingam, asmeniui (t. 5, b. l. 130–131). Apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų iš UAB „Sversa“ grynaisiais pinigais gautos sumos panaudojimą kitų kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 12, 178 straipsniai). Kai byloje yra paties apelianto pasirašyti kasos pajamų orderiai, patvirtinantys 55 836 Eur sumos grynaisiais gavimą iš UAB „Sversa“ 2019 m. rugsėjo–spalio mėn., ir nėra jokių duomenų, jog nurodytos lėšos panaudotos pradelstiems kreditorių reikalavimams padengti, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas, kaip bendrovės vadovas, neabejotinai žinodamas apie bendrovės faktinį nemokumą, esmingai blogino nemokios įmonės padėtį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

115. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovė, gavusi iš UAB „Sversa“ 55 836 Eur sumą, pirmiausiai turėjo atsiskaityti su darbuotojais, kuriems įsiteisėjusiais darbo ginčo nagrinėjimo organų sprendimais priteistos sumos buvo išieškomos priverstine tvarka, be to, padengti skolą VSDFV pagal 2019 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (7.2)VRE-SP2-108291 dėl 2019 m. spalio 16 d. buvusios 10 929,24 Eur skolos. Taip būtų išvengta naujo kreditoriaus (UAB „Domeu“), kurio lėšomis sumokėta bendrovės skola VSDFV, atsiradimo.

116. Nemokios bendrovės turtinės padėties dar didesnį pabloginimą lėmė sąmoningai blogas valdymas, bet ne verslo nesėkmė, kaip siekė įrodyti apeliantas (suinteresuotas asmuo) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nėra pagrindo vertinti, kad apeliantas, būdamas verslininkas, nesuprato bendrovėje susiklosčiusios finansinės situacijos kritiškumo, nesuvokė, jog dėl pirmiau nurodytų netinkamo valdymo veiksmų bendrovės kreditoriai neturės galimybių patenkinti savo reikalavimų iš bendrovės turto.

117. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės, jog bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų padengti pradelstus įsipareigojimus VSDFV, darbuotojams, be to, neatsiskaitydama su ankstesniais tos pačios eilės, kaip apeliantas, kreditoriais, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai suėjo anksčiau, akivaizdžiai ir sąmoningai teikė prioritetą atsiskaitymui su apeliantu, tai iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį bei eliminavo bet kokią galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalies 2 punktas).

118. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

119. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje konkrečioje situacijoje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias bankroto teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

120. Apelianto (suinteresuoto asmens) atskirojo skundo netenkinus, jo turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos.

121. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jiems klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.