Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-167-1042/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-24
Bylos Nr.: e2A-167-1042/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15777-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: Ž. J.
Atsakovas: A. K.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“, B. K.

Kategorijos

2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-167-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15777-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6.; 2.6.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Ž. J.-S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2592-454/2023 pagal ieškovės Ž. J. – S. ieškinį atsakovams A. K., A. K. dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, B. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Ž. J. – S. ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovų A. K. ir A. K., ieškovei solidariai 29 638,35 Eur trūkumų šalinimo išlaidų; 2) priteisti iš atsakovų ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 100 Eur už sąmatų sudarymą, 181,50 Eur už defektų apžiūros akto sudarymą, 605 Eur už defektų šalinimui būtinų atlikti statybos darbų kiekių nustatymo ir jų vertės įvertinimo akto parengimą, išlaidas už teismo ekspertizę, 2200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir žyminį mokestį.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties 6.2 punkte šalys numatė, jog ginčo turtas - sodo namelis, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, taip pat ir paslėptų daikto trūkumų. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad sodo namelis yra naujos statybos - 2016 metų, pamatai betoniniai. Ieškovei atkasus pamatus paaiškėjo, kad pamatai nėra betoniniai, o iš keramikinių plytų, kilo abejonės dėl pamato įgilinimo. Remiantis uždarosios akcinės bendrovės “B. s.“ esamo statinio defektų apžiūros aktu Nr. SD Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sodo namelio pastato laikančios konstrukcijos yra įrengtos netinkamai, neužtikrina esminio statinio reikalavimo - mechaninio pastovumo. Buvo atidengtas pastato pamatas iš kiemo pusės. Nustatyta, kad pamato įgilinimas yra apie 40 cm nuo žemės paviršiaus, įrengiant rostverką panaudotos neleistinos medžiagos, įgeriančios drėgmę; pastato laikančios konstrukcijos - medinis karkasas yra įrengtas nepatikimai, neužtikrina esminio statinio reikalavimo - mechaninio pastovumo. Pastato antžeminės konstrukcijos (karkasinės sienos, grindys ir denginio konstrukcijos) turi daugybinius nuokrypius nuo projektinės padėties, jie viršija leistinas ribas, todėl jas būtina atstatyti į projektinę padėtį ir sustiprinti, be to pastato medinis karkasas yra įrengtas nepatikimai. Taip pat nustatyta, kad mansardos stogo šlaitinė atitvara yra akivaizdžiai išlinkusi, įlinkis sudaro iki 3,5 cm. 2023 m. balandžio 7 d. teismo eksperto V. G. parengtu statybos techninės teismo ekspertizės aktu taip pat buvo nustatyti pastato - sodo namelio trūkumai. Pastato trūkumai pirkėjai negalėjo būti žinomi pirkimo-pardavimo sutarties metu. Ieškovė pirko iš esmės naujos statybos sodo namą, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis atitiks esminius kokybės reikalavimus. Pamato trūkumai paaiškėjo tik atkasus pamatus, kai buvo norima juos apšiltinti. Karkaso konstrukcijų nukrypimai nebuvo matomi vizualiai, jie nustatyti tik atestuotiems specialistams apžiūrėjus statinį. Ekspertizės akte nurodyta, kad statinio deformacijos yra linkę didėti ir nors nuokrypių priežastys 2018 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais egzistavo, tačiau labiausiai tikėtina, kad nuokrypiai tuo metu buvo mažesni, vizualiai nepastebimi arba sunkiai pastebimi. Skelbime apie sodo pastato pardavimą, atsakovai buvo nurodę informaciją, kad pastatas tinkamas gyventi. Ieškovė sodo namą įgijo su tikslu jame gyventi ir atsakovams tai buvo žinoma. Pažymėjo, kad nustačius jo kokybės trūkumus, kurie neužtikrina esminio statinio reikalavimo – mechaninio pastovumo statinio tinkamai nesutvarkius, negalima naudoti pagal paskirtį, nes gyventi tokiame statinyje nėra saugu. Nors remiantis kadastro duomenimis, ieškovė įsigijo sodo pastatą, o ne gyvenamąjį namą, jam, kaip ir bet kuriam kitam pastatui taikytini reikalavimai, nurodyti Statybos įstatymo 4 straipsnyje. 2019 m. gegužės 15 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovus, su pretenzija, prašydama neatlygintinai pašalinti pastato kokybės trūkumus. 2019 m. birželio 18 d. atsakovai informavo, kad su pretenzija nesutinka. Remiantis informacijos analizės asociacijos 2023 m. gegužės 29 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) sodo namelio nustatytų defektų šalinimo darbų kaina yra 29 638, 35 Eur, kurias ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovų. Ieškovė pažymėjo, kad sodo pastatas neatitinka esminių mechaninio pastovumo charakteristikų, kelia grėsmę statinio ar jo dalies griūčiai, todėl naudoti pastatą pagal paskirtį, o juo labiau nuolatiniam gyvenimui, neištaisius jo trūkumų yra negalima.

Atsiliepimas

3. Atsakovai A. K. ir A. K. su ieškiniu nesutiko. Teigė, jog ieškovė patikslintą ieškinį grindžia keturiomis byloje priimto ekspertizės akto išvadomis, kurios, ieškovės vertinimu, nustato keturis sodo namelio trūkumus: netinkamai įgilintus stulpinius pamatus, deformuotas stogo bei mansardos kiemo pusės sienos laikančiąsias konstrukcijas, netinkamas perdangos sijas ir netinkamą pirmo aukšto grindų konstrukciją. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė tikslindama ieškinį argumentavo eksperto V. G. išvadomis. Stulpinių pamatų įgilinimas buvo neįvertintas, nes ekspertizės akte jokia apimtimi nepasisakė ir neįvertino fakto, kad pastate yra įrengtas ne tik krosninis šildymas, bet ir nuolatiniam šildymui palaikyti oras-oras šildymo sistema, kuri yra akivaizdžiai vizualiai matoma, o tai turi įtakos tam tikrų koeficientų nustatymui ir taikymui. Atsakovai pažymėjo, kad dėl stogo deformacijų eksperto išvada neišsami, abstrakti. Stogo įlinkis vizualiai buvo matomas pirkimo metu. Kad perdangos sijoms panaudotos netinkamos medžiagos - šis vertinimas neturi jokios reikšmės, nes vasarnamio perdanga neatlieka gyvenamojo namo mansardos funkcijos, kurioje būtų galimas gyvenamųjų patalpų įrengimas. Šiuo atveju nei vasarnamio pirmojo aukšto, nei pastogės eksploatavimas nuolatiniam fizinių asmenų gyvenimui yra iš esmės negalimas. Dėl šios priežasties, perdangai naudotų statybinių medžiagų įvertinimas turi būti atitinkamas. Pagal galiojantį statinių klasifikavimą, sodo nameliai priskirti negyvenamosios paskirties pastatams, pagal statinio paskirtį sodo namas (vasarnamis) - skirtas trumpalaikiam ar sezoniniam laikotarpiui gyventi pritaikytas pastatas, todėl jiems nekeliami gyvenamiesiems namams taikomi statybos techniniuose reglamentuose nustatyti reikalavimai. Atsakovai nurodė, kad ekspertas sodo pastato konstrukciją neteisėtai ir nepagrįstai vertina pagal gyvenamajam namui keliamus reikalavimus. Faktą, kad karkaso konstrukcijos pokyčiai pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu neginčijamai buvo (ir turėjo / galėjo būti) žinomi ir akivaizdūs ieškovei, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ekspertas D. K., vertindamas statinio deformacijas pagal nuotraukas, darytas pirkimo-pardavimo metu ar iki to, nustatė akivaizdžius konstrukcijos neatitikimus. Apie viso karkaso konstrukcinius elementus ir statybines medžiagas, o būtent, kad visas karkasas statytas iš 5 cm x 15 cm balkių, ieškovė ir jos sutuoktinis žinojo, jiems tai ne kartą buvo nurodyta per penkias pastato - sodo namelio apžiūras, todėl ieškovės sutuoktinis D. S., veikdamas kaip statybų specialistas, galėjo ir turėjo visapusiškai įvertinti tiek patį statinį, tiek medžiagas, iš kurių jis statytas. Atliekant ekspertizę, trečiojo (paskutinio) susitikimo metu ginčo objekte, ieškovė pradėjo kelti klausimą, nesusijusį su laikančiosiomis konstrukcijomis - dėl puvinio grindyse ir grindų įrengimo elementų, ką ekspertas tyrė ir dėl ko pasisakė ekspertizės akte. Atsakovų vertinimu ekspertas peržengė 2022 m. liepos 29 d. teismo nutartyje nurodytų klausimų ir tirtinų aplinkybių ribas, ir vien tik pagal ieškovės pageidavimą objekto apžiūros vietoje ėmėsi tirti ir vertinti aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo procese per 3,5 metų nei karto nebuvo keliamos / nurodomos ir dėl kurių nebuvo suformuluoti klausimai teismo nutartyje. Jeigu atsakovams būtų buvę žinoma, kad teismo ekspertas imsis tirti ieškovės žodžiu iškeltus klausimus, nenurodytus 2022 m. liepos 29 d. teismo nutartyje, jie savo ruožtu irgi būtų uždavę papildomų tirtinų klausimų. Šiuo atveju toks ieškovės elgesys ir eksperto atliktas veiksmas buvo siurprizinis atsakovų atžvilgiu, iš esmės pažeidžiantis proceso šalių lygiateisiškumą ir rungtyniškumą. Pažymėjo, kad eksperto V. G. ekspertizės išvados prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Tiek apžiūros metu ne kartą patvirtino, kad karkaso konstrukcija yra akivaizdžiai deformuota. Ši aplinkybė patvirtina ir įrodo, kad ieškovė konstrukcinius neatitikimus realiai galėjo ir turėjo matyti. Nepaisant to, ekspertas taip pat aprašė vykstantį neigiamą karkaso konstrukcijos pokytį, kuris neva tik dabar tapo matomas. Atsakovų vertinimu, šie eksperto pastebėjimai vienas kitam prieštarauja, be to, jie vienareikšmiškai prieštarauja kitiems bylos įrodymams - pvz. eksperto D. K. atliktam statinio nuotraukų, darytų jo pirkimo-pardavimo metu ar iki to, vertinimui, ir jo pagrindu nustatytiems vizualiniams konstrukcijos neatitikimams. Taip pat, eksperto K. M. 2019 m. balandžio 10 d. (t. y. nuo pirkimo-pardavimo praėjus tik keliems mėnesiams) atliktai statinio apžiūrai, kurios metu buvo nustatyta akivaizdi deformacija ir neatitikimai. Įvertinant tai, kad nuo ieškovės apsigyvenimo ginčo statinyje iki ekspertizės atlikimo praėjo beveik penkeri metai, be to, kad statinys buvo ir yra ieškovės naudojamas ne pagal paskirtį (jai nuolat ten gyvenant), darytina išvada, kad eksperto K. M. nustatyti konstrukcijų nuokrypiai (posėdžio metu nurodė, kad sienos deformacijos iki 5 cm, o grindų iki 2,5 cm) iš esmės sutampa su eksperto V. G. ekspertizės akte nustatytais nuokrypių kriterijais, kas patvirtina, kad konstrukcijos neigiamas pokytis per beveik 5 metus nėra įvykęs net dėl ieškovės netinkamo statinio naudojimo. Tokiu būtu, V. G. ekspertizės akte aprašomas neigiamas karkaso konstrukcijos poveikis, yra realiai neegzistuojantis. Atsakovai dėl ieškovės pateiktos sąmatos ir prašomos priteisti sumos nurodė, jog teikiant pirminį ieškinį, prašoma priteisti suma buvo paskaičiuota uždarosios akcinės bendrovės „D.“, ir buvo lygi 27 514 14 Eur sumai, iš kurios apie 16 000 Eur (su PVM) buvo numatyta pamato trūkumams pašalinti, o likusi apie 11 500 Eur suma - karkaso konstrukcijai. Taigi, bylinėjimosi pradžioje esminis statinio trūkumas buvo pamatai, už kurių trūkumų šalinimą prašoma priteisti suma sudarė didžiąją dalį ieškinio sumos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės pozicija dėl pamato pakito, ieškovės sutuoktinis, apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad pamatai seni, nors prieš tai teigė priešingai. Po eksperto V. G. atliktos ekspertizės, ieškovės pozicija dėl ginčo objekto trūkumų iš esmės pasikeitė, t. y. ieškovė patikslintame ieškinyje įvardijo būtent karkasą kaip pagrindinį parduoto sodo namo trūkumą. Iš pateiktos lokalinės sąmatos Nr. SOI8, matyti, kad beveik visą sąmatoje nurodytą darbų vertę sudaro karkaso konstrukcijos atstatymo darbai (pamatams paskaičiuojama eilė Nr. 23 ir 24 , kurių suma be PVM sudaro 842,04 Eur, o likusi daugiau nei 28 000 Eur sumą - karkaso konstrukcijai). Atsakovai taip pat pažymėjo, kad didėjanti ieškinio suma, bei įvykęs kardinalus prašomos priteisti sumos proporcinis pokytis karkaso konstrukcijos ir pamato atžvilgiu yra sunkiai paaiškinamas ir kelia abejonių, nes ieškovė iki bylos iškėlimo ir jos metu gyvendama ginčo objekte (apie 5 metus) jį naudoja ne pagal paskirtį, o ekspertizės metu pastebi naujus statinio trūkumus. Nurodė, kad atsakovai niekuomet neįrodinėjo, kad ieškovei pardavė trūkumų neturintį sodo namelį - priešingai - viso bylos nagrinėjimo metu atsakovai pabrėžė, kad sodo namelis turėjo trūkumų, kurie buvo su ieškove ir jos sutuoktiniu aptarti ir akivaizdžiai matomi. Atsakovai nelaikė, kad ieškovės sutuoktinis galėjo prilygti ekspertui, tačiau manė, jog jo išprusimas ir ilgametė patirtis tiek vykdant savą veiklą, tiek matant kitų meistrų darbus, suteikė jam galimybę suvokti sodo namelio trūkumus ir įvertinti jų reikšmę. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ieškovė, teikdama ieškinį, praleido sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą, kas šio ginčo atveju gali būti laikoma vėliausiai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentas 2018 m. rugpjūčio 21 d., todėl atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškovės ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės Ž. J. – S. atsakovams A. K. ir A. K. 9 586 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė ir atsakovai sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 6.2 punkte nurodyta, jog ginčo turtas - sodo namelis neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, taip pat ir paslėptų daikto trūkumų. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad pamatas yra betoninis, namo statyba 2016 m. Byloje pateiktos specialistų, eksperto išvados, kuriose nurodyta, kad esminiai pastato trūkumai yra netinkamai įgilinti ir iš netinkamų medžiagų padaryti pamatai nepatikimai įrengta mechaninio pastovumo, neužtikrinti karkaso stogo perdangos grindų ir sienų konstrukciją neužtikrinti reikalavimai dėl drėgmės poveikio ir tinkamo vėdinimo.

6. Teismas iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų nustatė, kad šalys, pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį, susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji pirkėjai buvo priimtina. Prieš pasirašant sutartį ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo sudarytos sąlygos atidžiai apžiūrėti ir įvertinti statinio būklę. Teismas konstatavo, kad statinys yra pastatytas ūkio būdu be projekto, o ieškovės sutuoktinis turi patirties bei išmanymo statybiniais klausimais, todėl galėjo tinkamai įvertinti statinio būklę.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pardavimo metu sodo namelis buvo skirtas sezoniniam naudojimui, tačiau ieškovė, nusipirkusi sodo namelį, nekeisdama statinio paskirties, pritaikė jį pastoviam gyvenimui. Visi ieškovės atlikti statinio rekonstrukcijos pakeitimai atlikti be projektų, sąlygų išdavimo, be atitinkamų leidimų.

8. Teismas pažymėjo, kad namelis yra pastatytas ant senų betoninių pamatų, o namelio padidinimas atliktas ant polinių pamatų, tarpai tarp polinių pamatų yra užpildyti keramikine medžiaga, kuri neatlieka jokios funkcinės paskirties. Teismas nustatė, kad pamatai nėra vienalyčiai, pirkimo-pardavimo metu tai buvo matoma. Teismas konstatavo, kad ieškovės įvardijami sodo namelio konstrukcijos paslėpti trūkumai, t. y. stogo, perdangos, grindų ir sienų konstrukcijos nuokrypiai egzistavo ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, buvo vizualiai matomi ir akivaizdūs. Šį faktą patvirtino statinio vertinimą atlikę asmenys, taip pat pati ieškovė posėdžio metu nurodė, kad matė stogo įlinkį ir sienos nukrypimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės sutuoktinis D. S. atsakovams pats yra nurodęs šiuos nuokrypius pokalbio metu su atsakovais, kai buvo keliamas klausimas dėl šių defektų atlyginimo. Tai teismo vertinimu patvirtino, kad visi defektai buvo matomi ir egzistavo sandorio sudarymo metu. Teismas pažymėjo, kad liudytojas K. M. nurodė, kad darbai susiję su drėgmės reguliavimu bei tinkamu vėdinimu (namo kvėpavimu) būtų privalomi tuo atveju, jeigu būtų keičiama pastato paskirtis į gyvenamąją. Šie reikalavimai yra taikomi gyvenamosios paskirties pastatui, bet ne sodo paskirties pastatui, o sodo namo paskirtis iki šiol nėra pakeista.

9. Teismas nustatė, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo sudarytos galimybės apžiūrėti ir įvertinti statinio būklę, o įvardinti statinio trūkumai buvo akivaizdūs sandorio sudarymo metu, todėl teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog šiuos trūkumus atsakovai sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės.

10. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas žemės sklypas ir statinys buvo parduoti už 28 000 Eur. Ieškovės suformuluotas reikalavimas byloje viršijo sandorio sumą, todėl toks reikalavimas yra neracionalus ir ekonomiškai nepagrįstas. Parduodamo objekto paskirtis buvo sodo namelis su žemės sklypu, tačiau ieškovė pakeitė jo paskirtį, pritaikydama jį pastoviam gyvenimui.

11. Teismas vertino, kad pagal LR Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 p., statinių naudotojai privalo naudoti statinį pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Teismas nustatė, jog ieškovė nupirko, o atsakovai jai pardavė sodo paskirties pastatą. Galiojantys statybą reglamentuojantys teisės aktai numato skirtingus techninius ir kitokius reikalavimus gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatams. Ginčo sodo namelis buvo ir iki šios dienos yra priskiriamas negyvenamų pastatų grupei - kitai (sodų) paskirties pastatui. Vyriausybės nustatytos išimtys nurodytos LR Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Jame nėra nurodyta, kad sodo paskirties pastate būtų galima nuolat gyventi. Remiantis STR pateiktomis sąvokomis, gyvenamojo namo ir sodo namo apibrėžtys skiriasi, gyvenamasis pastatas - tai pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos, tuo tarpu sodo namas - yra trumpalaikiam ar sezoniniam gyvenimui pritaikytas pastatas.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovai nenuslėpė statinio defektų, o nustatęs, kad ieškovės nurodyti statinio trūkumai egzistavo sandorio sudarymo metu, buvo akivaizdžiai matomi, bei atsižvelgęs į tai, jog ieškovė ir jos sutuoktinis galėjo ir turėjo galimybę apžiūrėti ir įvertinti trūkumus bei pripažinęs, kad atsakovai nenuslėpė šių trūkumų sąmoningai, todėl dėl ieškovės pateiktos sąmatos dėl trūkumų šalinimo išlaidų nepasisakė.

13. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė atsakovams pretenziją pateikė 2019 m. gegužės 15 d. (kurioje nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. buvo atlikta pastato defektų apžiūra), atsakovai atsakymą į pretenziją pateikė 2019 m. birželio 18 d., o ieškinys teisme gautas 2019 m. rugsėjo 24 d., todėl konstatavo, kad ieškovė praleido sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą.

14. Atmetęs ieškovės ieškinį, teismas iš ieškovės Ž. J. – S. priteisė atsakovams A. K. ir A. K. 9586 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) Ž. J. – S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės Ž. J. – S. ieškinį atsakovams A. K. ir A. K. tenkinti, bei priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi teismas pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai taikė materialinės teisės normas.

15.2. Teismas nenurodė kokių konkrečiai įrodymų pagrindų priėjo išvados dėl to, kad šalys, pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ieškovė buvo informuota apie parduodamo daikto trūkumus.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Teismas nustatė, kad namo pamatai yra įrengti netinkamai, o iš byloje esančių įrodymų ir nuotraukų matyti, kad pamatai nėra vienalyčiai. Tokios teismo išvados yra aiškiai nepagrįstos, teismas nenurodė, kokiomis konkrečiai nuotraukomis grindžia savo išvadas.

15.4. Ieškovei pateikti gyvenamojo namo kadastro duomenys nėra teisingi, o pastatas buvo statomas ant senų pamatų, papildomai įrengiant naujus juostinius pamatus, juos užbaigiant stulpiniais pamatais, kurie neatitinka kokybės reikalavimų ir visiškai nelaiko vieno namo kampo.

15.5. Ieškovei teikiant ieškinį teismui nebuvo žinoma apie namo stogo konstrukcijos trūkumus, ieškovei apie šį trūkumą tapo žinoma tik po to, kai byloje buvo gautas ekspertizės aktas. Šis trūkumas buvo paslėptas, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtas trūkumas egzistavo pirkimo-pardavimo metu ir jį buvo galima pastebėti.

15.6. Teismas nepagrįstai vertino, kad sienos karkaso deformacijos defektai buvo matomi ir egzistavo sandorio sudarymo metu, į juos dėmesį atkreipė ieškovės sutuoktinis D. S.. Ieškovei šie defektai pirkimo metu nebuvo žinomi, juo labiau matomi.

15.7. Nors ieškovės sutuoktinis turto apžiūros metu ir matė, kad namo perdanga linguoja, tačiau statinio trūkumas yra ne perdangos lingavimas, o tai, kad perdangos sijos netenkina saugos ribinio būvio reikalavimų ir ieškovė apie šį trūkumą pirkimo metu nežinojo.

15.8. Grindų konstrukcijos pagrindas yra netinkamai įrengtas, pažeistas puvinio ir šis pastato trūkumas ieškovei tapo žinomas tik po ekspertizės atlikimo. Šis trūkumas buvo paslėptas, nes tik nuardžius ir atidengus grindų dangą, ekspertas nustatė, kokiu būdu buvo įrengta grindų konstrukcija. Nors atsakovai teigė, kad šis trūkumas atsirado todėl, kad ieškovė virtuvėje įrengė dušo kabiną, tačiau tai niekaip nesusiję su pastato eksploatavimu, nes drėgmė eina iš apačios, yra aukšti gruntiniai vandenys, todėl turi būti įrengta hidroizoliacija.

15.9. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės sutuoktinis turi patirties bei išmanymo statybiniais klausimais, todėl galėjo tinkamai įvertini statinio būklę, tačiau D. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis specializuojasi tik klinkerio klojime, o ne kituose statybiniuose darbuose, todėl teismas nepagrįstai taikė ieškovei didesnius, nei vidutinio pirkėjo supratimo standartus.

15.10. Teismas nurodė, kad ieškovė nupirko, o atsakovai jai pardavė sodo paskirties pastatą, kurį ieškovė naudojo ne pagal paskirtį. Tačiau teismas visiškai nevertino to, ar ieškovės naudojimas sodo pastato gyvenimui, galėjo turėti reikšmės defektų atsiradimui.

15.11. Teismas nesivadovavo STR 2.01.01(l):2005 "Esminis statinio reikalavimas "Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, kurio 8 punktas nustato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galintys veikti poveikiai nesukeltų tokių pasekmių: 8.1. viso statinio ar jo dalies griūties; 8.2. neleistinų deformacijų; 8.3. žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių Konstrukcijos deformacijų; 8.4. žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios ją sukėlusiai ypatingai priežasčiai, o STR 14 punktas numato, kad mechaninis atsparumas ir pastovumas turi būti užtikrinti per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo laikotarpį. Apeliantė pažymėjo, kad nurodyti reikalavimai taikomi visiems statiniams - nesvarbu, ar statinys yra sodo namas, ar gyvenamosios paskirties namas. Pastato naudojimas ne pagal paskirtį, nėra susijęs su trūkumais, kurie jau egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.

Šalies argumentai

15.12. Ieškovė pirko sodo paskirties pastatą, tačiau skelbime buvo nurodyta, kad jame galima ir gyventi. Apie tai ji informavo atsakovus prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovei suteiktas kreditas buvo būsto įsigijimui. Namas jau prieš perkant buvo apšiltintas, kaip gyvenamasis namas, ieškovė tik įsivedė vandentiekį, nuotekas, bei šildymo sistemą oras-oras, nes iki pirkimo buvo įrengtas tik židinys. Tokie jos veiksmai niekaip neįtakoja esamų defektų.

15.13. Ieškovė laiko, kad pardavėjo garantijai turi būti taikomas 10 metų terminas, todėl ieškovė nepraleido senaties termino ieškiniui pareikšti.

15.14. Atsakovai teisme pateikė duomenis, kad patyrė 3390,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tokią sumą prašė priteisti ir atsakovų atstovė. Tačiau teismas šių išlaidų priteisė daugiau nei du kartus daugiau, t. y. 7436 Eur, kas sudaro 4 045,5 Eur skirtumą. Todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, bylinėjimosi išlaidos turi būti perskaičiuotos.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. K. ir A. K. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. Atsakovai niekada neneigė, kad pardavė trūkumų neturintį sodo namelį. Pardavimo metu sodo namelio trūkumai su ieškove ir jos sutuoktiniu buvo aptarti, akivaizdžiai matomi, netrukdantys naudoti perkamo turto pagal jo paskirtį - trumpalaikiam ar sezoniniam gyvenimui.

16.2. Iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sodo namelis tiek iš išorės, tiek iš vidaus ieškovės buvo apžiūrėtas ne mažiau nei 5 kartus. Visos namelio apžiūros buvo nuodugnios ir išsamios, jose dalyvavo ieškovė ir (ar) jos sutuoktinis D. S., kuris smulkmeniškai apžiūrėjo visus namo elementus, klausinėjo, tikslinosi dėl naudotų medžiagų, statybos būdų, atliktų darbų, vertino jų kokybę ir esamą būklę, išsakė pastabas, susipažino su objekto dokumentacija, visų susitikimų metu jiems buvo pateikta išsami informacija apie statybos būdą (statyta ūkio būdu), naudotas medžiagas, leista objektą apžiūrėti bei atidengti dailylenčių dalį apšildymo ir konstrukcijos elementams įvertinti. Namelio apžiūrų skaičius ar trukmė niekuomet nebuvo ribojami.

16.3. Ieškovės sutuoktiniui D. S. priklauso individuali statybines paslaugas teikianti įmonė, jis verčiasi statybų veikla ir turi ilgametę praktinio darbo patirtį dirbant tiek individualiai, tiek samdant kitų sričių darbuotojus ir esant atsakingam už jų atliktus darbus. 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu D. S. teikė paaiškinimus apie savo darbo funkcijas, pvz., jog prieš klijuojant klinkerį jam tenka įvertinti įvairių paviršių lygumą, esant nuokrypiam - jį taisyti, kas patvirtina jo gebėjimą vertinti konstrukcijų ir perdangų lygumą, ir kt. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės sutuoktinio supratimas apie statybos darbus ir jų kokybę (bei esamus ar potencialius defektus) yra neabejotinai platesnis nei vidutinio vartotojo, kas sudaro pagrįstą pagrindą jam taikyti aukštesnį rūpestingumo standartą esamiems trūkumams pamatyti ir jų reikšmei suprasti.

16.4. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje konkretūs sodo namelio defektai nebuvo įvardinti, tačiau jie buvo akivaizdūs ir plika akimi matomi, jie buvo aptarti su ieškove bei jos sutuoktiniu, o sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė patvirtino, kad perkamo daikto kokybė jai suprantama ir tinkama.

16.5. Šalių sutarta turto (kurį sudarė sodo namelis ir 6,3 a žemės sklypas) pardavimo kaina - 28 000 Eur, kuri atitiko būtent trumpalaikiam ar sezoniniam gyvenimui, bet ne nuolatiniam gyvenimui tinkamo daikto rinkos kainą. Už tokią sumą įgyti visiškai jokių trūkumų neturintį statinį, kas įvertinus rinkoje vyraujančias kainas, buvo visiškai nelogiška ir praktiškai neįmanoma.

16.6. Atsakovai ieškovei ir jos sutuoktiniui D. S. dar iki įsigyjant sodo namelį nurodė, kad statinio pamatai yra seni ir mišraus tipo - juostiniai, su dvejomis kolonomis. Ši pamato struktūros aplinkybė buvo ne kartą nurodyta tiek žodžiu, tiek vizualiai parodyta, paaiškinant, kokiu tikslu buvo padarytos dvi kolonos, tarpą užpildant keramikinėmis plytomis. Pardavėjai apeliantei atskleidė informaciją apie mišrų pamato tipą, taip pat ir apie gylį.

16.7. Ginčo pastatas buvo statytas be projekto ir statybos leidimo, kadangi tai nebuvo privaloma pagal galiojusius teisės aktus. Todėl ginčo objektas neturi jokios projektinės dokumentacijos, kurioje būtų nustatyti pamato konstrukcijos, gylio ir kt. parametrai. Ginčo objekto 2016 m. rugsėjo 19 d. kadastro byloje taip pat nėra jokio pamato plano, kuriame būtų nurodyta pamato konstrukcija, tipas, gylis ir kt. Pamatų nevienalytiškumas, pasireiškęs skirtinga cokolio spalva (cokolio aukštis 30 cm), smulkiais pamato trūkiais ir kitokiais objektyviai matomais požymiais, buvo matomas vizualiai. 2020 m. liepos 27 d. eksperto dr. D. K. vertinimo akte nurodyta, jog iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad esami pamatai nėra nauji, konstrukcija nevienalytė (Vertinimo aktas, 5 klausimas).

16.8. Nuotraukos, kurių pagrindu teismo sprendimą ginčija ieškovė, užfiksuota pamatų padėtis yra vėlesnė, kuomet pačių ieškovų veiksmais šios pamato savybės buvo pakeistos, ir to pasekoje išnyko galimybė vertinti pamatą tiek spalviniu, tiek struktūriniu ar reljefiniu aspektais (ieškovės sutuoktinis ėmėsi pamatų apšiltinimo darbų, po kurių buvo atliekami ekspertiniai tyrimai).

Šalies argumentai

16.9. Apeliantė nurodė, kad kadastro duomenys dėl pamatų yra netikslūs ir klaidinantys, tačiau už kadastrinių matavimų teisingumą atsako juos atlikęs matininkas, o jų netikslumas nesuponuoja atsakovų nesąžiningumo ar siekio slėpti esamą padėtį. Kadastrinių matavimų netikslumas priežastiniu ryšiu niekaip nėra susijęs su ieškovės įrodinėjamais nuostoliais.

16.10. Ieškovė nurodo, kad stulpiniai pamatai buvo nepakankamai įgilinti, tačiau dalies, t. y. dviejų stulpinių pamatų nepakankamas įgilinimas, kai likusi pamatų dalis yra įrengta tinkamai, savaime nelemia statinio nepakankamo pastovumo ar saugumo, ypatingai tuo atveju, jei statinys būtų naudojamas pagal jo paskirtį, t. y. naudojant tuo tikslu, kuriuo nekilnojamasis daiktas buvo įgytas - trumpalaikiam ar sezoniniam gyvenimui.

16.11. Apeliantė nurodo, kad sodo namelio konstrukcijos trūkumai (stogo, namo sienų, perdangos sijos defektai ir grindų konstrukcijos trūkumai) buvo paslėpti ir ieškovei nebuvo ir negalėjo būti matomi. Atsakovai pažymėjo, kad visi įvardinti sodo namelio trūkumai ieškovei buvo žinomi (apie juos buvo pasakyta), jie buvo objektyviai vizualiai matomi ir ieškovės ir (ar) jos sutuoktinio užfiksuoti (akivaizdūs), jiems iki pirkimo-pardavimo vertinant objektą ir apsisprendžiant įsigyti nuosavybės teise ginčo statinį. Specialiąsias žinias turinčių asmenų išvados patvirtino, kad ieškovės įvardyti nuokrypiai buvo akivaizdūs ir vienareikšmiškai egzistavo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, buvo akivaizdžiai matomi ir ši padėtis nebuvo ir objektyviai negalėjo būti paslėpta.

16.12. Atsakovai pardavė sodo namelį (vasarnamį), t. y. iš esmės nešildomą statinį, kuris pasižymi žema šilumos varža ir prasta termovizija, todėl vertinti šilto ir šalto oro cirkuliaciją grindyse, šiltos patalpos ar drėgmės šaltinius ir vėdinimo sistemą sodo namelyje, šioje konkrečioje situacijoje yra neaktualu. Apeliantė nuo objekto įsigijimo momento pradėjusi sodo paskirties statinį naudoti nuolatiniam gyvenimui, ne tik, kad neužtikrino nuolatiniam gyvenimui pritaikyto grindų vėdinimo (ir apskritai vėdinimo visam karkasiniam pastatui), bet ir eliminavo (panaikino) iki pardavimo buvusį sodo nameliui įrengtą vėdinimą, t. y. apšildydama pamatus ji užklijavo ortakių angas, tokiu būdu nesudarydama galimybės oro srautams patekti ir cirkuliuoti tarp plokštės ir grunto.

16.13. Teismas pagrįstai nustatė, kad parduodamo objekto paskirtis buvo sodo namelis su žemės sklypu, kuris skirtas tik sezoniniam naudojimui. Tačiau ieškovė neturėdama nei tam reikalingo projekto, nei išduotų sąlygų, nei leidimo, pakeitė namelio paskirtį ir pritaikė jį pastoviam gyvenimui. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, nes laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

16.14. Tai, kad ieškovės sutuoktinis pretenzijas dėl sodo namelio pateikė praėjus devyniems mėnesiams nuo įsikraustymo į jį, labiausia tikėtina, kad sodo namelis nepatenkino apeliantės turėtų lūkesčių praleidus jame šaltąjį laikotarpį (peržiemojus). Tie statinio deformaciniai elementai, kurie pirkimo-pardavimo metu ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo atskleisti ir matomi, statinio apžiūrų metu jiems neatrodė reikšmingi, ir tik nuolat apsigyvenus ėmė kelti nepasitenkinimą.

16.15. Ieškovės reikalaujama priteisti suma, kurios dydis viršija pirkimo-pardavimo kainą, patvirtina absoliutų situacijos neracionalumą ir neprotingumą, kadangi ieškovė galimai siekia nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Už žemą kainą įsigydama sodo pastatą, žinodama apie jame esančius perdangų lingavimus ir matydama nuokrypius (nes jų nebuvo galima nematyti), ieškovė siekia iš esmės atgauti pilną pardavimo kainą, kas reikš, jog sodo namas ieškovei atsakovų yra ne tik kad perduodamas veltui, tačiau atsakovai už šį turto perdavimą ieškovei susimoka papildomai, kas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams.

16.16. Ieškovei perkamo daikto kokybė buvo žinoma pirkimo - pardavimo metu, todėl ieškovei teikiant ieškinį buvo praleistas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą, kas šio ginčo atveju gali būti laikoma vėliausiai pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentas 2018 m. rugpjūčio 21 d..

16.17. Atsakovai pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 5 565,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos įrodymais (mokėjimo nurodymai), neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos atsakovams iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

19. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės Ž. J. – S. reikalavimas dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovės Ž. J. – S. ieškinį atsakovams A. K. ir A. K. dėl 29 638, 35 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo solidariai, bei 100 Eur už sąmatų sudarymą, 181,50 Eur už defektų apžiūros akto sudarymą, 605 Eur už defektų šalinimui būtinų atlikti statybos darbų kiekių nustatymo ir jų vertės įvertinimo akto parengimą, išlaidas už teismo ekspertizę, išlaidas advokato pagalbai apmokėti 2200 Eur sumoje ir žyminį mokestį, priteisimo.

21. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti, bei priteisti iš atsakovų A. K. ir A. K. ieškovei Ž. J. – S. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, kad atsakovai pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. sutartį pardavė sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir turintį trūkumų, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir jos sąlygų aiškinimo

23. Tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto sodo namo kokybės ir trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

24. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas ieškovės argumentus, kad šalims sudarant pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai nenurodė parduodamo sodo pastato trūkumų, jie buvo paslėpti, vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus, bei konstatavo, kad šalys, pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį, susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji pirkėjai buvo priimtina. Teismas konstatavo, kad prieš pasirašant sutartį ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo sudarytos sąlygos atidžiai apžiūrėti ir įvertinti statinio būklę, ką ieškovė su sutuoktiniu ne kartą ir padarė. Teismas pažymėjo, kad statinys yra pastatytas ūkio būdu be projekto, o ieškovės sutuoktinis turi patirties bei išmanymo statybiniais klausimais, todėl galėjo tinkamai įvertinti statinio būklę. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyti namelio trūkumai egzistavo ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, buvo vizualiai matomi ir akivaizdūs. Šį faktą patvirtino ir visi byloje statinio vertinimą atlikę asmenys. Teismas nurodė, kad pardavimo metu sodo namelis buvo skirtas sezoniniam naudojimui, tačiau ieškovė nusipirkusi sodo namelį, nekeisdama statinio paskirties, pritaikė jį pastoviam gyvenimui. Visi ieškovės atlikti statinio rekonstrukcijos pakeitimai atlikti be projektų, sąlygų išdavimo, be atitinkamų leidimų. Teismas vertino, kad sodo namelis yra pastatytas ant senų betoninių pamatų, o namelio padidinimas yra atliktas ant polinių pamatų. Tačiau ieškovė pažymėjo, kad teismas nenurodė kokių konkrečiai įrodymų pagrindų priėjo išvados dėl to, kad šalys, pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ieškovė buvo informuota apie parduodamo daikto trūkumus.

25. Pirkimo–pardavimo sutartinius teisinius santykius, be kita ko, sutarties šalių pareigas ir atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą, reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIII skyriaus normos; šio skyriaus antrajame skyriuje įtvirtintos bendrosios pardavėjo pareigos bei jų nevykdymo teisinės pasekmės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šios teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami iš netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo; savo ruožtu atskirų rūšių prekių pirkimo–pardavimo ar atskirų pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus nustatantys įstatymai taikomi prioritetiškai bendrųjų nuostatų (CK šeštosios knygos XXIII skyrius) atžvilgiu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 22 punktas).

26. CK 6. 317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar nebuvo nustatyta. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

27. CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą, o 3 dalyje numatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2016 m. liepos 7 d, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; kt.).

29. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).

30. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).

31. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

32. Byloje esančiais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad pamatas yra betoninis, namo statyba 2016 m., statinys yra pastatytas ūkio būdu be projekto. Byloje pateikta specialistų, eksperto išvados. 2023 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte ekspertas V. G. nurodė, kad esminiai pastato trūkumai yra: netinkamai įgilinti ir iš netinkamų medžiagų padaryti pamatai; perdangos sijos, o kartu ir visa perdanga, netenkina esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“; stogo laikančiosios konstrukcijos bei mansardos kiemo pusės sienos laikančiosios konstrukcijos yra deformuotos nuo veikiančių apkrovų; pirmo aukšto grindų konstrukcija neužtikrina reikalavimų dėl drėgmės poveikio ir tinkamo vėdinimo. 2023 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte ekspertas taip pat pažymėjo, kad „...apžiūros metu pastebėjus, kad jaučiasi perdangos lingavimas, yra vizualiai matomi nelygumai“; dėl pirmo aukšto grindų trūkumo ekspertas pažymėjo, kad „...grindys yra pažeistos puvinio dėl drėgmės kilimo iš grunto ir nebuvimo ventiliacijos tarp gulekšnių“, o jei pastatas bus naudojamas gyventi visus metus yra reikalinga išardyti grindų konstrukciją, įrengti šiluminę izoliaciją. Ekspertas D. K. 2020 m. liepos 27 d. Vertinimo akte darė išvadą, kad sodo name gyventi nuolat (ištisus metus) negalima. Ekspertas nurodė, kad sodo namas nuo gyvenamojo skiriasi tuo, kad gyvenamas namas yra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui ir yra su visais inžineriniais tinklais. Įvertinęs pateiktas fotonuotraukas pažymėjo, kad esami pamatai nėra nauji, konstrukcija nevienalytė. Ekspertas vertino, kad nustatyti sodo namelio vizualiniai trūkumai netrukdo pastato naudoti pagal paskirtį. Jis taip pat konstatavo, kad pirkimo apžiūros metu vizualiai buvo galima matyti, kad sienų bei grindų apdaila (medinės dailylentės, grindų danga) yra nelygi.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutarties 6.2 punktu šalys numatė, kad perdavimo metu aiškių perduoto turto defektų nepastebėta. Turto gavėjas pretenzijų turto pardavėjams dėl turto kokybės neturėjo. Šalys pareiškė, kad perduotas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių nurodyto turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketina jį naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodami arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek sumokėjęs. Sutarties 7.14 punktu pirkėja patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo momento turėjo galimybę ir apžiūrėjo parduodamą turtą bei patvirtino, kad parduodamas turtas visiškai atitinka jo, kaip pirkėjo keliamus reikalavimus. Dėl parduodamo turto būklės bei kokybės neturi pardavėjams jokių pretenzijų, tai yra patvirtina, kad parduodamo turto kokybė atitinka, jo kaip pirkėjo keliamus reikalavimus, bei atitinka pardavimo kainą, kurią pirkėjas sumokės pardavėjams.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 31 punktas; kt.). Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti, t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326- 701/2020).

35. Ieškovė bylos nagrinėjimo procese siekė įrodyti, jog ji pirko iš esmės naujos statybos sodo namą, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis atitiks esminius kokybės reikalavimus. Pažymėjo, kad pastato trūkumai pirkėjai nebuvo žinomi pirkimo-pardavimo sutarties metu, jie buvo paslėpti.

36. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė prieš įsigydama turtą, atidžiai domėjosi parduodamu sodo nameliu, vyko jo apžiūrėti ne mažiau nei penkis kartus, tą ji atliko su savo sutuoktiniu, kuris turi specialių žinių, patirties bei išmanymo statybiniais klausimais. Prieš pasirašant sutartį ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo sudaromos sąlygos atidžiai apžiūrėti ir įvertinti statinio būklę, ieškovė bei jos sutuoktinis turėjo galimybę įvertinti naudotas medžiagas, statybos būdą, atliktus darbus, vertinti jų kokybę ir esamą būklę. Atsakovai suteikė galimybę susipažinti su objekto dokumentacija, susitikimų metu jiems buvo pateikta išsami informacija apie statybos būdą (statyta ūkio būdu), naudotas medžiagas, buvo leista objektą apžiūrėti, atidengti dailylenčių dalį apšildymo ir konstrukcijos elementams įvertinti. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos sutuoktinis turto apžiūros metu matė, kad namo perdanga linguoja, tačiau, kad perdangos sijos netenkina saugos ribinio būvio reikalavimų ieškovė pirkimo metu nežinojo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovės argumentais ir pažymi, kad ieškovė, žinodama, kad namo perdanga linguoja ir dėl to nesiimdama aktyvių veiksmų aiškintis situaciją detaliau, taip prisiėmė riziką sau dėl ateityje galinčių kilti tokio trūkumo padarinių. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės sutuoktinio supratimas apie statybos darbus ir jų kokybę (esamus ar potencialius defektus) yra platesnis nei vidutinio vartotojo, kas kolegijos vertinimu, sudaro pagrįstą pagrindą jam taikyti aukštesnį rūpestingumo standartą esamiems trūkumams pamatyti ir jų reikšmei suprasti.

37. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad teikiant ieškinį teismui jai nebuvo žinoma apie namo stogo konstrukcijos trūkumus, ieškovei apie šį trūkumą tapo žinoma tik po to, kai byloje buvo gautas ekspertizės aktas. Apeliantė pažymi, kad šis trūkumas buvo paslėptas, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtas trūkumas egzistavo pirkimo-pardavimo metu ir jį buvo galima pastebėti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jai nebuvo žinomas stogo konstrukcijos trūkumas, nes šią aplinkybę paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pačios ieškovės teikti paaiškinimai, kad ji matė stogo įlinkį ir sienos nukrypimą, o šią aplinkybę patvirtino ir specialistai, vertinę statinio būklę. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie stogo įlinkį ir sienos nukrypimą, šie trūkumai buvo akivaizdžiai matomi ir šis sodo namelio trūkumas nebuvo paslėptas.

38. Pirmosios instancijos teismas bylos medžiaga nustatė, kad sodo namelis yra pastatytas ant senų betoninių pamatų, o namelio padidinimas yra atliktas ant polinių pamatų. Teismas vertino, kad tarpai tarp polinių pamatų yra užpildyti keramikinė medžiaga ir neatlieka jokios funkcinės paskirties. Tą patvirtino ir ekspertas V. G., kad poliniai pamatai neatlieka jokios funkcijos, bei nurodė, kad tokiam defektui pašalinti materialinės ir darbo sąnaudos nedidelės. Iš kadastrinėje byloje esančių fotonuotraukų teismas konstatavo, kad pamatai nėra vienalyčiai ir ieškovei pirkimo - pardavimo metu tai buvo matoma. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik rėmėsi byloje esančia medžiaga, bet ir ekspertizės išvada.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto D. K. 2020 m. liepos 27 d. Vertinimo akto išvada taip pat patvirtina, kad sodo namelio apžiūros metu vizualiai buvo galima matyti egzistavusius sodo namelio trūkumus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kaip atidi pirkėja, lydima sutuoktinio, kuris turi specialių žinių, galėjo matyti sodo namelio trūkumus ir juos įvertinti detaliau. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad labiau tikėtina, kad ieškovė ir jos sutuoktinis statinio defektus matė, tačiau detaliau jų neanalizavo ir nesiekė išsiaiškinti, todėl laikytina, kad ieškovė pirkimo - pardavimo metu matomų defektų nelaikė reikšmingais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodyti sodo namelio defektai nebuvo paslėpti, pirkimo metu buvo aiškiai matomi.

40. Pažymėtina, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

41. Vien ta aplinkybė, kad objekto savybės (trūkumai) nėra konkrečiai išvardintos pirkimo- pardavimo sutartyje, nesuponuoja, kad jos nebuvo (negalėjo būti) žinomos pirkėjai ar nebuvo šalių aptartos. Pagal kasacinio teismo praktiką, daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

42. Parduodamo sodo namo kokybės kriterijai Sutartyje nebuvo detaliai aptarti, todėl pagrįsta manyti, jog sodo namas turėjo atitikti įprastai tokiam statiniui pagal jo paskirtį keliamus reikalavimus.

43. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus; negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius; kiti (sodų) paskirties pastatai - tai sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita) (STR 1.01.03:2017 5.1, 7, 7.21 punktai). Galiojantys statybą reglamentuojantys teisės aktai numato skirtingus techninius ir kitokius reikalavimus gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatams. Ginčo sodo namelis buvo ir iki šios dienos yra priskiriamas negyvenamų pastatų grupei - kitai (sodų) paskirties pastatui. Vyriausybės nustatytos išimtys nurodytos LR Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Jame nėra nurodyta, kad sodo paskirties pastate būtų galima nuolat gyventi. Remiantis STR pateiktomis sąvokomis, gyvenamojo namo ir sodo namo apibrėžtys skiriasi, gyvenamasis pastatas - tai pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos, tuo tarpu sodo namas - yra trumpalaikiam ar sezoniniam gyvenimui pritaikytas pastatas.

44. Pagal LR Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 p., statinių naudotojai privalo naudoti statinį pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, pirkimo-pardavimo sutarties, kadastrinių matavimų bylos, turto ekspertizės akto matyti, jog ieškovė nupirko, o atsakovai jai pardavė sodo paskirties pastatą. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 5.4 punktą statinio naudojimo paskirtis - statinio naudojimas tam tikram tikslui (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

45. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad grindų konstrukcijos pagrindas yra netinkamai įrengtas, pažeistas puvinio ir šis pastato trūkumas ieškovei tapo žinomas po ekspertizės atlikimo. 2023 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte ekspertas pažymėjo, kad „...grindys yra pažeistos puvinio dėl drėgmės kilimo iš grunto ir nebuvimo ventiliacijos tarp gulekšnių“, o jei pastatas bus naudojamas gyventi visus metus yra reikalinga išardyti grindų konstrukciją, įrengti šiluminę izoliaciją. Liudijęs K. M. posėdžio metu paaiškino, kad darbai susiję su drėgmės reguliavimu bei tinkamu vėdinimu (namo kvėpavimu) būtų privalomi tuo atveju, jeigu būtų keičiama pastato paskirtis į gyvenamąją, nes šie reikalavimai yra taikomi būtent gyvenamosios paskirties pastatui, bet ne sodo paskirties pastatui. Sodo namo paskirtis iki šiol nėra pakeista. Ekspertas D. K. 2020 m. liepos 27 d. Vertinimo akte darė išvadą, kad sodo name gyventi nuolat (ištisus metus) negalima.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduodamo objekto paskirtis buvo sodo namelis su žemės sklypu, tačiau ieškovė pakeitė jo paskirtį, pritaikydama jį pastoviam gyvenimui. Ieškovė ir savo apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad ji pirko sodo paskirties pastatą, kad jame nuolatinai gyventų. Namas jau prieš perkant buvo apšiltintas, kaip gyvenamasis namas, todėl ieškovė tik įsivedė vandentiekį, nuotekas, bei šildymo sistemą oras-oras, nes iki pirkimo buvo įrengtas tik židinys. Pažymėjo, kad tokie jos veiksmai niekaip neįtakoja esamų defektų.

47. Galiojantys statybą reglamentuojantys teisės aktai numato skirtingus techninius ir kitokius reikalavimus gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatams. Ginčo sodo namelis buvo ir iki šios dienos yra priskiriamas negyvenamų pastatų grupei - kitai (sodų) paskirties pastatui. Vyriausybės nustatytos išimtys nurodytos LR Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Jame nėra nurodyta, kad sodo paskirties pastate būtų galima nuolat gyventi. Remiantis STR pateiktomis sąvokomis, gyvenamojo namo ir sodo namo apibrėžtys skiriasi, gyvenamasis pastatas - tai pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos, tuo tarpu sodo namas - yra trumpalaikiam ar sezoniniam gyvenimui pritaikytas pastatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo ir sodo namelio kaina buvo 28000 Eur, kuri atitiko trumpalaikiam ar sezoniniam gyvenimui, bet ne nuolatiniam gyvenimui tinkamo daikto rinkos kainą, o tai, kad ieškovė turėjo lūkestį už tokią kainą įsigyti gyvenamosios paskirties pastatą atitinkantį sodo namą, vertintina kaip ieškovės prisiimta asmeninė rizika. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo viršija sandorio sumą (žemės sklypas ir sodo namelis buvo parduoti už 28 000 Eur) ir toks reikalavimas yra neracionalus ir ekonomiškai nepagrįstas.

Dėl ieškovės pateiktos sąmatos dėl trūkumų šalinimo išlaidų

48. Teisėjų kolegija pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jog ieškovės nurodyti statinio trūkumai egzistavo sandorio sudarymo metu, nepasisako dėl apeliantės argumentų dėl sąmatos, kuri šioje byloje negali būti priteisiama.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

49. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą. Apeliantė pažymėjo, kad pardavėjo garantijai turi būti taikomas 10 metų terminas, todėl ieškovė laiko jog nepraleido senaties termino ieškiniui pareikšti.

50. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senatis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė praleido sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą ieškiniui pareikšti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ieškovės nurodyti sodo namelio trūkumai egzistavo sandorio sudarymo metu, ieškovei jie buvo žinomi ir ieškovė nuo pat sandorio sudarymo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (beveik 9 mėnesius) nesikreipė į atsakovus ir tik 2019 m. gegužės 15 d. pateikė atsakovams pretenziją dėl parduoto daikto nustatytų trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei įvertinus, kad ieškovė jau 2018 m. rugpjūčio 21 d. žinojo, kad įsigytas daiktas turi trūkumų, todėl nuo šios datos ir skaičiuotinas terminas ieškiniui pareikšti, o ne nuo atsakovų 2018 m. birželio 18 d. pateikto galutinio atsakymo į ieškovės pretenziją.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas).

55. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

56. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino informacijos įrodomąją vertę pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) ir juos aiškinančia kasacinio teismo praktika. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą – ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovai sąmoningai nuslėpė sodo namelio trūkumus nuo ieškovės, o atsakovai turėjo paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes – ir įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog šiuos trūkumus atsakovai sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovų naudai nepagrįstai priteisė daugiau bylinėjimosi išlaidų, nei kad atsakovai patyrė. Atsakovai teismui pateikė duomenis, kad patyrė 3390,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tokią sumą ir prašė priteisti atsakovų atstovė. Tačiau teismas šių išlaidų priteisė daugiau nei du kartus daugiau, t. y. 7436 Eur, kas sudaro 4 045,5 Eur skirtumą.

59. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 5565,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos įrodymais (mokėjimo nurodymais).

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovų nurodytas aplinkybes, kad atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 5565,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne 9586 Eur, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas tikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovų naudai.

Dėl įrodymų vertinimo

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

62. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos ieškovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

63. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

64. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

65. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

66. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

67. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovams iš ieškovės priteistinos 968,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovų turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovės Ž. J. – S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant: „Priteisti iš ieškovės Ž. J. – S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5565,50 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti atsakovams A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Ž. J. – S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė