Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. L., R. L., L. L., J. T., R. T., L. G., P. T., V. K., jų atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruojasi Užimtumo tarnyboje, studijuoja (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 20.18 val., kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodama kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 punktų reikalavimus tuo, kad nuo įvažiavimo į namą Nr. (duomenys neskelbtini), 228.54 m atstumu, kryptimi link (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kelio vingyje į kairę nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių Horizontalusis ženklinimas 1.1) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kelio puse važiavusiu sunkiuoju keturračiu motociklu „CFMOTO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. L., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo sunkiojo keturračio motociklo vairuotojas R. L. ir keleivė R. L..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 20 val., vairuodama jos motinai priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), važiavo iš tėvų namų į degalinę. Prieš kelio vingį matė priešais atvažiuojančią transporto priemonę su ryškiomis šviesomis. Dėl minėtų šviesų akyse atsirado juodos dėmelės, pasidarė tamsu. Norėdama panaikinti tamsumą akyse, kelis kartus greitai mirktelėjo ir iškart po to pasijuto blogai, norėjo sustoti, tačiau tuo metu pajuto smūgį. Ar buvo išvažiavusi į priešingą eismo juostą pasakyti negali, nes nežino. Automobiliui pilnai sustojus, ji atsisegė saugos diržą ir bandė išlipti iš automobilio. Kadangi automobilis buvo apgadintas, ji išlipo per keleivio pusės duris. Išlipusi iš automobilio kvietėsi keturračio vairuotojo ar jame važiavusių žmonių. Kadangi niekas jai neatsakė, ji iškart suprato, kad reikia kviesti pagalbą. Grįžusi prie automobilio paskambino 112. Dispečerė jos (A. R.) prašė prieiti ir pasižiūrėti ar kitiems asmenims viskas gerai, bet dėl jaudulio ir išgąsčio, ji to padaryti negalėjo. Sustojus kitam automobiliui, vairuotojas priėjo prie jos ir paklausė ar viskas gerai. Tuomet ji (A. R.) paprašė, kad vairuotojas pasižiūrėtų ar kitiems asmenims viskas gerai ir perdavė jam telefoną. Vairuotojas kalbėdamas su dispečere priėjo prie nukentėjusiųjų, žuvusiųjų. Savo neapdairų elgesį vertina blogai, anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo bausta, jos nuomone, viskas įvyko dėl to, kad ji nespėjo laiku sustoti, pasitraukti iš kelio, nes viskas įvyko labai greitai. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka (4 t., b. l. 22–24).

Kadangi kaltinamoji kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamosios apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajai, jos gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. L., apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, jog jis yra R. L. ir R. L. sūnus. Pas tėvus gyveno iki (duomenys neskelbtini) amžiaus. Paskutinius porą metų dėl darbo nuomojosi butą ir į kaimą atvažiuodavo savaitgaliais. Jų santykiai buvo geri, daug bendravo, po išsikraustymo visada klausdavo tėvų patarimų, net ir paskutinis pokalbis telefonu buvo tą patį vakarą. Iki žūties su močiute gyveno jo tėvai ir jie viskuo rūpinosi. Kadangi močiutė negali pati savimi pasirūpinti, dabar jai padeda jis (M. L.), sesuo ir teta. Sesuo yra grįžusi gyventi į kaimą pas močiutę ir kai reikia visur močiutę nuveža, kartu pasidaro pagrindinius dalykus. Kadangi močiutės namas yra senos statybos, kūrenimo katilas nėra modernus, todėl kelis kartus per dieną reikia atsinešti malkų, ko močiutė negali padaryti viena. Prie močiutės išlaikymo jis materialiai prisideda mažiau, tačiau jam tenka prižiūrėti ūkį, pjauti žolę bei atlikti remonto darbus. Išmokas už patirtą turtinę žalą ir laidotuvių išlaidas gavo ne visas, tačiau jų atsisakė ir daugiau pretenzijų neturi. Už šildymą yra gavę išmoką vieną kartą, tačiau jo nuomone, dabar jos nebegaus, todėl kūrenimui išleis apie 3 000 Eur. 40 000 Eur draudimo išmoką gavo. Šią sumą sudaro visi emociniai potyriai, o bendra 100 000 Eur suma yra minimali ir adekvati, todėl ją ir pasirinko. Gautus pinigus panaudos pagerinti buitines sąlygas, sutvarkyti vonios kambarį bei apšildyti namą (4 t., b. l. 28–29).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. L. apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, jog ji yra R. L. ir R. L. dukra. Jos ir tėvų santykiai buvo nuostabūs. Su mama bendravo kiekvieną dieną, išeigines leisdavo kartu. Jeigu negalėdavo nuvažiuoti į tėvų namus, aplankydavo mamą darbe, kalbėjo apie butą, naujos studijų krypties pasirinkimą bei kitus ateities planus. Įvykio dieną ji (R. L.) buvo darbe, naktinėje pamainoje, ir jai paskambino policijos pareigūnas, kuris pranešė, kad jos tėvai žuvo. Iškart po to, ji paskambino broliui, tėvų broliams, seserims ir jie visi susirinko tėvų namuose, pas močiutę. Po šio įvykio gan ilgą laiką dirbo, o vėliau, persikrausčius gyventi į tėvų namus, į darbą važiuoti autobusu buvo sudėtinga, todėl iš jo išėjo. Tik išėjus iš darbo nusprendė išsilaikyti teises. Nuo balandžio mėnesio nedirba, nes prižiūri močiutės namus, sodą, gamina maistą, nuveža ją į parduotuvę, vaistinę. Močiutė negali išbūti viena, nes jai baisu, kadangi namas yra vienkiemyje, aplinkui miškai ir iki pagrindinio kelio toli. Be to, močiutė yra fiziškai silpna ir atėjus žiemai, negalėtų atsinešti malkų pečiui kūrenti. Šiuo metu ji (R. L.) gauna pakankamai didelę bedarbio pašalpą, nes ilgą laiką dirbo pilnu etatu, todėl prisideda finansiškai, tačiau jos bedarbio pašalpa vis mažėja. Su močiute dažnai kalba apie pinigus ir močiutė labai pergyvena, kad jos pajamos yra mažos ir susimokėjus mokesčius nebelieka pinigų nei drabužiams ar vitaminams, todėl ji (R. L.) planuoja vėl dirbti, nes kitaip nebegalės išgyventi. Netekusi abiejų tėvų, atirtos žalos negalėjo įvertinti, todėl prašė minimalios, 100 000 Eur sumos. Jai (R. L.) ir broliui draudimo bendrovė atlygino po 40 000 Eur neturtinės žalos, o turtinė žala yra atlyginta ir priekaištų nereiškia. Kol kas pinigų, išmokėtų už patirtą neturtinę žalą nelietė, juos ketina panaudoti namų tvarkymui, malkų pirkimui, gyvenimo sąlygų gerinimui bei ateities planams (4 t., b. l. 29).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. T., apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, jog jis yra R. L. brolis. Patirtą žalą vertina 20 000 Eur, kuri yra adekvati ir nėra daug draudimo kompanijai. Jis visą laiką rūpinsis tais vaikais (M. L. ir R. L.) ir jiems padės emociškai bei finansiškai. Kaip R. L. krikšto tėvas, jaučia moralinę pareigą padėti, išlaikyti ir auklėti (4 t., b. l. 25–26).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. T., apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, jog jis yra R. L. brolis. Kadangi jis gyvena toliau nuo kitų šeimos narių, jo bendravimas su seserimi buvo daugiau epizodinis. Iki įvykio, su seserimi bendravo 2022 m. rugsėjo 6 d. telefonu, o gyvai buvo susitikę rugpjūčio pabaigoje. Kiti jo vietoje prašytų milijono, nes sumos įvertinti neįmanoma, pinigai sesers nesugražins, todėl prašyti daugiau nei jo reikalaujamos 20 000 Eur sumos yra neadekvatu (4 t., b. l. 26).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. L., apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, jog ji yra R. L. sesuo. Prašoma suma yra minimali ir pinigais neįvertinama. Po įvykio kreipėsi į gydytojus, pradėjo gerti vaistus, nes sukilo spaudimas, sutriko širdies ritmas. Pas psichologą nesikreipė. Ji ir mama šiuo metu labai daug išgyvena ir iki šiol neatsigauna (4 t., b. l. 26–27).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. K., apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, jog ji yra R. L. sesuo. Po brolio netekties dėl psichologinės pagalbos nesikreipė, tačiau po įvykio, mamai labai suprastėjo sveikata, paūmėjo liga, todėl kiekvieną savaitgalį ji (V. K.) važiuoja ją prižiūrėti. Prieš tai padėdavo brolis, nes gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Po įvykio, į mamos ir brolio namus persikėlė gyventi anūkė R. L., todėl materialinė našta tenka jai (V. K.) ir anūkei. Mama gauna šiek tiek daugiau nei 200 Eur pensiją ir buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau kol kas su ja dar nieko nedarė. Draudimas sutinka sumokėti po 175 Eur negautų pajamų kompensuojant už netektį, tačiau siūloma suma yra truputį mažoka. Brolis su broliene uždirbdavo po 1 000 Eur, todėl mama buvo įpratusi gyventi pakankamai patogų gyvenimą ir pinigų nepritekliaus nejusdavo, nors gaudavo mažą pensiją. Ji (V. K.) ir anūkai mamos išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 200 Eur iš savo pajamų. Mama gaudavo paramą iš savivaldybės, bet yra tikimybė, kad nebegaus (4 t., b. l. 27–28).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. G. apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, jog žalos dydis yra nenusakomas, nes žuvo jos sūnus ir marti, kurie ją išlaikė, viskuo pasirūpindavo. Šiuo metu sunku išgyventi, nes jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir be kitų pagalbos neišgyventų. Dabar su ja gyvena anūkė, kuri perka maistą bei moka mokesčius, o kiekvieną savaitgalį atvažiuoja dukra. Esant reikalui, jos abi nuperka vaistų, ant kurių per mėnesį išleidžia apie 100 Eur. Dar reikia mokėti už elektrą ir telefoną, taip pat reikalingi pinigai išlaikyti augintinius, nupirkti pašaro vištoms. Praeitais metais gavo išmoką už kurą, tačiau šiais metais kompensacija nebepriklauso ir už kurą bendrai turės išleisti apie 2 000 Eur. Ji (L. G.) gauna 218 Eur pensiją ir prie jos materialiai prisideda dukra, kuri duoda 200 Eur per mėnesį, o sūnus papildomai prisidėdavo po 500 Eur per mėnesį, todėl labai trūksta pinigų. Iš draudimo gavo 23 000 Eur išmoką ir 2 000 Eur išlaikymo. Neįskaitant kitų išlaidų, šios sumos pakaktų dešimčiai metų mokėti už kurą, bet už draudimo pinigus išsivalė kaminą ir dalį turės panaudoti vandens šulinio tvarkymui. Sūnus taip pat ruošėsi dengti namo stogą, kuris kainuotų apie 15 000 Eur, bet jis taip ir liko neuždengtas (4 t., b. l. 92–93).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji P. T., apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, jog žalos niekas neatlygins. L. G. su R. L. ir R. L. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir jie viskuo rūpindavosi. Su jais ji nuolat palaikė ryšį, pati nieko nepirkdavo, o jie beveik kiekvieną savaitgalį atveždavo maisto ir visada padėdavo. Ji gauna 300 Eur pensiją ir 136 Eur antro laipsnio valstybinę pensiją, iš viso apie 500 Eur. Skausmas per metus nepasikeitė, nuolat galvoja, nerimauja, sutriko atmintis, kamuoja nemiga. Šiuo metu vartoja raminamuosius, atpalaiduojančius vaistus, kurių pakanka dviem savaitėms ir liepos mėnesį vaistams išleido 200 Eur. Taip pat perka malkas, kurias naudoja namų šildymui ir per metus išleidžia apie 700–800 Eur. Be to, kas mėnesį reikia mokėti 50–70 Eur už šiukšlių išvežimą ir elektrą. Iš draudimo gavo 20 000 Eur išmoką, kuri yra maža ir jos dar nepanaudojo, nes nori pinigus pataupyti, kad galėtų susitvarkyti dantis ir sutvarkyti senus namus (4 t., b. l. 93–94).

Laiduotoja V. R. teisiamojo posėdžiu metu prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn bei parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra, kuri stengiasi būti gera ir nenusikalsti. Jų santykiai yra labai geri. Jos kartu gyvena, artimai bendrauja, daug šneka, visą laisvą laiką praleidžia kartu. Kadangi po eismo įvykio dukra buvo išvežta į ligoninę, ji (V. R.) apie avariją sužinojo kitą dieną, nes jai paskambino kaimynai. Norėdama pasitikslinti, vėliau pati paskambino dukrai, kuri patvirtino, kad padarė avariją ir joje žuvo žmonės. Įvykio dieną nenorėjo jaudinti tėvų, todėl nieko nesakė. Po įvykio ji labai apgailestavo, verkė, pergyveno, bandė atsisakyti vairavimo. Taip pat turėjo bendrauti su psichologais, pas kuriuos lankosi iki šiol. Kaltinamoji iškart neatsiprašė nukentėjusiųjų, nes pirmas advokatas neleido su jais susisiekti, todėl dukra atsiprašė pirmojo posėdžio metu. Kodėl neatsiprašė žuvusiųjų tėvų per kitą teisiamąjį posėdį, pasakyti negali, nes nežino. Kitų nukentėjusiųjų atsiprašė laišku. Ji (V. R.) dukrai gali padėti psichologiškai, su ja kalbėtis, bendrauti, patarti, dalintis savo patirtimi. Turėtų galimybę paskirtą užstatą sumokėti (4 t., b. l. 139–140).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. R. vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją ir išvažiavusi į priešingą eismo juostą, susidūrė su priešais važiuojančiu keturračiu motociklu, taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu žuvo keturračio vairuotojas ir keleivė. Jeigu kaltinamoji būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga, važiavusi kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdama važiavimo greitį būtų atsižvelgusi į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kelio vingyje nebūtų išvažiavusi į priešingos krypties eismui skirti kelio pusę, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, kaltinamosios A. R. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – R. L. ir R. L. mirčiai – atsirasti, todėl tarp A. R. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus, visgi kitą dieną po eismo įvykio, t. y. 2022 m. rugsėjo 11 d. ji pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame išdėstė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 119). Tuoj po įvykio kaltinamoji pati skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė pagalbą, vykdė jų nurodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino, sutiko, kad dėl jos neteisėtų veiksmų žuvo kitos transporto priemonės vairuotojas ir keleivė, ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, o jos teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai iš esmės atitiko rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamoji davė išsamius parodymus, kuriais buvo patvirtintas jos padarytos nusikalstamos veikos faktas, teisingai nusakė svarbiausius nusikalstamos veikos bruožus bei padarymo aplinkybes, nevengė atsakomybės ir nebandė sumenkinti savo veiksmų bei padarytos žalos. Tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę ir nesistengė išvengti atsakomybės, patvirtina ir tas faktas, jog ji dar iki teisiamojo posėdžio bandė atsiprašyti nukentėjusiųjų, siuntė vienam iš nukentėjusiųjų elektroninį laišką, žinutę, pervedė nukentėjusiesiems 1 000 Eur laidojimo išlaidoms padengti, po teisiamojo posėdžio atsiprašė tuo metu posėdžių salėje buvusių nukentėjusiųjų, prašė įteikti atsiprašymo laišką žuvusiųjų motinoms, kas išties parodo jos kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką ir pergyvenimą dėl įvykio, kas, be kita ko, buvo akivaizdžiai matoma viso teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti, atsiprašymo laišką žuvusiųjų motinoms kaltinamoji įteikė kitiems teismo posėdžių salėje buvusiems nukentėjusiesiems (R. L., M. L., V. K., L. L., J. T., R. T.), taigi paminėti nukentėjusieji, būdami P. T. ir L. G. artimieji, turėjo pareigą šį kaltinamosios atsiprašymo laišką perduoti P. T. ir L. G. ir kaltinamoji pagrįstai tikėjosi, kad šis laiškas vis tik pasieks adresatus. Byloje nenustatyta, kad kaltinamosios prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra kaltinamosios asmeninės valios aktas, o pagrindo teigti, kad kaltinamoji nepakankamai nuoširdžiai gailėjosi, nėra, tuo labiau, kad dėl patirto šoko, jaučiamos kaltės ir atsakomybės už savo veiksmus bei jų pasekmes, kaltinamajai reikalinga specialistų pagalba. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog kaltinamoji, pasitikėdama gynėju ir jo konsultacijomis, nevyko į žuvusiųjų laidotuves, tuoj po įvykio nebandė atsiprašyti, negali būti vertinama nepakankamu gailesčiu ar nuoširdumu. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta kaltinamosios A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad nukentėjusiųjų subjektyvus požiūris į kaltininko atsiprašymą ir gailėjimąsi negali būti lemiamas veiksnys vertinant aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą, tačiau teismas gali į jį atsižvelgti ir vertinti kartu su kitais bylos duomenimis.

Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

Kaltinamoji A. R. padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir šiame kontekste pažymėtina, kad jos gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš kaltinamosios elgesio proceso metu, reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš kaltinamosios nebuvo (dėl byloje nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių civiline atsakove pripažinta akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“), dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, kaltinamoji atlygino nukentėjusiesiems 1 000 Eur turtinę žalą ir tą padarė iki bylos perdavimo teismui. Kaltinamoji A. R. administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 107), jos atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų po šio nusikaltimo padarymo, ji nebuvo bausta ir administracine tvarka, kas rodo, jog kaltinamoji atsakingai žiūri į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. A. R. yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirba, mokosi, charakterizuojama išimtinai teigiamai, jos netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas manyti, jog A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Šiame kontekste pažymėtina, kad laidavimo instituto atžvilgiu formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui, arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės, taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Laiduotoja V. R. yra kaltinamosios motina, dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka, tačiau paskirta nuobauda įvykdyta ir nebegalioja, charakterizuojama teigiamai. Nepaisant V. R. nuoširdžių pastangų padėti kaltinamajai susitaikyti su šio eismo įvykio itin skaudžiomis pasekmėmis, vis tik, laiduotoja V. R. teisiamojo posėdžio metu buvo linkusi pateisinti kaltinamosios nusikalstamus veiksmus ir stokojo kritikos, o kuo gali pasireikšti jos teigiama įtaka kaltinamajai, be nurodomo nuolatinio bendravimo ir savo teigiamo pavyzdžio, nepaaiškino, kas suteikia pagrindą abejoti V. R. tinkamumu būti laiduotoja.

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, sprendžia, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, dėl jos padarytos nusikalstamos veikos kilusias negrįžtamai skaudžias pasekmes, kadangi žuvo du žmonės, kas didina nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamoji išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą sukeldama eismo įvykį, kas pagal teismų praktiką laikytina šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015), įvertinant nukentėjusiųjų padėtį bei jų nenorą atleisti kaltinamajai, būtų neproporcinga bei neadekvatu taikyti laidavimo institutą.

Spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų interesą, teisingumo ir teisingo nubaudimo principus. Šiuo atveju, neatsargiu elgesiu, bet visgi nusikalstamais veiksmais, padarytas realus pasikėsinimas į vieną iš didžiausių ir labiausiai įstatymu saugomą vertybę – dviejų žmonių gyvybes, teismo įsitikinimu yra itin reikšmingas veiksnys, keliantis pagrįstas abejones dėl kaltinamosios atleidimo nuo atsakomybės. Kaltinamąją atleidus nuo atsakomybės ir nepaskyrus teisingos bausmės, būtų netinkamai realizuojama baudžiamojo proceso paskirtis, tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas taip pat privalomai atsižvelgia į tai, kad tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji teisme prieštaravo kaltinamosios atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu šiame procese nebuvo atstatyta pusiausvyra tarp skirtingų šalių interesų. Šios aplinkybės ir faktai teismo vertinimu yra lemiamas veiksnys, kuris, nors ir nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nurotas formalias sąlygas laidavimo instituto taikymui, šalina galimybę kaltinamajai būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės. Formaliai pritaikant įstatymą ir kaltinamajai leidžiant išvengti bausmės pasekmių, pareigos atsakyti prieš įstatymus ir visuomenę, neabejotinai būtų pažeisti ne tik teisingumo principas, bet ir teisinės valstybės bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padarius ne švelniausio pobūdžio nusikalstamą veiką. Formalus kaltinamosios atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasyti ne tik nusikalstamą veiką padariusį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti, kad šie asmenys vykdytų įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Galimybės suteikimas asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės už šiurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus, sukeltas itin sunkias ir neatstatomas pasekmes skatintų visuomenės nepasitikėjimą teisėsauga, nelygybės prieš įstatymą principus. Remiantis šiais pagrindais, įvertinęs tai, kad padarytas šiukštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, taip pat itin skaudžias pasekmes – dviejų žmonių žūtį, kas didina nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas netenkina kaltinamosios ir laiduotojos prašymo atleisti kaltinamąją A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 281 straipsnio dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Nustatydamas bausmės dydį iki aštuonerių metų, įstatymo leidėjas suteikė teismui plačią diskreciją, nustatant konkretų bausmės dydį už padarytą veiką. Teismai šią diskreciją įgyvendina vadovaudamiesi BK 54 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika šios kategorijos bylose. Taigi, šios kategorijos bylose, skiriant bausmę, teismai turi laikytis ne tik bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų reikalavimų, bet taip pat įvertinti teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, didelį dėmesį skiriant kaltininko asmenybei, jo charakteringai elgsenai kelių eismo saugumo ir transporto veiklos srityje iki veikos padarymo, taip pat ir po veikos padarymo, kaltininko santykį su nukentėjusiaisiais teismo proceso metu, pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, nukentėjusiųjų poziciją dėl bausmės dydžio bei kitas aplinkybes.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamoji A. R. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, kurio pasekmės itin skaudžios, žuvo du žmonės, kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. A. R. yra jauno amžiaus, mokosi, neteista, nebausta, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta, charakterizuojama teigiamai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajai skirtina 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamoji A. R. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra pradėta, ji nebausta ir po šio nusikaltimo padarymo, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nukentėjusiesiems dalį turtinės žalos, prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailėjosi, nėra kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, charakterizuojama teigiamai, mokosi, be to kaltinamoji nenorėjo kilusių padarinių ir jų sąmoningai nesiekė, A. R. savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsniu kaltinamosios A. R. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą, o baigus mokslą pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Atidėjus bausmės vykdymą, A. R. bus pakankamai nubausta, jai skirti įpareigojimai, jos teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36–40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75–79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. ši teisės norma taikoma tik esant išimtinėms ir paminėtoms specifinėms sąlygoms.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

A. R., nevažiuodama kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinkdama važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kelio vingyje į kairę nesuvaldydama automobilio ir išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir sukėlė eismo įvykį, lėmusį itin sunkias pasekmes. Nors padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, dviejų ar daugiau žmonių žūtis didina net ir neatsargios nusikalstamos veikos pavojingumą. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į itin skaudžias pasekmes, tai, kad transporto priemonės vairavimas nėra susijęs su kaltinamosios darbu, pragyvenimo šaltiniu, nusikalstama veika padaryta dėl patirties ir atidumo stokos, nepasirinkto saugaus greičio, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nustatant 1 (vienerių) metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kuris, teismo vertinimu, yra teisingas, proporcingas, tinkamai individualizuotas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu akcinėje draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdrausta transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota išmokėti draudimo išmoką už žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Dėl L. G., V. K., P. T., L. L., J. T. ir R. T. civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, po 500 Eur negautų pajamų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki L. G. gyvenimo pabaigos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurią prašo priteisti iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurią prašo priteisti iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 85–110).

Atsižvelgiant į tai, kad civilinė atsakovė ir paminėti nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai taikiai susitarė, pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti, ir nurodė, jog L. G. papildomai išmokama 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. K. – 2 000 Eur, R. T. – 1 000 Eur, o reikalavimų pagal likusias ieškinių dalis nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai šioje dalyje atsisako, taip pat L. G. civilinė atsakovė įsipareigojo mokėti netekto išlaikymo kompensaciją pagal taikos sutarties 3 punkte nustatytą tvarką, paminėtas sumas civilinė atsakovė įsipareigojo sumokėti per penkias darbo dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, o periodiniai mokėjimai bus atliekami iki 15-os dienos po einamojo mėnesio, taikos sutartis tvirtintina, civilinio ieškinio atsisakymas priimamas, procesas dėl pareikštų civilinių ieškinių šioje dalyje nutraukiamas.

Dėl R. L. ir M. L. civilinio ieškinio

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. L. ir M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 0063,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, po 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurią prašo priteisti iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Civiliniame ieškinyje dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nurodoma, kad eismo įvykio metu žuvo abu nukentėjusiųjų tėvai. Šis įvykis negrįžtamai pakeitė jų gyvenimą bei ateitį, dėl tėvų netekties patyrė nenusakomą skausmą, stresą, nemalonius išgyvenimus, baimę, dvasines kančias, patiria pastovų nerimą. Jie tapo prislėgti, uždari, nebeturi noro bendrauti, niekas nedžiugina ir kiekvieną dieną jaučia tėvų netektį. Jie iki šiol negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, kurį puoselėjo iki to laiko ir iki šiol negali atsigauti, patiria emocijų kaitą, neigiami išgyvenimai stipriai įtakoja socialinį gyvenimą. Nors tėvų žūties metu abu nukentėjusieji gyveno ir dirbo atskirai, tačiau su tėvais bendravo itin artimai, glaudžiai ir betarpiškai. Per išeigines grįždavo į tėvų namus, kartu leisdavo laiką, dirbdavo namų ruošos darbus, savaitės bėgyje nuolat susiskambindavo. Jie prarado ne tik tėvus, bet ir draugus, kadangi tėvai ne tik patardavo bei padėdavo spręsti gyvenimiškus klausimus, jie kartu kūrė ir ateities planus. Kadangi R. L. tuo metu nevairavo automobilio, kiekvieną kartą grįžus namo ir išvažiuojant iš tėvų namų, į autobusų stotelę ją veždavo tėtis. Žuvusieji gyveno pas L. G. ir ja nuolat rūpinosi ir išlaikė, o šiuo metu R. L. gyvenimas pasikeitė ir tuo, kad ji turėjo palikti darbą, grįžo gyventi pas močiutę L. G. ir dabar močiute nuolat rūpinasi ir ją išlaiko, dėl ko ji patyrė didelius finansinius nuostolius (3 t., b. l. 69–84).

Teisme 2023 m. rugsėjo 14 d. gautas pareiškimas dėl civilinio ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodyta civilinė atsakovė atlygino nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. L. ir M. L. lygiomis dalimis, kiekvienam po 4 127,45 Eur turtinės žalos ir 40 000 Eur neturtinės žalos, ir jie atsisako reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo bei patikslino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydami priteisti iš civilinės atsakovės kiekvienam po 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (3 t., b. l. 173–177).

Kadangi R. L. ir M. L. turtinė žala atlyginta, jie atsisakė reikalavimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, priimtinas paminėtų nukentėjusiųjų civilinio ieškinio atsisakymas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukiamas.

Draudikas savo veikloje vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurių 6 punkte nurodyta, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 minimalių mėnesinių atlyginių. Eismo įvykio metu minimalus mėnesinis atlyginimas siekė 730 Eur, taigi maksimali rekomenduojama išmoka už vieną žuvusį asmenį tokiu atveju – 21 900 Eur. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. L. ir M. L. eismo įvykio metu jau buvo suaugę, gyveno atskirai nuo žuvusiųjų tėvų, todėl atsižvelgdamas į teismų praktiką, rekomendacijas bei nepaneigdamas civilinių ieškovų patirtų dvasinių išgyvenimų bei jų teisės gauti už tai finansinę satisfakciją, abiem civiliniams ieškovams išmokėjo po 40 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo likusią R. L. ir M. L. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (3 t., b. l. 186–193, 4 t., b. l. 2–17).

Civilinė atsakovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atvejai, kai vertinama neturtinė žala eismo įvykių bylose nagrinėjamose pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kai nukentėjęs asmuo netenka dviejų arba daugiau artimų asmenų (vaikų, tėvų) itin reti. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-231-309/2022 buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pilnamečiam asmeniui, kuris eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau neteko abiejų tėvų bei pergyveno dėl sunkiai sužalotos mažametės sesers, ir priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-593/2021, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, brolio ir abiejų tėvų netekties eismo įvykyje nepilnamečiui asmeniui priteistas bendras 71 660 Eur neturtinės žalos atlyginimas (4 t., b. l. 34–36, 86–88).

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra labai įvairi, situacijų būna skirtingų, o neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Analizuojant naujausią teismų praktiką matyti, kad šios sumos išliko nepakitusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219-628/2020, 2K-191-942/2021, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-54-628/2021). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-297-312/2014, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-590-926/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-231-309/2022).

Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Be to, taikydamas minėtą kriterijų (teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius), bylą nagrinėjantis teismas nebūtinai turi atsižvelgti tik į didžiausius priteistinos žalos dydžius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertintas nukentėjusiųjų skaičius ir bendra jiems atlygintina pinigų suma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-119-303/2021). Bylos duomenimis, šiuo metu civilinė atsakovė nukentėjusiesiems jau yra išmokėjusi ar įsipareigojusi sumokėti pagal tarp šalių pasirašytą taikos sutartį 146 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinė atsakovė atlygino ir turtinę žalą, taip pat netektą išlaikymą.

Spręsdamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir M. L. patikslintus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo (po 60 000 Eur kiekvienam, be jau atlygintos po 40 000 Eur sumos kiekvienam), teismas nustatydamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtos žalos dydį atsižvelgia į A. R. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos sukeltas pasekmes, o būtent į tai, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai to paties eismo įvykio metu neteko abiejų tėvų. Tokia netektis neabejotinai sukėlė jiems itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė gyvenimą. Tuo tarpu teismų praktikoje pažymima, kad asmuo neabejotinai patiria didesnę neturtinę žalą netekęs kelių artimiausių asmenų. Tokiu atveju nukentėjusio asmens patiriama žala yra gerokai didesnė, nes esant tokiai situacijai asmens patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, patiriami didesni praradimai, netenkama galimybės bendrauti iš karto su keliais nukentėjusiam asmeniui artimais asmenimis. Negali būti vienodai vertinamos situacijos, kai asmuo vieno įvykio metu netenka kelių artimųjų asmenų, palyginus su situacija, kai netenka vieno artimo asmens. Todėl, nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-231-309/2022). Visgi, priteistinos neturtinės žalos dydžių sumavimas pagal netektis, dvasinius išgyvenimus neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis).

Visgi, nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje, kuriuo buvo sukeltos sunkios pasekmės – dviejų žmonių žūtis, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, byloje nenustatyta, kad kaltinamoji viršijo leistiną greitį, buvo neblaivi, vis tik ji pažeidė Kelių eismo taisykles. Taigi A. R. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, ji nenorėjo kilusių padarinių ir jų sąmoningai nesiekė, A. R. savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems. Tuo tarpu pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad A. R. savo kaltę pripažino, gailėjosi, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, po eismo įvykio ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdama sušvelninti pasekmes – iškvietė specialiąsias tarnybas, vėliau buvo pati išvežta į gydymo įstaigą. Tai, kad kaltinamoji, pasak žuvusiųjų artimųjų, nepakankamai gailėjosi ir netinkamai atsiprašė, paaiškintina pačios kaltinamosios jaunu amžiumi, patirties stoka, pasitikėjimu gynėju ir jo teikiamomis konsultacijomis, kaltinamosios patirtu šoku, stresu ir jos psichikos sveikatos būkle, kai jai iki šiol teikiama psichologinė pagalba, ji pati negali išgyventi visų eismo įvykio pasekmių be specialistų pagalbos.

Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. L. ir M. L. dėl įvykio buvo padaryta neturtinė žala, o jų ryšys su žuvusiais tėvais buvo itin glaudus, artimas, kas atitiktų tėvų ir vaikų santykius. Abejonių tuo, jog nukentėjusieji R. L. ir M. L. dėl tėvų žūties eismo įvykyje patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir sukrėtimą, teismui nekyla. Bylos duomenimis, jie abu palaikė itin artimus ryšius su savo žuvusiais tėvais, su jais leisdavo laisvalaikį. Nors nukentėjusieji jau yra pilnamečiai, įgiję išsilavinimus, gyveno atskirai ir dirbo, tačiau, dar pakankamai jauno amžiaus, savo šeimų nesukūrę, ir tai niekaip nepaneigia jų dvasinių išgyvenimų ir skausmo, kurį neabejotinai sukėlė staigi ir netikėta abiejų tėvų mirtis. Be to, kaip matyti, žuvusieji rūpinosi L. G. ir ją išlaikė, todėl neabejotina, kad R. L. ir M. L. dėl tėvų mirties patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir materialines pasekmes, nes jie turi prižiūrėti L. G., rūpintis buitimi. Visgi vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina įvertinti, kad L. G. civilinė atsakovė įsipareigojo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, jai atlyginta ir neturtinė žala. Akivaizdu, kad dėl R. L. ir M. L. emocinio ryšio su žuvusiaisiais, jų šiltų tarpusavio santykių, nukentėjusieji R. L. ir M. L. dėl tėvų žūties patyrė didelius išgyvenimus, emocinį skausmą, nerimą dėl ateities ir kitus neigiamus padarinius, todėl nukentėjusiesiems patyrus iš esmės vienodai sunkius emocinius neigiamus padarinius, teismas sprendžia, kad jų neturtinės žalos dydis neturi būti diferencijuojamas, tuo labiau, kad priešingų aplinkybių nenurodė ir nukentėjusieji. Tą pripažino ir civilinė atsakovė, nukentėjusiesiems išmokėjusi vienodas sumas neturtinės žalos atlyginimui.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, remdamasis teismų praktika, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose žuvusiojo vaikui priteisiama iki 30 000 Eur, todėl, net ir įvertinus tai, kad šiuo atveju nukentėjusieji neturtinę žalą patyrė dėl dviejų artimų asmenų mirties, jiems jau yra atlyginta po 40 000 Eur dydžio neturtinė žala kiekvienam, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 6 punktu, atitinka iš esmės maksimalią rekomenduojamą išmokėti sumą už kiekvieną žuvusį asmenį, atlygintos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad atsižvelgiant į nukentėjusiųjų R. L. ir M. L. išgyventą skausmą, nerimą, patirtus nepatogumus bei ilgalaikes dvasines kančias netekus abiejų tėvų, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patikslintas civilinis ieškinys atmestinas. Teismo vertinimu, civilinės atsakovės išmokėtas neturtinės žalos dydis (kiekvienam po 40 000 Eur) yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms bei neprieštarauja teismų praktikai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ekspertizės atlikimo kaina yra 655,68 Eur (2 t., b. l. 134–137), taip pat pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta ekspertizės atlikimo kaina 1 036,40 Eur (2 t., b. l. 142–151). Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė pripažinti minėtas išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios motyvuodama tuo, kad ekspertizės buvo atliktos tik dėl to, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus.

Ekspertizių atlikimo išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamosios nepriteistinos, kadangi išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados, ekspertizės akto davimu, yra valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė atlyginti teisinės pagalbos išlaidas. Iš prašyme pateiktų duomenų nustatyta, kad už advokato padėjėjos Rūtos Sutkutės atstovavimą ikiteisminiame tyrime, civilinių ieškinių parengimą, papildomų įrodymų rinkimą bei pateikimą teismui, atstovavimą sprendžiant klausimus dėl žalos atlyginimo su civiline atsakove, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. L. ir M. L. bendrai patyrė 2 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. G. ir V. K. bendrai patyrė 1 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas, L. G. papildomai patyrė 500 Eur išlaidas, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai P. T., L. L., J. T. ir R. T. bendrai patyrė 1 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas, P. T. papildomai patyrė 500 Eur išlaidų. Bendra nukentėjusiųjų patirta ir prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma yra 6 800 eurų (4 t. b. l. 128–136).

Bylą nagrinėjant teisme taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdis truko 1 valandą 9 minutes ir buvo atidėtas gavus civilinius ieškinius. 2023 m. rugsėjo 14 d. teisiamasis posėdis truko 1 valandą 42 minutes, 2023 m. spalio 24 d. – 59 minutes, o teisiamojo posėdžio pertrauka buvo paskelbta dėl to, kad nukentėjusieji prašė suteikti laiko deryboms su civiline atsakove, tuo tarpu 2023 m. lapkričio 8 d. teisiamasis posėdis truko 2 valandas 9 minutes. Taigi byla išnagrinėta per 6 valandas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu (nuo 2022 m. spalio 7 d.) Rūta Sutkutė atstovavo M. L. ir R. L., o nuo 2023 m. kovo 16 d. (kaltinamasis aktas surašytas 2023 m. balandžio 7 d.) dar ir P. T. bei L. G., o teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo visus nukentėjusiuosius. Taigi atstovė ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo apklausiant R. L., M. L., L. G. ir P. T., jai taip pat teko susipažinti su bylos medžiaga, jokių prašymų ar skundų ikiteisminio tyrimo metu neteikė, klausimų ekspertams nesuformulavo, civilinių ieškinių ikiteisminio tyrimo metu neteikė, pretenzijų draudimo bendrovei neteikė. Atstovė parengė ir pateikė teismui tris civilinius ieškinius, kurie savo turiniu ir reikalavimų apimtimi iš esmės yra tapatūs, su reikalingais, tačiau neesminiais pakeitimais, civilinei atsakovei atlyginus dalį prašomos priteisti žalos, pateikė teismui patikslintus ieškininius reikalavimus, dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ginčo dėl kaltės nekilo, bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl prašymo suteikti laiko deryboms su civiline atsakove, atstovės darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų ir papildomų laiko sąnaudų. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, tai, kad byloje nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad atstovei nereikėjo ypatingo pasiruošimo, ta pati atstovė atstovavo visus nukentėjusiuosius, tad jai baudžiamosios bylos aplinkybės buvo žinomos ir labai ilgo bei sudėtingo ruošimosi procesui nereikėjo, pateikti civiliniai ieškiniai iš esmės tapatūs, tai, kad R. L. ir M. L. bei L. G. prašė priteisti ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą, kartu su civiliniais ieškiniais teismui buvo pateiktos žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų fotonuotraukos bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų kopijos, taip pat L. G. sveikatos būklę ir turtinę padėtį pagrindžiantys duomenys, P. T. sveikatos būklę pagrindžiantis medicininis dokumentas, kitų dokumentų (išskyrus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą), kuriuos būtų reikėję išreikalauti atstovei, dėl ko ji būtų patyrusi papildomų išlaidų, byloje nepateikta, atstovė teismui neteikė išsamesnės aukštesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizės, apsiribodama teisinės pozicijos ir pavienės teismų praktikos, palankios nukentėjusiesiems, išsakymu, tai, kad advokato padėjėjams priteisiamas atlygis yra apie 20 proc. mažesnis palyginus su advokatais, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį – studijuoja, šiuo metu nedirba, turto neturi, darbingo amžiaus, sveika, teismas vertina, kad šių prašomų priteisti išlaidų sumos neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų atstovės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms, todėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir M. L. teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 700 Eur, L. G. ir V. K. teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 000 Eur, o L. G. ikiteisminio tyrimo metu patirtos išlaidos mažintinos iki 100 Eur, P. T., L. L., R. T. ir J. T. teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 000 Eur, o P. T. ikiteisminio tyrimo metu patirtos išlaidos mažintinos iki 100 Eur.

Nukentėjusiųjų R. L. ir M. L. patirtos 1 700 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir M. L. naudai.

Nukentėjusiųjų L. G. ir V. K. patirtos 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. G. ir V. K. naudai. L. G. patirtos 100 Eur teisinės pagalbos išlaidos (atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. naudai.

Nukentėjusiųjų P. T., J. T., R. T. ir L. L. patirtos 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų P. T., J. T., R. T. ir L. L. naudai. P. T. patirtos 100 Eur teisinės pagalbos išlaidos (atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. T. naudai.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. neskirtina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos, supakuotos į voką, saugomos baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 195), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskirti A. R. sumažintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. R. atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. R. tęsti mokslą, o baigus mokslus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. neskirti.

Priimti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir M. L. civilinio ieškinio atsisakymą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir M. L. patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Patvirtinti L. G., V. K., P. T., L. L., J. T., R. T., atstovaujamų atstovės Rūtos Sutkutės, ir civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos K. G., 2023 m. lapkričio 7 d. taikos sutartį:

„Mes L. G., V. K., P. T., L. L., J. T., R. T. (visi kartu toliau vadinami – Civiliniai ieškovai) ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau vadinama – Civilinė atsakovė), sudarydami šią taikos sutartį susitariame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamą ginčą dėl draudimo išmokų (žalos atlyginimo) priteisimo pagal Civilinių ieškovų ieškinius Civilinei atsakovei išspręsti taikiai ir prašome teismo patvirtinti taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šia taikos sutartimi susitariama, kad Civilinė atsakovė išmokės tokias papildomas draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti:

1.1. L. G. – 5.000,00 Eur (penkis tūkstančiai eurų);

1.2. V. K. – 2.000,00 Eur (du tūkstančiai eurų);

1.3. R. T. – 1.000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų).

2. Reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal likusias ieškinių dalis, išskyrus kiek tai aptarta šios taikos sutarties 1 p., Civiliniai ieškovai civilinės atsakovės atžvilgiu atsisako pilnai.

3. Šia taikos sutartimi taip pat susitariama, kad Civilinė atsakovė L. G. mokės tokio dydžio netekto išlaikymo kompensaciją dėl sūnaus R. L. mirties:

3.1. Nuo eismo įvykio dienos 2022-09-10 iki 2023-11-01 mokama po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį. Kadangi sutarties pasirašymo dieną nurodytas laikotarpis jau yra praėjęs, susidaręs įsiskolinimas Civilinės atsakovės išmokamas per vieną kartą kartu su artimiausiu mokėjimu dėl netekto išlaikymo;

3.2. Nuo 2023-11-01 iki 2025-01-01 Civilinė atsakovė L. G. moka po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) kas mėnesį netekto išlaikymo kompensaciją;

3.3. Nuo 2025-01-01 iki L. G. gyvenimo pabaigos Civilinė atsakovė moka po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) netekto išlaikymo kompensaciją.

4. Šios taikos sutarties 1 ir 3 p. nurodytas sumas Civilinė atsakovė įsipareigoja sumokėti per penkias darbo dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos. Periodiniai mokėjimai susiję su L. G. netektu išlaikymu mokami iki 15-os po einamojo mėnesio, už kurį mokama kompensacija, dienos.

5. Proceso metu patirtų išlaidų Civiliniai ieškovai iš Civilinės atsakovės nereikalauja.

6. Šios taikos sutarties šalys pareiškia, kad tarp jų kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilna apimtimi išsprendžiamas šia taikos sutartimi ir šioje taikos sutartyje nurodyti Civiliniai ieškovai jokių papildomų reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo Civilinei atsakovei ateityje nereikš.

7. Ginčo šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.) t. y. taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, šį sutartis susitariančioms šalims turės teismo sprendimo (nuosprendžio) galią.

8. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos;

9. Taikos sutartį pasirašo įgaliotieji atstovai: Civilinių ieškovų vardu advokato padėjėja Rūta Sutkutė, o Civilinės atsakovės vardu vyr. teisininkas K. G..

10. Ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį teismui pateikia Civilinių ieškovų atstovė.

Mes, L. G., V. K., P. T., L. L., J. T., R. T. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ sutinkame su šia taikos sutartimi ir teismo prašome ją patvirtinti.“

Priimti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. G., V. K., P. T., L. L., J. T., R. T. civilinių ieškinių atsisakymą ir procesą dėl žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir M. L. 1 700 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir M. L. naudai 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. G. ir V. K. 1 000 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. G. ir V. K. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. 100 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų P. T., L. L., J. T. ir R. T. 1 000 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų P. T., L. L., J. T. ir R. T. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. T. 100 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios A. R. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. T. naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.