Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų K. A. (toliau – K. A.), N. A., N. A. (N. A.) atstovės advokatės Aušros Ručienės, nukentėjusiosios O. O. (toliau – O. O.) atstovės advokatės A. Ručienės ir nuteistojo R. K. (R. K., toliau – R. K.) gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant jam sumažintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 1 (vieneriems) metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant R. K. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikas, R. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. 19.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. 17.13 val.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. Kardomąją priemonę užstatą 5000 eurų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti užstato davėjui.

Civilinių ieškinių buvo nuspręsta netenkinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

6. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas R. Bučma sutiko su nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pareikštu prašymu ir prašė apeliacinį skundą tenkinti; nukentėjusiųjų atstovės advokatės A. Ručienės apeliacinių skundų išsprendimo klausimą palikti teismo diskrecijai; išlaidų už antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo nepriteisti. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė A. Ručienė pritarė savo pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodytiems motyvams, prašė pateiktus apeliacinius skundus tenkinti visa apimtimi, priteisti pirmosios instancijos teismo nepriteistas proceso išlaidas; nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo išsprendimo klausimą palikti teismo diskrecijai. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti; nukentėjusiosios O. O. atstovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, priteisiant jai 2000 eurų neturtinę žalą; nukentėjusiųjų K. A., N. A. ir N. A. atstovės advokatės A. Ručienės ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus prokuroras prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų K. A., N. A., N. A. atstovės advokatės A. Ručienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies; nukentėjusiosios O. O. atstovės advokatės A. Ručienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies; nuteistojo R. K. gynėjo advokato R. Bučmos apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl nukentėjusiųjų K. A., N. A., N. A. atstovės advokatės A. Ručienės apeliacinio skundo

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiųjų K. A., N. A., N. A. atstovės advokatės A. Ručienės apeliaciniame skunde nėra ginčijama R. K. kaltė ar jo veiksmų teisinis vertinimas, o teisėjų kolegija patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti R. K. veiksmų juridiniu vertinimu, neturi pagrindo, todėl jo kaltės klausimas šiuo nuosprendžiu išsamiau neanalizuotinas. Kadangi nukentėjusiųjų K. A., N. A., N. A. atstovė advokatė A. Ručienės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šiems nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio, prašant jį padidinti, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

10. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019, 2K-219-628/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad po vertinamo eismo įvykio civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems K. A., N. A. ir N. A. išmokėjo po 19260 eurų siekiančias išmokas dėl eismo įvykio metu jiems padarytos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems K. A., N. A. ir N. A. yra pakankamas. Tačiau, apeliaciniame skunde, nesutinkant su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašoma nukentėjusiesiems K. A., N. A. ir N. A. papildomai priteisti po 130740 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Motyvuojant tokį prašymą apeliaciniame skunde iš esmės vadovaujamasi būtent nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiais Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimais dėl eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims išmokamų draudimo sumų. Tačiau, šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimai neturėtų būti siejami su draudiko pareiga mokėti didesnes išmokas nuo eismo įvykio nukentėjusiesiems asmenims. Šio įstatymo pakeitimai, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, savaime nelėmė, kad teismų priteisiami neturtinės žalos dydžiai analogiško pobūdžio bylose būtų išaugę dešimtimis kartų. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pagal teismų praktiką, baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 eurų iki 30000 eurų (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 eurų iki 31298 eurų (žuvusiojo sutuoktiniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Analizuojant naujausią teismų praktiką matyti, kad šios sumos išliko nepakitusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219-628/2020, 2K-191-942/2021, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-54-628/2021), todėl sutikti su nukentėjusiųjų atstovės teiginiais, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose yra pakitusi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog jokių teismų praktikos pavyzdžių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykių baudžiamosiose bylose ženkliu padidėjimu nukentėjusiųjų atstovė nepateikė ir savo apeliaciniame skunde.

13. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusioji K. A. dėl sutuoktinio mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kančias, sukrėtimus, emocinę depresiją. Eismo įvykio metu ji buvo viename automobilyje su savo sutuoktiniu, matė jo patirtus sužalojimus, dėl kurių buvo konstatuota jo mirtis, todėl neabejotina, kad tokia patirtis, susijusi su artimo asmens praradimu, net ir jai pačiai nepatyrus jokių sužalojimų, itin neigiamai paveikė K. A. tolesnį gyvenimą. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. A. buvo vienintelis šeimos maitintojas, tik jis šeimoje dirbo ir materialiai išlaikė ne tik savo sutuoktinę, bet ir kartu su ja likusius du sūnus, todėl netekusi savo sutuoktinio K. A. neabejotinai susidūrė ir su savo bei jųdviejų vaikų ateities baime. Be to, dėl žuvusio sutuoktinio K. A. iki šiol sapnuoja košmarus, jaučia baimę važiuoti automobiliu, kas neabejotinai daro neigiamą įtaką jos pilnavertei gyvenimo kokybei.

14. Abejonių tuo, jog ir nukentėjusieji N. A. bei N. A. dėl tėvo žūties eismo įvykyje patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir sukrėtimą, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Bylos duomenimis, jie abu palaikė itin artimus ryšius su savo žuvusiu tėvu, su juo leisdavo laisvalaikį. Nors nukentėjusysis N. A. jau yra pilnametis, tačiau, tai niekaip nepaneigia jo dvasinių išgyvenimų ir skausmo, kurį neabejotinai sukėlė staigi ir netikėta tėvo mirtis. Be to, minėta, kad A. A. buvo vienintelis šeimos maitintojas, todėl neabejotina, kad N. A. dėl tėvo mirties patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir materialines pasekmes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. A. paaiškino, kad dėl tėvo mirties jis jaučiasi emociškai palūžęs, prislėgtas. Tuo tarpu N. A. yra nepilnametis, kuris iki tėvo žūties gyveno kartu su juo ir mama. N. A. teigimu, jį su tėvu siejo itin artimas ryšys, kuo teisėjų kolegija neabejoja. Dėl tėvo netekties N. A. teigia labai išgyvenantis, jam tai buvo didelis emocinis sukrėtimas, dėl ko, iki šiol jis jaučia dideles psichologines pasekmes.

15. Išdėstytos faktinės aplinkybės betarpiškai patvirtina ypatingai stiprų aptartų nukentėjusiųjų emocinį ryšį su žuvusiuoju, jų itin kokybiškus ir šiltus tarpusavio santykius, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog dėl tėvo ir sutuoktinio žūties aptarti nukentėjusieji patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinį skausmą, nemigą ir kitus neigiamus padarinius. Visi nukentėjusieji buvo materialiai priklausomi nuo A. A., todėl jų baimė dėl savo ateities ir materialinės gerovės akivaizdžiai padidino jų ir taip buvusius didelius dvasinius išgyvenimus dėl tėvo ir sutuoktinio mirties. Esant šiems duomenims, įvertinus dar ir tai, kad vertinamo eismo įvykio metu A. A. buvo pakankamai jauno amžiaus, visiems nukentėjusiesiems patyrus iš esmės vienodai sunkius emocinius neigiamus padarinius, teisėjų kolegija sprendžia, kad jų neturtinės žalos dydis neturi būti diferencijuojamas. Tą pripažino ir draudimo bendrovė, nukentėjusiesiems išmokėjusi vienodas sumas neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų K. A., N. A. ir N. A. išgyventą skausmą, nerimą, patirtus nepatogumus bei ilgam laikui vis dar išliksiančias dvasines kančias netekus šeimos nario, taip pat į aukščiau išdėstytą formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu, nukentėjusiesiems priteista suma neturtinei žalai atlyginti didinama kiekvienam iki 23000 eurų. Minėta, jog visiems paminėtiems nukentėjusiesiems civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ už A. A. žūtį eismo įvykio metu sumokėjo po 19260 eurų, todėl likusi neturtinės žalos dalis, tai yra, po 3740 eurų, priteistina taipogi iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“. Dar labiau didinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio, priešingai nei tai teigiama pateiktame apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

16. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nukentėjusiųjų atstovės teiginiai dėl ESTT praktikos. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad pagal ESTT praktiką tuo atveju, kai direktyvoje nurodyto rezultato negalima pasiekti aiškinant nacionalinę teisę, Europos Sąjungos teisė įpareigoja valstybę narę, esant ESTT praktikoje suformuotoms valstybės atsakomybės sąlygoms, atlyginti žalą, kurią privatūs asmenys patyrė dėl direktyvos neįgyvendinimo arba netinkamo įgyvendinimo (2003 m. liepos 24 d. nutarties byloje Messejana Viegas, C-166/02, Rink. p. I-7871, 24 punktas; 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Francovich ir kt., C-6/90 ir C-9/90, Rink. p. I-5357, 39 punktas). Taigi, jeigu, kaip mano nukentėjusiųjų atstovė, nukentėjusieji patyrė žalos dėl to, kad Lietuvos Respublika netinkamai įgyvendino atitinkamas direktyvų nuostatas, Lietuvos Respublikos atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas atskirame civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014, 2K-52-942/2016, 2K-54-628/2021).

Dėl nukentėjusiosios O. O. atstovės advokatės A. Ručienės apeliacinio skundo

17. Bylos duomenimis, nukentėjusioji O. O. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama jai atlyginti 460 eurų siekiančią turtinę žalą ir 10000 eurų neturtinę žalą. Pasak nukentėjusiosios, eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jos drabužiai – palaidinė, 50 eurų vertės, kelnės, 60 eurų vertės, ir tunika, 50 eurų vertės. Be to, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji vaistams, vitaminams ir maisto papildams išleido apie 300 eurų, tačiau nežinojo, kad reikia rinkti šių daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, todėl jų neturi. Grįsdama savo reikalavimą dėl neturinės žalos, O. O. nurodė, kad dėl patirto eismo įvykio ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką ir daug fizinio skausmo. Jos akyse žuvo jos pusbrolis A. A. (1 t., b. l. 115-116). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šis nukentėjusiosios civilinis ieškinys buvo patikslintas, prašant jai atlyginti tik 30000 eurų siekiančią vertinamo eismo įvykio metu O. O. patirtą neturtinę žalą (2 t., b. l. 135-138), iš ko spręstina, kad pirminio savo reikalavimo dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas vertinamu atveju pagrįstai pasisakė tik dėl O. O. priteistinos neturtinė žalos dydžio. Būtent šiuo klausimu, įvertinus ir nukentėjusiosios O. O. atstovės apeliaciniame skunde pateiktus motyvus, pasisako ir teisėjų kolegija.

18. Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad po vertinamo eismo įvykio O. O. buvo nustatytas nesukus sveikatos sutrikdymas, konstatuotas dėl kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžio, nubrozdinimų nugaros kairėje pusėje, kairio kelio srityje ir dešinio kelio srityje (1 t., b. l. 107-108). Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2071/2021 (02) aprašytais O. O. medicininiais duomenimis, į (duomenys neskelbtini) klinikas ji buvo stacionarizuota laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. Iki 2021 m. rugsėjo 3 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo pašalintas nefunkcionuojantis drenas, 2021 m. rugpjūčio 25 d. atlikta operacija – stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija. O. O. nustatytos rekomendacijos išleidžiant ją iš ligoninės – rankos imobilizacija ortopediniu įtvaru, po 2 savaičių pradėti judesius per alkūnę, po 4 savaičių apsilankymas pas ortopedą traumatologą, žaizdos perrišimas kas antrą dieną, siūlus šalinant 2022 m. rugsėjo 9 d., siūlą iš krūtinės pašalinant 2022 m. rugsėjo 3 d.

19. Iš aptartų duomenų aišku, kad nukentėjusioji O. O. vertinamo eismo įvykio metu patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių, kurį laiką ji buvo stacionarizuota ligoninėje, po ko, sekė jos ambulatorinis gydymas. Tačiau, specialistas, vertindamas po eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kaip minėta, jai nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris apeliaciniame skunde neginčijamas. Nekyla abejonių, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių, gydydamasi ir privalėdama laikytis gydytojų pateiktų rekomendacijų ambulatorinio gydymosi metu, nukentėjusioji iš tiesų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, jautė nerimą, baimę dėl ateities, nepatogumus, dėl patirtų sužalojimų jai buvo sunku pasirūpinti ir savo mažamečiu vaiku. Visa tai O. O. neabejotinai kėlė psichologinius išgyvenimus ir diskomfortą, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertinos, todėl jų pakartotinis vertinimas, padidinant nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, nagrinėjamu atveju netikslingas.

20. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios O. O. patirtus dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą, kurį neabejotinai sukėlė komentuojamas eismo įvykis, įvertino 2800 eurų suma (2 t., b. l. 120-121), kuri yra pagrįsta ir pakankama O. O. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ji atitinka ir šiuo klausimu vieningai formuojamą teismų praktiką. Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017, 2K-95-697/2020, 2K-46-495/2021). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4400 iki 5000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl ko tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jokių duomenų apie ilgą O. O. stacionarų gydymą, jos gyvybiškai svarbių organų sužalojimą eismo įvykio metu ar sunkius liekamuosius reiškinius, nėra, todėl, akivaizdu, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ jai sumokėtas neturtinės žalos dydis atitinka šiuo metu galiojančią teismų praktiką, todėl jos didinimui analizuojamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

21. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia ir apeliacinio skundo motyvai, jog to paties eismo įvykio metu žuvo O. O. pusbrolis, su kuriuo ją siejo itin glaudus ryšys ir dėl to, jis taip pat patyrė didžiules dvasines kančias. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Tačiau, analizuojant teismų praktiką, akivaizdu, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama žuvusiojo patiems artimiausiems žmonėms, t. y. tėvams, vaikams, seneliams, broliams, seserims, kitiems asmenims, kurie su nukentėjusiuoju gyveno, vedė bendrą ūkį, buvo žuvusiojo išlaikomi ir pan. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog nukentėjusioji O. O. būtų gyvenusi su A. A. (gyveno skirtinguose miestuose), jokių duomenų, jog jis ją išlaikė taip pat nėra, todėl, net ir tikint nukentėjusiosios teiginiais dėl itin artimo jos ir pusbrolio emocinio ryšio (kurio taip pat jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina), tvirtinti, jog šiuo atveju O. O. gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir dėl savo pusbrolio žūties, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo R. K. gynėjo advokato R. Bučmos apeliacinio skundo

22. Nuteistojo R. K. gynėjo R. Bučmos apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nuteistojo veiksmų teisinis vertinimas ar jam paskirta bausmė. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu 1 (vienerius) metus jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, prašant ją panaikinti, kadangi jos nepanaikinus, nuteistasis praras darbą, tuo pačiu ir nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ir turės grįžti į Baltarusijos Respubliką, kurios pilietis jis yra. Su tokiu apelianto prašymu teisėjų kolegija sutinka.

23. Pagal BK 67 straipsnio 1, 3 dalis, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę bei bylos aplinkybes. Paprastai, atsižvelgiant į vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-458/2019, 2K-112-942/2021, 1A-514-383/2022 ir kt.). Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

24. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistajam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam terminui, tik tuo pagrindu, kad jis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių vertinamu atveju įvyko vertinamas eismo įvykis, padarė naudodamasis teise vairuoti. Kitų motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Toks teismo nurodytas formalus pagrindas dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo, tinkamai neįvertinus kitų minėtos nuostatos taikymo reikalingumą apsprendžiančių aplinkybių, šiuo atveju sutrukdė teismui padaryti teisingas išvadas. Byloje nėra duomenų, kad R. K. iki įvykio būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, administracine tvarka jis baustas nebuvo (1 t., b. l. 164). Eismo įvykį nuteistasis sukėlė būdamas blaivus, vairuodamas savo tiesioginių darbo funkcijų atlikimui priskirtą vilkiką, dėl to, kad kelyje, esant prastoms oro sąlygoms (lijo lietus) pasitaikė vandeningos provėžos, dėl kurių nuteistasis nebesugebėjo suvaldyti vairuotos transporto priemones. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino, nebuvo abejingas kilusioms pasekmėms – įvykus eismo įvykiui, pats iškvietė greitosios pagalbos ir policijos ekipažus, paėmęs vaistinėlę, bėgo padėti nukentėjusiesiems, tačiau, netrukus įvykio vietoje sustojo kariškių ekipažas, kurie ir suteikė pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems. Esant šiems duomenims, vien tai, kad R. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui.

25. Konstatuojant šią išvadą, būtina pažymėti ir tai, kad R. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl neabejotina, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis kartu gali netekti ir turimo darbo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pažymėjo, jog jau ilgą laiką dirba tik tokį, t. y. vairuotojo, darbą, todėl nukentėjusiųjų atstovės teiginiai, jog asmuo vis dar gali persiorientuoti ir įsilieti į kitą darbo rinką, įvertinus dar ir nuteistojo kalbos barjerą bei jo buvimą svetimoje valstybėje, atmestini kaip nepagrįsti. Neabejotina, kad asmeniui netekus darbo, kiltų klausimas ir dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindo. Tuo tarpu netekus leidimo gyventi Lietuvoje, R. K. galimai tektų grįžti į savo gimtinę, kur tinkamas skundžiamo nuosprendžio vykdymas bei iš nuteistojo priteistų civilinių ieškinių išieškojimas iš esmės taptų neįmanomas. Šios išskirtinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas R. K. nagrinėjamu atveju yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti bausmės paskirties. Dėl šios priežasties, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam R. K. buvo paskirta komentuojama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, 1 (vienerių) metų terminui, panaikintina, šios baudžiamojo poveikio priemonės R. K. neskiriant.

Dėl proceso išlaidų

26. Nukentėjusiųjų atstovė A. Ručienė apeliaciniuose skunduose, be aukščiau paminėtų reikalavimų, prašė priteisti visų nukentėjusiųjų – K. A., N. A., N. A. ir O. O. patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų jiems teikimo pagal pateiktus dokumentus.

27. Kaip numato BPK 106 straipsnio 2 dalis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

28. Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla R. K. atžvilgiu yra nagrinėjama tiek pagal jo paties gynėjo, tiek pagal visų nukentėjusiųjų atstovės pateiktus apeliacinius skundus, kurie yra tenkinami iš dalies, ar tenkinami (nuteistojo atveju). Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad K. A. už jai ir jos sūnums suteiktą teisinę pagalbą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš viso patyrė 4000 eurų išlaidas (2 t., b. l. 187, 3 t., b. l. 9). O. O., pagal nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, už jai suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2000 eurų išlaidas (2 t., b. l. 186), tačiau jokie įrodymai, patvirtinantys jos išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepateikti. Esant šiems duomenims, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turi darbą, jokių duomenų apie jo prastą finansinę padėtį, dėl kurios jis negalėtų nukentėjusiesiems atlyginti jų patirtų išlaidų už jiems suteiktą teisinę pagalbą skirtingose baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijose, nėra, todėl reikalaujamos pinigų sumos už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą priteistinos iš nuteistojo: K. A. 4000 eurų, O. O. – 2000 eurų. Tokių išlaidų priteisimas iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, negalimas.

29. Be to, 2022 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 83,33 (aštuoniasdešimt tris eurus, 33 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. K. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

30. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad R. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, nemokantis valstybinės kalbos, todėl tinkamam jo teisių užtikrinimui gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo būtinas ir dėl kalbos. Svarbu ir tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo galimas rašytinio proceso tvarka ne dėl nuteistojo pateikto apeliacinio skundo, bet dėl nukentėjusiųjų apeliacinių skundų, kuriuose buvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių. Esant šių duomenų visumai, jų kontekste įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos rezultatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašomos priteisti jų turėtos išlaidos, susidariusios teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. K. apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

nukentėjusiųjų K. A., N. A., N. A. (N. A.) ir O. O. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems K. A., N. A. ir N. A. (N. A.) priteistos neturtinės žalos dydžio, iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiųjų K. A., N. A., N. A. (N. A.) naudai papildomai priteisiant po 3740 (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam.

Iš nuteistojo R. K. (R. K.) nukentėjusiosios K. A. naudai priteisti 4000 (keturis tūkstančius) eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios O. O. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo R. K. (R. K.) nukentėjusiosios O. O. naudai priteisti 2000 (du tūkstančius) eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistojo R. K. (R. K.) gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. (R. K.), vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus, ir šios baudžiamojo poveikio priemonės R. K. (R. K.) neskirti.

Likusią Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. K. (R. K.) apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo nepriteisti.