Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaido Vasiliausko, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. ir jo gynėjui advokatui E. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. ir jo gynėjo advokato E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant B. Š. atsakomybei 1 metams ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, R. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 2 d. ir konfiskuota automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 29 d. apie 6.39 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 1,68 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. Š. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, tačiau yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju R. Š. skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones 2 metams ir konfiskuota automobilio dalį vertės atitinkanti pinigų suma.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones tenkinti, o likusioje dalyje – atmesti.

5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. ir jo gynėjo advokato E. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, nesutinkama tik su teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl draudimo naudotis specialia teise

7. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baudimas už KET pažeidimus. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau, nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

8. Apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų. Taigi, nuteistasis neginčija teismo sprendimo skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau nesutinka su nustatytu jos terminu, prašydamas jį sutrumpinti iki įstatyme numatytos minimalios trukmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas nustatyti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminą yra pagrįstas.

9. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. buvo paskirtas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad R. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nusikaltimas baigtas, kaltės forma - tyčia, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisingai. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas prieštarauja proporcingumo principui ir varžo asmenį akivaizdžiai labiau, nei reikia baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad R. Š. praeityje nėra teistas, administracine tvarka nebaustas už transporto priemonės vairavimą, esant apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų, todėl vertintina, kad padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma tendencingo elgesio pasekme, t. y. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, bylos duomenimis, pirmą kartą vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertintina ir tai, kad R. Š. transporto priemonę vairavo nakties metu, gyvenamajame rajone, ja nuvažiavo itin mažą atstumą (apie 400 metrų), su padarytu pažeidimu viso proceso metu sutiko, gailėjosi, savo poelgį vertino kritiškai, todėl šios aplinkybės nerodo didesnio asmens ar pačios nusikalstamos veikos pavojingumo ir nesudaro pagrindo nustatyti ilgesnį, nei minimalus teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. Š. yra išsituokęs ir byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jo mažamečio sūnaus A. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. Š. ((duomenys neskelbtini)), nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Taigi, R. Š., norėdamas pasimatyti su savo sūnumi, turi vykti į (duomenys neskelbtini) parsivežti vaiko, todėl vien ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savaime varžo jo galimybes matytis su sūnumi. Teisė vairuoti transporto priemones R. Š. būtina šeimos poreikiams tenkinti. Kolegijos vertinimu, 2 metams paskirtas draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas sukeltų ypatingai neigiamus padarinius R. Š. gyvenime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas R. Š. skirti trumpesnį draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, sumažinant jį iki 1 metų. Kolegijos vertinimu, skiriant minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, bus pasiekti baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, įgyvendinta bausmės paskirtis ir asmens teisės nebus varžomos, nei reikia šiems tikslams pasiekti.

Dėl automobilio vertę atitinkančios sumos dalies išieškojimo

10. Vadovaujantis teismų praktika, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

11. Apylinkės teismas aukščiau įvardintų nuostatų laikėsi, nuosprendyje pateikė pagrįstus motyvus dėl konfiskuotino turto dalies (5 000 Eur) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nusikaltimas buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį „Mercedes-Benz“, kuris priklauso UAB „C. F.“. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. vairuoto automobilio vidutinė transporto priemonės kaina yra 33 790 Eur (su PVM), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 600 Eur, turi kreditorinių įsipareigojimų (būsto paskola, mažamečio išlaikymas), apylinkės teismas sprendė, kad vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas apeliantui būtų sunki finansinė našta. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotiną pinigų sumą apylinkės teismas sumažino iki 5 000 Eur. Su šiuo procesiniu sprendimu sutinka ir apygardos teismas.

12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokia paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios sumos dalies išieškojimu, kadangi teismas nepagrindė kokiu būdu turto vertės konfiskacija padės pasiekti nurodytą tikslą - atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, daryti prevencinį poveikį. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

13. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad konfiskuota transporto priemonė – automobilis , „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne R. Š.. Byloje esanti VšĮ ,,E.“ pažyma patvirtina, kad vidutinė automobilio vertė rinkoje yra 33 790 Eur (1 t. b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, kad minėta transporto priemonė registruota kito asmens vardu – automobilis nuosavybes teise priklauso UAB „C. F.“, buvo priimtas pagrįstas sprendimas išieškoti iš R. Š. automobilio vertę atitinkančios sumos dalį.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas dalies automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimą, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ši baudžiamoji poveikio priemonė, kurios taikymas tokio pobūdžio bylose iš esmės yra privalomas, nagrinėjamoje byloje gali būti pripažinta išskirtiniu atveju, kai net dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. R. Š. nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone. Šioje byloje nuspręsta taikyti tik dalinį turto vertės išieškojimą, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra dirbantis, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, o vidutinė transporto priemonės kaina yra 33 790 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog išieškotina suma (5 000 Eur) nebus neproporcinga priemonė kaltininkui. Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas, kad apylinkės teismas taikė tik dalinį, o ne pilną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, t. y. išieškotiną sumą nuo 33 790 Eur sumažino iki 5 000 Eur. Be to, netaikius šios baudžiamojo poveikio priemonės, būtų suformuota ydinga praktika, kai asmuo sąmoningai įgytų svetimą automobilį nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad tokiu atveju iš jo nebus konfiskuojamas turtas ar išieškoma to turto vertę atitinkanti pinigų suma ar jos dalis. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių naujų argumentų ir ar kitų itin išskirtinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir liko neįvertintos pirmosios instancijos teismo, kodėl šiuo atveju turėtų būti taikoma išimtis, konstatuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas R. Š. būtų neproporcingas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (įvykusio konflikto tarp R. Š. ir jo draugo), finansinės padėties, jo asmeninių poreikių nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad R. Š., bylos duomenimis, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, yra dirbantis asmuo, gaunantis stabilias pajamas, todėl kaltininko teisinė padėtis nėra nepagrįstai apsunkinta. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde akcentuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. kad apeliantui neva buvo kilęs pavojus dėl kilusio konflikto, todėl jis buvo priverstas vairuoti transporto priemonę. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepateisina R. Š. poelgio – vairuoti transporto priemonę, apsvaigus nuo alkoholio, kadangi jus turėjo galimybę pėsčiomis pasišalinti iš jo draugo namo, kuriame kilo konfliktas ir suvokti, kad elgdamasis priešingai, kelia didelį pavojų ne tik savo paties, bet ir kitų eisme dalyvaujančių asmenų saugumui, juo labiau, kad buvo perspėtas ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų nevairuoti transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholio. Tai, kad apeliantui nepavyko išsikviesti pavėžėjo, todėl pats vairavo transporto priemonę, taip pat nepateisina jo elgesio, kadangi kaltininkas turėjo galimybę išsikviesti taksi automobilį, naudojantis kitų įmonių paslaugomis, iš konflikto vietos išvykti naudojantis viešojo transporto paslaugomis ir pan. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama baudžiamojo poveikio priemonė – dalies konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas paskirta pagrįstai ir ją naikinti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su kita šioje byloje apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad BK 72 straipsnio nuostatos šioje byloje buvo taikytos netinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. ir jo gynėjo advokato E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti:

R. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.