Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. V. gynėjo advokato Gyčio Mekionio (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo –

I. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jai skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. V. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant I. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, I. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. I. V., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: ji, 2021 m. gegužės 10 d., apie 10.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį MAZDA 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) apie 82-83 km/val. greičiu viršydama maksimalų leistiną toje kelio atkarpoje 50 km/val. greitį. Artėdama prie šviesoforais reguliuojamos (duomenys neskelbtini) sankryžos buvo neatidi ir neatsargi, jos važiavimo kryptimi sankryžoje pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui važiavimo greičio nesulėtino, vairuojamo automobilio prieš sankryžą nesustabdė, įvažiavo į sankryžą ir per sankryžą važiavo tiesiai, o atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti, ir iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį einant pėsčiajai A. J. K., važiavimo greičio nesulėtino, automobilio nesustabdė ir neapvažiavo kliūties nesukeldama pavojaus einančiai pėsčiajai, o automobilio priekine dalimi ją partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčioji A. J. K. eismo įvykio vietoje žuvo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nuteistosios I. V. atžvilgiu nutraukti, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Netenkinus šio prašymo, gynėjas prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria I. V. paskirtas įpareigojimas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pripažinti 4 515 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems M. K. bei L. P. nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir sušvelninti bausmę.

3. Gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis, kuriuo atsisakyta taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl to I. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką bei jai skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, kartu paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pasak gynėjo, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajai I. V. paskirta BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta pareiga, visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl taip pat naikintina.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė eismo įvykio aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo I. V. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, tačiau, netinkamai aiškindamas ir įvertindamas kai kurias kitas bylos aplinkybes arba dėl jų visai nepasisakydamas, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai aiškino baudžiamojo proceso paskirties tinkamo realizavimo ir teisingumo principus.

5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad išvada, jog nebuvo atstatyta pusiausvyra tarp šalių interesų, visiškai nepagrįsta, nes tokiu būdu apskritai būtų eliminuojama BK 40 straipsnio taikymo galimybė, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis nesusitaiko arba kai nukentėjusysis prieštarauja kokiam nors kaltinamojo prašymui ar kitu būdu neatstatoma pusiausvyra tarp šalių interesų. Skundžiamame nuosprendyje nepaminėta ir nevertinta aplinkybė, kad dėl I. V. veiksmų abiem nukentėjusiesiems padaryta 4 515 Eur turtinė ir 20 000 Eur neturtinė žala pilnai atlyginta, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusieji. Ši sąlyga (padarytos žalos atlyginimas) būtina ir ji pilnai įvykdyta, į ką pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti spręsdamas prašymą atleisti I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

6. Nors pirmosios instancijos teismas tarp pėsčiosios veiksmų ir kilusių padarinių konstatavo priežastinį ryšį, kurį pripažino svarbiu, bet antraeiliu ir nebuvusiu lemiamu faktoriumi eismo įvykio ir jo pasekmių atsiradimui, tačiau tai nereiškia, kad pėsčiosios neteisėti veiksmai kaip nors galėtų būti pateisinami arba laikomi mažiau reikšmingi eismo įvykiui ar padariniams kilti. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl „antraeilio“ priežastinio ryšio yra nepagrįsta, kadangi specialisto išvados 9 punkte nurodyta, jog tiek pėsčiosios, tiek vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir nulėmė eismo įvykio kilimą. Vertinant teisiniu požiūriu, tiek abiejų eismo dalyvių neteisėti veiksmai, tiek priežastiniai ryšiai tarp eismo dalyvių veiksmų ir atsiradusių pasekmių, laikytini vienodais (lygiaverčiais), o jų kaltė – abipusė. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nuteistoji I. V. paaiškino, kad prieš įvažiuodama į sankryžą, ji atkreipė dėmesį į šviesoforą, kuris jai degė žalia šviesa, ir dėl šios priežasties ji laiku galėjo nepastebėti pėsčiosios, netikėtai „greitu tempu“ įžengusios į važiuojamąją dalį.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuteistajai paskirtas įpareigojimas yra nemotyvuotas, t. y. nenurodyta priežastis, dėl kurios toks įpareigojimas skiriamas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad I. V. – (duomenys neskelbtini), priklausanti asociacijai (duomenys neskelbtini), jos darbo pobūdis apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi tenka (duomenys neskelbtini) visoje valstybėje. Dėl šios priežasties iš esmės būtų apsunkinamas nuteistosios I. V. darbas, nes kaskart, norint atlikti savo pareigas ir vykti (duomenys neskelbtini) į kitą miestą (rajoną), reikėtų gauti probacijos tarnybos leidimą. Darytina išvada, kad įpareigojimas paskirtas be jokio pagrindo, yra perteklinis ir jokios teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui neturėtų, todėl turi būti panaikintas.

8. Be to, skundžiamame nuosprendyje nustatytos dvi I. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad dar viena lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, jog turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo pilnai atlyginta. Nesant pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą nutraukti atleidžiant I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta.

9. Atsiliepimu nukentėjusieji M. K. ir L. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį.

10. Nukentėjusiųjų teigimu, kad I. V. būtų galima pritaikyti BK 40 straipsnį, turi būti išpildytos visos 4 sąlygos. Atsiliepime teigiama, kad nuteistoji nėra įvykdžiusi BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimų. Draudimo bendrovės atlyginta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems yra nežymi, lyginant tai su nukentėjusiųjų mamos gyvybe. Be to, nuteistoji nei kiek nėra atlyginusi patirtos žalos, kuri pinigais neišmatuojama. Nuo pat proceso pradžios nukentėjusieji nusprendė neturėti jokių turtinio pobūdžio santykių su nuteistąja, nes ji jokiais būdais negali jiems kompensuoti mamos netekties ir to skausmo, kurį jie patyrė. Jie neatleido ir nesusitaikė su I. V., kuriai turi būti paskirta reali bausmė. Be to, teigia, kad už žmogaus, einančio per pėsčiųjų perėją, suvažinėjimą, važiuojant 83 km/val. greičiu, kai leistinas greitis yra 50 km/val., turi būti paskirta pagrįsta bausmė. Atitinkamas nuteistosios elgesys negali būti toleruojamas, o bausmė nuteistajai turi būti reali ir neišvengiama.

11. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais; prokuroras ir nukentėjusysis M. K. prašė apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

14. Gynėjas neginčija skundžiamame nuosprendyje nustatytų bylos faktinių aplinkybių, taip pat I. V. padarytų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistajai netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir įvertino bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

16. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. V. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas I. V. ir jos tėvo S. V. 2022 m. sausio 24 d. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą I. V. atžvilgiu, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, laiduotoju paskiriant S. V., netaikant užstato (2 t., b. l. 1). Teisiamajame posėdyje I. V. ir S. V. prašymą palaikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nustatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms egzistuojant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad nustatytos ir BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. I. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 157), iki šio įvykio nebuvo teista bei jos atžvilgiu nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat nustatyta, kad nuteistoji I. V. viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

18. Nors nukentėjusieji atsiliepime akcentuoja, kad nėra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos sąlygos, su atitinkamu teiginiu nesutiktina. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – kaltininkas bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji M. K. ir L. P. dėl nuteistosios I. V. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Taip pat byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino 4 515 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 168) ir, kaip nurodė patys nukentėjusieji teisiamajame posėdyje, 20 000 Eur neturtinę žalą. Pabrėžtina ir tai, kad nukentėjusieji nepareiškė civilinių ieškinių, kuriais nesutiktų su draudimo bendrovės išmokėtais žalų atlyginimais bei prašytų papildomo žalos atlyginimo. Ginčų ar pretenzijų dėl žalos atlyginimo teismo posėdžių metu iškelta nebuvo. Faktas, kad žalą nukentėjusiems atlygino draudimo bendrovė, apdraudusi vairuotoją I. V. civilinės atsakomybės draudimu, jokiu būdu neeliminuoja galimybės teismui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. Priešinga atitinkamo punkto traktuotė prilygtų siaurinamajam nuostatos aiškinimui, taip pat galimai nekoreliuotų su civilinės atsakomybės draudimo samprata.

19. Be to, pabrėžtina, kad atsiliepime nukentėjusieji nurodo, kad nuo pat pradžių jie nusprendė neturėti absoliučiai jokių turtinio pobūdžio santykių su I. V., kadangi ji negali jiems kompensuoti motinos netekties ir to skausmo, kurį jie patyrė. Tokiu būdu galimai buvo siekiama sąmoningai užkirsti kelią potencialiam nuteistosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui. Šiame kontekste pabrėžtina, kad teisingumo vykdymas yra išskirtinai teismo, o ne kitų proceso dalyvių, diskrecija. Be to, nukentėjusiųjų nesutikimas ar nesitaikymas su kaltininku nėra BK 40 straipsnio taikymą užkertanti sąlyga, priešingai nei BK 38 straipsnio (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko) atveju.

20. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos buvimo, akcentuotina, kad iki nagrinėjamo įvykio I. V. nebuvo teista, jos atžvilgiu nebuvo ir šiuo metu nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų. Nuteistoji yra jauno amžiaus, yra įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę ir deklaruotą gyvenamąsias vietas. Nors I. V. vieną kartą ir buvo bausta administracine tvarka, tačiau padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus, be to, nėra susijęs su kelių eismo taisyklėmis, jai paskirtą baudą nuteistoji yra sumokėjusi (1 t., b. l. 158). Byloje nenustatyta, kad I. V. iki byloje nagrinėjamo įvykio, po jo ir iki apeliacinio skundo nagrinėjimo būtų padariusi bent vieną KET pažeidimą ar kitą nusikalstamą veiką. Bendrai I. V. asmenybė charakterizuojama teigiamai. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad I. V. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

21. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, nustatęs BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas dėl laidavimo taikymo, pasinaudojo baudžiamojo įstatymo numatyta teise ir šio teisinio instituto I. V. atžvilgiu netaikė. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad formaliai pritaikant įstatymą ir leidžiant išvengti bausmės pasekmių, pareigos atsakyti prieš įstatymus ir visuomenę, neabejotinai būtų pažeisti ne tik teisingumo principas, bet ir teisinės valstybės bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį ne švelniausio pobūdžio nusikalstamą veiką. Iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą netaikyti laidavimo instituto argumentavo tuo, kad: 1) I. V. nusikalstamais veiksmais padaryta neatitaisoma žala – eismo įvykio metu žuvo žmogus; 2) nukentėjusysis M. K. teisiamajame posėdyje prieštaravo laidavimo taikymui; 3) nebus įgyvendinti baudžiamosios teisės prevencijos tikslai.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dalyje dėl BK 40 straipsnio taikymo, taip pat susipažinusi su visais byloje esančiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai nustatė laidavimo instituto taikymo sąlygas, tačiau kartu nepagrįstai netaikė atitinkamo instituto ir neatleido I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis teismų praktika atitinkamas sprendimas turėjo būti išsamiai argumentuotas. Vis dėlto, susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kodėl toks sprendimas buvo priimtas konkrečiu atveju, konstatuotina, kad jie formalaus pobūdžio ir tik iš dalies susieti su nustatytų bylos aplinkybių visuma.

23. Byloje nustatyta, kad nuteistoji vairuodama kelių transporto priemonę buvo neatidi, padarė kelis šiurkščius KET pažeidimus, kelio atkarpoje viršijo leistiną važiavimo greitį, dėl ko nesugebėjo laiku pastebėti pėsčiosios ir sustabdyti transporto priemonės arba apvažiuoti netikėtai atsiradusios kliūties. Kita vertus, byloje taip pat nustatyta, ką patvirtina ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, kad ir pati žuvusioji A. J. K. elgėsi neatsakingai bei pažeidė KET, jos veiksmai taip pat buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žuvusioji A. J. K. judrioje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, dienos metu, kai transporto priemonių eismas yra intensyvus, išėjo į važiuojamąją kelio dalį, degant raudonam šviesoforo signalui. Dėl eismo įvykio kilimo nustatyta abipusė nuteistosios bei nukentėjusios kaltė. Ši aplinkybė, BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, turėtų būti vertinama nuteistosios naudai.

24. Pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš laidavimo taikymo negalimumo aplinkybių nurodė, kad iš esmės tokiu sprendimu būtų pažeistas teisingumo principas. Vieni iš pagrindinių baudžiamojo įstatymo tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, I. V. charakterizuojančius duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistajai taikant BK 40 straipsnio nuostatas ir ją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

25. Konstatuotina, kad baudžiamojo įstatymo kontekste teisingumo principo taikymas nėra atsietas nuo kitų principų, tarp jų ir humaniškumo. Akcentuotina, kad teisingumo vykdymas negali būti formalus, be to, turi būti įvertinta tarpusavyje sąveikaujančių teisės principų pusiausvyra. Baudžiamojo įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 1 straipsnio 2 dalimi, BK ne tik apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; ar nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už BK numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; bet ir nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.

26. Byloje nenustatyta I. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priešingai, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios: 1) nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi; 2) nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir žuvusiosios rizikingas bei neteisėtas elgesys pažeidžiant KET, nes ji ėjo per perėją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Nuteistoji viso proceso metu kritiškai vertino savo nusikalstamą elgesį ir jo neteisino. Nustatyta ir tai, kad I. V. suvokia savo veiksmų pavojingumą ir kilusias pasekmes bei nebando jų sumenkinti ar laikyti nereikšmingomis, ką patvirtina jos nuoširdus gailėjimasis viso proceso metu, išsamus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių nurodymas, savo veiksmų kritiškas vertinimas, visiškas kaltės pripažinimas ir nukentėjusiųjų atsiprašymas teisiamajame posėdyje. Be to, I. V. nebandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė teisingus paaiškinimus, kuriuos patvirtina objektyvi bylos medžiaga, t. y. ji nebandė klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismų ir teigti, jog dėl įvykusio eismo įvykio kalta ne ji, o pati žuvusioji. Svarbu ir tai, kad iki eismo įvykio ir po jo nuteistoji nėra turėjusi jokių teisinių problemų su teisėsaugos institucijomis, t. y. byloje nagrinėjamas įvykis yra pirmasis baudžiamasis procesas jos atžvilgiu. Vien tai, teisėjų kolegijos vertinimu, jaunam, (duomenys neskelbtini) išsilavinimą turinčiam, jokių sąsajų su nusikalstamu pasauliu ar sistemingu nusikalstamų veikų darymu neturinčiam, vykdančiam individualią veiklą, teigiamai charakterizuojamam ir asocialaus gyvenimo būdo nepasirinkusiam asmeniui bus rimta gyvenimiška pamoka, kuri turės akivaizdžiai teigiamos įtakos jos elgesiui, situacijų vertinimui bei bendram suvokimui apie įstatymų ir kitų teisės aktų privalomą laikymąsi ateityje ir galinčias kilti pasekmes už jų nesilaikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai užtikrins, kad I. V. ateityje preciziškai laikysis įstatymų ir bendrųjų visuomenėje susiformavusių elgesio bei moralės normų. Atsižvelgiama ir į tai, kad I. V. padarė neatsargų nusikaltimą, o padarytas KET pažeidimas nėra sistemingo jos elgesio pasekmė.

27. Vertinant visuomenės interesą dėl I. V. padarytų nusikalstamų veiksmų ir teisingo jos nubaudimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu. Byloje nustatyta, kad nuteistoji sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, dėl kurio žuvo žmogus. Ši aplinkybė patvirtina, kad I. V. kelyje buvo neatidi, galimai per daug pasitikėjo savo vairavimo įgūdžiais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas I. V. skundžiamu nuosprendžiu skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Konstatuotina, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati ir pagrįsta, užtikrinanti tiek teisingumo principo, tiek visuomenės intereso dėl saugaus kelių eismo pusiausvyrą. Dėl to atitinkama baudžiamojo poveikio priemonė I. V. paliktina galioti, nekeičiant jos termino.

28. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti.

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad galimas laiduotojas S. V. neteistas, kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirtą baudą yra sumokėjęs, šiuo metu, (duomenys neskelbtini), išėjęs į pensiją, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Apklausiamas teisiamajame posėdyje S. V. nurodė, kad jo santykiai su dukra yra geri, jis prisiima atsakomybę visais įmanomais būdais daryti gerą įtaką, jog nepasikartotų tokie dalykai, kalbėti su I. V. apie saugų vairavimą. Jis su dukra dažnai bendrauja, jis atvažiuoja (duomenys neskelbtini), palaiko ryšį telefonu ir socialiniais tinklais, su dukra kartu keliauja per atostogas, I. V. yra (duomenys neskelbtini) jo dukra. Iš S. V. duotų paaiškinimų matyti, kad jis gilinosi į dukros padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis, nurodė, jog pasiruošęs imtis veiksmų, kad dukra tokių dalykų daugiau nepadarytų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad S. V. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Įvertinus byloje surinktus duomenis apie S. V. asmenybę, konstatuotina, jog yra pagrindo manyti, kad jis turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką I. V., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, kadangi atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas atleisti I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatomas laidavimo terminas – 2 metai, atsižvelgiant į byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, I. V. asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinus laiduotojo S. V. turtinę padėtį, laidavimas taikomas be užstato.

Dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

31. Pirmosios instancijos teismas kartu su laisvės atėmimo bausme I. V. paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Šią baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas paskyrė vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu.

32. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos gali būti skiriami kartu su bausme.

33. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36–40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75–79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. ši teisės norma taikoma tik esant išimtinėms ir paminėtoms specifinėms sąlygoms.

34. Atsižvelgiant į tai, kad naikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl I. V. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, I. V. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jos atžvilgiu nutraukiama baudžiamoji byla, darytina išvada, jog negali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vadovaujantis ir BK 67 straipsnio 3 dalimi, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas, t. y. I. V. minėta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu.

35. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020).

36. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta konkreti data, nuo kurios I. V. skiriamas specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ši klaida ištaisoma, nurodant, jog terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios I. V. gynėjo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį dalyje dėl I. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir jai paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

I. V., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo S. V. atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, I. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, I. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės I. V. išaiškinti, kad jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Laiduotojui S. V. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.