Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. Š., P. Š. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. Š. atstovės pagal įstatymą G. V. atstovui advokatui Albertui Butai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. S. ir G. V. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. Š., P. Š., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Š. atstovės pagal įstatymą G. V. bei jų atstovo advokato Alberto Butos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. L. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 9 d.

nukentėjusiajam P. Š. – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 20 000 Eur sumos. Likusioje dalyje nukentėjusio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas;

nukentėjusiajai M. Š., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą G. V. – 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 30 000 Eur sumos. Likusioje dalyje nukentėjusios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas. Priteistų lėšų valdytoju uzufrukto teise iki nukentėjusios M. Š. pilnametystės nustatyta jos atstovė pagal įstatymą G. V.;

nukentėjusiajam D. Š. 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 15 000 Eur sumos. Likusioje dalyje nukentėjusio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Nukentėjusių ir civilinių ieškovių G. V. ir V. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.11. Esant visumai nurodytų aplinkybių, apeliantų nuomone, nors moralinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamoje situacijoje bet kuriuo atveju negalės kompensuoti eismo įvykio padarinių sukelto skausmo, išgyvenamų neigiamų emocijų ir patiriamų nepatogumų, tačiau jis visgi turėtų būti adekvatus situacijos išskirtinumui ir žalos mastui. Dėl to prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. Š., P. Š. bei M. Š. pareikštus civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

3.13. Iš dalies sutikdami su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta argumentacija, jog teismams nagrinėjant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, procesinių palūkanų priteisimo klausimas ilgą laiką būdavo sprendžiamas nevienodai, apeliantai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, siekiant formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, išaiškino, jog: „Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštų civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis“. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėtoje byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas už nusikalstama veika padarytą žalą tiesiogiai solidariai atsakingiems kaltinamiesiems, kasacinės instancijos teismas sprendė, jog procesinių palūkanų skaičiavimas nuo baudžiamosios bylos iškėlimo (t. y. teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje) momento nesiderintų su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese (baudžiamojo proceso metu neturėtų būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis). Teismo vertinimu, situacija, kai dar iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo civiliniame ieškinyje nurodytos žalos skaičiuojamos procesinės palūkanos, galėtų riboti kaltinamojo galimybes rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus, nes siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo kaltinamasis turėtų sutikti su ieškovo reikalavimu ir sumokėti ieškinyje nurodytą sumą iš anksto, nepaisydamas savo gynybinės pozicijos byloje.

3.14. Apeliantų teigimu, nagrinėjamoje byloje situacija yra kitokia, nes civiliniai ieškiniai yra pareikšti už kaltinamojo eismo įvykiu padarytą žalą materialiai atsakingam civiliniam atsakovui, kurio civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu – transporto priemone – sukeltą žalą atsiranda be kaltės, civilinis atsakovas, be kita ko, dar iki baudžiamosios bylos iškėlimo ir civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje pareiškimo civilinę atsakomybę buvo pripažinęs ir netgi draudimo išmokomis kompensavęs dalį žalos, dėl to galima daryti neabejotiną išvadą, jog sprendžiant civilinės atsakomybės dėl eismo įvykiu sukeltos žalos atlyginimo klausimą (šiuo atveju vertinant žalos dydį ir sprendžiant dėl papildomai atlygintinos neturtinės žalos sumos) civilinių ieškinių tenkinimo ir nuo jų pareiškimo pradžios civilinio atsakovo atžvilgiu skaičiuotinų procesinių palūkanų klausimas (įskaitant civilinio atsakovo deklaratyvų nesutikima ar sutikimą su pareikštais civilinių ieškinių reikalavimais) neturėtų jokios įtakos nei kaltinamojo procesiniam statusui, nei galimybėms rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus. Dėl to, apeliantų nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas nuo jų pareikštų ir teismine tvarka patenkintų reikalavimų dėl priteistinos neturtinės žalos papildomai priteistinas metines procesines palūkanas skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo išspręstas apeliantų pareikštų civilinių ieškinių priėmimo į bylą klausimas, priėmimas dienos.

4.3. Dėl nukentėjusiųjų prašomų atlyginti atstovavimų išlaidų apsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad remiantis BPK 103–106 straipsniais civilinio ieškovo / nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti“. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 priimtoje nutartyje yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Dėl to, jeigu teismas tenkintų civilinių ieškovų reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, jos turėtų būti priteistos iš nuteistojo V. L.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neturtinės žalos dydžių

8. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

10. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Konkrečioje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtina vadovautis ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

11. Kartu pažymėtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

12. Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius (kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-611/2020 38 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-788/2016, 2K-7-130-1073/2021).

13. Kaip teisingai akcentuota nukentėjusiųjų ir jų atstovų apeliaciniuose skunduose, asmuo neabejotinai patiria didesnę neturtinę žalą netekęs kelių artimiausių asmenų. Tokiu atveju nukentėjusio asmens patiriama žala yra gerokai didesnė, nes esant tokiai situacijai asmens patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, patiriami didesni praradimai, netenkama galimybės bendrauti iš karto su keliais nukentėjusiam asmeniui artimais asmenimis. Negali būti vienodai vertinamos situacijos, kai asmuo vieno įvykio metu netenka kelių artimųjų asmenų, palyginus su situacija, kai netenka vieno artimo asmens. Todėl, nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

14. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Š., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą G. V., atstovas advokatas A. Buta pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti M. Š. iš AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ 470 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistiną sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 1–16). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios M. Š. atstovo pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš civilinio atsakovo AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 30 000 Eur sumos. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios M. Š. atstovo pareikštą civilinį ieškinį, teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ji patyrė didelį skausmą ir itin didelius nepatogumus gydymosi bei sveikatos atstatymo laikotarpiu, ilgą laiką gydėsi, buvo operuota, pusę metų buvo gulintis ligonis, reabilitavosi, negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, ja turėjo rūpintis kiti asmenys, dėl konstatuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo, ateityje gali būti reikalingas klubo sąnario endoprotezavimas ankstyvame amžiuje (10 t., b. l. 48–50), dėl patirtų traumų nepilnametė nukentėjusioji neteko galimybės toliau sportuoti, šokti, jai rekomenduojama medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad gydymosi laikotarpiu žymiai sumažėjo M. Š. gyvenimo, bendravimo ir mokymosi kokybė, nors nukentėjusiosios sveikata yra pagerėjusi, ji lanko mokyklą, tačiau šiai dienai yra likę liekamieji reiškiniai, dėl įvykio nukentėjusioji patyrė didelius išgyvenimus, kančią ne tik dėl jos pačios sutrikdytos sveikatos, bet ir dėl jai artimiausių asmenų – abiejų tėvų – netekties, vertino emocinį ryšį tarp žuvusiųjų ir jų šeimos narių. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė ir į bendrus ekonominius, pragyvenimo lygio pokyčius bei į išaugusią infliaciją, taip pat į tai, kad teismų praktikoje didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos įvertinus nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius.

15. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino visas reikšmingas civiliniam ieškiniui išspręsti aplinkybes, kurios nurodytos ir nukentėjusiosios atstovo advokato apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes, t. y. tai, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., po autoįvykio, M. Š. šoko būsenos buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini)ligoninės vaikų intensyvios terapijos skyrių, kur jai buvo diagnozuotas kaukolės pamato lūžimas, dešinio raktikaulio, kairės mentės, kairiųjų II–III–IV šonkaulių lūžimai, kryžkaulio krašto lūžimas, kairio šlaunikaulio kaklelio lūžimas ir politraumos pasekoje jai išsivystė trauminis hipovoleminis šokas, pneumotoraksas, hemotoraksas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, epidūrinė hemoragija, blužnies hematoma. Tolimesniam gydymui M. Š. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur rugpjūčio 3 d., didėjant epidurinei hemoragijai, jai atlikta osteoplastinė kraniotomija, pašalinta subdūrinė hematoma, rugpjūčio 4 d. atlikta kairio šlaunikaulio kaklelio osteosintezė, raktikaulio lūžimui pritaikyta bintinė imobilizacija, drenuotos pleuros, dubens ertmės. M. Š. 4 paras išbuvo komos būsenoje, (duomenys neskelbtini) klinikoje ji gydyta 12 parų. Išvykstant M. Š. negalėjo vaikščioti, minti kairės kojos 5 savaites, negalėjo remtis ramentais 4 savaites, judėti galėjo tik invalido vežimėlio pagalba. Dėl negalėjimo savarankiškai judėti, apsitarnauti ir dėl sunkios psichologinės būklės (žuvo abu tėvai) buvo atidėtas reabilitacinis gydymas, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. M. Š. buvo skirtas mokymas namuose. Po stacionarinio gydymo ji skundėsi silpnumu, galvos, kairio klubo sąnario skausmais, buvo sudirgusi, pasimetusi, verkė naktimis. Spalio mėnesį M. Š. buvo leista naudotis ramentais, bet dėl raumenų silpnumo, pusiausvyros sutrikimo to padaryti nepavyko iki lapkričio mėnesio, dėl nejudėjimo išsivystė dalinė kairio klubo sąnario kontraktūra. M. Š. konsultuota reabilitologo ir nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. gydyta vaikų reabilitacijos sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“, ji savarankiškai vaikšto tik nuo gruodžio mėnesio vidurio. 2021 m. kovo mėnesį M. Š. pradėjo skaudėti kairį klubo sąnarį, birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) jai atlikta šlaunikaulio fiksacinių sraigtų pašalinimo operacija. Po kraniotomijos dešinėje temporajinėje galvos dalyje liko 22 cm randas, kuris šukuojant plaukus nuolat traumuojamas, kairės šlaunies lateraliniame paviršiuje 8 cm randas. Ryškiai sustorėjęs ir matomas dešinio raktikaulio sternalinis galas. M. Š. vaikšto šlubuodama, turi riboti fizinį krūvį, šlaunikaulio kaklelio lūžimo padariniai ir ateityje gali riboti jos judėjimą, ji jaučia skausmą einant pėsčiomis ilgesnes distancijas, negali sportuoti. Dėl buvusios epidūrinės hemoragijos ateityje yra rizika susirgti centrinės nervų sistemos ligomis, pvz. epilepsija (9 t., b. l. 38–68). Minėti duomenys patvirtina nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo argumentą, kad M. Š. patirti daugybiniai fizinių kančių ir didelio skausmo lydimi kūno sužalojimai kėlė realią grėsmę jos gyvybei, padarė negrįžtamą žalą sveikatai ir turės didelės įtakos jos gyvenimo kokybei ir ateityje, ji ilgą laiką ne tik jautė didelį fizinį skausmą, bet ir visiškai negalėjo judėti, jai reikėjo kitų asmenų pagalbos, M. Š. neturėjo galimybės mokytis kartu su bendraklasiais, t. y. ji negalėjo ir iki šiol negali gyventi pilnaverčio, kitiems jos bendraamžiams įprasto gyvenimo, eismo įvykio padarinius jaučia iki šiol.

16. Be to, teismas, skundžiamame nuosprendyje įvertinęs kasacinio teismo praktiką nustatant eismo įvykio metu žuvusių žmonių artimiesiems priteistinus neturtinių žalų dydžius ir teisingai akcentavęs, kad nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, nes netekus kelių artimiausių asmenų nukentėjusio asmens patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, patiriami didesni praradimai, netenkama galimybės bendrauti iš karto su keliais nukentėjusiam asmeniui artimais asmenimis, šios, nagrinėjamu atveju labai svarbios, aplinkybės tinkamai neįvertino. Kaip pirmiau minėta, negali būti vienodai vertinamos situacijos, kai asmuo vieno įvykio metu netenka kelių artimųjų, palyginus su situacija, kai netenka vieno artimo asmens. Todėl, nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, kad netekusi abiejų tėvų nukentėjusioji M. Š. neteko su jais siejamų planų, galimybės turėti šeimą tokią, kokią turėjo iki tragiškas ir neatstatomas pasekmes sukėlusio eismo įvykio, neteko galimybės patirti tėvų meilę ir rūpestį ne tik būdama nepilnametė, bet ir visą likusį savo gyvenimą.

17. Kartu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Taip pat pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų taisyklių dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyti indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 Eur dėl žalos turtui.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą pirmiau paminėtų aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios M. Š. atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai M. Š., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą G. V., teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 70 000 Eur. Tenkinti nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą visiškai ir priteisti nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo visą prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti – 470 000 Eur – nėra pagrindo. Kaip jau minėta, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu priteistinų neturtinių žalų dydžiai žuvusiojo vaikui svyruoja iki 30 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-303/2018, 2K-219-628/2020, 2K-235-628/2020). Be to, byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad nukentėjusiosios M. Š. močiutės D. S. P. ir pastarosios ilgamečio draugo A. G., kurį šeimoje vaikai laikė seneliu, mirtys praėjus neilgam laiko tarpui po eismo įvykio, kurio metu žuvo K. ir A. Š., būtų susijusios su jų žūtimi (9 t., b. l. 76–77, 78–79, 80, 81), o nukentėjusiosios močiutė I. G. mirė nuo onkologinės ligos dar iki įvykio, t. y. 2020 m. vasario 17 d. (9 t. b. l. 74). Neabejotina, jog senelių mirtys sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas, didelius dvasinius išgyvenimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo dar labiau didinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį.

19. Nukentėjusiojo P. Š. atstovas advokatas A. Buta pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti P. Š. iš AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ 380 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistiną sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (8 t., b. l. 1–14). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo P. Š. atstovo pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš civilinio atsakovo AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 20 000 Eur sumos. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo P. Š. atstovo pareikštą civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su P. Š. interesais pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl jo didelių dvasinių išgyvenimų vienu metu netekus dviejų artimų žmonių ir pergyvenant dėl sunkiai sužalotos sesers sveikatos, įvertinus ir emocinį ryšį tarp žuvusiųjų bei jų šeimos narių.

20. Bylos duomenimis, eismo įvykio metu nukentėjusiajam P. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – jam nustatyti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairio klubo srityje ir dešinėje blauzdoje (2 t., b. l. 83). Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, sunkumo byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju sprendžiant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, labai svarbu yra tai, kad pastarasis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu žuvo jam patys artimiausi žmonės – mama ir tėtis, o jo sesuo buvo sunkiai sužalota. Iš P. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis po eismo įvykio buvo sąmoningas, todėl iš karto bėgo padėti tėvams, tačiau tėtis buvo be sąmonės, matė, kad mama jau mirusi, iš automobilio ištraukė sužalotą seserį, kuri buvo šoke – verkė, šaukė (3 t., b. l. 49–51). Taigi nėra pagrindo nesutikti su nukentėjusiojo ir jo atstovo skundo argumentu, kad P. Š. teko išgyventi su tragiška tėvų žūtimi ir sunkiu sesers sveikatos sutrikdymu susijusius sukrečiančius eismo įvykio vaizdinius, kurie jį persekios visą likusį gyvenimą. Iš gydytojų įrašų matyti, kad po eismo įvykio P. Š. buvo labai sujaudintas dėl tėvų netekties, konsultuojamas gydytojos psichiatrės klausė, kaip jis toliau gyvens, kaip jaučiasi jo sesutė, sakė, kad mama buvo jam artimiausias žmogus, santykiai su tėvais buvo labai geri, sakė nežinantis, kaip jam reikės gyventi toliau (8 t., b. l. 29–30). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. Š. nurodė iki šiol labai išgyvenantis dėl abiejų tėvų netekties, taip pat nurodė, kad po įvykio labai išgyveno dėl sesers, ir tuo abejoti, įvertinus pirmiau (nutarties 15 punkte) nurodytus M. Š. po eismo įvykio nustatytus sužalojimus, nėra jokio pagrindo.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą paminėtų aplinkybių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, į tai, kad nukentėjusysis P. Š. eismo įvykio metu neteko dviejų jam pačių artimiausių žmonių – abiejų tėvų, todėl jo patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, nei netekus vieno artimojo, be to, buvo sunkiai sutrikdyta sesers M. Š. sveikata ir dėl to P. Š. patyrė didelių pergyvenimų, vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas padidinti nukentėjusiajam teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 30 000 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog protinga suma nukentėjusiojo P. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 35 000 Eur (įskaitant civilinio atsakovo sumokėtą sumą) ir ši suma neprieštarauja teismų praktikai, kurioje įvardijamos sumos netekus dviejų artimųjų, nenurodė konkrečių kasacinės instancijos teismo pavyzdžių. Kaip pirmiau minėta, teismų praktikoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose žuvusiojo vaikui priteisiama iki 30 000 Eur, todėl, net ir įvertinus tai, kad šiuo atveju nukentėjusysis neturtinę žalą patyrė dėl dviejų artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų, taip pat atsižvelgus į apeliantų nuomonę, kad tokiu atveju kompensacijos neturtinei žalai atlyginti turėtų būti dvigubai didesnės negu teisminėje praktikoje priteisiamos netekus vieno iš artimųjų, visgi nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo visą pageidaujamą sumą neturtinei žalai atlyginti – 380 000 Eur. Pagrindo dar labiau didinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo senelių mirtimis, dėl kurių jau pasisakyta nutarties 18 punkte.

22. Nukentėjusiojo D. Š. atstovas advokatas A. Buta pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti D. Š. iš AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ 285 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistiną sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (7 t., b. l. 44–59). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo D. Š. atstovo pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš civilinio atsakovo AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 15 000 Eur sumos. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo D. Š. atstovo pareikštą civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis eismo įvykio metu neteko tėvo ir pamotės, jį su žuvusiaisiais siejo itin artimi ir šilti santykiai, todėl akivaizdu, jog netekus iš karto dviejų artimų žmonių, jis patyrė ieškinyje nurodytus neigiamus išgyvenimus, taip pat patyrė stiprius išgyvenimus ir dėl eismo įvykio metu sunkiai sužalotos sesers. Kartu teismas įvertino tai, kad žuvusioji K. Š., nors ir nebuvo tikroji D. Š. mama, tačiau ji nuo mažų dienų augino ir rūpinosi pastaruoju kaip tikru savo vaiku, atsižvelgė ir į tai, kad D. Š. pastaruosius metus gyveno savarankiškai, mokėsi ir dirbo Vilniuje, su tėvais, broliu ir seserimi leisdavo savaitgalius, švęsdavo šventes. Teismas padarė išvadą, kad D. Š. prašoma priteisti 285 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti iš esmės prieštarauja teismo aptartai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai ir sprendė, kad teisinga ir protinga satisfakcija jo praradimams kompensuoti būtų 20 000 Eur. Įvertinęs tai, jog draudimo bendrovė atlygino 15 000 Eur, teismas iš AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ priteisė D. Š. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam D. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino tai, kad pastarasis eismo įvykio metu jis neteko dviejų labai artimų žmonių – tėvo ir pamotės, kuri jį užaugino ir mylėjo kaip tikra mama, jų emocinis ryšys buvo labai glaudus, todėl jo patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, nei netekus vieno artimojo, be to, įvykyje dalyvavo ir jo brolis, kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei sesuo, kurios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir dėl to jis patyrė labai didelių išgyvenimų, buvo reikalinga psichologo pagalba (7 t., b. l. 120–121), kiek galėdamas, visapusiškai (taip pat ir materialiai) stengėsi padėti broliui ir seseriai (7 t., b. l. 118, 119), dviem mėnesiams buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki tragiškas pasekmes sukėlusio eismo įvykio, kad galėtų jais rūpintis, ėmė atostogas, dirbo nuotoliniu būdu, po to grįždavo į (duomenys neskelbtini) kiekvieną savaitgalį (10 t., b. l. 107–109). Įvertinusi tai, kas paminėta, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas padidinti nukentėjusiajam D. Š. teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 15 000 Eur. Tenkinti nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą ir priteisti D. Š. prašomą 285 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo. Kaip jau minėta, teismų praktikoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose žuvusiojo vaikui priteisiama iki 30 000 Eur, be to, savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams, atsižvelgus į tai, kad jie gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį paprastai priteisiamos kiek mažesnės kompensacijos, nei gyvenusiems kartu su mirusiaisiais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020). Taigi sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis D. Š. eismo įvykio metu buvo pilnametis, kaip jis pats nurodė teismo posėdyje (10 t., b. l. 107–109), turėjo (ir turi) sužadėtinę, iki įvykio gyveno atskirai nuo tėvų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad D. Š. brolio ir sesers močiutės D. S. P. bei senelio A. G. mirtis galima sieti su eismo įvykio padariniais, nes to nepatvirtina jokie bylos duomenys, ir šiuo pagrindu priteisti dar didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti. Tokio pagrindo nesudaro ir skunde nurodyta aplinkybė, kad dar iki tragiškai pasibaigusio eismo įvykio, t. y. 2020 m. vasario 17 d., D. Š. neteko onkologine liga sirgusios močiutės I. G.

24. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš civilinio atsakovo AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ 61 790 Eur neturtinei žalai atlyginti ir jos patirtas procesines išlaidas (9 t., b. l. 163–166). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš civilinio atsakovo AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir jos patirtas procesines išlaidas (9 t., b. l. 167–168). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų G. V. ir V. S. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

25. Teismas, spręsdamas dėl minėtų nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių, atsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu jos neteko brolio ir brolienės, netikėta pastarųjų mirtis sukėlė joms dvasinį sukrėtimą ir skausmą, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, nes tarp brolio, jo sutuoktinės ir seserų buvo susiformavęs šeiminis ryšys – jie gyveno netoliese ir dažnai bendraudavo, didelius dvasinius išgyvenimus jos patyrė ir dėl dukterėčios M. Š. patirtų sunkių sužalojimų. Teismas įvertino ir nukentėjusiųjų pateiktus medicinos dokumentų išrašus, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusiajai G. V. 2021 m. rugsėjo 6 d. nustatyta pirminė gonartrozė (10 t., b. l. 74, 75), o 2021 m. spalio 19 d. nustatytas vestibuliarinis neuronitas (t. 10, b. l. 76), nukentėjusiajai V. S. 2020 m. spalio 15 d. nustatytas sėdmens nervo pažeidimas, o 2020 m. spalio 21 d. – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų liga su radikulopatija, anamnezėje nurodyta, kad serga apie 5 metus, liga paūmėjo prieš mėnesį (t. 10, b. l. 68, 69–70, 71, 73). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs byloje esančius medicininius dokumentus, teisingai pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. V. ir V. S. diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su jų išgyvenimais, patirtais dėl įvykusios avarijos, ir, atsižvelgęs į nukentėjusiųjų amžių, teisingai sprendė, kad pastarųjų išgyvenimai dėl avarijos pasekmių, galėjo tik paaštrinti jau seniau atsiradusias sveikatos problemas. Spręsdamas dėl nukentėjusiosios G. V. pareikšto civilinio ieškinio, teismas įvertino ir tai, kad po eismo įvykio būtent pastaroji buvo paskirta jos žuvusio brolio nepilnamečių vaikų rūpintoja (2 t., b. l. 178–179), jai teko pareiga slaugyti ir prižiūrėti sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusią dukterėčią.

26. Esant visumai nurodytų aplinkybių, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog draudimo bendrovės nukentėjusiosioms G. V. ir V. S. išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, didinti šias sumas nėra pagrindo. Nesutiktina su nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentais, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką, vertino praktiką, kuri taikoma vieno artimo asmens netekties atveju, neatsižvelgė į šalies ekonominio pragyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, nepakankamai vertino artimą nukentėjusiųjų ryšį su žuvusiais asmenimis, nes į visas minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir jas įvertino. Kartu šiame kontekste pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, be to, teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai seseriai, broliui svyruoja nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-294-303/2018, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021). Tai dar kartą patvirtina, kad draudimo bendrovės nukentėjusiosioms išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti (G. V. – 18 210 Eur, V. S. – 5 000 Eur) atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl didinti šias sumas, net ir įvertinus tai, kad eismo įvykio metu žuvo ne tik nukentėjusiųjų brolis, bet ir jo sutuoktinė, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad abi nukentėjusiosios yra brandaus amžiaus, gyvena savarankiškai, turi savo gyvenimą, todėl gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį nei žuvusiųjų vaikai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiajai G. V. draudimo bendrovės išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti buvo didesnė negu nukentėjusiajai V. S. todėl, kad būtent G. V. teko prisiimti dukterėčios slaugos ir priežiūros pareigas, ji buvo paskirta nepilnamečių žuvusiųjų vaikų rūpintoja. Įvertinus byloje surinktus duomenis nesutiktina su nukentėjusiųjų atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytu teiginiu, kad abi žuvusiojo seserys be tėvų likusiais vaikais rūpinosi vienodai ir visos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra identiškos.

Dėl procesinių palūkanų

27. Minėta, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. Š., P. Š., M. Š. atstovė pagal įstatymą G. V. ir jų atstovas advokatas A. Buta prašė priteisti nukentėjusiesiems 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistiną sumą, skaičiuojant nuo teismo nutarties priimti pareikštą civilinį ieškinį (2021 m. gruodžio 8 d.) priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

29. Kartu plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija konstatavo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tokią išvadą, be kita ko, pagrindžia šie argumentai: procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme taisyklė (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) negali būti visa apimtimi įgyvendinta baudžiamojoje byloje vien dėl to, kad toks veiksmas baudžiamajame procese nenustatytas; baudžiamajame procese galioja konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis); baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis; situacija, kai dar iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo civiliniame ieškinyje nurodytos žalos skaičiuojamos procesinės palūkanos, gali riboti kaltinamojo galimybes rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus, nes siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo kaltinamasis turėtų sutikti su ieškovo reikalavimu ir sumokėti ieškinyje nurodytą sumą iš anksto, nepaisydamas savo gynybinės pozicijos byloje. Taigi teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti nukentėjusiesiems 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pritarti nukentėjusiųjų ir jų atstovo skundo argumentui, kad dėl to, jog civilinis atsakovas dar iki baudžiamosios bylos iškėlimo ir civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje pareiškimo civilinę atsakomybę buvo pripažinęs ir draudimo išmokomis kompensavęs dalį žalos, galima daryti išvadą, jog egzistuoja teisinis pagrindas nuo procesines palūkanas skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo išspręstas pareikštų civilinių ieškinių priėmimo į bylą klausimas, priėmimas dienos, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinių palūkanų priteisimo klausimą, taip pat teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas nesutiko su pareikštų civilinių ieškinių dydžiu, o teisė reikalauti procesinių palūkanų galima tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

Dėl proceso išlaidų

31. Nukentėjusiųjų V. S. ir G. V. atstovas advokatas D. Vaičiulis apeliaciniame skunde prašė priteisti iš nuteistojo V. L. visas jų patirtas procesines išlaidas. Apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų V. S. ir G. V. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašė tuo atveju, jeigu bus tenkintas apeliacinis skundas, spręsti dėl procesinių išlaidų priteisimo ne iš nuteistojo, o iš civilinio atsakovo – draudimo kompanijos. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. Š., P. Š., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Š. atstovė pagal įstatymą G. V. bei jų atstovas advokatas A. Buta apeliaciniame skunde prašė priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini) “ filialą Lietuvoje, apeliantų naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-162-648/2021, 2K-128-489/2021 ir kt.). Taigi, esant teisiniam pagrindui, teismas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų išlaidas, jų patirtas advokato, atstovavusio bylą nagrinėjant teismuose, išlaidoms apmokėti, gali išieškoti iš nuteistojo, o ne iš civilinio atsakovo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-222/2019).

33. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021, 2K-70-942/2022).

34. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gautas kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji G. V. už dokumentų rengimą ir atstovavimą baudžiamojoje byloje sumokėjo advokatui D. Vaičiuliui 1 300 Eur (10 t., b. l. 117). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių G. V. bei V. S. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetami, taip pat įvertinęs teisme vykusių posėdžių kiekį, bylos sudėtingumą, t. y. tai, kad kaltinimas dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikštas vienam asmeniui, ir nors bylą sudaro 10 tomų, tačiau byla užbaigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per 5 teismo posėdžius, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ir visiškai nauji teisiniai klausimai, todėl advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, nukentėjusiųjų atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų, įvertinęs ir tai, kad viso proceso metu klausimais, susijusiais su abiejų nukentėjusiųjų interesais ir jų pareikštais civiliniais ieškiniais, atstovavo tas pats advokatas, t. y. dėl vieno ir to paties įvykio advokato teisinė pagalba šiuo atveju buvo teikiama nukentėjusiosioms G. V. ir V. S. kartu, jų suinteresuotumas ir pozicijos byloje yra analogiškos, byloje pareikšti nukentėjusiųjų atskiri civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra beveik identiški, prašomą priteisti sumą už minėtoms nukentėjusiosioms suteiktas advokato paslaugas sumažino iki 800 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, tenkinti advokato D. Vaičiulio prašymą ir priteisti nukentėjusiosioms G. V. bei V. S. visas bylinėjimosi išlaidas, jų patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo.

35. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų V. S. ir G. V. atstovo advokato D. Vaičiulio pateiktas 2022 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusioji G. V. už dokumentų rengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme advokatui D. Vaičiuliui sumokėjo 700 Eur (11 t., b. l. 122), atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų V. S. ir G. V. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiajai G. V. jos patirtos išlaidos advokato paslaugoms už dokumentų rengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti nepriteistinos. Kadangi nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. Š., P. Š., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Š. atstovė pagal įstatymą G. V. bei jų atstovas advokatas A. Buta bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nors apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl šių išlaidų bus pateiktas atskiras prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos apeliacinėje teismo instancijoje nagrinėjimo iš esmės pabaigos, spręsti klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo minėtiems nukentėjusiesiems nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. Š. iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 70 000 Eur (septyniasdešimties tūkstančių eurų), neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 30 000 Eur sumos;

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. Š. iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų), neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 20 000 Eur sumos;

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Š. iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų), neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 15 000 Eur sumos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. S. ir G. V. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.