- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-1028-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26148-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienės, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Ergo Insurance SE
- Ieškovas
- G. Š., M. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės G. Š. ir M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, 29 000 Eur neturtinės žalos: G. Š. – 23 000 Eur, M. Š. – 6 000 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2021 m. sausio 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė L. D. (atitinkamai ieškovių motina ir močiutė) ir vairuotojas D. D.. Teigia, kad dėl minėto eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02523-21, kurio metu konstatuota, jog dėl įvykio kaltas automobilio Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. (kuris vairavo neblaivus); kitų vairuotojų, kurie dalyvavo eismo įvykyje (D. D. ir I. P.), veiksmuose nenustatyta Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų pažeidimų; 2021 m. birželio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltininkas E. K. eismo įvykio metu žuvo.
3. Ieškovės pažymi, kad E. K. veiksmuose yra visos civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (automobilį E. K. vairavo būdamas neblaivus; ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad būtent šio asmens veiksmai lėmė eismo įvykį, kurio metu žuvo trys asmenys (tame tarpe ir L. D.)); 2) egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu E. K. nebūtų vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus; šios aplinkybės nustatytos ikiteisminiame tyrime); 3) teisės pažeidimu ieškovėms padaryta neturtinė žala, pasireiškianti išgyvenimais dėl artimojo netekties; 4) kaltė, kuri yra preziumuojama.
4. Anot ieškovių, kadangi kaltininkas žuvo eismo įvykio metu, o jo vairuota transporto priemonė Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovės bendrovėje, ieškovių patirtą neturtinę žalą pastaroji ir privalo atlyginti (vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalimi, 6.987 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu).
5. Nurodo, kad iki šiol atsakovė yra atlyginusi tik ieškovės G. Š. dėl motinos L. D. mirties patirtą turtinę žalą bei dalį ieškovių patirtos neturtinės žalos; atsakovė G. Š. neturtinę žalą įvertino 12 000 Eur suma, M. Š. – 1 000 Eur suma; bendrai – 13 000 Eur suma. Kita vertus, su atsakovės nustatytu ir išmokėtu neturtinės žalos dydžiu ieškovės nesutinka, kadangi iki šiol atlyginta neturtinės žalos dalis neatitinka faktiškai ieškovių patirtų ir iki šiol patiriamų išgyvenimų dėl artimosios L. D. netekties.
6. Anot ieškovių, dėl neatsargumo kilusių įvykių, kurių metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4 344 iki 90 000 Eur. Teigia, kad pilnamečiams vaikams netekus motinos analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs; teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir kiti asmenys, tačiau visais atvejais turi būti nustatytas artimas, glaudus mirusiojo ir asmens, prašančio žalos atlyginimo, emocinis ryšys.
7. Ieškovės pažymi, kad G. Š., kuomet sužinojo apie motinos netektį, jau laukėsi antrojo vaikelio; žinia apie motinos mirtį buvo labai netikėta – sukėlė didelį sukrėtimą, išgąstį, pasimetimą, liūdesį; motinos mirtis ją itin sukrėtė ir paveikė emociškai. Aiškina, kad G. Š. su motina turėjo labai artimus ir šiltus santykius, turėjo itin glaudų tarpusavio ryšį; jos nuolat bendraudavo, susitikdavo, motina jai pagelbėdavo, buvo lyg geriausios draugės. Nurodo, kad dėl įvykusios tragedijos ir motinos mirties iš esmės pasikeitė ieškovės G. Š. gyvenimas, ji negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, nepasitikėjimo kitais asmenimis, patirti išgyvenimai turėjo įtakos ieškovės psichinei būklei bei fizinei sveikatai.
8. Teigia, kad nors ieškovė M. Š. yra dar mažas vaikas, tačiau turėjo artimą santykį su močiute, buvo labai prie jos prisirišusi; močiutė ja rūpinosi, padėdavo prižiūrėti, prisidėjo prie jos auginimo nuo pat kūdikystės. Dėl močiutės netekties M. Š. neteko galimybės augti kartu su ja, jausti jos rūpesčio ir prisidėjimo prie asmenybės formavimosi, močiutės mirtis sutrikdė visavertę mažametės emocinę ir socialinę raidą. Taigi, aiškina, kad tiek G. Š., tiek M. Š. su žuvusiąja L. D. siejo itin artimas ir glaudus emocinis ryšys, todėl dėl staigios ir netikėtos netekties ieškovės patyrė ir iki šiol patiria labai didelius emocinius išgyvenimus. Ieškovės papildomai pažymi, jog nors L. D. jau buvo močiutė, tačiau žuvo dar jauna (būdama vos 44 m. amžiaus).
Šalies argumentai
9. Ieškovės nurodo, kad nors ieškovė G. Š. yra pilnametė, iki motinos L. D. mirties sukūrusi šeimą bei gyvenusi atskirai nuo motinos, šios aplinkybės savaime jokiu būdu nereiškia, jog tarp G. Š. ir L. D. neegzistavo ypatingai artimi ir glaudūs emociniai ryšiai. Nurodo, kad G. Š. buvo vienturtė žuvusiosios L. D. dukra, todėl ją ir L. D., kaip dukrą ir motiną, siejo artimi ir ypatingi tarpusavio santykiai, motina G. Š. buvo vienas artimiausių žmonių; ieškovės su L. D. dažnai bendraudavo tiek telefonu, tiek gyvai, dažnai susitikdamos. Vien aplinkybė, jog ieškovės ir žuvusioji gyveno skirtinguose Lietuvos miestuose, savaime nesumenkina tarp ieškovių ir žuvusiosios egzistavusio tarpusavio ryšio. Ieškovės pažymi, jog G. Š. dažnai aplankydavo motiną (duomenys neskelbtini), kur iki kol jai suėjo 19 m. kartu su motina ir gyveno, kol išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini). Anot ieškovių, nors atsakovė siekia sumenkinti L. D. ir jų tarpusavio ryšį, tačiau be aplinkybių, kad ieškovės ir L. D. gyveno atskirai, daugiau nepateikia jokių duomenų, kurie paneigtų, kad ieškoves su žuvusiąja siejo patys artimiausi giminystės santykiai bei emocinis ryšys.
10. Nors ieškovės ir negyveno su žuvusiąja, tačiau nuolatos bendravo (susirašinėjo (byloje pateiktas ne visas susirašinėjimas, o tik tam tikra jo dalis), susiskambindavo, susitikdavo), žuvusioji padėjo auginti anūkę, padėdavo ieškovėms ir finansiškai. Pažymėjo, kad M. Š., nors ir būdama jauno amžiaus, noriai bendravo su močiute, ją prisileisdavo, ji iki šiol atsimena močiutę ir klausinėja; taigi, abiejų ieškovių ryšys su žuvusiąja buvo stiprus. Aiškino, kad nors žuvusioji sudarė santuoką, tačiau dėl to ryšys su ieškovėmis nebuvo sumažėjęs. Teigė, kad ieškovė G. Š. nelaimės dieną buvo nėščia (6-7 mėn.), jos vyras buvo komandiruotėje, todėl turėjo rūpintis tiek motinos laidotuvėmis, tiek dukra, tiek savimi (ir būsimu kūdikiu); norėjo kreiptis pagalbos ir į psichologus, tačiau su mažu kūdikiu to negalėjo padaryti; taip pat dėl tos pačios priežasties negalėjo vartoti ir vaistų (dėl žindymo).
Atsiliepimas
11. Atsakovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Neneigia, kad tarp ieškovės G. Š. ir jos motinos egzistavo glaudūs ir artimi ryšiai. Teigia, kad TVCAPDĮ 3 straipsnis, 2 straipsnio 23 dalis, CK 6.284 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis bei su šiomis įstatymo nuostatomis susijusi teismų praktika pagrindžia, jog abi ieškovės turi teisę į draudimo išmoką, atlyginančią jų neturtinius praradimus, ir dėl to nėra ginčo šioje byloje; kita vertus, atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovių prašomos priteisti neturtinės žalos sumos yra akivaizdžiai per didelės ir neatitinka teisingumo bei sąžiningumo kriterijų.
13. Aiškina, kad naujausioje teismų praktikoje KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui). Anot atsakovės, ieškovės ieškinyje pateikia netikslią informaciją, susijusią su neturtinės žalos priteisimu suformuotoje praktikoje, nes, pirmiausia, ieškovių pateikiamoje praktikoje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos; antra, ieškovės nurodė, kad jų cituojamos bylos pagrindžia neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 90 000 Eur, tačiau faktiškai nurodytose bylose maksimali priteistina suma buvo 30 000 Eur; be to, tokios sumos buvo priteistos asmenims, kurie objektyviai iki eismo įvykio su žuvusiu asmeniu buvo siejami itin glaudžiais dvasiniais ir emociniais ryšiais.
Atsiliepimas
14. Atsakovė atsiliepime cituoja teismų praktiką, kuri, anot jos, patvirtina, jog maksimalios vaikams priteistinos neturtinės žalos sumos dėl vieno iš jų tėvų žūties eismo įvykio metu neviršija 30 000 Eur. Kita vertus, ši suma priteistina tik išimtiniais atvejais, kai yra konstatuojamas objektyviai pagrindžiamas glaudus emocinis ir dvasinis ryšys, t. y. vaikai yra mažamečiai, gyvena kartu su tėvais, o taip pat patys dalyvauja eismo įvykyje; tuo tarpu šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žuvusioji L. D. ieškovei G. Š. buvo žmogus, su kuriuo galima pasitarti, gauti palaikymą, tačiau jų tarpusavio santykiai buvo kaip dviejų atskirų suaugusių žmonių, kurie vienas nuo kito jau nepriklausė: ieškovė G. Š. yra pilnametė; jau pakankamai ilgą laiką (iki eismo įvykio ir eismo įvykio metu) gyveno atskirai nuo savo motinos ir dar kitame mieste; turi sutuoktinį ir vaiką, kuriems reikia skirti savo pagrindinį dėmesį; nei G. Š., nei M. Š. nedalyvavo eismo įvykyje; žuvusioji L. D. buvo sukūrusi šeimą su D. D., kuris nėra ieškovių atitinkamai tėvas ir senelis. Taigi, atsakovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės G. Š. ir jos motinos, žuvusios eismo įvykio metu, emociniai ryšiai nebuvo tokie glaudūs ir artimi, kaip nurodė ieškovės, todėl atsakovės ieškovei G. Š. sumokėta dėl L. D. žūties 12 000 Eur dydžio draudimo išmoka, kuria buvo atlyginta minėtos ieškovės patirta neturtinė žala, yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus neturtinius praradimus.
15. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovės M. Š. prašomos neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad M. Š. gimė (duomenys neskelbtini), eismo įvykis įvyko 2021 m. Teigia, kad vaikai iki 3 metų turėtų daugiausiai laiko leisti su savo motina, šiam tikslui įstatymų leidėjas motiną įvardina kaip asmenį prioriteto tvarka turintį teisę į 3 metų trukmės, skaičiuojant nuo vaiko gimimo dienos, atostogas vaikui prižiūrėti. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė M. Š., gyvenanti su savo motina ir tėvu, niekaip negalėjo užmegzti glaudaus ir artimo emocinio ryšio, kaip ieškovės bando teigti ieškinyje, su savo senele, kuri savo ruožtu buvo sukūrusi šeimą su vyriškiu, kuris ieškovei M. Š. nebuvo senelis. Taigi, teigia, kad atsakovės sumokėta 1 000 Eur draudimo išmoka dėl ieškovės M. Š. neturtinių praradimų, žuvus jos senelei L. D., yra pakankama ir atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus.
16. Anot atstovo, iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog žuvusioji su ieškove bendravo meiliau, tikėtina labiau ją mylėjo, o ieškovė atsakydavo šalčiau; galimai ieškovė M. Š. buvo atpratusi nuo savo senelės; be to, byloje nėra įrodymų, jog ieškovių sveikata po žuvusiosios mirties būtų pablogėjusi, jos būtų pasikreipusios pas gydytojus ir pan. Teigė, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367²² (toliau – Rekomendacijos), mirties atveju vieno nukentėjusiojo trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. sausio 24 d. sprendimu nusprendė ieškovių G. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, ieškovei G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, ieškovei M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinio netenkinti; priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, valstybei 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
18. Teismas sprendime nustatė, kad 2021 m. sausio 23 d., apie 23.20 val. Kauno r., kelyje Nr. 139 „Kauno HE – Garliava“, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė L. D. ir vairuotojas D. D. (mirė ligoninėje). Dėl minėto eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02523-21, kurio metu konstatuota, jog dėl įvykio kaltas automobilio Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. – nustatyti požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje (vairavo neblaivus, pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus). 2021 m. birželio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltininkas E. K. eismo įvykio metu žuvo. Transporto priemonė Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu; draudimo bendrovė – Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą; draudimo sutarties Nr. 9888173. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu apie draudimo išmoką informavo ieškoves, jog joms bus išmokėtas 14 102,50 Eur žalos atlyginimas (G. Š. išmokėtas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, M. Š. – 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; laidojimo išlaidos – 1 422,50 Eur (iš kurių išskaičiuota 320 Eur laidojimo pašalpa).
19. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl atsakovės išmokėtos neturtinės žalos dydžio (ieškovei G. Š. išmokėta 12 000 Eur, ieškovei M. Š. – 1 000 Eur), t. y. ieškovės nesutinka su atsakovės išmokėtos neturtinės žalos dydžiu ir iš esmės prašo jį padidinti (atitinkamai 23 000 Eur ir 6 000 Eur sumomis). Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos tokios kategorijos bylose esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tėvų ir vaikų santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu.
20. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4 344,30 Eur iki 43 443,00 Eur, nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai). Ieškovių nurodomoje teismų praktikoje, jog nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos, šios žalos dydis priteistas ne vienam, o keliems nukentėjusiesiems asmenims ir bendra (visiems nukentėjusiesiems).
21. Sprendime atkreiptas dėmesys, kad tokie neturtinės žalos dydžiai priteisiami tais atvejais, kai padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai eismo įvykio metu žūsta žmogus, tačiau nagrinėjamu atveju iš esmės buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje, kurio kvalifikuojantis požymis yra apsvaigimas nuo alkoholio (kaip minėta, ikiteisminis tyrimas nutrauktas vien dėl to, kad eismo įvykio kaltininkas pats žuvo šio eismo įvykio metu). Asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju.
22. Teismas konstatavo, kad G. Š. dėl netikėtos ir staigios motinos mirties patyrė didelį skausmą, stresą, šoką, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį diskomfortą, baimę, ieškovei buvo apribotos galimybės gyventi įprastinį gyvenimą, ji neteko moralinės ir materialinės paramos. G. Š. neteko motinos, su kuria augo nuo mažų dienų (iki jai sukako apie 19 metų) ir kuri buvo iš esmės jai artimiausias asmuo. Vien tai, kad ieškovė jau buvo sukūrusi savo šeimą ir gyveno atskirai nuo motinos nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovę bei jos motiną siejo mažiau emociškai tvirti santykiai, nėra nustatyto pakankamo pagrindo teigti, kad fizinis atstumas visiškai susilpnino ir (ar) panaikino ieškovę bei jos motiną siejusius emocinius ryšius (tai matyti ir iš byloje pateiktų susirašinėjimo ištraukų). Motiną su dukterimi siejo stiprus emocinis ryšys, tarp jų buvo susiformavę artimi, glaudūs santykiai. G. Š. motinos netekimo dieną buvo nėščia (apie 6-7 mėn.), kas lėmė dar didesnę ieškovės patirtą neturtinę žalą (dėl ieškovės ir taip tuo metu esančios emocinės būsenos, taip pat apsunkintų galimybių (dėl gimsiančio/gimusio kūdikio) kreiptis atitinkamos pagalbos į specialistus (psichologus) ir/ar vartoti raminamuosius vaistus), todėl sprendžia, kad ieškovei papildomai priteistinas 18 000 Eur neturtinės žalos dydis (įskaičius išmokėtą 12 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bendras neturtinės žalos dydis ieškovei sudaro 30 000 Eur).
23. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo vaikaitei M. Š., teismas nurodė, kad giminaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais. Teismas atsižvelgė į šios ieškovės amžių – apie 3,5 m., t. y. tokio amžiaus vaikai jau gali suprasti tam tikras gyvenimiškas aplinkybes, prisirišti ir prie kitų (nei tėvų) asmenų, į pateiktas byloje nuotraukas, kurios patvirtina buvus artimą ir glaudų ryšį tarp žuvusiosios ir anūkės, į nutrauktą anūkės ir močiutės ryšį, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir ieškovei M. Š. papildomai iš atsakovės priteisė 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos (įskaičius išmokėtą 1 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bendras neturtinės žalos dydis šiai ieškovei sudaro 5 000 Eur).
24. Teismas kritiškai įvertino atsakovės argumentus, kad neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA, kadangi minėtos Rekomendacijos (ir jose nurodyti dydžiai) iš esmės yra tik vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, jose nurodyti tik orientaciniai dydžiai, o, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Atsakovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1672-1099/2022 ir priimti naują sprendimą ieškovių G. Š. ir M. Š. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovių G. Š. ir M. Š. atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, naudai Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, sumokėtą dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
26. Atsakovės vertinimu, tokia didelė suma (18 000 Eur ieškovei G. Š. ir 4 000 Eur M. Š.) nėra pagrįsta ir neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovė akcentavo, kad ieškovės G. Š. ir jos mamos emociniai ryšiai nebuvo tokie, kokie sieja mažametę, išlaikomą dukterį ir jos motiną. Atsakovė pažymi, kad pilnamečių vaikų, sudariusių santuokas, gyvenimas atskirai nuo tėvų yra reikšmingi objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis turi būti sprendžiama apie pilnamečių vaikų dvasinių išgyvenimų intensyvumą. Turi būti laikomasi pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį.
27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė G. Š. gyveno atskirą nuo mamos gyvenimą ir bendrą ūkį vedė ne su mama, o su savo sutuoktiniu. Artimų ir glaudžių ryšių tarp ieškovės G. Š. ir jos mamos susilpnėjimą, lyginant su tuo laikotarpiu, kai ieškovė G. Š. buvo mažametė ir gyveno kartu su mama, nepaneigia byloje esantis jų susirašinėjimas, fotonuotraukos. Bendravimas per aplikaciją „Messenger“, dalinimasis valgių receptais, savo emocijomis, gyvenimo įvykiais, lankymasis vienas pas kitą, dalyvavimas gimtadieniuose ir kitose šventėse ir jų įamžinimas fotonuotraukose yra normalus ir įprastas bendravimas, būdingas žmonėms, palaikantiems artimus ir glaudžius santykius.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, jog 2020 m. rugsėjo 19 d. santuokos sudarymo įrašas patvirtina, jog žuvusioji sudarė santuoką su D. D., kuris nebuvo ieškovės G. Š. tėvas ir tuo pačiu kitos ieškovės M. Š. senelis. Akivaizdu, kad žuvusioji, sukūrusi naują šeimą jau brandžiame amžiuje, turėjo daugiau dėmesio skirti savo naujam gyvenimo draugui. Teismas nepagrįstai sumenkino ieškovės G. Š. atskirą nuo mamos gyvenimą ir savo šeimos sukūrimą, apskritai nevertino reikšmingos aplinkybės, kad žuvusioji buvo susikūrusį naują gyvenimą su vyriškiu.
29. Pažymi, kad vaikų ir tėvų atskiri gyvenimai yra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl tėvų ir vaikų santykių glaudumo ir artimumo ir neturtinės žalos dydžio, patvirtina ir naujausia teismų praktika (pilnamečiam vaikui išmokėta 12 000 Eur, nepilnamečiam, mačiusiam motinos žūtį – 22 000 Eur). Pilnamečių vaikų gyvenimas atskirai ir santuokoje yra reikšmingas kriterijus sprendžiant dėl santykių intensyvumo ir neturtinės žalos dydžio, pilnamečiams vaikams yra priteisiamos ženkliai mažesnės sumos nei mažamečiams, gyvenantiems kartu su mama.
30. Byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių ieškovės G. Š. deklaruojamą sveikatos būklės pablogėjimą po mamos žūties. G. Š. turėjo visas galimybes kreiptis į gydymo įstaigas nuotoliniu būdu. Taip pat ieškovės G. Š. pateikta medicininė pažyma patvirtina, kad minėta ieškovė naudojosi galimybėmis kreiptis į gydymo įstaigas, kurioje patvirtinta, jog ieškovės G. Š. nėštumas buvo normalus. Aplinkybės patvirtina, kad ieškovė G. Š. nėštumo metu buvo stebima gydytojų ir todėl ji turėjo galimybę prašyti psichologinės (psichiatrinės) pagalbos ir užfiksuoti savo fizinės (psichinės) sveikatos sutrikimus, jei iš tikrųjų išgyvenimai dėl mamos mirties buvo labai dideli ir sudarė trukdžius gyventi įprastą socialinį gyvenimą ar sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus.
31. Pasisakydama dėl vaikaitei priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliantė nurodė, kad vaikai iki 3 metų amžiaus turėtų daugiausiai laiko leisti su savo motina, šiam tikslui įstatymų leidėjas motiną įvardina kaip asmenį prioriteto tvarka turintį teisę į 3 metų trukmės atostogas vaikui prižiūrėti. Vadovavosi teorija, kad daugelis dvejų metų vaikų palikti darželyje verkia, o trejų metų-dažniausiai mažai verkia arba visai neverkia. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė M. Š. dėl savo amžiaus ir gyvenimo atskirai nuo močiutės negalėjo sukurti labai artimų ir glaudžių santykių.
32. Teismas, nustatydamas ieškovei M. Š. priteistinos žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-813/2021, kadangi neturtinę žalą sąlygojo kardinaliai skirtingos aplinkybės, tuo tarpu, šioje byloje neturtinė žala buvo padaryta atskirai nuo močiutės gyvenančiam 3,5 metų vaikui dėl močiutės, su kuria tik retkarčiais pasimatydavo, mirties.
33. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Rekomendacijomis, kuriose yra numatyta, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis mirties atveju yra iki 30 MMA (2021 1 ketvirtį galiojusi 642,00 Eur MMA X 30=19.260,00 Eur). Rekomendacijose nurodyti dydžiai parengti atsižvelgus į dabartinę ekonominę situaciją ir atitinka šalies ekonominius rodiklius, o tuo tarpu teismas ieškovei G. Š. nustatė net beveik 60 proc. didesnį neturtinės žalos atlyginimą nei Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis.
Atsiliepimas
34. Ieškovės G. Š. ir M. Š. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
35. Esminis argumentas, kurį apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, yra tai, jog eismo įvykio metu ieškovės gyveno atskirai nuo žuvusiosios, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių tą pagrindžiančių įrodymų, o vien faktas, jog asmenys gyvena atskirai, savaime nelemia emocinio ryšio tarp asmenų susilpnėjimo. Vien tai, kad ieškovė G. Š. jau buvo sukūrusi savo šeimą ir gyveno atskirai nuo motinos, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovę bei jos motiną siejo mažiau emociškai tvirti santykiai. Byloje nėra nustatyto jokio pakankamo pagrindo teigti, kad fizinis atstumas visiškai susilpnino ir (ar) panaikino ieškovę G. Š. bei jos mamą siejusius emocinius ryšius. Nepaisant to, jog ieškovė gyveno atskirai nuo mamos ir buvo sukūrusi šeimą, pastaroji ir toliau prisidėdavo ir prie materialinės ieškovių gerovės.
36. Ieškovių su žuvusiąja bendravimas buvo nenutrūkstamas, kasdienis ir ypatingai artimas. Kaip matyti iš susirašinėjimų, atstumas nesutrukdė ir toliau palaikyti labai artimus ir glaudžius, nenutrūkstamus ir nuolatinius pačius artimiausius santykius, ieškovė G. Š. su mama bendraudavo kasdien, kalbėdavosi kasdieniniais klausimais.
Šalies argumentai
37. Ieškovės teigia, kad nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde cituojama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-635/2022, kadangi faktinės aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamu atveju L. D. tragiškai žuvo būdama vos 44-erių metų, t. y. sąlyginai jauno amžiaus, gyvenusi aktyvų ir pilnavertį gyvenimą, vis dar turėdama ypatingai didelį vaidmenį tiek dukros G. Š., tiek ir anūkės M. Š. gyvenimuose.
Atsiliepimas
38. Atsakovė savo nesutikimą su priteistos neturtinės žalos dydžiu didele dalimi grindžia teismų praktika panašaus (nebūtinai identiško) pobūdžio bylose, tačiau tokia pozicija iš esmės paneigia teismų praktikoje suformuotą reikalavimą teismams kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją.
Šalies argumentai
39. Ieškovės kaip absurdiškus vertina apeliantės teiginius, neva emocinio ryšio ir artumo stoką pagrindžia aplinkybės, kad žuvusiajai atvykus aplankyti ieškovių, ji būdavo apgyvendinama atskirame bute, arba aplinkybės, jog prieš atvykdama aplankyti ieškovių L. D. atsiklausdavo ieškovės G. Š. ar pastarajai nebus patogumų dėl jos atvykimo. Tokie argumentai parodo akivaizdų negebėjimą (nenorą) įvykius vertinti per natūralaus žmogiško bendravimo prizmę, ieškovės tai laiko elementariu komunikavimu. Vien tai, kad L. D. sudarė santuoką, niekaip nepatvirtina, jog ši santuoka susilpnino jos ryšį su ieškovėmis.
40. Ieškovės nesutinka ir su skundo argumentais dėl M. Š. priteistos sumos. M. Š. priteista suma ir nesiekia sumos, kuri jai būtų priteisinta netekus mamos, taigi argumentai, susiję su M. Š. priteistinos neturtinės žalos dydžiu, nėra logiškai pagrįsti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog M. Š. buvo spėjusi užmegzti artimus santykius su močiute L. D., tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie tai paneigtų, anūkė noriai pasilikdavo pas močiutę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
42. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo.
43. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. sausio 23 d., apie 23.20 val. Kauno r., kelyje Nr. 139 „Kauno HE – Garliava“, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė L. D. ir vairuotojas D. D. (mirė ligoninėje).
44. Dėl minėto eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02523-21, kurio metu konstatuota, jog dėl įvykio kaltas automobilio Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. – nustatyti požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje (vairavo neblaivus, pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus); kitų vairuotojų, kurie dalyvavo eismo įvykyje – D. D. (automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas) ir I. P. (automobilio Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja) veiksmuose nenustatyta KET reikalavimų pažeidimų. 2021 m. birželio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltininkas E. K. eismo įvykio metu žuvo.
45. Transporto priemonė Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu; draudimo bendrovė – Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą; draudimo sutarties Nr. 9888173.
46. L. D. buvo atitinkamai ieškovių motina (G. Š.) ir močiutė (M. Š.). Ieškovės 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi į atsakovę Ergo Insurance SE, veikiančią per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, su prašymu dėl neturtinės žalos atlyginimo; atsakovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu apie draudimo išmoką informavo ieškoves, jog joms bus išmokėtas 14 102,50 Eur žalos atlyginimas (G. Š. išmokėtas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, M. Š. – 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; laidojimo išlaidos – 1 422,50 Eur (iš kurių išskaičiuota 320 Eur laidojimo pašalpa).
47. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).
48. Esminiai apeliacinio skundo argumentai susiję su priteistos neturtinės žalos dydžiu, apeliantei teigiant, kad neteismine tvarka išmokėta suma yra pakankamai, taip pat grindžiant tuo, kad: 1) G. Š. ir jos mamos emociniai ryšiai buvo natūraliai sumažėję, kadangi dukra turėjo savo šeimą, vaikų, o žuvusioji buvo sudariusi naują santuoką; 2) nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių ieškovės G. Š. deklaruojamą sveikatos būklės pablogėjimą po mamos žūties; 3) vaikaitei M. Š. neturtinė žala nepagrįstai buvo priteista, kadangi jos ryšys su žuvusiąja nebuvo tokio intensyvumo ir betarpiškumo, kad būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti.
49. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, jog esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).
50. Pilnamečiams vaikams netekus motinos, tėvo taip pat yra analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, tik jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Taigi nurodytą kriterijų atitinkantys tėvų ir vaikų santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
51. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo, šalys yra saistomos bendrosios įrodinėjimo pareigos. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis)(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).
52. Apeliantė didžiąja apeliacinio skundo dalimi stengiasi paneigti pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytas faktines aplinkybes dėl ieškovės G. Š. ir žuvusiosios L. D. buvusių artimų tarpusavio ryšių – teigia, kad emociniai ryšiai nebuvo išimtinai stiprūs, gyvenimas atskirai nuo tėvų yra reikšmingas objektyvus kriterijus, G. Š. gyveno atskirą nuo mamos gyvenimą ir bendrą ūkį vedė ne su mama, o su savo sutuoktiniu, artimų ryšių silpnėjimo nepaneigia susirašinėjimas, fotonuotraukos, tačiau apeliantė nepateikė jokių tokius savo deklaratyvius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės įrodė, kad G. Š. ir jos motiną siejo itin artimi ryšiai, tą patvirtina betarpiškas, nuolatinis bendravimas susirašinėjant, keičiantis nuotraukose, būtent nuolatinis bendravimas net ir gyvenant atskirą gyvenimą nuo motinos, priešingai, nei teigia apeliantė, ir parodo ypatingų ryšių ir artumo buvimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantei kilo pareiga paneigti šiuos įrodymus, pateikiant priešingus įrodymus – kad ryšiai tarp ieškovių ir žuvusiosios buvo susilpnėję – tačiau jokių įrodymais pagrįstų argumentų apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė (CPK 178 straipsnis).
53. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).
54. Šiuo konkrečiu atveju, susipažinus su apeliacinio skundo argumentais, matyti, kad apeliantė siekia pakartotinio tų pačių nustatytų aplinkybių kitokio įvertinimo, negu jį padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau nenurodo jokių kitokio vertinimo būtinybę pagrindžiančių argumentų. Pavyzdžiui, visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog L. D. neseniai buvo sudariusi kitą santuoką, iš tokio teiginio nėra aišku, kaip nauja santuoka galėtų lemti emocinių ryšių susilpnėjimą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas papildo, kad žuvusioji buvo dar itin jauno amžiaus ir žuvo dėl nusikalstamos veikos tokiame amžiuje, kokio žmonės dar gali turėti ir turi pilnaverčius gyvenimus, tokiu būdu iš ieškovių buvo atimta teisė galimai dar ilgus metus turėti vieną iš artimiausių žmonių šalia, galimybė dalintis džiaugsmais, gražiomis akimirkomis ir sunkumais, kas buvo aktyviai ir betarpiškai daroma iki L. D. mirties. Dėl šios priežastis apeliacinio skundo argumentai dėl neva susilpnėjusių ar ne tokių stiprių ryšių atmetami kaip visiškai nepagrįsti, tokius teiginius visiškai paneigia byloje esantys susirašinėjimai, juntamas nuoširdus bendravimas įvairiomis kasdieninėmis temomis, dalinantis, kaip auga M. Š., iš kurių matosi, kad ieškovei G. Š., pačiai dar būnant pakankamai jauno amžiaus ir jau sukūrus šeimą, dar yra būtina justi palaikymą, artumą ir gauti patarimus, pagalbą iš motinos. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Dėl vieno iš argumentų – jog ieškovės gyveno (duomenys neskelbtini), o ne kartu su žuvusiąja – pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien fizinis atstumas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad emociniai ryšiai yra susilpnėję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020). Deklaratyvūs ir teiginiai, neva kad ne tokių tvirtų ryšių buvimą sustiprina tai, kad L. D. atvykstant į (duomenys neskelbtini), ji apsigyvendavo ne kartu su ieškovėmis, kadangi elementariai suprantama, kad patogiau ir erdviau yra, esant galimybėms, apsistoti atskirai, nei mažoje erdvėje ir dar esant mažam vaikui. Žuvusioji su G. Š. taip pat derindavo vizitų laiką, kad visiems būtų patogu, juolab auginant mažą vaiką, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad toks derinimas reiškia šaltesnių santykių buvimą, tai laikytina įprastu komunikavimu tarp artimų šeimos narių.
55. Pastarųjų aplinkybių taip pat nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad po motinos žūties G. Š. būtų pasikreipusi į gydytojus, o jos nėštumas buvo normalus. Vien tai, kad neiškilo joks realus pavojus vienai iš ieškovių ir kūdikiui, niekaip negali paneigti, kad ieškovė G. Š. patyrė itin stiprius dvasinius, emocinius išgyvenimus, be to, visuotinai žinoma, kad nėščia moteris gali daug stipriau išgyventi tam tikras psichologines traumas, juo labiau šiuo atveju netekus vieno iš artimiausių žmonių, tuo pačiu metu turint mažą vaiką bei laukiantis dar vieno vaiko.
56. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų itin artimų ryšių egzistavimą tarp G. Š. ir L. D., todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
57. Apeliantė teigia, kad neturtinė žala M. Š. buvo priteista nepagrįstai, tokius teiginius grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl motinos išimtinės teisės į vaiko priežiūros atostogas, taip pat prof. dr. R. Ž. knygoje „Raidos psichologija“ išdėstytais bendro pobūdžio teiginiais apie vaikų psichologija, tačiau nėra aišku, kaip šie teiginiai pagrindžia (paneigia) pirmosios instancijos teismo pagrįstai padarytą išvadą, kad tarp anūkės M. Š. ir močiutės taip pat egzistavo itin tvirtas ryšys, kurio staigus netekimas mažam vaikui (3,5 metų amžiaus) tikėtinai sukėlė sunkius neigiamus, nesuprantamus išgyvenimus. Vien tai, kad M. Š. gyvena su savo mama, niekaip negali paneigti, kad močiutė taip pat svarbų vaidmenį atliko ir anūkės gyvenime. Taip pat apeliantė jokiais konkrečiais bylos duomenimis nei pirmosios instancijos, nei apeliaciniame nepaneigė, kad M. Š. dėl savo amžiaus ir gyvenimo atskirai nuo močiutės negalėjo sukurti labai artimų ir glaudžių santykių, nors būtent tokius savo teiginius ir turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis).
58. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-813/2021, kadangi minėtos ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, tačiau pažymėtina, kad šia byla teismas rėmėsi tik kaip vienu iš motyvų, grįsdamas artimus M. Š. ir L. D. santykius, be to, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Atsižvelgiant į tai, nors Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir nėra identiškos šioje byloje esančioms, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino individualias aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad L. D. M. Š. buvo ne tik močiutė, tačiau savotiškai papildė ir motinos rolę, kas iš anūkės buvo nesavalaikiai atimta, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad anūkė tik retkarčiais pasimatydavo su močiute ir dėl to nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, nėra pagrįstas.
59. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Rekomendacijose išdėstyti priteistini žalų dydžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu būtent teismas turi teisę nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įvertinti neturtinės žalos dydį konkrečia pinigų suma. Apeliantė skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių teismas privalėjo vadovautis Rekomendacijose įtvirtintais rekomenduojamų priteisti sumų dydžiais (CPK 178 straipsnis).
60. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidas neįgijo (CPK 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės apeliantės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.