- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- e2-1672-1099/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- G. Š., M. Š.
- Atsakovas
- Ergo Insurance SE
- Advokatai
- Karolis Stankas
dalyvaujant ieškovei G. Š., kuri yra ir ieškovės M. Š. įstatyminė atstovė, bei jų atstovui advokato padėjėjui Karoliui Stankui,
atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui teisininkui G. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ieškovėms G. Š. ir M. Š. dėl patirtų/patiriamų išgyvenimų, kurie atsirado 2021 m. sausio 23 d. eismo įvykio metu žuvus ieškovių artimam žmogui (atitinkamai motinai ir močiutei).
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovės G. Š. ir M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, 29 000 Eur neturtinės žalos: G. Š. – 23 000 Eur, M. Š. – 6 000 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovės ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2021 m. sausio 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė L. D. (atitinkamai ieškovių motina ir močiutė) ir vairuotojas D. D.. Teigia, kad dėl minėto eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu konstatuota, jog dėl įvykio kaltas automobilio Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. (kuris vairavo neblaivus); kitų vairuotojų, kurie dalyvavo eismo įvykyje (D. D. ir I. P.), veiksmuose nenustatyta Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų pažeidimų; 2021 m. birželio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltininkas E. K. eismo įvykio metu žuvo.
4. Ieškovės pažymi, kad E. K. veiksmuose yra visos civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (automobilį E. K. vairavo būdamas neblaivus; ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad būtent šio asmens veiksmai lėmė eismo įvykį, kurio metu žuvo trys asmenys (tame tarpe ir L. D.)); 2) egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu E. K. nebūtų vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus; šios aplinkybės nustatytos ikiteisminiame tyrime); 3) teisės pažeidimu ieškovėms padaryta neturtinė žala, pasireiškianti išgyvenimais dėl artimojo netekties; 4) kaltė, kuri yra preziumuojama.
5. Anot ieškovių, kadangi kaltininkas žuvo eismo įvykio metu, o jo vairuota transporto priemonė Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovės bendrovėje, ieškovių patirtą neturtinę žalą pastaroji ir privalo atlyginti (vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalimi, 6.987 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu).
6. Nurodo, kad iki šiol atsakovė yra atlyginusi tik ieškovės G. Š. dėl motinos L. D. mirties patirtą turtinę žalą bei dalį ieškovių patirtos neturtinės žalos; atsakovė G. Š. neturtinę žalą įvertino 12 000 Eur suma, M. Š. – 1 000 Eur suma; bendrai – 13 000 Eur suma. Kita vertus, su atsakovės nustatytu ir išmokėtu neturtinės žalos dydžiu ieškovės nesutinka, kadangi iki šiol atlyginta neturtinės žalos dalis neatitinka faktiškai ieškovių patirtų ir iki šiol patiriamų išgyvenimų dėl artimosios L. D. netekties.
7. Anot ieškovių, dėl neatsargumo kilusių įvykių, kurių metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4 344 iki 90 000 Eur. Teigia, kad pilnamečiams vaikams netekus motinos analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs; teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir kiti asmenys, tačiau visais atvejais turi būti nustatytas artimas, glaudus mirusiojo ir asmens, prašančio žalos atlyginimo, emocinis ryšys.
8. Ieškovės pažymi, kad G. Š., kuomet sužinojo apie motinos netektį, jau laukėsi antrojo vaikelio; žinia apie motinos mirtį buvo labai netikėta – sukėlė didelį sukrėtimą, išgąstį, pasimetimą, liūdesį; motinos mirtis ją itin sukrėtė ir paveikė emociškai. Aiškina, kad G. Š. su motina turėjo labai artimus ir šiltus santykius, turėjo itin glaudų tarpusavio ryšį; jos nuolat bendraudavo, susitikdavo, motina jai pagelbėdavo, buvo lyg geriausios draugės. Nurodo, kad dėl įvykusios tragedijos ir motinos mirties iš esmės pasikeitė ieškovės G. Š. gyvenimas, ji negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, nepasitikėjimo kitais asmenimis, patirti išgyvenimai turėjo įtakos ieškovės psichinei būklei bei fizinei sveikatai.
9. Teigia, kad nors ieškovė M. Š. yra dar mažas vaikas, tačiau turėjo artimą santykį su močiute, buvo labai prie jos prisirišusi; močiutė ja rūpinosi, padėdavo prižiūrėti, prisidėjo prie jos auginimo nuo pat kūdikystės. Dėl močiutės netekties M. Š. neteko galimybės augti kartu su ja, jausti jos rūpesčio ir prisidėjimo prie asmenybės formavimosi, močiutės mirtis sutrikdė visavertę mažametės emocinę ir socialinę raidą. Taigi, aiškina, kad tiek G. Š., tiek M. Š. su žuvusiąja L. D. siejo itin artimas ir glaudus emocinis ryšys, todėl dėl staigios ir netikėtos netekties ieškovės patyrė ir iki šiol patiria labai didelius emocinius išgyvenimus. Ieškovės papildomai pažymi, jog nors L. D. jau buvo močiutė, tačiau žuvo dar jauna (būdama vos 44 m. amžiaus).
10. Ieškovės neginčija atsakovės argumentų, jog suformuota teismų praktika yra vienas iš neturtinės žalos įvertinimo kriterijų; kita vertus, ieškovių vertinimu, svarbiausia ne detaliai analizuoti kitose bylose egzistavusias/neegzistavusias faktines aplinkybes, o siekiant nustatyti teisingą, ieškovių išgyvenimus atitinkantį neturtinės žalos dydį, nagrinėjamu atveju svarbu koncentruotis būtent į ieškovių patirtą žalą, jų ryšį su žuvusiąja L. D. bei kitas šiai konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
11. Ieškovės, nesutikdamos su atsakovės argumentais, nurodo, kad nors ieškovė G. Š. yra pilnametė, iki motinos L. D. mirties sukūrusi šeimą bei gyvenusi atskirai nuo motinos, visgi, priešingai nei nurodo atsakovė, šios aplinkybės savaime jokiu būdu nereiškia, jog tarp G. Š. ir L. D. neegzistavo ypatingai artimi ir glaudūs emociniai ryšiai. Nurodo, kad G. Š. buvo vienturtė žuvusiosios L. D. dukra, todėl ją ir L. D., kaip dukrą ir motiną, siejo artimi ir ypatingi tarpusavio santykiai, motina G. Š. buvo vienas artimiausių žmonių; ieškovės su L. D. dažnai bendraudavo tiek telefonu, tiek gyvai, dažnai susitikdamos. Vien aplinkybė, jog ieškovės ir žuvusioji gyveno skirtinguose Lietuvos miestuose, savaime nesumenkina tarp ieškovių ir žuvusiosios egzistavusio tarpusavio ryšio. Ieškovės pažymi, jog G. Š. dažnai aplankydavo motiną (duomenys neskelbtini), kur iki kol jai suėjo 19 m. kartu su motina ir gyveno, kol išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini). Anot ieškovių, nors atsakovė siekia sumenkinti L. D. ir jų tarpusavio ryšį, tačiau be aplinkybių, kad ieškovės ir L. D. gyveno atskirai, daugiau nepateikia jokių duomenų, kurie paneigtų, kad ieškoves su žuvusiąja siejo patys artimiausi giminystės santykiai bei emocinis ryšys.
12. Ieškovės taip pat nesutinka su atsakovės išdėstytais argumentais, susijusiais su M. Š. ir L. D. artimu ryšiu. Anot ieškovių, joms nesuprantama kokiu pagrindu atsakovė padarė išvadą, kad tarp mažamečio vaiko ir jo močiutės negali užsimegzti artimas emocinis ryšys, nes neva tokių metų vaikas didžiąją laiko dalį leidžia su tėvais. Anot ieškovių, tokia išvada neturi jokio nei mokslinio, nei loginio pagrindimo, kadangi vadovaujantis tokia logika tarp mažamečių vaikų ir kitų asmenų, išskyrus vaiko tėvus, apskritai negalėtų egzistuoti jokie artimi emociniai ryšiai. Be to, nors atsakovė ir akcentuoja aplinkybę, kad žuvusioji L. D. buvo sudariusi santuoką, tačiau tai savaime jokiu būdu nepaneigia tarp jos ir ieškovių egzistavusio artimo ryšio.
13. Ieškovė G. Š. ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovių procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad nors ieškovės ir negyveno su žuvusiąja, tačiau nuolatos bendravo (susirašinėjo (byloje pateiktas ne visas susirašinėjimas, o tik tam tikra jo dalis), susiskambindavo, susitikdavo), žuvusioji padėjo auginti anūkę, padėdavo ieškovėms ir finansiškai. Pažymėjo, kad M. Š., nors ir būdama jauno amžiaus, noriai bendravo su močiute, ją prisileisdavo, ji iki šiol atsimena močiutę ir klausinėja; taigi, abiejų ieškovių ryšys su žuvusiąja buvo stiprus. Aiškino, kad nors žuvusioji sudarė santuoką, tačiau dėl to ryšys su ieškovėmis nebuvo sumažėjęs. Teigė, kad ieškovė G. Š. nelaimės dieną buvo nėščia (6-7 mėn.), jos vyras buvo komandiruotėje, todėl turėjo rūpintis tiek motinos laidotuvėmis, tiek dukra, tiek savimi (ir būsimu kūdikiu); norėjo kreiptis pagalbos ir į psichologus, tačiau su mažu kūdikiu to negalėjo padaryti; taip pat dėl tos pačios priežasties negalėjo vartoti ir vaistų (dėl žindymo).
Atsiliepimas
14. Atsakovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Neneigia, kad tarp ieškovės G. Š. ir jos motinos egzistavo glaudūs ir artimi ryšiai. Teigia, kad TVCAPDĮ 3 straipsnis, 2 straipsnio 23 dalis, CK 6.284 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis bei su šiomis įstatymo nuostatomis susijusi teismų praktika pagrindžia, jog abi ieškovės turi teisę į draudimo išmoką, atlyginančią jų neturtinius praradimus, ir dėl to nėra ginčo šioje byloje; kita vertus, atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovių prašomos priteisti neturtinės žalos sumos yra akivaizdžiai per didelės ir neatitinka teisingumo bei sąžiningumo kriterijų.
16. Atsakovė pažymi, kad negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, jog gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinės žalos paskirtis – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o nelaimė nukentėjusiesiems taip pat negali būti pasipelnymo šaltinis. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Anot atsakovės, kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikosi pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškią pasaulėžiūrą suformavę, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį.
17. Aiškina, kad naujausioje teismų praktikoje KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui). Anot atsakovės, ieškovės ieškinyje pateikia netikslią informaciją, susijusią su neturtinės žalos priteisimu suformuotoje praktikoje, nes, pirmiausia, ieškovių pateikiamoje praktikoje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos; antra, ieškovės nurodė, kad jų cituojamos bylos pagrindžia neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 90 000 Eur, tačiau faktiškai nurodytose bylose maksimali priteistina suma buvo 30 000 Eur; be to, tokios sumos buvo priteistos asmenims, kurie objektyviai iki eismo įvykio su žuvusiu asmeniu buvo siejami itin glaudžiais dvasiniais ir emociniais ryšiais.
Atsiliepimas
18. Atsakovė atsiliepime cituoja teismų praktiką, kuri, anot jos, patvirtina, jog maksimalios vaikams priteistinos neturtinės žalos sumos dėl vieno iš jų tėvų žūties eismo įvykio metu neviršija 30 000 Eur. Kita vertus, ši suma priteistina tik išimtiniais atvejais, kai yra konstatuojamas objektyviai pagrindžiamas glaudus emocinis ir dvasinis ryšys, t. y. vaikai yra mažamečiai, gyvena kartu su tėvais, o taip pat patys dalyvauja eismo įvykyje; tuo tarpu šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žuvusioji L. D. ieškovei G. Š. buvo žmogus, su kuriuo galima pasitarti, gauti palaikymą, tačiau jų tarpusavio santykiai buvo kaip dviejų atskirų suaugusių žmonių, kurie vienas nuo kito jau nepriklausė: ieškovė G. Š. yra pilnametė; jau pakankamai ilgą laiką (iki eismo įvykio ir eismo įvykio metu) gyveno atskirai nuo savo motinos ir dar kitame mieste; turi sutuoktinį ir vaiką, kuriems reikia skirti savo pagrindinį dėmesį; nei G. Š., nei M. Š. nedalyvavo eismo įvykyje; žuvusioji L. D. buvo sukūrusi šeimą su D. D., kuris nėra ieškovių atitinkamai tėvas ir senelis. Taigi, atsakovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės G. Š. ir jos motinos, žuvusios eismo įvykio metu, emociniai ryšiai nebuvo tokie glaudūs ir artimi, kaip nurodė ieškovės, todėl atsakovės ieškovei G. Š. sumokėta dėl L. D. žūties 12 000 Eur dydžio draudimo išmoka, kuria buvo atlyginta minėtos ieškovės patirta neturtinė žala, yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus neturtinius praradimus.
19. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovės M. Š. prašomos neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad M. Š. gimė (duomenys neskelbtini), eismo įvykis įvyko 2021 m. Teigia, kad vaikai iki 3 metų turėtų daugiausiai laiko leisti su savo motina, šiam tikslui įstatymų leidėjas motiną įvardina kaip asmenį prioriteto tvarka turintį teisę į 3 metų trukmės, skaičiuojant nuo vaiko gimimo dienos, atostogas vaikui prižiūrėti. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė M. Š., gyvenanti su savo motina ir tėvu, niekaip negalėjo užmegzti glaudaus ir artimo emocinio ryšio, kaip ieškovės bando teigti ieškinyje, su savo senele, kuri savo ruožtu buvo sukūrusi šeimą su vyriškiu, kuris ieškovei M. Š. nebuvo senelis. Taigi, teigia, kad atsakovės sumokėta 1 000 Eur draudimo išmoka dėl ieškovės M. Š. neturtinių praradimų, žuvus jos senelei L. D., yra pakankama ir atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus.
Šalies argumentai
20. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad šiuo atveju atsakovė neginčija, jog tarp ieškovių ir žuvusiosios egzistavo emocinis ryšys, tačiau jis nebuvo išskirtinis, t. y. šiuo atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių neturtinės žalos dydis ieškovėms turėtų būti padidintas; be to, žuvusioji ir ieškovės gyveno atskirai, susikūrusios savo šeimas. Anot atstovo, iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog žuvusioji su ieškove bendravo meiliau, tikėtina labiau ją mylėjo, o ieškovė atsakydavo šalčiau; galimai ieškovė M. Š. buvo atpratusi nuo savo senelės; be to, byloje nėra įrodymų, jog ieškovių sveikata po žuvusiosios mirties būtų pablogėjusi, jos būtų pasikreipusios pas gydytojus ir pan. Teigė, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367²² (toliau – Rekomendacijos), mirties atveju vieno nukentėjusiojo trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA).
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
21. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. sausio 23 d., apie 23.20 val. Kauno r., kelyje Nr. 139 „Kauno HE – Garliava“, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė L. D. ir vairuotojas D. D. (mirė ligoninėje).
22. Nustatyta, kad dėl minėto eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu konstatuota, jog dėl įvykio kaltas automobilio Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. – nustatyti požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje (vairavo neblaivus, pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus); kitų vairuotojų, kurie dalyvavo eismo įvykyje – D. D. (automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas) ir I. P. (automobilio Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja) veiksmuose nenustatyta KET reikalavimų pažeidimų. 2021 m. birželio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltininkas E. K. eismo įvykio metu žuvo.
23. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonė Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu; draudimo bendrovė – Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą; draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog L. D. buvo atitinkamai ieškovių motina (G. Š.) ir močiutė (M. Š.).
25. Ieškovės 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi į atsakovę Ergo Insurance SE, veikiančią per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, su prašymu dėl neturtinės žalos atlyginimo; atsakovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu apie draudimo išmoką informavo ieškoves, jog joms bus išmokėtas 14 102,50 Eur žalos atlyginimas (G. Š. išmokėtas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, M. Š. – 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; laidojimo išlaidos – 1 422,50 Eur (iš kurių išskaičiuota 320 Eur laidojimo pašalpa).
26. 2021 m. balandžio 8 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, jog G. Š. motinos L. D. mirties dieną buvo nėščia.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo kriterijų
27. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje.
28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
29. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos dydžio, todėl tai nustatyti turi teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas nukentėjusiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį ir išreikšdamas jį piniginiu ekvivalentu, teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).
30. Neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
31. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
32. Kiek tai susiję su ieškovių patirta žala dėl jų artimosios netekties, teismas pažymi, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis formaliai įvardija asmenis, kuriems žala galėtų būti atlyginama fizinio asmens mirties atveju. Tačiau realybėje susiklostančių santykių įvairovė bei minėta neturtinės žalos atlyginimo prigimtis lemia poreikį atsižvelgti ir įvertinti realius asmenis siejusius ryšius, jų pobūdį, taip įvertinant ir ieškovių patirtų išgyvenimų patyrimą ir (ar) jų intensyvumą dėl tokio asmens netekties.
Žemesnės instancijos teismas
33. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog E. K. eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės bendrovėje, todėl atsakovei kyla pareiga materialiai atsakyti už padarytą žalą. Ginčo dėl šios aplinkybės tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu nekilo; ginčas kilo dėl atsakovės išmokėtos neturtinės žalos dydžio (ieškovei G. Š. išmokėta 12 000 Eur, ieškovei M. Š. – 1 000 Eur), t. y. ieškovės nesutinka su atsakovės išmokėtos neturtinės žalos dydžiu ir iš esmės prašo jį padidinti (atitinkamai 23 000 Eur ir 6 000 Eur sumomis).
34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).
35. Pilnamečiams vaikams netekus motinos, tėvo analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, tik jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Taigi, nurodytą kriterijų atitinkantys tėvų ir vaikų santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
36. Byloje nėra ginčo, jog įvykus eismo įvykiui buvo pažeista ieškovių artimo žmogaus – atitinkamai motinos ir močiutės, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius.
37. Vis dėlto, iš dalies pritartina atsakovės pozicijai, kad sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos dėl jos motinos netekties, atsižvelgtina į teisės doktrinoje išreikštą vertinimą. Doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Volodko, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310).
38. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.
39. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).
40. Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Taigi toks vertinimas lemia, jog tiek dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tiek dėl sveikatos sužalojimo nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
41. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4 344,30 Eur iki 43 443,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-371/2010, Nr. 2K-416/2010, Nr. 2K-425/2010, Nr. 2K-551/2010, Nr. 2K-553/2010, Nr. 2K-678/2010, Nr. 2K-4/2011, Nr. 2K-9/2011, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-195/2011, Nr. 2K-239/2011, Nr. 2K-593/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-165/2012, Nr. 2K-185/2012, Nr. 2K-302/2012, Nr. 2K-377/2012, Nr. 2K-65/2013, Nr. 2K-124/2013, Nr. 2K-184/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-220/2013, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-388/2014, Nr. 2K-438/2014, Nr. 2K-445/2014, Nr. 2K-143/2015, Nr. 2K-177/2015 ir kt.); – nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2010, Nr. 3K-3-560/2010; Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-541-511/2015, Nr. 2K-387-511/2016, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-86-699/2017, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-188-648/2017). Pažymėtina, kad ieškovių nurodomoje teismų praktikoje, jog nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos, šios žalos dydis priteistas ne vienam, o keliems nukentėjusiesiems asmenims ir bendra (visiems nukentėjusiesiems) priteistina žala siekė nurodytas sumas (nuo 10 000 iki 90 000 Eur) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-143-696/2017, 2K-379-697/2018, 2K-85-628/2019, 2K-219-628/2020; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
42. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokie neturtinės žalos dydžiai neretu atveju priteisiami tais atvejais, kai padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai eismo įvykio metu žūsta žmogus, tačiau nagrinėjamu atveju iš esmės buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje, kurio kvalifikuojantis požymis yra apsvaigimas nuo alkoholio (kaip minėta, ikiteisminis tyrimas nutrauktas vien dėl to, kad eismo įvykio kaltininkas pats žuvo šio eismo įvykio metu). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).
43. Teismas pripažįsta, kad iš bylos medžiagos yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė G. Š. dėl netikėtos ir staigios motinos mirties (dėl iš esmės nusikalstamos kito asmens veikos) patyrė didelį skausmą, stresą, šoką, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį diskomfortą, baimę, ieškovei buvo apribotos galimybės gyventi įprastinį gyvenimą, ji neteko moralinės ir materialinės paramos. Teismo vertinimu, šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė G. Š. neteko motinos, su kuria augo nuo mažų dienų (iki jai sukako apie 19 metų) ir kuri buvo iš esmės jai artimiausias asmuo (ieškovė nenurodė duomenų apie savo tėvą), ji neturėjo nei brolių, nei seserų. Teismas, atsižvelgdamas į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaikų ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, neabejoja, kad tokia netektis sukėlė ieškovei G. Š. žalą. Vien tai, kad ieškovė jau buvo sukūrusi savo šeimą ir gyveno atskirai nuo motinos šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovę bei jos motiną siejo mažiau emociškai tvirti santykiai, nėra nustatyto pakankamo pagrindo teigti, kad fizinis atstumas visiškai susilpnino ir (ar) panaikino ieškovę bei jos motiną siejusius emocinius ryšius (tai matyti ir iš byloje pateiktų susirašinėjimo ištraukų; kurios, teismo vertinimu, negali visiškai perteikti šalių tikrųjų santykių artumo); pažymėtina, kad tėvus ir vaikus įprastai sieja stiprus ryšys visą gyvenimą, nepaisant, ar vaikas jau yra suaugęs ir gyvena atskirai. Taigi, ir šiuo atveju, teismo vertinimu, motiną su dukterimi siejo stiprus emocinis ryšys, tarp jų buvo susiformavę artimi, glaudūs santykiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai, netekęs artimo žmogaus, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju, šiuo atveju – dukters vaidmens; vaikams nutekus tėvų, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su vaikų praeitimi, dabartimi ir natūralia laukiama ateitimi; tėvai yra (beveik) kiekvienų vaikų gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, vaikų (iš esmės neapsiribojant amžiumi) pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas.
44. Vertindamas ieškovės patirtos neturtinės žalos, kurią sąlygojo neteisėti (nusikalstami) trečiojo asmens veiksmai, dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes, neteisėtų veiksmų pasekmes ieškovės fizinei ir dvasinei būklei, į teismų praktikoje priteistinus neturtinių žalų dydžius, be kita ko, į tai, jog ieškovė G. Š. motinos netekimo dieną buvo nėščia (apie 6-7 mėn.), kas, teismo vertinimu, įtakojo dar didesnę ieškovės patirtą neturtinę žalą (dėl ieškovės ir taip tuo metu esančios emocinės būsenos, taip pat apsunkintų galimybių (dėl gimsiančio/gimusio kūdikio) kreiptis atitinkamos pagalbos į specialistus (psichologus) ir/ar vartoti raminamuosius vaistus), todėl sprendžia, kad ieškovei papildomai priteistinas 18 000 Eur neturtinės žalos dydis (įskaičius išmokėtą 12 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bendras neturtinės žalos dydis ieškovei sudaro 30 000 Eur), kuris iš esmės atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra pakankamas civilinės atsakomybės kompensacinei funkcijai įgyvendinti (CK 6.250, 6.263, 6.283 straipsniai).
45. Vertinant žuvusiosios vaikaitei – ieškovei M. Š., priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbu pažymėti kasacinio teismo praktiką, jog BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams – broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams – kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2012).
46. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė M. Š. dėl močiutės mirties taip pat patyrė/patiria neturtinę žalą; atsakovė ją įvertino 1 000 Eur suma, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šios ieškovės amžių senelės mirties dieną – apie 3,5 m., t. y. tokio amžiaus vaikai jau gali suprasti tam tikras gyvenimiškas aplinkybes, prisirišti ir prie kitų (nei tėvų) asmenų, į pateiktas byloje nuotraukas, kurios patvirtina buvus artimą ir glaudų ryšį tarp žuvusiosios ir anūkės, į nutrauktą anūkės ir močiutės (kuri, anot ieškovės G. Š., buvo vienintelė M. senelė) ryšį, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-813/2021), sprendžia, kad ieškovei M. Š. papildomai iš atsakovės priteistina 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos (įskaičius išmokėtą 1 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bendras neturtinės žalos dydis šiai ieškovei sudaro 5 000 Eur).
47. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad pagal Rekomendacijas mirties atveju vieno nukentėjusiojo trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA. Kita vertus, teismas pažymi, kad minėtos Rekomendacijos (ir jose nurodyti dydžiai) iš esmės yra tik vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, jose nurodyti tik orientaciniai dydžiai, o, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, todėl teismas nagrinėjamu atveju nesuabsoliutino Rekomendacijose nurodyto orientacinio neturtinės žalos – mirties atveju, dydžio ir juo besąlygiškai nesivadovavo, o taikė tik kaip vieną iš aktualių kriterijų, nustatant teisingą neturtinės žalos dydį.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
48. Tenkinant ieškovių prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistinas sumas (atitinkamai 18 000 Eur ir 4 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
49. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Ieškovės (tiek ir atsakovė) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos šalims neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
52. Šiuo atveju ieškovės pagal įstatymą buvo atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl tenkinant ieškovių reikalavimus, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis pagal patenkintų ieškinio reikalavimų sumą (22 000 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. 495 Eur žyminio mokesčio.
53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovių G. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, ieškovei G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, ieškovei M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, valstybei 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.