Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. P. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo V. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. paskirta galutinė 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones –, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 27 d.

J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. M. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 26 d., apie 18.46 val., (duomenys neskelbtini) pr., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam asmens blaivumo testu buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam ir prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusiam praleisti į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį automobiliui, jis nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją J. F., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų 2020 m. kovo 28 d., 18.13 val., (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

1.1. Tokiais veiksmais J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>) ir 31 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>) reikalavimus, o tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Dėl skirtos bausmės

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Dėl civilinio ieškinio

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012).

9.2. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-281-942/2018).

9.3. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 148-149), tiek bylą nagrinėjant teisme (t. 2, b. l. 139) neneigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Jau 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. pirmojo posėdžio metu, kai buvo apklausiamas ir teikė parodymus, J. M. ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, bet ir atsiprašė nukentėjusiojo R. P. tiek dėl savo elgesio, tiek dėl nukentėjusiojo patirtos netekties. Pažymėtina, kad savo elgesio neigiamą vertinimą ir atsiprašymą, skirtą nukentėjusiajam R. P., nuteistasis J. M. taip pat pakartojo ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiojo atstovas H. Mackevičius akcentavo, kad nuteistasis J. M. nukentėjusiajam atsiprašymo laišką perdavė per atstovą, o ne atsiprašė asmeniškai (t. 3, b. l. 35). Visų pirma, pažymėtina, kad pats atsiprašymo faktas bylos medžiagoje esančiais duomenimis yra užfiksuotas, o tai, jog atsiprašymas nebuvo toks, kokios galbūt tikėjosi nukentėjusysis ar pastarojo atstovas, savaime nereiškia, jog išreikštas gailėjimasis ir atsiprašymas turi būti vertinami neigiamai, kaip nenuoširdūs. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija yra itin delikati ir jautri, mirus artimajam, nuteistasis J. M. apskritai negalėjo žinoti, kaip į jo atsiprašymą iki teisiamojo posėdžio būtų reagavę nukentėjusiosios artimieji, ar būtų sutikę su juo pasimatyti, jam išreiškus norą atsiprašyti už sukeltas neatitaisomas pasekmes. Neatmestina, jog būtent dėl šių priežasčių ir nenorėdamas dar labiau skaudinti nukentėjusiojo R. P. bei kitų artimųjų nuteistasis J. M. pasirinko labiau formalų atsiprašymo būdą, išreikšdamas savo apgailestavimą teisiamojo posėdžio metu, tačiau visi kiti jo veiksmai nerodo, kad šis atsiprašymas būtų buvęs nenuoširdus ar išreikštas tik siekiant švelnesnės baudžiamosios atsakomybės.

9.4. Labai svarbu pažymėti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nuspręsta bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Viena iš sąlygų, norint taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra kaltininko prisipažinimas kaltu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Nors taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pakanka prokuroro ir gynėjo sutikimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis), tačiau akivaizdu, jog nei nukentėjusysis, nei jo atstovas teisiamojo posėdžio metu prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo tokia forma neišreiškė, t. y. nekėlė abejonių dėl J. M. prisipažinimo tikrumo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, kad J. M. iš dalies atlygino nukentėjusiajam R. P. padarytą žalą (bylinėjimosi išlaidas), duodamas parodymus teisme neginčijo, kad nukentėjusiajam jo nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, sutiko atlyginti tokio dydžio žalą, kokią priteis teismas. Nors nuteistasis J. M. nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidas atlygino likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d. pervedė R. P. 2 000 Eur apmokėjimui už advokato paslaugas (t. 2, b. l. 134), tačiau svarbu įvertinti, jog nuteistasis tai padarė dar iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos ir tuo labiau iki teismo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nelaukdamas tikslaus sprendimo dėl to, kiek proceso išlaidų atlyginti jis bus įpareigotas. Tai rodo nuteistojo pastangas ir siekį konfliktą išspręsti įmanomai taikiausiu būdu, taip pat kartu su kitų aplinkybių visuma atskleidžia, jog J. M. atgailauja ir siekia prisidėti prie to, kad nukentėjusiojo padėtis nebūtų dar labiau pasunkinta. Atkreiptinas dėmesys, jog pats nuteistasis J. M. nurodė, kad tiek atsiprašyti, tiek atlyginti bylinėjimosi išlaidas norėjo anksčiau, tačiau taip nesielgė advokatės patartas neskubėti (t. 2, b. l. 139). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. M. savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, negalima tvirtinti, jog kaltės pripažinimas ir gailėjimasis buvo priderinti prie byloje surinktų įrodymų.

10. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

10.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad J. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, tačiau Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai, jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 128), jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas ir sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes – žmogaus žūtį. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino J. M. asmenybę: teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 180-181), administracine tvarka yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 185-190), dirba UAB „H.“ ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 131-132). Nuteistasis dirbo tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) įstaigą neįrašytas, apie jo (duomenys neskelbtini) gydymą duomenų bylos medžiagoje taip pat nėra, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus.

10.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir neteisingą bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

10.3. BK 55 straipsnyje yra numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. M., įvertino tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.

10.4. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti J. M. paskyrus BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tačiau ne artimą minimaliam. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepanaikina J. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nenustatė kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą griežtinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, ši paliekama galioti nepakeista – paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. M. paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinio skundo teiginiai apie mišrią kaltės formą yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, tokia kaltės forma nepripažįstama nei baudžiamosios teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje – kaltė yra asmens vieningas psichinis santykis tiek su veika, tiek su jos padariniais.

II. Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)

11.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

11.2. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

11.3. Būtina atkreipti dėmesį, jog visas nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, buvo įvertinęs ir išsamiai dėl jų pasisakęs. Skiriant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, svarbu nuteistojo asmenybę įvertinti išsamiai, o ne vien jo anksčiau padarytus pažeidimus, tuo labiau, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad J. M. anksčiau yra neteistas, o net ir kilusios itin sunkios bei negrįžtamos nusikalstamos veikos pasekmės – asmens žūtis – esant neatsargiai kaltės formai savaime neturi implikuoti vienintelės pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės taikymo. Teismas pažymi, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).

11.5. Skirtingai nei nurodoma nukentėjusiojo atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliaciniame skunde, J. M., atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebuvo paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinęs J. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, atsižvelgdamas į jį charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo maksimaliam trejų metų terminui ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskyrė tokias pareigas: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 punktai; straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.). Kadangi J. M. nusikalto vairuodamas transporto priemonę ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, dar papildomai paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir draudimų visumą turi padėti užtikrinti, kad nuteistasis J. M. daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, padarytų tinkamas išvadas ir savo elgesiu nedemonstruotų polinkio daryti teisei priešingus veiksmus.

III. Dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio

12. Nukentėjusiųjų R. P. ir A. F. atstovas byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiajam R. P. – 90 000 Eur, A. F. – 20 000 Eur neturtinės žalos ir 6 849,90 Eur turtinės žalos atlyginimą iš J. M. ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) solidariai, taip pat priteisti nukentėjusiajam R. P. visas patirtas atstovavimo išlaidas – 2 000 Eur (t. 2, b. l. 60-66).

12.1. 2020 m. spalio 2 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiųjų R. P. ir A. F. patikslintas ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog J. M. civilinis draudikas (duomenys neskelbtini) atlygino dalį neturtinės žalos – 2020 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo nukentėjusiajam R. P. 10 000 Eur, nukentėjusiajam A. F. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir atlygino 2 076,10 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam R. P., A. F. atlygino kapo sutvarkymo išlaidas – 6 450 Eur. Patikslintu civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti nukentėjusiesiems R. P. – 90 000 Eur, A. F. – 20 000 Eur neturtinės žalos ir nukentėjusiajam R. P. 396,90 Eur turtinės žalos solidariai iš J. M. ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio (duomenys neskelbtini). Be to, buvo prašoma priteisti nukentėjusiesiems 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš J. M. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti nukentėjusiajam R. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 000 Eur (t. 2, b. l. 96-100).

12.2. Nukentėjusysis A. F. 2021 m vasario 11 d. mirė (t. 2, b. l. 119-120), pirmosios instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiojo A. F. atstovo pranešimas, kuriame nurodoma, kad, mirus nukentėjusiajam A. F., jo palikimo priėmėjai informavo atstovą, kad atsisako A. F. naudai pareikšto neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 135). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas civilinį procesą dėl A. F. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstai nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio 1 dalis, CPK 293 straipsnio 7 punktas).

12.3. Bylos medžiagoje esančiais duomenimis ir teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvių duotais parodymais nustatyta, jog visa nukentėjusiojo R. P. ieškinyje nurodyta patirta turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos (kapo sutvarkymo išlaidos – 6 450 Eur, kelionės išlaidos – 396,90 Eur ir 2000 Eur atstovavimo išlaidos) atlygintos. Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog visa turtinė žala jam atlyginta. Be to, J. M. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atlygino nukentėjusiajam R. P. jo patirtas atstovavimo išlaidas – 2021 m. rugsėjo 17 d. pervedė į nukentėjusiojo sąskaitą 2000 Eur sumą (t. 2, b. l. 134). Taigi nukentėjusiojo R. P. ieškinio reikalavimų dalis dėl turtinės žalos ir atstovavimo išlaidų atlyginimo buvo netenkinta.

13. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam R. P. solidariai iš J. M. ir (duomenys neskelbtini) priteisė papildomai 30 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde prašo šią sumą padidinti iki nurodytos patikslintame civiliniame ieškinyje, t. y. papildomai priteisti 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13.2. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

13.3. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Nagrinėjamu atveju ji pasireiškė ne tyčia, o neatsargumu. J. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nuteistasis, nors ir buvęs eismo įvykio metu neblaivus, sąmoningai nesiekė sukelti pasekmių, kurios kilo – J. F. mirties, ir tuo pačiu nukentėjusiajam padaryti turtinės žalos, dvasinių ir moralinių išgyvenimų, vertintinų kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindas, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.

13.4. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. P. nurodė, kad jis su mama J. F. buvo labai artimi. Jo mamai buvo (duomenys neskelbtini) metai ir ji turėjo darbą. R. P. gyveno ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su mama kasdien kalbėdavo telefonu, ji 2 -3 kartus atvažiuodavo pas jį į (duomenys neskelbtini), o jis atvažiuodavo pas mamą. Jie atostogas leisdavo kartu. R. P. su mama išgyveno daug, nes jai buvo padaryta (duomenys neskelbtini), jis nuolat buvo šalia. R. P. mama buvo artima su jo dukromis ir žmonomis. R. P. prieš įvykį, kovo 7 d., buvo (duomenys neskelbtini), jo mama taip pat atvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini), taip ir nepamačiusi savo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio jam reikėjo medikų pagalbos, jis ir dabar vaikšto pas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 140).

13.5. Nustatydamas nukentėjusiajam R. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam R. P. padaryta nuteistojo J. M. neatsargiais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – žuvo nukentėjusiojo R. P. mama J. F. Teismas įvertino nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – J. M. po eismo įvykio laukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai, nusikalstamą veiką pripažino ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusiojo R. P. dėl patirtos netekties atsiprašė ir atlygino dalį patirtos žalos. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad iki šio įvykio tarp nukentėjusiojo ir jo mamos buvo artimas, glaudus ryšys. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam dėl mamos netekties atsirado skaudžios pasekmės, nukentėjusysis patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą, dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala. Vis dėlto šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, jog nukentėjusysis R. P. yra (duomenys neskelbtini) asmuo, sukūręs šeiminius santykius, turintis (duomenys neskelbtini), gyvenantis užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini), su mama dažniausiai bendravęs telefonu, o susitikdavęs tik kelis kartus per metus. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nukentėjusysis R. P. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius, kad dėl patirto įvykio jam buvo suteikta medikų pagalba ar reikėjo profesionalios (duomenys neskelbtini) pagalbos. Jokios kitos reikšmingos aplinkybės, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir sudarytų pagrindą priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiojo R. P. atstovo apeliaciniame skunde nebuvo nurodytos.

13.6. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ne tik motyvavo, kodėl priteisia nustatyto dydžio žalos atlyginimą R. P., bet taip pat detaliai įvertino kiekvieną reikšmingą aplinkybę ir argumentavo, kokią įtaką jos turi priteisiamam žalos atlyginimo dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Teismų praktikoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo artimiesiems iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2 496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018), tačiau, kaip minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra tapačios. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, numatytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, taip pat įvertinęs nukentėjusiojo praradimus ir išgyvenimus, nuteistojo turtinę padėtį, aplinkybę, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) jau išmokėjo nukentėjusiajam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajam R. P. priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra visiškai pagrįstas. Apygardos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl šios sumos padidinimo, todėl visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo R. P. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 100 000 Eur – yra per didelis, t. y. pirmosios instancijos teismas jį visiškai pagrįstai sumažino.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios įvertintos pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje ir sudarytų pagrindą sumažinti nukentėjusiajam papildomai priteistos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto šiame skunde yra iškeltas pagrįstas argumentas dėl neturtinės žalos priteisimo solidariai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo J. M.

14.1. Teisėjų kolegija pastebi, jog pagal BPK 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė įstatymo nustatytais atvejais privalo būti draudžiama. Šiuo atveju civilinė atsakomybė turi būti draudžiama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254 ir 6.987 straipsniai). Taigi, kilus eismo įvykiui, priklausomai nuo žalos dydžio, iš esmės yra du asmenys, kuriems gali kilti pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, kadangi nustatyta pastarųjų subsidiarinė atsakomybė. Vadovaujantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šioje byloje J. M. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko (duomenys neskelbtini).

14.2. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (šiai bylai aktuali redakcija) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis yra 30 000 Eur, kuris neviršija transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo teisinio pagrindo žalos atlyginimo priteisti iš draudėjo – nuteistojo J. M., kadangi nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršijančią draudimo sumos ribų, kilo tik draudikui, t. y. draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini). Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto žalos atlyginimo klausimo, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria neturinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo R. P. naudai buvo priteistas solidariai iš J. M. ir (duomenys neskelbtini), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. P. naudai priteisiant iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini).

IV. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

15. Nukentėjusiojo R. P. atstovas advokatas H. Mackevičius pateikė prašymą priteisti iš J. M. 968 Eur nukentėjusiojo išlaidų už jo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 2-3).

15.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

15.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiojo R. P. atstovo advokato H. Mackevičiaus ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo V. M. apeliacinius skundus. Nukentėjusiojo R. P. atstovo advokato H. Mackevičiaus skundas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas, todėl nukentėjusiojo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. P. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo:

nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam R. P. solidariai iš J. M. ir (duomenys neskelbtini) papildomai priteista 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pakeisti.

Nuosprendžiu R. P. nustatytą 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus prašymą dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.