- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 1-74-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12308-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M., 2020 m. kovo 26 d., apie 18.46 val., (duomenys neskelbtini), kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam asmens blaivumo testu buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį „BMW SERIE 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam ir prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusiam praleisti į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį automobiliui, jis nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją J. F., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų (duomenys neskelbtini) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.
Tokiais veiksmais J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>) ir 31 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis J. M. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 148-149, 1710, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis teisme parodė, kad neatsimena, kur važiavo įvykio dieną. Jo vairavimo stažas yra apie 10 metų. Automobilis „BMW“ priklauso jo tėvui K. M.. Minėtu automobiliu faktiškai naudojasi visa šeima. Jis dažnai juo naudojosi. 2020 m. kovo 26 d. dieną jis vienas gėrė alų. Ryte išvažiavo iš namų, o grįždamas nusipirko aštuonis butelius alaus ir prie namų esančiame miške alų gėrė, nepamena, ar išgėrė visą. Paskui neatsiminė, kur važiavo, nes buvo pavartojęs alkoholio. Atsiminė tik įvykio momentą, kai užsidegė šviesoforas ir pradėjo važiuoti. Jis nepastebėjo, kad antroje eismo juostoje mašina sustojo praleisti pėsčiąjį ir einančios pėsčiosios nepastebėjo. Jis bandė išvengti susidūrimo, žmogų pastebėjo jau prieš pat įvykį. Po įvykio sustojo, pribėgo, pėsčioji gulėjo ir nejudėjo. Policiją iškvietė antroje juostoje stovinčio automobilio vairuotojas. Jam buvo šokas, jis laukė, kol atvažiavo policija ir greitoji. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą, jam nustatė 1,69 promilių neblaivumo laipsnį. Jis negali paaiškinti, kodėl sėdo už vairo išgėręs. Jis yra vairavęs neblaivus, kai buvo labai jaunas ir neturėjo teisės vairuoti. Jo atlyginimas į rankas yra apie 800-900 eurų. Jis bylinėjimosi išlaidas norėjo atlyginti anksčiau, bet advokatė sakė neskubėti. Taip pat jis norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo anksčiau, parašė laišką, tačiau jokio atsakymo negavo. Jis draudimo bendrovei yra sumokėjęs apie 4000 Eur. Negali pasakyti, kodėl dažnai viršija greitį. Jis po šio įvykio padarė išvadas, bet jau per vėlu. Jis nesijaučia kompetentingas vertinti bausmės dydį, kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Jis prisiima visišką atsakomybę už savo veiksmus. Jeigu jį nuteis realia laisvės atėmimo bausme, žalą galės atlyginti tik išėjęs į laisvę. Jo tėtis tebeturi tą automobilį. Jis savo elgesį vertina labai blogai ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo dėl savo elgesio, dėl jo patirtos netekties. Su draudimo bendrove sudarė sutartį, moka po 500 Eur kiekvieną mėnesį. Jo turtinė padėtis yra prasta, ieškinio suma yra labai didelė, bet kiek priteis teismas, tiek ir sumokės. Jis išlaikytinių neturi, gyvena vienas. Po šio įvykio, daugiau nebevairavo.
Kadangi kaltinamasis J. M. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui bei kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo J. M. parodymų, jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, tiesiame kelio ruože, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kur automobilis „BMW SERIE 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją (1 t., b.l. 14-15, 17-18).
2020 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilio „BMW SERIE 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išorėje matomi apgadinimai ant automobilio variklio dangčio, keleivio dangčio pusėje matosi du įlenkimai ir vairuotojo priekinės lempos matosi atsilupę dažai. Per kairės pusės priekines ir galines dureles matosi įbrėžimas. Apžiūrint automobilio vidų, vidus tvarkingas (1 t., b.l. 14-15, 22-23).
2020 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra: vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), data 2020 m. kovo 26 d., laikas 18:46:10. Vaizdo įrašas darytas iš (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta važiuojančios transporto priemonės priekinės dalies. Vaizdas transporto priemonei važiuojant (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini) Priekyje, dešinėje pusėje matosi (duomenys neskelbtini), už kurios yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Priešingoje judėjimo krypties, antroje eismo juostoje stovi keletas automobilių. Pirmasis automobilis šviesios spalvos. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės, jau nuo saugumo salelės, esančios tarp eismo juostų, per pėsčiųjų perėją eina žmogus, kuris pereina antrą eismo juostą. 18:46:16 pėsčiasis eina per pirmą eismo juostą, tuo metu pirma eismo juosta nestabdydamas parvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris lenkia pėsčiąjį iš kairės pusės, išvažiuodamas į antrą eismo juostą ir automobilio dešinės pusės priekine dalimi partrenkia pėsčiąjį. Nuo smūgio pėsčiasis nukrenta į priekį, pirmoje eismo juostoje, arčiau bordiūro, pėsčiojo daiktai nukrenta antroje eismo juostoje. Tamsios spalvos automobilis sustoja pirmoje eismo juostoje. Prieš pėsčiųjų perėją stovėjęs šviesios spalvos automobilis „Mercedes Benz“, jau užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, įjungia avarinius šviesos žibintus, išlipa vairuotojas; vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, data 2020 m. kovo 26 d., laikas 18:46:08. Vaizdo įrašas darytas iš keleivinio mikroautobuso salono. Salone vairuotojo vietoje sėdi vairuotojas vyras. Mikroautobuse, priešpaskutinėje eilėje, sėdi dvi keleivės, iš kurių viena sėdi kairėje pusėje, kita - dešinėje pusėje. 18:46:16 vairuotojas pasako: „Oi, (keiksmažodis), nudaužė žmogų“ ir sulėtina važiavimo greitį. Per vairuotojo pusės langą matosi priešingoje eismo pusėje, pirmoje eismo juostoje sustojęs tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipa vairuotojas ir nueina link automobilio galinės dalies, pritūpia prie pirmoje eismo juostoje esančio kauburio (galimai partrenkto žmogaus). Link šios vietos eina kitas vyriškis. Mikroautobuso vairuotojas per pravirą langą paklausia „Iškviesi, ane?“. Tuomet abi keleivės pasisuka į kairę pusę ir pasižiūri pro langą. Mikroautobusas nuvažiuoja (1 t., b.l. 40-41).
2020 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota tai, jog 2020 m. kovo 26 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis partrenkė moterį, moteris apie 50 metų amžiaus. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėjas E. L. ir automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M.. Pranešėjas paaiškino, kad moteris ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai jis sustojo antroje juostoje praleisti moters, pirmąja eismo juosta važiavęs automobilio „BMW“ vairuotojas ją partrenkė. Moteris išvežta į ligoninę. „BMW“ automobilio vairuotojas kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, todėl buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmu pūtimu J. M. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Po 17 min., antru pūtimu, J. M. asmens blaivumo testu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 27).
2020 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, jog 2020 m. kovo 27 d. susisiekus telefonu su Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriaus slaugytoja, ši nurodė, kad J. F., gimusi (duomenys neskelbtini), stebima reanimacijos skyriuje dėl politraumos (1 t., b.l. 28).
2020 m. kovo 26 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota tai, jog J. M. 19.00 val. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, o 19.17 val. - 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 128).
2020 m. balandžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad J. F. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė dauginiai sužalojimai patirti eismo įvykio metu. Į tai nurodo: dauginiai skeleto kaulų lūžimai, vidaus organų sužalojimai, tai komplikavosi šoku, ūmiu kvėpavimo, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimais – nepakankamumu. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, J. F. mirė (duomenys neskelbtini), medikų priežiūroje. J. F. kūno tyrimo metu konstatuoti daugybiniai skeleto kaulų lūžimai (krūtinkaulio kūno, IX, X šonkaulių dešinėje, kairio žastikaulio skeveldrinis, kairio raktikaulio petinės dalies, dubens kaulų), kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, mažajame dubenyje, lūžių projekcijose, kraujo išlajos galvos smegenų abiejų pusrutulių srityse ir smegenėlėse, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelių sistemą, muštinė žaizda galvoje, poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose ir kojose, pilve, odos nubrozdinimai veide, galvos plaukuotoje dalyje, abiejose rankose. Sužalojimai padaryti eismo įvykio metu J. F. kliudžius pravažiuojančios automašinos išorės detalėmis. Įvertinus konstatuotus sužalojimus, tikėtina, kad kūnas po patirto pirminio smūginio poveikio į J. F. kojų sritį, įgavo sukimosi pagreitį apie savo išilginę kūno ašį, bei toliau veikiant jėgoms, galimai buvo suteiktas sukimasis apie kūno vidurinę skersine kūno ašį. Sužalojimai padaryti automobilio išorės detalėmis suteikiant poveikį į kūną, ko pasėkoje kiti sužalojimai susidarė nuo atsitrenkimo į kietus šiurkščius paviršius metu. To pasėkoje kūne konstatuoti sužalojimai padaryti atsitrenkimo į plokštumas metu, dar vykstant kūno kitimui erdvėje plokštumų atžvilgiu. Tai paaiškintu daugelį vidinių sužalojimų primenančių sukrėtimus (pvz. pilvo ir krūtinės vidaus organų pažeidimai, galvos smegenų pažeidimai). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11, 6.6.14, 6.6.15 punktais J. F. patirti sužalojimai yra sunkūs. Pirminis smūginis trauminis kontaktas buvo su J. F. abiejų kojų šlaunų-blauzdų sritimis, galimai atliekant žingsnį kaire koja. Įvertinus pateiktų medicininių dokumentų duomenis J. F. buvo sužalota 2020 m. kovo 26 d. neužilgo iki 18:46 val. (GMP iškvietimo laikas), tai yra užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Įvertinus pateiktų medicininių dokumentų duomenis J. F. į gydymo įstaigą pateko blaivi, nes jos 2020 m. kovo 26 d. 19:14 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nustatymui, ištirtame 2020 m. kovo 27 d. 17:24 val. akto Nr. 450. Etanolio koncentracija kraujyje – 0,00 promilių. J. F. eismo įvykio metu patirti sunkūs sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirtimi (1 t., b.l. 52-55).
Nukentėjusysis R. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. F. yra jo mama. Jis yra vienintelis sūnus. Mama gyveno Klaipėdoje, o jis apie 16 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Su mama bendravo pastoviai telefonu ar „Skype“, labai dažnai ji atvažiuodavo pas jį į Vokietiją ir jis pas ją į Klaipėdą. Jie labai gerai tarpusavyje sutarė. Mama dirbo (duomenys neskelbtini) gydytoja, psichiatre - narkologe. 2020 m. kovo 26 d., apie 19.00 val., sužinojo, kad mama J. F. pateko į eismo įvykį ir yra gydoma ligoninėje. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, tiksliai nežinojo, tik tiek, kad mama ėjo per pėsčiųjų perėją ir ją partrenkė automobilis, kurio vairuotojas buvo neblaivus. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad mama ligoninėje mirė. 2020 m. balandžio 3 d. jis su dėde - mamos broliu A. F., bendromis lėšomis palaidojo mamą. Dėl mamos žūties jam padaryta didelė neturtinė žala. Visus piniginius reikalus, susijusius su mamos žūtimi, spręs per atstovą (1 t., b.l. 69-70).
Nukentėjusysis A. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. F. yra jo vienintelė sesuo. Su seserimi J. F. sutarė labai gerai ir artimai bendravo. Jie pastoviai palaikydavo ryšius telefonu, ji atvykdavo pas jį į Vilnių, o jis pas ją į Klaipėdą. Visas šventes švęsdavo kartu. 2020 m. kovo 26 d., apie 20 val., jis sužinojo, kad jo sesuo pateko į eismo įvykį ir yra ligoninėje. Kaip įvyko eismo įvykis ir kokiomis aplinkybėmis, jis tiksliai nežino, tik tiek, kad sesuo ėjo per pėsčiųjų perėją ir ją partrenkė automobilis, kurio vairuotojas buvo neblaivus. Kitą dieną jis išvyko į Klaipėdą, norėdamas aplankyti ligoninėje seserį. (duomenys neskelbtini) jį įleido į ligoninės reanimacijos skyrių, kad galėtų atsisveikinti su seserimi, kuri buvo komoje ir jos gyvybę palaikė tik dirbtinė aparatūra. Tą pačią dieną sesuo mirė. 2020 m. balandžio 3 d. jis su sesers sūnumi R. P. bendromis lėšomis palaidojo J. F. Su laidojimu susijusių išlaidų bendrai turėjo apie 2000 eurų, dėl to jam padaryta turtinė žala. Dėl sesers J. F. žūties jam padaryta labai didelė neturtinė žala. Visus reikalus, susijusius su piniginėmis lėšomis ir ieškiniais, pateiks per savo atstovą (1 t., b.l. 85-86).
Liudytojas E. L. (E. L.) parodė, kad 2020 m. kovo 26 d., apie 18.40 val., jis vairavo savo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo iš namų į darbą, t.y. iš (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini), kur yra jo darbo vieta. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo labai geri. Išvažiuodamas iš savo namo kiemo, pravažiavo (duomenys neskelbtini) namus ir įvažinėjo į (duomenys neskelbtini). Įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), jis pasižiūrėjo į kairę pusę ir pamatė, kad nuo šviesoforu reguliuojamos sankryžos, esančios prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti automobiliai. Įvertinęs, kad atvažiuojantys automobiliai yra dar tolokai, jis įvažiavo į antrą eismo juostą, nes už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties (duomenys neskelbtini) gatve, jam reikėjo apsisukti, kad galėtų nuvažiuoti į darbą. Įvažiuodamas į antrą eismo juostą, jis pamatė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją, kuri tuo metu buvo arti saugumo salelės. Jis sustojo antroje eismo juostoje, prieš minėtą pėsčiųjų perėją, kad leistų praeiti pėsčiajai, kuri judėjo jam iš kairės pusės. Pėsčioji pamatė jo automobilį ir trumpam stabtelėjo, galimai, kad įsitikintų, ar jis sustos ir ją praleis. Kadangi jis sustojo, pėsčioji vidutiniu tempu pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Jis palydėjo ją akimis, kol praėjo jo automobilį ir pradėjo stebėti kitus eismo dalyvius, nes kaip ir minėjo, jam reikėjo pavažiavus į priekį, apsisukti. Tik nukreipė žvilgsnį nuo pėsčiosios, atleido koją nuo stabdžio pedalo (automatinė pavarų dėžė), galimai nežymiai pavažiavo, kai iš karto išgirdo garsą, panašų į akseleratoriaus garsą ir skardų smūgio garsą. Jis pasisukęs pamatė, kaip pirmoje eismo juostoje, nuo automobilio „BMW“ krenta ta pati pėsčioji, kurią jis praleido. Moteris nukrito apie 7 metrus į priekį nuo minėtos pėsčiųjų perėjos, ant važiuojamosios dalies, pirmoje eismo juostoje, arčiau šaligatvio bortelio. Jis iš karto sustojo, įjungė avarinius šviesų žibintus ir išlipęs iš karto telefonu iškvietė pagalbą. Nuėjęs prie partrenktos pėsčiosios, pamatė, kad ji yra be sąmonės. Ties moters galva, ant važiuojamosios dalies, prie pat šaligatvio bortelio matėsi kraujas. Automobilio „BMW“ vairuotojas taip pat buvo priėjęs prie partrenktos moters. Jis neatkreipė dėmesio, ar automobilio „BMW“ vairuotojas buvo neblaivus, nes jis dėmesį buvo sutelkęs į pėsčiąją, kuri vėliau pradėjo krutėti. Jis, manydamas, kad ji atgavo sąmonę, visą laiką ją kalbino, nors ji su juo nekalbėjo. Ar pėsčioji buvo pilnai atgavusi sąmonę, nežino. Atvykus medikams, pėsčioji atgavo sąmonę ir prašė leidžiama atsisėsti, bet medikai neleido. Daugiau ji nieko nekalbėjo. Atvykę policijai pareigūnai automobilio „BMW“ vairuotojui alkotesteriu nustatė 1,72 promiles girtumą. Praėjus apie 20 minučių, policijos pareigūnai minėtam vairuotojui davė dar kartą pūsti į alkotesterį ir jam buvo nustatytas - 1,69 promilių girtumas. Tai atsimena gerai, nes visą tą laiką buvo netoliese ir viską matė (1 t., b.l. 115-116).
Liudytojas K. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. M. yra jo sūnus ir jie gyvena kartu. Prieš pusantrų metų jis nusipirko automobilį „BMW“. Kadangi sūnus J. M. turi vairuotojo teises, jis jam leisdavo vairuoti minėtą automobilį. Automobilis „BMW“ visada stovi jų kieme, o jo rakteliai visada padėti virtuvėje ant palangės, todėl kai sūnui reikėdavo kur nors važiuoti, jis pasiimdavo raktelius ir automobilį. Jis nematė, kaip ir kur 2020 m. kovo 26 d sūnus išvažiavo iš namų. Vėliau sūnus J. M. pasakė, kad būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų. Vėliau sužinojo, kad moteris, kurią partrenkė jo sūnus, ligoninėje mirė. Nėra matęs, kad sūnus J. M. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, nes jis sportuoja, nerūko ir negeria alkoholinių gėrimų. Jei sūnus J. M. jam žinant ir matant būtų buvęs neblaivus ir būtų norėjęs vairuoti automobilį, jis tikrai jam to būtų neleidęs (1 t., b.l. 121).
Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro išrašo matyti, jog automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas civilinės atsakomybės (duomenys neskelbtini) draudimu; draudimo sutartis sudaryta 2020 m. kovo 14 d. (1 t., b.l. 178).
Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. F. (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., b.l. 119-120).
2021 m. birželio 29 d. teisme gautas nukentėjusiųjų atstovo advokato H. M. pranešimas, kuriame nurodoma, kad mirus nukentėjusiajam A. F., jo palikimo priėmėjai jį informavo, kad atsisako A. F. naudai pareikšto neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 135).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, taip pat nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-146-895/2018). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą būnant neblaiviam), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žuvimą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kaltinamajam J. M. inkriminuojamos BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatyti ne tik paties kaltinamojo parodymais bei prisipažinimu, bet ir eismo įvykį mačiusio liudytojo E. L. parodymais, tarp kurių esminių prieštaravimų nenustatyta. Šios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimą kaltinamojo veikoje neginčijamai patvirtina duomenys, užfiksuoti Kelių eismo įvykio vietos protokole, transporto priemonės apžiūros protokole, vaizdo įrašo apžiūros protokole, pareigūno tarnybiniame pranešime bei neblaivumo nustatymo akte, specialisto išvadoje.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija), (toliau – Kelių eismo taisyklės bei KET) 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kelių eismo taisyklių 31 punktas numato, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 31 punktų reikalavimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl minėtų KET punktų pažeidimo atsirado J. M. neteisėtų veiksmų padariniai – žuvo per pėsčiųjų perėją ėjusi J. F.. Priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
J. M. pareikštame kaltinime nurodoma, jog jis pažeidė ne tik KET 14 bei 31 punktų, bet ir KET 30 punkto reikalavimus. KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 31 punkte nurodoma, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad būtent J. M. padarytas KET 31 punkto pažeidimas tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo uždrausta pavojinga veika ir kilusiais padariniais, taip suformuluotas ir J. M. pareikštas kaltinimas, o kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas KET 30 punkto reikalavimų pažeidimas yra perteklinis, todėl teismas iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo šalina nuorodą į KET 30 punkto reikalavimo pažeidimą.
Su nukentėjusiojo atstovo teisme išsakytais teiginiais, kad kaltinamasis J. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 bei 31 punktų reikalavimus ir sukeldamas padarinius – nukentėjusiojo R. P. mamos J. F. žūtį, padarė tyčinę nusikalstamą veiką (nužudymą), teismas nesutinka.
BK 281 straipsnio 6 dalies sudėtis yra kvalifikuota BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtis, tik ją papildžius požymiu, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokiu atveju, asmens neblaivumas tampa teisiškai reikšmingas, nes sąlygoja griežtesnę atsakomybę. Valstybė laiko transporto priemonių vairuotojų veiksmus ir pačius vairuotojus, kurie būdami neblaivūs pažeidžia kelių eismo taisykles, sukelia eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės, labiau pavojingais nei tuos, kurie tokius veiksmus padaro būdami blaivūs. Jų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį sąlygoja griežtesnę atsakomybę, nei jų veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl jų neblaivumas jau būna įvertintas, tai jiems sukelia sunkesnes pasekmes. Kita vertus, minėta neatsargi nusikalstama veika nepanaikina tyčinės nusikalstamos veikos (asmens, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, transporto priemonės vairavimas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnyje, yra tyčinis nusikaltimas ir jis gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-74-788/2019) ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020).
Pagrindinis nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnyje, objektas yra kelių transporto eismo saugumas. BK 281 straipsnyje numatyta veika pripažįstama nusikaltimu tik tada, kai dėl jos sutrikdoma žmogaus sveikata, žūsta žmogus ar padaroma didelė turtinė žala. Todėl papildomu šio nusikaltimo objektu taip pat yra ir žmogaus gyvybė bei sveikata. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje, gali būti padarytos tik dėl neatsargumo – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. BK 16 straipsnio 1-3 dalyse nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (nusikalstama veika) yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu ją padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu ją padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).
Vertindamas šioje byloje surinktus duomenis, teismas pažymi, kad vien faktas, jog kaltinamasis J. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia jo būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip pat ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK nurodytus sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma; nustatant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti ne tik nurodoma kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai, kaip minėta šioje nutartyje, gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M. automobilį vairavo tokiomis oro sąlygomis – buvo sutemę, tačiau giedra, asfalto danga buvo sausa (1 t., b.l. 17-20), antroje eismo juostoje buvo susiformavusi automobilių, sukančių į kairę už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, virtinė. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų viršijęs leistiną greitį, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. kovo 26 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog J. M. 19.00 val. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, o 19.17 val. - 1,69 promilių neblaivumas). Kaltinamasis J. M. patvirtino, jog buvo nusipirkęs aštuonis butelius alaus, tačiau teigė, nepamenąs, ar vairavo išgėręs visą nusipirktą alų, tačiau neneigė, jog buvo apsvaigęs ir tvirtino, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, matė antra eismo juosta važiuojantį automobilį, tačiau nežino, ar jis tik sulėtino greitį prieš pėsčiųjų perėją, ar buvo sustojęs, tačiau jokio pėsčiojo, einančio per perėją, kaltinamasis nepastebėjo. Priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos ir pastebėjęs pėsčiąją, kaltinamasis siekė išvengti susidūrimo (tai užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše).
Žemesnės instancijos teismas
Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. M. įvykio dieną pavartojęs alkoholio, neblaivus sėdo už vairo be jokios būtinybės vairuoti. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir sveikas žmogus, turintis teisę vairuoti, privalėdamas žinoti ir žinodamas Kelių eismo taisykles, suprasdamas, kad alkoholis lėtina reakciją, neblaivus sėsdamas už automobilio – padidinto pavojaus šaltinio – vairo, suvokė rizikingą savo veiksmų pobūdį, tačiau jų padarinius suvokė kaip mažai tikėtinus ir lengvabūdiškai pasitikėdamas savo vairavimo patirtimi, klaidingai įvertino eismo situaciją kelyje. Akivaizdu, kad kaltinamasis lengvabūdiškai pervertino savo galimybę vairuoti, nes tai neužkirto kelio atsirasti padariniams. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis J. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarė veikdamas neatsargiai - J. M. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau jis to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai. Byloje nustatyta, kad J. M. eismo įvykio metu žuvusiosios J. F. nepažinojo ir jų nesiejo jokie asmeniniai santykiai, jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu atimti gyvybę kitam žmogui ar jį sužaloti kaltinamasis neturėjo. Byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad J. M. būtų veikęs tyčia - būtų sąmoningai ir valingai siekęs ar numatęs savo neteisėto veikimo padarinius – J. F. žūtį ir būtų tam abejingas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. M., nors vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, ir numatė, kad tai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai. J. M. veikė ne netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu, o neatsargiai. J. M., pamatęs pėsčiąją, stengėsi išvengti susidūrimo, be to, po įvykio nesistengė pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir nevengė atsakomybės. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. M., vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors numatė, kad šie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai. Toks J. M. pasitikėjimas buvo lengvabūdiškas, tačiau minėta aplinkybė, atsižvelgus į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką J. M. padarė dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo.
Kaltinamajam J. M. kaltinimas buvo pareikštas ne tik dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bet ir dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma, atitinkanti visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Veikos pavojingumą, visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimą ir yra laikomas rūšiniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio 6 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijas matyti, kad BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija, numatanti laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmę, yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatančioje alternatyvias bausmių rūšis - baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmės trukmė rodo, jog ši veika yra gerokai pavojingesnė ir sunkesnė, nei numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kadangi tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju pažeidžiamas tas pats Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, teismo nuomone, atskirai minėto KET punkto pažeidimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neturėtų būti kvalifikuojamas ir asmuo baudžiamas už tą patį kvalifikuojantį požymį du kartus.
Kaltinamojo J. M. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra perteklinis, todėl kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies bei BK 281 straipsnio 6 dalies ir kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal du skirtingus straipsnius. Nagrinėjamoje situacijoje yra mišrios kaltės forma, kai asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiškia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte, tačiau tas pats veiksmas negali būti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis.
Nustatyta, kad kaltinamasis J. M., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jam asmens blaivumo testu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam ir prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusiam praleisti į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį automobiliui, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją J. F., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų mirė. Taigi kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamą veiką nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, todėl jo veika, vadovaujantis teismų praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kvalifikuotina tik pagal vieną BK straipsnį, tai yra pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.
Šioje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma – nuoseklūs kaltinamojo J. M. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojo E. L. (E. L.) parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. kovo 27 d. tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, 2020 m. kovo 26 d. neblaivumo nustatymo aktas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 31 punktų reikalavimus, dėl to įvykus eismo įvykiui, žuvo žmogus. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.
Dėl bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-281-942/2018).
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 148-149), tiek bylą nagrinėjant teisme neneigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo savo kaltę prisipažino visiškai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo dėl savo elgesio ir jo patirtos netekties atsiprašė, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (bylinėjimosi išlaidas) ir nuoširdžiai nurodė, jog labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, duodamas parodymus teisme neginčijo, kad nukentėjusiajam jo nusikalstama veika buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos, sutikdamas atlyginti tokio dydžio žalą, kokią priteis teismas. Be to, kaltinamasis J. M. po įvykio liko eismo įvykio vietoje, laukė iškviestos greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigūnų. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, tačiau kaltinamasis Kelių eismo taisykles pažeidė šiurkščiai, jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes –žmogaus žūtį. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis J. M. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b.l. 131-132), kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir bylos nagrinėjimo teisme metu dirba, nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą, priklausomybės ligų gydymo įstaigą neįrašytas, apie jo psichiatrinį gydymą duomenų byloje taip pat nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo dėl savo elgesio ir patirtos netekties, atlygino nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam J. M. bus pasiekti BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Kadangi J. M. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltę prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas.
Teismas pažymi, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).
Vertindamas kaltinamojo J. M. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, teismas svarsto galimybę atidėti bausmės vykdymą, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad to prašė ir valstybės kaltintojas. Kaltinamasis J. M. anksčiau neteistas, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė nuoseklius parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį padarytos žalos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis turi tvirtus socialinius ryšius su savo šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, tai rodo, jog kaltinamojo socialiniai ryšiai yra tvirti, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę, minėti ryšiai gali nutrūkti, dėl ko kaltinamajam gali tapti sunkiau integruotis visuomenėje. Šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. M. būtų tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Visos šios kaltinamąjį J. M. charakterizuojančios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo ir galima jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Kaltinamajam J. M. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, galiojusios nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. BK 75 straipsnio pakeitimo, nes yra švelnesnės, kadangi nenumato privalomo intensyvios priežiūros skyrimo (BK 3 straipsnio 3 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje (galiojusioje nusikalstamų veikų padarymo metu) nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas.
Įvertinęs J. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, atsižvelgdamas į jį charakterizuojančius duomenis, teismas J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda maksimaliam trejų metų terminui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirdamas tokias pareigas: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 punktai).
Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad J. M. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. J. M. padaryti KET pažeidimai yra šiurkštūs ir pavojingi. Dėl minėtų teisės pažeidimų kilo sunkūs, nepataisomi padariniai. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad J. M. naudodamasis teise valdyti transporto priemonę, elgėsi neatsakingai, ignoravo savo kaip vairuotojo pareigą, kurios tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, tiek aplinkinių saugumą. Todėl atsižvelgus į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą ir kilusias pasekmes (žuvo žmogus), J. M. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones maksimaliam 5 (penkerių) metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 27 d. ( 1 t., b.l. 157-159).
Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sėdo už vairo būdamas neblaivus, ir tokie jo veiksmai atitiktų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jeigu kaltinamojo veika nebūtų kvalifikuojama pagal specialią normą – BK 281 straipsnio 6 dalį. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam J. M., o jo tėvui K. M. (1 t., b. l. 175), 2021 m. kovo 31 d. nutarimu grąžinti daiktus, automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui – K. M. (1 t., b.l. 125-126). Baudžiamojoje byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „BMW“, 2005 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM - 3702 Eur, su PVM - 4480 Eur (1 t., b. l. 179). Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo J. M. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM, t. y. 4480 Eur.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiųjų R. P. ir A. F. atstovas byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiajam R. P. – 90 000 eurų, A. F. – 20 000 eurų neturtinės žalos bei 6 849,90 eurų turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo J. M. ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo solidariai, taip pat priteisti nukentėjusiajam R. P. visas patirtas atstovavimo išlaidas – 2000 eurų (2 t., b.l. 60-66).
2020 m. spalio 2 d. teisme gautas nukentėjusiųjų R. P. ir A. F. patikslintas ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog kaltinamojo civilinis draudikas (duomenys neskelbtini) atlygino dalį neturtinės žalos – 2020 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo nukentėjusiajam R. P. 10 000 eurų, nukentėjusiajam A. F. 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei atlygino 2 076,10 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam R. P. bei atlygino J. F. kapo sutvarkymo išlaidas – 6450 eurų. Patikslintu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti nukentėjusiesiems R. P. – 90 000 eurų, A. F. – 20 000 eurų neturtinės žalos bei nukentėjusiajam R. P. 396,90 eurų turtinės žalos solidariai iš kaltinamojo J. M. ir jo civilinę atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje. Be to prašoma priteisti nukentėjusiesiems 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš kaltinamojo J. M. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti nukentėjusiajam R. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 000 eurų (2 t., b.l. 96-100).
Nukentėjusysis A. F. (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., b.l. 119-120), teisme gautas nukentėjusiojo A. F. atstovo pranešimas, kuriame nurodoma, kad mirus nukentėjusiajam A. F., jo palikimo priėmėjai jį informavo, kad atsisako A. F. naudai pareikšto neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 135). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis procesas dėl A. F. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (CPK 48 straipsnio 1 dalimi, CPK 293 straipsnio 7 punktas).
Bylos medžiaga ir teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvių parodymais nustatyta, jog visa nukentėjusiojo R. P. ieškinyje nurodoma patirta turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos atlygintos (kapo sutvarkymo išlaidos – 6450 eurų, kelionės išlaidos - 396,90 eurų ir 2000 eurų atstovavimo išlaidos). Nukentėjusysis R. P. teisme patvirtino, jog visa turtinė žala jam atlyginta. Be to, kaltinamasis J. M. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atlygino nukentėjusiajam R. P. jo patirtas atstovavimo išlaidas – 2021 m. rugsėjo 17 d. pervesdamas į nukentėjusiojo sąskaitą 2000 eurų sumą (t. 2, b.l. 134), todėl nukentėjusiojo R. P. ieškinio reikalavimų dalis dėl turtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo netenkinama.
Nukentėjusysis R. P. neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl mamos mirties jis patyrė neigiamus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, stresą, susijaudinimą. Nukentėjusiojo R. P. dėl jų mamos patirtas emocinis sukrėtimas ir neigiami dvasiniai išgyvenimai nėra praėję iki šiol, nes baudžiamasis procesas nėra pasibaigęs, dėl ko jam nuolatos tenka prisiminti ypač nemalonias aplinkybes, susijusias su nusikalstama veika. Taigi, nukentėjusiojo patirtas stresas vertintinas kaip ilgalaikis, kadangi dėl įvykio R. P. prarado artimiausią žmogų – mamą, o tai yra neatitaisoma žala. Jų šeima buvo artima. Jie buvo labai artimi, nuolatos bendravo telefonu, kartu šventė šventes, lankė vienas kitą svečiuose, kartu dalyvaudavo kitų šeimos narių šventėse. Šeima prarado mamą, močiutę, promočiutę, sesę, visuomenė prarado daktarę, savo gyvenimą skyrusią medicinai. Šis įvykis yra šeimos tragedija ir praradimas.
Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis R. P. dėl jo mamos J. F. žūties prašė solidariai iš kaltinamojo J. M. ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į nukentėjusiojo civilinį ieškinį nurodė, jog ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje suformuotų dydžių. Civilinio atsakovo – draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. P. jau buvo išmokėta 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Kaltinamasis pripažįsta ir sutinka su regreso teise, todėl jam pateiktas regresinis reikalavimas. Kaltinamasis kas mėnesį moka įmokas draudimui, pagal jų išmokėtą sumą. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, bet jis vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus ir kas mėnesį moka po 500 Eur. Mano, kad neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas, nes sūnus su mama gyveno atskirai, net skirtingose valstybėse, susitikdavo tik per didžiąsias šventes ir atostogų metu, tačiau neginčija, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011).
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
Pagal teismų praktiką teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-359-697/2017). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
Neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).
Kaltinamojo J. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis, nors ir buvęs eismo įvykio metu neblaivus, sąmoningai nesiekė sukelti pasekmių, kurios kilo – J. F. mirties, ir tuo pačiu nukentėjusiajam padaryti turtinės žalos, dvasinių ir moralinių išgyvenimų, vertintinų kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. P. nurodė, kad jis su mama J. F. buvo labai artimi. Jo mamai buvo 78 metai ir ji turėjo darbą. Jis gyveno ir šiuo metu gyvena Vokietijoje. Jis su mama kasdien kalbėdavo telefonu, ji 2 -3 kartus atvažiuodavo pas jį į Vokietiją, ir jis atvažiuodavo pas mamą. Jie atostogas leisdavo kartu. Jis su mama praėjo daug, nes jai buvo padaryta širdies operacija, jis nuolat buvo šalia. Jo mama buvo artima su jo dukromis, su jo žmonomis. Jis prieš įvykį, kovo 7 d., buvo Vilniuje, jo mama taip pat atvažiavo į Vilnių, nes jo dukra gimdė. Jo mama išvažiavo į Klaipėdą, taip ir nepačiusi savo proanūkės. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio jam reikėjo medikų pagalbos, jis ir dabar vaikšto pas psichologą.
Kaip jau minėta, kaltinamojo J. M. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą draudimo sutarties pagrindu atsiranda ir šiai draudimo įmonei. Draudimo įmonė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. P. jau atlygino 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, draudimo bendrovės teigimu, šiuo atveju yra pakankama.
Nustatant nukentėjusiajam R. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam R. P. padaryta kaltinamojo J. M. neatsargiais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – žuvo nukentėjusiojo R. P. mama J. F.. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – po eismo įvykio laukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai, nusikalstamas veikas pripažino ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo R. P. dėl patirtos netekties atsiprašė bei atlygino dalį patirtos žalos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki šio įvykio tarp nukentėjusiojo ir jo mamos buvo artimas, glaudus ryšys. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam dėl mamos netekties atsirado skaudžios pasekmės, nukentėjusysis patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą, dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau šiuo atveju teismas pažymi ir tai, jog kaltinamasis yra pilnametis asmuo, sukūręs šeiminius santykius, turintis pilnamečių vaikų, gyvenantis užsienio valstybėje – Vokietijoje, su mama dažniausiai bendravęs telefonu, o susitikdavęs tik kelis kartus per metus. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nukentėjusysis R. P.. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius, kad dėl patirto įvykio jam buvo suteikta medikų pagalba ar reikėjo profesionalios psichologų pagalbos.
Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo tėvams iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018), tačiau, kaip minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra tapačios.
Teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo ryšį su žuvusia mama, į teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos atlygimo klausimą, nustatant protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų, į tai, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) jau išmokėjo nukentėjusiajam R. P. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, sprendžia, jog nukentėjusiojo R. P. nurodomas įvertintos neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas, papildomai iš civilinių atsakovų solidariai priteisiant 30 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kadangi atlygintinas neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui), šios sumos priteistinos solidariai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo J. M..
Nukentėjusiojo R. P. ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo solidariai iš abiejų civilinių atsakovų yra pagrįstas. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pavyzdžiui, kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo minėto teismo nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, solidariai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo J. M. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško žalos atlyginimo.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos pradėjus vykdyti nuosprendį.
Kaltinamojo J. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis voke prie bylos viršelio), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui – 3 (trys) vienetai skaitmeninių laikmenų su vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. kovo 27 d. (vieną dieną).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skiriant tokias pareigas: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti panaikintas ir realiai vykdoma nuosprendžiu paskirta bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 5 (penkerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 27 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo valstybei išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4480 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam solidariai iš kaltinamojo J. M. ir (duomenys neskelbtini) priteisti papildomai 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Kitos civilinio ieškinio dalies netenkinti.
Nutraukti civilinį procesą dėl nukentėjusiojo A. F. byloje pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo solidariai iš kaltinamojo J. M. ir (duomenys neskelbtini) priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Kaltinamajam J. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Kaltinamojo J. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, šiai įstaigai pranešant apie uždraudimą J. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 3 (tris) vienetus skaitmeninių laikmenų, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.