- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-1064-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00696-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „LITGRID“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „WINDFARM AKMENĖ TWO“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių vėjo parkas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) akcinės bendrovės „LITGRID“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LITGRID“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „WINDFARM AKMENĖ TWO“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Telšių vėjo parkas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žvirblonių žalioji energija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „LITGRID“ (toliau – atsakovė, apeliantė) išduoti ieškovei išankstines prijungimo sąlygas įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo pagal ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą.
2. Ieškovė reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu dėl pasinaudojimo atsakovės elektros perdavimo tinklais prie 330 kV oro linijos, atšaka Telšiai, arba 330 kV Telšių transformatorinės pastotės, o jeigu toks ketinimų protokolas sudarytas – uždrausti atsakovei jį vykdyti, t. y. neišduoti prijungimo sąlygų iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas teismo byloje pagal ieškovės ieškinį, jeigu prijungimo sąlygos trečiajam asmeniui, prie elektros perdavimo tinklo prie 330 kV oro linijos, atšaka Telšiai, arba 330 kV Telšių transformatorinės pastotės yra išduotos, įpareigoti atsakovę nesudaryti prijungimo paslaugos sutarties su tokiu trečiuoju asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovei pateikus papildomus įrodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir ieškinio užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei: 1) vykdyti su trečiuoju asmeniu ketinimų protokolą Nr. 22KP-84; 2) neišduoti prijungimo sąlygų trečiajam asmeniui pagal pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-84; 3) nesudaryti prijungimo paslaugos sutarties su trečiuoju asmeniu.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo UAB „WINDFARM AKMENĖ TWO“ kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2023 m. sausio 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikinti šiuos draudimus atsakovei – AB „LITGRID“: vykdyti su trečiuoju asmeniu ketinimų protokolą Nr. 22KP-84, neišduoti prijungimo sąlygų trečiajam asmeniui pagal pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-84, nesudaryti prijungimo paslaugos sutarties su trečiuoju asmeniu“; 2) atsakovei – AB „LITGRID“ uždrausti: rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį 120 MW iš 400 MW laisvos prijungimo galios LITGRID, AB tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68.
5. Nurodė, kad 330 kV oro linijoje atšaka Telšiai šiuo metu vėjo elektrinėms atsirado 400 MW laisva prijungimo galia. Nuo 2023 m. kovo 13 d. (pirmadienio) 9.00 valandos prasidės šių pajėgumų paskirstymas, tačiau iki tol (pirmadienio) minėti pajėgumai nėra pradėti rezervuoti ir skirstyti. Egzistuoja 2 darbo dienų terminas iki 2023 m. kovo 13 d. (pirmadienio) 9.00 valandos. 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojo Elektros energetikos įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai. Įgyvendindama šiuos įstatyminius pakeitimus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) 2023 m. kovo 6 d. (pirmadienį) nutarimu Nr. O3E-254 patvirtino atnaujintą atsakovės Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. kovo 7 d. (antradienio). Remiantis aprašo taisyklėmis atsakovė 2023 m. kovo 7 d. viešai paskelbė atnaujintą elektros perdavimo tinklo galimybių žemėlapį (Žemėlapis). Žemėlapyje matyti, jog pagal naują pajėgumų skaičiavimo tvarką 330 kV oro linijoje atšaka Telšiai šiuo metu vėjo elektrinėms laisva prijungimo galia yra 400 MW. Pagal minėto aprašo 200 punktą, šie ir visi kiti laisvi pajėgumai bus atsakovės pradedami skirstyti – prašymai rezervacijai priimami jau nuo 2023 m. kovo 13 d. 9.00 valandos. Nuo 2023 kovo 13 d. (pirmadienio) 9.00 valandos prasidės nauja pajėgumų paskirstymo procedūra, tačiau šiuo metu minėti 400 MW pajėgumai vėjo elektrinių prijungimui prie 330 kV oro linijos, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68, yra laisvi ir jų atžvilgiu kol kas (iki pirmadienio) negali būti pateiktų prašymų dėl jų rezervacijos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė: 1) panaikinti 2023 m. sausio 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones; 2) pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei: rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį 120 MW iš 400 MW laisvos prijungimo galios AB „LITGRID“, tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68.
Šalies argumentai
7. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl draudimo sudaryti prijungimo paslaugos sutartį 120 MW iš 400 MW laisvos prijungimo galios AB „LITGRID“ ir nurodyti 180 MW vietoje 120 MW.
8. Nurodė, kad ieškovė 2022 m. spalio 27 d. prašymą dėl išankstinių prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygų, prašant išduoti prijungimo sąlygas 120 MW generuotinai galiai, pateikė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl atsakovės suklaidinimo. Iš trečiojo asmens UAB „Telšių vėjo parkas“ pateiktų įrodymų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. egzistavo visas ieškovės prašomas 180 MW pralaidumas ir atitinkamai atsakovė privalėjo tenkinti ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl išankstinių prijungimo sąlygų 180 MW galiai. Iki šiol nėra aišku, koks trečiojo asmens 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymo dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo metu buvo laisvas tinklo pralaidumas, nes atsakovė iki šiol neįvykdė teismo nustatytos pareigos dėl dokumentų išreikalavimo pateikiant laisvų pralaidumų skaičiavimus, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrintas ieškovės prašymas dėl išankstinių sąlygų išdavimo 180 MW galingumo įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nutarė: 1) panaikinti 2023 m. kovo 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones; 2) pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei – AB „LITGRID“: rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį 180 MW iš 400 MW laisvos prijungimo galios AB „LITGRID“, tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutinka su ieškovės motyvais. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, remiantis aplinkybe, jog atsakovė neturi pakankamo elektros tinklų pajėgumo, jog sudarytų sąlygas prijungti ieškovės ir trečio asmens UAB „WINDFARM AKMENĖ TWO“ elektrinę, tačiau šiuo metu paaiškėjo, jog atsakovė turi laisvų pajėgumų, kurie dar nėra paskirstyti jokiems asmenims ir kurie galėtų patenkinti ieškovės pageidaujamą gauti galią.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pageidaujama galia, nurodyta ieškinyje buvo 180 MW, bet ne 120 MW. Teismas, dėl to, jog būtų pilnai užtikrintas galimai palankaus ieškovės naudai teismo sprendimo įvykdymas, sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės keistinos.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovė (apeliantė) UAB „LITGRID“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovės ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą yra tas, kad ji prašymą dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo atsakovei pateikė keliomis dienomis anksčiau negu trečiasis asmuo, todėl jai turėjo būti išduotos išankstinio prijungimo sąlygos. Ieškovės reikalavimas prima facie nepagrįstas, kadangi net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad išankstinės prijungimo sąlygos trečiajam asmeniui buvo išduotos tariamai nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų procedūrų, tai nepaneigia UAB „Telšių vėjo parkas“ išduotų išankstinių prijungimo sąlygų galiojimo ir reikiamo pralaidumo perdavimo tinkle nebuvimo. Atitinkamos perdavimo tinklo linijos pralaidumas jau pirminio ieškovės prašymo išnagrinėjimo momentu buvo nepakankamas visos ieškovo pageidaujamos galios elektros gamybos įrenginiams prijungti.
12.2. 2022 m. birželio mėn. pradžioje laisvas perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakos Telšiai (LN 457) pralaidumas sudarė apie 510 MW. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovės su ieškove ir trečiaisiais asmenimis buvo pasirašyti šie ketinimų protokolai dėl elektros gamybos įrenginių prijungimo prie aukščiau minėtos linijos: 1) 2022 m. birželio 14 d. ketinimų protokolas Nr. 22KP-24 dėl 111,6 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo, pasirašytas su UAB „Telšių vėjo parkas“; 2) 2022 m. liepos 8 d. ketinimų protokolas Nr. 22KP-41 dėl 200 MW saulės elektrinių prijungimo, pasirašytas su UAB „Telšių vėjo jėgainės“; 3) 2022 m. liepos 12 d. ketinimų protokolas Nr. 22KP-42 dėl 120 MW saulės elektrinių prijungimo, pasirašytas su UAB „Telšių vėjo energija“; 4) 2022 m. liepos 12 d. ketinimų protokolas Nr. 22KP-43 dėl 80 MW saulės elektrinių prijungimo, pasirašytas su UAB „Balteva“; 5) 2022 m. lapkričio 30 d. ketinimų protokolas Nr. 22KP-56 dėl 100 MW vėjo elektrinių prijungimo, pasirašytas su Trečiuoju asmeniu.
12.3. Iš pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. liepos 12 d. dėl pasirašytų ketinimų protokolų su ieškove ir su ja susijusiais juridiniais asmenimis, perdavimo tinklo pralaidumas iš 510 MW sumažėjo iki 120 MW ir būtent dėl šios priežasties, nėra pakankama 200 MW elektros gamybos įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklo. Be to, kaip buvo nurodyta aukščiau, 2022 m. lapkričio 30 d. buvo sudarytas ketinimų protokolas su Trečiuoju asmeniu dėl 100 MW elektros gamybos įrenginių prijungimo. Tokiu būdu, iš 120 MW pralaidumų atitinkamoje linijoje po nurodyto ketinimų protokolo sudarymo liko vos 20 MW.
12.4. Pagal teismo nutartį, atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimą, privalo naujai įsigaliojusį tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 nutarimu Nr. 03E-254 (toliau - Tvarkos aprašas, Aprašas) ir jo nuostatas, reglamentuojančias perdavimo tinklo pralaidumų skaičiavimo principus taikyti santykiams su ieškove, kurie atsirado gerokai anksčiau nei įsigaliojo atitinkamas Tvarkos aprašas, t. y. naujos metodikos taikymo pagrindu atsiradusius perdavimo tinklo pralaidumus be jokių saugiam, stabiliam ir patikimam perdavimo tinklo darbui būtinų ribojimų rezervuoti ieškovės naudai. Taigi, tokia teismo nutartis pažeidžia lex retro non agit principą.
12.5. Elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakoje Telšiai (LN 457), prie kurios išankstines prijungimo sąlygas ir siekia gauti ieškovė, laisvi pralaidumai, perskaičiuoti pagal Tvarkos aprašo nuostatas, yra 400 MW. Tai reiškia, jog skundžiama nutartimi faktiškai neribotam laikui apribojama galimybė Tvarkos aprašo nustatyta tvarka rezervuoti net beveik pusę visų esamų atitinkamos linijos pralaidumų, tokiu būdu užkertant kelią daliai kitų rinkos dalyvių dalyvauti organizuotame pralaidumų paskirstymo aukcione, gauti pralaidumų rezervacijas ir pradėti vystyti projektus, svariai prisidedančius prie vieno reikšmingiausių valstybės tikslų – energetinės nepriklausomybės didinimo. Tokios priemonės yra ne tik visiškai neproporcingos, tačiau ir neabejotinai reikšmingai pažeidžiančios viešąjį interesą.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „Žvirblonių žalioji energija“ atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atskiruoju skundu yra skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi, tačiau iki šios nutarties galiojo kitos ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių atsakovė neskundė.
13.2. Ieškovės pareikštas materialus ieškinio reikalavimas yra įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei išankstines prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas pagal ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl išankstinių sąlygų išdavimo, t. y. dėl 180 MW galingumo įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo. 2022 m. spalio 13 d. sprendimu atsakovė tokį prašymą tenkinti atsisakė nurodydama, kad esami tinklo pralaidumai yra nepakankami ieškovės prašymui tenkinti. Ieškovei pasiteiravus, koks yra laisvas tinklo pralaidumas aktualioje perdavimo tinklo vietoje (tai nebuvo skelbiama viešai) bei atsakovės atstovui nurodžius, kad laisvas pralaidumas yra 120 MW, ieškovė 2022 m. spalio 27 d. vėl pateikė prašymą išduoti išankstines prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas tik šį kartą jau 120 MW galingumo įrenginiams prijungti. Tačiau ir šį prašymą atsakovė tenkinti atsisakė 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu nurodydama, kad esami tinklo pralaidumai nėra pakankami ieškovės prašymui tenkinti. Vėliau paaiškėjo, kad prašymas buvo netenkintas, nes išankstinio prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygos buvo suteiktos trečiajam asmeniui. Ieškovė manydama, kad atsakovė nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo ir pažeidė teisės aktus kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti savo pažeistas teises. Ieškovės ieškinys grindžiamas teisiniu pagrindu – CK 6.161 straipsniu – viešosios sutarties instituto, kuris įtvirtina išimtį iš sutarčių laisvės principo ir įgalina teismą įpareigoti asmenį sudaryti su kitu asmeniu sutartį.
13.3. Neteisėtai atsisakius išduoti ieškovei išankstines sąlygas, atsakovė užkirto kelią ieškovei naudotis jai suteiktomis teisėmis prijungti jos elektros gamybos įrenginius prie perdavimo tinklo. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimai turi materialinę reikšmę.
13.4. Pagal naują Aprašo redakciją patvirtinta pralaidumų paskirstymo tvarka, jog nuo naujos redakcijos įsigaliojimo saulės ir vėjo elektrinėms skirti pralaidumai yra dalinami principu 1:1, t. y. jeigu laisvi tinklo pralaidumai yra 100 MW, prie perdavimo linijos gali būti jungiamos 100 MW galingumo vėjo elektrinės ir 100 MW saulės elektrinės, o pagal anksčiau galiojusį Aprašą prie 100 MW pralaidumo linijos galėtų būtų jungiami 100 MW galingumo neviršijantys įrenginiai. Pagal naują tvarką tinklo pralaidumai tam tikra prasme padvigubėjo. Nėra iki galo aišku, kokias laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes atsakovė siekia pagrįsti šiais paaiškinimais.
13.5. Pagal anksčiau galiojusį Aprašą vėjo elektrinėms priskirti pralaidumai nebuvo dalinami kartu su saulės elektrinėms, o dabar vėjo ir saulės elektrinės dalinasi tais pačiais pralaidumais (naujos redakcijos Aprašo 25.2 p.). Tai reiškia, kad vėjo ir saulės elektrinių generacijos atveju gali susidaryti tokia situacija, kuomet tinkle pralaidumų neužteks ir kažkuriam įrenginiui nebus sudaryta galimybė perduoti į tinklą pagamintos elektros energijos. Taigi, dabar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės nėra lygiavertės anksčiau teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes įsigaliojus naujos redakcijos Aprašui, dabar esantys pralaidumai nėra lygiaverčiai pralaidumams paskirstytiems pagal anksčiau galiojusį Aprašą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad dabar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina proporcingumo principo įgyvendinimo.
13.6. Jeigu bus panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir toliau bus tęsiamas laisvų pralaidumų paskirstymas kitiems gamintojams toje pačioje pralaidumų zonoje, ir neliks jokių laisvų pralaidumų, todėl yra didelė grėsmė, kad negalės būti tenkinamas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę išduoti išankstines prijungimo sąlygas. Taigi, egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
13.7. Atsakovė teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja lex retro non agit principui, nes jomis yra ieškovės naudai rezervuojamas 180 MW pralaidumas pagal naują pralaidumų paskirstymo tvarką, nors ginčas tarp šalių kilo dėl anksčiau galiojusios pralaidumų paskirstymo tvarkos. Ieškovė nesutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja lex retro non agit principui. Lex retro non agit principas (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) yra taikomas teisėkūroje ir draudžia (su tam tikromis išimtimis) įstatymų leidėjui nustatyti reguliavimą, kuriuo yra sureguliuojami anksčiau susiklostę santykiai, kuriems buvo taikomas tuo metu galiojęs reguliavimas. Be to, vien tai, kad pati atsakovė parengė naują Aprašo redakciją, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl išankstinių prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygų išdavimo.
13.8. Jeigu bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir kitiems asmenims bus paskirstyti visi likę 400 MW apimties perdavimo tinklo pralaidumai, yra grėsmė, kad ieškinio tenkinimo atveju bus pažeistos trečiųjų asmenų teisės, kadangi jie bus pažengę jų elektros gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo procese, taip pat tokie tretieji asmenys bus investavę dideles sumas į tokių projektų vystymą. Ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju dalis tokių trečiųjų asmenų, nepaisant atliktų investicijų, gali netekti galimybės pasinaudoti perdavimo tinklu, dėl ko jų investicijos bus prarastos. Tokių investicijų praradimo atveju, tokie tretieji asmenys savo reikalavimus nukreiptų būtent į atsakovę dėl patirtos žalos atlyginimo. Tai būtų didelė žala ne tik atsakovei, bet ir viešajam interesui, nes atsakovė yra valstybės valdoma įmonė, įgyvendinanti strateginę reikšmę šalies energetiniam saugumui turinčius projektus.
13.9. 180 MW ribojimas taikomas dėl to, kad ieškovė siekia plėtoti vėjo elektrinių projektą ir jos teisės buvo pažeistos, neteisėtai užkertant kelią ieškovei realizuoti vėjo elektrinių projektą. Taigi ieškovė taip pat siekė prisidėti prie energetinės nepriklausomybės ir taip užtikrinti ir viešąjį interesą kuo daugiau elektros Lietuvoje pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau ši ieškovės teisė buvo paneigta, pažeidžiant jos teises ir ją diskriminuojant, o kitą rinkos dalyvį - proteguojant. Atitinkamai, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepanaikinama galimybė generuoti elektros energiją iš 180 MW galingumo vėjo elektrinių, bet užtikrinama, kad ši galimybė būtų teisingai paskirstyta rinkos dalyviams, nepažeidžiant tokių asmenų teisių.
14. Trečiasis asmuo UAB „Windfarm Akmenė Two“ (toliau – WAT) atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. WAT sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Net ir tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų tenkintas, atsakovė ieškovei prisijungimo galios atsakovės tinkle negalėtų suteikti. Ieškovė siekia per teismą priverstinai išreikalauti teisinių pasekmių nesukeliantį ir teisiškai neįpareigojantį dokumentą, kuris nerezervuoja elektros tinklų. Todėl pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrinami ieškinio reikalavimai.
14.2. Bet kuriuo atveju, neegzistuoja ir jokia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl net ir tuo atveju, jei ieškovės ieškinys ir būtų prima facie pagrįstas (nors taip nėra), laikinosios apsaugos priemonės vis tiek negalėtų būti taikomos. Teismui 2023 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones WAT dėl šios nutarties pateikė 2023 m. vasario 14 d. atskirąją skundą, kuriame išdėstytus argumentus prašo laikyti inkorporuotais į šį atsiliepimą, todėl prašo nustatyta tvarka jį ištirti.
14.3. WAT atskirajame skunde nurodyta, kad: 1) ieškovės ieškinys yra aiškiai prima facie nepagrįstas, nes jis net negalėtų būti objektyviai tenkinamas (net jeigu atsakovė nuo pareikšto ieškinio visiškai nesigintų) bei nėra pagrįstas ieškovės teiginius patvirtinančiais įrodymais; 2) ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo įrodyta ir realiai nėra jokios grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, aktualus teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismo sprendimas, jeigu jis ir būtų priimtas ieškovės naudai – galėtų ir privalėtų būti vykdomas; byloje nėra jokių duomenų ir ieškovė neįrodė, neva atsakovė elgiasi nesąžiningai ar imsis veiksmų siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo; 3) 2023 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrino dabartinio ieškinio, nes jos nebuvo susijusios su byloje pareikštu reikalavimu; 4) pirmąja nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeistas proporcingumo principas: ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra grindžiamas deklaracijomis ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais; pirmąja nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo daroma didžiulė žala tiek WAT, tiek ir jos akcininkams, taip pat kitiems asmenims; 5) pateikdama prašymą ir jį grįsdama tikrovės neatitinkančiais teiginiais, ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis; 6) pirmąja nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo nukrypta nuo horizontaliojo – Vilniaus miesto apylinkės teismo – precedento.
14.4. Jei teismas nuspręstų, kad šioje byloje egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų pakeisti skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jomis užtikrinami didesnės apimties reikalavimai, t. y. 180 MW įrenginių galingumui, nei kad yra pareikšta ieškovės ieškinyje, t. y. 120 MW įrenginių galingumui.
15. Trečiasis asmuo UAB „Telšių vėjo parkas“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Atsakovė iš esmės ginčija nutartį dėl to, kad teismas priimdamas ją neatliko detalios bylos faktinių aplinkybių analizės, tačiau nei bylos faktinių, nei teisinių argumentų detali analizė nėra nagrinėjimo dalyku sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
15.2. Atsakovė paaiškino, kad 2022 m. birželio mėn. pradžioje laisvas perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakos Telšiai (LN 457) pralaidumas sudarė apie 510 MW. Toliau atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. pasirašė ketinimų protokolų su kitais asmenimis bendrai 611,6 MW galiai (kas kitais žodžiais tariant reiškia, kad sudarė ketinimų protokolų didesnei galiai nei kad buvo laisvų tinklo pralaidumų) ir dar liko 120 MW. Skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu laisvi elektros perdavimo tinklo pralaidumai aktualioje zonoje ir konkrečioje linijoje buvo 400 MW. Vadinasi, nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki dabar šie pralaidumai ne sumažėjo ar jų visai neliko, tačiau netgi padidėjo.
15.3. 2012 m. spalio 30 d. Elektros energiją generuojančių šaltinių prijungimo prie perdavimo tinklo maksimalių kiekių nustatymo metodikoje buvo reglamentuoti pralaidumų skaičiavimo principai, inter alia principas dėl atskirų atsinaujinančių energijos išteklių tipų (saulės ir vėjo) elektrinių pralaidumų skaičiavimo bendrame perdavimo tinklo pralaidumų kontekste. Todėl net ir priėmus 2023 m. kovo 6 d. VERT nutarimą Nr. O3E-254 dėl Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo, teisinio reguliavimo prasme tinklo pralaidumų skirstymo principai 2022-2023 metais nesikeitė, todėl bet kokie atsakovės argumentai apie teisinio reguliavimo pasikeitimų sąlygotą laisvų tinklo pralaidumų atsiradimą neturi jokios teisinės reikšmės.
15.4. Tai, kad egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad visi laisvi 330 kV oro linijos atšaka Telšiai (LN 457) pralaidumai bus išdalinti kitiems asmenims, patvirtina atsakovės pozicija, kuria tiesiogiai išdėstomos atsakovės intencijos skirti šiuos laisvus pralaidumus kitiems subjektams. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonėmis užkerta „kelią daliai kitų rinkos dalyvių <.. .> gauti pralaidumų rezervacijas ir pradėti vystyti projektus, svariai prisidedančius prie vieno iš reikšmingiausių valstybės tikslų – energetinės nepriklausomybės didinimo.“
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.). CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta proceso teisės norma yra pagrindas ne tik pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, bet ir jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018).
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė abi CPK 144 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas. Apeliantė kelia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, ginčija, kad šiuo atveju neegzistuoja tiek pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrindimas, tiek ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
20. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2021).
21. Apeliantė savo poziciją, kad ieškinio reikalavimas nėra prima facie pagrįstas iš esmės grindžia bylos faktinėmis aplinkybėmis, nurodo, kad atitinkamos perdavimo tinklo linijos pralaidumas jau pirminio ieškovės prašymo išnagrinėjimo momentu nebuvo pakankamas visos ieškovės pageidaujamos galios elektros gamybos įrenginiams prijungti. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad išankstinės prijungimo sąlygos trečiajam asmeniui buvo išduotos tariamai nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų procedūrų, tai nepaneigia UAB „Telšių vėjo parkas“ išduotų išankstinių prijungimo sąlygų galiojimo ir reikiamo pralaidumo perdavimo tinkle nebuvimo. Apeliantės vertinimu, ieškovė savo reikalavimą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – kad ieškovė atsakovei prašymą dėl išankstinių prijungimo sąlygų pateikė anksčiau nei trečiasis asmuo (WAT). Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, jų nevertino, tokiu būdu užtikrino prima facie nepagrįstą reikalavimą.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia, kad atsakovė ieškovei suteiktų išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas 180 MW galios vėjo elektrinių parkui prijungti pagal ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą), taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Atitinkamai apeliantė atskirajame skunde pasisako dėl bylos faktinių aplinkybių, teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir todėl negalės būti tenkinamas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, detalios bylos faktinių aplinkybių analizės neatliko.
23. Pažymėtina, kad pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimą, teismas nenagrinėja šalių ginčo, netiria ir nevertina bylos dalyvių įvardytų faktinių bei teisinių argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu, juos patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų, bet, minėta, tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Taigi šalių nurodytos aplinkybės bus ištirtos ir įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės. Šioje bylos stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, neaiški ieškovės reiškiamų reikalavimų apimtis ar, kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu ir pagal ieškovės reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta pirmoji būtinoji sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas – laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pagrindo priešingai išvadai nesudaro.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
25. Atsakovė atskirajame skunde taip pat ginčija antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
26. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).
27. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų tokia apimtimi, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-397-467/2023). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį.
28. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
29. Iš byloje pareikšto ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir jame išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad šiuo atveju yra aktualios tiek konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, tiek ir prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia, kad atsakovė neišduotų kitiems subjektams išankstinių prijungimo sąlygų dėl 180 MW iš 400 MW laisvos prijungimo galios atsakovės tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68 ir neatliktų kitų su tuo susijusių veiksmų, taigi iš esmės siekia užkirsti kelią tam, kad laisvi pralaidumai būtų paskirstyti kitiems subjektams. Ieškovės teigimu, atsakovei pasirašius ketinimų protokolus su kitais asmenimis ir tęsiant jų prijungimo prie perdavimo tinklo procesą, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas gali būti neįvykdomas dėl jau prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių, be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų išvengta žalos tretiesiems asmenims, investavusiems į perdavimo tinklus ir vėliau netekusiems galimybės jais pasinaudoti.
30. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad byloje nagrinėjami klausimai, susiję tiek su atitinkamos perdavimo tinklo linijos pralaidumo stoka visos ieškovės pageidaujamos galios elektros gamybos įrenginiams prijungti, tiek su galimybe šiuo metu esančius laisvus tinklo pralaidumus skirti subjektams, kuriems anksčiau buvo atsisakyta juos skirti, taip pat su teisinio reguliavimo pasikeitimų galima įtaka tinklo pralaidumų skaičiavimui.
31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo pateikusi prašymą dėl išankstinių prijungimo sąlygų 180 MW galiai, atsakovė atsisakė tenkinti šį prašymą argumentuodama tuo, kad laisvas pralaidumas yra 120 MW, todėl atitinkamai ieškovė 2022 m. spalio 27 d. pateikė analogišką prašymą, tik šį kartą dėl 120 MW galingumo įrenginiams prijungti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, turėdama pagrįstų abejonių, kad net ir pirminio prašymo metu atsakovė turėjo pakankamą laisvo perdavimo tinklo pralaidumą, ieškinyje, be kita ko, teismo prašė iš atsakovės išreikalauti duomenis apie prieinamą elektros perdavimo tinklo pralaidumą ginčo vietose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti: „Elektros perdavimo tinklo pralaidumų skaičiavimus, kurių pagrindu priimti LITGRID AB sprendimai pagal Žvirblonių žalioji energija, UAB 2022-09-13 ir 2022-10-27 prašymus, o taip pat informaciją apie dabar prieinamą elektros perdavimo tinklo pralaidumą tose vietose, kuriose Žvirblonių žalioji energija, UAB teikė prašymus išduoti išankstines prijungimo sąlygas (prie 330 kV oro linijos, atšaka Telšiai, arba 330 kV Telšių transformatorinės pastotės)”. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų byloje pateikusi detalius laisvų perdavimo tinklo pralaidumų skaičiavimus, taip pat atsakovė nepateikė jų ir su atskiruoju skundu. Teismo vertinimu, pagrįstų abejonių dėl tinklo pralaidumų stokos kelia ir tai, kad atsakovė atskirajame skunde nurodo su kitais asmenimis sudarytus ketinimų protokolus laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., kurių duomenimis elektros gamybos įrenginių prijungimo galia iš viso sudaro 611,60 MW, kai tuo tarpu atsakovė nurodo, kad pralaidumas sudarė 510 MW. Šiame kontekste pritartina trečiojo asmens UAB „Telšių vėjo parkas“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą išsakytai pozicijai, kad nesant duomenų, patvirtinančių, jog nebuvo/nėra laisvų pralaidumų oro linijos atšakoje Telšiai (LN 457), kurie galėjo būti suteikti ieškovei, kyla grėsmė, kad šie pralaidumai bus paskirstyti kitiems subjektams.
32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad skundžiama nutartimi neribotam laikui apribojama galimybė rezervuoti net beveik pusę visų esamų atitinkamos linijos pralaidumų, tokiu būdu užkertant kelią kitiems rinkoms dalyviams gauti pralaidumų rezervacijas ir pradėti vystyti projektus. Šiuo atveju pritartina ieškovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad atsakovei rezervavus prijungimo galią tretiesiems asmenims ir tęsiant tolimesnes trečiųjų asmenų elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo aptariamose elektros energijos perdavimo tinklų zonose procedūras, ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį būtų apsunkintas ar nebeįmanomas, be to, atsakovei išdavus išankstines prisijungimo sąlygas dėl prisijungimo prie tinklo, tretieji asmenys gali įgyti nepagrįstų lūkesčių ir tikėtinai galėtų patirti neproporcingą žalą, didesnę nei laikinąsias apsaugos priemones pritaikius. Kadangi trečiųjų asmenų nuostolius tektų atlyginti atsakovei (dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ketinimų protokolus sudarant ne su ieškove, o su trečiaisiais asmenimis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis mažinami trečiųjų asmenų, o tuo pačiu ir atsakovės nuostoliai. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė iš esmės prarastų turimą (ginčijamą) pirmumo teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamintojo prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų.
33. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje apibrėžė savo reikalavimą nurodant, kad prašo įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei išankstines prijungimo sąlygas įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo pagal ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą. Taip pat, ieškovė ieškinyje nurodė bei pateikė tai patvirtinančius duomenis, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymu atsakovės prašė išduoti išankstines prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas 180 MW galiai. Taigi, ieškinio tenkinimo atveju, atsakovei neįrodžius, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymo pateikimo metu nebuvo laisvo pralaidumo 180 MW galios, ieškovei turėtų būti suteikiamos išankstinės prijungimo sąlygos 180 MW galiai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikė tik tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo būtinos užtikrinti galimai pažeistas ieškovės teises ir interesus.
34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atsakovės (apeliantės) akcinės bendrovės „LITGRID“ atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.