- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2-626-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00042-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Agroservisas LT“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Raseinių rajono Žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios Raseinių rajono Žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agroservisas LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi Raseinių rajono žemės ūkio bendrovė „Džeirana“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Divingas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Agroservisas LT“ (toliau – ir atsakovė) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Agroservisas LT“ priklausančias 2 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „DIG Baltieji rūmai“ akcijų, uždraudžiant disponuoti šiomis akcijomis.
2. Ieškinyje paaiškino, kad 2004 m. birželio 8 d. ieškovė įsteigė atsakovę, o 2008 m. balandžio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė steigimo sutartį (toliau – Steigimo sutartis), kurios pagrindu įsteigė UAB „DIG Baltieji rūmai“, suformuodamos 5 933 000,00 Lt dydžio įstatinį kapitalą ir išleisdamos 5 933 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominalioji vertė – 1 000 Lt. Pagal Steigimo sutartį ieškovė įsigijo 75 proc. UAB „DIG Baltieji rūmai“ vardinių 1 000 Lt nominalios vertės akcijų, įsipareigodama sumokėti už akcijas 4 450 000 Lt, iš dalies akcijas apmokant nepiniginiu įnašu. Likusias 25 proc. UAB „DIG Baltieji rūmai“ vardinių 1 000 Lt nominalios vertės akcijų, įsipareigodama sumokėti už akcijas 1 483 000 Lt, įsigijo atsakovė. Ieškovė, vykdydama Steigimo sutartį, UAB „DIG Baltieji rūmai“ perdavė 4 000 000 Lt vertės turtą, tačiau perduotas turtas buvo užskaitytas tik 3 330 000 Lt sumai.
3. 2011 m. kovo 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Ginčijama sutartis), kuria ieškovė dalį jai priklausančių UAB „DIG Baltieji rūmai“ akcijų – 2 400 vnt. pardavė atsakovei už jų nominalią vertę, t. y. po 1 000 Lt už vieną akciją, iš viso 2 400 000 Lt (695 088,04 Eur), mokėjimo terminą atidedant iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2014 m. kovo 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo nustatė, kad atsakovė 2 400 000 Lt skolą už ginčo akcijas sumokės atsakovės išrašytu paprastuoju vekseliu 2 400 000 Lt sumai, kuriuo atsakovė įsipareigojo 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovei 2 400 000 Lt (695 088,04 Eur). Tokiu būdu atsakovės skola už akcijas pagal ginčijamą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo pakeista kita atsakovės prievole pagal vekselį, kurio apmokėjimo terminas sueis tik 2021 m gruodžio 31 d.. Sudarant 2014 m. kovo 5 d. susitarimą, ieškovė jokių piniginių lėšų iš atsakovės negavo.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, tai, kad ginčo akcijos perleistos už mažesnę nei rinkos vertę, taip pat tai, kad akcijų apmokėjimo terminas neatlygintinai atidėtas 10 metų laikotarpiui, o ieškovės nemokumo administratorė neturi duomenų, kad už akcijas būtų atsiskaityta, pagrindžia, kad ginčijamas sandoris prieštaravo ieškovės veiklos tikslams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnis).
5. Ieškovė nurodė, kad jos ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o būsimo teismo sprendimo užtikrinimui turi būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (liet. esamos padėties išsaugojimą) – atsakovei priklausančių 2 400 vnt. UAB „DIG Baltieji rūmai“ akcijų areštas, uždraudžiant atsakovei disponuoti šiomis akcijomis. Pažymėjo, kad byloje yra prašoma taikyti restituciją ir grąžinti ginčo akcijas ieškovei, o atsakovei perleidus akcijas, nebūtų galima įvykdyti restitucijos natūra.
6. Be to, ieškovės vertinimu, yra pagrindas konstatuoti ir atsakovės nesąžiningumą, nes ginčijama 2011 m. kovo 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei už parduotas akcijas neatlygintinai (nemokant palūkanų) buvo atidėtas 2 400 000 Lt (695 088,04 Eur) mokėjimas daugiau kaip dešimties metų terminui. Toks susitarimas jau pats savaime sudaro pagrindą atsakovę vertinti kaip nesąžiningą sandorio šalį, kuri, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, gali imtis nesąžiningų veiksmų perleisti ginčo akcijas ir apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
7. Ieškovė pažymėjo, kad taikius turto areštą, atsakovė ir toliau galės valdyti šias akcijas, tik jų negalės perleisti ar kaip kitaip suvaržyti nuosavybės teisių į šį turtą, todėl prašomas taikyti turto areštas ne tik užtikrins sprendimo įvykdymą, bet ir atitiks proporcingumo principą ir nevaržys atsakovės teisių daugiau nei yra būtina teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
9. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu bei jo priedais, nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovės bankrutavusios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, taigi egzistuoja pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (preliminarus ieškinio pagrįstumas).
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovei nepateikus jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teismas ieškovės argumentus įvertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus ir neįrodytus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė bankrutavusi Raseinių rajono Žemės ūkio bendrovė „Džeirana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašė taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias ginčo šalių status quo. Jeigu byloje nebus taikytos laikinosios apsaugos priemones ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė perleis akcijas būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus galimas.
12.2. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką taikant prevencines laikinąsias apsaugos priemones grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovo nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti ginčijamais sandoriais perleistą turtą – nekilnojamąjį turtą ir akcijas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose, kuriuose reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas (dėl skolos, dėl nuostolių atlyginimo ir kt.).
12.3. Kita vertus, byloje ginčijamas sandoris yra sudarytas tarp susijusių asmenų, o prašomos areštuoti akcijos parduotos už mažesnę nei rinkos vertę, todėl byloje yra pagrindas taikyti CK 6.67 straipsnio 4 ir 7 punktuose nustatytas atsakovės nesąžiningumo prezumpcijas.
12.4. Ginčas byloje vyksta dėl itin didelės akcijų vertės, kas taip pat didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
12.5. Prašomas taikyti akcijų areštas užtikrins teismo sprendimo įvykdymą, atitiks proporcingumo principą ir nevaržys atsakovės teisių daugiau nei yra būtina teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Agroservisas LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grindė tariamu atsakovės nesąžiningumu, tačiau ieškovės argumentą, kad pagal ginčijamą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei buvo atidėtas mokėjimas dešimties metų terminui, teismas tinkamai įvertino kaip deklaratyvų, nepagrįstą ir neįrodytą.
14.2. Ieškovė nutyli, kad atsakovė už visas ginčo akcijas atsiskaitė dar 2014 m. rugpjūčio 1 d.
14.3. Atsakovė gavusi šį ieškinį ir žinodama apie prasidėjusį procesą neperleido, neįkeitė ir niekaip neapribojo jos valdomų prašomų areštuoti akcijų, kas rodo, kad atsakovės procesinis elgesys visiškai atitinka sąžiningumo principus, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir nepasidarys negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos esmės
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
18. Atliekamas prima facie (liet. preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
19. Turtinio pobūdžio ginčuose (dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir kt.) laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą. Tokiose bylose laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti ne patį ginčo objektą, tačiau turtą iš kurio ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju būtų tenkinamas ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimas. Kita vertus, bylose, kuriose yra ginčijama nuosavybės teisė, Lietuvos apeliacinis teismas pripažįsta galimybę taikyti tam tikrus apribojimus disponavimui ginčo objektu, siekiant užtikrinti status quo (esamos) situacijos nepasikeitimą iki ginčo teisme išnagrinėjimo pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek tais atvejais, kai yra pareiškiamas turtinis reikalavimas, tiek tais atvejais, kai kyla ginčas dėl nuosavybės teisės, būtina pagrįsti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, t. y. tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinus ieškovo reikalavimą, tikėtina, vėliau nebus įmanoma įvykdyti ieškovui palankaus teismo sprendimo.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas – nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje proceso stadijoje daryti išvadą, kad pareikšti reikalavimai negalės būti patenkinti. Kadangi ši pirmosios instancijos teismo išvada atskirajame skunde neginčijama, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.
21. Kita vertus, atskirajame skunde akcentuojama, kad ieškovė, prašydama taikyti ginčo akcijų areštą, siekia išsaugoti status quo, taip užtikrinant būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bylose dėl nuosavybės teisės ir nereikalaujama pagrįsti atsakovo nesąžiningumo, tačiau teismas turi įsitikinti, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
22. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei pareiškus ieškinį atsakovė būtų perleidusi ginčo akcijas ar kitaip jas apsunkinusi, be to, nors ieškovė ir nurodė, kad ginčijamu sandoriu akcijos atsakovei buvo perleistos už mažesnę nei rinkos vertę, tačiau šis argumentas šioje bylos stadijoje nėra išplėtotas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip deklaratyvus. Ieškovės argumentas, kad pagal ginčijamą sandorį atsakovė nėra atsiskaičiusi, kas, ieškovės teigimu, rodo atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje taip pat atmestinas, nes, kaip matyti iš su atsiliepimu į ieškinį pateiktų duomenų, atsakovė yra pervedusi 3 573 996 Lt ieškovei už akcijas bei prekes. Tokios aplinkybės kaip apmokėjimo už akcijas atidėjimas, taip pat tai, kad sprendimus dėl ginčijamo sandorio sudarymo priėmė susiję asmenys, yra pakankamai įprasta verslo praktika tarp susijusių juridinių asmenų, ir savaime neįrodo grėsmės ginčo objektui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje esančių faktinių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei dėl kilusios grėsmės būsimam teismo sprendimui.
23. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Ieškovei išaiškintina, kad CPK nedraudžia paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms šaliai kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.