Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1078-854/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: e2A-1078-854/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28236-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Čėsnienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Ieškovas: G. V.
Atsakovas: mažajai bendrijai „Jubavita“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos

Civilinė byla Nr. e2A-1078-854/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28236-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.8.4.; 2.6.11.6.; 2.8.2.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Jubavita“ dėl nuostolių atlyginimo dėl netinkamo sutarties vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Jubavita“ 10 000 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas savo reikalavimą grindė šiais argumentais:

2.1. Tarp ieškovo ir atsakovės 2020 m. gruodžio 18 d buvo sudaryta preliminari statomo nekilnojamojo turto sutartis Nr. JBV-001, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti pagal projektą ir parduoti ieškovui nekilnojamąjį turtą – namą su daline apdaila. 2021 m. birželio mėnesį atvykus į statybvietę apžiūrėti statomo objekto, buvo pateikta informacija, kad nepavyks laiku baigti statybų ir kad nežymiai pasikeitė namo projektas – už garažo atsiranda nedidelis ūkinis priestatas. Pakeitimas nebuvo suderintas, todėl buvo kreiptąsi į tarpininkavusią brokerę. Pastaroji atsiuntė naujus brėžinius, kuriuose suprojektuotas 23 m ilgio ir 1,46 m pločio priestatas jungiantis du namus (vietoj stoginės). Vėliau paaiškėjo, kad projekto pakeitimai buvo suderinti dar 2021 m. balandžio mėnesį, nors ieškovas apie juos nebuvo informuotas ir neturėjo galimybių išreikšti savo valios.

2.2. Kadangi projektas neatitiko sutartojo, o pakeitimas nebuvo priimtinas, 2021 m. rugpjūčio 9 d. sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir ieškovui grąžintas jo sumokėtas avansas. Sutarties nutraukimo priežastis – statybų metu atsakovė vienašališkai, be ieškovo sutikimo, pakeitė projektą.

2.3. Nutraukiant sutartį atsakovės buvo prašoma grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Atsakovė avansą grąžino, tačiau baudą mokėti atsisakė, nurodydama, kad pagal sutartį tik atsakovė turi teisę į baudą.

2.4. Sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kuriai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, nes ją sudarant buvo tikimąsi, jog atsakovė pastatys namą, atitinkantį numatytą plane, o ieškovas jį nupirks.

2.5. Ieškovas visą laiką elgėsi sąžiningai ir įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovės elgesys buvo nesąžiningas, nes ji į sutartį įtraukė tik ją (atsakovę) saugančią sąlygą – bauda už sutarties nevykdymą taikytina tik ieškovui. Taigi, jei sutartis nebūtų vykdoma dėl ieškovo kaltės, atsakovė turėtų teisę į nuostolių atlyginimą, o esant jos pačios kaltei, ieškovui tokia teisė nesuteikta.

2.6. Sudarydamas sutartį, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jos nutraukimo dėl atsakovės kaltės atveju, jam bus atlyginti nuostoliai – sumokėta 7.3. punkte numatyta bauda. Atsakovės įsipareigojimas atlyginti nuostolius kėlė didesnį pasitikėjimą ja nei kitais pardavėjais, nes vienas iš svarbių turto pirkimo kriterijų buvo sąžiningas ir atsakingas statytojas/pardavėjas.

2.7. Nutraukiant sutartį paaiškėjo, kad atsakovė nesiekė veikti sąžiningai, todėl ieškovas patyrė nuostolius – padidėjo nekilnojamojo turto kaina. Esant pažeistai vartotojo ir verslininko interesų pusiausvyrai ieškovas patyrė turtinius nuostolius, todėl iš atsakovės turi būti priteista 10 000 Eur nuostoliai (bauda) dėl netinkamo sutarties vykdymo.

3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo G. V. ieškinį atsakovei MB „Jubavita“ dėl nuostolių atlyginimo atmetė; priteisė iš ieškovo valstybei 15,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. gruodžio 18 d. sudarė preliminariąją sutartį Nr. JBV-001 dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria atsakovė įsipareigojo sutartyje aptartomis sąlygomis ir terminais sudarytos atskiros rašytinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoti ir perduoti ieškovo nuosavybėn, o pastarasis įsipareigojo nupirkti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypo dalimi, Nr. 2, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. liepos 30 d. atlikti namo statybos darbus (priedas Nr. 2) ir namą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankišką nekilnojamojo turto objektą (sutarties 1.2 punktas).

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 8 d. pretenzija atsakovei ieškovas pranešė, kad nutraukia preliminarią sutartį, nes nesuderinus su juo (ieškovu) buvo pakeistas namo projektas, kuris netenkina, todėl atsakovė turi grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Atsakovė 2021 m. liepos 30 d. atsakyme nurodė, kad pirminis projektas buvo patvirtintas, galimai dėl jį derinusių specialistų neatidumo ar aplaidumo, o vėliau pakoreguotas ne dėl statytojo kaltės, o todėl, kad neatitinka nustatytų techninių statybos normų reikalavimų. Be to, nurodė, kad reikalaudamas nutraukti sutartį ir grąžinti avansą bei sumokėti baudą, ieškovas nenurodė teisinio pagrindo reikalauti sankcijų taikymo.

7. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 9 d. pranešime apie preliminarios sutarties nutraukimą nurodė, kad sutartį nutraukia nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės ir prašė per 5 dienas grąžinti avansą bei sumokėti 10 125 Eur baudą (sutarties 6.2 ir 7.2 punktai). 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakyme nurodė, kad 20 250 Eur avansas ieškovui yra grąžintas (2021 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymas), o reikalavimas dėl 10 125 Eur baudos sumokėjimo yra nepagrįstas, nes sutartyje nenumatyta pardavėjo atsakomybė dėl baudos sumokėjimo.

8. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas – fizinis asmuo, o pardavėjas – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi, sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties objektas – gyvenamasis namas su žemės sklypo dalimis, rodo, kad nurodytos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, bet su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.

9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; 3) terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 40 - šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai yra: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1 ir 2 dalys). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės (esamo ar būsimo daikto, turtinių teisų ir t. t.), tokios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis (CK 1.63 straipsnio 1 ir 6 dalys, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 1 dalis)

10. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikalavimą priteisti 10 000 Eur nuostolius (baudą) argumentuoja tuo, kad iš esmės yra pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ieškovo (vartotojo) nenaudai, kadangi šalių sudarytoje sutartyje bauda numatyta tik ieškovui, o ne atsakovei už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

11. Teismas pažymėjo, kad šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo tvarkos, t.y. jei pirkėjas ar pardavėjas be svarbių priežasčių nutraukia sutartį, privalo sumokėti baudą (sutarties 6.2 ir 6.6 punktai). Tačiau ieškovas šalių sudarytą sutartį nutraukė remdamasis 6.3 ir 6.4 punktais, numatančiais, kad tokiu atveju grąžinamas tik sumokėtas avansas. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, ieškovas taip pat jų nepateikė ir nenurodė, kad sutarties sudarymo metu jis neturėjo galimybės derėtis su atsakove dėl tam tikrų sutarties punktų. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas, kaip vidutiniškai apdairus žmogus, taip pat privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir racionaliai, buvo laisvas spręsti – ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti.

12. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad bylos aplinkybės nesudaro pagrindo sutarties sąlygas laikyti nesąžiningomis. Juolab, kad sudarydamas sutartį, ieškovui buvo suprantamos sutarties sąlygos ir jos jį tenkino. Aplinkybė, kad buvo pakeistas namo projektas, kuris iš anksto nebuvo derinamas su ieškovu, o pastarojo netenkino projekto pakeitimai, nedarė pagrindo pripažinti, kad atsakovė veikė nesąžiningai.

13. Nenustatęs ginčo sutarties sąlygų nesąžiningumo, ieškovui ginčo sutartį nutraukus sutarties 6.3 ir 6.4 punktų pagrindu, o atsakovei grąžinus ieškovo sumokėtą avansą (sutarties 7.4 punktas), teismas sprendė, kad atsakovė neturi ieškovui mokėti netesybų (baudos), todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Kadangi teismo patirtos 15,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą, jas valstybei teismas priteisė iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

15. Ieškovas G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, tačiau nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo sutarties sąlygas laikyti nesąžiningomis.

15.2. Teismas iš esmės neatliko nesąžiningų sąlygų kontrolės, neįvertino ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyros ir to, kad ieškovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

15.3. Ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nenurodė, kad turėjo galimybę derėtis dėl preliminarios sutarties sąlygų. Buvo renkamasis namo projektas, o ne derinamos preliminariosios sutarties sąlygos. Ieškovas skelbimuose rado statomo namo projektą, kuris tiko jo šeimai ir per tarpininką – nekilnojamojo turto brokerį, sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartis buvo iš anksto parengta, nurodant, kad tai yra standartinės sąlygos, o ieškovas sutartį pasirašė, t.y. dėl sutarties sąlygų ieškovas įtakos daryti negalėjo, sutartis buvo parengta verslininko (atsakovės).

15.4. Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai.

15.5. Sutartyje esančios sąlygos dėl sutarties nevykdymo pasekmių iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Vienas iš kriterijų, kodėl ieškovas rinkosi atsakovę, kaip nekilnojamojo turto statytoją, buvo baudos už įsipareigojimų nevykdymą mokėjimas. Ši nuostata ieškovui kėlė didesnį pasitikėjimą atsakove nei kitais nekilnojamojo turto statytojais. Nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės – vienašalio namo projekto pakeitimo, atsakovė nesivadovavo susitarimo pasirašymo metu aptartomis sąlygomis, vadovavosi pažodiniu sutarties aiškinimu ir nurodė, kad ieškovas dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės, neturi teisės į kompensaciją, nes tai nėra numatyta sutartimi.

15.6. Sutarties sąlyga, numatanti tik ieškovo atsakomybę dėl netinkamo sutarties vykdymo, laikytina nesąžininga.

15.7. Interesų pusiausvyros tarp šalių nebuvo, sutarties sąlygos akivaizdžiai labiau užtikrina atsakovės interesus ir iš esmės pažeidžia ieškovo interesus – atsakovė galėjo nesilaikyti sutarties sąlygų (ką ir padarė) ir dėl to nepatirti jokių pasekmių, tuo tarpu jei ieškovas, kuris sutarties sąlygas sąžiningai vykdė nuo sutarties pasirašymo dienos, būtų nevykdęs sutarties, atsakovė turėtų teisė į nuostolių atlyginimą. Šiuos teiginius patvirtina ir atsakovės elgesys sutarties vykdymo laikotarpiu – atsakovė savavališkai pakeitė namo projektą, pakeitimų su ieškovu nederino, nesilaikė sutartyje numatytų statybos terminų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl nuostolių (baudos) priteisimo dėl netinkamo preliminariosios sutarties vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

19. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo G. V. ir atsakovės MB „Jubavita“ 2020 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis Nr. JBV-001, pagal kurią pardavėja (atsakovė) įsipareigojo sutartyje aptartomis sąlygomis ir terminais sudarytos atskiros rašytinės notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduoti ir perduoti pirkėjo (ieškovo) nuosavybėn, o pirkėjas (ieškovas) įsipareigojo nupirkti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypo dalimi, Nr. 2, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas).

20. Ieškovas 2021 m. liepos 8 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad, atsižvelgiant į tai, kad buvo pakeistas statomo gyvenamojo namo projektas (nebuvo suderintas su ieškovu), kuris neatitinka ieškovo lūkesčių, jis nutraukia su atsakove 2020 m. gruodžio 18 d. sudarytą preliminarią sutartį, todėl ieškovui grąžintinas jo sumokėtas avansas ir turi būti kompensuojami ieškovo minimalūs nuostoliai, sumokant baudą.

21. Atsakovė 2021 m. liepos 30 d. rašte ieškovui nurodė, kad pirminis projektas buvo patvirtintas galimai dėl jį derinusių specialistų neatidumo ar aplaidumo, o vėliau pakoreguotas ne dėl statytojo kaltės, o todėl, kad neatitinka nustatytų techninių statybos normų reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškovas, reikalaudamas nutraukti sutartį, grąžinti avansą bei sumokėti baudą, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu reikalauja taikyti sankcijas.

22. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 9 d. pranešime apie preliminariosios sutarties nutraukimą, vadovaudamasis sutarties 6.3, 6.4, 7.2 punktais nurodė, kad sutartį su atsakove nutraukia nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės ir prašė per 5 dienas grąžinti avansą (sutarties 7.4 punktas) bei sumokėti 10 125 Eur baudą (sutarties 7.2 punktas). Nurodė, kad sutarties nutraukimas atsakovei yra ekonomiškai naudingas, kadangi dėl nekilnojamojo turto kainų rinkoje augimo, nutraukus sutartį, atsakovė namą pardavinėja 20 000 Eur didesne kaina nei buvo suderinta su ieškovu, tuo tarpu ieškovas dėl to patiria nuostolius, kadangi jis, pirkdamas kitą turtą, dėl kainų augimo turės už jį sumokėti daugiau negu būtų mokėjęs atsakovei.

23. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakyme nurodė, kad 20 250 Eur dydžio avansas ieškovui yra grąžintas 2021 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymais, o reikalavimas dėl 10 125 Eur baudos sumokėjimo yra nepagrįstas, nes sutartyje (6.2, 7.2 punktuose) nenumatyta pardavėjo atsakomybė dėl baudos sumokėjimo pirkėjui nutraukus sutartį.

24. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur nuostolius (baudą). Reikalavimą grindė tuo, kad sudarydamas sutartį jis pagrįstai tikėjosi, kad jos nutraukimo dėl atsakovės kaltės atveju, jam ne tik bus grąžintas sumokėtas avansas, tačiau ir atlyginti nuostoliai – sumokėta 7.3. punkte numatyta bauda. Kadangi šiuo atveju ieškovas sutartį nutraukė su atsakove dėl jos kaltės – buvo pakeistas statomo gyvenamojo namo projektas, ieškovo teigimu, sąlyga, numatanti, kad baudą dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo privalėtų mokėti tik ieškovas, o atsakovei tokia pareiga nenumatyta, yra nesąžininga ir pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ginčo sutarties, kurią pripažino vartojimo sutartimi, sąlygų nesąžiningumo, ieškovui sutartį nutraukus sutarties 6.3 ir 6.4 punktų pagrindu (juose nenumatytas baudos pirkėjui mokėjimas), o atsakovei grąžinus ieškovo sumokėtą avansą (sutarties 7.4 punktas), sprendė, kad atsakovė neturi ieškovui mokėti netesybų (baudos), todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

26. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad teismas iš esmės neatliko nesąžiningų sąlygų kontrolės, neįvertino ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyros ir to, kad ieškovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (jos buvo parengtos atsakovės), dėl ko nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, nutraukęs sutartį su atsakove dėl pastarosios kaltės, neturi teisės į baudos sumokėjimą. Pasak ieškovo, sutarties sąlyga, numatanti tik ieškovo atsakomybę dėl netinkamo sutarties vykdymo, laikytina nesąžininga ir iš esmės pažeidžia ieškovo interesus.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų

Dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu ir reikalavimo priteisti baudą (ne)pagrįstumo

28. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti ir bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, ir specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-823/2019). Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą. CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo. Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo.

30. Vertinant 2020 m. gruodžio 18 d. ieškovo ir atsakovės sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas, galima spręsti, kad ši sutartis iš esmės atitinka CK 6.401 straipsnyje numatytus preliminariosios nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutarties požymius, pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo iki 2021 m. liepos 30 d. atlikti namo statybos darbus ir įregistruoti namą, kaip savarankišką nekilnojamojo turto objektą Nekilnojamojo turto registre, o pirkėjas (ieškovas) sumokėti už jį kainą – 135 000 Eur, kuri gali būti tikslinama pagrindinės sutarties sudarymo metu (sutarties 1.2, 2.3 punktai).

31. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).

32. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 29 punktas). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 26 punktas).

33. Preliminariosios sutartys, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, gali būti priskirtos vartojimo sutarčių kategorijai, jei jos atitinka anksčiau nurodytus vartojimo sutarties požymius.

34. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus dėl būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties (CK 6.401 straipsnis) specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015).

35. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to, kad šalių 2020 m. gruodžio 18 d. sudaryta preliminarioji sutartis dėl būsimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kvalifikuotina vartojimo sutartimi (atitinka vartojimo sutarties požymius, nurodytus nutarties 32 punkte), kuriai, be kita ko, taikytinos ir vartotojų interesų teisinę apsaugą užtikrinančios teisės normos, nekilo (CK 6.228¹ straipsnio 1-3 dalys; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19, 24 punktai).

36. Vartotojo teisių apsauga užtikrinama taikant bendrąsias vartotojų teisių apsaugos normas, leidžiančias sutartį priskirti prie vartojimo sutarčių grupės apskritai ir sudarančias pagrindą taikyti bendrąsias vartotojų teisių apsaugos (gynimo) priemones ir specifines, tik atskiroms vartojimo sutarčių rūšims būdingas nuostatas bei specialius konkrečiai vartojimo sutarčių rūšiai būdingus silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

37. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 40 punktas).

38. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio (pagal pareigas) vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga akcentuojama ir jos turinys išsamiai atskleidžiamas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 24 punktas).

39. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

40. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t.y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės.

41. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

42. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t.y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas.

43. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 000 Eur baudą grindžia 2020 m. gruodžio 18 d. sudaryta preliminariąja sutartimi, t.y. baudos priteisimą sieja su šios sutarties sąlygų, numatančių sutarties nutraukimo teisines pasekmes, vertinimu nesąžiningumo aspektu. Sutarties nutraukimą įtvirtinančių sąlygų nesąžiningumą ieškovas motyvuoja tuo, kad pirkėjui (ieškovui) nutraukus sutartį dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės pardavėjai nenumatyta pareiga mokėti pirkėjui baudą, lygią pusės avanso dydžiui, tuo tarpu, jeigu pardavėja (atsakovė) būtų nutraukusi sutartį dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, tokią baudą pirkėjas (ieškovas) pardavėjai (atsakovei) būtų turėjęs sumokėti.

44. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 18 d. šalių sudarytą preliminarią sutartį nutraukė pirkėjas (ieškovas), vadovaudamasis sutarties 6.3, 6.4 punktais dėl to, kad be jo pritarimo buvo pakeistas statomo gyvenamojo namo projektas, kuris ieškovui buvo nepriimtinas. Kadangi sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovo teigimu, jam turėjo būti grąžintas ne tik jos atsakovei sumokėtas avansas (ginčo dėl to, kad avansas ieškovui buvo grąžintas nėra ir dėl to reikalavimas šioje byloje nėra reiškiamas), tačiau ir sumokėta 7.3. punkte numatyta bauda.

45. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo baudą pagrįstumas, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir ieškovo nurodytą ieškinio faktinį pagrindą, vertintinas analizuojant ginčui aktualių 2020 m. gruodžio 18 d. preliminariosios sutarties nuostatų, numatančių sutarties nutraukimą ir dėl to kylančias teisines pasekmes, atitiktį nesąžiningumo kriterijams.

46. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019). Netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Bauda yra netesybų rūšis ir jos dydis kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius, kurių dydžio įrodinėti nereikia.

48. Šalių sudarytos preliminarios sutarties 6 dalies 6-1–6.7 punktuose numatyti sutarties nutraukimo pagrindai, tvarka, o 7 dalies 7.1–7.4 punktuose įtvirtinta šalių atsakomybė už sutarties nutraukimą. Nagrinėjamu atveju šiam ginčui aktualūs sutarties 6.3, 6.4, 6.6, 7.3 punktai, kuriais ieškovas remiasi, įrodinėdamas sutarties sąlygų nesąžiningumą.

49. Sutarties 6.3 punkte įtvirtinta, kad pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei namas neatitinka preliminariosios sutarties sudarymo metu pateikto statybos projekto ir medžiagiškumo, nurodyto priede Nr. 2, o nukrypimai nėra suderinti su pirkėju. Tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja grąžinti pirkėjo sumokėtą avansą.

50. Pagal sutarties 6.4 punktą pirkėjas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei dėl pardavėjo kaltės iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. nėra sudaroma pagrindinė sutartis. Tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja grąžinti pirkėjo sumokėtą avansą.

51. Sutarties 7.3 punkte numatyta, kad jei pardavėjas nutraukia sutartį 6.6 punkte nustatyta tvarka, pardavėjas įsipareigoja pirkėjui sumokėti pusės avanso dydžio baudą.

52. Pagal sutarties 6.6 punktą pardavėjas turi teisę be svarbios priežasties nutraukti sutartį. Tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja grąžinti pirkėjo sumokėtą avansą ir sumokėti sutarties 7.3 punkte nustatytą baudą.

53. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo (ab initio), o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6. 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

55. Atsižvelgiant į ieškovo reiškiamą reikalavimą ir nurodomą ieškinio faktinį pagrindą, šalių sudarytos 2020 m. gruodžio 18 d. preliminariosios sutarties nuostatas, kuriomis vadovaudamasis ieškovas nutraukė su atsakove sudarytą sutartį (6.3, 6.4 punktai), matyti, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia, jog sutarties nuostatos, numatančios pirkėjo (ieškovo) teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės, būtų pripažintos nesąžiningomis dėl to, jog jose nenumatyta pardavėjos atsakomybė – baudos sumokėjimas pirkėjui. Ieškovas siekia, kad į sutarties nuostatas būtų įtraukta sąlyga, numatanti pardavėjai (atsakovei) pareigą sumokėti pirkėjui (ieškovui) baudą, jeigu sutartis nutraukiama dėl pardavėjos kaltės, ir tokiu būdu šioje byloje patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur dydžio baudą.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra prašoma taikyti sutartyje įtvirtintą sąlygą, numatančią baudos mokėjimą, kurią teismas ex officio turėtų vertinti nesąžiningumo aspektu. Šiuo atveju ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės baudą pagal sutarties nuostatas, aiškiai numatančias jam tokią teisę, t.y. kai sutartį nutraukia pardavėjas (6.6 punktas), taip pat byloje nėra reiškiamas ir priešinis reikalavimas, kuriuo atsakovė prašytų priteisti iš ieškovo baudą pagal bet kurią iš sąlygų, numatančių jai tokią teisę (sutarties 6.2 punktas (pirkėjas sutartį nutraukia nenurodęs priežasčių), 6.5 punktas (pirkėjas vengia sudaryti pagrindinę sutartį), dėl ko ieškovui atsikertant ir/ar teismui ex officio tokiu atveju kiltų pareiga vertinti šių esamų sąlygų sąžiningumą. Šiuo atveju ieškovas, kuriam sutarties 6.3, 6.4 punktuose nenumatyta teisė reikalauti baudos iš pardavėjo, iš esmės prašo šias sąlygas papildyti, numatant, kad pirkėjui (ieškovui) dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės nutraukus sutartį, pardavėja privalėtų mokėti pirkėjui pusės avanso dydžio baudą.

57. Kaip jau buvo minėta, sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis Direktyvą 93/13/EEB. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45–46 punktus ir juose nurodytą ESTT praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą ESTT praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.

58. ESTT, pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, išaiškino, kad iš Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio. Iš tiesų ši sutartis iš esmės turi išlikti be jokio kito pakeitimo nei atsirandantieji dėl nesąžiningų sąlygų panaikinimo, kiek pagal vidaus teisės normas toks sutarties tęstinumas yra teisiškai įmanomas (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje BancoEspanol de Crédito SA prieš JoaquinCalderónCamino, C-618/10, 65 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas).

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju siekia ne pripažinti šalių sudarytos sutarties sąlygas nesąžiningomis, ko pasekmė būtų šių konkrečių nesąžiningų sąlygų netaikymas, tačiau siekia kitų teisinių padarinių – sukurti jo atžvilgiu naują sąlygą, numatančią jam teisę reikalauti baudos iš atsakovės sutarties dėl atsakovės kaltės nutraukimo atveju, t. y. iš esmės ieškovas siekia pakeisti sutarties turinį, toks ieškovo reikalavimas pagal pareiktą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą savo esme yra ydingas, todėl negali būti tenkinamas ir įgyvendinamas.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teisinė situacija nėra galima, kadangi ji ne tik neatitinka teismo atliekamos nesąžiningų sutarties sąlygų kontrolės esmės, tikslų, tačiau taip pat paneigia ir sutarčių laisvės principą – šalių teisę pačioms susitarti dėl sutarties turinio (sutartį sudarančių sąlygų). Šiuo atveju teismas, įgyvendindamas jam įstatymo numatytą teisę ir tuo pačiu pareigą ginti silpnesniosios šalies – vartotojo, interesus turi teisę pripažinti nesąžiningomis tik jau egzistuojančias (sutartyje įtvirtintas) sutarties sąlygas, kuriomis konkrečiu ginčo atveju šalis remiasi, ir jos netaikyti, tačiau teismui įstatyme nėra numatyta teisė įsikišti į šalių tarpusavio sutartinius santykius, pakeisti šalių valią ir sukurti sąlygas, kurias viena iš šalių vertintų kaip sąžiningas jos atžvilgiu, nepriklausomai nuo to prašančios šalies statuso (šalis yra vartotojas ar ne). Tokią išvadą pagrindžia tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai bei anksčiau nurodyta teismų praktika.

61. Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė dėl to, kad nenustatė, jog sutarties 6.3., 6.4 punktuose būtų įtvirtintos nesąžiningos sąlygos, kad ieškovas neturėjo galimybės derėtis su atsakove dėl tam tikrų sutarties punktų, t. y. iš esmės teismas vertino sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu, neatsižvelgdamas į ieškiniu siekiamus teisinius padarinius, t. y. kad ieškovas siekia ne pripažinti sąlygą, kuria byloje būtų remiamasi, nesąžininga ir jos netaikyti, tačiau sukurti jo atžvilgiu naują sąžiningą sąlygą, tačiau nepaisant to iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl baudos priteisimo kaip nepagrįstą.

62. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis), pasirinkdami bet kurį CK 1.38 straipsnyje nurodomą civilinių teisių gynimo būdą. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas.

63. Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginti pažeistas teises. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

64. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

65. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės baudą, motyvuodamas tuo, kad sutarties sąlygos, sutarties nutraukimo atveju numatančios tik pirkėjo pareigą sumokėti baudą pardavėjai, o ne atvirkščiai, yra nesąžiningos. Teigė, kad sutarties 7.3 punkte numatyta bauda, kurią pirkėjas (ieškovas) mokėtų pardavėjai (atsakovei), jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis būtų nutraukta, turi būti mokama ir tuo atveju, kai sutartį nutraukia pirkėjas esant pardavėjos kaltei. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė nesąžiningomis sutarties sąlygomis ir siekė, kad į preliminariąją sutartį (6.3, 6.4 punktus) būtų įtrauktos ir sąlygos, numatančios jo teisę reikalauti baudos iš pardavėjos. Taigi, ieškovas pagal pareikštą reikalavimą (ieškinio dalyką) ir nurodytą ieškinio faktinį pagrindą aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas – ieškovas prašė priteisti iš atsakovės baudą (netesybas) – minimalius nuostolius, kurių dydžio įrodinėti nereikia. Šiuo atveju išnagrinėjus bylą pagal nurodytus ieškinio elementus ir atmetus ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, konstatuotina, kad byla išnagrinėta neperžengiant jos nagrinėjimo ribų.

66. Pažymėtina tai, kad nors ieškovas ir nurodo, kad jis dėl atsakovės kaltės patyrė nuostolius dėl to, kad nekilnojamojo turto kainos išaugo, todėl ieškovas gyvenamąją namą turės įsigyti didesne kaina negu būtų jį įsigijęs iš atsakovės, tačiau šioje byloje ieškovas neprašė priteisti iš atsakovės dėl to patirtus nuostolius, neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių), kaltę), o rėmėsi išimtinai nesąžiningų sąlygų netaikymu (sąžiningų sąlygų sukūrimu), prašydamas priteisti netesybas (baudą). Todėl, įvertinus tai, kad pats ieškovas renkasi savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą, o teismo aktyvus vaidmuo, nepriklausomai nuo to, kad ieškinį pareiškė vartotojas, negali pasireikšti tuo, jog teismas savo iniciatyva keistų ieškinio pagrindą, darytina išvada, kad ieškovui neįrodžius esant susitarimui, kuris jam šiuo konkrečiu atveju suteiktų teisę reikalauti iš atsakovės baudos (sutarties nutraukimo atveju), šioje byloje ieškovo pareikštas konkretus reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur baudą ieškinyje nurodytu pagrindu atmestas pagrįstai. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia daryti priešingos išvados.

Dėl bylos baigties

67. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai taikė ir aiškino ginčui išspręsti aktualias materialinės teisės normas, tačiau iš esmės byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, taigi ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo šioje nutartyje nepasisako.

70. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko