Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-165-458/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-03-02Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-04-22Marijampolės apylinkės teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-04-22Marijampolės apylinkės teismas
  4. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-07-04Marijampolės apylinkės teismas
  5. T-180-385/2016Nutartis · 2016-12-21Tauragės apylinkės teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2017-03-13Kauno apygardos teismas
  7. T-25-384/2017Nutartis · 2017-04-25Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-16Klaipėdos apygardos teismas
  9. KasacijaNutartis · 2017-11-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  10. T-149-760/2017Nutartis · 2017-11-29Tauragės apylinkės teismas
  11. T-662-563/2017Nutartis · 2017-12-04Klaipėdos apylinkės teismas
  12. T-19-760/2018Nutartis · 2018-01-08Tauragės apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-02Klaipėdos apygardos teismas
  14. ApeliacijaNutartis · 2018-05-14Kauno apygardos teismas
  15. T-411-384/2018Nutartis · 2018-06-20Marijampolės apylinkės teismas
  16. T-403-384/2018Nutartis · 2018-06-20Marijampolės apylinkės teismas
  17. T-431-384/2018Nutartis · 2018-07-03Marijampolės apylinkės teismas
  18. T-553-523/2018Nutartis · 2018-08-29Marijampolės apylinkės teismas
  19. T-2251-336/2018Nutartis · 2018-10-15Kauno apylinkės teismas
  20. KasacijaNutartis · 2019-01-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  21. T-235-564/2019Nutartis · 2019-04-30Marijampolės apylinkės teismas
  22. T-591-384/2022Nutartis · 2022-10-07Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
1S-165-458/2017
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00272-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arvydas Daugėla
Nuteistasis
R. K.
Bylos Nr. 1S-165-458/2017
Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00272-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.; 2.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 9 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo ir nebendrauti su G. P., S. T., V. V., T. B., D. Š., D. T., L. D., M. L., R. A. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką R. K. įskaitytas sulaikymo laikotarpis ir kardomasis kalinimas nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. birželio 4 d. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį, tačiau nuosprendžio dalis dėl R. K. paskirtos bausmės liko nepakeista. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 13 d.

2017 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono apylinkės teisme gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl probacijos sąlygų nuteistajam R. K. pakeitimo. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius (toliau – Probacijos skyrius) teikimu prašė probuojamajam R. K. pakeisti probacijos sąlygas, vietoj pareigos neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo paskirti pareigą – dvylika mėnesių dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Probacijos skyriaus atstovė prašė teikimą tenkinti, kadangi probuojamasis R. K. yra priešiškai nusiteikęs prieš Probacijos skyriaus taikomas resocializacijos priemones ir kategoriškai atsisako bendradarbiauti, aiškina, kad neturi problemų ir keistis nenori. Probacijos skyriaus atstovė mano, jog R. K. toliau darys nusikaltimus. Nors pagal OASYS metodiką buvo nustatyta, kad probuojamasis priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, tačiau išryškėjo probleminės sritys „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi R. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – pakeistas į pareigą dvylika mėnesių dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. skunde prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus.

Skunde nurodoma, jog Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas R. K. pakeitė ne sąlygas, bet kartu su bausme jam paskirtus, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus įpareigojimus, kurių R. K. nurodo niekada nepažeidęs. Be to, teismas paskirtą įpareigojimą pakeitė, neatsižvelgdamas į tai, kad Probacijos skyrius reikalauja bendradarbiauti tiek, kad būtų pažeidžiama R. K. konstitucinė teisė, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, t. y. „neduoti parodymų prieš save“.

Šalies argumentai

R. K. skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybių probacijos skyriaus pareigūnai neteisėtai reikalauja jo prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas, bei duoti paaiškinimus: kaip nusikaltimas buvo padarytas, kokios nusikaltimo padarymo aplinkybės, kas sąlygojo šio nusikaltimo padarymą, taip pat kalbėti apie asmenis, kurie buvo kartu nuteisti, koks jų vaidmuo, kiek jų įtaka turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui ir pan. Apie šias aplinkybes reikalaujama kalbėti su psichologu, taip pat reikalaujama teikti šiuos duomenis raštu.

R. K. atsisakius kalbėti apie padarytą nusikaltimą, Probacijos skyrius kreipėsi su teikimu į teismą, pažeisdamas Probacijos įstatyme nurodytus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį. R. K. nurodo, jog kategoriškai atsisakė kalbėti apie nusikaltimą dėl kelių priežasčių: 1) baudžiamasis procesas dar nėra baigtas, kadangi jo gynėjas yra padavęs kasacinį skundą šioje byloje, skundas yra priimtas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o juo prašoma išteisinti R. K. arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) R. K. šioje baudžiamojoje byloje neprisipažino ir neprisipažįsta esąs kaltas, todėl, jo nuomone, reikalauti, kad jis prisipažintų, net ir esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, nėra teisinio pagrindo; 3) BPK XI dalis nustato baudžiamosios bylos atnaujinimo galimybes, todėl R. K. paaiškinimai apie bylos aplinkybes gali sudaryti pagrindą išvadoms, kurių pagrindu gali būti atnaujintas baudžiamasis procesas.

Šalies argumentai

Skunde R. K. nurodo, jog, nesant jokių teismo paskirtų įpareigojimų, numatytų BK 75 straipsnyje, pažeidimų, nėra jokio teisinio pagrindo juos keisti. Pažymima, kad įpareigojime dalyvauti elgesį keičiančiose programose jau yra užprogramuotas pažeidimas, kadangi probacijos pareigūnai pareiškė, jog jie vis tiek privers nuteistąjį kalbėti apie bylos aplinkybes. Tauragės rajono apylinkės teismas nutartyje iš esmės atkartojo Probacijos skyriaus teikime nurodytus motyvus, kad „probuojamasis priešiškai nusiteikęs prieš taikomas resocializacijos priemones ir kategoriškai atsisako bendradarbiauti bei keisti savo elgesį, gyvenimo stilių ar draugus“, nors tai yra netiesa.

R. K. atkreipia dėmesį, jog tiek pareigūnams, tiek teismui yra nurodęs, kad sutinka kalbėtis apie šeimą, darbą, gyvenimiškas aplinkybes, draugus, teisės klausimus, tačiau apie bylos aplinkybes jis nekalbės ir informacijos neteiks. Nuteistasis nurodo turintis nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, teisėtas pajamas, šeimą, pažeidimų nedaro, todėl, jo nuomone, resocializacija yra vykdoma tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistajam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 9 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo ir nebendrauti su G. P., S. T., V. V., T. B., D. Š., D. T., L. D., M. L., R. A. Pažymėtina, jog R. K. su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis 2017 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje buvo supažindintas pasirašytinai (asmens bylos l. 76).

Apygardos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino Probacijos skyriaus pateiktus duomenis, nuteistajam R. K. paskirta bausme ir vykdoma probacija siekiamus tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl padarė neteisingą išvadą, kad yra pagrindas pakeisti nuteistajam R. K. probacijos sąlygas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Taigi pagal šį teisinį reglamentavimą Probacijos skyrius, nustatęs, kad paskyrus kitus įpareigojimus būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

Kaip matyti iš Probacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. teikimo, Probacijos skyrius kreipėsi su teikimu į Tauragės rajono apylinkės teismą, siūlydamas probuojamajam R. K. pakeisti probacijos sąlygas – teismo paskirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pakeisti kita pareiga – 12 mėnesių dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Šį savo prašymą Probacijos skyrius grindė tuo, kad probuojamasis R. K. yra priešiškai nusiteikęs prieš Probacijos skyriaus taikomas resocializacijos priemones ir kategoriškai atsisako bendradarbiauti, aiškina, kad neturi problemų ir keistis nenori. Probacijos skyriaus atstovė mano, jog R. K. toliau darys nusikaltimus. Nors pagal OASYS metodiką buvo nustatyta, kad probuojamasis priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, tačiau išryškėjo probleminės sritys – „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas Probacijos skyriaus teikimą patenkino. Šį savo sprendimą Tauragės rajono apylinkės teismas motyvavo tuo, kad pagal pateiktus duomenis probuojamasis R. K. yra teistas aštuonis kartus. Pagal keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASYS metodiką, R. K. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, vertinimo rezultatas – 73 balai iš 168 galimų. Išryškėjo probleminės sritys: „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“. Probuojamasis priešiškai nusiteikęs prieš taikomas resocializacijos priemones ir kategoriškai atsisako bendradarbiauti bei keisti savo elgesį, gyvenimo stilių ar draugus. Laikosi nuostatų, kad jo elgesys ir mąstymas nesikeis, nes jis nenori nieko keisti. Teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka dalyvauti elgesį keičiančiose programose, kadangi yra nekaltas ir su psichologe apie bylas kalbėti nenori. Nuo 2017 m. birželio 19 d. R. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti teismo paskirtą įpareigojimą kitu – 12 mėnesių dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Apygardos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.

Kaip minėta, Probacijos skyrius gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nustatęs, kad paskyrus kitus įpareigojimus, būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Šiuo atveju Probacijos skyrius, siūlydamas probuojamajam R. K. pakeisti probacijos sąlygas, šį savo prašymą iš esmės grindė tuo, kad R. K. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, yra teistas aštuonis kartus, priešiškai nusiteikęs prieš Probacijos skyriaus taikomas resocializacijos priemones ir kategoriškai atsisako bendradarbiauti bei keisti savo elgesį. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas rėmėsi duomenimis, jog probuojamasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, pažymėtina, kad duomenys apie tai, jog R. K. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, Probacijos skyriui buvo žinomi jau 2017 m. balandžio 4 d., kai R. K. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis (asmens b. l. 76, 78). Todėl remtis šiais duomenimis kaip pagrindu pakeisti probacijos sąlygas pagrindo nebuvo. Būtina įvertinti tai, kad nuo 2017 m. kovo 23 d., kai nuteistasis buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą (asmens b. l. 52), ir 2017 m. balandžio 4 d., kai buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis (asmens b. l. 76), R. K. nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų (asmens b. l. 108–111). Duomenų, kad nuteistasis būtų pažeidęs teismo paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nėra, nes išvykdamas visuomet gaudavo Probacijos skyriaus leidimą (asmens b. l. 131, 133, 134, 135, 138). Šaukiamas individualiam pokalbiui, nuteistasis atvykdavo į Probacijos skyrių (asmens b. l. 108–111). Teigiamai vertintina ir tai, kad R. K. probacijos laikotarpiu susirado darbą (asmens b. l. 136–137). Be to, nesama duomenų, kad R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būtų pažeidęs teismo paskirtą įpareigojimą nebendrauti su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendyje nurodytais asmenimis (asmens b. l. 108–111).

Apygardos teismo vertinimu, vien dėl priklausymo vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei ir atsisakymo bendrauti apie padarytą nusikalstamą veiką keisti nuteistajam probacijos sąlygas, paskiriant jam kitą BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą įpareigojimą, pavyzdžiui, dalyvauti elgesį keičiančiose programose, kuriose, kaip matyti iš 2017 m. balandžio 4 d. sudaryto individualaus probuojamojo priežiūros plano, nuteistasis turi galimybę dalyvauti savanoriškai (asmens b. l. 107), nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis 2017 m. balandžio 4 d. sutiko dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokytis-Pasikeitimas“ (asmens b. l. 128) ir dalyvavo keliuose užsiėmimuose (asmens b. l. 109, 110). Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog nuteistasis R. K. kategoriškai atsisako bendradarbiauti su Probacijos skyriaus pareigūnais, nes jis tik nenori aptarti savo padarytos nusikalstamos veikos, kadangi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjamas jo gynėjo paduotas kasacinis skundas, tačiau R. K. neatsisako kalbėtis apie šeimą, darbą, gyvenimiškas aplinkybes, draugus, teisės ir kitus klausimus, kurie gali turėti įtakos jo resocializacijai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl nuteistajam R. K. probacijos sąlygų pakeitimo tenkino nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikintina dėl Probacijos tarnybos teikime nurodytų aplinkybių netinkamo įvertinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti nuteistojo R. K. skundą.

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. teikimą dėl probacijos sąlygų nuteistajam R. K. pakeitimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arvydas Daugėla