Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties, kuria palikta galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis kaltinamajam G. P. pakeisti kardomąją priemonę ir nustatytas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. P. yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, LR BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, LR BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi kaltinamajam G. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, motyvuojant tuo, kad kaltinamasis G. P. neatvyko į teismo posėdį, vykusį 2016 m. vasario 1 d., 10 val., nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų ir nieko nepranešė, tuo buvo pažeista kardomosios priemonės skyrimo paskirtis, siekimas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi palikta galioti nutartis kaltinamajam G. P. pakeisti kardomąją priemonę ir nustatytas suėmimo terminą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 3 d.

Teismas nurodė, kad kaltinamasis G. P. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, vilkino bylos nagrinėjimą, nes tik jis vienas sugebėjo užsirašyti klaidingą posėdžio datą ir, be to, jo nurodyta data nei vienas teismo posėdis nebuvo paskirtas, atvykdamas nurodyta data būtų nedalyvavęs jau dviejuose teismo posėdžiuose ir bylos nagrinėjimą būtų tekę vėl atidėti. Bylos nagrinėjimo metu 2015 m. gruodžio 1 d. visiems kaltinamiesiems buvo išaiškinta apie neatvykimo į teismo posėdžius pasekmes. Byla yra pripažinta didelės apimties ir greičiau nagrinėtina. Kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo teismo procese, nes kaltinamasis gali vėl „neteisingai“ suprasti ir užsirašyti posėdžio datą ir teismas negalės jo atvykimo kontroliuoti. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis G. P. slapstosi.

Teismo posėdyje prokurorė prašė gynėjo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundas tenkintinas.

Išnagrinėjus kaltinamojo gynėjo skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinamajam G. P. taikytą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – į pačią griežčiausią – suėmimą, netinkamai vertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę griežtesne, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 119, 125 ir 139 straipsnių nuostatas, dėl to Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis naikintina.

Konstatuojama, kad nepagrįstas teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartyje nurodytas argumentas, kad G. P. slapstosi ir vilkino bylos nagrinėjimą. Šio argumento nepatvirtina bylos medžiaga. Kaltinamojo vieną kartą neatvykimas į teismo posėdį neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis slapstosi ir vilkina bylos nagrinėjimą. Negalima sutikti su teismo pateiktu argumentu, jog G. P. būtų nedalyvavęs kituose teismo posėdžiuose ir bylos nagrinėjimą būtų tekę atidėti, jis gali neteisingai suprasti ir užsirašyti posėdžio datą. Konstatuojama, kad tokie samprotavimai yra tik spėjamo pobūdžio. Nepagrįsta teismo išvada, kad kitomis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo teismo procese.

Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės rūšies ir tuo atveju, kai priimama nutartis skirti suėmimą, teismas nutartyje privalo nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos kitos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (LR BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įvertinusi teismo nutartį šiuo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas nepakankamai analizavo situaciją ir neteisingai sprendė dėl kardomosios priemonės rūšies, o nutartyje nėra pakankamai argumentų, kodėl kaltinamajam negali būti skiriama viena ar kelios švelnesnės kardomosios priemonės.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens kons­ti­tucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (LR BPK 121 straipsnio 4 dalis) ir laikytis proporcingumo principo (LR BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

LR BPK 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

LR BPK 122 straipsnio 7 dalis numato, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Konstatuojama, kad šiuo atveju apylinkės teismo nutartyje nepateikta faktinių aplinkybių ir motyvų, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tuo nebuvo įvykdytas LR BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam taikyta švelnesnė kardomoji priemonė buvo pakeista griežtesne, kadangi rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrino LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdyje.

Vadovaujantis LR BPK 139 straipsnio 1 dalimi, kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, prie aplinkybių, suteikiančių pagrindą svarstyti klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemonės ir (ar) jų komplekso pakeitimo į griežtesnę, priskiriamas paskirtų kardomųjų priemonių nustatytų sąlygų nesilaikymas, vengimas teismo ar kitoks trukdymas nagrinėti bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į LR BPK 136 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kuria kaltinamajam, pažeidusiam jo atžvilgiu taikomą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.

Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam G. P. taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, pakeitimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį. Tačiau aukštesniojo teismo įsitikinimu, tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu kardomosios priemonės pakeitimui į griežčiausią kardomąją priemonę. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis neatvyko tik į vieną teisiamąjį posėdį, o paštu gavęs Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį pats atvyko pas teisėją, kur buvo sulaikytas, o tai rodo, jog kaltinamasis nuo teismo nesislapsto ir tuo trukdyti procesui neketina, dėl posėdžio, į kurį neatvyko, galimai sąžiningai klydo neteisingai užsirašęs posėdžio datą. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam G. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo veiksminga, užtikrino ja siekiamą tikslą, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Konstatavus, kad kaltinamasis G. P. nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygų, piktybiškai teismo nevengė, darytina išvada, jog apylinkės teismas kaltinamajam G. P. taikytą švelnesnę kardomąją priemonę pakeitė iš karto į pačią griežčiausią – suėmimą, nesant tam pakankamo pagrindo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, ją taikant iš esmės apribojamos asmens teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad taikant suėmimą, suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti ir visapusiškai įvertinti, atvaizduoti faktinę situaciją (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimas byloje SÜVEGES v. HUNGARY).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino šios bylos aplinkybes, reikšmingas siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne, todėl kaltinamajam G. P. nepagrįstai nustatė LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo pagrindą, t. y. kad kaltinamasis G. P., būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tuo pačiu nepagrįstai konstatavo, kad jis slapstosi.

Nepasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. nenustačius, jog G. P. taikyta kardomoji priemonė neužtikrina jai keliamų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio vykdymą, rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimas griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. Tokią išvadą aukštesniajam teismui leidžia daryti ir LR BPK 136 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią rašytinis pasižadėjimas neišvykti gali būti pakeistas tik kaltinamajam pažeidus šios kardomosios priemonės sąlygas – išvykus iš Lietuvos Respublikos ar pasišalinus iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo.

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, jo atžvilgiu gali būti taikoma ir procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas, numatyta LR BPK 142 straipsnyje, nekeičiant jam taikomos kardomosios priemonės pačia griežčiausia – suėmimu.

Tačiau aukštesnysis teismas taip pat sprendžia, kad siekiant įgyvendinti LR BPK 119 straipsnyje nustatytus kardomųjų priemonių tikslus, užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, kaltinamajam G. P. tikslinga paskirti papildomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teis­mas sprendžia, kad kaltinamajam G. P. suė­mi­mą LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas paskyrė nepagrįstai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje LR BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pa­siek­ti ir paskyrus kaltinamajam švel­nesnes kardomąsias priemo­nes. Nustatyta, kad G. P. dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, neteistas, kaltinamas nesunkaus ir apysunkių nusikalstamų veikų padarymu.

Darytina išvada, kad paskiriant suėmimą nesilaikyta LR BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio 7 dalies nuostatų, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi nepagrįstai palikta galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis ir nustatytas suėmimo terminas. Todėl kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pakeičiama į dvi švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 135 straipsniu, 136 straipsniu, 139 straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą tenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį, kuria palikta galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis ir kaltinamajam G. P. nustatytas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi kaltinamajam G. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant kaltinamąjį G. P. periodiškai registruotis Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Tauragėje, Gedimino g. 17, vieną kartą per savaitę (penktadieniais, 18 val.).

Kaltinamąjį G. P. nedelsiant paleisti iš suėmimo į laisvę.

Įpareigoti Jurbarko rajono apylinkės teismą pasirašytinai supažindinti kaltinamąjį G. P. su paskirtomis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Iš G. P. paimti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įspėti jį apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimą pažeidus šias kardomąsias priemones.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.