- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-155-493/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00272-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- L. D., R. K., T. B., ir G
- Advokatai
- Stasys Zabita, Marius Zabita, Romaldas Brilius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. D., T. B. bei nuteistojo R. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo ir nebendrauti su G. P., S. T., V. V., T. B., D. Š., D. T., L. D., M. L., R. A.;
T. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo ir nebendrauti su G. P., S. T., V. V., R. K., D. Š., D. T., L. D., M. L., R. A.. T. B. dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
L. D. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį galutine 146 MGL (5498,36 Eur) dydžio bauda.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti ir G. P., S. T., V. V., D. Š., D. T., M. L. ir R. A., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., T. B., L. D. nuteisti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su G. P., V. V., S. T., D. Š., D. T., M. L., R. A. ir D. S., J. R., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta ir išnagrinėta, įgijo didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: T. B. iki 2012 m. kovo 10 d. subūrė bendrininkų grupę apysunkiam nusikaltimui - nusikalstamu būdu gauto turto įgijimui - daryti, parengė nusikalstamų veikų planą ir paskirstė bendrininkų grupės nariams vaidmenis, tai yra T. B. organizavo ir kontroliavo neteisėtu būdu gauto turto - užsienio valstybėse vogtų automobilių įgijimą; M. L. ir R. A. įgydavo neteisėtu būdu gautą turtą - užsienio šalyse vogtus automobilius - bei nugabendavo organizuotos grupės narius į užsienio valstybes iš ten parvairuoti pagrobtų automobilių; S. T. nugabendavo bendrininkų grupės narius į užsienio valstybes iš ten parvairuoti vogtų automobilių, lydėjo juos kelionėje į Lietuvos Respubliką, kur nukreipė automobilius į iš anksto numatytas vietas automobilių slėpimui; R. K., D. Š., D. T., L. D. pasitikdavo į Lietuvos Respubliką parvaromus vogtus automobilius, lydėjo juos kelionėje ir nukreipė automobilius į iš anksto numatytas vietas automobilių slėpimui; V. V., G. P., D. S., J. R. parvairuodavo užsienio valstybėse vogtus automobilius į iš anksto numatytas vietas Lietuvos Respublikoje.Pasiekus susitarimą ir vykdant iš anksto aptartą planą, T. B. nurodymu 2012 m. kovo 10 d. M. L. ir R. A. išvyko automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Prancūzijos Respubliką įgyti vogtų automobilių, o 2012 m. kovo 22 d. S. T. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno G. P. ir V. V. į Prancūzijos Respubliką parvairuoti vogtų automobilių. M. L. ir R. A. ne anksčiau kaip 2012 m. kovo 26 d., tikslesnė data nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis Prancūzijos Respublikoje įgijo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), 50000 eurų vertės, pavogtą Prancūzijos Respublikoje 2012 m. kovo 26 d., ir perdavė šį automobilį G. P. ir V. V., taip pat šiems asmenims perdavė SIM korteles su abonentiniais numeriais ryšiui kelionės metu palaikyti ir navigacijos įrenginius, kuriuose nustatė maršrutą į Lietuvos Respubliką, taip pat davė pinigų automobilių kurui kelionėje įsigyti. Po to G. P. kartu su V. V. vogtą automobilį išgabeno į Lietuvos Respubliką, o jų kelionės maršrutą mobiliojo ryšio telefonu koordinavo S. T., kuris jo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje pasitiko G. P. ir V. V. pargabenančius vogtą automobilį ir 2012 m. kovo 28 d. rytą parlydėjo iki Lietuvos Respublikos teritorijos. T. B. kartu su R. K. jo vairuojamu automobiliu „Skoda superb“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) pasitiko pargabentą vogtą automobilį ir kartu su S. T. vairuojamu automobiliu lydėjo vogtąjį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės metu žvalgydami kelią ir mobiliojo ryšio telefonu koordinavo saugų vogto automobilio judėjimą iki Tauragės miesto, kur S. T. nukreipė vogtą automobilį į iš anksto numatytą slėptuvę – P. T. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve, kur kartu su G. P. vogtąjį automobilį paslėpė ir laikė jį ten iki 2012 m. kovo 28 d., 15.50 val., kai kratos metu vogtą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė policijos pareigūnai.Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant iš anksto aptartą planą, 2012 m. gegužės 12 d. T. B. nurodymu M. L. ir R. A. automobiliu išvyko į Vokietijos Federacijos Respubliką įsigyti vogtų automobilių ir tuo pačiu automobiliu nugabeno J. R. ir D. S., kurie turėjo parvairuoti vogtus automobilius į Lietuvos Respubliką. Ne anksčiau kaip 2012 m. gegužės 16 d., tikslesnė data nenustatyta, M. L. ir R. A. nenustatytomis aplinkybėmis Vokietijos Federacinėje Respublikoje įgijo du vogtus automobilius, tai yra automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini) 75000 eurų vertės, pavogtą Vokietijos Federacijos Respublikoje laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės 16 d., 20 val. iki 2012 m. gegužės 17 d., 14 val., ir automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini) 78500 eurų vertės, pavogtą Vokietijos Federacijos Respublikoje laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės 16 d., 21.30 val. iki 2012 m. gegužės 17 d. 05.30 val. bei perdavė šiuos automobilius J. R. ir D. S., taip pat jiems perdavė SIM korteles su abonentiniais numeriais ryšiui kelionės metu palaikyti ir navigacijos įrenginius, kuriuose nustatė maršrutą į Lietuvos Respubliką. J. R. ir D. S. šiuos vogtus automobilius išgabeno į Lietuvos Respubliką. J. R. ir D. S. kelionės maršrutą mobiliojo ryšio telefonu koordinavo L. D., kuris juos pasitiko su automobiliu Lenkijos Respublikoje. L. D. J. R. ir D. S. žemėlapyje nurodė kelionės maršrutą iki Lietuvos Respublikos sienos, perdavė D. S. radijo stotelę ryšiui palaikyti ir lydėjo savo automobiliu pargabenamus vogtus automobilius kelionės metu žvalgydamas kelią ir radijo bei mobiliojo ryšio telefonu koordinavo saugų vogtų automobilių judėjimą į Lietuvos Respubliką. 2012 m. gegužės 18 d. rytą, tikslesnis laikas nenustatytas, vogtiems automobiliams įvažiavus į Lietuvos Respubliką, juos pasitiko D. T. ir D. Š. jo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to jie kartu su L. D. J. R. ir D. S. vairuojamus vogtus automobilius lydėjo į (duomenys neskelbtini) miestą, žvalgydami kelią ir ryšio priemonėmis koordinuodami saugų vogtų automobilių judėjimą, tačiau apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini) mieste J. R. ir D. S. vairuojamus vogtus automobilius stabdė policijos pareigūnai, automobiliai nesustojo ir nuvažiavo. Policijos pareigūnams persekiojant vogtus automobilius, automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. R., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kliūtį, automobilio vairuotojas J. R. iš įvykio vietos pabėgo, o D. S. vogtą automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo miške, pats pabėgo.T. B. taip pat buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis iki 2012 m. kovo 28 d., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą N. S. vardu pagamintą – termosublimaciniu spausdinimo būdu išspausdintą, su dalinai imituotomis apsaugos priemonėmis, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. kovo 28 d., apie 17 val., šį netikrą vairuotojo pažymėjimą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.Jurbarko rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji, darydami nusikalstamą veiką veikė bendrininkų grupėje ir kaltinamųjų G. P., T. B., D. T., L. D., R. A., S. T., V. V., M. L., R. K., D. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, kad visi kaltinamieji įgijo nusikalstamu būdu gauto turto, kurio vertė viršija 250 MGL (9415 Eur).Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi nuteistųjų L. D., T. B. ir nuteistojo R. K. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti, tačiau Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis pakeistas dėl nuosprendžio neatitikimo bylos aplinkybėms, išdėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinant aplinkybę, kad L. D. telefonu koordinavo J. R. ir D. S. kelionės maršrutą, nurodant nuspręstus sunaikinti daiktus, paimtus šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, konfiskuoti BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. prašo skundžiamo nuosprendžio dalį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisinti.Skunde apeliantas teigia, kad pirmoje veikoje teismas, konstatuodamas konkrečius bendrininkų veiksmus nusikalstamai įgyjant Prancūzijoje pavogtą automobilį, net nenurodė apelianto pavardės ir nenurodė, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus jis padarė, kad bendrininkų padaryti nusikalstami veiksmai būtų pradėti ir užbaigti, nepateikė dėl to įrodymų ir motyvų. Dėl šio automobilio įgijimo jam net nepareikštas kaltinimas. Konstatuodamas bendrininkų veiksmus nusikalstamai įgyjant Vokietijoje du automobilius, teismas taip pat nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais vadovaudamasis pripažino L. D. bendrininku vykdant šiuos nusikalstamus veiksmus. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jis telefonu koordinavo J. R. ir D. S. kelionės maršrutą, tačiau nuosprendyje nenurodoma, kokiais duomenimis šis faktas nustatytas. Jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu buvo kontroliuojamas, tačiau teismas nepateikė nuosprendyje nei vieno jo telefoninio pokalbio su J. R. ar D. S. įrašo išklotinės, kuriuo būtų įrodoma jo bendravimas su minėtais asmenimis siekiant nusikalsti. Taip pat teigiama, jog apeliantas šiems asmenims žemėlapyje nurodė kelionės maršrutą, radijo stotelės pagalba koordinavo saugų vogtų automobilių judėjimą, tačiau taip pat nuosprendyje nenurodomas žemėlapyje nurodytas maršrutas, teisme žemėlapis su jame nurodytu kelionės maršrutu neapžiūrėtas, pas jį nesurasta minima radijo ryšio stotelė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad surasta radijo ryšio stotelė iš viso buvo J. R. ar D. S. naudojama. Teismas nepasisakė dėl nuteistojo veiksmų tyčios formos ir turinio, dėl bendrininkavimo rūšies, o byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų.Dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo apeliantas nurodė, kad teismas jo kaltę grindė tik D. S. ir J. R. parodymais, duotais naudojant psichologinį smurtą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui, nors jis tose apklausose nedalyvavo ir negalėjo užduoti klausimų, o teisme jų apklausti nepavyko, todėl jų parodymai liko nepatikrinti, kas yra esminis BPK pažeidimas. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. aiškino, kad 2012 metų pavasarį jam važiuojant iš Prancūzijos BMW X6 sprogo padanga. Ją pakeisti į Vokietiją atvežė su automobiliu ŠKODA du lietuviai asmenys, kurių vieno iš jų vardu L., bet apie automobilio padangos sprogimą byloje niekas nepaliudijo. Be to, teismas nuosprendyje teigė, jog jis vairavo automobilį BMW X5, o ne X6, ir už jo neteisėtą įgijimą nuteisė. Byloje yra atpažinimo pagal nuotrauką 2012 m. gegužės 19 d. protokolas, pagal kurį D. S. atpažino apeliantą, tačiau šis protokolas negali būti pripažintas įrodymu, nes protokolo surašymo pradžioje yra taisymai ir negalima suprasti, kada pradėtas procesinis veiksmas. Be to nei D. S., nei J. R. iki atpažinimo procesinio veiksmo atlikimo, nebuvo apklausti apie aplinkybes, kuriomis jie matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, atpažinimo procesas negalėjo įvykti per 3-4 minutes. Apeliantas teigia, kad D. S. save ir kitus, tame tarpe ir apeliantą, apkalbėjo dėl policijos pareigūnų daromo psichinio poveikio. Skunde teigiama, kad telefoninių pokalbių kontrolės metu buvo nustatyta, jog L. D. kontrolės laikotarpiu (2012-01-26 – 2012-03-28) telefonu kalbėjo ir SMS žinutes siuntė bei gavo su T. B., R. K. ir S. T.. Tačiau teismas nenurodė nei vieno apelianto telefoninio pokalbio su šiais asmenimis, ar SMS žinutės, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad jis dalyvauja nusikalstamos grupės sudėtyje įgyjant vogtus automobilius ir juos transportuojant į Lietuvą iš Vakarų Europos valstybių. Teisminio posėdžio metu nebuvo išklausyti telefoninių pokalbių įrašai, dėl jų apeliantas ir kiti kaltinamieji neapklausti, dėl ko teismas neištyręs įrodymų pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.Skunde teigiama, kad byloje neatlikta balsų fonoskopinė ekspertizė ir objektyviai nenustatyta, kam konkrečiau priklauso konkretus balsas. Todėl teismo išvada, kad apeliantas atsiliepė už R. K. ir telefonu kalbėjo su S. T., neteisinga, nes tai tik teismo prielaida. Teismas nurodė, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu užfiksuota atitinkama informacija, ją išvardino, bet neanalizavo, netyrė. Teismas visiškai neanalizavo ir neištyrė šių telefoninių pokalbių turinio, ko pagrindu buvo galima spręsti L. D. kaltės klausimą. Be to, teismas nuosprendyje nesivadovavo L. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Teismas niekur nenurodė, kad nuteistųjų D. S. ir J. R. parodymus pripažįsta įrodymais, nors jie yra subjektyvūs ir jų nepatvirtina kiti įrodymai byloje, jų teismas nedetalizavo, kas parodo, kad nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų. Skunde teigiama, kad teismas bylos nagrinėjimo metu neišsireikalavo kriminalinės žvalgybos subjekto išslaptinti pirminės informacijos apie būtinumą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir šios medžiagos teisme neištyrė, t. y. teisme nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo. Todėl kriminalinės žvalgybos protokolais, kaip įrodymais, teismas negalėjo vadovautis. Šiuo atveju, teismas savo iniciatyva turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir patikrinti ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi operatyvinės veiklos subjektai, buvo laikomasi OVĮ pagrindų. Apeliantas teigia, kad nuosprendžiai D. S. ir J. R. atžvilgiu negali turėti prejudicinės reikšmės šiam nuosprendžiui, kadangi tie nuosprendžiai yra neteisėti.Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisinti.Skunde nuteistasis teigia, kad ši byla teisme išnagrinėta skubos tvarka ir šališkai, nes teismas netenkino advokatų prašymo ir nepareikalavo kriminalinės žvalgybos subjekto išslaptinti pirminę informaciją apie būtinumą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir šios medžiagos teisme neištyrė, tai yra teismo posėdyje netyrė ir nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo. Šališkumą patvirtina ir tai, kad teisme be pagrindo buvo išskirtos ir lygiagrečiai pagreitinta tvarka išnagrinėtos D. S. ir J. R. baudžiamosios bylos, kuriose apeliantas ir kiti asmenys yra įvardinti kaip nusikalstamos grupės dalyviai. Minėtų asmenų apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme T. B. ir jo advokatas nedalyvavo, todėl negalėjo užduoti jiems kontrolinių klausimų, advokatų prašymu teismas taip ir neiškvietė minėtų asmenų į teismo posėdį jų neapklausė, nors teismas jų parodymais rėmėsi kaip patikimais įrodymais. Šioje byloje įrodymai nebuvo aptarti nei kiekvienas atskirai, nei visi kartu, nes iš esmės jų ir nėra. Išskyrus vyr. tyrėjo P. D., apklausto liudytoju, subjektyvių parodymų, byloje daugiau nėra patikimų įrodymų patvirtinančių apelianto kaltę subūrus ir vadovavus nusikalstamai grupei. Nė vienas iš tariamų bendrininkų teisme neparodė, kad T. B. kam nors iš jų davė nurodymą atlikti kokią nors nusikalstamą veiką, o ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas. Skunde nurodoma, kad net be fonoskopinės ekspertizės teismas tikėjo liudytojo P. D. parodymais, kas su kuo ir iš kokio telefono kalbėjo, nors tai buvo vienas rimčiausių įrodymų, patvirtinančių T. B. kaltę. Todėl jo kaltė liko neįrodyta, nenustatyta kokius veiksmus jis atliko, o tuo buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos bei nuosprendžio turiniui ir formai keliami reikalavimai.Nuteistojo R. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį R. K. atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, o nuosprendis neatitinka BPK keliamų reikalavimų, neatskleista nusikaltimo sudėtis, tyčia, nepagrįstai nuspręsta sunaikinti kratos metu paimtus daiktus. Nuosprendžio turinys ir forma nėra aiškūs ir suprantami, kadangi R. K. veiksmai nėra individualizuoti. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies ir motyvacines dalies galima suprasti, kad R. K. nuosprendis priimtas tiek dėl 2012 m. kovo 28 d. veikos, tiek dėl 2012 m. gegužės 18 d. veikos, nors teismas nurodo, kad padaryta viena nusikalstama veika. Dėl 2012 m. kovo 28 d. veikos skunde nurodyta, kad nuosprendyje nėra atskleista kokius nusikalstamus veiksmus galėjo padaryti R. K. ir kuo pasireiškė jo bendrininkavimas. Pats nuteistasis, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė padaręs ką nors nusikalstama, o šių jo parodymų byloje niekas nepaneigė. Byloje taip ir neaišku, kas įgydavo neteisėtu būdu gautą turtą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad T. B. ir R. K. lydėjo „BMW X5“, kelionės metu žvalgydami kelią, kadangi tokie veiksmai nėra niekur užfiksuoti ir to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. K. lydėjo minėtą automobilį iki (duomenys neskelbtini) miesto, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Škoda Superb“, kurį tariamai vairavo R. K. (automobilis jam nepriklauso), buvo fiksuojamas tik (duomenys neskelbtini) miesto ribose, kas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, kur tariamai jis buvo susitikęs su kitais nuteistaisiais, iki (duomenys neskelbtini) miesto yra tik 6 kilometrai.Skunde taip pat teigiama, kad byloje yra tik G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodo, jog su R. K. ir kitais asmenimis buvo susitikę (duomenys neskelbtini) kaime ir nurodo detales kas su kuo buvo, kas su kuo atvažiavo, tačiau G. P., duodamas parodymus teisme, šias aplinkybes paneigė, kadangi, kaip jis nurodė, tokius parodymus davė tik dėl daromo spaudimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad 2012 m. kovo 28 d. pareigūnai P. D. ir Z. M. atliko slapto sekimo veiksmus, kadangi jie nėra niekur užprotokoluoti ar įforminti. Baigiamųjų kalbų metu, advokatas R. B. pakartotinai pabrėžė, kad teismas bylos nagrinėjimo metu neišsireikalavo kriminalinės žvalgybos subjekto išslaptinti pirminės informacijos apie būtinumą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir šios medžiagos teisme neištyrė. Teismas vadovavosi ir MRT ryšio priemonėmis užfiksuotais duomenimis, t. y. SMS trumposiomis žinutėmis, skambučiais, bei vadovavosi jais kaip įrodymu. Tačiau teismas šių duomenų tinkamai neįvertino, nebuvo pakankamai ištirta net pati MRT ryšio priemonių priklausomybė ir informacijos turinys. Nebuvo patikrinta ir nustatyta ryšio priemonių priklausomybė konkretiems asmenims, kam ir kokios ryšio priemonės priklausė nustatė pareigūnas P. D., kas kelia abejones dėl tokio nustatymo tikslumo.Skunde nurodoma, kad dėl 2012 m. gegužės 18 d. veikos, tai R. K. dalyvauti net negalėjo, kadangi 2012 m. gegužės 18 d. buvo suimtas, kas nurodyta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, o teismas tinkamai to neįvertino. Iš esmės R. K. yra nuteistas už veikimą bendrininkaujant, tačiau šiuo klausimu apylinkės teismas pasisakė tik deklaratyviai. Skunde nurodoma, kad R. K. su kitais asmenimis jau buvo teismo nuteisti dar nepriėmus nuosprendžio šioje byloje, kuomet apylinkės teismas apie jų kaltę pasisakė priimdamas nuosprendžius D. S. ir J. R. atžvilgiu, nors R. K. ir kitų kaltinamųjų kaltės klausimas dar net nebuvo tiriamas ir nagrinėjimas. Gynyba ėmėsi priemonių dėl to, t. y. dėl bylų išskyrimo buvo teikiami ir skundai, tačiau šios bylos vis tiek buvo nagrinėjamos skyrium, nors tokio pagrindo net nebuvo, kuo buvo pažeisti ir tarptautinės teisės aktai.Skunde teigiama, kad teisme apklausiant liudytojus, o svarbiausia – kaltinimui palankius liudytojus (pareigūnus), buvo pažeisti BPK 7 straipsnio 1 dalies rungimosi principai bei BPK 275 straipsnio nuostatos, kadangi apklausiant policijos pareigūnus P. D., Ž. M., R. D., M. S., M. T. ir kitus pareigūnus, teismas nesudarė galimybes pastarųjų apklausti gynybai bei jiems užduoti klausimų, nes pareigūnų parodymai, jiems tiksliai jų neprisiminus, buvo tik pagarsinti duotieji ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos šie liudytojai tik patvirtino. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems ir jų gynėjams nebuvo galimybės užduoti klausimus pareigūnų apklausų metu, nes jie apklausose nedalyvavo, kas sutrukdė užtikrinti efektyvią teisę į gynybą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų L. D., T. B. ir nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis L. D. ir jo gynėjas palaikė savo apeliacinį skundą, nuteistasis R. K. ir jo gynėjas palaikė gynėjo apeliacinį skundą, T. B. gynėjas palaikė ginamojo skundą. Nuteistųjų L. D., T. B. ir nuteistojo R. K. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas L. D., T. B. ir R. K. kaltais dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo, iš esmės nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltinamųjų kaltės. Iš nuteistųjų L. D. ir T. B. bei nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinių skundų matyti, kad L. D., T. B. ir R. K. neigia savo kaltę bendrininkų grupėje įvykdę nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir teigia, kad jų kaltė neįrodyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka ne su apeliantų skundų argumentais, bet su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. G. P. teisme savo kaltę neigė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaltę pripažino ir parodė, kaip jam 2012 m. kovo 17 d. Tauragėje nepažįstamas vaikinas pasiūlė parvaryti iš Prancūzijos į Lietuvą vogtą automobilį ir už tai pažadėjo sumokėti 1000 eurų. Sutartu laiku ir vietoje jo laukė VW PASSAT tamsiai mėlynos spalvos, kuriame buvo S. T., vaikinas pravarde P., o iš Kauno jie paėmė dar vieną vaikiną, ir po to visi keturi 2012 m. kovo 22 d. vakare atvyko į Prancūziją, kur juos pasitiko du lietuviai vaikinai su ŠKODA markės automobiliu, su Prancūzijos valstybiniais numeriais. Jis, S. T. ir P. buvo apgyvendinti viešbutyje. Dar kelionės metu jam ir P. S. T. davė išankstinio apmokėjimo SIM korteles TELE2 tinkle ryšiui palaikyti su S. T., kurias įsidėjo į savo telefonus. Naktį iš kovo 26 d. į 27 d. į viešbutį atvyko tie patys du vaikinai su ŠKODA automobiliu ir kažkur jį bei P. nuvežė, jam ir P. liepė laukti ŠKODA automobilyje, o abu vaikinai kažkur tai išėjo. Po 1-2 valandų vaikinai parvairavo sidabrinės spalvos BMW X5 markės automobilį, kurį perdavė P., davė pastarajam 200 eurų ir 200 Lenkijos zlotų kurui nusipirkti, ir šis išvažiavo, o jį vaikinai nuvežė su ŠKODA automobiliu į kitą vietą ir vėl jį paliko automobilyje laukti. Maždaug už 1,5 valandos abu vaikinai parvairavo juodos spalvos BMW X5 automobilį, kuriame buvo padėta TOMTOM markės navigacija, kurią jis pats pasijungė, vaikinai davė jam 200 eurų ir 200 Lenkijos zlotų kurui nusipirkti ir liepė varyti automobilį į Lietuvą. Vokietijoje jam sugedo navigacija, telefonu pranešė S. T., kuris patarė važiuoti pagal žemėlapį. Lenkijos viduryje su tuo pačiu automobiliu VW PASSAT pasitiko jį S. T. ir nuo to laiko rodė kelią, kur važiuoti. Netrukus sutiko parvarantį automobilį P.. Važiuojant Lietuvos teritorija, netoli (duomenys neskelbtini), per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė paskui P. vairuojamą automobilį važiuojantį mėlynos spalvos ŠKODA markės automobilį – šį automobilį pažino, nes juo važinėdavosi pažįstamas T. B. bei iš matymo pažįstamas vaikinas, pravarde K.. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini), S. T. pasuko į aikštelę pamiškėje, o iš paskos jis su P. bei mėlyna ŠKODA. T. B. klausė, kaip pasisekė kelionė. Netrukus S. T. išvairavo P. parvarytą automobilį „BMW X5“, o priekyje jo išvažiavo K. vairuojamas automobilis ŠKODA su T. B.. Po kurio laiko grįžo K. vairuojamas ŠKODA automobilis, kuriame buvo T. B. ir S. T., supratęs, kad automobilį „BMW X5“ sidabrinės spalvos kažkur paslėpė. Išleidę S. T., K. su T. B. išvažiavo iš aikštelės, S. T. sėdo į paliktą VW PASSAT automobilį – pas jį atsisėdo P., iš paskos liepė važiuoti jam su „BMW X5“ juodos spalvos. (duomenys neskelbtini) per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė iš paskos važiuojantį tą patį ŠKODA automobilį, kuriuo važiavo T. B. ir K.. Nuo to momento visi trys minėti automobiliai kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kelią, kuriuo važiavo iki (duomenys neskelbtini), esančių netoli (duomenys neskelbtini), kur visi nusuko į miško aikštelę, S. T. rodoma kryptimi. Jis ir S. T. sustojo. Iš automobilių išlipęs jis ir S. T., kuris nurodė, kur reikia (duomenys neskelbtini) nuvaryti automobilį „BMW X5“, tai yra į garažus (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriuos jis žinojo. S. T. su P. išvažiavo, o už kelių minučių išvairavo automobilį ir jis automobilį nuvarė prie garažų (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), į vietą, kur nurodė S. T.. Netrukus atvyko vienas S. T., atidaręs vieną iš garažų ir jis į garažą įvaro automobilį, po to jį S. T. parvežė į namus. G. P. nurodytos aplinkybės, susiję su automobilių parvarymo į Lietuvą organizavimu, iš esmės sutampa su D. S., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta ir išnagrinėta atskirai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytomis aplinkybėmis (teisme nagrinėjant išskirtą bylą jis savo kaltę neigė, taip pat savo kaltę neigė ir apeliacinės instancijos teisme). Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino savo kaltę ir parodė, kad per SKYPE programą internete su juo susisiekė buvęs klasiokas A. R. ir pasiūlė parvaryti automobilį iš Prancūzijos, iš pokalbio supratęs, kad vogtą, davė savo telefono numerį A. R.. Netrukus paskambinęs jam šiuo numeriu nepažįstamas asmuo, pasiūlė atlygį už vogto automobilio parvarymą iš Prancūzijos, sutarė, kada jį paims Kaune ir vyks į Prancūziją. Nurodytu laiku atvykęs į Kauną asmuo, vardu S., kuris vairavęs mėlynos spalvos VW PASSAT automobilį, kartu su juo buvo dar du asmenys. Prancūzijoje pasitiko du lietuviai vaikinai – vienas pravarde R., kitas buvo iš matymo pažįstamas, jis pasiliko su tais dviem vaikinais, o S. kitus du atsivežtus iš Lietuvos vaikinus apgyvendino viešbutyje. Tie abu Prancūzijoje pasitikę vaikinai atvarė automobilį „BMW X6“ ir perdavė automobilį jam parvaryti į Lietuvą. Kelionės metu iš Prancūzijos į Lietuvą su VW PASSAT automobiliu lydėjo S.. Vokietijoje sprogo „BMW X6“ padanga – ją pakeisti atvežė su automobiliu ŠKODA du lietuviai asmenys, kurių vieno iš jų vardu L.. Po to automobilį parvaręs į (duomenys neskelbtini), kur paslėpęs S. nurodytame garaže, o jį S. parvežęs į Tauragę pas tėvus. Po to S. susisiekęs telefonu su juo ir sumokėjęs atlygį už vogto automobilio parvarymą. Maždaug apie 2012 metų gegužės vidurį jam paskambino nepažįstamas asmuo ir pasiūlė parvaryti vogtą automobilį iš Prancūzijos, pažadėjo 900 eurų atlygį, jis sutiko. Sutartu laiku į jo tėvų namus, kur tuo metu gyveno, atvyko su automobiliu VW PASSAT pilkos spalvos tie patys du vaikinai, kurie prieš tai Prancūzijoje perdavė jam parvaryti į Lietuvą vogtą „BMW X6“ – vienas jų buvo R., kitas iš matymo pažįstamas. Pakeliui į Prancūziją R. ir tas kitas vaikinas jam ir M. įteikė po mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortelėmis ryšiui palaikyti. Jis su M. apsikeitė naujaisiais telefonų numeriais. Nuvykę prie Vokietijos – Prancūzijos sienos, visi keturi apsigyveno viešbutyje. Po poros dienų visi keturi nakties metu nuvyko į Vokietijos miestą, jį su M. paliko laukti, o R. su tuo kitu vaikinu kažkur išėjo. Netrukus R. ir tas kitas vaikinas parvarė juodos spalvos du „BMW X5“ automobilius ir perdavė juos jam ir M. parvaryti į Lietuvą. Lenkijoje jį ir M. pasitiko su automobiliu „Audi A4“ pilkos spalvos tas pats L., kuris praeitą kartą atvežė pakeisti sprogusią padangą Vokietijoje. L. atvežė pavalgyti ir jam perdavė radijo stotelę bei liepė su L. ryšį palaikyti per ją, taip pat pasakė, kad vogtus automobilius reikės parvaryti į (duomenys neskelbtini). Nuo to momento L. su automobiliu lydėjo jo ir M. vairuojamus vogtus automobilius. Įvažiavus į Lietuvą ryte, visi trys automobiliai sustojo aikštelėje, kur privažiavo baltos spalvos „VW Passat“ automobilis: juo atvyko du iš matymo pažįstami vaikinai. Jie pasikalbėjo su L. ir po to visi keturi automobiliai išvažiavo. (duomenys neskelbtini), pervažiavus tiltą per Nemuną, jo ir M. vairuojamus automobilius stabdė policija, jie nestojo, už miesto pasukę į mišką, po to paliko automobilį bei radijo stotelę jame, pats pabėgo, telefoną išmetęs. Miške pasiklydo ir buvo sulaikytas pasieniečių.Šie parodymai iš esmės atitinka ir J. R., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta ir išnagrinėta atskirai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotiems parodymams (teisme nagrinėjant išskirtą bylą jis savo kaltę neigė, taip pat savo kaltę neigė ir apeliacinės instancijos teisme), kur jis pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad paprašytas asmens pravarde K., jis iš Prancūzijos į Lietuvą yra sėkmingai parvaręs keturis BMW X markės vogtus automobilius. Iš jų tris BMW X automobilius parvarė į tuos pačius garažus (duomenys neskelbtini) mieste, vieną BMW X automobilį buvo paslėpęs (duomenys neskelbtini) k. Už kiekvieną sėkmingai parvarytą į Lietuvą vogtą automobilį gaudavęs nuo 600 iki 800 eurų atlygį. Vieną kartą jį į užsienį vežė asmuo, vardu S. – pravarde M., kitais kartais vežė tie patys du vaikinai, kurie jį vežė ir paskutinį kartą, kai buvo sulaikytas Lietuvoje – tie patys du vaikinai užsienyje jam perduodavo parvaryti vogtą automobilį. Kartais jį veždavo vieną parvaryti vogto automobilio, bet dažniausiai kartu su juo veždavo ir antrą asmenį. Pirmą kartą vogtų automobilių parvaryti į Prancūziją, paprašytas K., išvykęs kartu su broliu A. – jis sėkmingai parvaręs vogtą automobilį. Vogtus automobilius iš Prancūzijos iki Lenkijos parvarydavo be palydos, Lenkijoje pasitikdavo S., pravarde M., kuris automobiliu jį lydėdavo iki Lietuvos, kur pasitikdavo su automobiliu K. ir nurodydavo, kur paslėpti automobilį. Prieš parvarant automobilius į Tauragę, prieš šį miestą automobilius nuvarydavo į miško aikštelę ir juos apžiūrėdavo. Atlygį už parvarytus vogtus automobilius sumokėdavo arba S., pravarde M., arba K.. Vieną kartą K. jį išvežė į Prancūziją parvaryti vogtą automobilį iš draugo gimtadienio (duomenys neskelbtini). 2012 metų gegužės viduryje – galėjo būti gegužės 14 d., jį kartu su vaikinu, vardu D., į Vokietiją nuvežė automobiliu du vaikinai, tie patys, kurie jį yra vežę ankstesniais kartais į Prancūziją parvaryti vogtų automobilių. Pakeliui tie du vaikinai jam ir D. įteikė naujas SIM korteles TELE 2 tinkle, kurias įsidėjo į savo telefonus. Vokietijoje jis ir D. buvo apgyvendinti viešbutyje, kur pragyveno porą dienų, kol naktį jį ir D. tie vaikinai nusivežė automobiliu į kitą miestą, kur liepė laukti. Maždaug už valandos tie vaikinai parvarė automobilį BMW X5, kurį jam liepė parvaryti į Lietuvą, dėl to įjungė navigaciją, pagal kurios rodmenis nuvažiavo iki Lenkijos, kur telefonu susisiekė su D. ir su pastaruoju susitiko – D. taip pat parvarė tokį pat BMW X5. Lenkijoje su juo ir D. telefonu susisiekė nepažįstamas asmuo, sutarė susitikti. Atvažiavo lietuvis vaikinas, atvežė pavalgyti, davė D. radijo stotelę, per kurią liepė palaikyti ryšį, iš žemėlapio nurodė kelionės maršrutą per Lenkiją. Nuo to momento tas nepažįstamas vaikinas kelių kilometrų atstumu priekyje lydėjo jo ir D. vairuojamus vogtus automobilius, ryšio priemonėmis duodavo nurodymus dėl kelionės maršruto. Rytą įvažiavo į Lietuvą – čia pasitiko su automobiliu VW Passat baltos spalvos, lietuviškais numeriais, du nepažįstami vaikinai. Šie du vaikinai pasakė, kad jie važiuos priekyje ir rodys kelią, automobilius reikės parvaryti į (duomenys neskelbtini). Prieš (duomenys neskelbtini) gavęs SMS žinutę, kad prieš (duomenys neskelbtini) reikės užvažiuoti į miško aikštelę. Pervažiavus ties (duomenys neskelbtini) tiltą per Nemuną, pamatęs, kad policija stabdo priekyje važiuojantį D. – šis nestojo, nestojo ir jis, abu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), pasuko abu į mišką, kur jis atsitrenkė į kliūtį – dešine kėbulo dalimi į betoninį stulpelį. Tada pasiėmęs telefoną bei kuprinę su rūbais pabėgęs, bet už kelių valandų buvo sulaikytas pasieniečių. Už parvarytą automobilį turėjo gauti 600 eurų atlygį.Liudytojas R. D., dirbęs Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 m. kovo 28 d. rytą jis atliko sekimą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ties tiltu per Nemuną. Tarp 8-os ir 9-os valandos nuo (duomenys neskelbtini) per tiltą pravažiavo automobilis „BMW X5“, o paskui šį automobilį - automobilis „Skoda superb“ mėlynos spalvos. Maždaug už dešimties minučių automobilis „Skoda superb“ sugrįžo ir nuvažiavo tiltu link (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“, o paskui jį – automobilis „BMW X5“ juodos spalvos. Paskui automobilį „BMW X5“ atvažiavo tas pats automobilis „Skoda superb“, kuris prieš keletą minučių buvo nulydėjęs automobilį „BMW X5“. Visi trys automobiliai nuvažiavo link kelio (duomenys neskelbtini). Liudytojas M. J., dirbęs Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate, teismo posėdžio metu parodė, kad prieš keletą metų jis dirbo su kolega D. T. ir gavo iš budinčios dalies pranešimą, jog nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuoja du Vokietijoje vogti automobiliai „BMW X5“. Liudytojas stabdė atvažiuojančius automobilius, tačiau jie nestojo ir policijos pareigūnai juos persekiojo. Vienas „BMW X5“ dingo iš akiračio, o kitas „BMW X5“ ties (duomenys neskelbtini) girininkija įvažiavo į griovį. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas policijos pareigūnas D. T..Liudytojas G. S., dirbantis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai yra, kad 2012 m. gegužės 18 d., apie 11 val. buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, jog (duomenys neskelbtini) nestojo du stabdomi automobiliai „BMW X5“, kurie buvo pavogti Vokietijoje ir dabar važiuoja link (duomenys neskelbtini). Liudytojas su bendradarbiu V. K. išvyko nurodyta kryptimi ir ties (duomenys neskelbtini) kaimu rado paliktą juodos spalvos automobilį „BMW X5“ su vokiškais numeriais. Apie 12 val. (duomenys neskelbtini) kaime rado antrą automobilį „BMW X5“. Automobilių vairuotojų nebuvo. Apie 14 val. netoli kelio (duomenys neskelbtini) miške pėdsekys surado vaikiną, kuris prisistatė D. S., o apie 15 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kaime palikto automobilio vairuotojas – tai buvo J. R.. Liudytojai pareigūnai V. K., G. R. ir M. K., T. Š. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas G. S..Liudytojas L. J., dirbantis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012 m. gegužės 18 d. dirbo kartu su A. V. ir apie 11 val. gavo pranešimą, jog nestojo du automobiliai „BMW X5“, stabdomi policijos pareigūnų ir yra tikimybė, jog šie automobiliai važiuos vadinamuoju „kareivių“ keliu netoli (duomenys neskelbtini). Liudytojas stebėjo šį kelią ir apie 12.20 val. sustabdė automobilį „VW Passat“, kurį vairavo D. Š., o su juo kartu važiavo D. T.. Jie paaiškino, jog jų kelionės tikslas – pasivažinėjimas. Apie 15.30 val. liudytojas dalyvavo sulaikant vieną iš paliktųjų „BMW X5“ vairuotojų – tai buvo J. R.. Iš esmės analogiškos parodymus davė ir liudytojas pareigūnas A. V..Liudytojas P. D., dirbantis Tauragės apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2011 metų pabaigos atliko operatyvinį tyrimą dėl T. B. suburtos grupuotės, kuri užsiėmė užsienyje vogtų automobilių pargabenimu į Lietuvą. 2012 m. kovo 27 d. gauta informacija, jog G. P. ir V. V. parvaro du vogtus automobilius. Juos Lenkijoje turi pasitikti S. T., o Lietuvoje – T. B., R. K. bei kiti asmenys. 2012 m. kovo 28 d. rytą gavo informaciją, jog vogti automobiliai atvažiuoja per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiuose garažuose turėjo būti paslėpti. Taip pat buvo gauta informacija, jog šie automobiliai gali sustoti aikštelėje, esančioje netoli kelio (duomenys neskelbtini). P. D. su kolega Ž. M. stebėjo šią aikštelę. Apie 8 val. į aikštelė įvažiavo mėlynos spalvos „VW Passat“, juodos ir pilkos spalvos automobiliai „BMW X5“ ir automobilis „Skoda“. P. D. atpažino, jog iš atvažiavusių automobilių išlipo T. B., R. K., S. T.. Taip pat buvo dar du asmenys, kurių pavardes liudytojas sužinojo vėliau – tai G. P. ir V. V.. Po keliolikos minučių iš aikštelės išvažiavo automobilis „Skoda“ ir vienas „BMW X5“. Už keliolikos minučių „Skoda“ sugrįžo ir tuomet su „Skoda“ išvažiavo „VW Passat“ ir antrasis juodos spalvos „BMW X5“. Kiti pareigūnai šiuos automobilius sekė iki (duomenys neskelbtini) ir užfiksavo, kaip „BMW X5“, kurį vairavo G. P., įvarytas į garažą. Po to atvažiuoja automobilis „VW Passat“, kurį vairavo S. T. ir, užrakino garažą, S. T. ir G. P. nuvažiavo. Liudytojas P. D. taip pat parodė, kad slapta buvo klausomasi T. B. suburtos grupuotės pokalbių, daromos stenogramos ir surašomi protokolai. Grupuotės nariai dažnai keisdavo telefonų numerius, tačiau liudytojas iš balsų atpažindavo, kas kalba. Liudytojas nustatė, jog R. A. pravardė yra „K.“, T. B. -„I.“, R. K. „K.“, „K.“, „S.“, S. T. - „M.“, „M.“, V. V. - „S.“, D. S. - „V.“.Liudytojas Ž. M., dirbantis Tauragės apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, parodė, kad 2012 m. kovo mėnesį buvo gauta informacija, jog parvažiuoja vogti automobiliai iš Prancūzijos. Šie automobiliai turėjo sustoti (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje aikštelėje. Policijos pareigūnai atvyko stebėti šios aikštelės ir ją stebėjo maždaug 40 - 60 metrų atstumu. Stebėjime dalyvavo ir P. D.. Liudytojas matė, kaip apie 8 val. į aikštelę atvažiavo automobilis „Skoda“ ir du „BMW X5“ automobiliai. Iš automobilių išlipo K., T., B., P., kuris perdėjo daiktus iš vieno automobilio į kitą. Po to išvažiavo „Skoda“ ir vienas iš vogtų „BMW X5“. Netrukus „Skoda“ sugrįžo ir netrukus vėl išvažiavo su kitu vogtu „BMW X5“. Vėliau vienas iš pavogtų automobilių „BMW X5“ buvo surastas, o kito pareigūnai nesurado. Tuo tarpu liudytojas M. T., dirbantis (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, teisme parodė, kad 2012 m. kovo mėnesį buvo gauta informacija, jog iš užsienio parvažiuoja vogti automobiliai. Liudytojas stebėjo kelią ties (duomenys neskelbtini) ir matė, kad atvažiuoja trys automobiliai: pirmas važiavo „VW Passat“ mėlynos spalvos, viduryje važiavo „BMW X5“ juodos spalvos ir galiausiai „Skoda“ mėlynos spalvos. Automobiliai važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi ir ties (duomenys neskelbtini) pasuko į miško keliuką.Aukščiau paminėtų nuteistųjų G. P., D. S. ir J. R., taip pat liudytojų pareigūnų R. D., M. J., G. S., V. K., G. R., M. K., T. Š., L. J., A. V., P. D., Ž. M., M. T. parodymai patvirtina aplinkybes, jog T. B. ir R. K. pasitiko į Lietuvą vogtą automobilį parvairavusį G. P. ir organizavo automobilio paslėpimą, o L. D. D. S. ir J. R., grįžtančius vogtais automobiliais, pasitiko dar Lenkijoje ir lydėjo juos iki Lietuvos. Minėtų asmenų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo su kaltinamuoju G. P. matyti, kad jis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė aikštelę miške (duomenys neskelbtini) rajone (netoli (duomenys neskelbtini)), kur buvo atvairavęs jis ir P. vogtus BMW X5 automobilius, o kartu su jais kitais automobiliais buvo atvykę S. T., T. B., K. bei aikštelę miške netoli (duomenys neskelbtini), esančią už 1100 metrų nuo kelio (duomenys neskelbtini), kurioje S. T. jam nurodė, kur (duomenys neskelbtini) paslėpti vogtą automobilį.Iš byloje esančių asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matosi, kad kaltinamasis G. P. atpažino V. V., kaip asmenį, pravarde P., iš (duomenys neskelbtini), M. L. ir R. A., kaip asmenis, kurie Prancūzijoje jam ir P. perdavė į Lietuvą parvaryti BMW X5 vogtus automobilius, R. K., kaip asmenį, pravarde „K.“, tai yra asmenis, kuriuos buvo įvardijęs apklausų metu. Iš byloje esančių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolų matyti, kad kaltinamasis D. S. atpažino J. R. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijęs M., R. A. kaip asmenį, kurį apklausoje įvardijo R., M. L. kaip asmenį, kuris kartu su R. jį vežė parvaryti vogtų automobilių bei perdavė vogtą automobilį parvaryti į Lietuvą, S. T. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijęs S., L. D. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijęs L., D. Š. ir D. T. kaip asmenis, kurie pasitiko Lietuvos pasienyje su baltos spalvos VW PASSAT automobiliu jį ir M. bei lydėjo jų vairuojamus vogtus automobilius iki (duomenys neskelbtini) miesto, V. V. ir G. P. kaip asmenis, kuriuos kartu su juo asmuo vardu S. automobiliu nuvežė į Prancūziją parvaryti vogtų automobilių, R. K. kaip asmenį, kuris kartu L. D., atvežė į Vokietiją pakeisti sprogusią vogto automobilio BMW X6 padangą.Byloje esanti 2012-05-31 specialisto išvada Nr. 85-10-ISl-18 patvirtina, kad rankos delno pėdsakas, rastas apžiūrint automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. esančiame garaže, yra paliktas G. P. dešinės rankos delno atspaudu.Iš byloje esančios 2013-10-15 specialisto išvados Nr. 140-(1806)-ISl-5208 matyti, kad 2012-03-28 (duomenys neskelbtini) k., įvykio vietos apžiūros metu rasti avalynės pėdsakai, sulyginus juos su iš V. V., R. K., G. P., T. B. paimta avalyne, galėjo būti palikti V. V. dešinės kojos bato padu, R. K. kairės kojos bato padu, G. P. kairės kojos bato padu, T. B. kairės kojos bato padu.Iš byloje esančio 2012-03-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-03-28 , apie 12 val., (duomenys neskelbtini) plente, buvo sulaikytas automobilis “Skoda Superb”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. B..Iš 2015-03-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono NOKIA 1280, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimto kratos metu 2012-03-28 iš S. T. buto, ataskaitos analizę, nustatyta, kad šioje SIM kortelėje įrašyti T. B. Nr. (duomenys neskelbtini) (įvardytas „A“), M. L. Nr. (duomenys neskelbtini) (įvardytas „M.“), V. V. Nr. (duomenys neskelbtini) (įvardytas „S.“), G. P. Nr. (duomenys neskelbtini) (įvardytas „V.“), D. S. Nr. (duomenys neskelbtini).(įvardytas „Kav“), R. K. Nr. (duomenys neskelbtini) (įvardytas“K“) priklausančių telefonų SIM kortelių abonentiniai numeriai.Iš byloje esančių asmens kratos ir apžiūros protokolų matosi, kad 2012-03-28 iš T. B. asmens kratos metu paimtas ir apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA6700c-1 su SIM kortele.Iš 2015-04-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad susipažinus su mobiliojo ryšio telefono NOKIA-6700c-1, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimto asmens kratos metu iš T. B., ataskaita, nustatyta kad šiame telefone įrašyti mobiliojo ryšio SIM kortelių abonentiniai numeriai, kuriais naudojosi šie asmenys: K. P. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š. Nr. (duomenys neskelbtini), D. T. Nr. (duomenys neskelbtini), L. D. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. Nr. (duomenys neskelbtini) (įvardintas “V.“), S. T. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, telefono SIM kortelės atmintyje išlikęs susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su nenustatytu abonentu, kurio metu kalbama apie asmenų, galinčių vykti į užsienį parvaryti vogtų automobilių, suradimą Jurbarke, siūlomas 800 piniginių vienetų (galimai eurų) užmokestis.Iš 2015-03-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad susipažinus su mobiliojo ryšio telefono LG KU990 ir jo SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimto iš G. P. asmens kratos metu, ataskaitomis, nustatyta, jog šiame telefone įrašytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. T., įrašyto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė naudota 2012-03-08 telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o šiame telefone nuo 2012-02-01 iki 2012-02-25 naudota SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri 2012-03-28 kratos metu rasta T. B. bute.Iš byloje esančių kratos ir apžiūros protokolų matyti, kad 2012-03-28 kratos metu (duomenys neskelbtini) k., iš R. K. gyvenamosios vietos paimti ir apžiūrėti šie daiktai- BMW krepšys su užtrauktuku, kuriame įdėta 1 litro talpa su alyva, skirta BMW markės automobiliams, taip pat pilkos spalvos dėklas su BMW ženklu, avarinio ženklo dėklas su BMW ženklu, pakuotė su šviesą atspindinčia liemene, ant kurios yra BMW ženklas, plastikinis automobilinių lempučių dėklas su BMW ženklu, krepšys su 3 vnt. radijo stotelių, mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG SGH-X210, išankstinio apmokėjimo kortelės dėklas su SIM kortelės abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), išankstinio apmokėjimo kortelės pakuotė be SIM kortelės, su SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), popieriaus lapelis su užrašytais telefonų numeriais-(duomenys neskelbtini)-SEN, (duomenys neskelbtini)-ST, (duomenys neskelbtini)-VAL, degtukų dėžutė su užrašytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 6 vnt. neišpakuotų SIM kortelių papildymų po 20 litų vertės, SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio BMW atrakinimo-užrakinimo pultelis.Iš byloje esančios specialisto išvados 2012-07-13 Nr. 85-KT-022 matyti, kad vienas iš rankos pėdsakų, aptiktas ant automobilio BMWX5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrint jį 2012-05-18 įvykio vietoje, paliktas D. S. dešinės rankos bevardžiu pirštu (t.8 b.l.18-20).Iš byloje esančių protokolų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo matyti, kad policijos pareigūnai, vadovaudamiesi tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu ir teismui priėmus nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, operatyvinio tyrimo byloje atliko tokios informacijos kontrolę nuo 2012-01-26 iki 2012-03-28, tai yra iki šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2012-03-28. Buvo kontroliuojami S. T. per minėtą laikotarpį naudoti mobiliojo ryšio telefonų SIM kortelių abonentiniai numeriai (toliau-telefonų numeriai) – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2012-02-18 iki 2012-03-10, R. K. naudoti telefonų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2012-01-26 iki 2012-03-28, T. B. naudoti telefonų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2012-02-02 iki 2012-03-26. Iš jų pokalbių telefonu bei SMS žinučių susirašinėjimo nustatyta, kad per kontroliuojamą laikotarpį iš savo telefonų numerių sistemiškai bendravo: T. B. – su L. D., R. K., S. T., R. A., A. R., K. P., R. K. – su S. T., M. L., R. A., T. B., J. R., L. D., A. R., M. L. – su R. K., T. B., S. T. – su T. B., R. K., D. S., L. D., G. P., V. V.. Iš šių pokalbių telefonu bei susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio matosi, kad minėti asmenys bendrai tariasi ir derina veiksmus dėl vairuotojų parinkimų ir nuvežimų į užsienį, vogtų automobilių pargabenimų iš užsienio į Lietuvą, jų lydėjimų kelionės metu bei aptaria dėl šių veiksmų iškylančias problemas ir jas bendrai sprendžia. Iš šių asmenų bendravimo matyti, kad T. B. kviečia pas save atskirus grupuotės narius „arbatikės išgerti“, kiti asmenys derina su juo reikalus ir vykdo jo nurodymus.Iš byloje esančių protokolų dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo matyti, kad remiantis teismo nutartimis ikiteisminiame tyrime buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė sekančių asmenų: M. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), R. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), T. B. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), J. R. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), T. P. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), D. S. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), L. D. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), D. T. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)).Iš protokolo Nr. 85-IL-4539 matyti, kad nuo 2012-04-11 iki 2012-04-17 T. B. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo kontaktų su R. A. – 81 kontaktą, su D. T. – 76 kontaktus, su M. L. – 70 kontaktų, su D. Š. – 54 kontaktus, su L. D. – 51 kontaktą.Iš protokolo Nr.85-IL-4534 matyti, kad nuo 2012-03-30 iki 2012-06-30 T. B. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo kontaktų su D. T. (naudojosi R. K. telefono numeriu) – 125 kontaktus, su M. L. – 128 kontaktus, su A. R. – 109 kontaktus, su D. Š. – 83 kontaktus, su D. T. – 82 kontaktus, su L. D. – 84 kontaktus. Iš protokolo Nr. 85-IL-4572 matyti, kad nuo 2012-04-05 iki 2012-05-12 J. R. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo kontaktų su D. Š. – 1 kontaktą, su T. P. – 51 kontaktą. 2012-04-12, 21:14 val., J. R. skambina nenustatytas asmuo ir praneša, kad ką tik pravažiavo BMW X6 juodos spalvos, jį lydėjo AUDI markės automobilis, o J. R. klausia, ar prancūziški numeriai buvo. Tas asmuo sako J. R. dėl BMW X6 parvarymo “...musiek iš tų tavo varkių?“. 2012-05-02 iš J. R. susirašinėjimo SMS žinutėmis su nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu asmeniu turinio matyti, kad J. R. kažkas iš artimų jam žmonių prašo jo daugiau nebedaryti nusikaltimų – nevarinėti vogtų automobilių, nutraukti ryšius su jį tai daryti samdančiais asmenimi , o J. R. atsako, kad pažada tik iki tol, kol reikės pinigų „Pazadu bet tik iki tol kol ziaurei reiks pinigu“. 2012-05-04 17:36 val. J. R. skambina T. P. (tel.Nr. (duomenys neskelbtini)) ir praneša, kad J. R. reikia nueiti iki parduotuvės ((duomenys neskelbtini) k.), nes T. P. skambinęs vienas iš tų žmonių, kuriuos žinąs J. R., pastarąjį vaikiuku vadinęs, nori tas žmogus susitikti ir pakalbėti. J. R. supranta, kas tai per žmogus ir dėl ko nori susitikti, ir sutinka nueiti į susitikimą. J. R. sako, kad tas žmogus anksčiau žinodavo, kur jis gyvena, bet T. P. sako, kad dabar yra kitas žmogus (tuo laiku R. K., kuris žinojo, kur gyvena J. R. (duomenys neskelbtini), ir su juo susitikdavo, jau buvo suimtas). 2012-05-05 J. R. SMS žinute klausia nenustatytas ikiteisminio tyrimo metu asmuo „Tai tu varysi į tą užsienį?“, J. R. atrašo ”Jo“. 2012-05-12, 12:21 val., J. R. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambina D. Š. ir praneša, kad už valandos J. R. būtų pasiruošęs išvykti, nes D. Š. atvažiuos jo paimti, J. R. sutinka. 12:24 val. J. R. SMS žinutėmis bendrauja su tuo pačiu nenustatytu asmeniu, kuris jį 2012-05-02 atkalbėjo nuo nusikalstamos veikos ir praneša tam asmeniui, kad už valandos išvažiuojąs į kelionę. Nenustatytas asmuo SMS žinute prašo nevykti J. R., bet pastarasis atrašo SMS žinutę“ Db nebegaliu newaziuot wiskas sutarta, sawo zodi turiu ir neprisnekek“.Iš protokolo Nr. 85-IL-4505 matyti, kad nuo 2012-04-05 iki 2012-07-04 L. D. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo kontaktų su D. T. – 290 kontaktų, su T. B. – 242 kontaktus, su M. L. – 36 kontaktus, su R. A. – 5 kontaktus, D. Š. – 1 kontaktą, su A. R. – 2 kontaktus. Šie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. D., T. B. ir R. K. aktyviai dalyvavo darant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. G. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmenų parodymų atpažinti protokolas, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad ant vogto automobilio paliktas G. P. delno atspaudas, įvykio vietoje rastų batų atspaudų priklausomumą tyrusio specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl iš G. P. paimto telefono apžiūros. D. S. parodymus patvirtina asmens parodymo atpažinti protokolai, tarnybiniai pranešimai, kuriuose nustatyta, kad šis asmuo aktyviai bendravo su S. T., specialisto išvada, iš kurios matyti, kad ant vogto automobilio rastas D. S. piršto atspaudas. J. R. parodymus patvirtina protokole dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo užfiksuotos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai negali būti savarankišku įrodymu šaltiniu, tačiau šiuo atveju G. P., D. S. ir J. R. esmines aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Be G. P., D. S. ir J. R. parodymų, L. D., T. B. ir R. K. kaltę patvirtina kiti aukščiau išvardyti duomenys – juos atpažino G. P. ir D. S., nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti avalynės pėdsakai, galėjo būti palikti R. K. kairės kojos bato padu ir T. B. kairės kojos bato padu, 2012 m. kovo 28 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas automobilis “Skoda Superb” automobilis, vairuojamas T. B., R. K. namuose rasta radijo stotelių, SIM kortelių ir kitų reikmenų, nustatyta, kad T. B., L. D. ir R. K. sitemiškai bendravo tiek tarpusavyje, tiek su kitais bendrininkais, o iš pokalbių telefonu bei susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio matyti, kad minėti asmenys bendrai tariasi ir derina veiksmus dėl vairuotojų parinkimų ir nuvežimų į užsienį, vogtų automobilių pargabenimų iš užsienio į Lietuvą, jų lydėjimų kelionės metu bei aptaria dėl šių veiksmų iškylančias problemas ir jas bendrai sprendžia, T. B. kviečia pas save atskirus grupuotės narius „arbatikės išgerti“, kiti asmenys derina su juo reikalus ir vykdo jo nurodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų pakanka nuteistųjų kaltei pagrįsti, todėl visų trijų apeliacinių skundų motyvai, kuriuose ginčijama T. B., L. D. ir R. K., kaip veikusių su kitais bendrininkais, kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo ir teigiama, kad teismas nepateikė konkrečių jų kaltę patvirtinančių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde L. D. teigia, kad pirmoje veikoje teismas, konstatuodamas konkrečius bendrininkų veiksmus nusikalstamai įgyjant Prancūzijoje pavogtą automobilį, net nenurodė apelianto pavardės ir nenurodė, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus jis padarė, kad bendrininkų padaryti nusikalstami veiksmai būtų pradėti ir užbaigti. Tačiau iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad L. D. nuteistas dėl bendrais veiksmais su kitais asmenimis padaryto tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš nuosprendžio, šis tęstinis nusikaltimo susidėjo iš dviejų epizodų, o L. D. inkriminuota tai, kad jis su kitais bendrininkais veikė įvykdant nusikalstamus veiksmus, numatytus antrame šio tęstinio nusikaltimo epizode, t. y. nustatytomis aplinkybėmis įgyjant Vokietijoje vogtus du automobilius BMW X5. Tuo tarpu pirmame šios tęstinės veikos epizode dėl nustatytomis aplinkybėmis Prancūzijoje pavogto automobilio BMW X5 įgijimo L. D. ir nebuvo kaltinamas, todėl jam ir nebuvo inkriminuoti tęstinės veikos veiksmai, susiję su Prancūzijoje pavogto automobilio BMW X5 įgijimu. Atsižvelgiant į tai, L. D. apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje atmestini. L. D. skunde teigia, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad jis telefonu koordinavo J. R. ir D. S. kelionės maršrutą, tačiau nuosprendyje nenurodoma, kokiais duomenimis šis faktas nustatytas, nes teismas nepateikė nei vieno telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbio su J. R. ar D. S. įrašo išklotinės. Toks apelianto skundo motyvas yra pagrįstas, nes iš byloje esančių protokolų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo matyti, kad 2012 m. kovo 25 d., nuo 19:37 val. iki 23:01 val. S. T. telefonu bendrauja pakaitomis su R. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – šiuo numeriu atsiliepia ir L. D.), ir su D. S. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pokalbių bei SMS žinučių turinio matyti, kad S. T. su vienu automobiliu, o R. K. su L. D. – kitu automobiliu, lydi D. S. varomą automobilį. R. K., S. T. ir L. D. D. S. pranešinėja apie galimas kliūtis kelyje, nurodo kokiu greičiu važiuoti, duoda nurodymus dėl degalų užsipylimo ir nurodo kitas svarbias aplinkybes. Tačiau šie pokalbiai yra susiję su pirmuoju tęstinės veikos epizodu, kuris L. D. neinkriminuotas. Tuo tarpu duomenų, kurie patvirtintų, kad L. D. telefonu koordinavo J. R. ir D. S. kelionės maršrutą antrame tęstinės nusikalstamos veikos epizode, t. y. įgyjant du Vokietijoje pavogtus automobilius BMW X5 – nėra. Todėl ši dalis šalintina iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių. Tačiau likusioje dalyje L. D., kaip bendrininko veiksmai, kuriais jis J. R. ir D. S. pasitiko su automobiliu Lenkijos Respublikoje, žemėlapyje nurodė kelionės maršrutą iki Lietuvos Respublikos sienos, perdavė D. S. radijo stotelę ryšiui palaikyti ir lydėjo savo automobiliu pargabenamus vogtus automobilius kelionės metu žvalgydamas kelią ir radijo ryšiu koordinavo saugų vogtų automobilių judėjimą į Lietuvos Respubliką ir jos teritorijoje nuosprendyje nurodyti teisingai. Tokius L. D. veiksmus patvirtina aukščiau išdėstyti nuteistųjų J. R. ir D. S. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. L. D. skunde pažymi, kad nuosprendyje nenurodomas žemėlapyje nurodytas maršrutas, teisme žemėlapis su jame nurodytu kelionės maršrutu neapžiūrėtas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apžiūrėti šiuos žemėlapius pirmosios instancijos teismo posėdyje ir, kaip buvo prašoma, apeliacinės instancijos teismo posėdyje netikslinga, kadangi praėjus šešeriems metams po įvykio toks procesinis veiksmas jau būtų neinformatyvus, be to, tai neturi reikšmės nustatant esmines faktines aplinkybes. Iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad L. D. veikė bendrininkų grupe kaip aktyvus nusikaltimo vykdytojas ir tokius veiksmus jis darė tiesiogine tyčia, veikdamas su kitais asmenis kryptingai, siekiant bendro nusikalstamo rezultato.L. D. ir T. B. skunduose teigia, kad teismas jų kaltę grindė tik D. S. ir J. R. parodymais, duotais naudojant psichologinį smurtą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui, L. D. ir T. B. tose apklausose nedalyvavo ir negalėjo užduoti klausimų, o teisme jų apklausti nepavyko, todėl jų parodymai liko nepatikrinti, kas yra esminis BPK pažeidimas. Siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę į gynybą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti J. R. ir D. S., tačiau naujų duomenų negauta. Nuteistieji laikėsi savo pozicijos, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas, prieš juos smurtaujama, tačiau tokie nuteistųjų parodymai vertintini kaip siekis padėti kitiems bendrininkams padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis L. D. skunde kelia abejones dėl 2012 m. gegužės 19 d. atpažinimo pagal nuotrauką protokolo teisėtumo, nurodydamas, jog protokolo surašymo pradžioje yra taisymas, abejonių kelia D. S. apklausos tvarka bei atpažinimo pagal nuotraukas pateikimo J. R. protokolas. Tačiau D. S. pateiktų asmenų atpažinimo pagal jų nuotraukas protokole esanti korekcija, tiek abejonės dėl J. R. pateiktų asmenų atpažinimo protokolo, šių veiksmų atlikimo laiko (3-4 minutės), taip pat ir įtariamųjų apklausos iki atpažinimo pagal nuotraukas tvarkos nesilaikymas, savaime nereiškia, kad procesiniai veiksmai atlikti neteisėtai.L. D. ir R. K. gynėjas skunduose teigia, kad apylinkės teisme nebuvo išklausyti telefoninių pokalbių įrašai, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog jie dalyvavo nusikalstamos grupės sudėtyje, dėl tokių pokalbių įrašų apeliantas ir kiti kaltinamieji neapklausti, pokalbiai netirti, nenustatyta jų priklausomybė, dėl ko teismas, neištyręs įrodymų, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra konkrečiai nurodyta, kokiais telefoniniais pokalbiais remiamasi darant išvadą, jog buvo derinami nuteistųjų nusikalstami veiksmai, tačiau pokalbių protokolai teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti. Kaip matyti iš protokolų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, R. K. susirašinėjo SMS žinutėmis su S. T. (kuris 2012 m. kovo mėnesio epizode automobiliu VW Passat lydėjo BMW X 5) apie automobilio judėjimo aplinkybes, R. K. su T. B. susirašinėjo apie tai, kada jiems reikės išvažiuoti, S. T. nurodo, jog kaip pylėsi dyzeliną, pralėkė pro šalį policininkai, nurodo, jog juda kažkaip, kad liko 58 iki ,,ostrodos“. S. T. ir R. K. susirašinėjime matyti, kad jie klausia vienas kito, kur yra – priekyje, ar iš galo. 2012 m. kovo 27 d. S. T. G. P. ir V. V. skundžiasi, kad sugedo ,,prikurytelis“, todėl negali įsijungti telefono, kuris išsikrovė, sako, jog liko 400, S. T. liepia parašyti, kai liks 100, tuo pat metu S. T. nusiunčia žinutę T. B., nurodydamas jam informaciją, gautą iš G. P. ir V. V.: ,,Senis jau (....) 400 kazkur lika“. Iš pokalbių matyti ir tai, jog S. T. informuoja G. P. apie iš V. V. gautas žinias (tai, jog pro policiją pravažiavo užsileidęs garsiai muziką ir atsidaręs langą, o T. B., S. T. ir R. K. trumposiomis žinutėmis susirašinėja apie tai, kaip važiuos, kuris pirmas, kuris kurį aplenks, praneša, jog ,,švaru“. S. T. ir R. K. 2012 m. kovo 28 d. SMS žinučių turinys patvirtina informaciją, gautą operatyvinio sekimo metu, jog 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) mieste garažų masyve (duomenys neskelbtini) į garažų vidinį kiemą įvažiuoja automobilis BMW, netrukus į kiemą įvažiuoja ,,VW Passat“, iš kurio išlipa S. T.. Būtent tuo laiku S. T. nusiunčia žinutę R. K., nurodydamas, jog yra kieme, prie namų, ir dar po kelių minučių T. B. trumpąja žinute pakviečia R. K. arbatos. Dėl 2012 m. gegužės mėnesio veikos byloje esančiais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais nustatyta, jog 2012 m. gegužės 4 d. D. Š. teiraujasi ,,kaip tą vaiką pagaut“, prašo, kad pasakytų J. R., kad laukia prie parduotuvės. Fiksuotas T. B. susirašinėjimas dėl vairuotojų paieškos: T. B. teiraujasi R. A., ,,ar kalbėjai su tuo ar gali“, į ką šis atrašo, jog ,,ka jis girts buva vėl, sakiau dėkis tašę ryt, vienu žodžiu, neaišku nėja susisnekėt“. 2012 m. gegužės 11 d. T. B. siunčia žinutę A. R.: ,,tai dar paklausk ar ryt galės išlėkti, nes mes jo laukiam, sakyk ir tegu nesilaužo“ (....) ,,Ok. Tai laukiam sakyk, ryt tegu būna pasiruošęs“. Būtent tuo metu, t. y. 2012 m. gegužės 12 d. 12 val. 21 min. J. R. paskambinęs D. Š. nurodo jam būti pasiruošusiam, sakydamas: ,,a girdi, už valandikes, būk jau pasiruošęs. Gerai“, o J. R. nenustatytam asmeniui 12 val. 24 min. prašo žinutę: ,,už valandikės iswarau. y kelione . db nebegaliu newaziuot wiskas sutarta...“. Atliekant kontrolę L. D. naudojamu numeriu gauta informacija, kad jis buvo išvykęs, jo numeris ((duomenys neskelbtini)) 2012 m. gegužės 17 d. 12 val. 14 min. sujungiamas per bokštą (duomenys neskelbtini) k. (pakeliui (duomenys neskelbtini) link), vėliau per bokštą (duomenys neskelbtini) (pakeliui (duomenys neskelbtini) link) ir dar vėliau per bokštą (duomenys neskelbtini) (netoli Lenkijos Lietuvos sienos), vėliau L. D. numeris išjungtas, nenaudojamas iki 2012 m. gegužės 18 d. Šie pokalbių ir SMS žinučių duomenys patvirtina bendrus T. B., L. K., L. D. veiksmus, todėl L. D. ir R. K. gynėjo motyvai, kad apylinkės teismas neištyrė įrodymų ir pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Nors T. B. skunde teigia, kad be fonoskopinės ekspertizės teismas tikėjo liudytojo P. D. parodymais kas su kuo kalbėjo ir iš kokio telefono, tačiau, įvertinus byloje esančius apklaustų asmenų parodymus, rašytinę bylos medžiaga, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pareigūno P. D. parodymais, kad grupuotės nariai dažnai keisdavo telefonų numerius, tačiau liudytojas iš balsų atpažindavo, kas kalba. Todėl T. B. skundo motyvai dėl fonoskopinės ekspertizės skyrimo, BPK 20 straipsnio pažeidimo vertinant įrodymus ir nuosprendžio neatitikimo BPK reikalavimams, taip pat atmestini. T. B., skunde teigdamas, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo vilkinamas, tokio savo skundo motyvo išsamiau neargumentavo. Teisėjų kolegija nenustatė bylos vilkinimo požymių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.L. D., T. B. ir R. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose kelia abejones dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu užfiksuotos atitinkamos informacijos ištyrimo, nurodo, kad teismas nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo, dėl ko kriminalinės žvalgybos protokolais, kaip įrodymais, teismas negalėjo vadovautis, kas, T. B. nuomone, rodo, jog byla išnagrinėta šališkai. Tačiau pažymėtina, kad visi teikimai dėl kriminalinės žvalgybos ir teismo nutartys yra išslaptinti, iš šių išslaptintų dokumentų matyti, kurių asmenų atžvilgiu buvo taikytas kriminalinės žvalgybos įstatymas. Teikimuose dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka nurodoma, kad vykdant operatyvinį tyrimą surinkta informacija, jog T. B. su R. K., kitais bendrininkais (S. T., D. J., M. L., K. B.) organizuoja automobilių vagystes Europos Sąjungos šalyse, parvarytus vogtus automobilius realizuoja Lietuvoje. Šių teikimų pagrindu 2011 m. spalio 4 d. ir 2012 m. sausio 5 d. teismo nutartimis sankcionuota elektroninių ryšių tinklais T. B. ir R. K. perduodamos informacijos kontrolė ir jos fiksavimas iki 2012 m. sausio 5 d. ir iki 2012 m. balandžio 5 d., 2012 m. vasario 6 d. nutartimi sankcionuota S. T., D. J., M. L. ir K. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos ir jiems perduodamos informacijos kontrolė ir jos fiksavimas bei šių asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. gegužės 7 d. Byloje pateiktas ir išslaptintas operatyvinio sekimo, atlikto remiantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, metu darytas (2013 m. gegužės 3 d. surašytas) protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, jame aprašytas 2012 m. kovo 28 d. atliktas sekimas ir jo metu gauti duomenys bei tarnybinis pranešimas dėl operatyvinio sekimo ir 2012 m. kovo 27 d. sekimo metu gauti duomenys, pateikti CD-R (įrašai daryti slapto sekimo metu) ir surašytas šio įrašo apžiūros protokolas jau ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00272-12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išslaptintų duomenų (teikimų ir teismo nutarčių turinio) pakanka nustatyti, kokių asmenų atžvilgiu ir kokiu pagrindu buvo atliekami operatyvinės veiklos veiksmai. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad operatyvinės veiklos subjektai nesilaikė Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų pagrindų, dėl ko operatyviniai veiksmai galėtų būti laikomi neteisėti ir jų metu gauta informacija nebūtų galima remtis, todėl visų trijų apeliacinių skundų motyvai atmestini. Nepagrįstu laikomas ir L. D. apeliacinio skundo motyvas, kad nuosprendžiai D. S. ir J. R. atžvilgiu negali turėti prejudicinės reikšmės šiam nuosprendžiui, kadangi tie nuosprendžiai yra neteisėti. Iš bylos duomenų matyti, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendis dėl D. S. ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendis dėl J. R. yra įsiteisėję, jie nebuvo pakeisti ar panaikinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėti nuosprendžiai yra neteisėti. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiais nuosprendžiais nuteistų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tinkamai juos ištyręs. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, dar kartą apklausė D. S. ir J. R., tačiau prieštaravimų pašalinti nepavyko, nes nuteistieji laikėsi pozicijos, jog jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti neteisėtai. T. B. ir R. K. gynėjas savo skunduose kelia abejones teismo nešališkumu dėl to, kad buvo išskirtos ir lygiagrečiai pagreitinta tvarka išnagrinėtos D. S. ir J. R. baudžiamosios bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. S. ir J. R. bylų išskyrimas bei išnagrinėjimas atskirai nuo šios bylos jokiu būdu nereiškia, kad apylinkės teismas šioje byloje buvo šališkas. Minėtos bylos išskirtos ir išnagrinėtos laikantis BPK reikalavimų, siekiant proceso operatyvumo, o skundžiamą nuosprendį priėmė kitas teisėjas (nusišalinus išskirtas D. S. ir J. R. bylas išnagrinėjusiam teisėjui). R. K. gynėjas skunde nurodo, kad R. K. veiksmai nėra individualizuoti ir suprantami. Tačiau iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad R. K. nuteistas dėl bendrais veiksmais su kitais asmenimis padaryto tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje. Šis tęstinis nusikaltimas susidėjo iš dviejų epizodų, o R. K. inkriminuota tai, kad jis su kitais bendrininkais veikė vykdant nusikalstamus veiksmus, numatytus pirmame šio tęstinio nusikaltimo epizode, t. y. nustatytomis aplinkybėmis įgyjant Prancūzijoje vieną vogtą automobilį BMW X5. R. K. veiksmai pirmame tęstinės veikos epizode pasireiškė tuo, kad jis kartu su T. B., R. K. vairuojamu automobiliu ,,Skoda Superb“, pasitiko pargabentą vogtą automobilį ir lydėjo jį, kelionės metu žvalgė kelią bei mobiliojo ryšio telefonu koordinavo saugų vogto automobilio judėjimą iki Tauragės miesto. Antrojo šios tęstinės veikos epizodo veiksmai R. K. neinkriminuoti, todėl R. K. gynėjo apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje atmetami. R. K. gynėjo skunde taip pat nurodyta, kad byloje taip ir neaišku, kas įgydavo neteisėtu būdu gautą turtą. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad neteisėtu būdu gautą turtą įgydavo bendrais veiksmais visi asmenys, kurie pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. R. K. gynėjas teigia, kad G. P. teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos buvo davęs tik dėl daromo spaudimo. Tačiau, teisėjų kolegija neabejoja, jog G. P. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, posėdžio metu apklausiamam asmeniui policijos pareigūnai negalėjo daryti psichologinio spaudimo. Be to, šio nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu sutapo su byloje esančiais kitais duomenimis. R. K. gynėjo skunde teigiama, kad buvo pažeista teisė į gynybą, nes teisme apklausiant policijos pareigūnus P. D., Ž. M., R. D., M. S., M. T. ir kitus pareigūnus, teismas nesudarė galimybės pastarųjų apklausti gynybai bei jiems užduoti klausimų, nes pareigūnams, nurodžius, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, buvo perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos šie liudytojai tik patvirtino. Pažymėtina, kad dėl darbo pobūdžio ir praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo po įvykio pareigūnai galėjo smulkiai neprisiminti įvykio aplinkybių, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskelbė jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos šie patvirtino. Nors tokia anksčiau duotų parodymų paskelbimo tvarka, kuomet pirma perskaitomi parodymai, o po to suteikiama teisė proceso dalyviams užduoti klausimus, laikytina ydinga, tačiau tai neužkirto kelio kaltinamiesiems ir jų gynėjams teisme užduoti klausimus ir įgyvendinti teisę į gynybą. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų, nors R. D., G. S., V. K., G. R., L. J., V. P., M. Š., M. T. parodymai buvo paskelbti, liudytojams pareiškus, jog įvykio aplinkybių jie neatsimena, tačiau visiems proceso dalyviams buvo suteikta galimybė jiems užduoti klausimus, ir ja pasinaudojo visi tai norėję padaryti advokatai. M. J. ir P. D., D. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kaip matyti iš protokolų, iš viso nebuvo skelbiami, o apklausiant liudytojus T. Š. ir Ž. M. teisė užduoti klausimus visiems proceso dalyviams buvo suteikta, prieš skelbiant jų parodymus, todėl negalima sutikti su R. K. gynėjo skundo motyvu, kad buvo pažeista teisė į gynyba ar rungimosi principas.R. K. gynėjas skunde teigia, kad nepagrįstai nuspręsta sunaikinti kratos metu paimtus daiktus. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tiek E. K. kratos metu surasti ir paimti daiktai, tiek iš kitų nuteistųjų procesinių veiksmų metu rasti ir paimti daiktai yra jų padaryto ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo įrankiai, priemonės ir rezultatas, kas sudarė pagrindą šiuos daiktus, konfiskavus BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, juos sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi jie negali būti sunaudoti (jų realizavimas ekonomiškai nepagrįstas). Sprendimas konfiskuoti daiktus skundžiamame nuosprendyje nenurodytas, todėl ši klaida taisytina, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindą.Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. D., T. B. ir R. K. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti už nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymą, todėl tenkinti apeliacinius skundus ir panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo, tačiau nuosprendis keistinas dėl jame išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių neatitikimo bylos aplinkybėms.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje G. P., V. V., S. T., R. K., T. B., D. Š., D. T., L. D., M. L., R. A., (D. S. ir J. R., tačiau jų atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta ir išnagrinėta atskirai) inkriminuotos įrodytomis pripažintos tęstinės nusikalstamos veikos aplinkybės nėra aiškios. Iš nustatytų bendrininkų veiksmų tęstinės nusikalstamos veikos padaryme matyti, kad pirmame šios tęstinės veikos epizode dėl iš Prancūzijos vogto BMW X5 automobilio įgijimo dalyvavo T. B., M. L., R. A., S. T., G. P., R. K. ir V. V., o antrame šios tęstinės veikos epizode dėl iš Vokietijos vogtų BMW X5 dviejų automobilių įgijimo savo nusikalstamus veiksmus tęsė tik T. B., M. L., R. A., taip pat papildomai šiame antrame epizode prie bendrų nusikalstamų veiksmų prisidėjo L. D., D. T., D. Š. (taip pat D. S. ir J. R., kurių atžvilgiu byla išskirta ir išnagrinėta atskirai). Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų tęstinės nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymo galima daryti išvadą, kad darant tęstinę nusikalstamą veiką abiejuose epizoduose dalyvavo visi dvylika bendrininkų (taip pat ir du asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta ir išnagrinėta atskirai), kurie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir vykdė iš anksto aptartą planą. Tačiau šie požymiai būdingi ne bendrininkų, bet organizuotai grupei, kurios inkriminavimas šiuo atveju negalimas dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo metu BK 25 straipsnio 3 dalyje vienas iš organizuotos grupės egzistavimo požymių buvo kelių nusikaltimų, vieno sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymas. Šiuo atveju padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (kuris pagal nustatytas aplinkybes turėtų būti laikomas dviem atskiromis nusikalstamomis veikomis, tačiau nesant prokuroro skundo neįmanoma šio trūkumo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme), todėl organizuotos grupės požymiai nuteistiesiems neturėtų būti inkriminuojami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių šalintina tai, kad G. P., V. V., S. T., R. K., T. B., D. Š., D. T., L. D., M. L., R. A. ir D. S., J. R., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta ir išnagrinėta, veikdami bendrininkų grupėje, įgijo didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: T. B. iki 2012 m. kovo 10 d. subūrė bendrininkų grupę apysunkiam nusikaltimui – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimui – daryti, parengė nusikalstamų veikų planą ir paskirstė bendrininkų grupės nariams vaidmenis, tai yra T. B. organizavo ir kontroliavo neteisėtu būdu gauto turto – užsienio valstybėse vogtų automobilių įgijimą; M. L. ir R. A. įgydavo neteisėtu būdu gautą turtą – užsienio šalyse vogtus automobilius – bei nugabendavo organizuotos grupės narius į užsienio valstybes iš ten parvairuoti pagrobtų automobilių; S. T. nugabendavo bendrininkų grupės narius į užsienio valstybes iš ten parvairuoti vogtų automobilių, lydėjo juos kelionėje į Lietuvos Respubliką, kur nukreipė automobilius į iš anksto numatytas vietas automobilių slėpimui; R. K., D. Š., D. T., L. D. pasitikdavo Į Lietuvos Respubliką parvaromus vogtus automobilius, lydėjo juos kelionėje ir nukreipė automobilius į iš anksto numatytas vietas automobilių slėpimui; V. V., G. P., D. S., J. R. parvairuodavo užsienio valstybėse vogtus automobilius į iš anksto numatytas vietas Lietuvos Respublikoje, taip pat šalintina tai, kad buvo vykdomas iš anksto aptartas planas. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visi kaltinamieji įgijo nusikalstamu būdu gauto turto, kurio vertė viršija 250 MGL (9415 Eur): G. P., V. V. įgyto žinomai nusikalstamu būdu gauto turto vertė yra 50 000 Eur, o T. B., D. T., L. D., R. A., S. T., M. L., R. K., D. Š. – 203 500 Eur. Tačiau iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad dėl 203 500 eurų vertės žinomai neteisėtai gauto turto įgijimo tenka atsakomybė tik T. B., M. L. ir R. A., nes jie dalyvavo abiejuose tęstinės nusikalstamos veikos epizoduose. Tuo tarpu S. T., G. P., V. V. ir R. K. tenka atsakomybė dėl 50 000 eurų vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, nes jie dalyvavo tik pirmame tęstinės nusikalstamos veikos epizode, o L. D., S. T. ir D. Š. tenka atsakomybė dėl 153 500 eurų vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, nes jie dalyvavo tik antrame tęstinės nusikalstamos veikos epizode (įgyjant du BMW X5 – 75 000 eurų ir 78 500 eurų vertės). Todėl daroma išvada, kad aukščiau pamintą teiginį dėl kiekvienam nuteistajam tenkančios atitinkamos vertės žinomai neteisėtu būdu gauto turto įgijimo, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė neteisingai, nors tai ir neturi įtakos teisingam šių nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,
nutaria:
Nuteistųjų L. D., T. B. bei nuteistojo R. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus atmesti.
Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį ir iš jo aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad „G. P., V. V., S. T., R. K., T. B., D. Š., D. T., L. D., M. L., R. A. ir D. S., J. R., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta ir išnagrinėta, veikdami bendrininkų grupėje, įgijo didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: T. B. iki 2012 m. kovo 10 d. subūrė bendrininkų grupę apysunkiam nusikaltimui – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimui – daryti, parengė nusikalstamų veikų planą ir paskirstė bendrininkų grupės nariams vaidmenis, tai yra T. B. organizavo ir kontroliavo neteisėtu būdu gauto turto – užsienio valstybėse vogtų automobilių įgijimą; M. L. ir R. A. įgydavo neteisėtu būdu gautą turtą – užsienio šalyse vogtus automobilius – bei nugabendavo organizuotos grupės narius į užsienio valstybes iš ten parvairuoti pagrobtų automobilių; S. T. nugabendavo bendrininkų grupės narius į užsienio valstybes iš ten parvairuoti vogtų automobilių, lydėjo juos kelionėje į Lietuvos Respubliką, kur nukreipė automobilius į iš anksto numatytas vietas automobilių slėpimui; R. K., D. Š., D. T., L. D. pasitikdavo Į Lietuvos Respubliką parvaromus vogtus automobilius, lydėjo juos kelionėje ir nukreipė automobilius į iš anksto numatytas vietas automobilių slėpimui; V. V., G. P., D. S., J. R. parvairuodavo užsienio valstybėse vogtus automobilius į iš anksto numatytas vietas Lietuvos Respublikoje“. Taip pat pašalinti formuluotes „Pasiekus susitarimą ir vykdant iš anksto aptartą planą“ ir „Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant iš anksto aptartą planą“ bei „J. R. ir D. S. kelionės maršrutą mobiliojo ryšio telefonu koordinavo L. D.“.
Nurodyti nuspręstus sunaikinti daiktus, paimtus šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, konfiskuoti BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.