- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-65-318/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00240-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- R. D., E. V.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė, Rolandas Mištautas, Algirdas Gurauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistosios E. V. ir nuteistojo R. D. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. rugsėjo 20 d. automobilio FORD EXPEDITION neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. rugsėjo 20 d. automobilio FORD EXPEDITION neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika susijusi su 2010 m. rugsėjo 20 d. automobilio FORD EXPEDITION neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. spalio 2 d. automobilių MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ S550, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. spalio 2 d. automobilių MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ S550, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika susijusi su 2010 m. spalio 2 d. automobilių MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) MERCEDES BENZ S550, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių DAF XF95 430, AUDI S3, BMW M6, INFINITI M35, puspriekabių KOGEL SN24, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių DAF XF95 430, AUDI S3, BMW M6, INFINITI M35, puspriekabių KOGEL SN24, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių DAF XF95 430, AUDI S3, BMW M6, INFINITI M35, puspriekabių KOGEL SN24, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. spalio 19 d. automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. spalio 19 d. automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika susijusi su 2010 m. spalio 19 d. automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilių DODGE RAM, LEXUS RX400H, DODGE STRATUS, (duomenys neskelbtini), TOYOTA HIGHLANDER, VOLKSWAGEN PASSAT, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilių DODGE RAM, LEXUS RX400H, DODGE STRATUS, (duomenys neskelbtini), TOYOTA HIGHLANDER, VOLKSWAGEN PASSAT, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilių DODGE RAM, EXUS RX400H, DODGE STRATUS, (duomenys neskelbtini), TOYOTA HIGHLANDER, VOLKSWAGEN PASSAT, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, SUBARU IMPREZA, LEXUS RX400, neišvežimu) laisvės atėmimu 2 metams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, SUBARU IMPREZA, LEXUS RX400, neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, SUBARU IMPREZA, LEXUS RX400, neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 21 d. automobilio LEXUS GS430, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 21 d. automobilio LEXUS GS430, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 21 d. automobilio LEXUS GS430, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilį JAGUAR XF) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilį JAGUAR XF) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (dėl rengimosi neišvežti automobilį JAGUAR XF) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktais, R. D. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. D. paskirta 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Letuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2011 m. sausio 27 d.
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių DAF XF95 430, AUDI S3, BMW M6, puspriekabių KOGEL SN24, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių DAF XF95 430, AUDI S3, BMW M6, puspriekabių KOGEL SN24, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių DAF XF95 430, AUDI S3, BMW M6, puspriekabių KOGEL SN24, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieriems) metams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, LEXUS RX400, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, LEXUS RX400, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, LEXUS RX400, neteisėtu neišvežimu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,
pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilį JAGUAR XF) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilį JAGUAR XF) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), (dėl rengimosi neišvežti automobilį JAGUAR XF) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pažymos serija GED-KN1 Nr. (duomenys neskelbiami) ir importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbiami) pagaminimo ir realizavimo) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagaminant ir realizuojant netikrą importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų UAB „(duomenys neskelbiami)“ dokumentų, skirtų UAB „(duomenys neskelbiami)“ pagaminimo ir realizavimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktais, E. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. V. paskirta 8 MGL dydžio (301,28 EUR) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2011 m. sausio 27 d.
Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbiami)“, įmonės kodas (duomenys neskelbiami), pripažinta kalta ir nubausta:
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių DAF XF95 430, AUDI S3, BMW M6, puspriekabių KOGEL SN24, neteisėtu neišvežimu) 3 000 MGL dydžio (112 951 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių DAF XF95 430, AUDI S3, BMW M6, puspriekabių KOGEL SN24, neteisėtu neišvežimu) 200 MGL dydžio (7 530 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika, susijusi su 2010 m. spalio 14 d. automobilių DAF XF95 430, AUDI S3, BMW M6, puspriekabių KOGEL SN24, neteisėtu neišvežimu) 500 MGL dydžio (18 825 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu) 1 000 MGL dydžio (37 650 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu) 100 MGL dydžio (3 765 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika susijusi su 2010 m. gruodžio 9 d. automobilio (duomenys neskelbtini) neteisėtu neišvežimu) 250 MGL dydžio (9 412 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, LEXUS RX400, neteisėtu neišvežimu) 2 000 MGL dydžio (75 301 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, LEXUS RX400, neteisėtu neišvežimu) 150 MGL dydžio (5 647 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (veika, susijusi su 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, LEXUS RX400, neteisėtu neišvežimu) 350 MGL dydžio (131 77 Eur) bauda,
pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilį JAGUAR XF) 1 000 MGL dydžio (37 650 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl rengimosi neišvežti automobilį JAGUAR XF) 100 MGL dydžio (3 765 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (dėl rengimosi neišvežti automobilį JAGUAR XF) 200 MGL dydžio (7 530 Eur) bauda,
pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų - pažymos serija GED-KN1 Nr. 0000051 ir importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbiami) - pagaminimo ir realizavimo) 150 MGL dydžio (5 647 Eur) bauda,
pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagaminant ir realizuojant netikrą importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami)) 200 MGL dydžio (7 530 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 000 MGL dydžio (188 253 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimi, nuspręsta iš R. D., E. V. ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ solidariai išieškoti (konfiskuoti) 79 763,03 Eur ir papildomai iš R. D. 54 785,67 Eur valstybei.
Priteista solidariai iš R. D., E. V., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbiami)“ 149,28 Eur proceso išlaidų valstybei.
Priteista solidariai iš R. D., E. V., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbiami)“ 14 513,56 Eur proceso išlaidų (duomenys neskelbiami) departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas (pratęstas 2018 m. balandžio 5 d.) į E. V. pinigines lėšas – 1 882,85 Eur, esančias (duomenys neskelbiami) departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbiami), depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbiami), UAB „(duomenys neskelbiami) bankas“, kodas (duomenys neskelbiami) ), pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - perduotas išieškojimui vykdant nuosprendžio dalį dėl 79 763,03 Eur konfiskavimo (išieškojimo).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. apie 21 val. 05 min., susitaręs ir veikdamas organizatoriumi organizuotoje grupėje kartu su vykdytoju P. R. bei, pagal susitarimą su R. D., vykdytoju veikusiu nenustatytu asmeniu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai neišvežė prekės, kurios vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - automobilio FORD EXPEDITION, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), pagaminto 2008 m., 17 732,27 Eur (61 226 Lt) vertės, kuris pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtas iš Lietuvos Respublikos, bendrininkavo suklastojant tikrą dokumentą - tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami) ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojant šiomis aplinkybėmis:
laikotarpiu iki 2010 m. rugsėjo 20 d. sutelkė organizuotą grupę asmenų sistemingam nusikalstamų veikų darymui - neteisėtam prekių – transporto priemonių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (toliau – Prekių), ir kurios pagal tranzito ir eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, neišvežimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, sutartinai numatant, kad organizuotai grupei asmenų darant tokias nusikalstamas veikas, jis koordinuos jos narių – nuolat jos sudėtyje kartu su R. D. veikiančio valstybės tarnautojo, dirbančio (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės (duomenys neskelbiami) kelio poste, esančiame J. B. g. 1, (duomenys neskelbiami) (toliau - Kelio poste), inspektoriaus pareigose P. R. bei pasirinktinomis prisijungimo prie nusikalstamų veikų darymo organizuotos grupės veikimo eigoje aplinkybėmis veikusių E. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmus, susitardamas su jais veikti pagal tokią nusikaltimų darymo schemą:
laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbiami) mieste su P. R. susitarė, kad P. R. nuolat dalyvaus sistemingai darant R. D. organizuojamus sunkius nusikaltimus – asmenims, siekiantiems išvengti importo mokesčių už į Lietuvos Respubliką iš ne Europos Sąjungos valstybių įvežtas Prekes, veikiant pagal susitarimą su R. D. pagal šio suplanuotų nusikalstamų veiksmų schemą, atliks konkretų organizatoriaus R. D. jam paskirtą vaidmenį - dirbant Kelio poste, muitinės duomenų apdorojimo sistemose - Naujojoje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje (toliau – NCTS), Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (toliau – RIKS) fiktyviai atvaizduos R. D. jam iš anksto nurodytoms Prekėms, kurios pagal muitinės tarpininkų inicijuotas muitinės procedūras privalo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, muitinės procedūrų užbaigimą, užfiksuojant, kad Prekės per Kelio postą išgabentos iš Lietuvos Respublikos, kai per Kelio postą jos faktiškai nebus gabenamos, Prekių išgabenimą patvirtinančiais įrašais suklastotų tikrus dokumentus – muitinės tranzito ir eksporto deklaracijas, kuriomis Prekės turėjo būti deklaruojamos, tokias suklastotas deklaracijas savo darbo vietoje pateiktų muitinei bei susitarė už kiekvienu tokiu neteisėtu veikimu įformintą kiekvieną Prekę P. R. nuolat duoti iš anksto neaptarto dydžio kyšius;
laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d. su E. V. ir nenustatytais asmenimis, siekiančiais išvengti importo mokesčių už į Lietuvos Respubliką ne Europos Sąjungos valstybių įvežtas Prekes, kiekvienos įforminamos Prekės atveju laikotarpio eigoje susitarė, kad jie dalyvaus R. D. sistemingai darant jo organizuojamus sunkius nusikaltimus - veikiant pagal šio suplanuotų nusikalstamų veiksmų schemą atliks konkretų organizatoriaus R. D. jiems paskirtą vaidmenį – E. V. veikdama kaip muitinės tarpininkės – juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbiami)“, įmonės kodas (duomenys neskelbiami), atstovė, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys per nežinančius apie daromas nusikalstamas veikas muitinės tarpininkus fiktyviai įformins muitinės procedūras, pagal kurias būtų įforminta, kad iš Lietuvos Respublikos bus išvežtos Prekės, kurių E. V. ir nenustatyti asmenys iš Lietuvos Respublikos neketino išgabenti, tam, kad R. D., vykdydamas susitarimą, perduotų tokių įformintų muitinės procedūrų duomenis bendrininkui P. R., kuris, koordinuojamas R. D. ir atlikdamas jam paskirtą vaidmenį – aprašyto susitarimo sąlygomis muitinės duomenų apdorojimo sistemose fiktyviai atvaizduotų Prekių išgabenimą per Kelio postą iš Lietuvos Respublikos (toliau - veikdamas aprašyto susitarimo pagrindu arba anksčiau nurodytomis aplinkybėmis susitaręs, arba veikdamas tomis pačiomis jo susitarimų ir nusikalstamų veikų darymo aplinkybėmis);
laikotarpiu iki 2010 m. rugsėjo 20 d., veikdamas aprašyto susitarimo pagrindu, iš nenustatyto asmens, faktiškai disponavusio automobiliu FORD EXPEDITION, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), kuris šio automobilio neketino gabenti iš Lietuvos Respublikos, po to, kai šis asmuo pasirūpino, kad nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką V. D. UAB „(duomenys neskelbiami)“, įmonės kodas (duomenys neskelbiami), prisijungimo prie muitinės duomenų apdorojimo sistemų priemonėmis Lietuvos Respublikos muitinei deklaruotų šio automobilio išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir šiuo tikslu 2010-09-17 (duomenys neskelbiami) TM krovinių poste „(duomenys neskelbiami)“ įformintų tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami), tokiu būdu suformuojant tikrovės neatitinkantį deklaracijos turinį ir taip suklastojant šią deklaraciją, gavęs šio automobilio ir deklaracijos duomenis, juos perdavė Kelio poste dirbančiam P. R., nurodydamas jam muitinėje fiktyviai atvaizduoti, kad šia deklaracija deklaruotas automobilis išvyko per Kelio postą iš Lietuvos Respublikos,
P. R., vykdydamas susitarimą su R. D., žinodamas, kad šis automobilis asmens, kuris automobiliu disponavo, faktiškai nebus pristatytas į Kelio postą ir išgabentas iš Lietuvos Respublikos, 2010 m. rugsėjo 20 d. dirbdamas Kelio poste, NCTS sistemos priemonėmis inicijavo muitinės procedūros pagal šią tranzito deklaraciją užbaigimą šiomis aplinkybėmis:
NCTS sistemoje savo nuožiūra pasirinktu laiku - apie 21 val. 05 min., įformino šios tranzito deklaracijos priėmimo ir pasirinkimo tikrinti sprendimą, atvaizduodamas, kad deklaruojama prekė pateikta muitinei, nors faktiškai šis automobilis nebuvo pristatytas į paskirties įstaigą - Kelio postą, NCTS sistemoje pažymėjo, kad tranzito procedūra pagal šią tranzito deklaraciją tinkamai užbaigta: parinko sistemoje būseną - „Atvyko“, kurią vėliau pakeitė į „Gabenimas užbaigtas“,
atvaizduodamas šiuos tikrinimo rezultatus NCTS sistemoje ir taip suformuodamas tikrovės neatitinkantį deklaracijos turinį bei atspausdindamas šią deklaraciją, suklastojo tikrą dokumentą – tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami) bei šią atspausdintą suklastotą deklaraciją savo darbo vietoje pateikė muitinei, tuo pačiu fiktyviai atvaizduodamas, kad deklaracijoje nurodyta Prekė išgabenta iš Lietuvos Respublikos.
2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija) už tai, kad anksčiau nurodytomis aplinkybėmis susitaręs ir veikdamas organizatoriumi organizuotoje grupėje kartu su vykdytoju P. R. bei, pagal susitarimą su R. D., vykdytoju veikusiu nenustatytu asmeniu, bendrininkavo P. R. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, savo veiksmais padarant valstybei didelę neturtinę žalą tuo, kad tomis pačiomis jo susitarimų ir nusikalstamų veikų darymo aplinkybėmis P. R., vykdydamas susitarimą su R. D. ir atlikdamas išvardintus automobilio FORD EXPEDITION, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), neteisėto neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, netikros tranzito deklaracijos pagaminimo bei jos panaudojimo veiksmus, šiurkščiai pažeidė šias jo (P. R.) veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas:
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, 6 punkte, 8 punkte įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 punkte, 5 punkte nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių;
Tarnybos Lietuvos Respublikos Muitinėje statuto 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme numatytas pareigas;
1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 63 straipsnį, kuriame nustatyta, kad muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, reikalavimus;
1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 201 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad muitinės deklaracija gali būti priimta tik tuomet, kai joje nurodytos prekės pateikiamos muitinei arba kai sudaroma muitinei priimtina galimybė jas patikrinti, reikalavimus;
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
39. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš R. D., E. V. ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ solidariai konfiskuoti 79 763,03 Eur ir papildomai iš R. D. 54 785,67 Eur valstybei ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš R. D., E. V. ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ solidariai išieškoti 201 489,45 Eur ir atskirai iš R. D. 328 188,11 Eur valstybei. Nurodo, kad teismo nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
39.1. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog automobiliai nebuvo nusikalstamų veikų darymo rezultatu, o įforminant jų tariamą išvežimą buvo siekiama atitinkamo rezultato – mokesčių, mokėtinų už šių automobilių įvežimą, nesumokėjimo, todėl nusikalstamos veikos rezultatu yra pinigų sumos, skirtos šiems mokesčiams sumokėti, yra nepagrįsta. Teismas, darydamas tokią išvadą, nepagrįstai rėmėsi tuo faktu, kad automobiliai į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių buvo įvežti teisėtai. Ši aplinkybė, aiškinantis dėl nusikalstamos veikos rezultato požymio, pasak apelianto, nėra reikšminga. Teismas, priešingai teismų praktikai, pernelyg plečiamai aiškino nusikalstamos veikos rezultato požymius, prie jų priskirdamas fakultatyvinius požymius – priešingos teisei veiklos tikslą ir tiesioginius padarinius – mokesčių, mokėtinų už šių automobilių įvežimą, nesumokėjimą, tuo pačiu neatsižvelgė į tai, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos rezultatu nusikaltimo dalykas yra laikomas besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-362-693/2017, 2K-278-489/20017 ir kt.), o iš BK 200 straipsnio dispozicijos seka, jog šio nusikaltimo dalykas taip pat yra daiktai, prekės, produkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017). Plečiamai aiškinti nusikalstamos veikos rezultato požymių neleidžia vien ta aplinkybė, nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimo baigtumas nėra siejamas su faktiškai kilusiais padariniais, nusikaltimo objektas yra ekonomikos interesai ir verslo tvarka. Teismo nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014), kuriais remiantis teismas grindė pirmiau minėtas išvadas, jų nepatvirtina.
39.2. Be to, pasak apelianto, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos su prekių muitinės kontrole susijusių veikų dispozicijos nusikaltimo dalyko dalyje yra sukonstruotos vienodai (BK 199, 199¹, 199², 200 straipsniuose apibrėžtas nusikaltimo dalykas yra daiktai, prekės). Taip pat visomis veikomis, disponuojant daiktais ir prekėmis, kurių apyvarta yra uždrausta, yra siekiama išvengti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo valstybei. Atitinkamai, turtinė prievolė, kurios šiomis veikomis yra išvengiama, priešingai negu konstatavo teismas, apelianto nuomone, nėra šių nusikaltimų dalykas, o iš išvengtos turtinės prievolės dydžio sprendžiama apie nusikaltimo faktinius padarinius, pavojingumą, mastą, tikslą, motyvus ir kt. Šioje dalyje, pasak prokuroro, svarbu atskirti pagrindinius nusikaltimo sudėties požymius nuo fakultatyvinių, kuomet iš pastarųjų jokiomis aplinkybėmis negali būti kildinamas nusikaltimo dalyko konstatavimas. Be to, prokuroro teigimu, teismo išvada, kad prekių statusas BK 200 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimo atveju yra išskirtinis BK 199, 199¹, 199² straipsniuose aprašytų veikų dalyko atžvilgiu, nepagrįsta ir dėl to, kad ne prekių fizinė vieta nusikalstamą veiką sudarančių veiksmų atlikimo momentu nulemia aplinkybes, reikšmingas veikos kvalifikavimui, o kaltininko pasirinkimas, kokiu būdu jis realizuos savo sumanymą išvengti valstybei mokėtinų mokesčių. Šioje byloje visi automobiliai buvo įvežti į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, iš kurios importuojamoms prekėms taikomi mokesčiai. Pagal aptariamų prekių gabenimo muitinės teisinį režimą, į Lietuvos Respublikos teritoriją fiziškai jau įvežtos prekės yra muitinės kontroliuojamos, kol muitinės procedūros iniciatorius pasirenka muitinės procedūrą. Iki procedūrų, sudarančių nagrinėjamą nusikalstamos veikos pagrindą, pasirinkimo, visoms prekėms, jas įvežant į Lietuvos Respubliką, buvo įforminta tranzito iki kito pasirinkto muitinės posto muitinės procedūra, t. y. visos prekės buvo muitinės kontroliuojamos. Ši aplinkybė, pasak prokuroro, eliminuoja galimybę konstatuoti, kad prekės buvo išleistos į laivą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje. Todėl tik nuo kaltininko sumanymo ir nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę sudarančių veiksmų pasirenkant tolesnę muitinės procedūrą priklauso, ar prekių vertę atitinkančios tos pačios mokestinės prievolės išvengimas sudarys nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, ar nusikaltimo, numatyto BK 200 straipsnyje, požymius. Visais analogiškais prekių gabenimo atvejais, veikos kvalifikavimą nulemiantys tęstiniai veiksmai yra atliekami vėliau nei prekės yra fiziškai įvežamos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymius atitinka veika, kuria muitinės kontroliuojamais terminalais muitinės kontrolės išvengiama pasirenkant arba prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą, arba laikino įvežimo perdirbti muitinės procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-693/2017, 2K-278-489/2017), o nusikaltimo, numatyto BK 200 straipsnio 1 dalyje, požymius, atitinka veika, kuria muitinės kontroliuojamais terminais prekės neišvežamos, jas paliekant vidaus apyvartoje, o muitinės kontrolės išvengiama pasiekiant, kad muitinėje būtų fiktyviai įforminta, jog prekės išgabentos pasirenkant vieną iš teismo nuosprendžiu aprašytų procedūrų, pagal kurias prekės privalo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos – tranzito arba eksporto. Visais atvejais prekių buvimo vieta ir statusas iki visų nusikalstamą veiką sudarančių veiksmų užbaigimo yra tapatūs. Visa tai, prokuroro teigimu, leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimo, numatyto BK 200 straipsnyje, dalyko ir rezultato požymius aiškinti pagal kitokias taisykles nėra jokio pagrindo, o šio nusikaltimo dalykui ir rezultatui apibrėžti pagal taikymo analogijos taisykles būtina taikyti tiek teismų praktikos nuostatas tapačių veikų atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017), tiek plačiai teismų aptartas teismų praktikos nuostatas, kurios privalomai taikomos nagrinėjant kontrabandos bylas.
Šalies argumentai
39.3. Be to, prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas dėl lėšų, kurios liko realizavus automobilį ,,Lexus RX 400“, priėmė priešingą sprendimą – šiuos pinigus konfiskavo. Visa tai rodo, kad teismas buvo nenuoseklus, nes analogišką statusą turinčių daiktų atžvilgiu priėmė skirtingus sprendimus.
39.4. Prokuroro nuomone, BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų netaikymo ar dalinį taikymą negali nulemti ir ta aplinkybė, jog nepareikšti civiliniai ieškiniai. Nors iš nuosprendžio neaišku, kokių subjektų civilinius ieškinius teismas turėjo omenyje: valstybės, ar trečiųjų asmenų, iš kurių visos mokesčių sumos už visas neišvežtas prekes buvo išreikalautos arba išieškotos ne ginčo tvarka mokesčių administravimo priemonėmis, ar iš asmenų, iš kurių nuteistieji gavo lėšas mokesčių sumokėjimui, tačiau akivaizdu, jog mokesčių nepriemoka buvo panaikinta ne kaltininkų lėšomis. Minėta aplinkybė negali būti privilegijuojančia kaltininkų teisinę padėtį taikant baudžiamąjį įstatymą – baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnio 5 dalyje ir privalo būti vertinama nustatančia pagrindą išieškoti visą automobilių (nusikaltimo dalyko/rezultato), kurių natūroje nėra galimybės paimti dėl byloje nustatytų priežasčių, vertę atitinkančią pinigų sumą, neišskaičiuojant net ir tos jų vertės dalies, kurią sudaro valstybės išreikalautos mokesčių sumos. Aplinkybė, kad automobiliai privalo būti konfiskuoti nedalomai pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas nepriklausomai nuo mokesčių administravimo rezultatų, neatlyginant išieškotų mokesčių sumų juos sumokėjusiems subjektams, lemia sąlygas privalomai taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias privalo būti išieškota visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BPK 212 straipsnio 2 dalyje).
39.5. Taip pat reikšminga aplinkybė, pasak prokuroro, kad pagal teismų praktiką, teismo sprendimui dėl nusikaltimo dalyko nekonfiskavimo keliami ypatingi reikalavimai. Byloje turi būti įrodyta, kad buvo disponuojama nusikaltimo dalyku tokiomis aplinkybėmis, kuriomis nesiekta išvengti jokių mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Nagrinėjamoje byloje veikos pagrindą, kaip konstatavo teismas, sudaro aiškiai apibrėžtas tikslas ir motyvas išvengti mokestinės prievolės. Todėl nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra.
Šalies argumentai
39.6. Pasak prokuroro, kaltininkų psichinis santykis su konfiskuotino nusikaltimo dalyko verte ir aplinkybėmis, dėl kurių konfiskuotino turto paėmimas iš kitų asmenų BK 72 straipsnio 4 dalies numatytais pagrindais tapo negalimas, yra tiesioginis. Kaltininkai suvokė mokesčių administravimo taisykles, pagal kurias kuo didesnė nusikaltimo dalyko vertė sąlygojo veikos pagrindą sudariusį kuo didesnės mokesčių sumos apskaičiavimo ir sumokėjimo išvengimą, bei siekė veikti ir veikė tokiomis suvokimo aplinkybėmis. Taip pat kaltininkai suvokė ir siekė, kad visais nustatytais atvejais automobiliai būtų kitų asmenų nuosavybėje aplinkybėmis, kuriomis pastarieji nežinotų apie daromą nusikalstamą veiką, arba automobilių nebūtų galimybės surasti ir paimti dėl kitų priežasčių. Dėl šių priežasčių eliminuojama galimybė vertinti, kad nusikaltimo dalyko vertė, reikšminga BK 72 straipsnio 5 dalies taikymui, galėjo būti nulemta atsitiktinių ar veikos padarymo metu kaltininkams nežinomų, suvokti negalimų aplinkybių.
39.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, prokuroro nuomone, byloje pakanka duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikaltimo, numatyto BK 200 straipsnyje, dalykas – automobiliai turi būti konfiskuoti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip uždraustos veikos rezultatas. Tuo atveju, jeigu nebūtų galimybės šio turto paimti, iš kaltininkų turi būti išieškoma visą automobilių vertę atitinkanti pinigų suma.
Šalies argumentai
40. Nuteistojo R. D. gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį panaikinti.
40.1. Apeliantė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. D., veikdamas organizuotoje grupėje, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje. Pasak apeliantės, minėtą nusikaltimą galėjo organizuoti aukštas pareigas (duomenys neskelbiami) tarnyboje užimantis ir su (duomenys neskelbiami) nusikalstamus veikus derinęs ,,nenustatytas“ pareigūnas, bet ne R. D.. Iš R. D. 2017-11-13 parodymų matyti, kad šis su pasienio muitinės pareigūnu P. R. susisiekė UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ atstovo prašymu įforminti iš JAV įmonės importuotų, eksploatuoti netinkamų automobilių fiktyvų išvežimą iš Lietuvos dėl besibaigiančių laikino įvežimo terminų, siekiant išvengti baudų. Už vieną perdavimą iš atstovo R. D. voke gavo 100 Lt. Tuo buvo suinteresuoti automobilių savininkai. Nei vienas kaltinime nurodytų automobilių nepriklausė R. D. Pastarasis nebuvo nei kaltinime paminėtų įmonių savininku, nei akcininku. Duomenų, kad R. D. su P. R. siejo ilgalaikiai nusikalstami ryšiai, vaidmenų pasidalijimas, nusikalstamų veiksmų planavimas ar derinimas, byloje nenustatyta. Byloje įrodymų, kurie paneigtų R. D. parodymus, taip pat nėra. Priešingai, liudytojo P. R. 2017-09-21 teismo posėdyje duoti parodymai, kuriuos apeliantas skunde pacituoja, juos patvirtina.
40.2. Apeliantės teigimu, teismas, nenustačius, kad R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, negalėjo pastarojo pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, nes jis dokumentų klastojimo neorganizavo bei nepiktnaudžiavo tarnyba. Pastarasis nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, subjektu. Be to, nuosprendyje neatskleista ir subjektyvioji R. D. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, pusė, t. y. neįrodyta, kad jis suvokė, jog P. R. perduodami dokumentai yra netikri. Anot apelianto, R. D., neturėdamas prieigos prie atitinkamų programų, negalėjo prisijungti ir įrašyti į deklaracijas tikrovės neatitinkančią informaciją. Jis, perduodamas P. R. dokumentus – deklaracijas ir atlygį, jų turinio netikrino. Byloje duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, nėra.
40.3. Apeliantė, remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutarys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-650/2010 ir kt.), skunde taip pat tvirtina, kad teismas R. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 straipsnyje, nepagrįstai išskyrė į aštuonias atskiras baigtas nusikalstamas veikas, kai turėjo kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.
40.4. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai R. D. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Valstybės biudžetas žalos nepatyrė. Transporto priemonių savininkai – juridiniai asmenys visus mokesčius valstybei sumokėjo dar ikiteisminio tyrimo metu. Byloje duomenų apie tai, kad R. D. iš juridinių asmenų – transporto priemonių savininkų pats ar per kitus asmenis būtų gavęs ir paėmęs mokesčiams sumokėti skirtas pinigų sumas nenustatyta. Nei darbiniais, nei asmeniniais ryšiais su tariamai išvežtų iš Lietuvos transporto priemonių savininkais R. D. nesusijęs. Anot nuteistojo, ,,apart lengvo uždarbio“, jokio kito suinteresuotumo neturėjo. Šie R. D. parodymai nepaneigti. Teismas, nusprendęs konfiskuoti tariamai nesumokėtas mokesčių sumas, vykdo pakartotinį mokesčių išieškojimą valstybei, kas pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus.
40.5. Pasak apeliantės, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal netinkamai surašytą kaltinamąjį aktą (BPK 219 straipsnio 3 punktas), dėl ko buvo apsunkinta nuteistojo gynyba.
41. Nuteistoji E. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantė, remdamasi EŽTT ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-74/2010, Nr. 2K-86/2010, Nr. 2K- 664/2012, Nr. 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, Nr. 2K-74-511/2016, 2013 m. sausio 15 d. sprendimas Mitrofan prieš Moldovos Respubliką ir kt.), Konstitucinio Teismo jurisprudencija, BK 2 straipsnio, BPK 302-307 straipsnių nuostatomis, nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas ištyrė, įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių reikalavimus, ir padarė nemotyvuotas, prielaidomis pagrįstas teismo išvadas, o tai sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir tai, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
41.1. Apeliantė, išdėsčiusi BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, aptarusi bendrininkavimo sąvoką ir šiuo klausimų aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016), nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė organizuotos grupės požymį. Byloje nėra jokių neginčijamų ir objektyvių duomenų, kad ji susitarė su R. D. ir P. R. daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, jog būtų atlikusi tariamai jai kažkieno priskirtą tam tikrą užduotį ir, kad ji su R. D. ar P. R., ar kuo nors kitu iš anksto aptarė veiksmus, suderino veiksmų darymo planą, mechanizmą, vykdė jai priskirtą vaidmenį, susitarė dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Taip pat nėra jokių duomenų, kad apeliantę su R. D. ar P. R. siejo kokie nors ilgalaikiai ryšiai ir kažkokių vaidmenų pasidalijimas. Vien tai, kad ji pažinojo R. D. ir juos siejo išskirtiniai darbiniai ir verslo santykiai, nepatvirtina organizuotos grupės buvimo fakto. Teismo išvados dėl organizuotos grupės iš esmės pagrįstos tik liudytojo P. R., ikiteisminio tyrimo metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, duotais parodymais, kurių teismas detaliau neanalizavo, nevertino ir netikrino jų patikimumo, o tik deklaratyviai nurodė, kad visus liudytojo parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga, liudytojos L. D. parodymai. Apeliantės teigimu, teismas turėjo ypač atidžiai vertinti minėto liudytojo parodymus, nes šis liudytojas yra buvęs įtariamasis, po jo parodymų davimo liudytojui buvo grąžinti abejotinos kilmės pinigai (apie 100 000 Lt). Baudžiamoji atsakomybė grėsė ne tik liudytojui, bet ir jo artimiesiems. Liudytojo parodymai yra abstraktūs, deklaratyvūs, nekonkretūs ir pagrįsti tik spėjimais bei prielaidomis. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad liudytojas, gindamas save, artimuosius, turtą, buvo privertas duoti parodymus, kokie buvo reikalingi pareigūnams. Tokia pozicija dėl bendrakaltinamųjų parodymų vertino yra išsakyta ir EŽTT jurisprudencijoje bei ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, V. R. prieš Rusiją, no 4146, judgmeni of 24 July 2008 ir kt.). Kadangi teismas šių reikalavimų nesilaikė ir nepatikrino liudytojo P. R. parodymų patikimumo, padarė esminį BPK pažeidimą. Teismo išvada, kad liudytojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys, nepagrįsta. Teismo nurodyti telefoninių pokalbių įrašai yra neinformatyvūs ir nepatvirtina, jog apeliantė žinojo bei suprato, kad yra daromos nusikalstamos veikos, ir pati aktyviai dalyvavo šias darant. Pasak apeliantės, pokalbiai su R. D. vyko išskirtinai darbo klausimais, laikantis klientų duomenų apsaugos ir jų komercinės paslapties nuostatų, jokia galimai neteisėta veikla nebuvo aptarinėjama. R. D. teisme patvirtino, kad dėl jam ir apeliantei kaltinime inkriminuotų transporto priemonių muitinės procedūrų, dokumentų tvarkymo, su juo ji niekada nebendravo. Į jį kreipėsi arba patys transporto priemonių savininkai, jų atstovai, arba asmenys, veikiantys šių vardu. Liudytojas P. R. taip pat patvirtino, kad apeliantės nepažįsta, jos nebuvo matęs, jie niekada nebuvo susitikę ir jų nesiejo jokie glaudūs, tamprūs, tvirti, netrumpalaikiai santykiai ar ryšiai.
41.2. Skunde apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, grįsdamas organizuotos grupės požymį, nurodė, jog nekyla abejonių dėl to, jog organizuotoje grupėje dalyvavo ir nenustatytas asmuo, kurio interesais būdavo daromos nusikalstamos veikos. Tačiau, pasak apeliantės, nei jai, nei kitiems nuteistiesiems, nebuvo inkriminuota faktinė aplinkybė, kad tariamos organizuotos grupės sudėtyje dalyvavo ir nenustatytas asmuo. Tai rodo, kad teismas neteisėtai praplėtė kaltinimą, tuo pažeisdamas jos procesines teises žinoti, kuo yra kaltinama ir tinkamai pasiruošti gynybai bei gintis nuo žinomo, suprantamo kaltinimo.
41.3. Apeliantė, išdėsčiusi BK 200 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl šio straipsnio taikymo aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2008, Nr. 2K-306/2014, Nr. 2K-788/2017), taip pat nurodo, kad ji negalėjo būti pripažinta kalta pagal minėta straipsnį, nes nėra tinkamas subjektas BK 200 straipsnio prasme ir jos veiksmuose nebuvo nustatyta tyčia padaryti šį nusikaltimą. Teismo išvada, kad jos veiksmai atitinka BK 200 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nepagrįsta, nes paremta suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo P. R. parodymais, prielaidomis, neištyrus įrodymų visumos ir nepaneigus apeliantę teisinančių įrodymų, išskirtinę dėmesį suteikiant tik ją kaltinantiems įrodymams, juos savaip interpretuojant.
41.4. Apeliantė nurodo, kad ji, dirbdama atstove muitinėje, neturėjo pareigos nei pati išvežti automobilių per LR valstybės sieną, nei užtikrinti jų išvežimo kontrolės. Jos pareiga buvo užpildyti reikiamus dokumentus, suvesti klientų pateiktus duomenis, kuriais ji neturėjo pagrindo abejoti, ir šiuos pateikti muitinės institucijai. Atstovo muitinėje veiklą reglamentuojantys aktai nurodo, kad visiems klientams, kurie kreipiasi į muitinės tarpininko atstovą dėl muitinės procedūrų atlikimo, dėl pateiktų dokumentų teisingumo atsako jie (importuotojas ir/ar eksportuotojas), dėl kliento pasirinktos procedūros, pvz. importo klientas turės sumokėti importo mokesčius. Jei klientas renkasi eksporto procedūrą, šiam taip pat yra paaiškinama, kad prekės turi būti išgabentos per tą laiką, kuris yra nurodytas eksporto deklaracijoje, ir/ar jei bus pažeisti jų gabenimo terminai, klientui muitinės įstaiga paskaičiuos toms prekėms tenkančius mokesčius (jei tokie yra). Apeliantė su R. D. nekalbėjo ir neplanavo jokių nusikalstamų veiksmų, nevykdė nei pastarojo, nei kitų asmenų jokių nusikalstamų užduočių ir nebuvo vykdytoja jokių nusikalstamų veiksmų pagal tariamą kaltinime nurodytą schemą. Ji, atstovaudama išimtinai klientų interesams, vykdė atstovo muitinėje funkcijas ir tik pildė atitinkamas muitinės procedūroms atlikti reikalingus dokumentus – muitinės deklaracijas, klientų pasirinktai procedūrai. Apeliantė pati asmeniškai nesiekė ir neturėjo jokio tikslo išvengti importo mokesčių, kadangi ne jos pareiga yra šiuos mokėti importo atveju. Mokesčius privalo mokėti importuotojas. Dėl to teismo išvada, jog nuteistoji E. V. tariamai neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas išvardintų prekių iš Lietuvos Respublikos neišvežimu išvengti mokesčių, nepagrįsta.
41.5. Pasak apeliantės, jos, kaip muitinės tarpininkės atlikti veiksmai, taip pat negali būti traktuojami kaip fiktyvūs. Šie buvo teisėti, apeliantės kompetencijai priskirti veiksmai, kuriuos ji atlikdavo nuolat dirbdama šį darbą. Pareigos ar intereso kontroliuoti galimai neteisėtus būsimus automobiliais disponuojančių asmenų veiksmus neturėjo. Jos, kaip muitinės tarpininkės, niekas apie galimai neteisėtus veiksmus, neinformavo. Teismo išvada, kad nuteistoji neva iš anksto žinojo, kad iš Lietuvos Respublikos prekės nebus išgabentos, dėl to yra nepagrįsta. Apeliantė taip pat neperdavė R. D. jokių jos vardu pildytų deklaracijų. Taigi kaltinimas apeliantei grindžiamas tik prielaidomis, kuriomis teismas grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negali.
41.6. Apeliantės teigimu, taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2006 m. Lexus RX400h eksporto deklaracija MDAS sistemoje buvo užbaigta fiktyviai, siekiant išvengti importo mokesčių. Tokių duomenų byloje nėra. Ji apie 2010 m. rugsėjo mėn. JAV aukcione įsigijo šį automobilį ir kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, kad padėtų įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kadangi buvo manyta, jog po remonto automobilis išvyks, bus parduotas. 2010 m. gruodžio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės krovinių poste ,,Centras“ minėtą prekę deklaravo reeksporto muitinės sankcionavimo veiksmui. Buvo įforminta eksporto deklaracija. Tačiau pirkėjas M. Š. iš (duomenys neskelbiami) automobilį kitą dieną po pirkimo apeliantei grąžino atgal, kadangi nebuvo informuotas dėl automobilio elektrinės dalies gedimo. Tada buvo priimtas sprendimas pašalinti gedimus ir grąžinti automobilį pirkėjui. Apie tai, kad minėtas pilietis išvyko ir/ar neišvyko iš Lietuvos, jai nebuvo žinoma. Vėliau, 2013 m. pabaigoje kreipėsi į ją (duomenys neskelbiami) pil. D. S., kuris buvo įgaliotas atstovauti M. Š. Pirkėjo atstovas norėjo išsiaiškinti dėl automobilio. Apeliantė patarė šiam kreiptis į muitinės kriminalinės tarnybos vyr. tyrėją V. D.. Apeliantės žiniomis, minėtas asmuo kreipėsi į tyrėją ir į prokurorą D. S.
41.7. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog 2009 m. Jaguar XJ tranzito deklaracija NCTS sistemoje buvo užbaigta fiktyviai, siekiant išvengti importo mokesčių. UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės krovinių poste ,,Centras“ minėtą prekę deklaravo reeksporto muitinės sankcionuotam veiksmui iš muitinės sandėlių UAB ,,(duomenys neskelbiami) tarpininkai“. Buvo įforminta tranzito deklaracija. NCTS procedūra buvo užbaigta (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės krovinių poste ,,Centras“, todėl tą pačią dieną buvo įforminta nauja tranzito procedūra. (duomenys neskelbiami) pilietis A. I. automobilio nespėjo išgabenti iš Lietuvos, nes tą pačią dieną dėl neaiškių priežasčių pareigūnai automobilį sulaikė. Vykdytojas, pardavėjas UAB ,, (duomenys neskelbiami)“, atlikdamas tranzito procedūrą, pagrindinės muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos nepažeidė (Muitinės kodekso 89-95 straipsniai, LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimas Nr. 1610). Tranzito procedūra buvo neužbaigta dėl neaiškių (duomenys neskelbiami) kriminalinės tarnybos inspektorių veiksmų. Automobilis turėjo būti grąžintas UAB ,,(duomenys neskelbiami)“. Tačiau automobilis, remiantis suklastotais dokumentais (patvirtino teisme apklaustas liudytojas, kuris dalyvavo (duomenys neskelbiami) piliečiui pildant dokumentus), buvo grąžintas (duomenys neskelbiami) pil. T. S. Tai yra buvo sudaryta Muitinės tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 36 (2013.04.29 ir minėtam asmeniui suteikta muitinės tarpininkavimo paslauga, pateikta tranzito deklaracija iš Lietuvos į (duomenys neskelbiami). Tariamai nukentėjęs Vokietijos pilietis ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, praėjus keletui metų, vėl kreipėsi į ją, jog atliktų tranzito procedūrą tai pačiai transporto priemonei. Apeliantė šiuos prašomus veiksmus atliko ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
41.8. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės, kurioms buvo įforminta laikino įvežimo perdirbti procedūra, pagal Bendrijos muitinės kodekso 89 straipsnio 1 dalį, ekonominio poveikio turinti sąlyginio neapmokestinimo procedūra baigiama, kai prekėms arba kompensaciniams perdirbtiems produktams, kuriems ši procedūra įforminta, įforminami nauji muitinės sankcionuoti veiksmai. Visose deklaracijose nurodytas procedūros vykdytojas – UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ (kur tuo metu dirbo apeliantė) ir ne fizinis asmuo E. V., o juridiniai asmenys, kurie disponavo nuosavybės teise tomis transporto priemonėmis. Todėl, pasak apeliantės, galima daryti išvadą, kad UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ ir kt. neįvykdė pareigos per nustatytą terminą užbaigti procedūrą, dėl ko kilo mokestinė atsakomybė pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį. Byloje nustačius, kad deklaruota laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra buvo netinkamai įvykdyta, nes transporto priemonės nebuvo reeksportuotos, šios bendrovės atsakingomis už visų prievolių įvykdymą.
41.9. Be to, pasak apeliantės, jai pareikštus kaltinimus dėl kaltinime nurodytų transporto priemonių neišvežimo per LR valstybės sieną paneigia ir gynybos gauti duomenys iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės (2017-11-08 raštas), kurio turinį apeliantė išsamiai aptaria. Tačiau teismas dėl neaiškių priežasčių šių duomenų netyrė ir nieko nuosprendyje nepasisakė, kas yra esminis BPK pažeidimas.
41.10. Apeliantė, išdėsčiusi BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl šio straipsnio taikymo aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, Nr. 2K-805/2005, Nr. 2K-607/2007, Nr. 2K-132/2008, Nr. 2K-342/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-7-175-303/2015, Nr. 2K-60-303/2018, Nr. 2K-60-303/2018 ir kt.) taip pat nurodo, kad ji nepagrįstai yra pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, jog neva suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo. Tokie apeliantei pareikšti kaltinimai yra neįrodyti. Teismo išvados dėl jos kaltės yra deklaratyvios ir nemotyvuotos. Apeliantė tvirtina, kad ji į deklaracijas įrašė jai objektyviai žinomus duomenis, kuriuos pateikė jos paslaugas užsakantys transporto priemonių savininkai, ar asmenys, veikiantys jų vardu. Ji apie tai, kad pateikti tikrovės neatitinantys duomenys, jog užsakovai iš anksto ketina neišvežti transporto priemonių iš Lietuvos, nežinojo. Užsakovai apeliantės apie galimai neteisėtus ketinimus neinformavo. Visa tai rodo, kad jos veiksmuose nėra tyčios, tai yra būtino BK 300 straipsnio 1 dalies sudėties požymio.
41.11. Apeliantė skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prokuratūra dirbtinai kriminalizavo jai inkriminuotus veiksmus (už tariamai netikrų UAB ,,Gedsora“ dokumentų pagaminimą ir realizavimą) į atskiras 15 nusikalstamų veikų. Ji galėjo būti kaltinama tik vienos tęstinės nusikalstamos veikos padarymu. Toks prokuratūros elgesys rodo, jog, dirbtinai didinant kaltinimų apimtį, buvo siekiama bylai suteikti svarbesnę reikšmę ir bet kokiomis priemonėmis pasunkinti jos teisinę padėtį. Be to, pasak apeliantės, šioje dalyje taip pat neįrodyti jai pareikšti kaltinimai. Ji jokių pažymų, sąskaitų-faktūrų, pinigų priėmimo kvitų neklastojo ir sąmoningai jų nerealizavo. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog buvo paimti tik dokumentų projektai, kurie neturi dokumentams būtinų rekvizitų, jie nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir to nebuvo planuota daryti, nepaneigtos.
41.12. Apeliantė, išdėsčiusi BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl šio straipsnio taikymo aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-640-507/2015, Nr. 2K-7-335/2013 ir kt.) taip pat prašo ją išteisinti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes jos veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių.
41.13. Apeliantės teigimu, ji nėra šios nusikalstamos veikos subjektas ir jos teisėti veiksmai nesukėlė kaltinime nurodytų tariamų pasekmių – didelės žalos. Ji, kaip atstovė muitinėje, veikė teisėtai vykdydama jos kompetencijai priskirtus veiksmus, jokių pretenzijų niekas jai nepareiškė, žala dėl jos teisėtų veiksmų nebuvo padaryta nei fiziniams, nei juridiniams asmenis. Byloje jokių nukentėjusiųjų nėra. Civiliniai ieškiniai nepareikšti. Jos atlikti veiksmai jokios įtakos valstybės institucijų autoritetui neturėjo. Įvykis nesukėlė didelio atgarsio ar rezonanso. Dėl jos veiksmų nebuvo pažeistos LR Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkintas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdytas darbas. Apeliantei pareikštame kaltinime taip pat tik išreikšta prielaida, jog ji savo veiksmais sudarė sąlygas išvengti mokesčių.
41.14. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas, nusprendęs iš jos ir R. D. konfiskuoti tariamai nesumokėtus mokesčius, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nesivadovavo aktualia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2013, Nr. 2K-486/2006, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-375-449/2015, Nr. 1A-198/2012, Nr. 1A-394/2011), todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
41.15. Apeliantės teigimu, teismo išvada, jog už įvežamus automobilius mokesčiams skirti pinigai buvo perduoti apeliantei ar nenustatytam asmeniui, yra niekuo nepagrįsta. Ji jokių mokesčiams skirtų pinigų negavo. Apeliantės teigimu, ji gaudavo tik patvirtintą atlygį už suteiktas paslaugas pildant deklaracijas. Visos gautos pajamos buvo deklaruotos Mokesčių inspekcijoje ir mokesčiai sumokėti. Ta aplinkybė, jog jai buvo perduoti pinigai, skirti sumokėti valstybei kaip mokesčiai, apeliantei net nebuvo inkriminuota. Be to, pasak apeliantės, automobiliai ar jų vertę atitinkančios pinigų sumos negali būti laikomi nusikalstamų veikų darymo įrankiu, priemone ar rezultatu BK 72 straipsnio prasme. Taikyti analogiją, taikomą kontrabandos bylose, šiuo atveju negalima.
42. Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistosios E. V. bei nuteistojo R. D. gynėjos advokatės V. Smolenskienės apeliacinius skundus atmesti.
43. Nuteistieji E. V., R. D. ir jų gynėjai prašo prokuroro skundą atmesti, o jų apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
44. Nuteistojo R. D. gynėjos, nuteistosios E. V. apeliaciniai skundai ir Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinami iš dalies.
45. Nuteistoji E. V. skunde tvirtina, kad ji inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, jos kaltę teismas grindė prielaidomis ir nepatikimais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. parodymais. Be to, tvirtina, kad teismas padarė BPK pažeidimą, nepagrįstai išplėsdamas kaltinimą, nurodant, kad organizuotoje grupėje veikė ir nenustatyti asmenys, taip apribojo jos teisę gintis, nepagrįstai inkriminavo, jog ji nusikalstamus veiksmus padarė veikdama organizuotoje grupėje. Apeliantė nurodo, kad nėra nusikaltimo, numatyto BK 200 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes ji negalėjo išvežti automobilių iš Lietuvos ar užtikrinti jų išvežimo kontrolę. Nuteistosios pareiga buvo užpildyti deklaracijas kliento pasirinktai muitinės procedūrai, tai ji ir darė, todėl gaudavo atlyginimą už teisėtus veiksmus ir nežinojo apie tai, kad faktiškai automobiliai nebus išvežami, todėl jokių dokumentų neklastojo. E. V. skunde tvirtina, jog ji dirbdama muitinės tarpininke atliko tik teisėtus veiksmus, todėl nepiktnaudžiavo ir valstybei didelės žalos nepadarė. Taigi, pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1dalį nuteista nepagrįstai ir turi būti išteisinta.
46. Nuteistojo R. D. gynėja skundžia nuosprendžio dalį, kuria R. D. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Be to, nurodo, kad R. D. nusikalstami veiksmai dėl neteisėto prekių neišvežimo nepagrįstai kvalifikuoti kaip aštuoni atskiri nusikaltimai, nes tai buvo tęstinė veika, aiškina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. D. visas inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, veikdamas kaip organizuotos grupės organizatorius yra nepagrįsta, todėl netinkamai buvo pritaikyti BK bendrosios dalies įstatymai: BK 24 straipsnio 4 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalis. Apeliantė ginčija ir BK 72 straipsnio taikymo teisingumą.
47. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras skunde tvirtina, kad apygardos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
48. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu E. V. nuteista už tris nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 str. 1d., BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 str. 1d, ir vieną nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 str. 1d, o R. D. nuteistas už septynias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, ir vieną nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio 1 dalį.
49. Byloje nustatyta, jog E. V., veikdama kaip vykdytoja organizuota grupe su organizatorium R. D. ir P. R., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ straipsnio pagrindu, susitarė, kad dalyvaus R. D. sistemingai organizuojamuose nusikalstamuose veiksmuose, darant sunkius nusikaltimus – numanant, kad kiti asmenys tokiu būdu siekia išvengti importo mokesčių sumokėjimo už į Lietuvos Respubliką įvežtas prekes. E. V., veikdama pagal susitarimą, kaip muitinės tarpininkės UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ atstovė, pasinaudodama šios įmonės turimomis prisijungimo prie muitinės duomenų apdorojimo sistemos priemonėmis, suformuodama tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį, taip suklastojo pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytas deklaracijas ir fiktyviai įformino muitinės procedūras, kurios tvirtino, kad dokumentuose įrašytos prekės – automobiliai - bus išvežtos iš Lietuvos, nors visi žinojo, kad prekių savininkai net nesiruošia jų išgabenti. Po to ji, inicijuodama nuosprendyje išvardintų suklastotų deklaracijų pateikimą muitinės įstaigai, kur būtų fiktyviai įformintas prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos, perduodavo tokių prekių ir deklaracijų duomenis R. D., kad jis, vykdydamas susitarimą, juos perduotų vykdytojui P. R.. P. R., dirbdamas (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės (duomenys neskelbiami) kelio poste inspektoriaus pareigose, koordinuojamas R. D. ir atlikdamas jam priskirtą vaidmenį, duomenų apdorojimo sistemose – Naujojoje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje fiktyviai atvaizduodavo, kad R. D. jam iš anksto nurodytų prekių, kurios pagal muitinės tarpininko inicijuotas muitinės procedūras privalėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, muitinės procedūrų užbaigimą, fiksuojant, kad šios prekės per kelio postą išgabentos iš Lietuvos Respublikos, nors faktiškai per Kelio postą jos nebuvo gabenamos. P. R., vykdydamas susitarimą su R. D., žinodamas, kad automobiliai į kelio postą net nebus pristatyti, NCTS sistemos priemonėmis inicijuodavo tranzito procedūrų užbaigimą: patvirtindamas, kad deklaruojamos prekės pateiktos muitinei. Nors automobiliai ir puspriekabės nebuvo pristatyti į paskirties įstaigos Kelio postą, jis NCTS sistemoje pažymėdavo, kad tranzito procedūra pagal tranzito deklaracijas tinkamai užbaigta. Jis prekėms parinkdavo būseną ,,Atvyko“, kurią vėliau pakeisdavo į ,,Gabenimas užbaigtas“. Taip jis suformuodamas tikrovės neatitinkantį deklaracijų turinį bei atspausdindamas šias deklaracijas, suklastojo tikrus dokumentus – tranzito deklaracijas, kurias savo darbo vietoje pateikdavo muitinei, patvirtindamas, kad prekės yra išgabentos iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu E. V., veikdama organizuotoje grupėje, per valstybės sieną neteisėtai iš Lietuvos Respublikos neišvežė ne iš Europos Sąjungos valstybių įvežtų pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytų prekių – transporto priemonių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, suklastojo tikrus dokumentus – tranzito ar eksporto procedūras patvirtinančias deklaracijas ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, taip ji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarydama didelę žalą valstybei.
Dėl neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 200 straipsnio 1 dalis)
Žemesnės instancijos teismas
50. Apeliantė nuteistoji E. V. skunde neigia padariusi šias jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodo, jog ji tik atliko savo dabą, kurį pagal pareigas privalėjo atlikti, jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos kaltės pagrįstos prielaidomis ir spėlionėmis. Byloje nėra įrodymų, jog ji žinojo apie organizuotos grupės narių veiksmus, kad prekės iš Lietuvos Respublikos nebus išvežtos. Be to, ji nėra šio nusikaltimo subjektas.
51. Tuo tarpu nuteistojo R. D. gynėja apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad kaltinime nurodytu laiku apygardos teismo nuosprendyje nurodytose prekių tranzito ir eksporto deklaracijose įvardinti automobiliai nebuvo išvežti iš Lietuvos Respublikos, tačiau tvirtina, kad R. D. veiksmai dėl šių nusikalstamų veikų nepagrįstai įvertinti kaip neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos organizavimas. Apeliantės teigimu, R. D. tik perdavė P. R. dokumentus ir užmokestį, todėl jo veiksmai atitinka padėjėjo požymius (BK 24 straipsnio 6 dalis). Pasak apeliantės, byloje taip pat nėra įrodymų, kad R. D. kaltinimo inkriminuotas nusikalstamas veikas darė veikdamas organizuota grupe. Teismo išvados dėl jo kaltės grindžiamos prielaidomis. Šie apeliantų skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
52. Pažymėtina, kad pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (redakcija, patvirtinta 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) atsako tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Paprastai šia veika siekiama nesumokėti mokesčių, kuriuos privalu būtų sumokėti, jei prekės būtų skirtos realizuoti Lietuvoje, ir gauti iš to turtinės naudos, įgyti ekonominių pranašumų. Šios nusikalstamos veikos subjektas pirmiausia yra tas, kuris pagal savo turimus įgaliojimus privalo užtikrinti pareigos išvežti prekes pagal tranzito ar eksporto procedūrą įvykdymą (pavyzdžiui, įmonės vadovas, prekių gabentojas ar prekes lydinčiuose dokumentuose nurodytos procedūros vykdytojas). Kita vertus, prekių neišvežimas dažnai yra susijęs su tokiais veiksmais, kaip prekių iškrovimas ar sukeitimas, gabenimas nenustatytu maršrutu arba gabenimo nustatytu maršrutu imitavimas, dokumentų klastojimas ir jų pateikimas, poveikis muitinės pareigūnams, tarnybinis piktnaudžiavimas tikrinant krovinį arba patvirtinant tranzito ir eksporto deklaracijas bei šių procedūrų pabaigimą ir pan. Bet kuris fizinis asmuo, atliekantis tokius ar panašius veiksmus ir suprantantis, kad šie veiksmai atliekami tam, kad prekės nebūtų išvežtos iš Lietuvos Respublikos, taip pat gali būti pripažintas kaltu pagal BK 200 straipsnį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokiais atvejais svarstytina, kokios rūšies bendrininkavimo požymius atitinka šie veiksmai (vykdytojo, padėjėjo ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamą veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip veikti). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad pareigos išvežti minėtas prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos neįvykdymo momento konstatavimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Aplinkybėmis, rodančiomis, kad prekių ir produkcijos nebuvo ketinama išvežti taip, kaip priklauso pagal tranzito ar eksporto procedūros dokumentus, gali būti jų realizavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktas, jų išvežimo fiktyvus įforminimas, suklastotų dokumentų, melagingai rodančių, kad prekės ar produkcija išvežtos, pagaminimas ar įgijimas, išvežti skirtų prekių ar produkcijos pagrobimo ar praradimo imitavimas, bandymas jas nelegaliai išvežti per valstybės sieną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2008, 2K-306/2014).
53. Nors nuteistoji E. V. neigia dalyvavusi šiuose jai pirmos instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotose nusikalstamose veikose, o nuteistasis R. D. tvirtina, jog E. V. nebendrininkavo klastojant dokumentus ir neteisėtai neišvežant transporto priemonių iš Lietuvos Respublikos, tačiau ne visada nusikaltimo aplinkybės bei veiką padariusio asmens kaltė nustatoma vien tiesioginiais įrodymais. Įrodymu gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai be tarpinių grandžių susiję su įrodinėjimo dalyku ir patvirtinantys arba paneigiantys reikšmingą aplinkybę (tiesioginiai įrodymai), bet ir duomenys, iš pradžių padedantys nustatyti, pagrindžiantys tarpinius faktus, o per juos – leidžiantys patikrinti kitus įrodymus, įrodinėtinas aplinkybes, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas (netiesioginiai įrodymai). Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant pakankamai tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2008, 2K-334/2009, 2K-636/2011 ir kt.). Teismo išvadų apie įrodymų vertinimą pateikimas nuosprendyje negali būti laikomas tik samprotavimais ir prielaidomis vien dėl to, kad dalis įrodymų byloje nėra tiesioginiai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai bei išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, jog įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
54. Pripažindamas, kad E. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 200 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas rėmėsi apklausto liudytoju P. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, parodymais ir kita bylos medžiaga: tarnybiniais pranešimais, Vilniaus teritorinės muitinės sprendimais dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais ir kt.
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtus ir įvertintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šių objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad E. V. dalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 200 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaryme ir padarė teismo nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytus veiksmus, tai yra, kad ji, žinodama, kad transporto priemonės nebus išgabentos iš Lietuvos Respublikos, įformino nuosprendyje nurodytų transporto priemonių fiktyvias tranzito, eksporto deklaracijas: 2010 m. spalio 6 d. – automobilių DAF XF95 430, Nr. (duomenys neskelbiami), DAF XF95 430, Nr. (duomenys neskelbiami), DAF XF95 430, Nr. (duomenys neskelbiami), puspriekabių KOGEL SN24, Nr. (duomenys neskelbiami), KOGEL SN24, Nr. (duomenys neskelbiami), KOGEL SN24, Nr. (duomenys neskelbiami) tranzito deklaracijas Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami); 2010 m. gruodžio 9 d. – automobilio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbiami) tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami); 2010 m. gruodžio 17 d. automobilių BMW X6, Nr. (duomenys neskelbiami), LEXUS RX400, Nr. (duomenys neskelbiami) tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami), eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami); nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 11 d. automobilio JAGUAR XF, Nr. (duomenys neskelbiami) tranzito deklaracijas Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami).
56. Byloje esantys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys ((duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės sprendimai dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo, tarnybiniai pranešimai ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. M., V. F., D. B. parodymai tvirtina, kad visi pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyti automobiliai buvo ne Europos Sąjungos prekės ir pagal E. V. įformintas tranzito ar eksporto procedūras deklaracijose nurodytais terminais į paskirties įstaigą nebuvo pristatyti, o buvo neteisėtai iškrauti Lietuvos Respublikos teritorijos viduje, siekiant, nesumokant valstybei nustatytų mokesčių, juos realizuoti, įregistruoti ir legalizuoti Europos Sąjungos rinkoje (JAGUAR XF atveju – Vokietijoje).
57. Nors nuteistoji E. V. tvirtina, kad ji, pildydama deklaracijas, nieko apie daromas nusikalstamas veikas nežinojo, tačiau jos aiškinimą paneigia kiti pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai.
58. Iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų ir pokalbių išklotinių turinio matyti, kad, kontroliuojant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos turinį, tarp R. D. ir E. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu užfiksuotas pakankamai dažnas bendravimas, o jų pokalbių turinys liudija, kad R. D. ir E. V., bendraudami tarpusavyje aptarinėjo reikalus, kuriuos vengė konkretizuoti, pokalbių metu naudojo lakoniškas, paviršutiniškas frazes, akivaizdžiai vengdami įvardinti asmenis ir pavadinti daiktus, apie kuriuos kalba, keisdami juos įvardžiais (jis, tas, anas, kalbėjau su ,,tuo“ ,,juo“, apie ,,tai“, ,,kažkas“ ir t.t.), naudodami bendrinius žodžius (,,dalykai“, ,,reikalai“, ,,žirgas“, kokios spalvos ,,galva“, priiminėju ,,vatinkas“ ir kt.) arba susitardami, kad apie reikalus pasikalbės susitikę ir telefonu suderina tik susitikimo vietą ir laiką. Tokios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad E. V. ir R. D., bendraudami tarpusavyje, slėpė nusikalstamus veiksmus, kuriuos darė, o tai suponuoja logišką išvadą, kad tokia veikla yra pavojinga, draudžiama. Byloje esantys nuteistųjų tarpusavio ir su kitais asmenimis pokalbiai, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, liudija, kad veikla, apie kurią pokalbiuose vengiama atvirai kalbėti, susijusi su transporto priemonių neteisėtu neišvežimų iš Lietuvos Respublikos, ir kad šiame procese reikalinga atlikti tam tikrus neteisėtus veiksmus, apie kurių atlikimą intensyviai nuteistieji kalba, derindami veiksmus ir aptardami jų rezultatus. Štai, pavyzdžiui, iš 2012-01-20 suvestinės Nr. VI-05-10 matyti, kad 2010-09-03 8.48 val. E. V. skambina R. D. ir teiraujasi dėl procedūrų užbaigimo: ,,kaip čia yra, kad nesutvarkė. Tai jūs biški patikslinkit“. R. D. atsako: ,,Gerai, šiandien aš paminklinsiu labai greitai“. 2010-09-06 14.02 val. R. D. skambina E. V., kuri klausia: ,,Nu, kas girdėt, sakykit?“. R. D. atsako: ,,Trečiadienį turi uždaryti viską. Nežinau dabar, baigiau neseniai pokalbius. O po to tiktai leisim kitus, nes nenoriu aš jau taip, žinai, rizikuot“. E. V. pritaria: ,,Ne, ne, ne, tai čia kalbos net nėra“. 2010-09-20 16.11 val. E. V. skambina R. D. ir klausia: ,,Kaip sekasi, nieko nežinot?“. R. D. atsako: ,,Ką aš žinau, turėtų užgest šiandien, pagal viską, nes ten parą dirba“. 2010-09-24 11.14 val. E. V. skambina R. D. ir klausia: ,,Žiūrėkit, o šiaip ten dabar, pavyzdžiui, būtų antradienį mano skaičiavimu, ane?“. R. D. atsako: ,,Jo. Tai aš susisieksiu ir pranešiu, gerai? Tai ruošk, ruošk. Morališkai ruošk, fiziškai taip“. Toliau E. V. sako: ,,Supratau. Gerai, tvarkoj“. 2010-09-25 11. 11 val. E. V. skambina R. D. ir praneša, kad turės tik pusę : ,,Yra toks dalykas, kad tiktai pusę turėsiu aš, nes šiandien kitą pusę išsiunčiau“ ir kt. (t. 26, b. l. 122-147). Iš 2012-03-09 suvestinės Nr. V1-10-10 matyti, kaip E. V. 2010-12-08 09.34 val. skambina R. D. ir klausia dėl muitinės deklaracijų užbaigimo: ,,O šitą, žiūrėkit, nes suprantat, ten ir kiti atskambino, kad ten, ta prasme, nieko neįvykę yra?“, į tai R. D. atsako, kad situacija jam žinoma: ,,žinau, žinau. Žinau, šnekėjau“. Toliau E. V. sako, jog ji turės jam perduoti dar kelias deklaracijas, kurias reikėtų užbaigti: ,,Bet suprantat, pas mane, man atrodo, bus dar vienas, arba du netgi, bet jau ten su, su T raidele“. R. D. sutinka tokias deklaracijas paimti: ,,Nu, tai gerai“; 2010-12-08 17.19 val. R. D. siunčia SMS žinutę P. R.: ,,17.45“. 2010-12-08 17. 26 val. P. R. rašo SMS žinutę R. D.: ,,Ok“. 2010-12-12 13.46 val. E. V. skambina R. D. ir klausia dėl susitikimo su asmeniu, kuris įformina deklaracijų užbaigimą: ,,Jūs nesimatėt šiandien su tuo žmogumi?“. R. D. atsako: ,,ne“. E. V. toliau klausia: ,,O kada matysitės? Nu, su tuo kitu mūsų?“. R. D. atsako: ,,Nežinau, žiūrėsiu dabar, paskui įlysiu į Skaipą“. 2010-12-14 9.40 val. E. V. skambina R. D. ir klausia apie asmenį, kuris gali užbaigti muitinės procedūras: ,,O jūs šitą, Rimai, pagaudykit tą mūsų....“. R. D. atsako: ,,Būtinai, būtinai, būtinai“. ,,Ne, ne šiandien, o poryt reikės, jo“. 2010-12-28 16.01 P. R. siunčia SMS žinutę R. D. ir praneša, kad susitikti negalės: ,,Negaliu, per vėlu jau“. 2010-12-28 16.03 val. R. D. siunčia SMS žinutę P. R.: ,,Tada sekantį sykį“. 2010-12-28 16.04 val. P. R. atrašo: ,,Ok“. 2010-12-30 13.05 val. R. D. siunčia SMS žinutę E. V.: ,,Ryt“. (t. 26, b. l. 189-200).
59. Kolegijos nuomone, aptarti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. V. kartu su R. D., P. R. ne tik dalyvavo neišvežant transporto priemonių iš Lietuvos Respublikos, bet ir puikiai suvokė atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį, žinojo, kad pagal fiktyvius dokumentus prekės nebus išvežtos. Ji telefonu, SMS žinutėmis aptarė su R. D. prekių neišvežimui svarbius klausimus, rengdama ir perduodama fiktyvius tranzitui, eksportui reikalingus dokumentus bendravo su R. D., o šis - su P. R. Iš pokalbių turinio matyti, kad E. V. puikiai suprato, jog šioje nusikalstamoje veikloje dalyvauja ne tik jie su R. D., tačiau ir dar vienas muitinės darbuotojas. Bylos duomenimis, šis E. V. pokalbiuose su R. D. paminėtas jų pažįstamas žmogus, kurį ji vadino ,, mūsų tas“, užbaigiantis fiktyviai muitinės procedūras, yra Kybartų kelio poste inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu dirbęs inspektoriumi P. R., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ straipsnio pagrindu, su kuriuo betarpiškai bendravo R. D. Suinteresuotumą nusikalstamų veiksmų sėkme rodo jos veiksmai, nuolatinis domėjimasis, ar asmuo įformino fiktyvių deklaracijų užbaigimą, patarimai R. D. neatiduoti fiktyvių dokumentų, kol už juos nebus atsiskaityta (t. 26, b. l. 87).
60. Nors E. V. teisme pateikė telekomunikacijų tinklais fiksuotų savo pokalbių kitokį vertinimą, tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos nurodytos aplinkybės yra neįtikinamos, prieštarauja bylos duomenų visetui, todėl nuteistosios paaiškinimus, kad pokalbių forma yra susijusi su tarnybine kitų asmenų duomenų apsauga, o turinys neatskleidžia piktnaudžiavimo darbe požymių, vertina kaip jos siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus.
61. Liudytojas P. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad tuo laiku, kai jis dirbo muitinės (duomenys neskelbiami) kelio poste inspektoriumi, jam R. D. pasiūlė užsiimti neteisėta veika – neteisėtu automobiliu neišvežimu iš Lietuvos Respublikos. Po šio pasiūlymo jis ne vieną kartą bendravo su R. D. dėl automobilių neišvežimo, neteisingų muitinės procedūrų įvykdymo. R. D. jį patikino, kad automobiliai yra išardyti, jų nėra. Todėl jis suprato, kad automobiliai į postą atvežti nebus, jam bus paduotos deklaracijos, o jis turės tik fiktyviai įforminti automobilių išvykimą. Tai jis ir darė. Jie dėl susitikimų susitardavo telefonu, žinutėmis. Pirmą kartą deklaraciją iš R. D. gavo rugsėjo mėnesį. Jam per kelis kartus buvo perduota apie 20 deklaracijų. Po to, kai R. D. jam perduodavo deklaracijas, jis atžymėdavo, kad automobilis yra išvykęs ir procedūra yra baigta. Nei viena iš transporto priemonių realiai nebuvo atvaryta į kelio postą. Deklaracijas jam pateikdavo R. D., kiti asmenys jo neprašė atžymėti deklaracijas. Po to, kai jis atžymėdavo deklaracijas, gaudavo atlygį, kuris priklausė nuo automobilio vertės. Už senesnius automobilius mokėdavo 200 Lt, o už brangesnius - 400 Lt. Jis E. V. (Š.) nepažįsta, bet jos pavardė buvo deklaracijose, kurias pateikė R. D., o jis jas užbaiginėjo. Jo supratimu, šios veikos organizatoriumi buvo R. D., nes jis jam pasiūlė daryti šią nusikalstamą veiką, atveždavo deklaracijas ir atlygį už atžymėtas deklaracijas. Tokias pat aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno ir teisėjo (t. 25, b. l. 165, t. 31, b. l. 72-73, 80-84, 87-89, 97-100, 101-106, 109-112).
62. Iš 2011-01-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad P. R. R. D. atpažino, nurodydamas, kad tai tas pats asmuo, apie kurį davė parodymus (t. 31, b. l. 74-75) ir kuris jam pasiūlė užsiimti neteisėta veikla – neteisėtu prekių neišvežimu iš Lietuvos Respublikos. Taigi liudytojas neabejotinai patvirtino, kad jis sistemingai neteisėtai užbaiginėjo muitinės procedūras pagal deklaracijas, kurias buvo surašiusi E. V., o jam jas perduodavo R. D.
63. Nuteistoji E. V. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į teisingą (sąžiningą) bylos išnagrinėjimą, nes neatsakingai tyrė ir vertino liudytojo P. R. parodymus ir taip padarė BPK reikalavimų pažeidimus, nesilaikė LAT ir EŽTT formuojamos praktikos dėl bendrakaltinamųjų (kaltinimo liudytojų) parodymų vertinimo ir panaudojimo apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms grįsti. Šis argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas.
64. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008); Vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų patikimumo aspektu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).
65. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl minėtų asmenų parodymų vertinimo laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT praktikoje) (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Ereren prieš Vokietiją, peticijos Nr. 67522/09, § 59 ir kt.).
66. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nurodytų Lietuvos Baudžiamojo proceso įstatymų ir Lietuvos teismų bei EŽTT praktikos reikalavimai nebuvo pažeisti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas P. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, buvo perskaityti ir patikrinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistiesiems teisė patiems apklausti liudytoją P. R. bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo užtikrinta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šia teise jie aktyviai naudojosi. Tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai turėjo galimybę pateikti minėtam liudytojui klausimus, reikšti prašymus. Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad P. R. siekia nepagrįstai apkaltinti R. D. ar E. V. nusikaltimo padarymu.
67. Kolegijos vertinimu, vien tai, kad P. R. savo noru prisipažino, papasakojo apie padarytus nusikaltimus, atskleidė juose dalyvavusius asmenis, nėra pagrindas abejoti jo parodymų patikimumu. Šio asmens parodymų teisingumą pirmosios instancijos teismas patikrino teisiamajame posėdyje. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo P. R. parodymus apie nustatytas nusikaltimų įvykių aplinkybes teismas palygino su iš kitų šaltinių gautais duomenimis ir dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tikrumo priimtame sprendime pakankamai motyvuotai pasisakė. Savo išvadas grindė, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, t. y. kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, telekomunikacinių įvykių suvestines, rašytinius dokumentus ir kt.
68. P. R. parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina byloje esantys teismo ištirti rašytiniai dokumentai: eksporto ir tranzito deklaracijos, kurias surašė E. V., o užbaigė P. R.. Jo parodymai apie nusikalstamų veiksmų pobūdį neprieštarauja ir R. D. aiškinimui, kad E. V. surašytas tranzito ir eksporto deklaracijas jis perduodavo P. R., kad nei vienas iš automobilių nebuvo pristatytas į muitinę ir išgabentas. Be to, kaip jau minėta, kad E. V. žinojo, jog rašydama eksporto ir tranzito deklaracijas, jas klastoja, patvirtina ir telekomunikacijos tinklais gauta informacija, iš kurios matyti, kad jose nurodyti įvykiai ir nuteistųjų tarpusavio bendravimas sutampa laike. Bylos duomenimis deklaracijas, kurias kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suklastojo E. V., buvo užpildytos 2010 m. spalio 6 d., 2010 m. gruodžio 6 d., 2010 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2010 m. sausio 11 d. Iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų ir pokalbių išklotinių matyti, kad panašiu laiku yra fiksuoti ir E. V. pokalbiai su R. D., kurių metu jie aptarinėjo fiktyvių tranzito, eksporto deklaracijų pildymo ir muitinės procedūrų užbaigimo klausimus, siekiant pateisinti kitų nenustatytų asmenų lūkesčius - išvengti importo ir kitų mokesčių sumokėjimo už faktiškai į Lietuvos rinką įvežtas ne Europos Sąjungos prekes. Tai rodo tiek R. D., tiek E. V. bendrą siekį, kad šie nusikalstami tikslai bendrais veiksmais būtų įgyvendinti. Štai, pavyzdžiui, LEXUS RX400, Nr. (duomenys neskelbiami), fiktyvią eksporto deklaraciją E. V. įformino 2010 m. gruodžio 16 d., po to iki 2010 m. gruodžio 17 d. perdavė R. D., o šis P. R., kuris 2010 m. gruodžio 17 d. inicijavo eksporto deklaracijos užbaigimą. Iš telekomunikacijos tinklais gautos informacijos matyti, kad dėl automobilio LEXUS RX400, Nr. (duomenys neskelbiami) panašiu laikotarpiu buvo fiksuoti R. D. pokalbiai su E. V. ir P. R. (t. 26, b. l. 122-147).
69. Nepagrįstas apeliantės nuteistosios E. V. skundo argumentas, jog atleistas nuo atsakomybės P. R. galėjo duoti neteisingus, kitus asmenis kaltinančius parodymus, būdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Duoti parodymus yra įtariamojo, kaltinamojo teisė (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. apklausų protokolų matyti, jog parodymus jis ikiteisminio tyrimo metu davė dalyvaujant gynėjui, kuris, kaip ir parodymus davęs P. R., savo parašais patvirtino, kad protokolai buvo surašyti teisingai ir jokių pastabų nepareiškė (t. 25, b. l. 165, t. 31, b. l. 72-73, 80-84, 87-89, 97-100, 101-106, 109-112). Be to, savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas ir savo vaidmenį inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Jis paaiškino, jog apie įvykių aplinkybes parodymus davė laisva valia, niekas jam įtakos nedarė. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. buvo panaudotos neprocesinio poveikio priemonės, byloje nėra. Todėl netikėti šių faktinių duomenų patikimumu pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo, nes P. R. parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai, kuriuos taip pat teisingai įvertino pirmos instancijos teismas, grįsdamas nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo.
70. Be to, vertinant visų įrodymų kontekste, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad E. V. be šių jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat yra pripažinta kalta ir dėl visos eilės kitų dokumentų klastojimo, siekiant legalizuoti transporto priemones. Kaip nustatyta remiantis liudytojų A. P., I. K., M. B. parodymais ir kitais, rašytiniais įrodymais, E. V. pagamino 15 netikrų UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ dokumentų, skirtų UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, taip pat du netikrus dokumentus: UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ 2011-01-10 pažymą-sąskaitą seriją GED-KN1 Nr. 0000051, importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami), ir paskui visus juos realizavo, turėdama tą patį pirmiau paminėtą tikslą. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad šios E. V. pagal BK 200 straipsnio 1 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės.
71. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantės aiškinimas, kad ji užsiėmė tik legalia muitinės tarpininko veikla, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
72. Taigi, pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistoji E. V. bendrininkavo su R. D., o per jį su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės P. R. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenims, suinteresuotais mokesčių valstybei išvengimu, klastojant dokumentus, juos panaudojant ir taip neteisėtai neišvežant ne Europos Sąjungos prekių - transporto priemonių - iš Lietuvos Respublikos.
73. Būdama muitinės tarpininko atstove E. V. puikiai suprato, jog jie visi veikia kitų asmenų, tiesiogiai atsakingų už tinkamą muitinės procedūrų įvykdymą ir prekių išvežimą, interesais, kad tokiu būdu šie išvengs mokesčių valstybei mokėjimo ir to savo veiksmais siekė. Taigi ji veikė tiesiogine tyčia. Veikimas kitų asmenų interesais buvo nustatytas ne tik pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, bet ir kaltinamajame akte, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas šią aplinkybę, išplėtė kaltinimo ribas ir suvaržė jos teisę į gynybą, yra niekuo nepagrįsti.
74. Nuteistosios E. V. ir jos gynėjo pirmosios ir apeliacinės teismuose pateikti dokumentai, liudijantys apie kai kurių kaltinime nurodytų automobilių išvykimą iš Lietuvos ir atvykimą į Lietuvos teritoriją (t. 36, b. l. 131), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad kaltinime inkriminuotos prekės - automobiliai - iš Lietuvos Respublikos buvo neteisėtai neišvežtos.
75. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbiami) rinktinės 2017-11-08 pažymos matyti, kad transporto priemonė DAF XF95 430, Nr. (duomenys neskelbiami), išvyko per (duomenys neskelbiami) pasienio kontrolės punktą 2010-10-30; transporto priemonė DAF XF95 430, Nr. (duomenys neskelbiami), išvyko per (duomenys neskelbiami) pasienio kontrolės punktą 2010-11-11, puspriekabė KOGEL SN24, Nr. (duomenys neskelbiami), atvyko per (duomenys neskelbiami) pasienio kontrolės punktą 2010-10-04, puspriekabė KOGEL SN24, Nr. (duomenys neskelbiami), atvyko per (duomenys neskelbiami) pasienio kontrolės punktą 2010-09-27, puspriekabė KOGEL SN24, Nr. (duomenys neskelbiami), išvyko per (duomenys neskelbiami) pasienio kontrolės punktą 2010-12-02, automobilis BMW X6, Nr. (duomenys neskelbiami), atvyko per (duomenys neskelbiami) pasienio kontrolės punktą 2011-08-08. Vienok, šioje pažymoje užfiksuoti duomenys nepatvirtina, kad tranzito, eksporto deklaracijose užfiksuoti duomenys buvo teisingi, o R. D. ir P. R. save apkalbėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojomis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinių muitinių atstovės liudytojos D. B., V. F., R. M. patvirtino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti automobiliai muitinei nebuvo pateikti ir išvežti iš Lietuvos, tačiau muitinės dokumentų apdorojimo sistemoje apiformintos tranzito, laikino įvežimo procedūros fiktyviai buvo užbaigtos, nes iš prekių paskirties šalių muitinių buvo gauti atsakymai, jog jokių duomenų apie tų prekių įvežimą nėra. Taigi paaiškėjo, kad muitinės procedūros buvo apiformintos ir užbaigtos fiktyviai, todėl buvo atliekami (duomenys neskelbiami) kriminalinės tarnybos tyrimai ir priimti spendimai dėl mokestinės prievolės muitinėje atsiradimo. Muitinės procedūrų vykdytojams, kurie ir buvo atsakingi už automobilių išvežimą, už šias prekes buvo paskaičiuoti importo ir kiti mokesčiai bei paskirtos baudos už šiuos pažeidimus. Vėliau, sumokėjus už ne Bendrijos prekes mokesčius, automobiliai buvo išleisti į laisvą Europos Sąjungos Bendrijos rinkos apyvartą.
76. Taigi, bylos duomenimis minėti automobiliai – ne bendrijos prekės - po muitinės tranzito, eksporto procedūrų užbaigimo liko Lietuvos teritorijoje neteisėtai, o po atliktų muitinės tyrimų ir paskaičiuotų mokesčių sumokėjimo buvo išleisti į Europos Sąjungos rinką ir Lietuvos Respublikos teritorijoje cirkuliavo nekontroliuojami, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų sistemoje ir buvo fiksuojamas jų judėjimas, išvykstant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką. Taigi minėtoje pažymoje užfiksuoti duomenys apie inkriminuotų automobilių judėjimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepaneigia pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šios transporto priemonės tranzito ar eksporto deklaracijose nurodytais terminais iš Lietuvos Respublikos neišvyko į paskirties įstaigą, o muitinės procedūros buvo užbaigtos fiktyviai.
77. Apeliantės E. V. apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys apie muitinės procedūrų užbaigimą, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad transporto priemonių tranzito ir eksporto deklaracijos buvo surašytos fiktyviai, o paskui panaudotos jose ir muitinės dokumentų apskaitos sistemose atžymint fiktyviai šių procedūrų užbaigimą. Tam neprieštarauja ir pačios nuteistosios aiškinimas apie automobilio LEXUS RX400h gabenimo aplinkybes. Ji pripažino, kad pati ir buvo šio automobilio savininkė, kurį Lietuvos rinkoje buvo pardavusi Rusijos piliečiui. Kaip tvirtina byloje esantys pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptarti dokumentai, šios ne Europos prekės importo procedūros nebuvo fiksuotos ir muito mokesčiai valstybei nebuvo sumokėti.
78. Liudytojo P. R. parodymai, kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo sprendime aptarti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji vykdė neteisėtą veiklą – neteisėtą prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, tranzito, eksporto deklaracijose atžymint įformintas tranzito, eksporto procedūras kaip baigtas, kai tuo tarpu transporto priemonės į paskirties įstaigą deklaracijose nurodytais terminais pristatytos nebuvo ir neteisėtai liko Lietuvos Respublikoje. Todėl tai, kad apeliantės nurodytose dokumentuose fiktyviai užfiksuota, jog eksporto ar tranzito muitinės procedūra yra užbaigta, nėra įrodymas to, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 200 straipsnio 1 dalyje.
79. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 200 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už ne Europos sąjungos valstybių prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtą neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai pagal tranzito arba eksporto dokumentus šios prekės ar produkcija turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Jo baigtumas siejamas su veikos padarymu, bet ne su padarinių atsiradimu. Nusikalstama veika šiuo atveju laikoma baigta, kai asmuo tyčia nustatyta tvarka neįvykdo savo pareigos išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, įformindamas tranzito ar eksporto procedūros fiktyvų užbaigimą. Tuo tarpu šios pareigos neįvykdymo momento konstatavimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Turint galvoje, kad pareigos išvežti prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos įvykdymo terminas gali būti tiksliai nenustatytas, be to, įpareigotas asmuo turi galimybę šią pareigą norminių aktų nustatyta tvarka anuliuoti, apie prekių ar produkcijos neišvežimo nusikalstamą pobūdį sprendžiama pagal aplinkybes, rodančias, jog įpareigotas asmuo neketina nei oficialiai anuliuoti, nei vykdyti pagal tranzito arba eksporto dokumentus turimos pareigos ir šias procedūras užbaigia, patvirtindamas fiktyvų prekių išvežimo faktą. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad bendrijos statuso neturinčių prekių, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, neteisėto neišvežimo nusikalstami veiksmai buvo pradėti jau tada, kai, įvežus ne Bendrijos prekes, E. V. fiktyviai surašė automobilių tranzito ar eksporto deklaracijas, o baigtas, kai muitinių dokumentų apskaitos sistemoje P. R., panaudodamas E. V. suklastotus, R. D. jam perduotus dokumentus, fiktyviai atžymėjo, kad procedūra baigta ir taip fiktyviai patvirtino, kad automobiliai išvyko iš Lietuvos Respublikos į ne Europos Sąjungos narės šalies teritoriją.
80. Tai, kad nuteistieji žinojo, jog atsakingi už procedūros vykdymą asmenys net neketino vykdyti pareigos išvežti iš Lietuvos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas prekes, rodo ir tai, kad forminant automobilių tranzito procedūras šių prekių muitinėje niekada nebuvo. Nuteistieji pagal savo darbinės veiklos pobūdį be jokios abejonės suprato, kad oficialiai įforminus fiktyvų Bendrijos statuso neturinčių prekių išvežimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys išvengs pareigos išvežti prekes iš Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu išvengs mokesčių valstybei mokėjimo. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad apgaulingas prekių išvežimo deklaravimas muitinės kelio poste rodo tiek objektyvių, tiek subjektyvių nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 200 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą. Prekių gabenimo per valstybės sieną tvarkos laikymasis suponuoja atitinkamus teisinius padarinius mokesčių surinkimo ir kitose srityse, todėl nelegalus arba pagal kitus eksporto, tranzito dokumentus šių prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos neleidžia daryti išvados, kad asmuo įvykdė iš eksporto ar tranzito procedūros įforminimo kilusią pareigą, o nuteistieji negali atsakyti pagal BK 200 straipsnio 1 dalį.
81. Nepagrįstas nuteistosios E. V. skundo argumentas, kad ji nėra BK 200 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, nes nėra atsakinga už automobilių išvežimą iš Lietuvos ir negali realiai to kontroliuoti. Nuteistoji E. V., kaip muitinės tarpininko atstovė, visų pirma, turėjo pareigą surašyti tikrovę atitinkančias ne Bendrijos prekių importo deklaracijas, tačiau, veikdama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų interesais, šiuos dokumentus suklastojo ir juos bei reikalingus duomenis pateikdama R. D., kad šis juos perduotų P. R. tranzito, eksporto procedūrų fiktyviam užbaigimui, pati dalyvavo BK 200 straipsnio 1dalyje numatytų nusikaltimų padaryme. Kaip jau minėta, neteisėto prekių neišvežimo baigtumas siejamas ne tik su pačiu prekių neišvežimu, tačiau ir su tranzito ar eksporto procedūros fiktyviu užbaigimu, kuris šioje byloje siejamas su tokių prekių fiktyviu tranzito ar eksporto procedūrų įforminimu, muitinės apskaitos sistemose fiksuojant tokias procedūras. Taigi nuteistosios E. V. nustatyti nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas nuteistosios E. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nusikaltimų padarymo metu galiojusią BK 200 straipsnio 1 dalį (redakcija, patvirtinta 2000m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
82. Pareigūnai, įžvelgę dokumentų klastojimo požymius, nutraukė E. V. nusikalstamus veiksmus pasirengimo neišvežti ne bendrijos prekės - automobilio JAGUAR XF iš Europos Sąjungos rinkos teritorijos. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad automobilio JAGUAR XF, kaip ir kitų transporto priemonių, išvežti iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ketinimų nebuvo, buvo siekiama, klastojant dokumentus, įforminti fiktyvias muitines procedūras, po to ne Bendrijos prekę - automobilį JAGUAR XF įregistruoti ir parduoti naudotis (duomenys neskelbiami). Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina liudytojų I. K., T. S. ir kitų liudytojų parodymai bei rašytiniai dokumentai: pirkimo-pardavimo sutartis (t. 23, b. l. 86), 2013-11-28 VĮ ,,R“ (duomenys neskelbiami) filialo raštas (t. 20, b. l. 127-173), 2011-01-11 poėmio protokolas (t. 10, b. l. 48), pažyma-sąskaita serija GED-KN1 Nr. (duomenys neskelbiami), skelbimas, paskelbtas interneto tinklapyje (duomenys neskelbiami) (t. 10, b. l. 57-58) ir kt. Visi šie įrodymai išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl pakartotinai nedėstomi. Juolab, kad nuteistoji E. V. skunde neginčija jų teisingumo ir pripažino, jog vedė derybas su (duomenys neskelbiami) gyvenančiu asmeniu dėl minėto automobilio jam pardavimo. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas, kvalifikuodamas E. V. nusikalstamus veiksmus pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
83. Nuteistasis R. D. skunde teigia, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatyti jo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, organizavimas.
84. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, organizatoriumi laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Pažymėtina, kad organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Tačiau, norint pripažinti vieną iš bendrininkų organizatoriumi, nebūtinai visi šie organizaciniai veiksmai turi būti jo veikoje, užtenka bent vieno iš jų. Padėjėjo skiriamasis požymis yra tai, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai šiems jau yra susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimą ir tam sudaro sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29/2006, Nr. 2K-195/2012, 2K-7-29-942/2016, 2K-297-222/2016 ir kt).
85. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, įskaitant paties nuteistojo R. D. parodymus, nustatyta, kad R. D. kreipėsi į P. R. ir susitarė su juo, jog pastarasis už atlygį užsiims neteisėta veikla – dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu tarnyba, neteisėtu prekių neišvežimu iš Lietuvos Respublikos. Remiantis P. R. parodymais, neteisėto prekių neišvežimo klausimais jis bendravo tik su R. D., šis duodavo visus nurodymus, perduodavo suklastotas deklaracijas, užmokestį už neteisėtus veiksmus, apie kitų asmenų prisidėjimą prie neteisėto prekių neišvežimo nežino, matė, kad jam teikiamus dokumentus surašė E. V.. Taip pat R. D. šios nusikalstamos veikos darymui pasitelkė ir E. V., kurį formindavo fiktyvias tranzito, eksporto deklaracijas, kurias R. D. sutartu laiku iš jos paimdavo ir perduodavo P. R.. Šioje byloje atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuoti D. D. telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad pastarasis, susitaręs su P. R. dėl neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, toliau nuolat telefonu, SMS žinutėmis ir kitomis ryšio priemonėmis, kontaktavo su juo ir kontroliavo tranzito, eksporto procedūrų užbaigimo procesą, davė nurodymus tiek P. R., tiek E. V., derino susitikimų laiką ir kontroliavo jų veiksmus, visiems veikiant nenustatytų asmenų interesais, o tuo pačiu ir patiems siekiant naudos. Pavyzdžiui, 2010-12-15 17.16 val. pokalbyje E. V. klausia E. D.: ,,Dabar viską reiktų rytoj, ane, atiduoti?“. R. D. atsako: ,,Susitikimas, taip, rytoj.“; 2010-12-31 11.06 val. pokalbyje E. V. teiraujasi R. D. dėl galimybės užbaigti muitinės procedūras, kada dirbs asmuo, kuris užbaigia deklaracijas: ,,O, šitą, aš galvojau, nes lygtai, kiek žinau, sekmadienį turi budėjimas būt, ar ne?“. R. D. atsako, kad jo žmogus pasiėmęs išeiginę dieną: ,,Tai kad jisai irgi kažkur tai pasiėmęs išeiginę.“; 2010-09-03 8.48 val. pokalbyje E. V. teiraujasi R. D. dėl procedūrų užbaigimo: ,,Kaip čia yra, kad nesutvarkė. Tai jūs biški patikslinkit.“ R. D. atsako: ,,Gerai, šiandieną aš pamiklinsiu labai greitai.“; 2010-12-14 10.13 val. pokalbyje E. V. praneša R. D., kad pateikė jam informaciją el. paštu: ,,Nu, viskas, jau pas jus pašte.“; 2010-12-08 17.19 val. R. D. siunčia SMS žinutę P. R. apie susitikimo laiką ,,17.45“ (t. 26, b. l. 189-200, t. 28, b. l. 34-37, 40-101).
86. Šie faktiniai duomenys rodo, kad jo veiksmai atitinka ir BK 24 straipsnio 4 dalyje numatytus organizatoriaus požymius, nes jis nusikaltimo darymui ne tik pasitelkė kitus asmenis, tačiau ir koordinavo jų veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. D. veiksmai, veikiant organizuotoje grupėje, atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytus organizatoriaus požymius.
87. Ta apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimų padaryme galimai dalyvavo ir kiti asmenys, kurie taip pat galėjo atlikti organizatoriaus veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. D. vaidmens nusikaltimų, numatytų BK 200 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padaryme.
88. Teisėjų kolegija, vertindama apygardos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes ir tai, kad nuteistųjų veiksmai turėjo sisteminį pobūdį, nusikalstamos veikos buvo daromos ne vieną dieną, nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo pakankamai gerai koordinuoti, daromi pagal tą patį, visiems žinomą planą, grupės nariai kiekvienas vykdė jam skirtą užduotį, nuo kurios priklausė siekiamas rezultatas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistieji, darydami jiems inkriminuotus apysunkius ir sunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 200 straipsnio 1 dalyje (redakcija, patvirtinta 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), BK 228 straipsnio 1 dalyje, (redakcija, patvirtinta 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) veikė organizuotoje grupėje.
89. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai, nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2009). Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-96/2012).
90. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad R. D. ir E. V. nusikalstami veiksmai negalėjo būti padaryti be kruopštaus išankstinio pasirengimo. Visi bendrininkai buvo glaudžiai susiję tarpusavio santykiais, inkriminuotus nusikalstamus veiksmus vykdė pagal nustatytą veiklos planą, jų veiksmai darant sunkius ir apysunkius nusikaltimus turėjo sisteminį pobūdį. Nuteistieji veikė kitų, nenustatytų asmenų, siekiančių išvengti mokesčių valstybei mokėjimo, interesais. Šiam tikslui taip pat buvo pasitelktas ne vienas asmuo, kuris, priklausomai nuo einamų pareigų atliko jiems skirtas užduotis. Tai rodo, kad susitarimas užsiimti bendra nusikalstama veikla apėmė ne tik nuteistų asmenų ratą, bet ir atsakomybėn nepatrauktus suinteresuotus asmenis. Kiekvienas organizuotos grupės narys nusikalstamos veikos schemoje turėjo aiškų vaidmenį. Ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų interesais R. D. organizavo ir koordinavo organizuotos grupių narių veiklą, perduodavo suklastotus dokumentus ir atlygį P. R., kuris fiktyviai atžymėdavo transporto priemonių išvykimą muitinės dokumentuose ir kompiuterinėse sistemose, o E. V. suklastodavo tam reikalingus dokumentus ir juos perduodavo, siekdama to paties nusikalstamo tikslo. Visi kaltinimo inkriminuoti automobiliai nebuvo pristatyti į muitinės patikrinimo postą ir neišvežti iš Lietuvos Respublikos, jie liko Europos bendrijos vidaus apyvartoje. Taigi visi nuteistieji veikė sistemingai, pagal tą patį sukurtą modelį, kiekvienas savo veiksmais prisidėdamas, kad būtų užfiksuota, jog transporto priemonės yra tranzitinės ir tariamai buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, o automobilių tikrieji importuotojai, muitinės procedūrų vykdytojai išvengtų importo ir kitų priskaičiuotų mokesčių sumokėjimo už įvežtas į Lietuvos Respubliką prekes. Bendraujant telefonu ir atliekant tam tikrus veiksmus buvo laikytasi griežtos konspiracijos – kalbant telefonu buvo vartota šifruota kalba, kai kurios detalės derinamos tik susitikimų metu. Visa tai patvirtina bendrininkų didesnį organizuotumo, o tuo pačiu ir pavojingumo visuomenei laipsnį, negu paprastos bendrininkų grupės.
91. Priešingai, nei teigia nuteistoji E. V., tai, kad ne visi grupės nariai pažinojo vienas kitą, nebuvo detaliai visi kartu iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių, pagal formuojamą teismų praktiką neturi reikšmės organizuotos grupės konstatavimui. E. V. buvo (duomenys neskelbiami) muitinės tarpininkės UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ direktorė, muitinės tarpininkės funkcijas vykdė ne pirmą dieną, buvo susipažinusi su įstatymais, reglamentuojančiais muitinės tarpininko veiksmus, ir muitines procedūromis gabenant ne Bendrijos prekes. Taigi, ji be jokios abejonės suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir kad ji, atlikdama jai skirtą užduotį, veikia suderintai su R. D. ir P. R. vengiančių mokėti mokesčius valstybei asmenų interesais.
92. Taigi, pagal grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, daromų nusikaltimų sunkumą, pasiskirstymą užduotimis, organizuotumo lygį, daromų nusikaltimų sunkumą, sisteminį pobūdį nuteistųjų bendrininkavimas inkriminuotų nusikaltimų padaryme atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems E. V. ir R. D. inkriminavo veikimą organizuotoje grupėje, pripažindamas tai jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir jų nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį. Vienok, pagal teismų praktiką, kai nusikaltimą padaro organizuota grupė, visų dalyvių veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje kasacinė nutartis Nr. 2K-255/2013). Taigi, nors R. D. veikė kaip nustatytų nusikaltimų organizatorius, tačiau jis atliko ir kitus bendrininkavimo veismus, todėl, kvalifikuojant jo nusikalstamus veiksmus, nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį yra perteklinė, todėl teisėjų kolegija ją iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio šalina.
Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį
93. Nuteistoji E. V. skunde nurodo, kad jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Toks apeliantės skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
94. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo.
95. Nuteistoji E. V., dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, teikiančios muitinės tarpininkavimo paslaugas, direktore, turėjo teisę veikti šios bendrovės vardu ir teikti viešąsias paslaugas. Tai, kad ji galėjo veikti UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ vardu, turėjo administracinius įgaliojimus muitinės tarpininkavimo srityje ir teikė viešąsias paslaugas, pirmosios instancijos teismas pripažino įvertinęs pačios nuteistosios E. V. parodymus ir byloje surinktus rašytinius dokumentus. Muitinės tarpininkai gali atstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims bei veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka – užsienio valstybių teritorijose (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų nustatytas išimtis bei apribojimus). Taigi, muitinės tarpininkui yra patikėta svarbi muitinės veiklos sritis.
97. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).
98. Nuteistoji E. V., dirbdama direktore UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, teikiančioje muitinės tarpininkavimo paslaugas, žinodama, kad transporto priemonių neketinama išgabenti iš Lietuvos Respublikos, įformino kaltinime nurodytų transporto priemonių fiktyvias tranzito, eksporto deklaracijas ir jas perdavė R. D., suprasdama, kad šių dokumentų pagrindu bus inicijuotas šių procedūrų fiktyvus užbaigimas, taip sudarė sąlygas nustatytų importo ir kitų mokesčių mokėjimo išvengimui, nors eidama muitinės tarpininkės pareigas, turėjo užtikrinti, kad valstybė surinktų įstatymais numatytus mokesčius. Taigi E. V., privalėdama pagal pareigas užtikrinti nustatytų muitinės procedūrų teisingą vykdymą, siekiant apsaugoti Bendrijos narių rinką ir nustatytų mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą, veikė priešingai valstybės institucijos, kuriai atstovavo UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, tikslams. Nuteistoji ne tik kad neužkirto kelio kitų asmenų neteisėtiems veiksmams, bet naudodamasi savo pareigomis pati pažeisdama nustatytų teisės aktų reikalavimus, tyčia veikė nusikalstamai priešingai muitinės tarnybai keliamiems tikslams ir sudarė sąlygas kitiems asmenims taip veikti. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. V. nusikalstamais veiksmais valstybės interesams buvo padaryta didelė žala.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–253/2012). Šiais veiksmais ji sumenkino muitinės tarpininko veiksmų patikimumą, veiklos prestižą, nustatytu laiku nebuvo sumokėti mokesčiai valstybei, kurių bendra suma viršija 250 MGL dydžio sumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog nuteistoji, piktnaudžiaudama tarnyba, padarė valstybei didelę žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas E. V. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
99. Nuteistoji skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenustatyta jos tyčia piktnaudžiauti valstybės tarnyba, nes transporto priemonių ir dokumentų tinkamas nepatikrinimas galėjo būti susijęs su kitomis priežastimis. Šie nuteistosios E. V. skundo argumentai nepagrįsti.
100. Vadovaujantis teismų praktika, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma veikiant tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, todėl tyčios forma veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.
101. BK 15 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
102. Apie asmens kaltės buvimą padarant veiką, kaltės formą dažniausiai sprendžiama pagal objektyviuosius padarytos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013).
103. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog E. V., kaip muitinės tarpininkė, privalėjo teisingai užpildyti įvežamų transporto priemonių deklaracijas, bet elgdamasi priešingai – neapžiūrėjusi automobilių, jų nesant pateiktų tikrinti, dokumentuose įformino jų tranzito, eksporto procedūras, žinodama, kad automobiliai nebus išgabenti iš Lietuvos Respublikos. Ji neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais sukels neigiamas pasekmes – sudarys sąlygas kitiems nenustatytiems asmenims išvengti priskaičiuotinų mokesčių, tuo bus sumenkintas Lietuvos muitinės tarpininko prestižas, autoritetas bei muitinės tarpininko vardas, ir šių pasekmių savo veiksmais siekė. Todėl pagal byloje teismo nustatytas aplinkybes, ji nusikalstamus veiksmus padarė veikdama tiesiogine tyčia. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti konkretūs asmenys, tiesiogiai suinteresuoti mokesčių išvengimu, šiuo atveju nuteistosios veikų kvalifikavimo nekeičia, nes būtent ji buvo atsakinga už muitinės tarpininkui teisės aktais priskirtų pareigų teisingą atlikimą, tačiau nepaisant to, veikė priešingai savo tarnybos interesams ir šie nuteistosios veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis. Tam neprieštarauja ir E. V. parodymai apie tai, kad dėl UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ vilkikų ir puspriekabių į ją kreipėsi šios bendrovės vadovas M. B., prašydamas, kad ji šias transporto priemones (ne Bendrijos prekes) nupirktų ir vėl parduotų tai pačiai įmonei, nes šias transporto priemones jis norėjo lizinguoti. Tai tik patvirtina, kad E. V. žinojo, jog ne Europos prekių gavėjas ir savininkas yra Lietuvoje ir šių prekių net neplanuoja išvežti į trečiąsias šalis ir, klastodama šių prekių gabenimo duomenis ir dokumentus ir juos panaudodama, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
104. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas E. V. veiksmus pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
105. Nuteistojo R. D. gynėjos skundo argumentas, kad R. D. negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnį, kadangi neatitiko specialaus subjekto požymių, yra nepagrįstas.
106. Teismų praktikoje minėtos nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys.
107. Byloje nustatyta, kad R. D., P. R. ir E. V. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, veikė kaip šio nusikaltimo organizatorius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. D. yra piktnaudžiavimo tarnyba bendrininkas.
Dėl tęstinės nusikalstamos veikos
108. Nepagrįstas R. D. gynėjos skundo argumentas, kad jo nusikalstami veiksmai pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį turėjo būti kvalifikuoti ne kaip atskiros septynios, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika.
109. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje aiškinant tęstinės nusikalstamos veikos sampratą yra nurodyta, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungia vieninga tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-178-976/2017 ir kt.).
110. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine priklauso ir nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010, 2K-650/2010).
111. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).
112. Kitaip tariant, tęstinei nusikalstamai veikai turi būti būdingas visos veikos ir kaltės vieningumas, t. y. asmuo, pradėdamas daryti veiką, turi iš anksto suvokti ir numatyti visą galutinį rezultatą, tik dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nuspręsti, kad, norint pasiekti šio rezultato, būtina visą veiką išskaidyti į atskirus etapus (epizodus). Paprastai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tačiau priklausomai nuo veikos specifikos jos tęstinumui vertinti gali būti keliami ir papildomi ar kitokie reikalavimai.
113. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų nusikalstami veiksmai, klastojant E. V. ir R. D. inkriminuotus dokumentus ir juos panaudojant, pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, taip piktnaudžiaujant tarnyba ir neteisėtai neišvežant ne Europos Bendrijos prekių iš Lietuvos Respublikos, buvo priklausomi nuo į Lietuvą įvežamų transporto priemonių įvežimo laiko ir šių ne Bendrijos prekių skirtingų faktinių importuotojų suinteresuotumo, išvengti valstybei privalomus mokėti importo ir kitus mokesčius, susiformavimo laiko. Taigi darydami vienus nusikalstamus veiksmus nuteistieji nežinojo, kokius konkrečius dokumentus jie klastos ir panaudos ir iš viso, ar atsiras tuo suinteresuotų asmenų, siekiančių ne Europos Bendrijos prekėms įforminti fiktyvias muitinės procedūras. Ikiteisminio bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu nuteistųjų nusikalstamo susitarimo su suinteresuotais mokesčių išvengimu asmenimis turinys ir apimtis bylos faktiniais duomenimis nebuvo atskleistas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į fiktyvių muitinės procedūrų fiksavimo, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo laiką, skirtingus ne Bendrijos prekių gavėjus ir procedūrų vykdytojus, teisingai nuteistojo R. D. ir E. V. nusikalstamus veiksmus, darant neteisėtą prekių neišvežimą, dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą tarnyba, kvalifikavo ne kaip tęstines nusikalstamas veikas, o kaip atskirus nusikaltimus ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos dėl to nepadarė.
Dėl E. V. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pažymos serija GED-KN1 Nr. 0000051 ir importo deklaracijos Nr. 10LTKR1000IM0011F5 pagaminimo ir realizavimo) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų UAB „Gedsora“ dokumentų, skirtų UAB „GHE“ pagaminimo ir realizavimo)
114. Nepagrįstas nuteistosios E. V. skundo argumentas, kad šie dokumentai BK 300 straipsnio prasme negalėjo būti traktuojami kaip oficialūs dokumentai.
115. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio.
116. Nagrinėjamoje byloje pažymą-sąskaitą serija GED-KN1 Nr. (duomenys neskelbiami), importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbiami) ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ vardu išduotas pažymas-sąskaitas, pinigų priėmimo kvitą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino dokumentais. Šie dokumentai buvo suklastoti, nes juose pateikti neteisingi duomenys apie realiai nebeegzistuojančios UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ ketinimus parduoti transporto priemones. Į Pažymas-sąskaitas įrašydama realiai nebeegzistuojančios įmonės pavadinimą bei išgalvotais parašais juose pasirašydama, E. V. suklastojo importo deklaraciją. Tokia jos veika pagrįstai pripažinta dokumentų suklastojimu. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad E. V., dirbusi muitinės tarpininke, suprato klastojanti dokumentus ir norėjo taip veikti, taip pat nekyla.
117. Be to, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012).
118. Byloje nustatyta, kad E. V. suklastotus dokumentus pateikė, siekdama nustatyti teisiškai reikšmingą faktą – automobilių pirkėjų teisę pirkti minėtus automobilius, nors minėtiems automobiliams buvo įforminta tranzito procedūra. Tokiais veiksmais E. V. siekė legalizuoti transporto priemones.
119. Taigi, vertinant šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, E. V. pateikti realiai neegzistuojančio pardavėjo UAB „(duomenys neskelbiami)“ pažymos-sąskaitos, jos užpildyta fiktyvi importo deklaracija atitinka dokumentų požymius ne tik pagal turinio kriterijus, bet ir teisinę reikšmę. Šie netikri dokumentai savo teisine reikšme pirkėjui buvo pagrindu pasirašyti automobilių pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, tokie dokumentai galėjo lemti teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar panaikinimą tarp dviejų subjektų, taip pat sukelti ir neigiamų padarinių. Vien tai, kad pareigūnai, įžvelgę minėtų dokumentų klastojimo požymius, laiku demaskavo kaltininkus, E. V. baudžiamosios atsakomybės nešalina. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šios veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – legalizavo minėtas transporto priemones ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotus dokumentus, apyvartoje galėjo atsirasti žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 263/2010, 2K-426/2010 ir kt.).
120. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad priešingi teisei E. V. veiksmai dėl UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ dokumentų suklastojimo ir jų realizavimo nesudaro nusikalstamų veikų daugeto, juos jungė vienas sumanymas (vieninga tyčia) ir E. V. veiką šioje dalyje teisingai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip tęstinę. Tai konstatuodamas pirmosios instancijos teismas nepakeitė kaltinamajame akte nustatytų faktinių aplinkybių, o kaip tik jomis rėmėsi pripažindamas veiką tęstine, ir BPK 255 straipsnio nuostatų nepažeidė, palengvino nuteistosios teisinę padėtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs dokumentų suklastojimą kaip vieną tęstinį nusikaltimą, o ne atskiras nusikalstamas veikas, esminių BPK pažeidimų nepadarė.
121. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas E. V. veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl pažymos-sąskaitos serija GED-KN1 Nr. (duomenys neskelbiami) ir importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbiami) pagaminimo ir realizavimo ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikrų UAB „(duomenys neskelbiami)“ dokumentų, skirtų UAB „(duomenys neskelbiami)“, pagaminimo ir realizavimo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos taip pat nepadarė.
Dėl bausmių paskyrimo
122. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais.
123. Nuteistoji E. V. ir nuteistojo R. D. gynėja apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl E. V., R. D. paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl to išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad E. V., R. D. paskirtos baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
124. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nustatė aplinkybę, kad procedūrų vykdytojai, perdavė E. V. pinigų sumas, skirtas mokesčių valstybei sumokėjimui, ir nežinojo, kad forminamos fiktyvios deklaracijos. Kolegijos vertinimu, tai prieštarauja objektyvių duomenų visetui.
125. Vilniaus teritorinės muitinės atstovė liudytoja V. F. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad deklaracijose nurodyti procedūrų vykdytojai ir ne Bendrijos prekių savininkai buvo tiesiogiai atsakingi už teisingą dokumentų surašymą ir nustatytą tranzito ar eksporto procedūrų įvykdymą. Nors ne Bendrijos prekių savininkai, muitinės procedūrų vykdytojų atstovai teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie nežinojo apie fiktyvias tranzito ir eksporto procedūras, kai kurie tvirtino, kad mokesčius perduodavo E. V., tačiau, vertinant jų pačių veiklos pobūdį (gabeno iš JAV automobilius ir jais prekiavo), jų žinomai turimas pareigas laikytis nustatytų muitinės procedūrų, toks jų aiškinimas yra neįtikinantis. Nei vienas iš jų inkriminuotu laiku nepateikė dokumentų, patvirtinančių mokesčių valstybei per E. V. sumokėjimą ar faktinį automobilių išgabenimą iš Lietuvos teritorijos. Atsižvelgiant į nustatytų mokesčių sumas, tai kelia pagrįstas abejones tokių parodymų teisingumu. Nuteistoji E. V. neigė, kad jai buvo perduodami pinigai, skirti valstybei sumokėti mokesčius. Nuteistasis R. D. nuosekliai aiškino, kad už nustatytus jo ir P. R. nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu ne Bendrijos prekių neišvežimu, tiek jis, tiek P. R. gaudavo užmokestį, kurį jiems mokėdavo ne E. V., o suinteresuoti mokesčių nemokėti valstybei asmenys. Be to, kaip patvirtino Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus teritorinių muitinių atstovių liudytojų V. F., R. M. ir D. B. parodymai bei šių muitinių pateikti rašytiniai įrodymai, dėl muitinės procedūrų pažeidimo, neišvežant šioje byloje inkriminuotų ne Bendrijos prekių, ir dėl nesumokėtų mokesčių atsakingi už muitinės procedūrų teisingą apiforminimą ir jų įvykdymą asmenys mokesčių adminisravimo tvarka buvo patraukti atsakomybėn. Jie sumokėjo baudas ir mokesčius valstybei už faktiškai importuotas transporto priemones ir jų neginčijo (t. 39, b. l. 80-83, 86-92). Visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai paneigia teismo nustatytas aplinkybes, kad E. V. buvo perduoti valstybei skirti, bet nesumokėti už transporto priemones importo ir kiti mokesčiai. Todėl teisėjų kolegija pritaria prokuroro ir E. V. apeliacinių skundų argumentams, kad apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatė nepagrįstas objektyviais duomenimis aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės prieštarauja nustatomojoje dalyje nurodytai aplinkybei, kad E. V. ir R. D. veikė kitų asmenų, suinteresuotų išvengti mokesčių valstybei mokėjimo, interesais. Nepagrįstų aplinkybių nustatymas lėmė netinkamą BK 72 straipsnio taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje iš R. D., E. V. ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ solidariai konfiskuota 79 763,03 Eur ir papildomai iš R. D. 54 785,67 Eur valstybei, kaip jų iš nusikalstamų veikų gauti pinigai mokesčiams, naikinama kaip neįrodyta.
126. Kaip matyti iš nuoseklių R. D. parodymų už vieno automobilio tranzito ar eksporto procedūrų fiktyvų sutvarkymą jis gaudavo 100 Lt (28,96 Eur), iš viso tvirtina gavęs apie 2 000 Lt (579,24 Eur). Jo aiškinimą paneigiančių duomenų byloje nėra. Šie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini iš šio nuteistojo.
127. Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad dėl nusikaltimų padarymo už transporto priemones - ne Bendrijos prekes - nesumokėti importo ir kiti mokesčiai yra neteisėto prekių neišvežimo nusikaltimų rezultatas, kurio ir siekė suinteresuoti asmenys. Kadangi šis rezultatas buvo pasiektas bendrininkaujant nuteistiesiems, todėl nesumokėti mokesčiai, sietini su konkrečiais nusikalstamais veiksmais, turi būti išieškoti iš kaltų asmenų.
128. Kauno, Vilniaus, Klaipėdos teritorinių muitinių pažymos patvirtina, kad po ikiteisminio tyrimo pradėjimo muitinės procedūrų vykdytojai sumokėjo priskaičiuotus mokesčius (t. 39, b. l. 80-83, 86-92). Pirmosios instancijos teismas šių dokumentų netyrė ir neįvertino, todėl nepagrįstai nusprendė iš R. D., E. V. ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ solidariai išieškoti 79 763,03 Eur ir papildomai iš R. D. 54 785,67 Eur valstybei.
129. Minėtos pažymos patvirtina, kad už transporto priemones nesumokėtus valstybei mokesčius Kauno, Vilniaus, Klaipėdos teritorinės muitinės jau yra išieškojusios mokesčių administravimo tvarka iš muitinės procedūrų vykdytojų, transporto priemonių faktinių importuotojų, išskyrus už automobilius: BMW M6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), LEXUS RX400, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), INFINITI M35, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami) ir TOYOTA HIGHLANDER, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), už kuriuos mokesčiai išieškoti tik iš dalies ir toliau vykdoma jų išieškojimo procedūra.
130. Nors šioje byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio dėl mokesčių išieškojimo, tačiau jų išieškojimas vykdomas muitinės mokesčių administravimo tvarka iš kaltų asmenų. Teisėjų kolegijos manymu, esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teismų praktika, nėra pagrindo tuos pačius mokesčius konfiskuoti iš nuteistųjų šioje byloje.
131. Teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji E. V. ir R. D. nusikalstamai veikė kitų asmenų, suinteresuotų išvengti mokesčių valstybei mokėjimo, interesais. Ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys nenustatyti. Kaip matyti iš jau minėtų muitinių pateiktų pažymų, muitinės procedūrų vykdytojai, faktiniai transporto priemonių gavėjai už padarytus pažeidimus buvo nubausti baudomis mokesčių administravimo tvarka. EŽTT teismas yra ne kartą pasisakęs, kad dvigumas nubaudimas yra negalimas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ta aplinkybė, jog vienų asmenų atžvilgiu buvo pritaikyta netinkama atsakomybė, tai neriboja teismo pareigos teisingai nustatyti nusikaltimų įvykių padarymo aplinkybes ir, teisingai taikant baudžiamąjį įstatymą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitus nusikalstamų veiksmų bendrininkus, šiuo atveju nuteistuosiuos šioje baudžiamojoje byloje. Todėl nepagrįstas E. V. skundo argumentas, kad ji negalėjo užtikrinti faktinio automobilių išgabenimo iš Lietuvos, todėl negali atsakyti už neteisėtą prekių neišvežimą.
132. Prokuroras prašo iš nuteistųjų konfiskuoti neteisėtai neišvežtų iš Lietuvos Respublikos ne Bendrijos prekių - transporto priemonių, kurios, bylos duomenimis, buvo grąžintos ar liko muitinės procedūrų vykdytojų ar faktinių prekių gavėjų dispozicijoje, vertę. Kaip jau minėta, pastarieji už šias transporto priemones sumokėjo mokesčius valstybei ir jos Lietuvos muitinės sprendimais išleistos į Europos Sąjungos Bendrijos muitų teritorijos laisvą apyvartą. Nuteistųjų dispozicijoje šios ne Bendrijos prekės niekada nebuvo. Laikinos apsaugos priemonės šioms prekėms nėra taikomos.
133. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad neteisėtai neišvežtos prekės – transporto priemonės yra nusikaltimo, numatyto BK 200 straipsnio 1 dalyje, dalykas. Šis baudžiamasis įstatymas saugo Europos Bendrijos rinką nuo neteisėtai šioje rinkoje cirkuliuojančių ne Bendrijos prekių, nes nesilaikant tranzito ar eksporto procedūrų, pažeidžiama ūkininkavimo ir verslo tvarka, siekiama išvengti muito mokesčių ir taip padaroma žala valstybės finansų sistemai. Taigi neteisėtai, pažeidžiant tranzito ir eksposto procedūras, Europos Bendrijos, Lietuvos rinkoje cirkuliuojančios prekės yra šiame baudžiamajame įstatyme numatytos uždraustos veikos rezultatas, tačiau šiuo metu tų prekių, kurios išleistos į laisvą Bendrijos muitų teritoriją ir yra legalizuotos, konfiskavimas nebėra tikslingas.
134. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas“. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas iš to gavo naudos. Įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, joje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017).
135. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Teismų praktikoje pasisakyta ir dėl to, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos normos prasmę turto vertės išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į tą turtinę naudą, kurią nuteistasis realiai gavo iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017).
136. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nuteistieji, darydami jiems inkriminuotus nusikaltimus, veikė interesais nenustatytų asmenų, kurie siekė išvengti valstybei mokėtinų mokesčių ir iš to turėti naudos. Kaip matyti iš nuteistųjų R. D., E. V. ir P. R. parodymų, jie niekada nedisponavo minėtomis transporto priemonėmis, o jų iš nusikalstamų veikų gauta nauda kilo iš tam tikro užmokesčio už nusikalstamų veiksmų padarymą. R. D. nurodė, kad jis už savo nusikalstamus veiksmus gavo apie 2 000 Lt, kas atitinka 579,24 eurų, P. R. nurodė didesnę pinigų sumą. Nors pirmiau aptarti telekomunikacijų tinklais gauti duomenys patvirtina nuteistosios materialinį suinteresuotumą nusikalstamų veiksmų sėkme, tačiau E. V. gautos naudos sumos neatskleidė, ikiteisminiam tyrimui ją nustatyti taip pat nepavyko, tačiau vertindama R. D. ir P. R. nurodytą jų pačių gautą naudą, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. V. gauta nauda buvo akivaizdžiai mažesnė, negu neteisėtai neišvežtų ne bendrijos prekių vertė. Kaip jau minėta, nuteistieji veikė organizuotoje grupėje nenustatytų asmenų interesais, todėl jie yra atsakingi už bendrais nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes.
137. Vertindama tai, kas išdėstyta, kartu su pirmiau aptartomis aplinkybėmis, kad inkriminuotos ne Bendrijos prekės buvo grąžintos suinteresuotiems asmenims, kad automobiliams netaikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jau ikiteisminio tyrimo metu sumokėjus už jas mokesčius, valstybės mokesčių administratorius jas išleido į laisvą apyvartą, taip įteisindamas jų cirkuliavimą Europos Sąjungos Bendrijos muitų teritorijoje, atsižvelgdama į pačių nuteistųjų nusikalstamų veiksmų pobūdį – sudarė sąlygas šių prekių neteisėtam neišvežimui - ir jiems paskirtas kriminalines bausmes bei jų asmenybes, kad anksčiau nebuvo teisti, teisėjų kolegija sprendžia, kad visų transporto priemonių, tame tarpe ir teisėtai šiuo metu cirkuliuojančių Bendrijos rinkoje prekių vertės konfiskavimas iš nuteistųjų akivaizdžiai pažeistų E. V., R. D. ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus proporcingumo principą.
138. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
139. Įvertinus tai, kas išdėstyta, prokuroro prašymas konfiskuoti visų inkriminuotų automobilių vertę, tenkinamas iš dalies, iš nuteistųjų (įvertinus jų bendrininkavimą kiekvienos prekės neteisėtame neišvežime) konfiskuojant nelegalizuotų Bendrijos rinkoje prekių – automobilių: BMW M6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), vertę - 45 872,62 Eur atitinkančią pinigų sumą, INFINITI M35, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), vertę - 17 231,23 Eur atitinkančią pinigų sumą ir TOYOTA HIGHLANDER, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), vertę - 16 537,30 Eur atitinkančią pinigų sumą. Kadangi automobilis LEXUS RX400, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami) ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas ir parduotas už 2 175, 96 Eur (t. 24, b. l. 178, t. 31, b. l. 197) šie pinigai laikytini šio turto vertę atitinkančia pinigų suma ir konfiskuotini.
Dėl proceso išlaidų
140. Pirmosios instancijos teismas iš R. D., E. V., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbiami)“ solidariai priteisė 149,28 Eur proceso išlaidų valstybei ir 14 513,56 Eur proceso išlaidų (duomenys neskelbiami) departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
141. Pažymėtina, kad BPK 105 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadovaudamiesi šia nuostata pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti byloje nustatytas aplinkybes ir baudžiamojo proceso išlaidas nuteistiesiems paskirstyti dalimis, tačiau pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pažeidė, priimdamas sprendimą proceso išlaidas iš nuteistųjų R. D., E. V., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbiami)“ priteisti solidariai.
142. Teisėjų kolegija nagrinėdama byla paduotų skundų ribose, vadovaudamasi BPK 105 straipsnio 3 dalimi ir įvertinusi R. D., E. V. vaidmenį, jų ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbiami)“ veiksmus, sprendžia, kad proceso išlaidos turi būti priteisiamos iš visų nuteistųjų, nustatant konkrečią priteistiną išlaidų dalį iš kiekvieno. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo keistinas dėl netinkamo įstatymo taikymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas) iš kiekvieno nuteistojo priteisiant po 49,76 Eur proceso išlaidų valstybei ir po 4 837,85 Eur proceso išlaidų (duomenys neskelbiami) departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš R. D., E. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ solidariai išieškoti (konfiskuoti) 79 763,03 Eur ir papildomai iš R. D. 54 785,67 Eur valstybei.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. D. konfiskuoti transporto priemonių INFINITI M35, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami) ir TOYOTA HIGHLANDER, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 33 768,53 Eur; iš E. V., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ ir R. D. konfiskuoti transporto priemonės BMW M6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 45 872,62 Eur: iš R. D. išieškoti 20 000 Eur, E. V. – 15 000 Eur, o iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ 10 872,62 Eur valstybės naudai. Konfiskuoti transporto priemonės LEXUS RX400, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 175,96 Eur, saugomus (duomenys neskelbiami) departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbiami)), depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbiami), esančioje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbiami) bankas“, kodas (duomenys neskelbiami).
Konfikuoti iš R. D. iš nusikalstamos veikos gautas lėšas atitinkančią pinigų sumą - 579,24 eurų (2 000 Lt).
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad E. V. nenustatyti asmenys perdavė pinigų sumas, skirtas mokesčių valstybei mokėjimui už ne Bendrijos prekes – transporto priemones.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo: laikiną nuosavybės teisių apribojimą (pratęstą 2018 m. balandžio 5 d.) į E. V. pinigines lėšas – 1 882,85 Eur, esančias (duomenys neskelbiami) departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbiami), depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbiami), uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbiami) bankas“, kodas (duomenys neskelbiami)), palikti galioti iki nuosprendis bus įvykdytas.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo: iš nuteistųjų R. D., E. V., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ priteisti po 49,76 Eur proceso išlaidų valstybei ir po 4 837,85 Eur proceso išlaidų (duomenys neskelbiami) departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pašalinti iš nuosprendžio R. D. nustatytų nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 200 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, kaip perteklinį.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.