Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 289 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.

A. A. pagal BK 227¹ straipsnio 2 dalį (1998-12-31 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija) išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; pagal 227¹ straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (1995-07-05 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), 227¹ straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 206 straipsnį (1995-01-01 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) dėl S. I., S. T. ir S. P. plėšimo ir asmeninių dokumentų pagrobimo išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; pagal BK 227¹ straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 227¹ straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 204 straipsnį dėl K. S., A. E. plėšimo, pareigūno vardo pasisavinimo organizavimo ir pagal BK 227¹ straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 206 straipsnį dėl K. S. ir A. E. asmeninių dokumentų pagrobimo organizavimo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; pagal BK 227¹ straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 131 straipsnio 2 dalį dėl P. A. laisvės neteisėto atėmimo organizavimo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; pagal BK 227¹ straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl D. Š. turto prievartavimo organizavimo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; pagal BK 227¹ straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 111 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo padaryti D. Š. sunkų kūno sužalojimą organizavimo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; pagal BK 227¹ straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 2 dalį dėl nupjautvamzdžio medžioklinio šautuvo neteisėto įgijimo, laikymo ir nešiojimo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; pagal BK 227¹ straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 2 dalį dėl pistoleto TT ir 5 šovinių neteisėto įgijimo, laikymo ir nešiojimo išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; pagal BK 227¹ straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 2 dalį dėl pistoleto ,,?? 78-8“ ir penkių šovinių neteisėto įgijimo, nešiojimo ir laikymo išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. K., M. Č., A. L., E. V., R. K., bet dėl jų nuosprendis kasacine tvarka neapskųstas.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartis, kuria A. A. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su A. K., R. K., M. Č., M. M. ir R. B., A. A. ir A. K. organizavus, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui padedant, panaudojant šaunamąjį ginklą ir taip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, A. A. ir A. K. organizavus pareigūno vardo pasisavinimą, o R. K. ir M. M. pareigūno vardą pasisavinus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2001 m. rugsėjo mėn. A. A. ir A. K., iš tyrimo metu nenustatyto asmens gavę informaciją apie vilkiko „Scania 113R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykimo iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respubliką laiką, maršrutą, vežamą krovinį, 2001 m. vasarą iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgiję dvi policijos pareigūnų uniformas, reguliuotojo lazdelę ir mėlynos spalvos švyturėlį, organizavo plėšimą – pasiūlė nusikaltimą padaryti A. Č., M. M. , R. K. ir R. B., parinko užpuolimo vietą – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 53 km, nurodė nusikaltimą padaryti panaudojant pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turėjo A. Č., lengvąjį automobilį „Volkswagen Jetta“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos uniformas ir policijos specialiąsias priemones bei pagrobtus automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini); 2001 m. rugsėjo 10 d. A. A. ir R. K., turėdami tikslą įspėti bendrininkus apie Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertantį vilkiką, žvalgė aplinką (duomenys neskelbtini) pasienio ruože prie (duomenys neskelbtini) pasienio posto, palaikė mobilųjį telefoninį ryšį su kitais nusikaltimo bendrininkais. 2001 m. rugsėjo 11 d. R. K. ir M. M. persirengus policijos darbuotojų uniformomis ir panaudojant policijos specialiąsias priemones, važiuodami kartu su M. Č. automobiliu „Volkswagen Jetta“, pasivijo ir sustabdė P. A. vairuojamą vilkiką, grasindami šaunamuoju ginklu ir panaudodami fizinį smurtą, surišo vilkiko vairuotoją P. A. bei užvaldė jo vairuojamą automobilį su kroviniu, taip pagrobė Rusijos Federacijos Kaliningrado srities verslininko M. K. vilkiką „Scania 113 R“ bei kitus jame buvusius M. K. priklausančius daiktus, iš viso M. K. priklausančio turto už 30 200 Lt; S. L. 60 000 Lt vertės puspriekabę bei kitus daiktus, iš viso S. L. priklausančio turto už 61600 Lt; S. B. priklausančių 16 912 kg šaldytos mėsos už 120 000 Lt; iš viso pagrobė svetimo turto už 211 800 Lt.

A. A. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartį pakeisti, jo veiksmus iš BK 24 straipsnio 4 dalies 180 straipsnio 3 dalies ir 289 straipsnio perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 d. ir 289 straipsnį bei pakeisti įžanginę nuosprendžio dalį, nurodant, kad jo teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykę.

Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, jog nusikaltimų nedarė, tačiau net ir remiantis nuosprendyje išdėstytais įrodymais nėra teisinio pagrindo jo veiksmus, padarant BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 289 straipsnyje numatytas veikas, kvalifikuoti kaip nusikaltimų organizatoriaus. Jo manymu, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės kaip tik patvirtina, kad jis nebuvo aktyvus nusikaltimų dalyvis ir ne nusikaltimų organizatorius. Tai, kad jis pranešė apie vilkiko buvimo vietą ir lydėjo jį link Tauragės bei parūpino iš pažįstamo automobilį „Volkswagen Jetta“, rodo, jog jis darant nusikaltimą atliko padėjėjo vaidmenį. Dėl BK 289 straipsnyje numatytos veikos, kaltinant pasisavinus valstybės tarnautojo vardą ir funkcijas, kasatoriaus teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad jis organizavo ar padėjo gauti policijos uniformą, lazdelę, švyturėlį. Kasatoriaus manymu, kvalifikavus jo veiką pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaip nusikaltimo organizatoriaus, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė, nes nusikaltimo organizatoriaus veiksmai vertinami kaip pavojingesni ir tokiam nusikaltimo bendrininkui skiriama griežtesnė bausmė nei asmeniui, padėjusiam padaryti nusikaltimą.

Be to, kasatoriaus manymu, keistina ir nuosprendžio įžanginė dalis, nes joje nurodyti netikslūs duomenys apie jo teistumą. Tauragės apylinkės teismo 1985 m. gegužės 27 d. nuosprendis yra pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartimi, nustatant trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o Raseinių rajono apylinkės teismo 1989 m. spalio 27 d. nuosprendis pakeistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatant septynerių metų laisvės atėmimo bausmę bei panaikinant BK 43 straipsnio taikymą (1961 m. BK) ir 2000 m. BK 64 straipsnio pagrindu pridėta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki septynerių metų, todėl, padarant nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas 2004 m. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, teistumas pagal anksčiau padarytas veikas jau buvo išnykęs.

Skundas atmestinas.

Bendrininkavimas padarant nusikaltimą: organizatorius, padėjėjas

BK 24 straipsnio 4 dalis numato, jog nusikalstamos veikos organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs, koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs. Padėjėjas pagal to paties straipsnio 6 dalį yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas arba pridengdamas bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Kaip matyti iš pateiktų apibrėžimų, tam tikrais aspektais organizatoriaus ir padėjėjo veikla padarant nusikalstamą veiką yra panaši. Daugiausia panašumų tarp padėjėjo ir organizatoriaus nusikalstamos veikos yra tada, kai padėjėjas vykdo intelektinę pagalbą, duodamas nurodymus, patarimus bei teikdamas priemones, ir organizatoriaus veiksmų, koordinuojant, parengiant nusikalstamą veiką ir vadovaujant nusikaltimo bendrininkų veiksmams. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Tačiau, norint pripažinti vieną iš bendrininkų organizatoriumi, nebūtinai visi šie organizaciniai veiksmai turi būti jo veikoje, užtenka bent vieno iš jų. Padėjėjo skiriamasis požymis yra tai, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai šiems jau yra susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimą.

Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nuosprendyje ir nutartyje pateikė išsamią R. B., R. K. ir M. M. parodymų analizę, detaliai, kiekvieną jų teiginį lygindami su kitais bylos įrodymais, baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis šalindami prieštaravimus. Todėl kolegija laiko, jog nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti duomenys, kuriais grindžiamas A. A. dalyvavimas padarant nusikaltimą atitinka įstatymo reikalavimus.

Paminėtuose procesiniuose dokumentuose yra konstatuota, jog A. A. rengiantis pagrobti vilkiką su kroviniu ir jo pagrobimo metu palaikė intensyvius ryšius su nusikaltimo vykdytojais, parūpino transporto priemonę, kartu su A. K. organizavo nusikaltimo vykdytojų aprūpinimą policijos pareigūnų uniformomis bei specialiosiomis priemonėmis, davė nurodymą nusikaltimo vykdytojui R. K. pereiti Lietuvos – Rusijos valstybinę sieną ir išsiaiškinti vilkiko buvimo vietą, vėliau nugabeno į vietą, iš kur jis turėjo prisijungti prie kitų nusikaltimo bendrininkų. Prieš užgrobiant vilkiką bei jo užgrobimo metu palaikė intensyvius telefoninius kontaktus su visais nusikaltimo bendrininkais, savo automobiliu sekė vilkiko judėjimo maršrutu. A. A. veiksmų apimtis, kontaktai su visais nusikaltimo bendrininkais savarankiškas nurodymų davimas, rodo, jog jis nusikaltimo bendrininkams teikė įvairiapusišką pagalbą, kuri ne tik padėjo padaryti nusikaltimą, bet ir telkė, nukreipė jų pastangas, taip organizuodamas vieningą nusikaltimo darymo sistemą. Todėl teismai pagrįstai A. A. veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

Dėl BPK 304 straipsnio nuostatų pažeidimo

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje teisingai nurodė A. A. teistumus už praeityje padarytas veikas bei aprašomojoje nuosprendžio dalyje pagrįstai konstatavo, jog nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, padarymo metu jo teistumas nebuvo išnykęs. Šį faktą patvirtina byloje esantys nuosprendžių nuorašai bei informatikos ir ryšių departamento pažyma apie A. A. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir teistumą. Ši pažyma taip pat patvirtina, jog bausmę pagal skunde minimus nuosprendžius jis atliko 1997 m. kovo 17 d., todėl 2001 m. rugsėjo 10 d. nusikaltimo padarymo metu po bausmės atlikimo buvo praėję ketveri metai ir šeši mėnesiai, o pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį asmenys nuteisti už tyčinius sunkius nusikaltimus po bausmės atlikimo laikomi teistais penkerius metus.

Kasaciniame skunde nurodytos nutartys, kuriomis pakeistos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jos priimtos po 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžio. Šiems klausimams spręsti įstatymas numato ne kasacinio proceso, o atskirą tvarką.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. kasacinį skundą atmesti.