- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 2K-278-489/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00027-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Tomas Šeškauskas (pran.), Audronė Kartanienė
- Nuteistasis
- G. L., R. L.
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
- Kategorijos
- 1.2.17.1.1Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. L. ir R. L. gynėjo advokato Jovito Elzbergo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 10 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu nuteisti: G. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 4 519 Eur (120 MGL dydžio) bauda, R. L. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 5 649 Eur (150 MGL dydžio) bauda, baudas sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilį „Bentley Arnage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. SCBLF34F56CX11439) konfiskuoti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 10 d. nutartimi nuteistųjų R. L. ir G. L. gynėjo advokato Jovito Elzbergo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. L. ir R. L. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, R. L. kaip nusikaltimo organizatorius, G. L. – kaip vykdytoja, išvengdami muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno daiktą, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 2008 m. gegužės–birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) R. L. įgijo automobilį „Bentley Arnage“. Turėdamas tikslą šį automobilį įvežti į Lietuvos Respubliką kontrabanda ir išvengti privalomų sumokėti mokesčių, žinodamas, kad G. L. šio automobilio nepirko ir nėra jo savininkė, 2007–2008 m. JAV negyveno, nuolatinės gyvenamosios vietos nekeičia ir gyventi į Lietuvą nepersikelia, 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksli data nenustatyta, įkalbėjo G. L. automobilį „Bentley Arnage“ importuoti į Lietuvos Respubliką savo vardu, kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją, asmeninę nuosavybę, ir G. L. su tuo sutiko. Po to R. L. tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo suklastotą transporto priemonės nuosavybės pažymėjimą Nr. OL01008155059, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad 2008 m. vasario 3 d. G. L. įsigijo automobilį „Bentley Arnage“, kėbulo Nr. SCBLF34F56CX11439, ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje 2007 m. spalio 2 d. išduotą pažymą, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad G. L., gyvenanti JAV, persikelia nuolat gyventi į Lietuvą, bei perdavė šiuos dokumentus G. L. tam, kad jie būtų pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei kartu su deklaracija ir kitais dokumentais. G. L., vykdydama R. L. nurodymus, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis užpildė importo deklaraciją Nr. 8LU96405889, joje žinomai melagingai nurodydama, kad iš JAV į Lietuvos Respubliką importuoja automobilį „Bentley Arnage“, kėbulo Nr. SCBLF34F56CX11439, savo, kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją, asmeninę nuosavybę, šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir deklaraciją kartu su suklastotu transporto priemonės nuosavybės pažymėjimu Nr. OL01008155059, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje 2007 m. spalio 2 d. pažyma bei kitais dokumentais 2008 m. rugpjūčio 20 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto Konteinerių padaliniui.
Šių suklastotų dokumentų pagrindu automobilis „Bentley Arnage“, kurio muitinė vertė 135 333,64 Eur, melagingai buvo deklaruotas G. L. vardu, kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją, asmeninė nuosavybė, neteisėtai pritaikyta mokesčių lengvata, automobilis į Lietuvos Respubliką įvežtas išvengiant muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 107 280 Lt, tai atitinka 31 070,44 Eur privalomų mokesčių.
Šalies argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistųjų G. L. ir R. L. gynėjas advokatas J. Elzbergas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistiesiems G. L. ir R. L. bylą nutraukti, o nustačius, kad jie išvengė mokestinės prievolės, abiejų instancijų teismų sprendimus pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
2.1. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo yra neteisėtas ir nepagrįstas, jį priimant nesivadovauta teismų praktika, pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, atmesdamas nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą, nepateikė pagrįstų teisinių motyvų.
Šalies argumentai
2.2. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismų neteisingai nustatyta, jog G. L. pati užpildė importo deklaraciją, nes iš tikrųjų G. L. pateikė muitinei automobilį ir su jo gabenimu susijusius dokumentus, o deklaraciją užpildė muitinės tarpininkas.
2.3. Pasak kasatoriaus, iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad nuteistieji nepadarė kontrabandos nusikaltimo, jų veiksmuose nėra šio nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika reiškiasi aktyviais veiksmais, t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomai pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam patikrinimui, taip nuslėpdami juos nuo muitinės kontrolės, bei kitais būdais – slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2014). Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu taip pat laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Kasatorius pažymi, kad muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas neteisingų duomenų nurodymas būtent apie daiktą, t. y. kai į Lietuvos Respubliką yra įvežamas daiktas, neatitinkantis deklaracijoje nurodytų išorinių požymių.
2.4. Kasatoriaus nuomone, teismų konstatavimas, kad, pateikus deklaraciją su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, G. L. be pagrindo buvo suteikta mokestinė lengvata, negali reikšti, jog automobilis buvo įvežtas išvengiant muitinės kontrolės. Suklastotų dokumentų pagrindu išvengti muitinės kontrolės galima tada, kai muitinės deklaracijoje nurodyti duomenys apie įvežamus daiktus neatitinka realiai importuojamų daiktų požymių. Tokiais veiksmais pažeidžiami valstybės interesai, nes nuslepiama, kokie daiktai faktiškai buvo ir yra įvežami į Lietuvos Respubliką. Tačiau šiuo atveju G. L. pateiktoje deklaracijoje buvo nurodytas įvežamas daiktas – automobilis, kuris atitiko faktiškai įvežamo daikto požymius, t. y. automobilio identifikacinius duomenis (markę, modelį, pagaminimo metus, kėbulo numerį). Tai, kad G. L. manė turinti teisę gauti mokestinę lengvatą (tai pagrindžia bylos duomenys), o teismams nustačius, jog tokia lengvata neturėjo būti taikoma, nereiškia, kad nuteistieji tyčiniais veiksmais išvengė muitinės kontrolės. Aptariamu atveju šios aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip mokestinės prievolės, o ne muitinės patikros išvengimas. Automobilis buvo pateiktas muitinės patikrai pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus, byloje nėra duomenų, kad muitinės deklaracijoje buvo nurodytas kitas daiktas ar kita transporto priemonė, nei G. L. faktiškai deklaruotas automobilis. Ši aplinkybė paneigia apeliacinės instancijos teiginius, kad nuteistieji turėjo tikslą automobilį įvežti kontrabanda. Nuteistieji neturėjo tyčios išvengti muitinės patikros.
2.5. Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai konstatavo, kad muitinei pateikti dokumentai neatitinka tikrovės. Tie dokumentai yra susiję su lengvatos G. L. suteikimu, o ne su automobiliu. Muitinės kontrolei buvo pateikti dokumentai, susiję su automobiliu (jo identifikaciniais duomenimis), t. y. buvo pateikti tie dokumentai, kurie turi būti pateikti importuojant daiktą, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežamas daiktas galėtų būti identifikuojamas. O dokumentų, kurių pagrindu buvo suteikta lengvata, neatitiktis tikrovei nereiškia, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo importuojamas kitas automobilis ar apskritai kitas daiktas.
2.6. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos (kontrabandos) objektyviuosius požymius, tačiau kartu nurodė, kad automobilis buvo atgabentas į Lietuvos Respubliką ir pateiktas muitinės kontrolei, tai akivaizdžiai rodo, kad per muitinę gabentas automobilis nėra kontrabandos nusikaltimo dalykas, nes jis, kaip importuojamas daiktas, buvo pateiktas muitinės patikrai.
2.7. Nuteistųjų gynėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką vienas iš kontrabandos nusikalstamos veikos tikslų yra nemokėti valstybinės rinkliavos valstybei, išvengiant muitinės kontrolės, nepateikus muitiniam patikrinimui daikto, už kurį turi būti mokama valstybinė rinkliava, nuslepiant daiktus nuo muitinės kontrolės, nedeklaruojant importuojamų daiktų, daiktus gabenant slapta, apeinant muitinės postus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės visiškai skirtingos. Nuteistųjų mokėtini mokesčiai buvo nesumokėti ne dėl neteisingai nurodytų duomenų apie gabenamus daiktus (deklaracijoje nurodant daiktus, kurių vertė yra mažesnė, kai gabenami buvo kiti, didesnės vertės daiktai), o klaidingai suvokiant, kad G. L. gali būti taikoma teisės aktuose numatyta mokestinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybei lengvata. Dėl objektyvių priežasčių mokestinės prievolės nesumokėjimas pagal pateiktą deklaraciją nereiškia paties muitinio patikrinimo neteisėtumo arba muitinio patikrinimo išvengimo. G. L. nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių ne todėl, kad būtų išvengusi muitinės kontrolės, o todėl, kad jai buvo pritaikyta mokestinė lengvata, pats mokestinės lengvatos išvengimas nesuponuoja fakto, kad kartu buvo išvengta ir muitinės patikros.
2.8. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad atitinkamų duomenų nepateikimas kitoms institucijoms (pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai), kuriais išvengiama prievolės, paaiškėjus, jog jie neatitinka tikrovės, pripažįstama sukčiavimu (BK 182 straipsnis). Tačiau teismai neatribojo kontrabandos ir sukčiavimo nusikalstamų veikų. Gynėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teiginiais, kad kontrabandos nusikalstama veika yra formali, todėl neteisėtų veiksmų padariniai, motyvai ir tikslai nėra reikšmingi. Priešingai – įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, akivaizdu, kad veikos padariniai ir rezultatas yra esminiai atribojant vieną nusikalstamą veiką nuo kitos. Šiuo atveju turi būti įvertinta, kad nuteistieji nesiekė išvengti muitinės kontrolės ar įvežti automobilį į Lietuvos Respubliką kontrabanda, tai yra skiriamasis šios nusikalstamos veikos požymis.
2.9. Kasatorius taip pat pažymi, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad jeigu nuteistiesiems būtų buvę pranešta, kad mokestinė lengvata paskirta neteisėtai, pastarieji būtų sumokėję valstybinę rinkliavą už importuotą automobilį.
2.10. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš telefoninių pokalbių turinio matyti, jog nuteistieji siekė būtent išvengti muitinio tikrinimo. Nuteistieji nei tarpusavyje, nei su trečiaisiais asmenimis nekalbėjo apie tai, kokius veiksmus atliko, kad apskritai išvengtų muitinės patikrinimo, priešingai, buvo kalbėta apie pateiktą deklaraciją, t. y. apie tai, jog į Lietuvos Respubliką įvežtas automobilis deklaruotas.
2.11. Atsakomybę už mokestinės prievolės išvengimą numato BK 182 straipsnis, todėl teismui vis dėlto nustačius, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, tokia jų veika turėtų būti kvalifikuojama pagal šį baudžiamąjį įstatymą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo nuteistųjų gynėjo advokato kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadaryta.
3.2. Prokuroras pažymi, kad kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog muitinės kontrolės išvengimas pasireiškė tuo, jog G. L., vykdydama R. L. nurodymus, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis užpildė importo deklaraciją, joje žinomai melagingai nurodydama, kad iš JAV į Lietuvos Respubliką importuoja automobilį savo, kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją, asmeninę nuosavybę, šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir deklaraciją kartu su suklastotu transporto priemonės nuosavybės pažymėjimu, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog 2008 m. vasario 3 d. G. L. įsigijo automobilį „Bentley Arnage“, taip pat Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje 2007 m. spalio 2 d. pažyma, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad G. L., gyvenanti JAV, persikelia nuolat gyventi į Lietuvą, bei kitais dokumentais 2008 m. rugpjūčio 20 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto Konteinerių padaliniui.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad baudžiamajame įstatyme, numatančiame atsakomybę už kontrabandą, padarinių atsiradimo nereikalaujama, šis nusikaltimas laikytinas baigtu nuo muitinės kontrolės išvengimo momento, t. y. šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Taip pat teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagrindinis kontrabandos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka, tačiau ne mažiau svarbus yra ir šio nusikaltimo papildomas objektas – finansai ir finansų sistema. Akivaizdu, kad šio nusikaltimo esmė ir yra privalomų pateikti muitinei, išvengiant jos kontrolės, daiktų gabenimas ir privalomų mokesčių už juos nesumokėjimas. Tai patvirtina ir BK 212 straipsnio nuostatos, iš kurių matyti, kad BK 199 straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų kainą, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Taigi šis nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su mokesčių nemokėjimu, su jų išvengimu, o vien tai, kad jis yra kitame Baudžiamojo kodekso skyriuje, nereiškia, kad juo nėra kėsinamasi į tokį objektą kaip finansai ar mokesčiai. Be to, prokuroras pažymi, kad abiejų instancijų teismų nustatyta, jog nuteistieji sąmoningais, kryptingais veiksmais surinko ir muitinei pateikė dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o tai aiškiai patvirtina jų veiksmų tiesioginę tyčią ir siekimą išvengti muitinės kontrolės ir privalomų mokesčių sumokėjimo. Todėl prokuroras mano, kad kasacinio skundo argumentai, jog net nustačius, kad nuteistieji, per valstybės sieną įvežę automobilį, neteisėtai išvengė mokestinės prievolės, jų veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį, yra nepagrįsti.
3.4. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad bylos įrodymai įvertinti ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visuma, t. y. teisėjai bylos įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir pagrįstai konstatavo, kad G. L. kalta dėl veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, o R. L. – dėl veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistųjų G. L. ir R. L. gynėjo advokato J. Elzbergo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų
5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Pagal kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos formuojamą praktiką klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
5.1. Šioje byloje kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Dėl to kasaciniame skunde nurodytas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas iš esmės atitinka BPK 369 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kartu kasaciniame skunde yra ir apeliacinį skundą pakartojančių teiginių, kuriais ginčijamos arba interpretuojamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo
6. Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistųjų veikoje nėra BK 199 straipsnio1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties, jų veiksmais nesiekta išvengti muitinio automobilio patikrinimo, automobilio muitinės kontrolės, jie neveikė tiesiogine tyčia, tik savo naudai išvengė mokestinės prievolės, yra atmetami.
6.1. Jeigu veikoje trūksta bent vieno baudžiamajame įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos principinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, 4 dalyje – pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
7. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla ir tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.
7.1. Pagal teismų praktiką daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Kitaip tariant, pagal šios normos prasmę, kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
7.2. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalyje pateiktus alternatyvius objektyviuosius požymius kontrabanda gali būti padaroma, gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir: 1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip išvengiant šios kontrolės. Teismai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nuteistieji bendrininkaudami automobilio kontrabandą padarė antruoju būdu, t. y. išvengdami muitinės kontrolės.
Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu teismų praktikoje laikomas ir neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2014).
7.3. Šioje byloje abiejų nuteistųjų pastangomis kontrabanda per valstybės sieną gabenant automobilį „Bentley Arnage“ (kurio muitinė vertė 135 333,64 Eur) nustatyti bendrininkų veiksmai – muitinės kontrolės išvengimas – pasireiškė tuo, kad R. L. organizavus, o G. L. importuojant didelės vertės automobilį, muitinės kontrolei, Klaipėdos teritorinės muitinės padaliniui, tyčia buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai. Automobilio importuotojas – G. L. melagingai deklaravo, kad ji yra fizinis asmuo, neturintis mokėti muito ir kitų mokesčių, nes keičia nuolatinę gyvenamąją vietą, persikelia iš JAV į Bendrijos muitų teritoriją ir gabena ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje įgytą asmeninę nuosavybę. Šios deklaracijos metu taip pat buvo pateiktas suklastotas automobilio „Bentley Arnage“ nuosavybės pažymėjimas Nr. OL01008155059, kuriame nurodytos netikros automobilio įgijimo aplinkybės. Tokiu būdu tyčia apgaunant asmenis, atliekančius muitinės kontrolę, automobilis „Bentley Arnage“ buvo įvežtas išvengiant tinkamos muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 31 070,44 Eur privalomų mokesčių.
7.4. Kontrabandos sudėtis yra formali, todėl šiuo atveju kontrabanda laikytina baigtu nusikaltimu nuo tikrovės neatitinkančios, melagingos gabenamo daikto (automobilio) deklaracijos ir kitų automobilio įgijimo ir nuosavybės dokumentų pateikimo muitinės kontrolei momento. Šiuo atveju siekis nemokėti mokesčių, bendrininkų pastangomis dirbtinai sukurta galimybė apeiti mokesčių įstatymų reikalavimus, paskatino juos padaryti kontrabandą. Tačiau ši aplinkybė, kuri plačiai interpretuojama kasaciniame skunde, jame nurodytais motyvais nekeičia teismų nustatyto R. L. ir G. L. veikos kvalifikavimo. Atsižvelgiant į tai, kad bendrininkai veikė tiesiogine tyčia, kuri buvo nukreipta išvengti į Lietuvą iš JAV importuojamo automobilio tinkamos muitinės kontrolės, šios kontrolės išvengta panaudojant suklastotą dokumentą, kitus tikrovės neatitinkančius duomenis, bendrininkų veiksmai pirmiausia atitinka BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tai, kad šiuo atveju nuteistųjų veiksmuose galima įžvelgti muitinės apgaulės, mokestinio sukčiavimo požymių, kad buvo pradėtas ir sustabdytas muitinės tyrimo metu priimtas sprendimas dėl mokesčių įstatymų pažeidimų, neturi įtakos apkaltinamajame nuosprendyje nustatytam nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
7.5. Šiuo atveju kontrabandos subjektyviąją pusę apibūdina kaltė, pasireiškusi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkai suvokė, kad jie neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, siekė išvengti tinkamos muitinės kontrolės ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant bendrininkų padarytai kontrabandai, būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą kartu daryti nusikalstamą veiką ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.
7.6. Aptardami kaltės, t. y. tiesioginės tyčios, nuteistiesiems inkriminuotoje kontrabandoje buvimą, teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nė vienas nuteistasis savo kaltės nepripažino, taigi vertino bylos objektyvių duomenų visumą, parodančią, kad nuteistiesiems buvo žinomos automobilio „Bentley Arnage“ įgijimo JAV tikrosios aplinkybės ir tai, kad, pateikus suklastotą automobilio nuosavybės pažymėjimą ir kitus tikrovės neatitinkančius dokumentus, tyčia buvo siekiama išvengti šio iš JAV gabenamo automobilio tinkamos muitinės kontrolės. Teismai atskleidė sąmoningą ir kryptingą nuteistųjų norą veikti savanaudiškai, nusikalstamai, nurodydami bylos įrodymus, pagrindžiančius tiek kontrabandos organizatoriaus R. L., tiek jos vykdytojos G. L. tyčia įdėtas pastangas veikti taip, kad per valstybės sieną gabenamo automobilio teisingas muitinis apmokestinimas neįvyktų.
Kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant pagal byloje nustatytas, įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, konstatuoti, kad nuteistieji nuteisti nenustačius jų veikoje visų kontrabandos sudėties ir bendrininkavimo požymių, nėra pagrindo. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai nustatyti ir teismų sprendimuose pakankamai argumentuotai atskleisti.
Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, kasacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurio šiuos sprendimus reikėtų naikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų G. L. ir R. L. gynėjo advokato Jovito Elzbergo kasacinį skundą atmesti.