Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. L. ir R. L. gynėjo advokato Jovito Elzbergo (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

– G. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 120 MGL (4 519,00 Eur) bauda.

– R. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (5 649,00 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilį „BENTLEY ARNAGE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu G. L. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, o R. L. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, R. L. veikdamas kaip nusikaltimo organizatorius, G. L. veikdama kaip vykdytoja, išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.2008 metų gegužės – birželio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) R. L. įgijo automobilį „BENTLEY ARNAGE“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Turėdamas tikslą šį automobilį į Lietuvos Respubliką įvežti kontrabanda ir išvengti privalomų sumokėti mokesčių, žinodamas, kad G. L. šio automobilio niekada nepirko ir nėra savininkė, 2007 – 2008 metais JAV negyveno, nekeičia nuolatinės gyvenamosios vietos ir nepersikelia gyventi į Lietuvą, 2008 metų rugpjūčio mėnesį, tiksli data nenustatyta, įkalbėjo G. L. automobilį „BENTLEY ARNAGE“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), importuoti į Lietuvos Respubliką savo vardu, kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją asmeninę nuosavybę. O G. L., žinodama, kad automobilio „BENTLEY ARNAGE“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nepirko ir nėra jo savininkė, 2007 – 2008 metais JAV negyveno, nekeičia nuolatinės gyvenamosios vietos ir nepersikelia iš JAV gyventi į Lietuvą, 2008 metų rugpjūčio mėnesį, tiksli data nenustatyta, R. L. įkalbėta sutiko automobilį „BENTLEY ARNAGE“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), importuoti iš JAV į Lietuvos Respubliką savo vardu, kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją asmeninę nuosavybę.Tęsiant nusikalstamus veiksmus, R. L. tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo suklastotą transporto priemonės nuosavybės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog 2008 m. vasario 3 d. G. L. įsigijo automobilį „BENTLEY ARNAGE“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje 2007 m. spalio 2 d. išduotą pažymą, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog G. L., gyvenanti JAV, persikelia nuolatinai gyventi į Lietuvą, bei perdavė šiuos dokumentus G. L., tam, kad jie būtų pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei kartu su deklaracija ir kitais dokumentais. O G. L. iš R. L. gavo suklastotą transporto priemonės nuosavybės pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog 2008 m. vasario 3 d. G. L. įsigijo automobilį „BENTLEY ARNAGE“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje 2007 m. spalio 2 d. išduotą pažymą, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog G. L., gyvenanti JAV, persikelia nuolatinai gyventi į Lietuvą, tam, kad minėti dokumentai būtų pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei kartu su deklaracija ir kitais dokumentais.Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, G. L., vykdydama R. L. nurodymus, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, užpildė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), joje žinomai melagingai nurodydama, kad iš JAV į Lietuvos Respubliką importuoja automobilį „BENTLEY ARNAGE“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), savo, kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją asmeninę nuosavybę, šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir deklaraciją kartu su suklastotu transporto priemonės nuosavybės pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje 2007 m. spalio 2 d. pažyma bei kitais dokumentais, 2008 m. rugpjūčio 20 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto Konteinerių padaliniui, esančiam Perkėlos g. 8, Klaipėdoje.Šių suklastotų dokumentų pagrindu automobilis „BENTLEY ARNAGE“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė 135 333,64 Eur, melagingai buvo deklaruotas G. L. vardu kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją asmeninė nuosavybė, neteisėtai pritaikyta mokesčių lengvata, automobilis į Lietuvos Respubliką įvežtas išvengiant muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 107 280,00 Lt, kas atitinka 31 070,44 Eur privalomų mokesčių.Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – G. L. ir R. L. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisinti arba G. L. ir R. L. veiksmuose nustačius nusikalstamos veikos požymius, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas)Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamai nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl ko G. L. ir R. L. nepagrįstai nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Gynėjas apeliacinio skundo teiginį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo grindžia tuo, kad G. L. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto Konteinerių padaliniui pateikė užpildytą importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – deklaracija), joje nurodė informaciją apie įvežamą transporto priemonę bei pateikė visus kitus reikiamus dokumentus. Taigi, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, G. L. pateikė muitinės kontrolei privalomus pateikti daiktus, t. y. automobilį „BENTLEY ARNAGE“. Taip pat, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. L. ir G. L. neišvengė bei nesiekė išvengti muitinio patikrinimo, neatliko jokių kitų veiksmų, atitinkančių BK 199 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Gynėjo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad G. L. pateikė deklaraciją, nurodydama, jog automobilis „BENTLEY ARNAGE“ yra įvežamas kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Europos bendrijos muitų teritoriją asmeninė nuosavybė, dėl ko G. L. be pagrindo buvo pritaikyta mokestinė lengvata, neduoda pagrindo išvadai, kad minėtas automobilis buvo įvežtas išvengiant muitinės kontrolės. G. L. nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių ne dėl to, kad išvengė muitinės kontrolės, o todėl, kad jai buvo nepagrįstai pritaikyta mokestinė lengvata. Gynėjo teigimu, mokestinės prievolės išvengimas nesuponuoja fakto, kad tuo pačiu buvo išvengta ir muitinės patikros. Taigi, šiuo atveju, nei G. L., nei R. L. kontrabandos nusikaltimo nepadarė. Be to, net ir nustačius, jog G. L. deklaracijoje nurodyti duomenys apie jai taikytiną mokestinę lengvatą neatitinka tikrovės, ši aplinkybė nereiškia, kad tokių dokumentų pagrindu buvo išvengta muitinės kontrolės. Suklastotų dokumentų pagrindu išvengti muitinės kontrolės galima tuomet, kai muitinės deklaracijoje nurodyti duomenys apie įvežamus daiktus neatitinka realiai importuojamų daiktų, t. y. deklaracijoje nurodoma, kad yra vežami atitinkami daiktai, tačiau faktiškai į Lietuvos Respubliką yra įvežami iš esmės skirtingi objektai, neatitinkantys deklaracijoje nurodytų daiktų identifikacinių požymių. Tačiau nagrinėjamu atveju G. L. pateiktoje deklaracijoje buvo nurodytas realiai įvežamas daiktas – automobilis „BENTLEY ARNAGE“. Deklaracijoje buvo nurodyta jo markė, modelis, pagaminimo metai, kėbulo numeris. Tai, kad G. L. manė, kad jai gali būti taikoma mokestinė lengvata, o paaiškėjo, kad ši lengvata jai nepriklauso, gynėjo vertinimu, nereiškia, jog G. L. ar R. L. tyčiniais veiksmais išvengė muitinės kontrolės. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėta situacija nesuponuoja muitinio patikrinimo išvengimo. Juo labiau, kad ir skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog nagrinėjamu atveju muitinės kontrolės buvo išvengta dėl to, kad G. L. nepagrįstai ir neteisėtai buvo pritaikyta mokestinė lengvata ir taip išvengta mokesčių sumokėjimo. Tačiau mokestinės prievolės nesumokėjimas, vertinant šią aplinkybę BK 199 straipsnio 1 dalies kontekste, nereiškia muitinės patikros išvengimo. Nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai, gynėjo vertinimu, nesudaro kontrabandos sudėties, todėl R. L. ir G. L. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti nepagrįstai.Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nuteistųjų telefoninių pokalbių išklotinėse yra užfiksuotas jų siekis išvengti muitinės patikrinimo. Gynėjo teigimu, 2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m. kovo 25 d. užfiksuotų pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji nei su trečiaisiais asmenimis, nei tarpusavyje nederino veiksmų, kad į Lietuvos Respubliką įvežant automobilį „BENTLEY ARNAGE“ būtų išvengta muitinės patikrinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji neišvengė bei nesiekė išvengti muitinio patikrinimo, priešingai, jie atliko aktyvius veiksmus rinkdami duomenis tiek apie automobilį, tiek apie G. L. gyvenimą JAV bei pateikė juos muitinei kartu su deklaracija. Šie duomenys buvo suvesti į Lietuvos Respublikos muitinės informacinę sistemą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų veiksmuose nebuvo tyčios išvengti muitinės patikros – nepateikti duomenų apie automobilį „BENTLEY ARNAGE“, ar nuslėpti jo pervežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad atsakomybę dėl mokestinės prievolės išvengimo reglamentuoja ne BK 199 straipsnio 1 dalis, o BK 182 straipsnis, todėl net ir nustačius, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, tokia jų veika turėtų būti vertinama šio baudžiamojo įstatymo kontekste. Nustačius, kad nuteistieji savo naudai neteisėtai išvengė mokestinės prievolės, remiantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas.Apeliaciniame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų parodymus vertino kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją. Apklausiami pirmosios instancijos teisme abu nuteistieji nuosekliai parodė, kad automobilis „BENTLEY ARNAGE“ buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką kaip kaltinamosios G. L. turtas ir asmeninė nuosavybė. Be to, nuteistųjų interesų centras buvo ir išliko JAV, kur abu nuteistieji ne kartą lankėsi. Šioje šalyje buvo jų turtas, draugai, šeimos nariai, be to, G. L. paveldėjo JAV gyvenusio dėdės turtą. R. L. minėtoje šalyje buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, o 1995 metais G. L. – JAV viza. G. L. automobilį „BENTLEY ARNAGE“ įgijo asmeniniams poreikiams tenkinti ir tai padaryti jai padėjo jos buvęs sutuoktinis. Prieš pargabenant automobilį į Lietuvą, nuteistieji gavo oficialią valstybinės institucijos išduotą pažymą iš Čikagos mieste esančio Lietuvos Respublikos konsulato. Tačiau, pirmosios instancijos teismas šiais nuteistųjų parodymais nepagrįstai nesivadovavo. Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nuteistųjų parodymus, kad automobilis buvo nupirktas ir į Lietuvos Respubliką atgabentas kaip G. L. asmeninė nuosavybė. Nuteistieji, neturėdami teisinio išsilavinimo, negalėjo suprasti, kad minėto automobilio gabenimas muitinei pateikiant visą turimą informaciją bei gavus oficialias pažymas iš JAV institucijų, gali būti traktuojamas kaip nusikalstamas. Apeliantas nurodo, jog apygardos teismas išreiškė abejones dėl automobilio „BENTLEY ARNAGE“ įsigijimo teisėtumo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti bent menkiausią išvadą, jog nuteistieji automobilio nuosavybės teisės dokumentus galėjo gauti nusikalstamu būdu. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nuteistoji G. L. muitinei pateikė du skirtingus tikrovės neatitinkančius dokumentus, o šių aplinkybių paaiškinti negalėjo. Tačiau apygardos teismas neįvertino, kad tokių dokumentų pateikimas gali būti susijęs su JAV išduotų dokumentų klaida, kadangi tiek G. L., tiek R. L. tokių dokumentų asmeniškai nepildė, neužsakė. Minėti dokumentai buvo pateikti po to, kai buvo sutarta dėl automobilio perleidimo pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį bei pervežant transporto priemonę iš vienos valstijos į kitą. Be to, baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, kad nuteistieji suprato ar žinojo automobilio „BENTLEY ARNAGE“ nuosavybės dokumentų turinio trūkumus, t. y. suprato, kad egzistuoja JAV Ilinojaus valstijos dokumentai, kurie neatitinka automobilio nuosavybės dokumentų, išduotų JAV Arizonos valstijoje. Juo labiau, kad tokio turinio dokumentai po minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo perduoti R. L., todėl nuo nuteistųjų valios nepriklausė. Aplinkybę, kad automobilio nuosavybės dokumentai yra skirtingi, nuteistieji sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad nuteistieji tarpusavyje derino parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui turinį, nepagrindžia jų kaltės padarius nusikalstamą veiką. Nuo automobilio įsigijimo 2008 metais ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu, vykusios 2014 metais, praėjo daug laiko, taigi abu nuteistieji turėjo sunkumų atsimindami įvykio aplinkybes. Be to, G. L. neturėjo patirties bendraujant su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, buvo išsigandusi. Dėl to normalu, kad buvę sutuoktiniai, kurie palaiko artimus santykius, bendravo su baudžiamąja byla susijusiomis temomis. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistiesiems paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „BENTLEY ARNAGE“ konfiskavimu. Apelianto teigimu, automobilis į Lietuvos Respubliką atgabentas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje. Dėl to minėtas automobilis nėra nei kontrabandos nusikaltimo įrankis, nei priemonė ar rezultatas, taigi, negalėjo būti konfiskuotas. Be to, apygardos teismas, nusprendęs taikyti automobilio „BENTLEY ARNAGE“ konfiskavimą, pažeidė proporcingumo principo reikalavimus.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis R. L. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistųjų G. L. ir R. L. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikia savo įvykių versiją ir ginčija tam tikras Klaipėdos apygardos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nuteistųjų G. L. ir R. L. padarytos veikos kvalifikavimą, taip pat nesutinka su nuteistiesiems paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „BENTLEY ARNAGE“ konfiskavimu.Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų teisiamajame posėdyje duotus parodymus vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir jais nesivadovavo. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. L. kaltu neprisipažino ir nurodė, jog jis savo buvusiai sutuoktinei G. L. pasiūlė įsigyti jo partnerio R. P. kompanijos (duomenys neskelbtini) JAV Arizonos valstijoje surastą gerą automobilį ir tokiu būdu natūraliais mainais susigrąžinti jai priklausančius pinigus į Lietuvą. G. L. sutikus, R. L. 2008 m. vasario mėnesį pats nuvyko į Finikso miestą, apžiūrėjo automobilį, įnešė už jį pinigus, o po to, kadangi turėjo G. L. JAV asmens tapatybės kortelės kopiją, dviem egzemplioriais sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, dokumentus išsiuntė R. P., o pastarasis minėtus dokumentus išsiuntė G. L. į Lietuvą pasirašyti. G. L., pasirašiusi dokumentus, juos atsiuntė atgal R. P., o pastarasis G. L. pasirašytus dokumentus atsiuntė jam. Iki kol buvo importuotas į Lietuvos Respubliką, automobilis buvo laikomas JAV, Čikagoje, G. L. brolio garaže. Į Lietuvą jis buvo atgabentas 2008 m. rugpjūčio mėnesį ir pateiktas Klaipėdos teritorinei muitinei importo procedūrai. Automobilį iš JAV gabenusiai įmonei (duomenys neskelbtini) R. L. perdavė visus turėtus automobilio dokumentus. Be to, jis kartu su G. L. ir jos broliu perdavė automobilio dokumentus muitinės tarpininkui R. J., kai automobilis buvo pateiktas Klaipėdos teritorinei muitinei importo procedūrai. Pasak R. L., jis taip pat padėjo G. L. automobilį registruojant VĮ „Regitra“ – kartu su ja nuvyko į šią įstaigą ir pateikė reikalingus dokumentus. R. L. patvirtino, jog jis žinojo apie tai, kad JAV gyvenantis asmuo savo turtą į Lietuvos Respubliką gali parsivežti lengvatinėmis sąlygomis, todėl 2007 m. ar 2008 m. jis kreipėsi į Lietuvos konsulatą Čikagoje, iš kurio gavo pažymą, jog jis gyvena JAV. Konsulate R. L. buvo nurodyta, jog jis gali gauti tokią pačią pažymą ir G. L., tačiau reikalingas jos parašas. Gautas konsulate anketas, R. L. parvežė pasirašyti G. L. į Lietuvą, o grįžęs į JAV pateikė jas Lietuvos konsulatui Čikagoje. Tokiu būdu jam buvo išduota Lietuvos konsulato Čikagoje pažyma, kad G. L. gyvena JAV ir keičia gyvenamąją vietą – grįžta gyventi į Lietuvos Respubliką. Nuteistasis negalėjo paaiškinti, kaip ir kodėl Klaipėdos teritorinei muitinei ir VĮ „Regitra“ buvo pateikti skirtingo turinio automobilio dokumentai, ir kaip buvo gautas bei kodėl muitinės kontrolei pateiktas Ilinojaus Valstijos išduotas transporto priemonės liudijimas. Apelianto teigimu, šios aplinkybės jam tapo žinomos tik pradėjus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga. Nuteistoji G. L. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir R. L.. Ji patvirtino, kad po skyrybų su sutuoktiniu R. L. nutarė jai priklausančius pinigus parsivežti iš JAV į Lietuvą. Apie tai užsiminus R. L., šis pasiūlė JAV įsigyti automobilį, kurį jie su draugu R. P. buvo radę, ir kurio vertė atitiko jos turimą pinigų sumą, bei tokiu būdu susigrąžinti pinigus į Lietuvą. Visą automobilio pirkimo procesą ji derino su R. L. ir R. P.. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis iš JAV jai buvo atsiųsta greituoju paštu. Pasirašiusi dokumentus, ji juos perdavė atgal kurjeriui. G. L. patvirtino, jog visus dokumentus, kurie buvo pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei kartu su jos pasirašyta importo deklaracija, ji pati asmeniškai pateikė muitinės tarpininkui, deklarantui vardu R., su kuriuo susisiekė ir importo procedūros klausimus jos prašymu derino R. L.. Dalį dokumentų ji rinko pati, taip pat prašė padėti juos surinkti ir R. L.. G. L. patvirtino ir tai, kad pati asmeniškai pateikė dokumentus registruojant automobilį VĮ „Regitra“. Nuteistoji negalėjo paaiškinti kaip ir kodėl Klaipėdos teritorinėje muitinėje ir VĮ „Regitra“ atsirado skirtingi automobilio nuosavybės dokumentai, nes tiek muitinės įstaigai importo procedūros metu, tiek ir VĮ „Regitra“ registruojant automobilį, ji pateikė tuos pačius, o ne skirtingus automobilio dokumentus. Nuteistųjų R. L. ir G. L. parodymus paneigia kitų bylos medžiagoje esančių duomenų visuma, todėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Iš 2015 m. rugsėjo 15 d. JAV Teisingumo departamento teisinės pagalbos prašymu pateiktų duomenų matyti, kad R. L. 2008 metais į JAV buvo išvykęs nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. birželio 20 d (6 t. b. 1. 1-12, 15-18). Šie duomenys paneigia R. L. parodymus, jog 2008 metais dar vasario mėnesį jis buvo nuvykęs į Finikso miestą apžiūrėti automobilio „BENTLEY ARNAGE“ ir dalyvavo jį įsigyjant. Be to, JAV duomenų bazės ,,CARFAX“ duomenimis, 2006 m. balandžio 17 d. automobilis „BENTLEY ARNAGE“ buvo eksportuotas iš Jungtinės Karalystės ir importuotas į San Diegą Kalifornijoje. 2006 m. birželio 8 d. įregistruotas pirmasis automobilio savininkas ir Arizonos transporto priemonių departamente išduotas nuosavybės teisės arba registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 3 d. agentas perėmė automobilio nuosavybės teises ir Arizonos transporto priemonių departamente išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 100-104). 2015 m. gegužės 19 d. raštu JAV nacionalinio saugumo departamento Imigracijos ir muitinės tarnyba pateikė įvykdytą teisinės pagalbos prašymą su prie jo pridėtais dokumentais, iš kurių matyti, jog 2006 m. birželio 7 d. Motorinių transporto priemonių skyriaus Arizonos transporto departamente buvo gauta paraiška nuosavybės teisės įregistravimui. Paraiškoje nurodyta, kad automobilis „BENTLEY ARNAGE“ pirmą kartą užregistruotas 2006 metų birželio mėnesį, automobilio savininkas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 157, 158). 2008 m. birželio 2 d. Motorinių transporto priemonių skyriaus Arizonos transporto departamente buvo išduotas Arizonos valstijos nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas, kuriame nurodyta, kad 2008 m. gegužės 30 d. savininkas (duomenys neskelbtini) automobilį „BENTLEY ARNAGE“ pardavė pirkėjui (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 141-144). 2008 m. birželio 2 d. Motorinių transporto priemonių skyriaus Arizonos departamente buvo gauta paraiška dėl nuosavybės teisės perregistravimo. Paraiškoje prašoma automobilį „BENTLEY ARNAGE“ perregistruoti (duomenys neskelbtini) vardu (t. 5, b. l. 139,140). 2008 m. birželio 3 d. Motorinių transporto priemonių skyriaus Arizonos departamente automobiliui „BENTLEY ARNAGE“ buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas. Šiame nuosavybės teisės liudijime automobilio savininku nurodomas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 132,133). 2015 m. gegužės 19 d. JAV nacionalinio saugumo departamento Imigracijos ir muitinės tarnybos rašte taip pat nurodoma, kad Ilinojaus valstijoje G. L. arba R. L. vardu transporto priemonių nebuvo ir nėra registruota, o Ilinojaus valstijos transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), neva patvirtinantis, jog G. L. 2008 m. vasario 3 d. įsigijo transporto priemonę „BENTLEY ARNAGE“, yra suklastotas dokumentas (tokia numeracija nebuvo naudojama Ilinojaus valstijos transporto priemonių registracijos liudijimuose; nėra duomenų, kad toks registracijos liudijimas būtų išduotas ir kt.). Aptarti duomenų bazės ,,CARFAX“ bei JAV nacionalinio saugumo departamento Imigracijos ir muitinės tarnybos pateikti duomenys rodo, jog nuo 2006 m. birželio 8 d. iki 2008 m. birželio 3 d. jokie sandoriai, susiję su nuosavybės teisių į automobilį „BENTLEY ARNAGE“ perleidimu, nebuvo sudaryti. Minėtų duomenų visuma paneigia nuteistųjų R. L. ir G. L. teisiamajame posėdyje pateiktą versiją dėl automobilio „BENTLEY ARNAGE“ įsigijimo aplinkybių ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kokią skundžiamame nuosprendyje padarė ir pirmosios instancijos teismas, jog 2008 m. vasario 3 d. automobilio „BENTLEY ARNAGE“ pirkimo – pardavimo ar kitokio pobūdžio teisėtas sandoris JAV objektyviai negalėjo įvykti, G. L. šio automobilio JAV neįgijo, be to, objektyviai ir teisėtai negalėjo būti išduotas ir automobilio „BENTLEY ARNAGE“ Ilinojaus valstijos transporto priemonės nuosavybės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas.Apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas neįvertino, kad G. L. Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktų dokumentų neatitikimas tikrovei gali būti susijęs su JAV institucijų padarytomis klaidomis. Be to, pasak gynėjo, baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, kad nuteistieji suprato ar žinojo automobilio „BENTLEY ARNAGE“ nuosavybės dokumentų turinio trūkumus, t. y. suprato, kad egzistuoja JAV Ilinojaus valstijos dokumentai, kurie neatitinka automobilio nuosavybės dokumentų, išduotų JAV Arizonos valstijoje. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia bylos medžiagoje esantys duomenys.Teisiamajame posėdyje R. L. ir G. L. pripažino, jog visus dokumentus automobilį „BENTLEY ARNAGE“ iš JAV gabenusiai įmonei (duomenys neskelbtini) pateikė R. L., o Klaipėdos teritorinės muitinės padaliniui ir VĮ „Regitra“ – jie abu. Bylos duomenimis, gabenant automobilį iš JAV, JAV muitinės ir sienos apsaugos tarnybai buvo pateiktas Arizonos valstijos nuosavybės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas, kuriame nurodyta, jog automobilio savininkas yra (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 132,133). Prie 2008 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtas, kaip minėta, suklastotas Ilinojaus valstijos transporto priemonės nuosavybės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas, neva patvirtinantis, jog G. L. 2008 m. vasario 3 d. įsigijo automobilį „BENTLEY ARNAGE“ (t. 1, b. l. 46). Iš 2014 m. gegužės 3 d. Valstybės įmonės ,,Regitra“ Šiaulių filialo rašto Nr. (1.5)-24-248 matyti, kad G. L. dėl automobilio Bentley Arnage įregistravimo Valstybės įmonės ,,Regitra“ Šiaulių filiale 2008 n. rugsėjo 12 d. užpildė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad prašo jos vardu įregistruoti transporto priemonę „BENTLEY ARNAGE“. Prie prašymo pridėtas Arizonos valstijos nuosavybės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas, t.y. toks pats dokumentas, koks buvo pateiktas išgabenant automobilį iš JAV. Toks pats Arizonos valstijos nuosavybės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas rastas 2014 m. balandžio 23 d. atliktos kratos metu G. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 144). Taigi G. L. disponavo tuo pačiu automobilio „BENTLEY ARNAGE“ nuosavybės pažymėjimo dublikatu, kurį R. L. pateikė išgabenant automobilį iš JAV, ir pati jį pateikė registruojant automobilį VĮ „Regitra“, tačiau siekiant įrodyti neva turimą teisę į mokestinę lengvatą, t.y. jog G. L. 2008 m. vasario 3 d. JAV įsigijo automobilį „BENTLEY ARNAGE“, Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktas suklastotas Ilinojaus valstijos transporto priemonės nuosavybės pažymėjimo dublikatas. Pažymėtina, kad vadovaujantis 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento Nr. 918-83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą 2, 3, 4 straipsniais, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438, patvirtintų importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių taisyklių 4, 7 punktais fiziniams asmenims, keičiantiems gyvenamąją vietą ir persikeliantiems gyventi iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją, leidžiama įvežti savo asmeninę nuosavybę be jokių importo muitų ir mokesčių. Nuo importo muitų ir mokesčių atleidžiama tik ta asmeninė nuosavybė, kurią asmuo, savo buvusioje, nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, naudojo mažiausiai šešis mėnesius iki palikdamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą trečiojoje šalyje, skirtą naudoti tuo pačiu tikslu naujojoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Būtent suklastotame Ilinojaus valstijos transporto priemonės nuosavybės pažymėjimo dublikate nurodytas automobilio įsigijimo laikas – 2008 m. vasario 3 d. – turėjo neva įrodyti, jog automobiliu „BENTLEY ARNAGE“ G. L. kaip savo asmenine nuosavybe naudojosi šešis mėnesius iki palikdama savo nuolatinę gyvenamąją vietą JAV, ir suteikti jai teisę kreiptis dėl mokestinės lengvatos. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistieji nežinojo apie suklastoto Ilinojaus valstijos transporto priemonės nuosavybės pažymėjimo dublikato egzistavimą, tačiau jis buvo pateiktas kartu su G. L. 2008 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikta importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje žinomai melagingai nurodyta, kad ji iš JAV į Lietuvos Respubliką importuoja automobilį „BENTLEY ARNAGE“, savo, kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją asmeninę nuosavybę. G. L. savo parašu patvirtino, jog minėtoje deklaracijoje ir kartu su ja pateiktuose dokumentuose, taigi ir suklastoto Ilinojaus valstijos transporto priemonės nuosavybės pažymėjimo dublikate, nurodyti duomenys yra teisingi. 2016 m. sausio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 11K-290(15) konstatuota, kad muitinės deklaracijoje (duomenys neskelbtini), langelyje ,,54“ G. L. vardu iš tiesų pasirašė G. L. (t. 3, b. l. 151-152, 154-157). Teisiamajame posėdyje nuteistieji tvirtino, jog visus dokumentus perdavė muitinės tarpininkui R. J., kuris neva ir užpildė 2008 m. rugpjūčio 20 d. muitinės deklaraciją, tačiau teisme apklaustas liudytoju R. J. kategoriškai paneigė tokią nuteistųjų versiją ir paaiškino, jog minėtos deklaracijos jis nepildė, joje nėra muitinės tarpininko spaudo, nenurodytas spaudo numeris, tarpininko vardas ir pavardė. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog JAV Ilinojaus valstijos automobilio nuosavybės dokumentai neatitinka automobilio nuosavybės dokumentų, išduotų JAV Arizonos valstijoje, dėl JAV institucijų galimai padarytos klaidos. 2015 m. gegužės 19 d. JAV nacionalinio saugumo departamento Imigracijos ir muitinės tarnybos rašte vienareikšmiškai nurodyta, kad Ilinojaus valstijos transporto priemonės nuosavybės pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra suklastotas, o tikrovę atitinkantys duomenys užfiksuoti Arizonos valstijos nuosavybės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikate. Aplinkybę, jog viename iš apeliaciniame skunde minimų dokumentų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, lėmė tai, jog šis dokumentas buvo suklastotas, o ne tariama JAV institucijų padaryta klaida.R. L. teisiamajame posėdyje pripažino, jog jis žinojo apie galimybę lengvatinėmis sąlygomis pargabenti savo turtą iš JAV į Lietuvos Respubliką ir užsakė 2007 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje pažymą, kurioje nurodyta, jog G. L., gyvenanti JAV, persikelia nuolat gyventi į Lietuvą. Nuteistasis parodė, kad nuvežė pažymai gauti reikalingus dokumentus į Lietuvą, kur juos pasirašė G. L., ir grįžęs į JAV pateikė juos Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Čikagoje, kuris išdavė prašomą pažymą. Iš 2015 m. liepos 28 d. „EUROPOL Siena“ pateikto informacijos mainų pranešimo matyti, kad G. L. 1995 m. spalio 3 d. buvo išduota JAV viza, kurios galiojimo pabaigos data - 2005 m. spalio 3 d. Iš pranešimo taip pat matyti, kad G. L. paskutinį kartą į JAV atvyko 2004 m. vasario 8 d, o išvyko 2004 m. kovo 1 d. 22.15 val. (t. 5, b. l. 20-37). Aptarti duomenys rodo, jog G. L. nebuvo nuolatinė JAV gyventoja ir jau ne vienerius metus gyveno Lietuvoje. Net ir žinodamas, kad G. L. nebegyvena JAV, R. L. užsakė jos vardu ir atsiėmė Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje pažymą, kurią ši 2008 m. rugpjūčio 20 d. pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei kartu su importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta pažyma, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, gauta abiejų nuteistųjų iniciatyva, siekiant ją vėliau panaudoti kontrabanda įvežant automobilį „BENTLEY ARNAGE“ į Lietuvos Respubliką.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog G. L. 2008 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto Konteinerių padaliniui pateikė muitinės kontrolei privalomą pateikti daiktą - automobilį „BENTLEY ARNAGE“- ir visus reikiamus dokumentus apie įvežamą transporto priemonę, todėl ji neišvengė muitinės kontrolės ir neatliko jokių kitų veiksmų, atitinkančių BK 199 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pasak apelianto, mokestinės prievolės išvengimas nesuponuoja fakto, kad tuo pačiu buvo išvengta ir muitinės kontrolės. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, pateikti neatsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnį. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Tai apima ir daiktų deklaravimą žodžiu arba veiksmu, taip pat naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis atvejus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Šiuo konkrečiu atveju muitinės kontrolės išvengimas pasireiškė tuo, jog G. L., vykdydama R. L. nurodymus, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, užpildė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), joje žinomai melagingai nurodydama, kad iš JAV į Lietuvos Respubliką importuoja automobilį „BENTLEY ARNAGE“, savo, kaip fizinio asmens, keičiančio nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančio iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją asmeninę nuosavybę, šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir deklaraciją kartu su suklastotu transporto priemonės nuosavybės pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog 2008 vasario 3 d. G. L. įsigijo automobilį „BENTLEY ARNAGE“, taip pat Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje 2007 m. spalio 2 d. pažyma, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog G. L., gyvenanti JAV, persikelia nuolat gyventi į Lietuvą, bei kitais dokumentais 2008 m. rugpjūčio 20 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto Konteinerių padaliniui, esančiam Perkėlos g. 8, Klaipėdoje. Importo deklaracijos, kurioje nurodyti žinomai melagingi duomenys, taip pat kitų muitinės procedūrai atlikti reikalingų dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pateikimas leidžia daryti išvadą, jog G. L. tokiais veiksmais siekė, jog būtų išvengta muitinės kontrolės. Remiantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis G. L. buvo leista į Lietuvos Respubliką įvežti automobilį „BENTLEY ARNAGE“. Mokestinės prievolės išvengimas šiuo atveju buvo nusikalstamos veikos padarinys, o baudžiamajame įstatyme, numatančiame atsakomybę už kontrabandos nusikaltimą, padarinių atsiradimo nereikalaujama, šis nusikaltimas laikytinas baigtu nuo muitinės kontrolės išvengimo momento. Todėl taip pat nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistųjų veika, nustačius, jog jie veikė tiesiogine tyčia, turėtų būti vertinama BK 182 straipsnio, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turtinės prievolės išvengimą apgaule, kontekste.Nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu nuteistųjų telefoninių pokalbių turinio vertinimu ir teigia, jog šie pokalbiai neįrodo nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Iš tiesų, skundžiamame nuosprendyje cituojamas 2014 m. liepos 1 d. pokalbis Nr. 2287, kurio metu R. L. nurodo G. L., kad automobilis „BENTLEY ARNAGE“ buvo pirktas Finikso mieste, Arizonos valstijoje, nei patvirtina, nei paneigia, jog nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėto pokalbio turinį, pažymėjo, jog šis pokalbis įrodo, kad R. L. žinojo, jog automobilis pirktas ne Ilinojaus, o Arizonos valstijoje, tačiau teisiamajame posėdyje R. L. ir neteigė, jog automobilis buvo įsigytas Ilinojaus valstijoje. Jis nurodė, kad automobilį įsigijo Finikse, Arizonos valstijoje. Tačiau kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje cituojami pokalbiai pagrįstai pripažinti įrodančiais nuteistųjų kaltę šioje baudžiamojoje byloje. 2014 m. liepos 2 d. pokalbyje Nr. 2289 R. L. nurodė G. L., kokius parodymus ši turės duoti apklausiama tyrėjų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog šio pokalbio metu nuteistieji tiesiog bandė prisiminti seniai vykusių įvykių detales. Iš pokalbio turinio matyti, jog nuteistieji aptaria įvairias galimas įvykių versijas, svarsto, kuri versija būtų įtikinamesnė. G. L. nurodė, jog tyrėjams paaiškins, kad ji seniai norėjo tokio automobilio, o R. L. jai į Lietuvą atsiuntė nuotraukas, automobilis jai patiko ir buvo nupirktas. R. L. pokalbio metu siūlo kitokią versiją, neva Lisauskai planavo toliau gyventi JAV, tačiau vėliau persigalvojo. Jis pataria G. L. nesakyti, kad ši įsigijo automobilį jau žinodama, jog jis bus pargabentas į Lietuvą. Pažymėtina, jog nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pirmosios instancijos teismas pagrindė ne tik jų telefoninių pokalbių turiniu, bet ir kitais pirmiau aptartais byloje surinktais įrodymais, kurie vieni su kitais sutampa, vieni kitus papildo, sudarydami vientisą loginę įrodymų grandinę – iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, liudytojų parodymais, teisinės pagalbos prašymu iš JAV gautais duomenimis, Klaipėdos teritorinei muitinei ir VĮ „Regitra“ nuteistųjų pateiktais dokumentais ir kt.Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „BENTLEY ARNAGE“ konfiskavimu. Pasak gynėjo, minėtas automobilis nėra nei kontrabandos nusikaltimo įrankis, nei priemonė ar rezultatas, taigi, negalėjo būti konfiskuotas, be to, apygardos teismas pažeidė proporcingumo principo reikalavimus. Šie apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nustatant, ar turtas gautas iš nusikalstamos veikos, gali būti atsižvelgiama ir į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad jis nenurodo šio turto įgijimo aplinkybių (ar pateikia neteisingą informaciją apie jas), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pan. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, dėl kurio padarymo R. L. ir G. L. pripažinti kaltais ir jiems paskirtos bausmės, buvo iš anksto apgalvotas bei kruopščiai suplanuotas. Šiuo nusikaltimu padaryta didelė žala valstybei - automobilis „BENTLEY ARNAGE“ į Lietuvos Respubliką įvežtas išvengiant muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 31 070,44 Eur privalomų mokesčių. Nors teisiamajame posėdyje R. L. nurodė, kad G. L. automobilį įsigijo 2008 m. vasario 3 d., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu automobilio pirkimo – pardavimo ar kitokio pobūdžio teisėtas sandoris JAV objektyviai negalėjo įvykti, G. L. šio automobilio JAV neįgijo. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad automobilis „BENTLEY ARNAGE“ buvo įsigytas teisėtai. Kaip minėta, Ilinojaus valstijos transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), neva patvirtinantis, jog G. L. 2008 m. vasario 3 d. įsigijo transporto priemonę „BENTLEY ARNAGE“, yra suklastotas. 2014 m. balandžio 23 d. kratos G. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu rastas automobilio įsigijimo užsakymas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujamas ,,J. J.“ 2008 m. vasario 3 d. G. L. pardavė automobilį „BENTLEY ARNAGE“. Iš 2014 m. rugsėjo 19 d. JAV nacionalinio saugumo departamento JAV imigracijos ir muitinės tarnybos rašto matyti, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. JAV nacionalinio saugumo departamento specialusis agentas apklausė J. D. J., taip pat žinomą kaip J. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Apklausos metu J. J. parodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) buvo uždaryta prieš kelerius metus. Jam buvo parodytas įmonės (duomenys neskelbtini) pirkimo užsakymas dėl automobilio „BENTLEY ARNAGE“ pardavimo, kurį Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė JAV nacionalinio saugumo departamentui. J. J. nurodė, kad dokumente yra ne jo parašas ir kad šis dokumentas nėra autentiškas (duomenys neskelbtini) pirkimo užsakymas. Didžiąją blanko dalį sudaro jo verslo duomenys, tačiau jis nežino, kaip jo asmeniniai duomenys galėjo patekti ant dokumento (t. 5, b.l. 58-65). 2015 m. gegužės 19 d. JAV nacionalinio saugumo departamento JAV imigracijos ir muitinės tarnybos rašte nurodyta, kad R. L. arba G. L. JAV neturėjo ir neturi verslo ar kito teisėto pajamų šaltinio, taip pat nėra dirbę šioje valstybėje (t. 5, b. l. 97-106). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog G. L. paveldėjo JAV gyvenusio dėdės palikimą, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šį teiginį.Pirmiau aptarti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, jog į Lietuvos Respubliką kontrabanda atgabentas automobilis „BENTLEY ARNAGE“ yra nusikalstamos veikos rezultatas ir yra konfiskuotinas.Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl R. L. ir G. L. kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Priešingai, negu teigiama apeliaciniuose skunduose, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta todėl, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. L. ir G. L. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.