Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2; 1.2.19.6; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4

2024 m. gruodžio 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

civilinio ieškovo AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (dabar AB „Via Lietuva”) atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės ir civilinės ieškovės AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

– V. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

– E. V. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

– K. E. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 229 straipsnį jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių;

– V. M. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

– V. K. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių;

– S. K. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

– E. G. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas pagal BK 229 straipsnį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

– A. K. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas pagal BK 229 straipsnį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

– AB „P.“ (dabar AB „(duomenys neskelbtini)“) vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinys V. G., E. V., AB „P.“, K. E., V. M., V. K., S. K. dėl 47 537,73 Eur turtinės žalos valstybei atlyginimo atmestas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinys K. E., V. K., E. G. ir A. K. dėl 19 329,16 Eur turtinės žalos valstybei atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. AB ,,P.“ techninis direktorius V. G., AB ,,P.“ techninio direktoriaus pavaduotojas, gamybinio-techninio skyriaus vadovas E. V., juridinis asmuo AB „P.“, VĮ „A.“ darbuotojai – direktorius V. M., direktoriaus pavaduotojas K. E., techninio ir projektų rengimo skyriaus viršininkas S. K., vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas V. K. buvo kaltinami pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2016 m. vasario mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2016 m. liepos 5 d., Panevėžyje, Vievyje ir Vilniuje, veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, siekdami turtinės naudos AB ,,P.“, tai yra, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) organizuoti ir vykdyti kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožų: nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 iki 97,95 km (dešinė pusė) (toliau – Kelio ruožai) remonto darbų viešųjų pirkimų konkursai būtų laimėti AB „P.“ naudai, V. G. su jam pavaldžiu E. V. sukurstė valstybės tarnautojams prilygintus asmenis V. M., K. E., S. K. ir V. K. piktnaudžiauti tarnyba, o būtent:

1.1. 2016 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytoje vietoje, V. G. su E. V. sukurstė K. E. ir V. M. suteikti jiems informaciją apie planuojamus remontuoti Kelio ruožus, kuri reikalinga paruošti projektinei dokumentacijai. Po to K. E. ir V. M. suteikė E. V. ir V. G. informaciją, reikalingą parengti Kelio ruožų projektinei dokumentacijai, ir tokiu būdu sudarė sąlygas bei leido jiems parengti projektinę dokumentaciją Kelio ruožams remontuoti K. E., S. K. ir V. K. vardu.

1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. G. su E. V. bendrais veiksmais padėjo V. M., K. E., S. K. ir V. K. piktnaudžiauti tarnyba, siekdami, kad AB ,,P.“ dalyvautų ir laimėtų Direkcijos planuojamus skelbti Kelio ruožų remonto darbų viešuosius pirkimus bei sudaryti tokias išskirtinai AB ,,P.“ palankias šių pirkimų konkursų sąlygas, kurias faktiškai galėtų atitikti tik vienas tiekėjas – AB ,,P.“, pasitelkus AB ,,P.“ darbuotojus R. K., K. V., M. T., A. P., S. S. ir A. Z., kurie nėra kalti dėl nusikalstamos veikos padarymo, V. G. davė jiems nurodymus parengti išskirtinai AB ,,P.“ palankias projektinės dokumentacijos dalis. Po to jie, laikotarpyje nuo 2016 m. kovo mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2016 m. birželio 16 d., AB ,,P.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), VĮ ,,A.“ darbuotojų K. E., S. K. ir V. K. vardu, bendrais veiksmais parengė projektinę dokumentaciją Kelio ruožams, įrašydami joje išskirtinai AB ,,P.“ palankias, kitų tiekėjų konkurenciją ribojančias sąlygas, kurias faktiškai atitinka tik AB ,,P.“, ir tokiu būdu sudarė išskirtinai AB ,,P.“ palankią projektinę dokumentaciją, tai yra:

1.2.1. projektinėje dokumentacijoje įrašytos techninės specifikacijos dėl šlamo dangos įrengimo, nes Lietuvoje 2016 m. galiojančius šlamo dangos gamybos kontrolės sistemos sertifikatus turėjo tik AB ,,P.“ ir UAB ,,Š.“;

1.2.2. projektinėje dokumentacijoje įrašytos techninės specifikacijos dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, nes iš galinčių įrengti šlamo dangą įmonių Lietuvoje realią galimybę turėjo tik AB ,,P.“;

1.2.3. projektinėje dokumentacijoje įrašyta sąlyga, kad ,,dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“, kas užtikrino lengvesnį darbų atlikimą (t. y. nesilaikyti nustatytų kelio nelygumo ribinių verčių) ir pridavimą užsakovui;

1.2.4. projektinėje dokumentacijoje (darbų kiekių žiniaraščiuose) įrašytos AB „P.“ palankios preliminarios darbų atlikimo kainos dėl Kelio ruožų: nuo 42,32 iki 44,93 km – 311 286,50 Eur, nuo 52,35 iki 56,08 km – 423 940,65 Eur, nuo 91,40 iki 97,95 km – 765 726,80 Eur, nes kainas, kurias turėjo pateikti perkančioji organizacija, nustatė tiekėjo AB ,,P.“ atstovai V. G. ir E. V..

1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. 2016 m. birželio 16 d. perdavė paruoštą projektinę dokumentaciją S. K., žinančiam, kad projektinę dokumentaciją VĮ ,,A.“ darbuotojų K. E., S. K. ir V. K. vardu iš tikrųjų parengė suinteresuoto juridinio asmens AB ,,P.“ atstovai V. G. ir E. V., o tokiu būdu neteisėtai parengta projektinė dokumentacija bus panaudota Direkcijos planuojamų vykdyti Kelio ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų dokumentuose. 2016 m. birželio 16 d. perdavus projektinę dokumentaciją S. K., jis kartu su K. E. bei V. K., kaip VĮ ,,A.“ atsakingas asmuo laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 17 d. pasirašė projektinės dokumentacijos dokumentus ir po to šiuos projektinės dokumentacijos dokumentus laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 17 d. S. K. perdavė D. (duomenys neskelbtini) specialistui M. M., atsakingam už paprastojo remonto darbų projektinės dokumentacijos rengimą, viešųjų pirkimų dokumentų rengimą. Po to M. M., kuris dėl šios padarytos nusikalstamos veikos nėra kaltas, vykdydamas savo funkcijas, remdamasis suinteresuoto asmens AB ,,P.“ (jos darbuotojų) parengta projektine dokumentacija, parengė:

1.3.1. tris 2016 m. birželio 17 d. užduotis viešojo pirkimo komisijai dėl Kelio ruožų ir nustatė numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes bei maksimalias pasiūlymo kainas pagal suapvalintas suinteresuoto asmens AB ,,P.“ nustatytas kainas projektinėse dokumentacijose – darbų kiekių žiniaraščiuose: dėl Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km – 312 000 Eur su PVM, dėl Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km – 424 000 Eur su PVM, dėl Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km – 766 000 Eur su PVM;

1.3.2. 2016 m. birželio 17 d. Nr. 6-493 Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygas, į kurias įkėlė AB ,,P.“ atstovų V. G. ir E. V. parengtą techninę specifikaciją dėl šlamo dangos įrengimo, dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, su sąlyga, kad ,,dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“, bei kvalifikacinius reikalavimus pagal paruoštą techninę specifikaciją, susijusius su šlamo dangos įrengimu – ,,tiekėjas šlamo dangos įrengimo darbams atlikti turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12273 ,,Šlamo dangos. Reikalavimai“, bei ,,tiekėjas turi turėti nuosavybės teise arba turėti galimybę nuomotis (arba kitais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą minimalų mechanizmų kiekį: <...> savaeigis nepertraukiamo veikimo ir valdomas skleidimo įrenginys, skirtą įrengti šlamo dangas“;

1.3.3. 2016 m. birželio 17 d. Nr. 6-494 Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygas, į kurias įkėlė AB ,,P.“ atstovų V. G. ir E. V. parengtą techninę specifikaciją dėl šlamo dangos įrengimo, dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, su sąlyga, kad ,,dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“, bei kvalifikacinius reikalavimus pagal paruoštą techninę specifikaciją, susijusius su šlamo dangos įrengimu – ,,tiekėjas šlamo dangos įrengimo darbams atlikti turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12273 ,,Šlamo dangos. Reikalavimai“, bei ,,tiekėjas turi turėti nuosavybės teise arba turėti galimybę nuomotis (arba kitais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą minimalų mechanizmų kiekį: <...> savaeigis nepertraukiamo veikimo ir valdomas skleidimo įrenginys, skirtą įrengti šlamo dangas“;

1.3.4. 2016 m. birželio 17 d. Nr. 6-495 Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygas, į kurias įkėlė AB ,,P.“ atstovų V. G. ir E. V. parengtą techninę specifikaciją dėl šlamo dangos įrengimo, dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, su sąlyga, kad ,,dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“, bei kvalifikacinius reikalavimus pagal paruoštą techninę specifikaciją, susijusius su šlamo dangos įrengimu – ,,tiekėjas šlamo dangos įrengimo darbams atlikti turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12273 ,,Šlamo dangos. Reikalavimai“, bei ,,tiekėjas turi turėti nuosavybės teise arba turėti galimybę nuomotis (arba kitais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą minimalų mechanizmų kiekį: <...> savaeigis nepertraukiamo veikimo ir valdomas skleidimo įrenginys, skirtą įrengti šlamo dangas“.

1.4. Po to, M. M., vykdydamas savo funkcijas, 2016 m. birželio 23 d. paskelbė Direkcijos (perkančiosios organizacijos) vykdomus viešuosius pirkimus, tai yra paskelbė supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr. 175918) dėl Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr.175919) dėl Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo; supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr.175920), dėl Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo. Po to V. G. kartu E. V., tęsdami nusikalstamą veiką ir siekdami ją užmaskuoti sudarant realios konkurencijos vaizdą, laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 5 d., Panevėžyje ir Vilniuje, susitarė su AB ,,E.“ direktoriumi Rytų regionui A. Š. bei UAB ,,Š.“ technikos direktoriumi V. A. ir šios įmonės gamybinio techninio skyriaus vadovu A. J. dėl fiktyvaus AB ,,E.“ ir UAB ,,Š.“ konkuravimo pirmiau nurodytuose supaprastintuose atviruose konkursuose, o būtent:

1.4.1. V. G. laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. kelyje Vilnius–Panevėžys 90 kilometre ir (duomenys neskelbtini), susitiko su AB ,,E.“ direktoriumi Rytų regionui A. Š. ir susitarė, kad AB ,,E.“ 2016 m. liepos 5 d. pateiks pasiūlymą tik viename supaprastintame atvirame konkurse Nr. 175919 ir šį pasiūlymą pateiks didesne kaina nei UAB ,,Š.“;

1.4.2. laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 4 d. kelyje Panevėžys–Šiauliai (tarp Šeduvos ir smuklės ,,Žarija“, Velžių km., Radviliškio r.) ir (duomenys neskelbtini), E. V. susitiko su UAB ,,Š.“ gamybinio techninio skyriaus vadovu A. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis su UAB ,,Š.“ technikos direktoriumi V. A. ir su jais susitarė, kad UAB ,,Š.“ 2016 m. liepos 5 d. pateiks pasiūlymą minėtame supaprastintame atvirame konkurse Nr. 175919, tik mažesne kaina nei AB ,,E.“, ir tokiu būdu konkursą formaliai laimės UAB ,,Š.“, kuri vėliau su AB ,,P.“ sudarys subrangos sutartį dėl dalies darbų atlikimo;

1.4.3. laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 4 d. kelyje Panevėžys–Šiauliai (tarp Šeduvos ir smuklės ,,Žarija“, Velžių km. Radviliškio r.) ir (duomenys neskelbtini), E. V. susitiko su UAB ,,Š.“ gamybinio techninio skyriaus vadovu A. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis su UAB ,,Š.“ technikos direktoriumi V. A. ir su jais susitarė, kad UAB ,,Š.“ taip pat pateiks pasiūlymą supaprastintame atvirame konkurse Nr. 175920, tik šį pasiūlymą pateiks didesne kaina nei AB ,,P.“, ir tokiu būdu konkursą laimės AB ,,P.“.

1.5. Dėl to AB ,,P.“ 2016 m. liepos 26 d. laimėjo supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr. 175918) dėl Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo, vienintelei AB ,,P.“ pateikus pasiūlymą, ir pasirašė su Direkcija 305 074,41 Eur su PVM vertės 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

1.6. AB ,,P.“ sudarė sąlygas UAB ,,Š.“ formaliai laimėti supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr. 175919) dėl Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo, nes AB ,,E.“ jungtinėje veikloje su „E.“ (sudaryta jungtinės veiklos sutartis su Čekijos Respublikoje registruota bendrove dėl galimybės pateikti pasiūlymą dėl šlamo dangos įrengimo) pateikus 398 344,34 Eur su PVM pasiūlymą, o UAB ,,Š.“ pateikus 381 198,09 Eur su PVM pasiūlymą, 2016 m. rugpjūčio 2 d. UAB ,,Š.“ laimėjo konkursą ir sudarė su Direkcija 381 198,09 Eur su PVM vertės 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB ,,Š.“ sudarė 2016 m. rugsėjo 12 d. subrangos su UAB ,,P.“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 181 022,35 Eur su PVM vertės (149 605,25 Eur be PVM) dėl paruošiamųjų darbų atlikimo, tarp jų ir dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, nes UAB ,,Š.“ neturėjo galimybės įrengti įtempius absorbuojančią membraną (SAM) ir negalėjo pateikti pasiūlymo pagal 2016 m. birželio 17 d. Nr. 6-494 Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų 17 ir 34 punktus, nenurodęs subrangovo. Subrangovas AB „P.“ įsipareigojo atlikti tuos pačius darbus už 149 605,25 Eur be PVM, tai yra 47 537,73 Eur be PVM pigiau nei UAB „Š.“ nurodė pasiūlyme (197 142,98 Eur be PVM). Juridinio asmens AB ,,P.“ atstovų V. G. ir E. V. nusikalstamų veiksmų ir susitarimų su tiekėjų atstovais A. Š., V. A., A. J. pasėkoje Direkcijai (perkančiajai organizacijai) vykdant viešuosius pirkimus AB „P.“ parengtomis sąlygomis, buvo sudarytos išskirtinės sąlygos tiekėjams UAB „Š.“ ir AB „P.“ nepagrįstai gauti didesnes pajamas už darbus.

1.7. AB ,,P.“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. laimėjo supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr. 175920) dėl Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo, nes AB ,,P.“ atstovai V. G. ir E. V. susitarė su UAB ,,Š.“ atstovais, kad UAB ,,Š.“ pateiks 764 997,73 Eur su PVM pasiūlymą, tai yra didesnę kainą nei AB ,,P.“ pasiūlymo kaina – 750 679,72 Eur su PVM, ir pasirašė su Direkcija 750 679,72 Eur su PVM vertės 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

1.8. Tokiu būdu V. G. kartu su E. V. sukurstė piktnaudžiauti valstybės tarnautojams prilygintus asmenis V. M., K. E., S. K., V. K. ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba, o dėl tokių visų bendrininkų bendrų veiksmų buvo įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, tai yra AB ,,P.“ atstovai V. G. ir E. V. AB ,,P.“ naudai ir interesais parengė projektinę dokumentaciją išskirtinai AB ,,P.“ palankiomis sąlygomis, kuri buvo panaudota Direkcijai skelbiant viešuosius pirkimus, be to, siekiant užmaskuoti nusikalstamą veiką ir nusikalstamo sumanymo tikslus, imituoti konkurenciją, AB ,,P.“ susitarė su kitais tiekėjais dėl fiktyvaus konkuravimo ir tokiu būdu buvo nuslėpta, jog iš tiesų visi konkursai buvo laimėti AB ,,P.“ naudai, be to, tokiu būdu parengus projektinę dokumentaciją, buvo parinktas netinkamas Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto būdas, kuris nepanaikino provėžų atsiradimo priežasčių ir nesustabdė tolesnio jų formavimosi, dėl ko 2017 m. rugsėjo 15 d. šiame kelio ruože buvo nustatytos provėžos.

1.9. Be K. E. įtarime nurodytų veiksmų, nusikalstamo sumanymo įvykdymas būtų buvęs neįmanomas, nes tik jis, eidamas VĮ ,,A.“ direktoriaus pavaduotojo-vyriausiojo inžinieriaus pareigas, kartu su kitais VĮ ,,A.“ darbuotojais, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir kompetencija, galėjo leisti AB ,,P.“ parengti sau palankią projektinę dokumentaciją ir užtikrinti, kad ji bus perduota D. (perkančiosios organizacijos) atstovui M. M. supaprastintiems atviriems konkursams paskelbti. K. E. pažeidė:

1.9.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

1.9.2. 2015 m. balandžio 24 d. VĮ ,,A.“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareigybės aprašymo 11, 33, 45, 78 punktus, kuriuose nustatyta, kad jis privalo rengti techninės- sąmatinės dokumentacijos projektus, parengti darbų vykdymo schemas, specifikacijas, darbo brėžinius, kitą medžiagą, užtikrinti įmonės įsakymų, nurodymų vykdymą, įstatymų ir Vyriausybės nutarimų teisingą įgyvendinimą laiku, teisėtumą įmonėje, pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu asmenims jokios konfidencialios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant įmonėje;

1.9.3. 2015 m. spalio 8 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų VĮ ,,A.“ įstatų 8 punktą, kuriame nustatyti vieni iš tikslų – atlikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), rengti kelių rekonstrukcijos ir taisymo projektus, vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus; 48 punktą, kuriame nustatyta, kad įmonės savininko perduotą turtą įmonė naudoja įstatuose nurodytam tikslui pasiekti, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų;

1.9.4. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus; 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

1.10. Be V. M. įtarime nurodytų veiksmų, nusikalstamo sumanymo įvykdymas būtų buvęs neįmanomas, nes tik jis, eidamas VĮ ,,A.“ direktoriaus pareigas, kartu su kitais VĮ ,,A.“ darbuotojais, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir kompetencija, galėjo leisti AB ,,P.“ parengti sau palankią projektinę dokumentaciją ir užtikrinti, kad ji bus perduota D. (perkančiosios organizacijos) atstovui M. M. supaprastintiems atviriems konkursams paskelbti, atlikęs įtarime nurodytus veiksmus, pažeidė:

1.10.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 11 punktus kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

1.10.2. 2013 m. kovo 15 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-112 patvirtintos pareigybės aprašymo 12, 13.1, 14.1, 15 punktus, kuriuose nustatyta, kad: direktorius organizuoja įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, turi teisę tikrinti, kaip įmonės darbuotojai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, atsako už įmonės veiklos organizavimą, privalo saugoti įmonės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužino eidamas šias pareigas;

1.10.3. 2015 m. spalio 8 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-388 patvirtintų VĮ ,,A.“ įstatų 8, 11, 31, 38.2, 48 punktus, kuriuose nustatyta, kad: vieni iš tikslų – atlikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), rengti kelių rekonstrukcijos ir taisymo projektus, vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas, įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar akivaizdžiai nuostolingi, direktorius organizuoja kasdieninę įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, atsako už įmonės veiklos organizavimą, įmonės savininko perduotą turtą įmonė naudoja įstatuose nurodytam tikslui pasiekti, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų;

1.10.4. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus; 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

1.11.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

1.11.2. 2011 m. rugsėjo 16 d. VĮ ,,A.“ direktoriaus patvirtintos pareigybės aprašymo 17 ir 25 punktus, kuriuose nustatyta, kad jo pareiga ruošti techninius dokumentus ir užduotis vykdomiems projektavimo darbams, organizuoti, kad techniniai dokumentai (brėžiniai, techninės sąlygos, projektiniai-sąmatiniai dokumentai, sutartys, nurašymo normos, aktai, pažymos ir kt.) būtų parengti laiku ir kokybiškai;

1.11.3. 2015 m. spalio 8 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-388 patvirtintų VĮ ,,A.“ įstatų 8 punktą, kuriame nustatyti vieni iš tikslų – atlikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), rengti kelių rekonstrukcijos ir taisymo projektus, vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus; 48 punktą, kuriame nustatyta, kad įmonės savininko perduotą turtą įmonė naudoja įstatuose nurodytam tikslui pasiekti, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų;

1.11.4. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus; 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

1.12.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

1.12.2. 1998 m. kovo 3 d. VĮ ,,A.“ direktoriaus patvirtintos pareigybės aprašymo 2.1, 2.5, 4.1.1 punktus, kuriuose nustatyta, kad jo pareiga atlikti gamybos ir kitų įmonės veiklos rūšių techninį paruošimą, rengti ir suderinti su reikiamomis institucijomis atliekamų darbų sąmatas, projektus, darbo brėžinius, sudaryti darbų vykdymo schemas, specifikacijas, žiniaraščius, braižyti darbo brėžinius, projektus ir kitą medžiagą, jis atsakingas už projektinės-sąmatinės dokumentacijos, darbo brėžinių paruošimą laiku, jų derinimą su reikiamomis institucijomis ir pateikimą gamybiniams padaliniams;

1.12.3. 2015 m. spalio 8 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-388 patvirtintų VĮ ,,A.“ įstatų 8 punktą, kuriame nustatyti vieni iš tikslų – atlikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), rengti kelių rekonstrukcijos ir taisymo projektus, vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus; 48 punktą, kuriame nustatyta, kad įmonės savininko perduotą turtą įmonė naudoja įstatuose nurodytam tikslui pasiekti, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų;

1.12.4. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus; 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

1.13. Dėl nurodytų bendrų V. G., E. V., V. M., K. E., V. K., S. K. bendrininkų veiksmų didelės turtinės žalos, ne mažiau kaip 47 537,73 Eur be PVM, patyrė Direkcija bei didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Direkcija ir VĮ ,,A.“, nes tokiais susijusiais su valstybės tarnautojams prilygintų asmenų pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, o AB ,,P.“ gavo turtinę naudą, tai yra, neteisėtai bei padedant kitiems tiekėjams, AB „P.“ naudai buvo laimėti 1 436 952,22 Eur vertės viešieji pirkimai, tokiais veiksmais buvo sumenkintas Direkcijos, tuometinės VĮ ,,A.“ prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, nes buvo savavališkai suteikta teisė suinteresuotam tiekėjui AB „P.“ nuspręsti sau palankias pirkimų vertes bei maksimalias pasiūlymų kainas, netiesiogiai leista suinteresuotam tiekėjui disponuoti didelės vertės Direkcijos lėšomis, skirtomis kelio remontui, tokiu būdu neracionaliai panaudojant Direkcijos lėšas, leista tiekėjui sudaryti sau palankias sąlygas dalyvauti supaprastintuose atviruose konkursuose ir juos laimėti, sudarytos sąlygos susitarti tiekėjams dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.

2. K. E., V. K., E. G. buvo kaltinami pagal BK 229 straipsnį tuo, kad K. E., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas tuometinės VĮ ,,A.“ (nuo 2017 m. gruodžio 22 d. VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“) direktoriaus pavaduotoju, V. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas tuometinės VĮ ,,A.“ (nuo 2017 m. gruodžio 22 d. VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“) vyriausiuoju inžinieriumi, E. G., būdamas valstybės tarnautoju, pagal (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Direkcijos direktoriaus įsakymą dirbdamas Direkcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, pagal Direkcijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymus Dėl rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijų (toliau – Komisija) sudarymo: Nr. V-662 dėl kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km, Nr. V-666 dėl kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km ir Nr. V-664 dėl kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km, būdami paskirti Komisijos nariais, 2016 m. lapkričio 17 d. kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožuose nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 iki 97,95 km (dešinė pusė), suprasdami, kad jų pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atliko Komisijos nario pareigas dėl Kelio ruožų asfalto dangos paprastojo remonto, dėl to valstybė ir Direkcija patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos, o būtent:

2.1. K. E., pagal (duomenys neskelbtini) VĮ ,,A.“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareigybės aprašymo 12 punktą privalėdamas užtikrinti gerą darbų kokybę, statomų ir rekonstruojamų objektų ilgaamžiškumą; pagal 43 punktą privalėdamas reikalauti, kad technologiniai, projektiniai ir organizaciniai sprendimai būtų vykdomi; pagal 74 punktą būdamas atsakingas už įsakymų ir Vyriausybės nutarimų, norminių aktų reikalavimų, direktoriaus nurodymų vykdymą; pagal 75 punktą būdamas atsakingas už kokybišką kelių tiesimą, tiltų statybą ir rekonstrukciją ir jų atidavimą eksploatacijai; pagal Direkcijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtinto Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 16 punktą privalėdamas pagal kompetenciją patikrinti, ar atlikti statybos darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus, patikrinti, ar eismo organizavimas atitinka norminių teisės aktų reikalavimus, bei patikrinti, ar darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų; pagal 18 punktą pagal kompetenciją vietoje apžiūrėjęs atliktus darbus, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatyti, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą; būdamas Komisijoje, kartu su Komisijos pirmininku E. G. ir K. E. pavaldžiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ ,,A.“ vyriausiuoju inžinieriumi V. K., neužtikrino, kad vienas iš Komisijos narių jam pavaldus darbuotojas V. K. kaip projektuotojas 2016 m. lapkričio 17 d. dalyvautų Komisijos darbe (V. K. iki 2016 m. lapkričio 18 d. atostogavo) ir aplaidžiai vertino jo faktinį nebuvimą.

2.2. V. K., pagal (duomenys neskelbtini) VĮ ,,A.“ direktoriaus patvirtintos pareigybės aprašymo 2.2 punktą privalėdamas kontroliuoti objektuose atliekamų darbų eigos ir terminų, dokumentacijos reikalavimų kontrolę; pagal 3.1.1 punktą turėdamas teisę reikalauti, kad būtų vykdomi projektinės-sąmatinės dokumentacijos reikalavimai; pagal 3.1.2 punktą kontroliuoti, kad nebūtų nukrypstama nuo norminių aktų nurodymų, o esant jų pažeidimams, juos taisyti ir pranešti apie tai techninio skyriaus viršininkui; pagal Direkcijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtinto Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 16 punktą privalėdamas pagal kompetenciją patikrinti, ar atlikti statybos darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus, patikrinti, ar eismo organizavimas atitinka norminių teisės aktų reikalavimus bei patikrinti, ar darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų; pagal 18 punktą pagal kompetenciją vietoje apžiūrėjęs atliktus darbus, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatyti, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą; jis, būdamas sudarytoje Komisijoje kartu su valstybės tarnautoju – Direkcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju E. G. (komisijos pirmininku) ir valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ ,,A.“ direktoriaus pavaduotoju K. E., nedalyvavo 2016 m. lapkričio 17 d. Komisijos darbe kaip projektuotojas, nes iki 2016 m. lapkričio 18 d. atostogavo.

2.3. E. G., pagal Direkcijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtinto Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 16 punktą privalėdamas pagal kompetenciją patikrinti, ar atlikti statybos darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus, patikrinti, ar eismo organizavimas atitinka norminių teisės aktų reikalavimus, bei patikrinti, ar darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų; pagal 18 punktą pagal kompetenciją vietoje apžiūrėjęs atliktus darbus, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatyti, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą; būdamas Komisijos pirmininku, kartu su valstybės tarnautojais prilygintais asmenimis – tuometinės VĮ ,,A.“ (nuo 2017 m. gruodžio 22 d. VĮ ,,Kelių priežiūra“) direktoriaus pavaduotoju K. E. ir VĮ ,,A.“ vyriausiuoju inžinieriumi V. K., neužtikrino, kad vienas iš Komisijos narių, t. y. V. K. kaip projektuotojas 2016 m. lapkričio 17 d. dalyvautų Komisijos darbe (V. K. iki 2016 m. lapkričio 18 d. atostogavo) ir aplaidžiai vertino jo faktinį nebuvimą.

2.4. Po to, 2016 m. lapkričio 17 d., K. E., V. K., būdami Komisijos nariai, kaip VĮ ,,A.“ atstovai, o E. G. būdamas Komisijos pirmininku:

2.4.1. Nepagrįstai pripažino, kad Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo Komisijai pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAM sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

2.4.2. K. E. ir V. K. nesiėmė priemonių, o E. G. nepaskaičiavo, kad dėl Kelio ruožo nuo 42,32 km iki 44,93 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) rangovui AB ,,P.“ būtų pritaikyta 460,16 Eur be PVM išskaita už paklotos dangos nelygumo ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (780 m² plote) arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus, šiais veiksmais padarė bendrą žalą Direkcijai – 460,16 Eur be PVM;

2.4.3. Nepagrįstai pripažino, kad Kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusi statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAMI sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, dangos lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

2.4.4. Priėmė UAB ,,Š.“ atliktus statybos darbus, nors negalėjo jų arba jų dalies priimti, nes dalies ruožo dangos nelygumo nuokrypiai buvo didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas. Nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimo (1 560 m² plote) rangovui UAB ,,Š.“ būtų pritaikyta 621,50 Eur be PVM išskaita arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus. Kadangi nustatytos preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos – 1 942,2 Eur be PVM, šiais veiksmais padarė bendrą žalą (dėl nelygumo pagal IRI reikalavimus ribinių verčių viršijimo ir defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo) Direkcijai – 2563,7 Eur be PVM;

2.4.5. Nepagrįstai pripažino, kad Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAMI sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, dangos lygumo, matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nėra įmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;3

2.4.6. Priėmė UAB ,,AB ,,P.“ atliktus statybos darbus, nors negalėjo jų arba jų dalies priimti, nes dalies ruožo dangos nelygumo nuokrypiai buvo didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas. Nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 91,40 km iki 97,95 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (8970 m² plote) rangovui AB ,,P.“ būtų pritaikyta 4 581,90 Eur be PVM išskaita arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus. Kadangi nustatytos preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos – 11 723,4 Eur be PVM, šiais veiksmais padarė bendrą žalą (dėl nelygumo pagal IRI reikalavimus ribinių verčių viršijimo ir defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo) Direkcijai – 16 305,3 Eur be PVM.

2.5. Po to, K. E., V. K. ir E. G., suprasdami, kad jų pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atlikdami K. E. ir V. K. Komisijos nario pareigas, o E. G. Komisijos pirmininko pareigas, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje 2016 m. lapkričio mėnesį tyrimo nenustatytą dieną (V. K. ne anksčiau kaip 2016 m. lapkričio 18 d.) pasirašė:

2.5.1. 2016 m. lapkričio 17 d. rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo patvirtino, kad Komisija pripažįsta, jog atlikti Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus;

2.5.2. 2016 m. lapkričio 17 d. rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo patvirtino, kad Komisija pripažįsta, jog atlikti Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus;

2.5.3. 2016 m. lapkričio 17 d. rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo patvirtino, kad Komisija pripažįsta, jog atlikti Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus, o V. K., kuris 2016 m. lapkričio 17 d. atostogavo ir nedalyvavo Komisijos darbe, šiuos aktus pasirašius ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje bei E. G. šiuos aktus pasirašius 2016 m. lapkričio mėnesį ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, neteisėtai patvirtino, kad šie Kelio ruožų remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus.

2.6.1. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 9, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

2.6.2. 2015 m. balandžio 24 d. VĮ ,,A.“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareigybės aprašymo 12, 43, 74, 75 punktus, kuriuose nurodyta, kad jis privalo: užtikrinti gerą darbų kokybę, statomų ir rekonstruojamų objektų ilgaamžiškumą, reikalauti, kad technologiniai, projektiniai ir organizaciniai sprendimai būtų vykdomi, yra atsakingas: už įsakymų ir Vyriausybės nutarimų, norminių aktų reikalavimų, direktoriaus nurodymų vykdymą, už kokybišką kelių tiesimą, tiltų statybą ir rekonstrukciją, ir jų atidavimą eksploatacijai;

2.6.3. 2015 m. sausio 27 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-29 patvirtinto Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 4, 13, 16, 18, 19 punktus, kuriuose nustatyta, kad Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo principu, asmenine komisijos narių atsakomybe už jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą ir sprendimų priėmimo nešališkumu, rangovas Komisijai pateikia visą su projekto įgyvendinimu susijusią statybos techninę bei vykdymo ir kitą dokumentaciją, komisijos nariai pagal kompetenciją privalo patikrinti, ar atlikti statybos darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus, patikrinti, ar eismo organizavimas atitinka norminių teisės aktų reikalavimus, bei patikrinti, ar darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų, Komisijos nariai pagal kompetenciją vietoje apžiūrėję atliktus darbus, išnagrinėję pateiktus dokumentus, nustato, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, jei komisijai pateikta su projekto įgyvendinimu susijusi statybos techninė ir vykdymo dokumentacija yra ne visa, neatitinka nustatytų reikalavimų ir pastebėjus atliktų statybos darbų esminius trūkumus, defektus, neatitikimus šiems dokumentams, Komisija privalo nepriimti darbų.

2.7. Dėl K. E., V. K., E. G. veiksmų didelės turtinės žalos, ne mažiau kaip 19 329,16 Eur be PVM, patyrė Direkcija ir didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Direkcija ir VĮ ,,A.“, nes tokiais, susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, kuriuos K. E. įtakoje pažeidė ir kitas jam pavaldus darbuotojas V. K., o šių veiksmų pasėkoje Direkcija patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą, sumenkino Direkcijos ir VĮ ,,A.“ prestižą, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, K. E. ir V. K. netinkamai atlikdami Komisijos nario pareigas, o E. G. – Komisijos pirmininko pareigas ir priimdami rangovų atliktus statybos darbus, kuriuos rangovai atliko nesivadovaudami teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir neperduodami jų statytojui (užsakovui), neužtikrindami, kad statinio statybos darbai būtų atlikti kokybiškai pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų arba juos nepilnai įformindami, tokiais veiksmais priėmė didelės vertės (bendra Direkcijos ir rangovų sudarytų sutarčių vertė – 1 436 952,22 Eur) rangovų atliktus statybos darbus visuomeninę reikšmę turinčiame objekte – A2 Vilnius–Panevėžys kelyje, neužtikrindamas efektyvaus didelės vertės Direkcijos lėšų panaudojimo, darbų kokybės, važiavimo patogumo, neįsitikindamas kelio dangos įtaka eismo saugumui.

2. A. K. buvo kaltinamas pagal BK 229 straipsnį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas AB ,,Pr.“ Techninės priežiūros skyriaus techniniu prižiūrėtoju, pagal AB ,,Pr.“ direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 1-103 įsakymą paskirtas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju objektui – Kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km asfalto dangos paprastasis remontas ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 1-212 įsakymu paskirtas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju objektui – Kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos paprastasis remontas, Kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km asfalto dangos paprastasis remontas, pagal 2016 m. vasario 26 d. Nr. S-117 AB ,,Pr.“ ir Direkcijos pirkimo sutartį, laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d., suprasdamas, kad jo pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atliko techninio prižiūrėtojo pareigas dėl Kelio ruožų asfalto dangos paprastojo remonto, dėl to valstybė ir Direkcija patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos, o būtent:

3.1. Jis, pagal 2014 m. lapkričio 26 d. AB ,,Pr.“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų pareiginių nuostatų 7 punktą privalėdamas laiku ir kokybiškai vykdyti pavestus darbus ir kitus tiesioginius vadovo nurodymus; pagal 8 punktą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), Statybos techninių reglamentų (toliau – STR), paslaugų teikimo sutarties nurodyta tvarka vykdyti techninę priežiūrą jam paskirtuose objektuose, pagal 13 punktą savo kompetencijų ribose prižiūrėti ir kontroliuoti sutarčių vykdymą ir už atliktą darbą atsiskaityti paslaugų sutartyje numatyta tvarka ir terminais; pagal 17.4 punktą turėdamas teisę atstovauti AB ,,Pr.“ kitose bendrovėse ir organizacijose savo kompetencijos ribose; pagal 17.5 punktą pasirašyti dokumentus savo kompetencijos ribose; pagal 18.1 punktą būdamas atsakingas už pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, bei skyriaus vadovo užduočių savalaikį ir kokybišką vykdymą; laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. Kelio ruože nuo 42,32 iki 44,93 km rangovui AB ,,P.“ atliekant asfalto dangos paprastąjį remontą, būdamas techniniu prižiūrėtoju:

3.0.1. Pagal kompetenciją neužtikrino statinio normatyvinės kokybės, t. y. statybos darbai ir pastatyto statinio kokybė iš dalies neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3.0.2. Nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos metu naudojamų statybos produktų kokybės ir leido naudoti reikalavimų neatitinkančius statybos produktus;

3.0.3. Nesutikrino atliktų statybos darbų kokybės;

3.0.4. Neinformavo statytojo (užsakovo) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

3.0.5. Nereikalavo, privalėdamas įrašyti į statybos darbų žurnalą rangovo pateikti trūkstamus statybos produktų atitikties ar eksploatacinių savybių dokumentus, ar pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus, ar ištaisyti statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (AB ,,P.“ nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformino visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir (arba) neperdavė jų statytojui (užsakovui));

3.0.6. Statybos darbų žurnale nesuregistravo kontrolinių bandymų protokolų, todėl nėra aišku, kokius kontrolinius bandymus atliko statinio statybos techninis prižiūrėtojas;

3.0.7. Per visą statinio statybos laiką netikrino arba nepakankamai tikrino, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų;

3.0.8. Neužtikrino, kad laiku būtų atlikti reikalingi matavimai ir bandymai;

3.0.9. Nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos darbų normatyvinės kokybės;

3.0.10. Neužtikrino, kad statybos metu naudojamų statybos produktų kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose;

3.0.11. Pasirašęs statybos darbų žurnale ties visais statybos darbais ir jų kiekiais, bei ant atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 1 (2016 m. rugpjūčio 31 d.) ir Nr. 2 (2016 m. rugsėjo 27 d.), nepagrįstai patvirtino statinio statybos būtinąją normatyvinę kokybę;

3.0.12. Atliktų darbų priėmimo aktus (Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 31 d., bei Nr. 2, 2016 m. rugsėjo 27 d.) pasirašė neįsitikinęs, kad atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus, t. y. dar neturėdamas dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus matavimų rezultatų (2016 m. rugsėjo mėn. 28 d.);

3.0.13. Neužtikrino, kad būtų nurodyti konkretūs dokumentai pateikti Komisijos vertinimui, kadangi 2016 m. lapkričio mėn. 17 d. Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto 1 priede pateiktame „Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos sąraše“ yra įrašyta tik statybos darbų žurnalas ir išpildomoji dokumentacija;

3.0.14. Neužtikrino norminio dangos lygumo reikalavimų;

3.0.15. Neidentifikavo bituminės emulsijos neatitikimų teisės aktų reikalavimams atliekant įrašus statybos darbų žurnale ir nesprendė šių nuokrypių įtakos statinio funkcionalumui ir naudojimo galimybės.

3.1. Laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. Kelio ruože nuo 52,35 iki 56,08 km rangovui UAB ,,Š.“ ir subrangovui AB ,,P.“ atliekant asfalto dangos paprastąjį remontą, būdamas techniniu prižiūrėtoju:

3.1.1. Pagal kompetenciją neužtikrino statinio normatyvinės kokybės, t. y. statybos darbai ir pastatyto statinio kokybė neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3.1.2. Nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos metu naudojamų statybos produktų kokybės ir leido naudoti reikalavimų neatitinkančius statybos produktus;

3.1.3. Nesutikrino atliktų statybos darbų kokybės;

3.1.4. Neinformavo statytojo (užsakovo) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

3.1.5. Nereikalavo, privalėdamas įrašyti į statybos darbų žurnalą rangovo pateikti trūkstamus statybos produktų atitikties ar eksploatacinių savybių dokumentus, ar pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus, ar ištaisyti statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (UAB ,,Š.“ ir AB ,,P.“ nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformino visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir (arba) neperdavė jų statytojui (užsakovui));

3.1.6. Statybos darbų žurnale nesuregistravo kontrolinių bandymų protokolų, todėl nėra aišku, kokius kontrolinius bandymus atliko statinio statybos techninis prižiūrėtojas;

3.1.7. Per visą statinio statybos laiką netikrino arba nepakankamai tikrino, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų;

3.1.8. Neužtikrino, kad laiku būtų atlikti reikalingi matavimai ir bandymai;

3.1.9. Nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos darbų normatyvinės kokybės;

3.1.10. Neužtikrino, kad statybos metu naudojamų statybos produktų kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose;

3.1.11. Pasirašęs statybos darbų žurnale ties visais statybos darbais ir jų kiekiais, bei ant atliktų darbų priėmimo akto Nr. 1-1 (2016 m. spalio 27 d.), nepagrįstai patvirtino statinio statybos būtinąją normatyvinę kokybę;

3.1.12. Atliktų darbų priėmimo aktą (Nr. 1-1, 2016 m. spalio 27 d.) pasirašė neįsitikinęs, kad atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus, t. y. dar neturėdamas dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus matavimų rezultatų (2016 m. lapkričio 3 d.);

3.1.13. Neužtikrino, kad būtų nurodyti konkretūs dokumentai pateikti Komisijos vertinimui, kadangi 2016 m. lapkričio mėn. 17 d. Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto 1 priede pateiktame „Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos sąraše“ yra įrašyta tik statybos darbų žurnalas ir išpildomoji dokumentacija;

3.1.14. Neužtikrino norminio dangos lygumo reikalavimų;

3.1.15. Neidentifikavo bituminės emulsijos neatitikimų teisės aktų reikalavimams atliekant įrašus statybos darbų žurnale ir nesprendė šių nuokrypių įtakos statinio funkcionalumui ir naudojimo galimybės;

3.2. Laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. Kelio ruože nuo 91,40 iki 97,95 km rangovui AB ,,P.“ atliekant asfalto dangos paprastąjį remontą, būdamas techniniu prižiūrėtoju:

3.2.1. Pagal kompetenciją neužtikrino statinio normatyvinės kokybės, t. y. statybos darbai ir pastatyto statinio kokybė neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3.2.2. Nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos metu naudojamų statybos produktų kokybės ir leido naudoti reikalavimų neatitinkančius statybos produktus;

3.2.3. Nesutikrino atliktų statybos darbų kokybės;

3.2.4. Neinformavo statytojo (užsakovo) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

3.2.5. Nereikalavo, privalėdamas įrašyti į statybos darbų žurnalą rangovo pateikti trūkstamus statybos produktų atitikties ar eksploatacinių savybių dokumentus, ar pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus, ar ištaisyti statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (AB ,,P.“ nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformino visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir (arba) neperdavė jų statytojui (užsakovui));

3.2.6. Statybos darbų žurnale nesuregistravo kontrolinių bandymų protokolų, todėl nėra aišku, kokius kontrolinius bandymus atliko statinio statybos techninis prižiūrėtojas;

3.2.7. Per visą statinio statybos laiką netikrino arba nepakankamai tikrino, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų;

3.2.8. Neužtikrino, kad laiku būtų atlikti reikalingi matavimai ir bandymai;

3.2.9. Nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos darbų normatyvinės kokybės;

3.2.10. Neužtikrino, kad statybos metu naudojamų statybos produktų kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose;

3.2.11. Pasirašęs statybos darbų žurnale ties visais statybos darbais ir jų kiekiais, bei ant atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 1 (2016 m. rugsėjo 27 d.) ir Nr. 2 (2016 m. spalio 28 d.), nepagrįstai patvirtino statinio statybos būtinąją normatyvinę kokybę;

3.2.12. Atliktų darbų priėmimo aktus (Nr. 1, 2016 m. rugsėjo 27 d. ir Nr. 2, 2016 m. spalio 28 d.) pasirašė neįsitikinęs, kad atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus, t. y. dar neturėdamas dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus matavimų rezultatų (2016 m. lapkričio 4 d.);

3.2.13. Neužtikrino, kad būtų nurodyti konkretūs dokumentai pateikti Komisijos vertinimui, kadangi 2016 m. lapkričio mėn. 17 d. Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto 1 priede pateiktame „Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos sąraše“ yra įrašyta tik statybos darbų žurnalas ir išpildomoji dokumentacija;

3.2.14. Neužtikrino norminio dangos lygumo reikalavimų;

3.2.15. Neidentifikavo bituminės emulsijos neatitikimų teisės aktų reikalavimams atliekant įrašus statybos darbų žurnale ir nesprendė šių nuokrypių įtakos statinio funkcionalumui ir naudojimo galimybės.

3.3. Po to jis, 2016 m. lapkričio 17 d. privalomai dalyvaudamas rangovo atliktų statybos darbų priėmimo procedūroje (dėl Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 iki 97,95 km), būdamas atsakingas už tai, kad statiniai būtų statomi pagal statinių projektus, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, neinformavo Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) Komisijos narių: Direkcijos projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vedėjo E. G. (komisijos pirmininko), tuometinės VĮ ,,A.“ (nuo 2017 m. gruodžio 22 d. VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“) direktoriaus pavaduotojo K. E., VĮ ,,A.“ vyriausiojo inžinieriaus V. K. apie jo ir Rangovų padarytus teisės aktų pažeidimus ir, privalėdamas dalyvauti Komisijos darbe, nesiėmė priemonių, kad Komisijos nariai tinkamai atliktų savo pareigas, ko pasėkoje:

3.3.1. Komisija nepagrįstai pripažino, kad Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo Komisijai pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos;

3.3.2. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAM sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

3.3.3. Jis (A. K.) ir Komisijos nariai nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 42,32 km iki 44,93 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) rangovui AB ,,P.“ būtų pritaikyta 460,16 Eur be PVM išskaita už paklotos dangos nelygumo ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (780 m² plote) arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus, šiais veiksmais padarė bendrą žalą Direkcijai – 460,16 Eur be PVM;

3.3.4. Komisija nepagrįstai pripažino, kad Kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos;

3.3.5. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAMI sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, dangos lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

3.3.6. Komisija priėmė UAB ,,Š.“ atliktus statybos darbus, nors negalėjo jų arba jų dalies priimti, nes dalies ruožo dangos nelygumo nuokrypiai buvo didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas;

3.3.7. Jis (A. K.) ir Komisija nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimo (1 560 m² plote) rangovui UAB ,,Š.“ būtų pritaikyta 621,50 Eur be PVM išskaita arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus. Kadangi nustatytos preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos – 1 942,2 Eur be PVM, šiais veiksmais padarė bendrą žalą (dėl nelygumo pagal IRI reikalavimus ribinių verčių viršijimo ir defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo) Direkcijai – 2 563,7 Eur be PVM;

3.3.8. Komisija nepagrįstai pripažino, kad Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos;

3.3.9. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAMI sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, dangos lygumo, matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nėra įmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

3.3.10. Komisija priėmė UAB ,,AB ,,P.“ atliktus statybos darbus, nors negalėjo jų arba jų dalies priimti, nes dalies ruožo dangos nelygumo nuokrypiai buvo didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas;

3.3.11. Jis (A. K.) ir Komisija nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 91,40 km iki 97,95 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (8 970 m² plote) rangovui AB ,,P.“ būtų pritaikyta 4 581,90 Eur be PVM išskaita arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus. Kadangi nustatytos preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos – 11 723,4 Eur be PVM, šiais veiksmais padarė bendrą žalą (dėl nelygumo pagal IRI reikalavimus ribinių verčių viršijimo ir defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo) Direkcijai – 16 305,3 Eur be PVM.

3.4. Po to, jis (A. K.), suprasdamas, kad jo pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atlikdamas techninio prižiūrėtojo pareigas, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje 2016 m. lapkričio mėnesį, kartu su Komisijos nariais pasirašė:

3.4.1. 2016 m. lapkričio 17 d. rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo Komisija pripažino, kad atlikti Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus;

3.4.2. 2016 m. lapkričio 17 d. rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo Komisija pripažino, kad atlikti Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus;

3.4.3. 2016 m. lapkričio 17 d. rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo Komisija pripažino, kad atlikti Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus.

3.5.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 9, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

3.5.2. 2014 m. lapkričio 26 d. AB ,,Pr.“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų pareiginių nuostatų 7, 8, 13, 18.1 punktus, kuriuose nustatyta, kad privalo laiku ir kokybiškai vykdyti pavestus darbus ir kitus tiesioginius vadovo nurodymus, Statybos įstatymo, STR, paslaugų teikimo sutarties nurodyta tvarka vykdyti techninę priežiūrą jam paskirtuose objektuose, savo kompetencijų ribose prižiūrėti ir kontroliuoti sutarčių vykdymą ir už atliktą darbą atsiskaityti paslaugų sutartyje numatyta tvarka ir terminais, yra atsakingas už pareigų numatytų pareiginiuose nuostatuose bei skyriaus vadovo užduočių savalaikį ir kokybišką vykdymą;

3.5.3. Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, kuriose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti ir kt., statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus, pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus bei ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus;

3.5.4. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 punktą, kuriame nustatyta, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma statybos darbų žurnale. Į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai;

3.5.5. STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.9, 33.14, 33.15, 14, 16, 33.24, 33.31 punktus, kuriuose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, kad laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai, statinio statybos techninis prižiūrėtojas kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą, statinio statybos techninis prižiūrėtojas tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose, statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.), statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais, statinio statybos techninis prižiūrėtojas pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškuosius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus bei kai juos pasirašė specialiųjų techninių priežiūrų vadovai, statinio statybos techninis prižiūrėtojas kartu su rangovu rengia dokumentus, reikalingus statybai užbaigti.

3.6. Dėl to didelės turtinės žalos, ne mažiau kaip 19 329,16 Eur be PVM, patyrė Direkcija ir didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei Direkcija, nes dėl jo veiksmų, kuriuos jis padarė netinkamai atlikdamas statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas ir priimdamas rangovų atliktus statybos darbus, kuriuos rangovai atliko nesivadovaudami teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir neperduodami jų statytojui (užsakovui), neužtikrindami, kad statinio statybos darbai būtų atlikti kokybiškai pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų arba juos nepilnai įformindami, tokiais veiksmais pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, kaip statinio statybos techninis prižiūrėtojas priimdamas didelės vertės (bendra Direkcijos ir rangovų sudarytų sutarčių vertė – 1 436 952,22 Eur) rangovų atliktus statybos darbus visuomeninę reikšmę turinčiame objekte – A2 Vilnius–Panevėžys kelyje, neužtikrindamas efektyvaus didelės vertės Direkcijos lėšų panaudojimo, darbų kokybės, važiavimo patogumo, neįsitikindamas kelio dangos įtaka eismo saugumui, tokiais, susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė D. Markauskienė apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį panaikinti ir:

4.1. V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 650 MGL dydžio (24 479 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, 5 metams atimti teisę dirbti darbą, susijusį su vadovavimu viešajam ar privačiajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, bei darbą, susijusį su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose ir viešųjų pirkimų vykdymu;

4.2. E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 650 MGL dydžio (24 479 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, 5 metams atimti teisę dirbti darbą, susijusį su vadovavimu valstybiniam, viešajam ar privačiajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, bei darbą, susijusį su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose ir viešųjų pirkimų vykdymu;

4.3. V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 750 MGL dydžio (28 245 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, 5 metams atimti teisę dirbti darbą, susijusį su vadovavimu valstybiniam, viešajam ar privačiajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, bei darbą, susijusį su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose ir viešųjų pirkimų vykdymu;

4.4. K. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 750 MGL dydžio (28 245 Eur ) baudą. Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, ir paskirti jam 110 MGL dydžio (4 142,60 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmes jas apimant ir paskirti 750 MGL dydžio (28 245 Eur ) baudą;

4.5. S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 750 MGL dydžio (28 245 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, 5 metams atimti teisę dirbti darbą, susijusį su vadovavimu valstybiniam, viešajam ar privačiajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, bei darbą, susijusį su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose ir viešųjų pirkimų vykdymu;

4.6. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 600 MGL dydžio (22 596 Eur) baudą. Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, ir paskirti jam 110 MGL dydžio (4 142,60 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmes jas apimant ir paskirti 600 MGL dydžio (22 596 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, 5 metams atimti teisę dirbti darbą, susijusį su vadovavimu valstybiniam, viešajam ar privačiajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, bei darbą, susijusį su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose ir viešųjų pirkimų vykdymu;

4.7. Juridinį asmenį AB „P.“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 25 000 MGL dydžio (941 500 Eur) baudą;

4.8. E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, ir paskirti jam 110 MGL dydžio (4 142,60 Eur) baudą;

4.9. A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, ir paskirti jam 110 MGL dydžio (4 142,60 Eur) baudą.

4.10. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais motyvais.

4.11. Teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, pagrįstas prielaidomis. Teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad tarp VĮ „A.“ vadovų V. M., jo pavaduotojo K. E. bei AB „P.“ vieno iš vadovų V. G. ir jo pavaduotojo E. V. buvo susiklostę betarpiški, neformalūs santykiai, pasireiškę neformaliu, draugišku bendravimu darbiniais klausimais. Tačiau, vertindamas kaltinimo dalį dėl V. M., K. E. sukurstymo ir padėjimo jiems piktnaudžiauti tarnyba, teismas nusprendė, kad duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, nėra. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Jau vien aplinkybė, kad tarp valstybės tarnautojų ir potencialių tiekėjų yra susiklostę betarpiški, neformalūs santykiai, pasireiškę neformaliu draugišku bendravimu darbiniais klausimais, sudaro prielaidas korupcinėms apraiškoms ir abejonėms skaidrumu oficialiuose sutartiniuose santykiuose.

4.12. Nėra pagrįstas teismo tvirtinimas, kad K. E. kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoto 2016 m. kovo 30 d. telefoninio pokalbio su V. G. metu dominuojančiu tonu reikalavo, jog V. G. pateiktų projektinę dokumentaciją konkursams. Iš pokalbio turinio matyti, kad asmenys bendrauja draugiškai, kalba apie sąmatas, konkursėlį, kurį žada skelbti (įrašas Nr. 434, t. 24, b. l. 71). Kiti kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai tarp V. G. ir V. M., V. G. ir E. V., K. E. ir E. V. (t. 24, b. l. 71–84) akivaizdžiai parodo AB „P.“ ir VĮ „A.“ atstovų betarpišką susitarimą, kad AB „P.“ darbuotojai paruoštų projektinę dokumentaciją VĮ „A.“ vardu. Peržvelgus visą pokalbių ir įvykių chronologiją, matyti, kad AB „P.“ atstovai V. G. ir E. V. ruošiasi būsimiems konkursams, tuo tikslu intensyviai bendrauja su K. E. ir V. M.. Šią aplinkybę nustatė teismas nuosprendyje. Pasikalbėję su VĮ „A.“ vadovais, AB „P.“ atstovai V. G. ir E. V. rengia dokumentus projektinei dokumentacijai, tai parodo kriminalinės žvalgybos metu padaryti pokalbių įrašai Nr. 501, 504, 509, 510, 712, 789, 924, 930, 616 ir kt. (t. 24, b. l. 18–30, 72–84). Šiuos duomenis patvirtina ir pas R. K., AB „P.“ sąmatininkę, kabinete kratos metu paimtame segtuve paketas Nr. 2 rasti dokumentai, 381–389 lapuose, t. y. 2016 m. balandžio 1 d. lokalinė sąmata, kurioje prierašas prie kilometražo – nupjauti ir kt., lentelė su raudona vidurine eilute. Buvo perdaryta sąmata į 138 000 Eur iš 150 000 Eur, susiaurinant atkarpą, priderinant prie pirkimo būdo – mažosios vertės viešojo pirkimo, atliekamo apklausos būdu. Pažymėtina, kaip matyti iš šių duomenų, AB „P.“ turėjo galimybę netgi nuspręsti Direkcijos pirkimo būdo pasirinkimą.

4.13. Faktą, kad AB „P.“ prašė ir iš VĮ „A.“ gavo informaciją, reikalingą paruošti projektinei dokumentacijai, parodo kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys. Iš pokalbių matyti akivaizdus AB „P.“, o ne VĮ „A.“ interesas dalyvauti ir laimėti konkursus, nes E. V. aktyviai prašo ir bando sustabdyti projektinės dokumentacijos perdavimą Direkcijai. Taigi, iš pokalbių turinio matyti, kad AB „P.“ atsakingiems asmenims V. G. ir E. V. buvo žinoma, kokius kelio A2 ruožus Direkcija planuoja remontuoti, žinoma aplinkybė, kad projektinę dokumentaciją turi paruošti VĮ „A.“. Tai žinodami, V. G. ir E. V. ėmėsi veiksmų: bendrauja su VĮ „A.“ vadovais V. M. ir K. E., kad pastarieji jiems suteiktų informaciją apie planuojamus remontuoti kelio ruožus, susitaria pateikti ir pateikia pastariesiems savo paruoštą dokumentaciją, kurią VĮ „A.“ atsakingi darbuotojai K. E., V. K. tik pasirašė, o S. K. nežymiai pataisė. Cituotas pokalbių turinys patvirtina S. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 19 d. duotus parodymus, kuriuos jis patvirtino apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 26, b. l. 170–182).

4.14. Faktą, kuris yra užfiksuotas pokalbiuose apie projektinės dokumentacijos taisymą, patvirtina pas R. K. kabinete kratos metu paimtame segtuve paketas Nr. 2 rastų dokumentų, kitų projektinės dokumentacijos dokumentų ir jų ruošinių apžiūros (t. 8, b. l. 28–176, t. 9, b. l. 1–179; t. 10, b. l. 1–154), įtariamojo S. K. parodymai, kuriuos patvirtina ir 2017 m. balandžio 19 d. kratos VĮ „A.“ metu paimtos bendros projektinės dokumentacijos dėl kelio A2 ruožų nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km, nuo 91,40 iki97,95 km apžiūra bei Direkcijos pateiktų dokumentų – trijų projektinės dokumentacijos dėl tų pačių kelio ruožų segtuvų apžiūra (t. 6, b. l. 83–91, 142–192; t. 7, b. l. 1–39, 40–45).

4.15. Faktiniai duomenys, t. y. VĮ „A.“ vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo V. K. kompiuterio standžiojo disko duomenų apžiūra, 2017 m. balandžio 19 d. kratos metu AB „P.“ (t.7, b. l. 171–185) rasti ir paimti paketai, defektuotų ruožų fotonuotraukos, darytos 2016 m. vasario mėn., kratos metu rastos V. G. USB atmintinėje, įrodo aplinkybę, kad AB „P.“ atstovai V. G. ir E. V. labai aktyviai stengėsi palenkti VĮ „A.“ darbuotojus, kad pastarieji suteiktų jiems reikalingą informaciją apie planuojamus remontuoti kelio ruožus ir leistų AB „P.“ darbuotojams patiems parengti tokią projektinę dokumentaciją, kuri atitiktų AB „P.“ interesus. Tuo tikslu vyko daugkartiniai pokalbiai, susitikimai, dokumentacijos ruošimas, pateikimas, derinimas ir taisymas. Tokie suinteresuotų konkursų laimėjimu asmenų veiksmai yra pagrįstai kvalifikuoti kaip kurstymas valstybės tarnautojams prilygintus asmenis piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir padėjimas jiems tai padaryti. Todėl teismo išvada, kad ši kaltinimo dalis neįrodyta, yra nepagrįsta.

4.16. Teismas padarė tikrovės neatitinkančią ir nepagrįstą išvadą, kad aktyvus V. G. ir E. V. dalyvavimas projektų ruošime, jų nuolatinis bendravimas su K. E., V. M. ir S. K. projektų ruošimo, derinimo klausimais, suinteresuotumas dėl rezultato aptariamoje situacijoje neįrodo, jog tokiu aktyviu dalyvavimu valstybės tarnautojams prilyginami asmenys buvo kurstomi piktnaudžiauti tarnyba. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „P.“ atstovai labai aktyviai domėjosi vyksiančiais konkursais, siekė juose dalyvauti ir juos laimėti, neabejotina, kad informaciją apie juos gaudavo iš VĮ „A.“ vadovų. Atkreiptinas dėmesys į kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotą 2016 m. birželio 1 d. V. G. ir V. M. pokalbį. Pokalbio pabaigoje pašnekovai susitaria „susibėgi“. Net jeigu nebūtų faktinių duomenų apie VĮ „A.“ vadovų V. M., K. E., V. K. ir S. K. sukurstymą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, yra akivaizdūs AB „P.“ vadovų V. G. ir E. V. labai aktyvūs veiksmai neteisėtai rengiant VĮ „A.“ darbuotojų vardu projektinę dokumentaciją AB „P.“ naudai ir interesais, kurie yra kvalifikuoti kaip padėjimas valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Teismas iš esmės neaptarė tokių V. G. ir E. V. veiksmų padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi kontekste.

4.17. Teismas, nusprendęs, kad kaltinimo dalis dėl projektinės dokumentacijos specifikacijoje įrašytų išskirtinai AB „P.“ palankių sąlygų nėra įrodyta, o šios projektinės dokumentacijos sąlygos nebuvo išskirtinės vienam tiekėjui, netinkamai vertino įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Teismas aptarė projektinės dokumentacijos specifikacijoje įrašytas sąlygas, jas išskaidydamas po vieną atskirai, nevertindamas aplinkybės, kad projektinę dokumentaciją ruošė tiekėjas AB „P.“ ir jos specifikacijoje numatė ne vieną sąlygą, o sau naudingų sąlygų visumą, kuri ir sudarė išskirtinumą bei palankumą sąlygas rengusiai bendrovei. Vien leidimas suinteresuotam konkurso laimėjimu konkrečiam tiekėjui parengti projektinę dokumentaciją Kelio ruožams remontuoti K. E., S. K. ir V. K. vardu jau lemia pranašumą, išskirtinumą ir išimtinę padėtį prieš kitus tiekėjus.

4.18. AB „P.“ darbuotojai ruošė VĮ „A.“ vardu projektinę dokumentaciją. Faktą, kad AB „P.“ numatė tokį kelio remonto – šlamo dangos įrengimo būdą, rodo liudytojos R. K., AB „P.“ sąmatininkės, parodymai, kriminalinės žvalgybos metu fiksuotas 2016 m. balandžio 21 d. pokalbis tarp R. K. ir E. V., 2016 m. balandžio 25 d. pokalbis tarp V. G. ir A. P. (t. 24, b. l. 28–30, 86–88). Apie šlamo dangos įrengimą techninėje specifikacijoje 2016 m. gegužės 5 d. kalbasi E. V. su A. P. (Nr. 1824, t. 24, b. l. 31–32), 2016 m. gegužės 10 d. kalbasi V. G. ir E. V. (Nr. 2329, t. 24, b. l. 88). Šie faktiniai duomenys neabejotinai parodo, kad AB „P.“ darbuotojai, ruošdami projektinę dokumentaciją, numatė ir parengė patį paprasčiausią kelio remonto būdą – šlamo dangą. Teismas tinkamai neįvertino faktinės aplinkybės, kad 2016 m. Lietuvoje galiojančius šlamo dangos gamybos kontrolės sistemos sertifikatus turėjo tik AB „P.“ ir UAB „Š.“ (t. 21, b. l. 91). Teismas, aptardamas šią projektinės dokumentacijos sąlygą, neanalizavo kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų. Iš 2016 m. birželio 29 d. pokalbių Nr. 371, 390, 2016 m. birželio 30 d. pokalbio Nr. 402 tarp V. G. ir E. V. (t. 24, b. l. 108–114) akivaizdžiai matyti šių asmenų susitarimas parengti tokią projektinę dokumentaciją, kuri būtų pelninga AB „P.“, aptariamos sąlygos – remonto būdas, SAMI technologijos panaudojimas, pelningumas.

4.19. Liudytojas M. R., VĮ „A.“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai, patvirtino, kad šlamo danga nėra tinkama A.ms. Tą pačią aplinkybę parodė ir liudytojas Č. M.. Tai patvirtino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji išsakė argumentus, kuriais patikėjo teismas, kad pasirinkti šlamo dangą įpareigojo Direkcija. Toks tvirtinimas neatitinka tikrovės. AB „P.“ VĮ „A.“ vardu parengė projektinę dokumentaciją su technine specifikacija tokią, kokia atitiko būtent šios bendrovės interesus, o VĮ „A.“ ją su labai nežymiais pakeitimais pateikė Direkcijai. Taigi, tikrovėje remonto būdą – šlamo dangą pasirinko ne VĮ „A.“ ar Direkcija, o AB „P.“, pasinaudodami tuo, kad VĮ „A.“ kaip kelio valdytojas turėjo teisę pati rinktis remonto būdą. Teismas šios faktinės aplinkybės, kriminalinės žvalgybos duomenų dėl projektinės dokumentacijos techninės specifikacijos sąlygų parinkimo netyrė ir dėl jų nepasisakė, padaręs tik tikrovės neatitinkančią išvadą, kad AB „P.“ negalėjo daryti įtaką parenkant kelio ruožų remonto būdą. Teismo motyvai, kad bendrovė įvairiais laikotarpiais šlamo dangą naudojo įvairiuose objektuose, aptariamu atveju reikšmės neturi.

4.20. Teismas, tvirtindamas, kad SAM ir SAMI yra skirtingos technologijos, nenurodė teisės akto, apibrėžiančio SAMI sąvoką ar technologiją, nepagrindė, kuo skiriasi šios, kaip tvirtinama, skirtingos technologijos. Net vertinant, kad kaltinamajame akte galimai buvo padaryta klaida ir vietoje SAM turėjo būti nurodyta SAMI, tai nepaneigia, kad projektinę dokumentaciją, kurioje viena iš esminių sąlygų buvo SAMI technologija, ruošė būtent AB „P.“ darbuotojai, kurie numatė sau palankias pirkimo sąlygas. Pažymėtina, kad liudytojas A. J., UAB „Š.“ atstovas, parodė, jog „Š.“ SAMI technologijos tuo metu neturėjo, samdė subrangovą AB „P.“, kurie tuo momentu turėjo technologiją. Įvertinus visas aplinkybes matyti, kad sąlygos buvo parinktos tokios, kurias atitiko būtent AB „P.“, o ne kitos bendrovės.

4.21. Aptariant dar vieną projektinėje dokumentacijoje numatytą sąlygą – „dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“, teismas padarė išvadą, kad toks matavimas nebuvo privalomas, todėl ši sąlyga nėra išskirtinė ir palanki AB „P.“. Pažymėtina, tai nustatė ir teismas, kad viešojo pirkimo sąlygose numatytas kelio lygumo matavimas 3 metrų liniuote tikrovėje nebuvo atliktas. Projektinėje dokumentacijoje, o vėliau ir viešojo pirkimo sąlygose numatyta sąlyga, kad matavimas pagal IRI nebus atliekamas, yra akivaizdžiai palengvinanti darbų atlikimą ir pridavimą užsakovui sąlyga, nes dangos nelygumų matavimas liniuote buvo daug paprastesnis ir ne toks tikslus. AB „P.“, numatydami šią sąlygą, stengėsi išvengti itin tikslaus matavimo pagal IRI, siekdami nuslėpti realų faktinį kelio nelygumą, neatitiksiantį reikalavimų. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) specialistė Gema Petronytė pateikė kategorišką išvadą, kad sąlyga, jog „dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“ į pirkimų dokumentų reikalavimus įtraukta nepagrįstai. Nors teismas kritiškai vertino specialistės paaiškinimus ir nurodė, jog specialistei nebuvo žinoma bylos medžiaga, o išvadą ji teikė neturėdama specialių žinių, tačiau šis teismo tvirtinimas nepagrįstas, nes VPT buvo pateikta visa reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tyrimą atlikusi specialistė G. Petronytė turi aukštąjį išsilavinimą, inžinierius technologo specialybę.

4.22. Nustatęs faktinę aplinkybę dėl palankių AB „P.“ preliminarių darbų atlikimo kainų bei padaręs teisingą išvadą, kad AB „P.“ darbuotojai pagal E. V. ir V. G. nurodymus parengė bendrovei palankias projektinės dokumentacijos dalis, teismas padarė išvadą, prieštaraujančią bylos faktiniams duomenims, kad kaltinamųjų veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nėra nustatyta kaltinamųjų tyčia. Aplinkybė, kad į minėtas sąlygas buvo įkeltos AB „P.“ atstovų V. G. ir E. V. inicijuotos techninės specifikacijos dėl šlamo dangos, įtempius absorbuojančios membranos (SAM arba SAMI) įrengimo sąlyga, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI, kvalifikaciniai reikalavimai, susiję su šlamo dangos įrengimu, yra įrodoma faktiniais duomenimis: kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotais pokalbiais tarp AB „P.“ atstovų V. G., E. V., VĮ „A.“ atstovų K. E., S. K., pastarojo parodymais, liudytojo M. M. parodymais, projektinės dokumentacijos, paimtos iš AB „P.“, VĮ „A.“ patalpų, gautos iš Direkcijos, apžiūros protokolais, šių dokumentų analize, jų palyginimu, sugretinimu ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais faktiniais duomenimis.

4.23. Byloje esančiuose minėtų asmenų, kurių atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, pokalbiuose yra daug nutylėjimų, pokalbiai yra maskuojami, jais siekiama perduoti kuo mažiau informacijos, laikomasi konspiracijos, kalbama, kad pokalbis ne telefonu. Teismas nuosprendyje neaptarė šios labai svarbios faktinės aplinkybės, nors ji parodo, kad asmenys suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir dėjo pastangas, jog pokalbių turinys būtų suprantamas tik pokalbio dalyviams. Šiuos pokalbius sudėjus chronologine tvarka į visumą, sugretinus juos su kitais tyrimo duomenimis, atsiskleidžia visas nusikalstamas sumanymas ir jo mechanizmas.

4.24. Teismas, aptardamas V. G., E. V. susitarimą su AB „E.“ direktoriumi A. Š. ir UAB „Š.“ technikos direktoriumi A. J. dėl fiktyvaus konkuravimo aptariamuose konkursuose, padarė išvadą, kad toks susitarimas nėra įrodytas. Ši teismo išvada prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teismo nustatytiems faktiniams duomenims. Teismas citavo dalį kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių, tačiau nevertino jų chronologijos, turinio, telekomunikacijų tinklais užfiksuotos informacijos, akivaizdžios konspiracijos tarp šių asmenų, nelygino pokalbių turinio su kitais faktiniais duomenimis, t. y. konkurso data, pasiūlymų pateikimo datomis, draudimo bendrovių duomenimis ir kitais duomenimis, kurių visuma akivaizdžiai rodo, kad po projektinės dokumentacijos paruošimo AB „P.“ neteisėti veiksmai ir nusikalstamas sumanymas buvo toliau įgyvendinamas, derinant veiksmus su konkurentais, kad konkursai būtų užtikrintai laimėti AB „P.“ naudai. Teismas neanalizavo ir neaptarė kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų 2016 m. birželio 30 d. pokalbių (įrašo Nr. 454, 455, t. 24, b. l. 116–119, 145) tarp V. G. ir V. P. (AB „P.“ generalinio direktoriaus), tarp V. G. ir E. V., kurių metu kalbama apie paruoštus „kelis variantus“, važiavimą į Direkciją, E. V. ir V. G. aptaria būtiną konkurencijos imitavimą, pyksta, reiškia nepasitenkinimą vadovo V. P. elgesiu.

4.25. Iš pokalbių visumos, jų dažnumo, chronologijos aiškiai matyti, kad AB „P.“, AB „E.“, UAB „Š.“ atstovų susitikimo tikslas buvo susitarimas dėl dalyvavimo konkursuose, ką pripažino ir teismas (86 nuosprendžio lapas). Pripažinęs šią aplinkybę, teismas toliau neanalizavo ir nepagrindė, kokiu tikslu šių įmonių vadovai tarėsi dėl dalyvavimo konkursuose. Kelių statybos įmonių vadovų susitarimai susitikti dieną prieš pasiūlymų konkursuose pateikimą negali būti laikomi atsitiktiniais, betiksliais, tyčia pokalbių metu stengiantis neįvardinti susitikimų tikslo, kalbant užmaskuotai, laikantis konspiracijos. Teismas nevertino aplinkybių, kad dieną prieš pasiūlymų pateikimą akivaizdžiai susitarę vienu metu E. V. buvo UAB „Š.“ buveinėje (duomenys neskelbtini), o V. G. – AB „E.“ buveinėje (duomenys neskelbtini), kad ten būdami konspiruodamiesi derino pasiūlymų pateikimo aplinkybes. Jų pasitarimo telefonu apie pasiūlymų pateikimą (įrašo Nr. 745, t. 24, b. l. 122–124) metu E. V., išgirdęs iš V. G. užmaskuotą informaciją apie „variantą... pirmą ir trečią... įsivaizduoji, apie ką šneku... eitų nuliniu variantu gal geriau, ar tu gerai mane pagauni... nenoriu nieko sakyt, ką tau daryt, bet gal reikia pakartot... knopkikes palik“, patvirtinęs, kad suprato, pusiaukelėje apsisuko ir grįžo atgal į UAB „Š.“. Tai akivaizdžiai rodo, kad E. V. pasitarimo informaciją ir pasikeitusį sprendimą dėl pasiūlymų pateikimo vežė perduoti atgal į UAB „Š.“, kai tuo metu V. G. buvo „E.“ ir informaciją galėjo perduoti betarpiškai. E. V., prieš nuvykdamas į UAB „Š.“ ir po apsilankymo, davė tolesnius nurodymus pavaldžiam darbuotojui M. K. dėl pasiūlymų rengimo (t. 24, b. l. 51–54).

4.26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pasiūlymų pateikimo terminas – 2016 m. liepos 5 d., 9.00 val. Tą pačią dieną V. G. ir E. V. susitaria susitikti Vilniuje (įrašo Nr. 769, t. 24, b. l. 125). Nuo 14.08 val. iki 16.31 val. AB „P.“ generalinio direktoriaus V. P. bei V. M. telefonai buvo prisijungę prie bokšto šalia (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, (duomenys neskelbtini) rajone. Taigi, VĮ „A.“ vadovas V. M. ir kelių statybos įmonės vadovas V. P. pasiūlymų pateikimo dieną, t. y. 2016 m. liepos 5 d., buvo susitikę sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone. Tą pačią 2016 m. liepos 5 d. (įrašo Nr. 545, t. 24, b.1. 36 ) kalba E. V. ir A. Z.. A. Z. klausia, kiek laimėjo ir ką magistralėje? E. V. sako, kad du ruožus. Taigi, dar tik pateikus pasiūlymus, nepasibaigus viešiesiems pirkimams, AB „P.“ atstovai jau yra užtikrinti, kad laimėjo du kelio ruožų konkursus. Ši aplinkybė parodo akivaizdų išankstinį susitarimą dėl viešųjų pirkimų laimėjimo. Teismas nevertino itin svarbios aplinkybės, kad visų telefoninių pokalbių metu V. G. ir E. V. itin laikėsi konspiracijos, pokalbiai nebuvo atviri, nes jie akivaizdžiai suvokė savo veiksmų ir pokalbių neteisėtumo ir pavojingumo lygį.

4.27. Nors teismas nurodė, kad nėra neginčijamų įrodymų dėl nusikalstamo susitarimo dėl fiktyvaus konkuravimo, tačiau iš aptartų labai intensyvių ir daugkartinių V. G. ir E. V. kontaktų su UAB „Š.“ ir AB „E.“ atstovais, jų susitarimų susitikti ir aptarti reikalus, iš liudytojų V. A., A. J., S. K., A. Š. parodymų, viešųjų pirkimų dokumentacijos darytina išvada, kad V. G. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. susitiko su „E.“ direktoriumi Rytų regionui A. Š. ir susitarė, kad „E.“ 2016 m. liepos 5 d. pateiks pasiūlymą konkurse Nr. 175919 dėl kelio ruožo 52,35–56,08 km remonto darbų ir šį pasiūlymą pateiks didesne kaina nei UAB „Š.“. Tuo pačiu, lygiagrečiai veikdamas kartu su V. G., nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 4 d. E. V. susitiko su UAB „Š.“ gamybinio techninio skyriaus vadovu A. J., UAB „Š.“ technikos direktoriumi V. A. ir su jais susitarė, kad UAB „Š.“ 2016 m. liepos 5 d. pateiks pasiūlymą konkursuose Nr. 175919, Nr. 175920, kad pateiks pasiūlymą dėl kelio ruožo 52,35–56,08 km mažesne kaina nei AB „E.“ ir tokiu būdu konkursą formaliai laimės UAB „Š.“, kuri vėliau su AB „P.“ sudarys subrangos sutartį dėl dalies darbų atlikimo. E. V. susitarė su A. J. ir V. A., kad UAB „Š.“ taip pat pateiks pasiūlymą konkurse Nr. 175920 dėl kelio ruožo 91,40–97,95 km remonto darbų, tik šį pasiūlymą pateiks didesne kaina, nei AB „P.“, ir tokiu būdu konkursą laimės AB „P.“.

4.28. Teismas, vertindamas UAB „Š.“ ir AB „P.“ subrangos sutarties vykdant kelio A2 remonto nuo 52,35 iki 56,08 km sudarymo aplinkybes, padarė išvadą, kad subrangovo AB „P.“ pasitelkimas buvo teisėtas. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįsta. Pagal CPV IS skelbiamą informaciją, dalyvauti Pirkimuose kvietimus priėmė po 10 tiekėjų, tačiau pasiūlymus pateikė: I Pirkimui tik vienas tiekėjas, II Pirkimui ir III Pirkimui – po du tiekėjus. Tai nulėmė Perkančiosios organizacijos (projektuotojo VĮ „A.“) parinktas kelių remonto būdas bei technologijos, susiję su šlamo dangomis. Projektinė dokumentacija pilna apimtimi nebuvo pateikta kartu su pirkimo dokumentais CVP IS ir tiekėjai, priėmę kvietimus dalyvauti Pirkimuose ar pateikę pasiūlymus, neturėjo galimybės su ja susipažinti ir tinkamai pilna apimtimi įvertinti Pirkimų objektus bei jiems keliamus reikalavimus ir pagrįstai apskaičiuoti pasiūlymų vertes. Tai neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo siekimo. Perkančioji organizacija pasirenka, ar skelbti kainas, tačiau jei skelbia, tai turi būti visiems žinoma. Šiuo atveju žiniaraščių su preliminariomis vertėmis, kurias paskaičiavo AB „P.“, Direkcija viešai nepaskelbė, todėl jos tiekėjams nebuvo žinomos. Parengti dviprasmiški Pirkimų dokumentai (techninės specifikacijos nuostatos prieštarauja pirkimo sutarties nuostatoms), o sąlyga, jog „dangos nelygumai nematuojami pagal IRI reikalavimus“ į Pirkimų dokumentų reikalavimus įtraukta nepagrįstai. Dėl nustatytų pažeidimų atsirado su tuo susijusios pasekmės – neracionalus lėšų panaudojimas (t. 2, b. l. 145–148).

4.29. AB „P.“ nors ir ruošė projektinę dokumentaciją visiems trims kelio ruožams, tačiau nedalyvavo antrajame viešajame pirkime. Tai buvo padaryta sąmoningai, kad nekiltų įtarimų dėl šios bendrovės dalyvavimo ir laimėjimo visuose konkursuose. Tai akivaizdžiai parodo jau aptartas V. G. ir E. V. 2016 m. birželio 30 d. pokalbis (įrašas Nr. 455), kurio metu pašnekovai kalba, kad turi kelis variantus, reikės ramiai kada pasidėliot, kad neperlenkus, reikia turėti įvairesnį dalyką ir, kad nebūtų tiesmuka, tai negali būti panacėja, negalima visur naudoti. Todėl šiame pirkime, V. G. ir E. V. įkalbėjus UAB „Š.“ technikos direktorių V. A., AB „E.“ direktorių A. Š. fiktyviai sudalyvauti pirkime, jiems susitarus dėl kainos, konkursą laimėjus UAB „Š.“, iš karto buvo sudaryta subrangos sutartis, perleidžiant darbus AB „P.“. Nors subranga yra teisėtas ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas, tačiau dėl byloje esančių faktinių aplinkybių tiekėjų tarpusavio santykiai šiame kontekste nėra teisėti ir toks ūkio subjektų elgesys Konkurencijos įstatymo nuostatų kontekste turėtų būti vertinamas kaip draudžiamas susitarimas.

4.30. Visiškai nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad kaltinamieji nėra kalti dėl to, jog viešųjų pirkimų sutartyje, sudarytoje tarp Direkcijos ir UAB „Š.“, subrangovas nebuvo nurodytas. Jie nebuvo sutarties, kurią pasirašė Direkcija ir UAB „Š.“, šalys, todėl negalėjo žinoti, kokiomis sąlygomis toje sutartyje yra sutarta pasitelkti subrangovą, ir negalėjo tam daryti jokios įtakos. Tačiau teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad dar prieš konkursą A. J. ir V. A. tarėsi su E. V. dėl AB „P.“ pasitelkimo subrangos darbams (nuosprendžio 87 lapas). Tai tvirtindamas, teismas nuosprendyje padarė viena kitai iš esmės prieštaraujančias išvadas. Viena, teigdamas, kad suinteresuotų įmonių vadovai dar prieš konkursą tarėsi dėl subrangos, antra, tvirtindamas, kad kaltinamieji nežinojo apie sutartį, sudarytą tarp Direkcijos ir UAB „Š.“, ir negalėjo daryti įtakos. 2016 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Š.“ su Direkcija sudarius pirkimo sutartį, tą pačią dieną (įrašo Nr. 2290, t. 24, b. l. 54–55) E. V. su A. J. tarėsi dėl subrangos sutarties sudarymo. Teismas nevertino ir netyrė aplinkybės, kaip ir kada buvo pasirašyta subrangos sutartis, kaip AB „P.“ ir UAB „Š.“ susitarimu buvo derinama subrangos kaina. Šį faktą patvirtina E. V. elektroninio pašto duomenų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d., jau kitą dieną po UAB „Š.“ ir Direkcijos pirkimo sutarties pasirašymo, E. V. gavo laišką iš UAB „Š.“ gamybinio-techninio skyriaus viršininko A. J., kuriame jis siūlo atlikti kelio Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos (dešinės kelio pusės) remonto paruošiamuosius subrangos darbus (t. 12, b. l. 27–33).

4.31. Teismas patikėjo kaltinamojo V. G. parodymais dėl subrangos kainos, kuri buvo mažesnė, negu pasiūlyme nurodė UAB „Š.“: rangovo kaina visada didesnė, nes jis moka už statybvietės išlaidas, aptvėrimą, sanmazgus, darbo organizavimą ir kt. Tačiau teismas, padarydamas išvadą, kad tuos pačius darbus subrangovas AB „P.“ galėjo atlikti daug pigiau, netyrė ir neanalizavo kitų faktinių duomenų, kurie rodo abiejų bendrovių intensyvų kainos derinimą subrangos kainos mažėjimo kryptimi. AB „P.“ sąmoningai nedalyvavo viename pirkime, bet remonto darbus, tarp jų ir SAMI sluoksnio įrengimą, iš anksto susitarę su UAB „Š.“, gavo subrangos būdu, kaip ir buvo planuota; darbus, jų tarpe ir SAMI sluoksnio įrengimą, ko negalėjo atlikti UAB „Š.“, atliko AB „P.“; UAB „Š.“ bei kaip subrangovai AB „P.“ nepagrįstai gavo didesnes pajamas už darbus, nes subrangovas AB „P.“ įsipareigojo „Š.“ tuos pačius darbus 47 537,73 Eur atlikti pigiau, nei savo pasiūlyme perkančiajai organizacijai nurodė UAB „Š.“. Labai svarbi aplinkybė, kad teismas konstatavo, jog AB „P.“ patys nustatė sau palankias pirkimo vertes. Akivaizdu, kad AB „P.“ pirkimų vertes nustatė neproporcingai dideles, leidžiančias ateityje manipuliuoti kainomis subrangoje ir suteikiančias laisvę, esant konkurenciniam susitarimui su UAB „Š.“, disponuoti valstybės pinigais, gautais pagal sutartis su Direkcija.

4.32. Dėl netinkamo kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto būdo akivaizdu, kad magistralei tokia kelio danga yra netinkama, dėl to atsirado pasekmės – provėžos. Tai patvirtina 2017 m. gruodžio 22 d. Direkcijos pateiktas raštas Nr. 2E-3116 (t. 17, b. l. 156–159), D. darbuotojo M. M. parodymai. Dėl to nesutinkama su teismo išvada, kad ši kaltinimo dalis yra neįrodyta. Tuo labiau, kad teismas nustatė aplinkybę, jog baigus remontą, suremontuotuose kelio ruožuose garantiniu laikotarpiu atsirado defektai – provėžos.

4.33. Teismas visiškai neanalizavo ir neaptarė bendrininkavimo požymio, nors kaltinime yra nurodyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Šiuo atveju specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius turi V. M., S. K., K. E. ir V. K., kurie atitinka vykdytojo požymius. V. G. ir E. V. neturi tokių specialių požymių, todėl jie pripažintini kurstytojais, padėjėjais.

4.34. Teismas įžvelgė kaltinamųjų veiksmų neteisėtumą, nurodydamas jų konkretų veikimą, bet tuo pačiu konstatavo, kad nėra nustatyta nei tiesioginė, nei netiesioginė tyčia piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ar sukurstyti bei padėti piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Teismas, konstatavęs neteisėtą veiksmų pobūdį, bet nenustatęs subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios (BK 15 straipsnis) požymio, padarė iš esmės prieštaringas išvadas, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

4.35. Teismas atskirai pasisakė dėl V. K. atsakomybės pagal BK 228 straipsnį, kad jis neatitinka specialaus subjekto požymio, nes kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) užėmė VĮ „A.“ vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas pagal 1998 m. kovo 3 d. patvirtintos inžinieriaus pareigybės aprašymą. Su šia išvada nesutinkama. Teismas nustatė, kad, remiantis VĮ „A.“ įstatais, įmonė teikia viešąsias paslaugas atlikdama valstybinės reikšmės kelių techninę priežiūrą ir kitas įmonės savininko teises ir pareigas, įgyvendinančios institucijos privalomus valstybinės reikšmės kelių darbus, susijusius su kelių statyba ir jų eksploatavimu, siekiant tenkinti viešuosius interesus, todėl joje dirbantys asmenys gali būti pripažinti specialiaisiais subjektais, jei atitinka BK 230 straipsnio reikalavimus. BK 230 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžiama valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka. V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu užėmė VĮ „A.“ vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo pareigas. Jis pagal 1998 m. kovo 3 d. VĮ „A.“ direktoriaus patvirtintos inžinieriaus pareigybės aprašymą turėjo atitinkamas teises, pareigas bei atsakomybę, pagal savo pareigas turėjo atitinkamus administracinius įgaliojimus bei turėjo teisę teikti viešąsias paslaugas. Tai pripažino ir teismas, vertindamas V. K. kaip specialaus subjekto požymį BK 229 straipsnio kontekste. Todėl teismo tvirtinimas, kad V. K. neatitinka specialiojo subjekto požymio BK 228 straipsnio prasme, yra nepagrįstas. Be to, visiškai nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad Vyriausiojo inžinieriaus pareiginiai nuostatai, su kuriais V. K. supažindintas, VĮ „A.“ direktoriaus buvo paruošti tik 2016 m. vasario 5 d., t. y. jau po kaltinime nurodyto laikotarpio. Pirma, kaltinimo nusikalstamos veikos padarymu V. K. laikotarpis yra nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. liepos 5 d., ir antra, Direktoriaus pavaduotojo-vyriausiojo inžinieriaus pareiginiai nuostatai buvo patvirtinti 2015 m. balandžio 24 d. ir su jais V. K. buvo supažindintas.

4.36. Teismas, vertindamas V. K. veiksmus, nurodė, kad nėra duomenų apie jo bendravimą su AB „P.“ darbuotojais, nėra duomenų apie jo piktnaudžiavimą. Tokia teismo išvada nepagrįsta. V. K. kompiuteryje buvo rasti tokie patys dokumentų failai, kaip ir USB atmintinėje. V. K. kaip VĮ „A.“ atsakingas asmuo pasirašė jam pateiktą projektinę dokumentaciją, kuri vėliau buvo perduota Direkcijai, nors akivaizdu, kad jis, kaip ir K. E. su S. K., projektinės dokumentacijos neruošė.

4.37. Teismas nepagrįstas nustatė, kad kaltinamųjų veiksmais nei turtinė, nei neturtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamųjų bendrais veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės įmonės ir valstybės įstaigos autoritetui. AB „P.“ vadovai V. G. ir E. V., VĮ „A.“ vadovaujantys asmenys V. M., K. E., S. K., V. K. užėmė visuomenei svarbias pareigas, jų neteisėti veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgą laiko tarpą, juos atliekant buvo įtraukti kiti asmenys. Šioje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų didelės turtinės žalos – ne mažiau kaip 47 537,73 Eur be PVM, patyrė Direkcija, nes „Š.“ ir AB „P.“ nepagrįstai gavo tokio dydžio pajamas už darbus. Didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Direkcija ir VĮ „A.“, nes tokiais, susijusiais su valstybės tarnautojams prilygintų asmenų pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, o AB „P.“ gavo turtinę naudą – neteisėtai bei padedant kitiems tiekėjams šios bendrovės naudai buvo laimėti 1 436 952,22 Eur vertės viešieji pirkimai. Tokiais veiksmais buvo sumenkintas Direkcijos, tuometinės VĮ „A.“ prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, nes buvo savavališkai suteikta teisė suinteresuotam tiekėjui AB „P.“ nuspręsti sau palankias pirkimų vertes bei maksimalias pasiūlymų kainas, netiesiogiai leista suinteresuotam tiekėjui disponuoti didelės vertės Direkcijos lėšomis, skirtomis kelio remontui, tokiu būdu neracionaliai panaudojant Direkcijos lėšas, leista tiekėjui sudaryti sau palankias sąlygas dalyvauti supaprastintuose atviruose konkursuose ir juos laimėti, sudarytos sąlygos susitarti tiekėjams dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Visuomenei yra sudaromas įspūdis, kad valstybės įmonei galima vadovauti paminant pagrindinius ir esminius viešųjų pirkimų principus, rodant įstatymų nepaisymo sistemos pavyzdį VĮ „A.“, AB „P.“ vadovų pavaldiems darbuotojams, nesilaikant įstatymų. Tokie kaltinamųjų veiksmai leido visuomenėje suformuoti nuomonę apie galimai valstybės institucijoje – Direkcijoje neteisėtais būdais organizuojamus konkursus, jų vykdymo rezultatus. Toks V. M., K. E., S. K. ir V. K. elgesys, žinant savo pareigas, vadovaujant valstybės įmonei, neabejotinai kenkia ir valstybės autoritetui, nes tokie veiksmai visuomenei leidžia pagrįstai abejoti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo, taikant viešuosius pirkimus, skaidrumu, racionalumu, viešųjų pirkimų skaidrumu.

4.38. Išteisinęs AB „P.“ vadovus – techninį direktorių V. G. bei techninio direktoriaus pavaduotoją, gamybinio-techninio skyriaus vadovą E. V., teismas, nenustatęs jų kaltės, išteisino ir juridinį asmenį AB „P.“. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu, atsižvelgiant į jo organizacinę struktūrą, juridinio asmens veiklą reglamentuojančius teisės aktus, veiklos kryptis, tikslus, jų įgyvendinimo būdus, yra konkretus, neatsitiktinis. Padarytos nusikalstamos veikos ryšį su bendrove pagal visumą nustatytų aplinkybių patvirtina ir tai, kad nei V. G., nei E. V., net ir įteikus jiems pranešimus apie įtarimus, nebuvo pašalinti iš šios bendrovės valdymo organų – techninio direktoriaus ir jo pavaduotojo pareigų. Tai, kad kiti akcininkai, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, nesidomėjo bendrovei, jos padaliniui vadovaujančių techninio direktoriaus ir jo pavaduotojo veikla, buvo abejingi, prieštarauja įmonės įstatuose nurodytoms akcininkų teisėms ir pareigoms, sudaro sąlygas nepateisinamai toleruoti tokius vadovaujančių asmenų veiksmus ir kartu nešalina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu yra nustatytos visos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

4.39. Teismo išvada, kad komisijos nariai neprivalėjo fiziškai vienu metu 2016 m. lapkričio 17 d. pasirašyti aktų, nėra pagrįsta. Yra įrodyta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. Komisijai vietoje vertinant atliktų darbų kokybę V. K. nedalyvavo, o K. E. neužtikrino, kad V. K. kaip pavaldus darbuotojas ir Komisijos narys dalyvautų Komisijos darbe, Komisijos pirmininkas E. G. neužtikrino jo dalyvavimo ir aplaidžiai vertino V. K. nedalyvavimą Komisijos darbe. Teismo motyvas, kad V. K. vertino iš esmės su statyba susijusią techninę dokumentaciją, o jo dalyvavimas vietoje nebuvo būtinas, yra atmestinas, kadangi prieštarauja Komisijos darbo reglamentui (toliau – Reglamentas). Jame nurodyta, kad Komisijos nariai pagal savo kompetenciją vietoje apžiūrėję atliktus darbus, išnagrinėję pateiktus dokumentus, nustato, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą. Darytina išvada, kad Komisija, vertindama atliktus darbus, savo funkcijas atliko nedalyvaujant vienam Komisijos nariui, dėl to darbų vertinimas negali būti laikomas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus.

4.40. Teismo išvada dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių nebuvimo nėra pagrįsta. Teismas, nurodydamas, kad 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto specialistai A. T. ir A. V. teisiamojo posėdžio metu savo išvados Nr. 0353-10.3-7525 6.4.11, 6.7.2, 6.7.3, 6.10.1 punktus vertino kaip nekorektiškus, o dėl 6.7.1, 6.7.2, 6.7.3, 6.7.4, 6.10.1, 6.10.2 punktų kategoriškai nepasisakė, tuo motyvuodamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad specialistai patvirtino savo duotą išvadą, kurioje, remiantis teisės aktais, buvo nustatyti Komisijos ir techninio prižiūrėtojo darbo trūkumai. Be to, nėra pagrįstas teismo tvirtinimas, kad specialistai kai kuriuos išvados punktus eliminavo. Specialistai, atsakydami į jiems užduotus klausimus, paaiškino, kad jiems nebuvo pateiktos eksploatacinių medžiagų deklaracijos, šlamo dangos deklaracija, dokumentai, patvirtinantys, kad buvo nustatinėjama šlamo dangos granuliometrinė sudėtis ir kt. Atsižvelgtina į aplinkybę, kad specialistai paaiškino, jog jie vertino jiems pateiktą bylos medžiagą. Tačiau, specialistai gavo vertinti būtent tuos dokumentus, kokius nagrinėjo ir vertino Komisija. Jeigu specialistams atliekant tyrimą nebuvo pateikti dokumentai, tai reiškia, kad dokumentai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo pateikti ir Komisijai, ką ir konstatavo specialistai, o Komisija patvirtino Aktus, pagal Komisijos narių kompetencijas nepatikrinusi visų Komisijai pateiktų dokumentų, kaip tai numato Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento (galiojo nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 27 d.) nuostatos. Aplinkybė, kad tik teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji ir jų gynėjai pateikė papildomus dokumentus, negali būti vertinama kaip aplinkybė, daranti specialisto išvadą nekompetentinga ar nepagrįsta, nes tokių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu pateikta nebuvo.

4.41. Teismo motyvas, kad specialistai dalies savo išvadų nepatvirtino, nėra pagrįstas. Specialistai, paaiškindami savo išvadą, hipotetiškai nurodė, kaip jų išvada keistųsi, jei jiems būtų pateikti teisės aktuose nurodyti privalomi būti dokumentacijoje dokumentai. Tokių dokumentų nebuvo. Taip pat teismas nusprendė, kad nebuvo teisinio pagrindo, remiantis matavimais, skaičiuoti išskaitas dėl kelio dangos nelygumų. Išskaitos negali būti prilyginamos žalai, nes rangovas turi duoti sutikimą skaičiavimui arba defektus pašalinti pats, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta. Specialistai teismo posėdyje paaiškino, kad Statybos techninis reglamentas nustato, kokios išskaitos ir kokiais atvejais yra taikomos. Išskaitas skaičiuoja techninės priežiūros vadovai ir perduoda statytojui, kuris išskaitas išsireikalauja iš rangovo. Išskaitos paskaičiuotos pagal statybų teisės reguliavimo srityje esančius dokumentus. Specialistai paaiškino, kad jiems nereikia rangovo sutikimo skaičiuoti išskaitas. Tokio sutikimo reikia taikant išskaitas. Jie turėjo informaciją apie šalintus trūkumus garantinio laikotarpio metu. Išvada dėl išskaitos bei galimos žalos yra susieta su užbaigtu statybos procesu, nevertinant, ar po to buvo imtasi priemonių atstatyti neatitikimus. Neabejotinai yra nustatyta, kad aptariamų kelio ruožų remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, su defektais, todėl išskaitos turėjo būti skaičiuojamos.

4.42. Kilus abejonių dėl specialisto išvados ar jų paaiškinimų pagrįstumo, teismas turėjo analizuoti ir vertinti teisės aktus – Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisykles ĮT APM 10, Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10 (patvirtintus 2010 m. birželio 17 d. Direkcijos direktoriaus įsakymais Nr. V-150, Nr. V-151), kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių statybos, remonto reikalavimus, ir spręsti, ar kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės dėl Komisijos ir techninio prižiūrėtojo darbo trūkumų atitinka šiuos ir kitus teisės aktus – Statybos įstatymą, STR, tačiau teismas to nepadarė ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

4.43. Teismas nuosprendyje nurodė, kad neįrodyta, jog kaltinamieji būtų netinkamai atlikę savo pareigas, jiems pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Tačiau iš visų faktinių duomenų matyti, kad užbaigus kelio remonto darbus, jau 2017 m. kovo mėnesį, praėjus vos keliems mėnesiams po darbų užbaigimo (2016 m. lapkričio mėn.), buvo nustatyti defektai garantinio laikotarpio metu. Jeigu Komisijos nariai ir techninis prižiūrėtojas tinkamai atliko savo pareigas, kodėl, praėjus tokiam mažam laiko tarpui, atsirado defektai. Teismas dėl to nepasisakė. Specialistų išvadą, kurioje konstatuoti Komisijos ir techninio prižiūrėtojo darbo trūkumai, patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai: liudytojų Č. M., M. R., R. I. parodymai, Direkcijos raštai 2018 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (4.25)2-3573, 2018 m. rugsėjo 12 d. Nr. (4.25)2-4342, 2017 m. gruodžio 22 d. Nr. 2E-3116, 2016 m. spalio 17 d., 13.58 val., pokalbis tarp V. G. ir Z. P. (įrašo Nr. 571). Šio pokalbio, vertindamas kaltinamųjų veiksmus ir jų kaltę, teismas neanalizavo, dėl jo nepasisakė.

4.44. Jeigu techninis prižiūrėtojas, kuris yra samdomas užtikrinti ir kontroliuoti, kad darbai būtų atlikti tinkamai, ir Komisijos nariai būtų atlikę teisės aktuose nustatytas savo pareigas, tokių pažeidimų nebūtų nustatyta. Nebūtų padaryta ir didelė turtinė žala, kurią dėl išskaitų nepritaikymo už nustatytą nelygumą kelio ruožuose, kuriuose buvo atliktas remontas, ne mažiau kaip 19 329,16 Eur be PVM, patyrė Direkcija.

4.45. Nesutiktina su teismo motyvu, kad dangos matavimo būdas pagal IRI nebuvo teisėtas, nes nebuvo numatytas viešojo pirkimo sutartyje, dėl to negalima skaičiuoti išskaitų. Teismas nustatė, kad sutartyje numatytas matavimo būdas liniuote nebuvo taikytas. Specialistai paaiškino, kad matavimo pagal IRI būdo nenumatymas techninėje specifikacijoje reiškia tai, kad nereikalaujama, jog jis būtų atliktas, tačiau Komisijai buvo žinoma, kad tokie matavimai buvo atlikti ir jais turėjo būti vadovaujamasi.

4.46. Teismo motyvas, kad nenustatyta didelė neturtinė žala, yra nepagrįstas. Dėl techninio prižiūrėtojo A. K. ir Komisijos narių netinkamo pareigų atlikimo didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei Direkcija. A. K. netinkamai atliko statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, o Komisijos nariai netinkamai atliko jiems priskirtas pareigas ir priėmė rangovų atliktus statybos darbus, kuriuos rangovai atliko nesivadovaudami teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies. Tokiais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, sumenkintas Direkcijos prestižas. Ši nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis). Komisijos nariai bei techninis prižiūrėtojas pagal savo atliekamų pareigų pobūdį bei asmenines savybes turėjo ir galėjo numatyti, jog jų veiksmai sukels didelę tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Kaltinamieji pažeidė savo pareigą būti dėmesingiems ir atidiems atliekant savo darbą.

4.47. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į kaltinamųjų asmenybę, į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus padaryti šias nusikalstamas veikas, į tai, kad nusikalstamos veikos buvo baigtos, į aktyvius veiksmus padarant šias veikas. Atsižvelgtina į tai, kad visi asmenys yra neteisti, V. G. ir E. V. kaltinami sukurstę ir padėję piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, siekdami turtinės naudos įmonei, kuriai patys vadovavo, tai yra padarę kvalifikuotą piktnaudžiavimą –tyčinį, sunkų, korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

4.48. V. M., K. E., S. K., V. K. yra kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos AB „P.“. K. E. ir V. K. yra kaltinami netinkamu pareigų atlikimu – neatsargaus nusikaltimo padarymu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – piktnaudžiavimą padarė veikdami bendrininkų grupe. E. G., A. K. yra kaltinami neatsargaus nusikaltimo padarymu, jų veiksmuose nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą.

4.49. Juridinis asmuo AB „P.“ yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo – piktnaudžiavimo padarymu. Įmonė yra veikianti, moki, neteista. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

4.50. V. M., K. E., S. K., V. K. nusikalto būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, vykdydami savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jų užimamomis pareigomis. V. G., E. V. taip pat nusikalstamą veiką padarė darbinės veiklos srityje. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, V. M., S. K., V. K., V. G. ir E. V. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68² straipsnyje, t. y. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad K. E. yra senatvės pensininkas, nėra tikslinga jam skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

4.51. E. G., A. K. nusikalto taip pat būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, vykdydami savo tiesiogines tarnybines funkcijas, tačiau, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, pavojingumą, jiems tokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina. Kadangi nusikalstamos veikos yra padarytos iki 2018 m. sausio 1 d., taikytinas jų padarymo metu galiojęs MGL dydis – 37,66 Eur, bei BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.

5. Civilinio ieškovo AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ įgaliotas atstovas advokatas M. Bliuvas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – kaltinamuosius pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir visiškai patenkinti civilinio ieškovo civilinį ieškinį, taip pat priteisti iš kaltinamųjų civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiamame nuosprendyje netinkamai aiškintos ir taikytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtys, taip pat BK 20, 24 straipsnių nuostatos, o byloje esantys įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito arba apskritai neįvertinti, kas lėmė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta nepagrįsta, neatitinkanti bylos aplinkybių teismo išvada, kad kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinamųjų kaltės, nepagrįstai esminę reikšmę suteikė jų parodymams, nevertino jų kritiškai, taip pat tinkamai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kurių objektyvumas nekelia abejonių.

5.2. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį atmetė BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, iš esmės remiantis tuo, kad nebuvo įrodyta kaltinamųjų kaltė padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tuo pačiu teigiant, kad civilinis ieškinys nepagrįstas, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Tokia teismo yra prieštaringa, šiurkščiai pažeidžianti imperatyvius BPK reikalavimu.

5.3. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, kaltinamieji buvo išteisinti remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. teismui konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu atveju teismas turėjo civilinį ieškinį ne atmesti, kas užkerta kelią civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, o palikti nenagrinėtu. Jau vien dėl šių aplinkybių skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio turi būti pakeista.

6. Atsiliepime į prokurorės D. Markauskienės ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus išteisintojo S. K. gynėjas advokatas M. Arasimavičius prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

6.1. Skunde prokurorė pateikė ne įrodymus ar duomenis apie BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, tačiau tik savo nuomonę, besiskiriančią nuo pirmos instancijos teismo atlikto motyvuoto bylos faktinių aplinkybių vertinimo. Tai, jog prokuratūros nuomonė neatitinka teismo atlikto aplinkybių vertinimo, nereiškia, jog teismas pažeidė BPK reikalavimus.

6.2. Tai, kad S. K. kelis kartus su dviem tariamos bendrininkų grupės nariais (savo vadovu K. E. ir AB „P.“ atstovu E. V.) darbo klausimais (darbdavio nurodymu ir be jokios asmeninės iniciatyvos) yra bendravęs telefonu ar buvo susitikęs, nedaro jo iš anksto susitarusios bendrininkų grupės nariu. Byloje yra įrodymai, kad S. K. jokiai grupei negalėjo priklausyti, nes visą laiką buvo pavaldus ir negalėjo nevykdyti tiesioginio vadovo K. E. techninio pobūdžio pavedimų. Nė vienas iš S. K. vykdytų pavedimų įstatymams neprieštaravo. Jis su VĮ „A.“ direktoriumi V. M. jokių reikalų dėl projektų rengimo neturėjo. Kadangi V. M. buvo darbdavio vadovas, S. K. epizodiškai galėjo gauti nebent pavedimų su byla nesusijusiais darbiniais klausimais, tačiau dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, tokių buvus neprisimena. Su V. G. S. K. nėra bendravęs. Su bendradarbiu V. K. S. K. bendravo tik epizodiškai, darbo klausimais.

6.3. Visus bendrininkus turi sieti bendra tyčia. S. K. veiksmuose jokios bendros tyčios nebuvo ir negalėjo būti, nes jis su AB „P.“ rengiant projektus konsultavosi ne savo iniciatyva ar noru, o vien darbdavio nurodymu. Prokurorė savo apeliaciniame skunde šią svarbią detalę nutyli ir jos niekaip nevertina, tačiau ši detalė yra labai reikšminga išteisintojo S. K. teisinei padėčiai įvertinti.

6.4. S. K. buvo kaltinamas atlikęs veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Nurodyta veikos kvalifikacija buvo ir iki šiol liko neteisinga. Jokia didelė žala dėl S. K. veiksmų rengiant techninius projektus nebuvo padaryta ir negalėjo atsirasti. Jei valstybė ar kitas asmuo patyrė žalos, byloje turėjo būti pareikšti reikalavimai šios žalos atlyginimui. Tokie reikalavimai pareikšti nebuvo. Projektuotojo S. K. parengti projektai su rangovo nekokybiškai atliktais darbais neturi nieko bendro. Civilinio ieškovo įrodinėjamą žalą galėjo sukelti tiekėjų (UAB „Š.“ ir AB „P.“) tarpusavio susitarimas, sudarytas po pasiūlymų viešajame pirkime pateikimo. Šio susitarimo turinys su S. K. taip pat neturi nieko bendro. Jo parengtas techninis projektas nebuvo nei byloje nurodomos žalos priežastis, nei su šia žala turėjo kokį nors ryšį. Nesant būtinojo didelės žalos kriterijaus, BK 228 straipsnyje nurodyta veika apeliaciniu skundu išteisintajam S. K. inkriminuojama visiškai nepagrįstai.

6.5. Kaltinamajame akte nėra nurodoma, dėl kokių priežasčių vien projektavimo darbą pagal darbo sutartį vykdęs techninis darbuotojas tapo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Neturėdamas įgaliojimų trečiųjų (išorinių) asmenų atžvilgiu, pats visą laiką būdamas pavaldus savo vadovui vyr. inžinieriui K. E., ir visus projektų rengimo ir derinimo veiksmus atlikęs vykdydamas tiesioginio vadovo nurodymus, darbo drausmės ar kitų projektuotojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidęs S. K. negalėjo būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir traukiamas atsakomybėn pagal BK 228 straipsnį. Taip pat ir aktualiausioje teismų praktikoje taikant BK 228 straipsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas reikalauja konkretaus viešojo intereso pažeidimo fakto nustatymo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-489/2022).

6.6. S. K. negalėjo pažeisti jokio viešo intereso, kadangi jo vykdytos techninių projektų parengimo procedūros ar sprendinių jokie teisės aktai nereglamentavo. Nė vienas iš S. K. atliktų veiksmų nebuvo susiję su viešojo intereso užtikrinimu. Pagal teisės aktus teisę konsultuotis su AB „P.“ ir/ar Direkcija, kaip trečiaisiais asmenimis, S. K. visada turėjo. Egzistavus įstatyminei projekto derinimo su trečiaisiais asmenimis teisei, prokuratūros apeliaciniame skunde dėstomas kaltinimas S. K. dėl bendravimo su AB „P.“ neleistinumo, projektų derinimo su šiuo suinteresuotu asmeniu, yra niekuo nepagrįstas.

6.7. Kaltinamajame akte yra nurodoma, kad S. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos AB „P.“, t .y. trečiajam asmeniui, o ne sau. BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicija griežtai reikalauja turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo, t. y. naudos sau, o ne naudos tretiesiems asmenims. Aplinkybės, kad S. K. siekė ar gavo kokios nors asmeninės ar turtinės naudos, byloje niekada nebuvo nagrinėjamos ar tiriamos.

6.8. AB „P.“, V. G., E. V. veikas prokuratūra byloje kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis kaip nusikalstamos veikos kurstytojų ir padėjėjų. Tokių bendrininkų (kurstytojų ir padėjėjų) atlikti nusikalstami veiksmai visada yra kvalifikuojami pagal nusikalstamos veikos vykdytojų padarytus nusikalstamus veiksmus, tačiau ne atvirkščiai. Tam, kad vykdytojams galėtų būti inkriminuota BK 228 straipsnio 2 dalis, asmeninės naudos siekimas kaip veiką kvalifikuojantis požymis turėjo būti nustatytas patiems nusikalstamos veikos vykdytojams, o ne kurstytojams ar padėjėjams, kaip tą klaidingai padarė prokuratūra kaltinamajame akte. Kaltinamajame akte vykdytoju nurodomas S. K. rengdamas projektus jokios asmeninės naudos nesiekė ir jokios naudos negavo. Duomenų, kad kokią nors naudą būtų gavę kiti tariami vykdytojai K. E. ar V. M., byloje taip pat nėra.

6.9. Projektuotojų darbas teisine prasme gali būti vertinamas tik dviem aspektais: 1) parengtų dokumentų atitikimo projektuotojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu; ir 2) sprendinių priimtinumo užsakovui aspektu. Nei kaitinamajame akte, nei apeliaciniame skunde nėra nurodomas nė vienas iš nurodytų galimų pažeidimų. Nepažeidęs jokių projektavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, S. K. (kaip projektuotojas) negalėjo būti kaltinamas dėl piktnaudžiavimo. Kaip matyti iš kaltinimo S. K., visi kaltinimo punktai buvo grindžiami ne projektuotojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, o vien vertinamojo pobūdžio techniniais pasirinkimais, kurie kiekvienas atskirai ir visi kartu yra visiškai teisėti. Prokuratūra visiškai ignoravo aplinkybes, kad bet koks techninio sprendinio pasirinkimas yra projektuotojo diskrecijos ir veiklos laisvės dalykas, už tai negali būti baudžiama. Juo labiau, jei toks pasirinkimas užsakovo Direkcijos buvo be išlygų priimtas.

6.10. Kelio lygumo matavimas pagal IRI vykdant šlamo dangos įrengimą praktikoje niekada nebuvo taikomas, nes jis kelio išilginio lygumo nekeičia. Projektuose nebuvo numatytos kelio dangos lygumo gerinimo priemonės, todėl kelio lygumo pagal IRI matavimas (tikrinimas po darbų atlikimo) neturėjo jokios prasmės. Šlamo danga tik sustabdo kelio nusidėvėjimą, stabdo kelio dangos irimą, pagerina padangų sukibimą su keliu. Kaltinimą grįsdama kelio lygumo nematavimo pagal IRI aplinkybėmis, tą patį kartodama apeliaciniame skunde, prokurorė, kaip ir civilinis ieškovas, pirmos instancijos teismui nesugebėjo pateikti jokio kito Direkcijos įgyvendinto paprastojo remonto projekto, kuriame po šlamo dangos įrengimo kada nors būtų buvę numatyta kelio dangos lygumą tikrinti (matuoti) pagal IRI reikalavimus. Akivaizdu, jog reikalaujant matavimo pagal IRI, prokuratūra iš kaltinamųjų reikalavo projekte numatyti tai, kas nebuvo logiška, pagrista ir apskritai nenumatyta teisės aktuose ar daroma praktikoje.

6.11. Nagrinėjamai bylai yra labai svarbu dar ir tai, kad kelio dangos lygumo matavimo pagal IRI metodiką Direkcija patvirtinto gerokai vėliau negu buvo parengti ginčo projektai, t. y. tik 2022 m. Nesant jokios kelio dangos lygumo matavimo pagal IRI metodikos inkriminuojamų veikų atlikimo metu (2016 m.), teisiškai negaliojančių IRI matavimų numatymas projekte de jure (pagal teisę) nebuvo galimas. Teismo ekspertas A. V. 2021 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad lygumo nematavimas pagal IRI nebuvo teisės aktų pažeidimas.

6.12. Su apelianto skunde nurodomomis aplinkybėmis dėl dangos remonto būdo parinkimo nesutinka. Apeliantas nepaminėjo, kad šlamo dangos buvo projektuojamos tuose ruožuose, kuriuose anksčiau buvo įrengta geotekstilė, kuri vėlesnių remontų metu negali būti frezuojama. Bandoma frezuoti geotekstilė siūlais veliasi ant frezų ir frezavimas tampa negalimu. Dėl šios ypatybės Kelių ruožai galėjo būti remontuojami tik dviem remonto būdais: arba įrengiant naują kelio posluoksnį be frezavimo, arba darant kelio kapitalinį remontą – ardant visą kelio dangą. Apeliantas nepaminėjo, jog tarp naujų kelio posluoksnių įrengimo variantų pigiausias (ekonomiškai efektyviausiais) buvo tik šlamo dangos įrengimas, kuris ir buvo pasirinktas. Apeliantas pamiršo paminėti ir tai, kad paprasčiausio dangos ardymo (t. y. bet kokio kapitalinio kelio remonto) sąmata dešimtimis kartų būtų didesnė už šlamo dangos įrengimą. Jokiems už šlamą brangesniems remonto būdams Direkcija neturėjo pinigų. Dėl šių priežasčių nebuvo jokio kito galimo remonto būdo.

6.13. Byloje apklausti ekspertai ekonomiškesnio už šlamo dangą remonto būdo negalėjo nurodyti. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu apklaustiems ekspertams buvo užduotas klausimas, kokį kitą remonto būdą už tą pačią pinigų sumą buvo galima pasirinkti. Regioninėms įmonėms (tarp jų ir VĮ „A.“) Direkcija iš anksto parengtomis ir išsiuntinėtomis rekomendacijomis buvo nurodžiusi privalomai rinktis šlamus kaip pagrindinį remonto būdą. Šią aplinkybę (rekomendacijų buvimo faktą) pripažino liudytojas, šias išankstines rekomendacijas rengęs Direkcijos direktoriaus pavaduotojas Z. P.. Rekomendacijų lentelė buvo pridėta prie bylos Z. P. apklausos teismo posėdyje metu. Taip pat nė vienas iš byloje kaltintų ir pirmos instancijos teismo išteisintų asmenų nėra niekaip susijęs su viešojo pirkimo organizavimu ar pirkimo dokumentų rengimu. Visą viešųjų pirkimų dokumentaciją rengė tik Direkcija ir jokie šios organizacijos vykdytų viešųjų pirkimų pažeidimai konstatuoti niekada nebuvo. Visais savo atliktais veiksmais perkančioji organizacija patvirtino, jog remonto būdas atitiko perkančiosios organizacijos išankstinius pageidavimus, poreikius ir lūkesčius. Jei perkančioji organizacija, pati turėdama techninius ir projektavimo skyrius, be išlygų sutiko su projektuose nurodytu remonto būdu ir kitomis techninėmis sąlygomis, tai rodo, kad pasirenkant remonto būdą jokio prokuratūros apeliaciniame skunde nurodomo išteisintų asmenų piktnaudžiavimo nebuvo ir negalėjo būti.

6.14. Byloje nėra jokių duomenų, jog SAMI sluoksnis būtų buvęs įrengtas be reikalo ar netinkamose vietose. Aplinkybių, jog SAMI sluoksnio apskritai nereikėjo, ar SAMI sluoksnis būtų buvęs suprojektuotas netinkamose vietose, apeliantas byloje niekada neįrodinėjo. Nesant šių duomenų, kaltinimas SAMI technologijos panaudojimu buvo grindžiamas nepagrįstai. Bandydamas kaltinamajame akte neteisingai nurodytą SAM technologiją sutapatinti su faktiškai taikyta SAMI technologija be tą patvirtinančių ekspertinių duomenų, be to ignoruodamas aplinkybę, jog nė vienas iš kaltinamųjų neturėjo nieko bendro su Direkcijos vykdytais viešaisiais pirkimais, apeliantas pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą.

6.15. Byloje nebuvo ginčo, jog už viešojo pirkimo procedūrų vykdymą buvo atsakinga vien tik Direkcija. Tik dėl Direkcijos, o ne dėl kaltinamųjų veiksmų AB „P.“ galėjo tikėtis laimėti viešuosius pirkimus. Kaltinamiesiems jokia forma neprisidėjus prie šios kaltinimo dalies, nebendrininkavus su Direkcija, be kurios kaltinamųjų izoliuoti veiksmai buvo visiškai teisėti, kaltinamieji negali būti kalti dėl kaltinime nurodomo tariamo piktnaudžiavimo per viešuosius pirkimus. Išteisintojo S. K. projekte įrašytos preliminarios darbų kainos (nepriklausomai iš kokių šaltinių šios kainos buvo paimtos) neturėjo ir negalėjo turėti jokios teisinės reikšmės AB „P.“ galimybėms laimėti organizuotus viešųjų pirkimų konkursus. Visi viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai galėjo siūlyti kokias tik nori pasiūlymų kainas, nepriklausomai nuo S. K. parengtuose projektuose nurodytų preliminarių kainų.

6.16. Visos S. K. nurodytos preliminarios darbų kainos perkančiajai organizacijai tiko. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kainas pagal savo metodiką visada pasiskaičiuodavo pats prieš sudarant remontų sąrašus ir prieš projektų rengimą. Jokių pretenzijų perkančioji organizacija dėl neteisingo preliminarių kainų nurodymo projektavimo įmonei VĮ „A.“ ar S. K. nėra pareiškusi. Kadangi šios kainos yra imamos ir techniškai perkeliamos iš „SISTELA“ lentelių, „SISTELA“ kainų nurodymas projekte negalėjo būti pažeidimas.

6.17. Nesutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais S. K. padarytais teisės aktų pažeidimais. Visi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio papunkčiuose nurodyti principai yra ne fizinių asmenų, o viešojo administravimo subjektų (juridinių asmenų) pareigos. S. K. nėra ir niekada nebuvo viešojo administravimo subjektas ar tokio subjekto atstovas, dėl to nurodytų principų pažeisti negalėjo.

6.18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. K. pažeidė pareigybės aprašymą, o būtent pareigą ruošti techninius dokumentus laiku ir kokybiškai. Tokio pažeidimo S. K. nepadarė, kadangi pareigybės aprašymas yra darbo teisės šaltinis. Nei darbdavys, nei darbdavio užsakovas jokių nusiskundimų dėl techninių dokumentų rengimo terminų ar kokybės nei išteisintojo S. K. darbdaviui, nei pačiam S. K. niekada neturėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog S. K. pažeidė VĮ „A.“ įstatų 8 punktą, tačiau tokio pažeidimo S. K. padaryti negalėjo, nes įstatai taikomi pačios įmonės VĮ „A.“ veiklai, o ne atskirų įmonės darbuotojų, neturinčių teisės veikti įmonės vardu, veiklai. Įstatuose nėra įmonės darbuotojams numatytų teisių ar pareigų. Taip pat nurodoma, jog S. K. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo principus. Tokio pažeidimo S. K. negalėjo padaryti, kadangi VĮ „A.“ nebuvo perkančioji organizacija, o S. K. nebuvo perkančiosios organizacijos darbuotojas ar su tokia organizacija susijęs asmuo.

6.19. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo skirti bausmių vidurkio už panašaus pobūdžio veikas neatitinkančią bausmę. Panašiose bylose už piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą nuteistiems asmenims teismai skiria nuo 200 iki 300 MGL dydžio baudas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K-32-654/2023, Nr. 2K-16-788/2023, Nr. 2K-251-594/2022), o prokurorė prašo teismo skirti 2,5 karto didesnę baudą. Tokia sankcija negali būti skiriama ir dėl to, kad S. K. buvo vien technines funkcijas vykdęs įmonės darbuotojas, kuris apskritai negali būti laikomas kaltu už kitų asmenų suplanuotas ar vykdytas nusikalstamas veikas. Taip pat prokurorė prašo skirti S. K. papildomą poveikio priemonę – 5 metus atimti teisę dirbti darbą, susijusį su vadovavimu valstybiniam, viešam ar privačiam juridiniam asmeniui, ryšium su einamomis pareigomis. S. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra senatvės pensininkas. Kadangi jokio darbo valstybės tarnyboje S. K. dirbti negali dėl senatvės pensijos amžiaus, privačiame sektoriuje dirbti neketina, specialių teisių atėmimas lygiateisiškumo pagrindais jam negali būti skiriamas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių šios teisės atimti prokurorė neprašo kaltinamajam K. E..

6.20. Kadangi pirmos instancijos teismas nustatė, kad V. G., E. V., AB „P.“, K. E., V. K. ir išteisintasis S. K. būtų kaip nors dalyvavę Direkcijos vykdytų viešųjų pirkimų procedūrose ir neatliko jokių su šiomis procedūromis susijusių veiksmų, dėl kurių civiliniam ieškovui galėjo atsirasti žala, teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamieji nedalyvavo darant nusikalstamą veiką ir civilinį ieškinį atmetė. Nustatęs, kad nebuvo kaltinamajame akte nurodytos išteisintųjų tyčios daryti nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgė ir šią aplinkybę. Kadangi pirmos instancijos teismas nusikalstamos veikos nebuvimo išteisintųjų veiksmuose faktą nustatė ir per jų nedalyvavimą nusikalstamoje veikoje, ir per tyčios nebuvimą, nėra pagrindo sutikti su civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentacija.

6.21. Civiliniam ieškovui nepateikus jokio paaiškinimo, kaip išteisintieji galėjo padaryti iš Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo kildinamą jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jei jokių viešojo pirkimo procedūrų nevykdė ir prie šių procedūrų neprisidėjo, taip pat koks yra priežastinis ryšys tarp išteisintųjų fizinių asmenų veiksmų ir civilinio ieškinio pagrindu įvardinto AB „P.“ ir UAB „Š.“ susitarimo viešųjų pirkimų metu, civilinio ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

7. Išteisintojo V. G. gynėjas advokatas J. Elzbergas atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1. Prokurorė ir toliau vadovaudamasi vien prielaidomis teigia, kad aplinkybė apie neformalų išteisintųjų bendravimą sudaro prielaidas korupcinėms apraiškoms, tačiau kaltinimo negalima grįsti prielaidomis. Prokurorės išvada grindžiama išimtinai tik telefoninių pokalbių ištraukomis, visiškai nevertinant pokalbių tikrojo konteksto. Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas pokalbių klaidingomis interpretacijomis, tokiu būdu patvirtinant, kad išskyrus prokurorės minimus pokalbių įrašus byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų kaltinimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vertinant pokalbių laiką, net teoriškai neįmanoma, kad šiuose pokalbiuose galėtų būti tariamasi apie projektinės dokumentacijos ruošimą.

7.2. Prokurorė visiškai neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad VĮ „A.“, kuriai buvo pavesta parengti projektinę dokumentaciją Kelių ruožams, tokios teisės pagal savo įstatus neturėjo, atitinkamai projektuotojas galėjo konsultuotis su bet kokiais subjektais, turinčiais didelę projektavimo patirtį. V. G. parodymai teisiamajame posėdyje besąlygiškai patvirtino, kad nei V. G., nei E. V., nei joks kitas AB „P.“ dirbęs asmuo nerengė projektinės dokumentacijos. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. G. davė darbuotojams nurodymus parengti projektinę dokumentaciją Kelio ruožams, kurioje būtų įrašytos tik AB „P.“ palankios sąlygos.

7.3. Tiek AB „P.“, tiek kitose kelių remonto įmonėse yra susiformavusi praktika, pagal kurią darbuotojai visuomet atlieka kelių, kuriuos šios įmonės yra įrengę ir kurie juos domina ir dėl kurių remonto ketinama dalyvauti konkursuose, arba tuos kelius, kuriuose buvo anksčiau atlikti remonto darbai, apžiūras ir jų defektavimus. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog A-2 kelio ruožas 91,4–97,95 km buvo planuojamas remontuoti dar 2011 metais, ruožas 52,35–56,08 km – 2012 metais, o ruožas 42,32–44,93 km – 2013 metais. Ši įprasta ir normali praktika, kuri taikoma ir visose kitose įmonėse ruošiantis dalyvavimui konkursuose, paneigia prokurorės išvedžiojimus apie tai, kad įmonė jau 2016 m. vasario mėn. ruošėsi viešiesiems pirkimams. Ketinant dalyvauti konkurse, konkurso dalyviams nėra uždrausta bendrauti, susitikti, atlikti skaičiavimus ir t. t. Tai yra įprasti pasiruošimo dalyvavimui viešajame konkurse veiksmai, kuriuos prokurorė visomis išgalėmis siekia kriminalizuoti.

7.4. Prokurorė nevertino reikšmingų aplinkybių, kad Direkcija kaip ir ankstesniais, taip ir 2016 m. organizavo viešuosius pirkimus dėl remonto darbų atlikimo. Prokurorė taip pat nepasisakė dėl Direkcijos patvirtintų Automobilių kelių remonto planavimo normatyvų, kuriuose buvo aiškiai nurodytas kelių remontų ir priežiūros periodiškumas bei remonto būdai. Būtent šiuose normatyvuose remonto būdas – šlamo dangos įrengimas, nurodomas kaip vienas iš pagrindinių kelių paprastojo remonto būdų. Tai patvirtina ir pačios Direkcijos 2018 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. (4.25)2-4342.

7.5. Prokurorės argumentus apie tai, kad remonto būdo – šlamo dangos įrengimas, parinkimas buvo išskirtinė sąlyga AB „P.“, paneigia tai, jog 2016 m. kovo 8 d. kitas tiekėjas laimėjo konkursą dėl kelio Šiauliai–Palanga trijų ruožų rekonstravimo, kurio pirkimo sąlygose buvo būtent šlamo dangos įrengimas. 2015 m. konkursą dėl A9 Panevėžys–Šiauliai kelio remonto, kuriame taip pat buvo pasirinktas šlamo dangos įrengimo remonto būdas, laimėjo taip pat ne AB „P.“. 2016 m. konkursą dėl kelio Telšiai–Seda paprastojo remonto atlikimo įrengiant šlamo dangą laimėjo AB „E.“, kuri neturėjo kaltinime minimo šlamo dangos kontrolės sistemos sertifikato. Tai tik dar kartą patvirtina, kad tokio sertifikato turėjimas ar neturėjimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos konkurso, pagal kurio sąlygos numatytas šlamo dangos įrengimas, laimėjimui.

7.6. Apeliaciniu skundu prokurorė patvirtino, kad kaltinimas grindžiamas SAM sluoksnio įrengimu. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kelio ruožų pirkimo dokumentuose SAM sluoksnis net nebuvo pirkimo dalyku ir net nebuvo minimas. Kadangi prokurorė kaltinimą grindžia tuo, jog SAM sluoksnio įrengimo įtvirtinimas projektinėje dokumentacijoje neva buvo išskirtinai palanki sąlyga tik AB „P.“, nurodytina, kad Lietuvoje 2016 metais SAM sluoksnio įrengimui vidinės gamybos sertifikatus turėjo daugiau kaip 12 įmonių. Akivaizdu, kad tokia sąlyga niekaip negalėjo nei atskirai, nei visumoje būti išimtinai palanki AB „P.“. Nurodytina ir tai, kad techninėje specifikacijoje buvo nurodomi tik reikalavimai medžiagoms, o ne pačiam SAMI sluoksniui. Priešingai būtų nurodoma, jeigu reikėtų įrengti SAM sluoksnį (kuris nebuvo numatytas pirkimo dokumentacijoje), kadangi SAM sluoksnis turi būti vertinamas kaip statybos produktas ir jo atitiktis vertinama pagal schemą 2+ ir rangovas turi turėti atitinkamą sertifikatą. Tuo tarpu pirkimo objektas – SAMI sluoksnis, nėra reglamentuojamas kaip statybos produktas ir jam nėra nurodytos atitikties vertinimo schemos, reikalavimai nustatyti tik medžiagoms, todėl nėra jokio reikalavimo rangovui turėti sertifikatą. Vien šios aplinkybės patvirtina, kad techninėje specifikacijoje įtvirtinta sąlyga dėl SAMI sluoksnio įrengimo nėra ir negali būti laikoma išskirtine ir/ar palankia vienam tiekėjui.

7.7. Prokurorė teisiškai nepagrindė savo teiginių apie tai, kad šiuo atveju privalėjo būti atliekamas kelio dangos matavimas pagal IRI. Tai, kad ir ši sąlyga nebuvo niekuo išskirtinė, patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismui pateiktose visų kitų paprastojo remonto pirkimų, kurie vyko 2013–2016 metų laikotarpyje, techninėse specifikacijose taip pat yra įtvirtinta sąlyga, kad dangos lygumas nustatomas būtent naudojant 3 m. liniuotę.

7.8. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad egzistavo neteisėti susitarimai su AB „E.“ direktoriumi Rytų regionui A. Š. bei UAB „Š.“ technikos direktoriumi V. A. ir šios įmonės gamybinio techninio skyriaus vadovu A. J. dėl fiktyvaus AB „E.“ ir UAB „Š.“ konkuravimo. Tai patvirtina ir V. G., V. A. ir A. Š. parodymai. AB „E.“ inkriminuojamu laikotarpiu buvo AB „P.“ subrangovu dėl Žemaitkiemio sankryžos darbų, taip pat jungtinės veiklos sutarties pagrindu dirbo kituose objektuose, dalyvavo net 7 atskiruose konkursuose. Akivaizdu, kad tarp šalių vyko gausus bendravimas įvairiausiais klausimais. Prokurorė, nepaisydama to, kad kai vyko E. V. ir A. Z. pokalbis apie laimėtus du kelio ruožus, jau buvo paskelbti šio konkurso laimėtojai, toliau klaidingai teigia, kad šie pokalbiai neva parodo akivaizdų išankstinį susitarimą dėl viešųjų pirkimų laimėjimo.

7.9. Prokurorė taip pat nurodo, kad magistralei tokia kelio danga yra netinkama, dėl to atsirado provėžos. Primintina, jog pirkimo objektas buvo paprastojo remonto darbai, kurie neviršija 4 cm viršutinio konstrukcijos storio. Tokių darbų tikslas – pagerinti paviršiaus savybes pašalinant avarinę dangos būklę, sustabdyti dangos irimą. Atliekant paprastojo remonto darbus neįmanoma panaikinti provėžų atsiradimo priežasčių ir pačių provėžų. Siekiant užtikrinti, kad neatsirastų provėžos, paprastojo remonto nepakanka, tam privaloma atlikti kapitalinį remontą ir atlikti asfalto apatinio sluoksnio remontą. Būtent apatinis sluoksnis yra atsakingas už provėžų (ne)susidarymą.

7.10. Direkcija nepatyrė ir negalėjo patirti jokios žalos. Priešingai, ji gavo naudos, kadangi paprastojo remonto darbus nupirko net 6 proc. pigiau, nei buvo suplanuota.

8. Išteisintojo A. K. gynėja advokatė V. G.-Olišauskienė atsiliepime į prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus prašo juos atmesti, ginčijamą nuosprendį palikti nepakeistą, priteisti išteisintojo patirtas išlaidas advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. Visiškai nepagrįstai kaltinime ir apeliaciniame skunde remiamasi nenumatyto techniniuose projektiniuose dokumentuose atliktų remonto darbų kokybės IRI matavimo rezultatais, nes projektiniuose kelio remonto dokumentuose aiškiai ir kategoriškai numatyta, kad visuose trijuose remontuojamo kelio ruožuose, statybos techniniam prižiūrėtojui kontroliuojant atliekamų kelio remonto darbų kokybę, turėjo būti atliekami ne IRI matavimai, o matavimai su 3 metrų liniuote, nes buvo atliekamas paprastasis, o ne kapitalinis kelio remontas ar kelio rekonstrukcija. Apie šių kontrolinių matavimų atlikimą teisme detaliai aiškino A. K., tai patvirtino ir liudytojais apklausti, asmeniškai dalyvavę atliekant kelio remonto darbus: AB „P.“ darbų vadovas K. S., V. J., kiti byloje apklausti liudytojai ir patys išteisintieji. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atliekant aktualių Kelio ruožų remonto darbus, šiose objektuose dalis bandymų ir matavimų buvo atlikta kartu su rangovu.

8.2. A. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2016 m. lapkričio 17 d. privalomai dalyvaudamas rangovo atliktų statybos darbų priėmimo procedūroje, būdamas atsakingu, nesiėmė priemonių, kad Komisijos nariai tinkamai atliktų savo pareigas. Direkcijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtintame Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 13 ir 14 punktuose imperatyviai nurodoma, kad darbų priėmimo komisijai visą su projekto įgyvendinimu susijusią statybinę techninę bei statybos darbų vykdymo ir kitą dokumentaciją perduoda rangovas, o ne statybos techninis prižiūrėtojas, kaip tai yra teigiama apeliaciniame skunde. Už perduodamų dokumentų teisingumą ir už tai, ar yra pateikti visi reikiami dokumentai, atsako ne statybos techninis prižiūrėtojas, o rangovas. Už perduotos dokumentacijos saugojimą atsako juos perėmęs valstybinės reikšmės kelią prižiūrinčios valstybės įmonės atstovas, t. y. Direkcija. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu papildomai į bylą pateikti dokumentai patvirtino, kad aktualiuose objektuose nemaža dalis bandymų ir matavimų buvo atlikta būtent kartu su rangovu.

8.3. Vadovaujantis minėtu Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamentu, komisija patikrino visą gautą dokumentaciją ir jos perdavimo saugojimui metu ji buvo, taip pat ir matavimų 3 m liniuote žiniaraščiai. Kas konkrečiai, kokia apimtimi ir dėl kokių priežasčių dokumentai nebuvo perduoti byloje išvadas teikusiems specialistams, nėra žinoma.

8.4. Iš kaltinamojo akto, kuriuo privalo būti preciziškai tiksliai konstatuojami/apibūdinami kiekvieno konkretaus kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens veiksmai, tikslus kaltų veiksmų turinys, jų apimtis, pobūdis ir pasekmės, taip ir liko neaišku, kas konkrečiai (atskirai valstybė, Direkcija, ar valstybė ir Direkcija bendrai) šioje byloje patyrė didelę turtinę/neturtinę žalas ir galėjo/turėjo teisinį pagrindą būti ieškovais, t. y. pareikšti byloje civilinį ieškinį.

8.5. Aritmetiškai skaičiuojant, bendra atliktų A2 kelio paprastojo remonto darbų vertė, pagal byloje esančius duomenis, yra 1 436 952,22 Eur, o A. K. inkriminuota padaryta žala – 19 329 Eur, t. y. šis žalos dydis sudaro vos 1,3 procentus nuo darbų vertės. A. K. kaltė dėl didelės neturtinės žalos padarymo buvo įrodinėjama tik abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir/ar Direkcijos patirtą didelę neturtinę žalą, autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą. Nustatant, ar šiuo atveju yra pagrindo teigti, kad A. K. inkriminuotais kaltais veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala, be jau paminėtų argumentų, būtina įvertinti specialistų išvadoje aptartus motyvus.

8.6. Apeliaciniuose skunduose nurodomos žalos susidarymo faktinės aplinkybės, specialistų išvadoje paskaičiuotas žalos dydis yra tvirtinami neteisingai aiškinant ir taikant Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklių 170 punkto nuostatas. A. K., turėdamas statybų techninio prižiūrėtojo kvalifikaciją ir ilgametę šio darbo, išskaitų skaičiavimo patirtį, savarankiškai atliko paskaičiavimus ir nustatė, kad specialistų išskaitų paskaičiavimai nėra visiškai teisingi ir tikslūs. Galiojanti išskaitų skaičiavimo tvarka tokio išskaitų skaičiavimo būdo iš viso nenumato, jį specialistai tiesiog sugalvojo ir pritaikė duotuoju atveju. Šią aplinkybę apklausos teismo posėdyje metu patvirtino ir patys specialistai. Iš jų skaičiavimų matyti, kad kelio dangos taisymo kaštai paskaičiuoti darant prielaidas, kad šių parengiamųjų darbų sąnaudos sudarys apie 50 procentų vertės nuo šlamo dangos įrengimo sąnaudų. Specialistai teisme pripažino, kad jų pasirinktas sąnaudų dydis nėra pagrįstas tai reguliuojančiais norminiais aktais, kad šie dydžiai tiesiog buvo sugalvoti ir panaudoti pačių specialistų iniciatyva. Tai leidžia tvirtinti, kad specialistų skaičiavimai nėra pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis ar rangos darbų sutarties sąlygomis, o inkriminuojama žala, jos dydis yra paskaičiuoti neteisingai ir nepagrįstai.

8.7. Specialistų išvada prieštarauja ir žalos turinio teisiniam reglamentavimui, deliktinės civilinės atsakomybės sampratai, visiškai nekoreliuoja su formuojama kasacinio teismo praktika dėl padarytos žalos fakto nustatymo/įrodymo, jos dydžio paskaičiavimo pagrįstumo. Civilinis ieškovas nepateikė jokių savo buhalterinės apskaitos ar kitų apskaitos dokumentų, pvz. kas ketvirtį, kasmet privalomai rengiamą ir tvirtinamą pelno-nuostolių ataskaitą, kuriuose būtų užfiksuota ir apskaityta Direkcijos prašoma priteisti 19 329,16 Eur žala ir nurodytos jos atsiradimo faktinės aplinkybės, arba rašytinė pretenzija dėl nuostolių, susijusių su galimais defektais, atlyginimo. Šie motyvai leidžia teigti, kad civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl A. K. veiksmų Direkcija patyrė prašomą priteisti didelę turtinę žalą.

8.8. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys nepatvirtino, kad būtent dėl A. K. inkriminuotų veiksmų buvo padaryta kaltinime konstatuota didelė žala. Taip pat svarbu nustatyti, kokią įtaką padariniams, t. y. inkriminuotai žalai atsirasti turėjo jo veika lyginant su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių (žalos) kilimo. Kaip nurodė liudytojai ir specialistai, toks kelio remonto būdas buvo pasirinktas ne dėl to, kad jis atitiko keliamus techninius reikalavimus, o todėl, kad trūkstant lėšų remonto darbams, buvo pasirinktas pigiausias kelio remonto būdas. Tai didžiąja dalimi ir lėmė netinkamą kelio remontą, atsiradusius nelygumus, tuo pačiu ir inkriminuojamos žalos atsiradimą, o ne A. K. inkriminuotų matavimų neatlikimas ir pan. Visiškai nebuvo ir nėra analizuojama ir įvertinta tai, kad po atliktų kelio remonto darbų šis A2 Vilnius–Panevėžys kelias, vyravusių vasaros didelių karščių laikotarpiu, apie penkis mėnesius buvo intensyviai eksploatuojamas, dėl ko naujai įrengta kelio danga nuo karščio suminkštėjo ir suskystėjusi bituminė emulsija „išplaukė“, t. y. susidarė kelio provėžos, bituminės emulsijos dėmės ir t.t. Tad teigiant, kad tik dėl A. K. netinkamo pareigų atlikimo, jo kaltės buvo padaryta19 329,16 Eur žala, prieštaraujama minėtiems kaltinimo teiginiams, kad kelio ruožų projektiniai dokumentai dėl paminėtų asmenų kaltės/veiksmų buvo parengti nesilaikant nustatytos tvarkos, neteisėtai, netinkamai ir pan. Dėl nurodyto, gynybos įsitikinimu, bylos duomenimis nebuvo nustatytas būtinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp A. K. veikos ir padarinių, dėl kurių atsiradimo jis yra kaltinamas.

8.9. Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad techninis prižiūrėtojas neužtikrino, jog laiku būtų atlikti matavimai ar bandymai. Būtina pažymėti, kad A. K. pareiga buvo įvertinti, ar naudojamų kelio remontui medžiagų ir atliekamų darbų kokybė atitinka reikalavimus, keliamus norminiuose bei projektiniuose dokumentuose. Šiuos darbus jis atliko pristatydamas kontrolinius ėminius į AB „Pr.“ laboratoriją, teikdamas užsakymus medžiagų ištyrimui bei kontrolinių matavimų atlikimui, kartu su rangovų atstovais atlikdamas matavimus vietoje bei vertindamas kontrolinių ir savikontrolės tyrimų ir bandymų rezultatus. Laboratorijai nepavykus atlikti tyrimo, su užsakovo sutikimu, tirtos šlamo mišinio sudėtys ir rišiklio kiekis buvo nustatinėjamas kitais būdais, pasinaudojant rangovų vidinės kontrolės ir kitais duomenimis.

8.10. Liudytojai, tiesiogiai dalyvavę kelio remonto darbų atlikime, ėminių ėmime, matavimuose, patvirtino, kad A. K., vykdydamas techninę priežiūrą, nuolat lankydavosi objekte, vykdė reikiamus matavimus, ėminių ėmimą, ne kartą dėl atliktų darbų reiškė pastabas, buvo ne kartą reikalaujama perdaryti nekokybiškai, nesilaikant nustatytų reikalavimų atliktus remonto darbus. t. y. nuolat vyko kasdienis statybos darbų kontrolės procesas pagal įprastą ir nieko neišsiskiriančią praktiką. Svarbu paminėti, kad atliekamą nuolatinę objekto kontrolę bei atliktų darbų apmatavimus patvirtina statybos darbų eigoje A. K. inicijuoti ir, sutinkant rangovui bei pritariant užsakovui, atlikti darbų pakeitimai.

9. Atsiliepime į prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus išteisintasis V. M. prašo juos atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Nesutinka su prokurorės teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, kadangi tokia išvada yra daroma ne remiantis bylos įrodymų visumos vertinimu, o prielaidomis. Prokurorė pateikia savo įrodymų vertinimą, kuris nėra privalomas bylą nagrinėjančiam teismui bei nepaneigia išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

9.2. Šioje byloje jo veiksmuose nebuvo įrodyti inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai. Jų nepagrindžia ir apeliaciniame skunde prokurorės dėstomos prielaidos. Pirmos instancijos teismas nuosprendį priėmė įvertinęs visų kaltinamųjų parodymus, rašytinius įrodymus, kriminalinės žvalgybos duomenis ir atlikęs išsamią byloje esančių duomenų analizę. Būtent kaltinimui tenka pareiga surinkti ir pateikti patikimus, objektyvius, teisėtais būdais gautus duomenis bei įrodyti visus inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementus. Nustatant BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kvalifikuoto piktnaudžiavimo, padaromo tiesiogine tyčia, sudėtį, tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos siekimas visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas.

9.3. Civilinis ieškovas, pateikdamas deklaratyvius teiginius, plačiau nepasisakė ir nepateikė jokių argumentų, dėl ko nuosprendyje buvo netinkamai aiškinta ir taikyta BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis, kokie įrodymai buvo nevertinti. Civilinio ieškovo teiginiai dėl jo kaltės yra formalūs, abstraktūs, samprotaujamojo pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais, kaip numato BPK 20 straipsnio nuostatos. Tokie bendro pobūdžio teiginiai niekaip nepagrindžia to, kad teismas neva netinkamai aiškino ir taikė inkriminuotų nusikaltimų sudėtis. Šiuo atveju teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra įrodyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl civilinis ieškinys atmetamas. Jis buvo išteisintas dėl to, kad nepadarė inkriminuotos veikos, turinčios BK 228 straipsnio 2 dalies požymių, o tai yra pagrindas civilinį ieškinį atmesti, o ne palikti nenagrinėtą.

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintieji ir jų gynėjai prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus prašė atmesti, o prokurorė ir civilinis ieškovas jų apeliacinius skundus prašė tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės D. Markauskienės apeliacinis skundas atmetamas. Civilinės ieškovės AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovo advokato M. Bliuvo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, ir pagrįstai nustatė, jog išteisintųjų veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėties požymių visumos. Prokurorės ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinių skundų argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išteisinamųjų nuosprendžio išvadų nepaneigia. Vis tik ginčijamu nuosprendžiu buvo netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Išteisinamąjį nuosprendį priėmus BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o ne atmetamas. Šią klaidą ištaisys apeliacinės instancijos teismas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

12. Apeliaciniame skunde nesutikimą su ginčijamu nuosprendžiu prokurorė grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, padarė klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų, patikrino pateiktų duomenų gavimo teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje bei susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Ginčijamas nuosprendis bei jame padarytos išteisinančios išvados yra paremtos išsamia baudžiamosios bylos medžiagos analize, tinkamai vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija šias savo išvadas grindžia toliau pateikiama ginčijamo nuosprendžio, prokurorės apeliacinio skundo argumentų ir bylos medžiagos analize.

Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos AB „P.” (BK 228 straipsnio 2 dalis)

13. BK 228 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Ši veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–441/2012, Nr. 2K-354-511/2015, Nr. 2K-35-697/2016 ir kt.). Nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnyje, subjektas specialusis – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, o šio nusikaltimo bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir asmenys, neturintys specialiojo subjekto požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2019, Nr. 2K-120-689/2020, Nr. 2K-241-942/2022).

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. M., K. E. ir S. K. atitinka BK 228 straipsnio subjekto požymius, ginčo dėl to byloje nėra. Savo ruožtu V. G. ir E. V. neturi šios nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymių, jie nėra nei valstybės tarnautojai, nei jiems prilyginti asmenys, tačiau jie buvo kaltinami veikę kaip bendrininkai, tai yra sukurstę ir padėję valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims (VĮ „A.” darbuotojams) piktnaudžiauti tarnyba. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje kurstytojas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį yra suprantamas kaip nusikalstamos veikos iniciatorius, kuris sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs: įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan. Jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-689/2020, Nr. 2K-292-303/2020). Sprendžiant dėl asmens pripažinimo piktnaudžiavimo kurstytoju, be visų objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių turi būti konstatuota, kad kurstytojas siekė palenkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį būtent piktnaudžiauti tarnybine padėtimi arba viršyti įgaliojimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, Nr. 2K-250-788/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-28-489/2019, Nr. 2K-127-489/2020, Nr. 2K-16-489/2021).

15. Išteisintieji buvo kaltinami padarę BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką šio procesinio sprendimo 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis. Visų pirma, V. G. ir E. V. kaltinti tuo, kad būdami AB „P.” darbuotojais sukurstė valstybės tarnautojams prilygintus VĮ „A.” darbuotojus K. E., V. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – suteikti jiems informaciją apie planuojamus remontuoti kelio ruožus, kuri reikalinga paruošti viešųjų pirkimų projektinei dokumentacijai. Savo ruožtu K. E. ir V. M., suteikę tokią informaciją, sudarė sąlygas bei leido AB „P.” darbuotojams šią dokumentaciją parengti, o K. E., S. K. ir V. K. vėliau šią dokumentaciją pasirašė kaip parengtą VĮ „A.” vardu.

16. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esanti medžiaga nepatvirtina aplinkybių dėl E. V. ir V. G. veiksmų sukurstant V. M. ir K. E. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad byloje buvo teisingai nustatyta faktinė aplinkybė, jog tarp VĮ „A.“ vadovo V. M., jo pavaduotojo K. E., AB „P.“ vieno iš vadovų V. G. ir jo pavaduotojo E. V. buvo susiklostę betarpiški, neformalūs santykiai, pasireiškę neformaliu draugišku bendravimu darbiniais klausimais. Išteisintieji K. E., V. M., E. V. proceso metu teigė artimų tarpusavio ryšių nepalaikę, tačiau žinantys vieni kitus jau ilgą laiką, susitikdavo bendruose renginiuose ar darbuose. Neformalų bendravimą patvirtina ir byloje esančių jų tarpusavio telefoninių pokalbių turinys, iš kurio matyti, kad asmenys vienas į kitą kreipiasi vardu, naudoja įvardį „tu“, pasakoja asmeninio gyvenimo detales, bendrauja laisva forma, draugiškai. Byloje yra ir nuotraukos, rastos apžiūrint AB „P.“ darbuotojos V. P. standžiojo disko duomenis, kuriose užfiksuotos šventinio pobūvio, kuriame dalyvavo V. M., V. G., o taip pat ir AB „P.“ direktorius V. P. bei AB „E.“ generalinis direktorius S. K., šių asmenų tarpusavio neformalaus bendravimo akimirkos (t. 11, b. l. 89–103). Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad jau vien toks bendravimas sudaro prielaidas korupcinėms apraiškoms ir abejonėms skaidrumu oficialiuose sutartiniuose santykiuose. Visgi tokių prielaidų nepakanka apkaltinančioms išvadoms pagrįsti, nes byloje esančių įrodymų visetas nepatvirtina, jog artimas, neformalus bendravimas leido, sudarė sąlygas V. G. ir E. V. sukurstyti V. M. ir K. E. piktnaudžiauti tarnyba.

17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei padarė teisingas išvadas ir dėl byloje fiksuotų kriminalinės žvalgybos metu darytų V. G., V. M., E. V. ir K. E. tarpusavio pokalbių telefonu turinio ir įrodomosios reikšmės. Prieš pateikdama jų analizę teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nemažos apimties cituos tik dalį byloje fiksuotų pokalbių telefonu, visgi darydama išvadas įvertino visų jų turinį, tiek kiekvieno atskirai, tiek ir visumoje. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pirmasis pokalbis tarp V. G. ir K. E. fiksuotas 2016 m. kovo 30 d. Tuo metu ryte V. G. skambino K. E. ir sakė: „Davai aš tau sąmatas, dabar nori skelbti konkursą šlamų, ir rezultato neturiu”, V. G. atsakė: „Gerai, aš tau pristatysiu. Jeigu ne šiandien, tai rytoj, gerai?”, K. E.: „Gerai, ačiū“, V. G.: „Kiek tu man laiko duo.. rytoj rytoj būtinai pristatau“. Tą pačią dieną V. G. skambino ir V. M., tarėsi dėl susitikimo rytojaus dieną, prašė atvežti „popieriukus”, į ką V. G. atsakė teigiamai, taip pat paminėjo: „Ir K. prašė jau tuos popieriukus, nu. Gerai“ (t. 24, b. l. 71–72). Teisėjų kolegija sutinka su prokurore, kad šių pokalbių turinys iš tiesų leidžia spręsti, jog asmenims buvo žinoma pokalbio tema, tai nebuvo pirmas jų kontaktas, išsamių nurodymų V. G., ką reikia atlikti, nereikėjo, o tai yra pagrindas išvadai apie paminėtų pokalbių dalyvių veikimą kartu, susitarus tarpusavyje dėl dokumentų paruošimo ir pateikimo VĮ „A.“. Visgi šie pokalbiai neatskleidžia tokį susitarimą inicijavusio asmens ar asmenų. Vien tai, kad sąmata buvo persiųsta V. G., nepatvirtina, kad būtent pastarasis kartu su E. V. sukurstė (įtikino, palenkė ar pan.) K. E. ar V. M. pateikti šiuos dokumentus ir piktnaudžiauti tarnyba. Tokios išvados nepagrindžia ir tolimesni byloje fiksuoti pokalbiai.

18. Kitą dieną, tai yra 2016 m. kovo 31 d., V. G. pokalbio su E. V. metu pastarojo teiravosi apie lentelę, kurią siejo su „A2, trimis ruožais”, priekaištavo, kad jos nepadavė, nurodė, kad vakar nuo ryto prašė padaryti. E. V. siūlėsi atvežti lentelę, tačiau V. G. nurodė, kad „žmogus nebelauks dėl to klausimo“, „nebevažiuojam į Vievį <...>, ten tas Vievis <...>, nebesuspėsiu, atsikviesiu aš tenai“. Pažymėtina, kad VĮ „A.“ buveinė yra Vievyje. Tęsdamas pokalbį apie aptariamą lentelę, V. G. E. V. nurodė, kad joje esantys raudoni skaičiais yra „jų duoti skaičiavimai“, kad „mažos vertės pamatytum, jei atkirptum 100 metrų“, ką E. V. įvertino kaip gerą mintį, tačiau V. G. nurodė, kad jau vėlu. Po šio pokalbio V. G. skambino K. E. ir nurodė, kad vėluoja su išvažiavimu, nebepasuko į Vievį, važiuoja į Vilnių, teiravosi apie K. E. „vadą“, ar jis į Vilnių išvažiavęs, taip pat nurodė, kad blogiausiu atveju rytoj specialiai lėks pas jį, į ką K. E. atsakė, kad specialiai nėra ko lėkt, kad pirmadienį bus pas dujininkus dėl Žemaitkiemio, kad vienoj gatvėje beveik yra, todėl užvažiuotų pats. Iš karto po šio pokalbio K. G. skambino E. V., nurodė, kad „jeigu imam kiek jie norėjo tam antram ruože, plote, aštuonis, tai mes tilptume į šitą, į apklausos būdu atliekamą dalyką <...>, o jeigu mes buvom nusprendę visą vienuolika su trupučiu daryt, tai tikrai ne“, prašė paruošti rytdienai visus pasiūlymus. Taip pat E. V. nurodė: „<...> antram, tai jeigu mes pamodeliuotume kažką kitą <...> mes įtiktume pagal jų norus“ (t. 24, b. l. 72–77). 2016 m. balandžio 5 d. pokalbio metu V. G. teiravosi E. V. apie magistralės kilometrus, kur yra šlamai, į ką E. V. nurodė: „Keturiadešimt antras ir buvo keturiasdešimt penktas ten su trupučiu“, „Ir buvo nuo devyniasdešimt pirmo, ten irgi buvo, devyniasdešimt trečias“, „O vieno gabalo, nelabai kur pasižiūrėt turbūt“. 2016 m. balandžio 18 d. V. G. ir K. E. kalbėjosi apie sąmatas A2 kelio ruožui, V. G. teiravosi K. E.: „K., ar tu ten tas sąmatėles peržiūrėjai A2?” (t. 24, b. l. 81–82, 85–86).

19. Paminėtų pokalbių turinys bei jų chronologija, teisėjų kolegijos vertinimu, pirma, yra pakankamas pagrindas daryti išvadas, kad E. V., V. G., V. M. ir K. E. kalbėjo būtent apie bylai aktualių A2 kelio ruožų taisymo darbų dokumentacijos ruošimą bei viešąjį pirkimą, o ne apie Krikštėnų sustojimo aikštelę, Žemaitkiemio sankryžoje vykdomus darbus ar kitus projektus (tokias versijas buvo nurodę išteisintieji V. G., K. E., E. V., apie tai plačiau dar bus pasisakyta), ir antra, jie neįrodo V. G. ir E. V. veiksmų sukurstant V. M. ir K. E. piktnaudžiauti tarnyba ir pateikti informaciją apie viešuosius pirkimus.

20. Apie A2 kelio ruožų taisymo darbų viešųjų pirkimų konkursus oficialiai buvo paskelbta 2016 m. birželio 22 d. (t. 15, b. l. 3), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie minėtos magistralės remontuotinus kelio ruožus ir konkursų remonto darbams atlikti rengimą viešai buvo žinoma daug anksčiau. D. vyriausiasis specialistas M. M. patvirtino, kad kiekvienų metų rudenį kreipdavosi į kelius administruojančias įmones, prašydami pateikti remontuotinų kelių ar jų ruožų sąrašus. Atsižvelgiant į tai buvo sudaromas ir biudžetas, skirtinas kelių remontui. Gavus finansavimą buvo prašoma išskirti prioritetinius taisytinus ruožus, vėliau sekė remontuotinų ruožų tvirtinimo ir viešųjų pirkimų dokumentacijos tvirtinimo procedūros. Prieš Naujus metus preliminarus remontuotinų kelių planas jau būdavo paruoštas, sudarytas planas viešai paskelbiamas internetiniame Direkcijos puslapyje (t. 30, b. l. 180–191). Taigi, VĮ „A.” darbuotojai apie vyksiančius viešuosius pirkimus žinojo dar 2016 m. pradžioje, kadangi patys pateikė Direkcijai remontuotinų ruožų sąrašą bei žinojo šiam remontui skirtinų lėšų dydį. Dar 2015 m. spalio 23 d. R. I., Direkcijos kelių priežiūros skyriaus patarėjas, išsiuntė prašymą kelių savininkams (valdytojams, prižiūrėtojams), prašydamas iki 2015 m. lapkričio 6 d. atsiųsti du sąrašus pagal pridedamą aprašymą, kuriame nurodoma, kad siekiant pasiruošti 2016 m. darbams prašoma pateikti kelių ruožų, kuriuose būtina šalinti provėžas, prioritetinį sąrašą ir kelių, kuriuose galima atlikti paprastąjį asfalto dangų remontą, sąrašą (t. 17, b. l. 50–51). Be to, sudarytas planuojamų remontuoti kelių ar jų ruožų sąrašas buvo skelbiamas viešai, internetinėje Direkcijos svetainėje, todėl spręstina, jog šią informaciją dar 2016 m. pradžioje žinojo ir AB „P.” darbuotojai, nes viešųjų pirkimų stebėjimas ir rengimasis jiems yra neatsiejama šios įmonės darbo dalis. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog viešos ir prieinamos informacijos apie remontuotinus magistralės A2 ruožus ir vyksiančius viešuosius pirkimus pateikimas AB „P.” negali būti vertinamas kaip reikšmingas faktorius, leidžiantis spręsti apie sukurstymą piktnaudžiauti tarnyba.

21. Prokurorė inkriminuotus sukurstymo veiksmus pagrindžia bylos duomenimis, kurie patvirtina, kad AB „P.” dar iki viešųjų pirkimų paskelbimo ruošėsi šiems konkursams, gavo reikalingą medžiagą iš VĮ „A.”, rengė viešųjų pirkimų dokumentaciją. AB „P.” sąmatininkės R. K. kabinete iš tiesų buvo rasti dokumentai, o būtent 2016 m. balandžio 1 d. lokalinė sąmata, kurioje buvo prierašas prie kilometražo „nupjauti”, ir sąmata buvo perdaryta į mažesnę, tokiu būdu pritaikant ir viešųjų pirkimų būdą – mažos vertės pirkimai apklausos būdu. 2017 m. rugpjūčio 9–11 d. apžiūros protokolas ir jo priedai patvirtina prokurorės nurodomas aplinkybes (t. 10, b. l. 73). Gretinant šiuos duomenis su kriminalinės žvalgybos metu užfiksuota informacija, t. y. minėtais tarp V. G. ir E. V. 2016 m. kovo 31 d. vykusiais pokalbiais, matyti, kad buvo aptarinėjama būtent ši lokalinė sąmata. Nurodytą išvadą pagrindžia tai, kad yra fiksuota, kaip fone E. V. pasakė: „R. (K.), duok lentelę tą”, V. G. nurodė, jog apkirpus kilometražą pamatytų „mažos vertės” pirkimo galimybę. Tos pačios dienos kito skambučio metu E. V. nurodė: „Mes pasižiūrėjom, jeigu ne pagal S. tuos visus eee...parametrus, imam kiek jie norėjo tam antram ruože, plote, aštuonis, tai mes tilptume į šitą į...apklausos būdu atliekamą dalyką”. Lokalinės sąmatos lape matomas užbrauktas prierašas 8 m. Taip pat kalbėdamas E. V. nurodė: „Mes galim taip padaryt. Mes įtiktume pagal jų norus ir mes tada..” (t. 24, b. l. 72–78). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. K. nurodė, kad šios sąmatos, tai namų darbai, pasiruošimas kito sezono darbams, skaičiuodavo, kokios turi būti kainos kitą sezoną, kai bus paskelbtas konkursas, kad būtų lengviau orientuotis, suskaičiuoti, informaciją šioms sąmatoms paruošti jai pateikdavo E. V. (t. 30, b. l. 149–154). Įvertinus paminėtų įrodymų visumą, kad 2016 m. kovo 30 d. K. E. skambino E. V. ir nurodė persiųsiantis sąmatas, R. K. teigė informaciją sąmatų parengimui gavusi iš E. V., o 2016 m. kovo 31 d. pokalbyje E. V. nurodė, kad keičiant sąmatos sumas, kilometražą, kelio ilgius, „įtiktų jų norams”, darytina išvada, jog AB „P.” galėjo parengti lokalines sąmatas ir kitą projektinę dokumentaciją VĮ „A.” pateiktos informacijos pagrindu, tačiau tai darė ne patys inicijavę, įtikinę ją pateikti, o derindamiesi prie jų susitarimo pagrindu pateiktos informacijos.

22. Kiti išteisintųjų pokalbiai taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad V. G. ir E. V. inicijavo ir siekė palenkti V. M. ir K. E. suteikti jiems informaciją, būtiną viešųjų pirkimų dokumentacijai parengti, ar leisti tokią dokumentaciją parengti ir perduoti ją Direkcijai nurodant, jog dokumentacija yra parengta VĮ „A.” darbuotojų. Teisėjų kolegija sutinka, kad iš byloje fiksuotų E. V., V. G. tarpusavio pokalbių telefonu, taip pat pokalbių su K. E., S. K. (t. 24, b. l. 13–34) matyti AB „P.“ darbuotojų interesas pateikti projektinę dokumentaciją VĮ „A.“ darbuotojams, kurie ją savo ruožtu pateiktų Direkcijai, nes E. V. aktyviai prašo leisti atvažiuoti ir „pažiūrėti“ dokumentus, bando sustabdyti jų perdavimą Direkcijai. Vėliau, po dokumentų pateikimo buvo aptariamos AB „P.” pateiktoje dokumentacijoje (sąmatoje) padarytos klaidos, kurias Direkcija liepė pataisyti. E. V. nurodo, kad atvažiuos pasižiūrėti, ką reikia pataisyti. Tačiau šie pokalbiai turi būti vertinami kartu su kitais, šio procesinio sprendimo 17 punkte minėtais pokalbiais, kuriuose yra fiksuotas ne mažesnis ir pačių VĮ „A.“ atstovų suinteresuotumas bei aktyvus veikimas, kad AB „P.“ darbuotojai paruoštų ir pateiktų projektinę dokumentaciją, kurią turėjo ruošti VĮ „A.“.

23. Teismo posėdžio metu komentuodami pirmiau nurodytus pokalbius K. E. ir E. V. nurodė, jog jie nesusiję su bylai aktualiais kelio ruožais, buvo bendraujama apie defektinių aktų pasirašymą, dalis pokalbių susiję su darbais Žemaitkiemio sankryžoje. Komentuodami pokalbius dėl dokumentų vežimo nurodė, kad norėjo peržiūrėti VĮ „A.” paruoštą kelio A2 remonto projektinę dokumentaciją, pateikti savo pasiūlymus, rekomendacijas, galvojo, kad jie patys pateiks (t. 33, b. l. 4–15). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme V. G. nurodė, kad A2 kelio ruože turėję vykti viešieji pirkimai niekuo neišsiskyrė nuo kitų kelių, kuriuose tais metais turėjo būti vykdomi remonto darbai ir skelbiami viešieji pirkimai jiems atlikti. AB „P.” 2016 m. turėjo ne vieną projektą ir dalyvavo ne vienuose pirkimuose, rengė jiems dokumentus, todėl šie A2 kelio ruožai niekuo neišsiskyrė. Dėl didelio darbų kiekio intensyviai turėjo komunikuoti tiek su K. E., tiek su V. M.. Bendravimą su S. K. ir K. E. aiškino nurodydamas, kad tuo metu pavedė E. V. išsiaiškinti, ar VĮ „A.” tinkamai parengė dokumentaciją A2 kelio remontui, ar tinkamai įvertino nebūdingus dangai defektus ir jų šalinimo būdus, kadangi būtent AB „P.” ir V. G. projektavo šio kelio remonto darbus 2002 m. ir 2003 m. (t. 35, b. l. 70–101). E. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė su K. E. ir S. K. bendravęs E. G. pavedimu, taip pat ir dėl kitų konkursų, dokumentacijos buvo nuvykęs į VĮ „Automagistralę”, kad sužinoti, ar tikrai yra parengtas A2 kelio ruožų remonto projektas, kas yra šio projekto rengėjas (t. 35, b. l. 174–185). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. K. nurodė, kad telefonu konsultavosi su AB „P.“ darbuotuoju E. V. dėl SAMI sluoksnio, technologijų. E. V. važiuodavo į VĮ „A.“, tuo pačiu susitikdavo pasikonsultuoti, pateikdavo medžiagą dėl SAMI sluoksnio, nes jie patys nebuvo su tuo susidūrę, nežinojo SAMI sluoksnio įrengimo kainos, todėl E. V. atvežė SAMI sluoksnio įrengimo kainos duomenis (t. 36, b. l. 19–25).

24. Taigi, išteisintieji AB „P.” darbuotojai iš dalies patvirtino tai, jog buvo paruošę rekomendacijas dėl A2 kelio ruožų tvarkymo, taip pat teikė konsultacijas dėl kelio remonto technologijos, todėl aptartų įrodymų visumos pagrindu neabejotina, kad prie projektinės dokumentacijos viešajam konkursui A2 kelio remonto darbams rengimo ir Direkcijai pateikto jos galutinio rezultato parengimo prisidėjo ir AB „P.” darbuotojai. Šią išvadą patvirtina ir S. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Jis nurodė, kad aiškinamąjį raštą ir lentelę ruošė jis, o E. V. ruošė konsultacijas, gal vieną kartą jis (E. V.) vežė jam ir dokumentaciją, po to visi dokumentai buvo pristatyti į Direkciją (t. 36, b. l. 19–25). Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir kiti prokurorės skunde nurodomi byloje esantys įrodymai (failai, rasti iš V. G. kratos metu paimtoje atmintinėje, iš dalies V. G. darbo kalendorius). Vis tik šie duomenys nėra pakankami išvadai, jog E. V. ir V. G. inicijavo ir sukurstė piktnaudžiauti tarnyba K. E. ir V. M., kaip ir S. K. bei V. K., nes byloje yra nustatytas tiek VĮ „A.“, tiek ir AB „P.“ darbuotojų abipusis suinteresuotumas ir iniciatyvus, aktyvus veikimas dėl to, kad AB „P.“ paruoštų ir pateiktų VĮ „A.“ bylai aktualių A2 kelio ruožų projektinę dokumentaciją.

25. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad net nenustačius duomenų dėl V. G. ir E. V. veiksmų sukurstant VĮ „A.“ darbuotojus piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, byloje surinkti įrodymai patvirtina V. G. ir E. V. veiksmus neteisėtai rengiant VĮ „A.“ darbuotojų vardu projektinę dokumentaciją AB „P.“ naudai ir interesais, kurie kvalifikuotini kaip padėjimas valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Pasak prokurorės, teismas neaptarė tokių V. G. ir E. V. veiksmų padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi kontekste. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Baudžiamasi įstatymas pateikia baigtinį padėjimo daryti nusikalstamą veiką būdų sąrašą. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, Nr. 2K-53-222/2017, Nr. 2K-345-511/2018, Nr. 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, Nr. 2K-403-648/2016, Nr. 2K-345-511/2018). Taigi, padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, Nr. 2K-144-693/2019).

26. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje surinktais duomenimis yra pagrindas išvadai, kad potencialaus tiekėjo AB „P.“ darbuotojai V. G. ir E. V. savo veiksmais, pasitelkę AB „P.“ darbuotojus, parengė projektinę dokumentaciją viešiesiems pirkimams, kuriuose ketino dalyvauti ir vėliau dvejuose iš jų dalyvavo, VĮ „A.” darbuotojai K. E., V. K. ir S. K. šią dokumentaciją savo vardu pasirašė, o pastarasis ją pateikė Direkcijai tolimesniam planuojamų vykdyti Kelio ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimui. Šie veiksmai vertintini kaip ydinga praktika, savo esme neatitinkanti viešųjų pirkimų vykdyme taikomų nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir viešųjų pirkimų tikslo, tačiau šiuo atveju sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, turi būti įvertinta ir tai, ar pačių VĮ „A.” darbuotojų veiksmai atitiko BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto piktnaudžiavo tarnyba siekiant turtinės naudos, sukėlusio įstatyme numatytus padarinius – didelę žalą, požymius, nes to nenustačius nebūtų pagrindo V. G. ir E. V. veiksmus vertinti kaip padėjimą piktnaudžiauti tarnyba.

Dėl projektinės dokumentacijos sąlygų palankumo AB „P.”

27. Pagal byloje reiškiamą kaltinimą, išteisintųjų V. M., K. E., S. K. ir V. K., padedant V. G. ir E. V., piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė tuo, kad V. G. ir E. V. pastangomis parengtoje, VĮ „A.“ darbuotojų K. E., S. K. ir V. K. vardu pasirašytoje ir Direkcijai pateiktoje projektinėje dokumentacijoje, kuri turėjo būti panaudota Direkcijos planuojamų vykdyti Kelio ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų dokumentuose, buvo nurodytos išskirtinai AB „P.“ palankios, kitų tiekėjų konkurenciją ribojančios viešųjų pirkimų konkursų sąlygos dėl šlamo dangos ir įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, kurias faktiškai galėtų atitikti tik vienas tiekėjas – AB „P.“. Be to, buvo nurodyta sąlyga, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI, kuri užtikrino lengvesnį darbų atlikimą ir pridavimą, bei AB „P.“ palankios preliminarios darbų atlikimo kainos. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai nurodytas sąlygas vertino atskirai, nesiedamas jų į bendrą visumą, lemiančią AB „P.” išskirtinumą bei pranašumą dalyvaujant Direkcijos rengiamame viešajame pirkime A2 kelio ruožams remontuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas dėl kiekvienos iš minėtų sąlygų pasisakė atskirai, tačiau galutinę išvadą dėl piktnaudžiavimo tarnyba požymių nebuvimo priėmė atsižvelgęs ir įvertinęs jų visumą, visų bylos įrodymų kontekste, todėl įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

28. Prokurorė skundo argumentus, kad būtent AB „P.” parinko jiems palankų, paprasčiausią kelio remonto būdą – šlamo dangos įrengimą, taip pat SAMI technologijos panaudojimą, grindžia AB „P.” darbuotojos R. K. parodymais, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotais pokalbiais tarp R. K., E. V., A. P. ir V. G.. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja R. K. (t. 30, b. l. 152–154) nurodė dirbusi AB „P.” inžiniere-sąmatininke. Jos darbas buvo pasiruošti konkursui, paruošti sąmatą, jei laimėtas konkursas, ruošti darbų pridavimo aktą. Ji ruošė ir darbų sąmatas aktualių trijų kelio ruožų konkursui prieš pat viešą konkurso paskelbimą, tačiau daugiau jokių funkcijų nevykdė, žiniaraščių neruošė. Darbų kainas skaičiuodavo su programa „SISTELA“, ji duoda tik rinkos kainą. Matė ir VĮ „A.“ paruoštus kelių žiniaraščius su kainomis, galimai kai ėjo į konkursą. Tai buvo konkursiniai žiniaraščiai, pagal juos skaičiavo sąmatą. Kratos metu iš jos kabineto paimtos sąmatos – tai namų darbai prieš konkursus, pasiruošimas kito sezono darbams. Skaičiuodavo, kokios turi būti kainos kitą sezoną, kai bus paskelbtas konkursas, kad būtų lengviau orientuotis, suskaičiuoti. Kuriuos ruožus skaičiuoti nurodydavo E. V.. Liudytoja R. K. taip pat patvirtino teismui perskaitytus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais ji nurodė, kad pildė darbų kiekių žiniaraščius, surašytus VĮ „A.“ vardu, iki konkurso paskelbimo, tačiau kartu paaiškino, jog žiniaraščiuose buvo nurodyta kaina, o jai reikėjo paskaičiuoti, kokia būtų darbų kaina, jeigu juos atliktų AB „P.“. Taip pat komentuodama jai pateiktus AB „P.“ rastus dokumentus, ji patvirtino ruošusi kainų palyginimo lenteles, kuriose lyginamos AB „P.“ ir VĮ „A.“ kainos (t. 3, b. l. 2–4, 6–11, 16–18). Taigi, apklausiama teisme liudytoja nenurodė, kad būtų rengusi VĮ „A.“ žiniaraščius ar įrašinėjusi į juos kokią nors papildomą informaciją, susijusią su remonto būdo įrašymu. Aptarti duomenys patvirtina, kad R. K. iš esmės atliko tik kainos paskaičiavimo pagal jai pateiktą informaciją veiksmus. Kartu liudytojos nurodytos aplinkybės atskleidžia, jog atliekamų darbų sąrašas buvo suformuotas pačios VĮ „A.“, o ne AB „P.“, kartu nurodant tiek šlamo, tiek SAMI sluoksnio įrengimo darbus (t. 3, b. l. 21–23). Šių išvadų nepaneigia ir byloje užfiksuoti ir prokurorės skunde minimi pokalbiai. 2016 m. balandžio 21 d. E. V. ir R. K. pokalbio metu jie kalbasi apie dokumentų ruošimą, parengtų sąmatų atidavimą, taip pat nurodo: „T. paruoš visus žiniaraščius, įdėjo aiškinamąjį raštą, aš savo tai dabar dar darau“, „Taip kaip buvo magistralės ten tie padaryta, tai taip ir, mes į tą patį įdedam, nes gi magi...magistralės vardu ten“ (t. 24, b. l. 28–30). Nurodytame pokalbyje nėra kalbama apie šlamo dangos kaip remonto būdo parinkimą AB „P.“ iniciatyva, netgi priešingai, dar kartą nurodoma, jog informacija buvo rengiama pagal VĮ „A.“ pateiktus dokumentus (jų pavyzdį). Išvados, kad remonto būdo parinkimas buvo AB „P.“ nustatyta sąlyga, neleidžia daryti ir prokurorės minėti pokalbiai tarp A. P. ir E. V., taip pat A. P. ir V. G.. Šių pokalbių metu nėra kalbama apie tokios sąlygos nustatymą. Prokurorės cituojamame 2016 m. balandžio 25 d. pokalbyje A. P. teiraujasi V. G.: „Čia dabar E. parvažiavęs davė, žinai, biški paruošt tokius popieriukus, tai čia nebus nieko, čia tiktai, nu, nežinau, pagal kokį šabloną daryt, žinai. Turbūt patį paprasčiausią“, „Nu dėl magistralės“, į ką V. G. atsako: „A, supratau, tai daryk tada, ką jisai davė gi“, A. P.: „Aha. Nu tai paprasčiausias čia popieriukas toks“, V. G.: „Paprasčiausias, paprasčiausias variantas, jo“ (t. 24, b. l. 86–88). 2016 m. gegužės 5 d. pokalbio metu E. V. nurodo A. P.: „Žiūrėk, gal tu prisimeni, Vilnius–Panevėžys ten kažkuriam tai kilometre mes techninę darėm ten, šlamo dangos įrengimo, kažkokio tokio“, į ką A. P. nurodo: „Darėm, gi aš tau atidaviau“, „Vienam gabalui lygtai“, po ko abu nurodė, kad neatsimena kuriam (t. 24, b. l. 31–32). 2016 m. gegužės 10 d. pokalbio metu V. G. pasiteirauja E. V.: „Dar vieną dalyką užmiršau, ee.. kur yra šlamai, ten yra techninės specifikacijos?“, į ką E. V. atsako teigiamai (t. 24, b. l. 88). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pokalbiai nėra pakankamas įrodymas ir nepatvirtina, kad šlamo dangos įrengimas kaip remonto būdas buvo parinktas AB „P.“ iniciatyva, tuo labiau, kad šias aplinkybes reikia vertinti kartu su kitais bylios duomenimis, kurie bus aptarti vėliau. Prokurorė mini ir 2016 m. birželio 29, 30 d. V. G. ir E. V. pokalbius, kuriuose jie aptaria SAMI sluoksnio pelningumą (t. 24, b. l. 108–112), visgi šie pokalbiai vyko jau po konkursų paskelbimo.

29. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų M. R., Č. M. parodymus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų vertinimą, kad šlamo danga nebuvo tinkama magistralinio kelio remontui. Be to, remonto būdo parinkimas priklausė nuo kelio valdytojos VĮ „A.” pasirinkimo, o tai patvirtina, kad šlamo dangos įrengimas buvo pasirinktas išimtinai tik dėl šio būdo palankumo AB „P.”. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kelio remonto būdas įrengiant šlamo dangą buvo nulemtas objektyvių, iš esmės nuo AB „P.” ar VĮ „A.” nepriklausančių aplinkybių.

30. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Direkcija ikiteisminio tyrimo metu pateikė informaciją, kad VĮ „A.”, vykdydama projektuotojo pareigas, projektavimo metu, atsižvelgdama į kelio būklę ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, parinko ir remonto rūšį, ir technologiją. Parenkant remonto būdą turėjo būti vadovaujamasi 2004 m. rugsėjo 10 d. Direkcijos generalinio direktorius įsakymu Nr. V-134 patvirtintų Automobilių kelių remontų planavimo normatyvų (toliau – Normatyvai) 6 skyriumi, taip pat 10 skyriumi (t. 17, b. l. 4–7). Be to, Direkcija pateikė ir laišką, kuriuo kreipėsi į kelių valdytojus, prašydama nurodyti remontuotinų magistralinių ir krašto kelių sąrašus, kuriuose 2016 m. būtina šalinti provėžas prioriteto tvarka su nuoroda, kad priklausomai nuo gautų lėšų ruožų sąrašas bus koreguojamas, bei kuriuose būtų galima atlikti paprastąjį asfalto dangų remontą, nenumatant atlikti kitų kelio elementų įrengimo arba esminio gerinimo darbų (t. 17, b. l. 50–51). Būtent į šį sąrašą buvo įtraukti byloje aptariami A2 kelio ruožai. Normatyvų 6 skyriuje nurodoma, kad, be apskaičiuoto dangos defektų laipsnio ir suminio dangos suirimo laipsnio, dangos remonto rūšis parenkama atsižvelgiant į kelio techninius parametrus, kelio konstrukciją, defektų atsiradimo priežastį, eismo sudėtį, remontų kainas. Kaip vienas iš dažniausiai naudojamų remonto būdų nurodomas ir paviršiaus apdorojimas šlamais. Normatyvų 7 skyriuje buvo numatyta ir tai, kad antrajame etape iš regioninių įmonių pateikto remontuotinų kelių sąrašo sudaromas galutinis sąrašas naudojant Direkcijos dangų valdymo sistemos programinę įrangą, o sudarant galutinį sąrašą atsižvelgiama į ekonominio pagrindimo rezultatus, esamą dangos būklę, kiekvieno regiono kelių tinklo būklę (t. 31, b. l. 53–73). Apibendrinant nurodytus duomenis daroma išvada, kad pirminiame etape kelio remonto būdą iš tiesų galėjo nurodyti VĮ „A.“, tačiau tokį pasirinkimą lėmė ne AB „P.“ įtaka, siekis gauti jai naudos, o pirmiausia Direkcijos prašymas nurodyti kelius, kurie gali būti remontuojami paprastojo remonto būdu. Vadovaujantis jau minėtu Normatyvu, paviršiaus apdorojimas šlamais iš esmės yra vienas iš paprastojo remonto būdų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Direkcijos 2015 m. spalio 23 d. persiųsto laiško duomenimis, planuojamas remonto būdas turėjo būti nurodytas dar iki 2015 m. lapkričio 6 d. Nagrinėjamu atveju pagal byloje surinktus duomenis AB „P.“ ir VĮ „A.“ darbuotojų komunikacija dėl bylai aktualių A2 kelio ruožų prasidėjo 2016 m. kovą, todėl negalima atmesti išvados, kad remonto būdas buvo nurodytas dar iki kaltinime apibrėžto laikotarpio. Dar daugiau, vadovaujantis minėtu Normatyvu, galutinis remontuotinų kelių sąrašas sudaromas Direkcijos sprendimu, todėl būtent toks remonto būdas ir būtent šių kelio ruožų remontas iš esmė priklausė nuo Direkcijos sprendimų.

31. Prokurorės skunde minėtas liudytojas M. R., taip pat liudytojas Č. M., Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai nurodė, kad šlamo danga nėra tinkama automagistralės remontui, tačiau kartu liudytojai šlamo dangą apibūdino kaip laikiną, pigesnį sprendimą mažiems kelio defektams pašalinti. Būtent toks pigesnis paprastojo remonto būdas ir buvo reikalaujamas ir pasirinktas Direkcijos, atsakingos už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir finansavimo kelių remontui skirstymą. Šias aplinkybes patvirtino ir D. dirbę asmenys, taip pat prisidėję prie aptariamų konkursų vykdymo bei pasirengimo jiems. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. darbuotojas liudytojas M. M. paaiškino tokią aktualių viešųjų pirkimų vykdymo eigą. Metų pradžioje iš įmonių buvo paprašyta preliminarių sąrašų nurodant, kurie keliai turi būti remontuojami paprastu remontu. Pateikus remontuotinus ruožus sudaromas biudžetas, o po to buvo prašoma patikslinti ruožus. Gauti sąrašai suderinami su direktoriaus pavaduotoju, regioninių įmonių paprašoma ruošti techninę dokumentaciją tiems ruožams, jie paruošia techninę dokumentaciją iki tam tikro laiko, tada pateikia Direkcijai. Direkcija paruošia pirkimo dokumentus, įdeda technines specifikacijas, paskelbia pirkimą, išrenkamas nugalėtojas, su juo pasirašoma sutartis. Įmonės pateikia sąrašus, juose nurodomas remontuojamas ruožas, jo preliminari kaina, informacija pateikiama lentelėse. Regioninės įmonės, tarp jų ir VĮ „A.“, nurodo remonto būdą. Direkcija pačios technologijos, kokį būdą riktis nespręsdavo, tačiau galutinis sprendimas buvo suderinamas su direktoriaus pavaduotoju J. G.. J. G. nuspręsdavo, kokiame regione, kiek kelių bus remontuojama paprastu remontu, kadangi jie remontuodavo tik paprastu remontu (t. 30, b. l. 180–191). Liudytojas J. G. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad kelio remonto būdas buvo rekomenduojamas Kelių transporto instituto. Šlamų technologija nėra naujovė, taikoma ten, kur nėra šulinių, mažiau inžinierinių įrenginių, ypač keliuose, kur jau būdavo padaryti šlamai. Paprastojo remonto paskirtis – pratęsti kelio egzistavimą 5–10 metų. Šlamų įrengimas buvo įprastas remonto būdas paprastajam remontui. Šlamai jau buvo padaryti prieš 8–10 metų. Jei reikėdavo pasirašyti sutartį dėl šlamų, tai pasirašydavo. Koks remonto būdas vertindavo Direkcija, Kelių transporto institutas (t. 35, b. l. 57–62). Liudytojas R. I. teisme taip pat patvirtino, kad remonto būdas – šlamo dangos klojimas, buvo galimas, tą patvirtino paruošta techninė specifikacija, daugelis dokumentų, kurie neprieštarauja šlamo įrengimui. Lėšų visada neužtenka, todėl šlamo rengimas yra pigesnis būdas, nei kapitalinis remontas. Galutinius sprendimus parenkant remonto būdą, technologiją dėl SAMI, priimdavo, kai visi Direkcijos skyriai užvizuodavo, patvirtindavo Direkcijos direktorius. Jis pats klausė Z. P., ar toks remonto būdas yra tinkamas, šis atsakė, kad tai tas būdas, kuris skirtas automagistralei. Šlamų technologija nėra nauja, naudojama jau 10 ar daugiau metų. Galutinį sprendimą visais kelių remonto klausimais priimdavo Direkcija, jei yra patvirtinami dokumentai (t. 30, b. l. 180–191). Liudytojas Z. P., bylai aktualiu laikotarpiu D. dirbęs (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, vykdančiu direktoriaus pavaduotojo funkcijas, teisme nurodė, kad paviršiaus apdaras skirtas mažesnio intensyvumo keliams, jis yra pigesnis, o šlamų technologija skirta automagistralėms, ji kiek brangesnė, yra saugi esant dideliems greičiams, nelaksto akmenukai. Remonto būdo nenustatydavo, jis jau buvo nustatytas, kuo pigesnėmis kainomis padaryti, o automagistralėms – šlamų. Kelius prižiūrinčios įmonės turėjo įtaką būdo parinkime, tai buvo bendras darbas. Šiuo atveju šlamai buvo pasirinkti ir dėl to, kad prieš 10–12 metų kelyje buvo įrengta geosintetika, jos pašalinimas būtų labai sudėtingas, tai ir išgąsdino. Matė, kad remonto būdas gali būti tik šlamu, kitaip būtų labai didelės investicijos ir tai būtų ne paprastasis remontas, o kapitalinis remontas. Jam reikia daugiau lėšų, o kapitaliniam remontui pagrindo nebuvo (t. 31, b. l. 24–27).

32. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad kelio remonto būdas buvo parinktas būtent dėl Direkcijos skirtų lėšų dydžio, taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog būtent toks būdas buvo paprasčiausias, o Z. P. teigimu, tik toks būdas ir tiko automagistralių paprastajam remontui. Dar daugiau, atsižvelgiant į jau cituotus Normatyvus, kelio remonto būdas parenkamas atsižvelgiant ir į techninius kelio parametrus, kelio konstrukciją. 2016 m. VĮ „A.” pateiktame aiškinamajame rašte, nors jis iš dalies ir buvo parengtas AB „P.”, buvo nurodyti objektyvūs duomenys – kelio ruožuose jau anksčiau buvo įrengta geotekstilė ir dvisluoksnė šlamo danga. Taigi, pati kelio konstrukcija ir ankstesni remonto būdai lėmė būtent aptariamo kelio remonto būdo naudojant šlamo technologiją parinkimą. Be kita ko, apeliaciniame skunde iš esmės neatsižvelgiama į tai, kad remonto būdo parinkimas nebuvo savarankiškas AB „P.” ar VĮ „A.” sprendimas, kadangi galutinį remonto būdą nustato Direkcija. Šias aplinkybes patvirtino ir prie aptariamų viešųjų pirkimų prisidėję D. darbuotojai M. M., R. I., Z. P., J. G.. Be to, SAMI sluoksnio, kaip ir šlamo panaudojimas paprastojo remonto būdu, buvo nurodytas kelių ruožų defektiniuose aktuose, kurie buvo suderinti su D. atstovu E. G. (t. 32, b. l. 163–165). Šių įrodymų visuma partvirtina išvadą, kad Direkcija nustatydavo remonto rūšį, šiuo atveju tai buvo paprastasis remontas, iš VĮ „A.” gautas technines specifikacijas ir kitus dokumentus patikrindavo atitinkami Direkcijos skyriai, kurie nustatydavo, ar parinktas remonto būdas, šiuo atveju naudojant šlamo technologiją, yra tinkamas, o viešasis pirkimas būdavo skelbiamas tik gavus patvirtinimą iš visų skyrių ir vadovo. Taigi, iš esmės galutinis sprendimas, turintis įtaką tvirtinamos dokumentacijos turiniui, taip pat ir parenkamoms techninėms specifikacijoms dėl kelio remonto būdo ir technologijų naudojimo, yra priimamas Direkcijos. Prokurorė nenurodė jokių sąsajų ar duomenų, kad nagrinėjamu atveju išteisintieji veikė išvien, susitarę su atsakingais Direkcijos darbuotojais, kurių kompetencijoje ir buvo aptariamų sprendimų priėmimas. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su prokurorės teiginiais, kad kelio remonto būdas, taip pat ir technologija, buvo parinktas išimtinai AB „P.” sprendimu.

33. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė kriminalinės žvalgybos duomenų, padarė netinkamą išvadą, kad AB „P.” negalėjo daryti įtakos kelio remonto būdo parinkimui, o teismo motyvai dėl to, kad AB „P.” šlamo dangą naudojo ir kituose objektuose, išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai papildomai pagrindžia išvadą, kad kelio remonto būdas buvo nulemtas ne AB „P.”. Sutiktina ir su teismo argumentais, jog toks kelio remonto būdas neapribojo kitų tiekėjų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose galimybių. Byloje esančiose bylai aktualių trijų konkursų sąlygose kaip vienas iš reikalavimų buvo numatytas šlamo dangos įrengimas, kuriam tiekėjas turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12273, taip pat nuosavybės teise arba turėti galimybę nuomotis frezą ir įrenginį, skirtą įrengti šlamo dangoms (t. 15, b. l. 23–35, 121–133; t. 16, b. l. 44–56). Atkreipiamas dėmesys, kad jau pati prokurorė nurodo, jog galimybę taikyti tokią technologiją bei tam skirtą įrenginį turėjo ne tik AB „P.”, bet ir UAB „Š.”. Be to, aptariamos konkurso sąlygos nedraudė darbų atlikimui panaudoti subrangovus, tai yra pasitelkti kitas įmones, turinčias tokias technologijas ir šlamo įrengimui skirtas mašinas nuomotis, ką gali padaryti kiekviena suinteresuota įmonė. Taigi, nurodytas kelio remonto būdas įrengiant šlamo dangą niekaip neapribojo kitų tiekėjų galimybės dalyvauti viešajame pirkime, o tokią išvadą iš esmės patvirtina ir tai, kad kelio ruožo 52,35 iki 56,08 km remonto viešajame pirkime dalyvavo ir AB „E.”, neturėjusi šlamo įrengimo mašinos ir SAMI technologijos (t. 15, b. l. 111). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apie inkriminuotus fiktyvaus konkuravimo susitarimus tiek su AB „Š.“, tiek su AB „E.”, bus pasisakyta vėliau. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvada, kad aptartų liudytojų parodymų ir kitų įrodymų visetas patvirtina, jog remonto būdas įrengiant šlamo dangą buvo parinktas ir patvirtintas Direkcijos, o ne AB „P.”. Be to, Direkcijos nustatytos konkurso sąlygos sudarė galimybę konkurse dalyvauti ir įmonėms, neturinčioms šlamo dangai įrengti reikalingų mašinų ir sertifikato, todėl kelio remonto būdas nesudarė išskirtinio palankumo AB „P.”.

34. Teisėjų kolegija, vertindama prokurorės argumentus, kad AB „P.” nusimatė sau palankiausią ir lengviausiai atliekamą remonto būdą, be jau paminėtų argumentų pažymi ir tai, kad rangovui galioja atliktų darbų garantija, kuri taikoma netinkamai atlikus remontą. Garantinius darbus rangovas atlieka savo sąskaita, todėl abejotina, kad įmonė būtų suinteresuota nuolatos tvarkyti atliktus remonto darbus savo lėšas. Be kita ko, nors byloje yra Direkcijos sudarytos Statybos dalyvių prievolės per garantinį terminą vykdymo kontrolės komisijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas, kad kelio remonto būdas kelio ruože nuo 52,35 iki 56,08 kilometro buvo netinkamas, tačiau kartu komisija nustatė, jog provėžų atsiradimui įtaką turėjo per silpna asfalto dangos konstrukcija, o parinktas remonto būdas negalėjo pašalinti provėžų atsiradimo priežasčių ir sustabdyti jų formavimąsi (t. 17 b. l. 156–157). Šie duomenys vertintini kartu su jau paminėta aplinkybe, kad galutinį sprendimą dėl kelio remonto būdo patvirtino Direkcija. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išteisintieji galėjo žinoti ir suprasti, jog būtent šiam kelio ruožui parinktas remonto būdas nepasiteisins. Dėl nurodytų priežasčių taip pat nėra pagrindo spręsti, kad AB „P.“ parinko tik jai tinkamą remonto būdą, tuo labiau, kad konkurse dėl minėto ruožo AB „P.“ apskritai nedalyvavo.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkursuose nurodytas SAMI sluoksnio įrengimo reikalavimas, šią sąlygą vertinant tiek atskirai, tiek visumoje su kitomis konkursų sąlygomis, taip pat neapribojo kitų tiekėjo galimybės dalyvauti konkursuose bei nesudarė išskirtinio palankumo AB „P.“. Kaip jau minėta, konkurso sąlygos numatė galimybę tiekėjui pasitelkti subrangovus, nedraudė konkurse dalyvauti kartu su kitais tiekėjais (ūkio subjektų grupe). Be kita ko, byloje esantys dokumentai paneigė kaltinime nurodytą aplinkybę, jog galimybę įrengti SAMI sluoksnį turėjo tik AB „P.”. AB „Pr.” ikiteisminio tyrimo metu pateikė informaciją, kad galiojančius paviršiaus apdaro, tarp jų ir įtempius absorbuojančios membranos, sertifikatus Lietuvoje 2016 m. turėjo 13 bendrovių (t. 22, b. l. 140). UAB „Š.“ ir AB „E.“ realiai dalyvavo konkursuose, tad ir ši techninėje specifikacijoje numatyta sąlyga nesudarė išimtinio palankumo AB „P.”. Juolab, kad, kaip jau minėta, galutinį sprendimą dėl konkurso sąlygų tvirtinimo, taigi ir dėl parinktų kelio remonto būdų bei naudojamų technologijų, kaip perkančioji organizacija priėmė Direkcija.

36. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl SAM ir SAMI sąvokų tapatumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Prokurorė savo poziciją grindžia Direkcijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymuose Nr. V-150 ir Nr. V-151 pateiktais aprašymais, tačiau Kelio ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų specifikacijose ir pirkimo dokumentuose buvo nurodytas būtent SAMI sluoksnis (t. 15, b. l. 23–34, 131–132, t. 16, b. l. 44–55). Savo ruožtu SAM sluoksnis kaltinimui aktualiuose dokumentuose (projektinėje dokumentacijoje, aiškinamuosiuose raštuose) nėra minimas. Iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikto Vilnius Tech Kelių tyrimo instituto atsakymo matyti, kad SAM ir SAMI technologijos skiriasi ir nėra tapačios, taip pat patvirtinta, kad SAMI technologija nėra apibrėžta įstatymais, kadangi šios technologijos naudojimas Lietuvoje grindžiamas įmonės standartu (iki 2020 m.) arba nacionaliniu techniniu įvertinimu (NTĮ) (t. 37, b. l. 129). Atsižvelgiant į nurodytą darytina išvada, kad kaltinamajame akte buvo klaidingai naudojama SAM, o ne SAMI sąvoka. Visgi kartu teisėjų kolegija sutinka, kad šios sąvokos tikslus nurodymas reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

37. Vertindama argumentus dėl projektinėje dokumentacijoje ir viešojo pirkimo sąlygose numatytos sąlygos, kad kelio lygumo matavimas pagal IRI neatliekamas, teisėjų kolegija daro šias išvadas. Pirmiausia pažymėtina, kad kelio lygumo nematavimas pagal IRI negali būti vertinamas tik kaip išimtinai AB „P.” palanki sąlygą, kadangi ta pati sąlyga buvo taikoma visiems viešųjų pirkimų dalyviams. Nors ir sutiktina su prokurorės argumentu, kad tokia sąlyga galėjo palengvinti darbų pridavimą užsakovui, tačiau šis palengvinimas nesukūrė jokių išimtinių sąlygų AB „P.”. Ja galėjo pasinaudoti visi viešųjų pirkimų dalyviai. Tuo labiau, kad šią sąlygą, kaip ir aptartas anksčiau, savo galutiniu sprendimu patvirtino Direkcija. Išteisintieji šios sąlygos buvimą siejo su tuo, kad visuose kelio ruožuose turėjo būti vykdytas paprastasis kelio remontas, o ne kapitalinis remontas. Naudojant šlamo technologiją lygumas pagal IRI nematuojamas. Apklausti liudytojai Z. P., AB „E.” direktorius S. K., AB „P.” darbuotojai V. J., K. S., S. S. patvirtino, kad kelio lygumas atliekant paprastąjį remontą naudojant šlamo technologiją pagal IRI nematuojamas, kadangi šlamas skirtas provėžoms užtaisyti ir pagerinti rato sukibimą su danga, o ne kelio lygumui padidinti (t. 30, b. l. 149–154, 180–191; t. 31, b. l. 24–29; t. 35, b. l. 57–62). Dangos nelygumo matavimus naudojantis 3 metrų ilgio liniuote numato ir 2010 m. birželio 17 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-151 patvirtintos Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklės ĮT APM 10 (66 punktas), kas taip pat patvirtina būtent tokio metodo taikymo kelio lygumui matuoti pagrįstumą. Nors ir sutiktina, kad taikant IRI matavimus kelio lygumo reikalavimai yra didesni, tačiau nustatytas paprastasis remonto būdas įrengiant šlamo sluoksnį, kuris, kaip minėta, buvo patvirtintas Direkcijos, tokio tikslumo matavimų nereikalavo. Todėl darytina išvada, kad ši sąlyga iš esmės buvo nulemta pasirinkto kelio remonto būdo, todėl ji nei atskirai, nei kartu su pirmiau minėtomis dvejomis sąlygomis, nevertintina kaip išimtinai palanki AB „P.”, sudaranti jai išskirtines sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

38. Prokurorės argumentai, kad kelio lygumas privalėjo būti matuojamas pagal IRI atsižvelgiant į remontuojamo kelio valstybinę reikšmę, iš esmės nukrypsta nuo visos bylos konteksto. Kaip jau minėta, Direkcijos pasirinktas kelio remonto būdas priklausė ir nuo kelio remontui skiriamų finansinių lėšų, o kelio lygumo matavimo išlaidos taip pat yra sudėtinė galutinės remonto darbų kainos dalis. Be to, atlikto paprastojo remonto tikslas nebuvo pasiekti IRI matavimų reikalavimus atitinkantį kelio lygumą. Taigi, parinktas kelio lygumo matavimas iš esmės priklausė nuo objektyvių aplinkybių – Direkcijos kelio remontui skirto finansavimo, lėmusio parinktą remonto būdą ir tokio matavimo naudojimą, tad negalėjo priklausyti nuo AB „P.” darbuotojų valios. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir AB „Kelių priežiūra“ 2019 m. rugpjūtį pateikta informacija, kurioje nurodytas sąrašas magistralinių kelių, kurių devynios atkarpos 2008–2018 m. buvo remontuojamos naudojant šlamų technologiją, jose matavimai pagal IRI nebuvo atliekami (t. 29, b. l. 161). Vertintina ir tai, kad ir kituose Direkcijos skelbtuose viešuosiuose pirkimuose buvo numatyta sąlyga dėl kelio lygumo nematavimo pagal IRI, nurodant, kad kelias matuojamas 3 metrų liniuote, arba lygumas apskritai nėra vertinamas (t. 32, b. l. 66–76, 93–102). Prokurorės teigimu, teismas be pagrindo nesivadovavo pateiktomis VPT specialistės išvadomis, kad sąlyga „dangos nelygumai nematuojami pagal IRI” įtraukta nepagrįstai. Minėtoje specialistės G. Petronytės išvadoje nurodoma, jog aptariama sąlyga į pirkimų dokumentų reikalavimus įtraukta nepagristai, kadangi techninės specifikacijos nuostatos prieštarauja pirkimo sutarties nuostatoms – yra dviprasmiškos (t. 2, b. l. 145–148). Taigi, specialistės išvadą dėl nurodytos sąlygos nepagrįstumo lėmė jos dviprasmiškumas lyginant su visais viešųjų pirkimų dokumentais, o ne tai, kad kelias, kaip teigia prokurorė, privalėjo būti matuojamas pagal IRI. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aptariamos sąlygos palankumą AB „P.”, minėta specialistės išvada nesivadovavo pagrįstai.

39. Išteisintieji taip pat buvo kaltinami ir tuo, kad projektinėje dokumentacijoje (darbų kiekių žiniaraščiuose) įrašė AB „P.” palankias preliminarias kelio remonto darbų kainas ir tokiu būdu nustatė kainas, kurias turėjo pateikti perkančioji organizacija. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šios aplinkybės yra įrodytos, tačiau V. M., K. E. ir S. K. veiksmai dėl to, kad jie E. V. paruoštą dokumentaciją perdavė Direkcijai naudoti planuojamiems viešiesiems pirkimams vykdyti, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kadangi nenustatyta jų tyčia. Ginčo dėl to, kad E. V. ir V. G. nurodymu AB „P.” darbuotojai iš dalies parengė projektinę dokumentaciją su preliminariomis pirkimų vertėmis, o VĮ „A.” darbuotojai K. E., S. K. ir V. K. šią dokumentaciją pasirašė ir S. K. ją pateikė Direkcijai, byloje nėra. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis sutinka, jas patvirtina nuteisintųjų V. G., V. M., K. E., V. K. parodymai pirmosios instancijos teisme, taip pat S. K. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 26, b. l. 170–182). Išteisintieji patvirtino bendradarbiavę ruošiant projektinę dokumentaciją, o būtent apskaičiuojant galimą kelio ruožų remonto kainą, pripažino padėję ir naudojęsi pagalba dėl atskirų dalių apskaičiavimo ir ruošimo (dėl SAMI). Be to, liudytoja R. K. patvirtino skaičiavusi sąmatas pagal jai pateiktus žiniaraščius (t. 30, b. l. 149–154). Kratų VĮ „A.” ir AB „P.” metu paimtų dokumentų ir kompiuterių apžiūros protokolais taip pat nustatyta, jog iš AB „P.” paimti dokumentai sutampa su AB „A.” rastais dokumentais (lokalinės sąmatos, kuriose sutampa pinigų sumos, darbų sąrašas, sutampa dokumentų pavadinimai). Iš V. G. paimtame USB rastų dokumentų apžiūros metu taip pat nustatyta, kad paskutinis išsaugojęs dokumentus yra S. K., be kita ko, vizualiai AB „P.” rasti dokumentai sutampa su Direkcijos pateiktais viešųjų pirkimų dokumentais (pasviręs šriftas, skliausteliai, techninės, rašybos klaidos) (t. 8, b. l. 28–35). Šie bylos duomenys patvirtina, kad AB „P.” darbuotojai paruošė pirminę dokumentaciją byloje aptariamiems konkursams, o VĮ „A.” šiuos dokumentus pateikė Direkcijai ir ši dokumentacija buvo įtraukta į konkursų sąlygas. Be to, AB „P.” darbuotojos V. P. kompiuteryje rasti dokumentai, kuriuose pateikiami visų kelio ruožų verčių skaičiavimai ir jose užrašytos preliminarios pirkimų vertės, jas suapvalinus, iš esmės sutampa su VĮ „A.” Direkcijai pateiktomis ir nurodytomis vertėmis.

40. Nors teisėjų kolegija sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, vis tik būtina atsižvelgti ir į išteisintųjų veiksmų reikšmę kaltinime nurodyto išimtinio palankumo AB „P.” ir kitų tiekėjų konkurencijos ribojimo prasme. Nors ir sutiktina, kad tokiu būdu AB „P.” žinojo galimą remonto darbų kainą, o tai neatitiko viešųjų pirkimų vykdyme taikomų nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir viešųjų pirkimų tikslo, tačiau tai savaime nepanaikino kitų tiekėjų konkurencijos. Dokumentai, kuriuose buvo nurodyti remonto būdai, darbų kiekiai, buvo paskelbti 2016 m. birželio 22 d., kai Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje buvo paskelbtos konkursų sąlygos, todėl kiekvienas iš tiekėjų, turėdamas realiai tą pačią informaciją, galėjo apskaičiuoti galimą darbų kainą ir teikti pasiūlymus. Be kita ko, įvertintina ir tai, kad pagal R. K. parodymus (t. 30, b. l. 149–154) kainos buvo apskaičiuotos specialia programa „SISTELA“, nurodančia rinkos kainas, pridedant įmonės nustatytą pelno procentą. Taigi, realiai ši kaina paskaičiuota tokiu pačiu būdu, kokiu ją skaičiuotų ir kiti tiekėjai, nekuriant išimtinių sąlygų AB „P.”. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintųjų veiksmai pateikiant konkursų vertes nesukūrė išimtinių sąlygų AB „P.” ir neapribojo kitų tiekėjų konkurencijos.

41. Taigi, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad AB „P.” darbuotojai E. V. ir V. G. nurodymu parengė viešųjų pirkimų A2 kelio ruožų remontui projektinę dokumentaciją, kuri su minimaliais pataisymais buvo pasirašyta VĮ „A.” darbuotojų S. K., V. K. bei K. E. ir perduota Direkcijai, o D. (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. parengė viešųjų pirkimų dokumentus pagal AB „P.” nustatytas kainas, įkėlė jų parengtą techninę specifikaciją su aptartomis sąlygomis dėl kelio remonto būdo, SAMI sluoksnio įrengimo ir kelio lygumo nematavimo pagal IRI. Vis tik jau aparti argumentai patvirtina, kad kaltinimo dalis, jog AB „P.” parengta techninė specifikacija bei apskaičiuota darbų kaina sudarė išskirtinai AB „P.“ palankias, kitų tiekėjų konkurenciją ribojančias sąlygas, nepasitvirtino.

Dėl fiktyvaus konkuravimo susitarimų

42. Kaltinamajame akte inkriminuota ir tai, kad išteisintieji E. V. ir V. G., siekdami užmaskuoti nusikalstamą veiką sudarant realios konkurencijos vaizdą, susitarė su AB ,,E.“ direktoriumi Rytų regionui A. Š., UAB ,,Š.“ technikos direktoriumi V. A. ir gamybinio techninio skyriaus vadovu A. J. dėl fiktyvaus AB ,,E.“ ir UAB ,,Š.“ konkuravimo bylai aktualiuose viešuosiuose konkursuose dėl A2 kelio ruožų remonto. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje esančių įrodymų nepakanka šioms aplinkybėms nustatyti. Prokurorė nesutinka su tokia išvada teigdama, kad teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis (telefoninių pokalbių įrašus), neįvertino jų chronologijos, turinio ir bylos aplinkybių konteksto. Teisėjų kolegija su prokurorės argumentais nesutinka.

43. Byloje iš tiesų yra fiksuoti išteisintųjų V. G. ir E. V. pokalbiai su V. A., A. J. ir A. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio iki rugpjūčio mėn., t. y. laikotarpiu, kai AB „P.” rengė projektinę dokumentaciją, ji buvo derinama su VĮ „A.” ir perduodama Direkcijai, taip pat po viešųjų pirkimų sąlygų bei laimėtojų paskelbimo. Fiksuotų pokalbių turinys leidžia pripažinti ir tai, kad V. G. ir E. V. buvo susitikę atitinkamai su AB „E.” direktoriumi A. Š., UAB „Š.” technikos direktoriumi V. A. ir gamybinio skyriaus viršininku A. J. (t. 24, b. l. 46–49, 92–104). Šių susitikimų neneigia ir išteisintieji, taip pat liudytojai V. A., A. Š., A. J.. Apklausiamas pirmosios intencijos teisme A. Š. nurodė, kad teko bendrauti su V. G. 2–3 ar daugiau kartų, turėjo tęstinių kitų konkursų. Su AB „P.“ vykdė projektus, tarp jų – Žemaitkiemio sankryža A2 kelyje su tiltu, poilsio aikštelėmis, žiedų, saugos zonų įrengimas. Buvo jungtinėje veikloje, o su UAB „Š.“ tuo metu neturėjo jokių interesų, gal tik Klaipėdos regione. Žemaitkiemio kelias buvo vykdytas anksčiau, bet 2016 m. buvo defektų taisymas, pridavimas, viskas vyko panašiu laiku. V. G. dažnai atvažiuoja į AB „E.“ aptarti einamųjų gamybinių klausimų, projektų buvo ir anksčiau (t. 31, b. l. 24–29). Liudytojas V. A. taip pat patvirtino, kad buvo susitikęs su V. G., pasak jo dėl kito konkurso, kuriame dalyvavo UAB „ Š.“ ir AB „P.“ kartu, kartu teikė pasiūlymą dėl provėžų šalinimo, dažnai bendravo darbiniais klausimais (t. 30, b. l. 180–191). Liudytojas A. J. nurodė, kad buvo susitikęs su E. V. prie Šeduvos, kalbėjo tik darbiniais klausimais, kitais klausimais nebendravo. Nieko su „P.“ nederino (t. 31, b. l. 37). Savo ruožtu išteisintasis V. G. taip pat nurodė, kad A. Š. kvietė susitikti. Kartu dirbo Žemaitkiemyje, jie turėjo likviduoti broką Ukmergė–Molėtai kelyje (t. 35, b. l. 70–101). Išteisintasis E. V. nurodė, kad su V. G. kalbėjo apie Žemaitkiemio sankryžą. Birželį, gegužę buvo daug kontaktų su A. J., buvo pabaiga dokumentacijos sutvarkymo, UAB „Š.“ su AB „P.“ laimėjo provėžų šalinimo konkurse. Taigi, išteisintųjų ir minėtų liudytojų parodymų pagrindu spręstina, kad jų tarpusavio bendravimo ir susitikimų nurodytu laikotarpiu tikslas nebuvo susitarimas dėl fiktyvaus konkuravimo viešuosiuose pirkimuose dėl A2 kelio ruožų remonto. Vertindama šiuos parodymus kitų bylos įrodymų kontekste, o tuo pačiu spręsdama, ar jais tikėti, teisėjų kolegija atsižvelgė ir į šiuos duomenis.

44. 2018 m. balandžio 25–26 d. apžiūros protokole, kuriame aprašyti AB „P.“ kratos metu paimti daiktai, nurodoma rasta tarp AB „P.“ ir AB „E.“ 2016 m. birželio 17 d. sudaryta statybos rangos sutartis, kuria AB „E.“ įsipareigoja atlikti jungiamųjų kelių įrengimo darbus objekte „Magistralinis kelias A2 Vilnius–Panevėžys apie 72,18 km (šalia Žemaitkiemio miestelio)“ (t. 12, b. l. 106–111). Kratos metu taip pat rasta ir tarp AB „P.“ bei UAB „Š.“ 2016 m. gegužės 31 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl dalyvavimo Direkcijos paskelbtame konkurse „Valstybinės reikšmės kelių paprastasis remontas (provėžų šalinimas) VĮ „Š“ (t. 12, b. l. 113–118). Taigi, šie duomenys patvirtina AB „P.“, AB „E.“ bei UAB „Š.“ bendradarbiavimą bylai aktualios projektinės dokumentacijos A2 kelio ruožų konkursams rengimo metu, taip pat ir po konkurso paskelbimo, o tuo pačiu ir išteisintųjų bei minėtų liudytojų galimą bendravimą sprendžiant darbo klausimus, nesusijusius su aptariamais konkursais. Tai kelia pagrįstas abejones prokurorės nurodytomis aplinkybėmis, kad išteisintųjų ir liudytojų pokalbių turinys bei vykę susitikimai gali būti vertinami tik kaip tarimasis dalyvauti minimuose konkurse siekiant užmaskuoti išteisintųjų daromą nusikalstamą veiką ir sudaryti realios konkurencijos viešuosiuose pirkimuose vaizdą.

45. Teisėjų kolegija vertino ir byloje fiksuotus bei prokurorės skunde aptariamus pirmiau minėtų išteisintųjų ir liudytojų tarpusavio pakalbius. Nė viename iš jų nėra tiesiogiai minimi aktualūs bylai Direkcijos konkursai, nėra tiesiogiai kalbama apie dalyvavimą juose, nėra tariamasi dėl darbų kainų, kiekio ar panašiai. Prokurorės minimuose pokalbiuose yra tariamasi dėl susitikimų. Apeliantė nurodo, kad susitikimai su AB „E.“ ir UAB „Š.“ atstovais buvo planuojami po V. G. ir E. V. tarpusavio pokalbių ar pokalbių su R. K. dėl magistralės sąmatos, dėl „popieriukų“ magistralei rengimo su A. P. ir pan., tokiu būdu susiejant, kad po šių pokalbių su minėtų įmonių atstovais buvo susitikta ir bendrauta taip pat magistralės ir konkurso jos remontui klausimais. Vis tik atsižvelgiant į pirmiau minėtų pokalbių dalyvių parodymus, taip pat į tai, kad aptariamos įmonės kartu dirbo ir su kitais projektais, pokalbių turinio vertinimas išimtinai tik bylai aktualių aplinkybių dėl A2 kelio remonto ruožų konkurso kontekste būtų tik prielaida. Akivaizdu, kad AB „P.“ vykdė ir kitus projektus, ruošėsi ir kitiems konkursams, bendradarbiavo ir su kitais rinkos dalyviais, tad visa AB „P.“ veikla nurodomu laikotarpiu nebuvo apribota vien tik darbu ir pasiruošimu bylai aktualiems vešiesiems pirkimams. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nesant kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių pirmiau padarytą prielaidą apie susitarimą su AB „E.“ ir UAB „Š.“ dėl jų fiktyvaus dalyvavimo aptariamuose viešuosiuose pirkimuose, nėra pagrindo ir šiuos pokalbius laikyti pakankamais įrodymais kaltinime nurodytoms aplinkybėms dėl fiktyvaus įmonių susitarimo pripažinti ar įžvelgti šiuos pokalbius kaip konspiracinius, nes nėra pakankamai duomenų nustatyti šių pokalbių kontekstą.

46. Nurodytų išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, paremti kriminalinės žvalgybos duomenimis, jog pasiūlymų konkursui pateikimo dieną V. G. ir E. V. susitarė susitikti Vilniuje, VĮ „A.“ vadovas V. M. ir AB „P.“ generalinio direktoriaus V. P. pasiūlymų pateikimo dieną galimai susitiko (duomenys neskelbtini) rajone. Nors nustatyta, jog AB „P.“ pasiūlymą pateikė E. V., UAB „Š.“ pasiūlymą pateikė A. J., AB „E.“ pasiūlymą pateikė S. K., tačiau įmonių vadovai iš esmės tik pateikė dokumentus, kuriuos paruošė už tai atsakingi įmonių darbuotojai. Liudytojas V. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dokumentus konkursams ruošė gamybinio techninio skyriaus viršininkas A. J. ir dar 9 žmonės (t. 31, b. l. 24–29). AB „E.“ dirbęs A. Š. taip pat nurodė, jog dėl dalyvavimo konkursuose sprendžia rinkotyros skyrius, taip pat ir jis dalyvavo kaip konsultantas. Prie pasiūlymui pateiktų dokumentų rengimo prisidėjo R. K., A. Z., A. P. (t. 31, b. l. 24–29). Taigi, dokumentacijos pasiūlymams parengimas buvo dalies įmonių darbuotojų darbas ir nebuvo išimtinai susijęs tik su jų vadovų sprendimais, todėl tai, jog vadovai pateikė pasiūlymus per viešųjų pirkimų sistemą, atsižvelgiant į tai, jog pasiūlymams reikalingai dokumentacijai parengti buvo pasitelkti ir kiti įmonės darbuotojai, taip pat į tai, jog nenustatyta A. J. ir S. K. suinteresuotumas siekti naudos AB „P.“ tam pasitelkiant ir jų atstovaujamų įmonių resursus, nėra pagrindo nustatyti, jog šių įmonių dalyvavimas konkursuose buvo susitarimo su AB „P.“ atstovais rezultatas.

47. Apeliantė taip pat nurodo, kad „AB „P.“ susitarimą dėl AB „E.“ ir UAB „Š.“ fiktyvaus dalyvavimo Direkcijos paskelbtuose konkursuose A2 kelio ruožams remontuoti patvirtina aplinkybės, jog šios įmonės dalyvavo konkursuose, nors realiai neturėjo techninių galimybių, technologijų ir įrangos SAMI technologijai ir šlamo dangos įrengimui. Sutiktina, kad realiai šios įmonės negalėjo savarankiškai įgyvendinti konkurso reikalavimų dėl SAMI technologijos ir šlamo dangos įrengimo, to neneigia ir šių įmonių atstovai, tačiau, kaip minėta, viešųjų pirkimų sąlygos nedraudė tam pasitelkti subrangovus ar partnerius, o įrangą nuomotis. Būtent šiomis galimybėmis pasinaudodami AB „E.“ ir UAB „Š.“ dalyvavo konkursuose.

48. UAB „Š.“ kreipėsi į AB „P.“ dėl subrangos įrengiant SAMI sluoksnį. Atsižvelgiant taip pat ir į jau aptartą UAB „Š.“ ir AB „P.“ jungtinės veiklos sutartį, akivaizdu, kad įmonių bendradarbiavimas vykdant kelio remonto darbus buvo įprasta praktika. Be to, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog susitarimas dėl subrangos nebuvo iš anksto suplanuotas veiksmas. Kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotame 2016 m. rugpjūčio 22 d. pokalbyje A. J. (UAB „Š.“) skambina E. V. ir nurodo: „Klausimėlis – turim tokį objektėlį Vilnius–Panevėžys, nuo penkiasdešimt šešto kilometro dangos remontas“, E. V. atsako: „Aha, taip“, A. J.: „<...> Klausimas toks – aš nežinau, ar su jumis kažkas kalbėjo, nekalbėjo dėl subrangos, sakau gal jūs ten kažkur vis tiek netoli bazę turit ir ir ir ir ir mechanizmam jūsų arčiau, sakau gal pamačytumėt mum su frezavimais, su paruošiamaisiais darbais?“, <...> E. V.: „Tu galėtum atsiųsti, pala, ką, aš dabar galvoju... Konkrečiai ką, ką jūs ten norit, va ką tu šnekėjai?“ (t. 24, b. l. 54–55). O nuo kitos dienos, tai yra 2016 m. rugpjūčio 23 d., E. V. ir E. J. pokalbių metu derino subrangos darbus ir jų sąmatą (t. 11, b. l. 148–179). Taigi, ši bylos medžiaga patvirtina, kad galutinis susitarimas dėl AB „P.“ subrangos nebuvo sudarytas iš anksto ir buvo pradėtas derinti iš esmės tik po to, kai buvo išrinkti konkurso laimėtojai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki birželio 1 d. aktyvus E. V., V. A. ir A. J. bendravimas patvirtina jų susitarimą dėl galimo AB „P.“ pasitelkimo rangai, tačiau šių duomenų, kaip jau minėta, negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi šiuo laikotarpiu tarp UAB „Š.“ ir AB „P.“ buvo sudaroma jungtinės veiklos sutartis dėl dalyvavimo kitame konkurse. Be to, tai taip pat nesudaro pagrindo abejoti sudarytos subrangos sutarties tikrumu, šiuos duomenis vertinant jau aptartų duomenų ir argumentų kontekste bei nesant patikimų ir aiškių duomenų nustatyti, kad įmonės sudarė fiktyvaus konkuravimo susitarimą. Be to, AB „P.“ iki konkurso laimėtojų paskelbimo negalėjo žinoti, kad konkursą laimės būtent UAB „Š.“. Nors sutiktina, kad žinodami, jog UAB „Š.“ negalės įvykdyti sutarties nepasitelkdami subrangovų, apie tai galėjo nurodyti iš anksto ir dalyvaujant konkurse pateikti sutartį su subrangovais, tačiau įmonė tai pasirinko daryti po konkurso laimėjimo. Prokurorė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog iš AB „P.“ darbuotojo K. V. elektroninio pašto duomenų apžiūros matyti, kad derinant subrangos sutartį 2016 m. rugsėjo 8 d. E. V. gavo laišką iš UAB „Š.“ inžinieriaus L. L., kuris siuntė kelio A2 ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km sąmatą. Joje darbų kiekių žiniaraštis buvo atšviestas galimai iš VĮ „A.“ projektinės dokumentacijos, pasirašytos V. K., S. K. ir K. E. (t. 11, b. l. 148–179; t. 12, b. l. 1–21). Be to, subrangos sutarties sudarymas vėliau buvo suderintas ir patvirtintas pačios Direkcijos (t. 16, b. l. 79–159), todėl šios aplinkybės nepašalina abejonių dėl galimo AB „P.“ ir UAB „Š.“ susitarimo dalyvauti konkurse.

49. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp AB „P.” ir UAB “Š.“ vyko intensyvus darbų kainos derinimas, ir tuos pačius darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi įvykdyti UAB „Š.”, AB „P.” susitarė įvykdyti už žymiai mažesnę kainą, todėl įmonės nepagrįstai už darbus gavo didesnes pajamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo nuosprendžio argumentus bei bylos medžiagą, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Apeliaciniame skunde nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad tarp UAB „Š.” ir AB „P.” vyko jų kaip subrangovų atliekamų darbų kiekio ir kainos derinimas, tai patvirtina K. V. elektroninio pašto apžiūros duomenys, kuriame matyti tarp L. L., K. V., E. V., A. J. vykę susirašinėjimai, persiunčiamos sąmatos (t. 11, b. l. 148–179; t. 12, b. l. 1–21), taip pat ir telefoniniai pokalbiai, kuriuose E. V. ir A. J. derina sutarties dėl subrangos pasirašymą (t. 24, b. l. 59–61). 2016 m. rugsėjo 12 d. sutartimi nustatyta, kad AB „P.“ įsipareigojo atlikti subrangos darbus už 149 605,25 Eur (be PVM, 181 022,35 Eur su PVM) (t. 12, b. l. 13–21). Tarp Direkcijos ir UAB „Š.“ sudarytoje sutartyje UAB „Š.“ įsipareigojo atlikti darbus už 315 039,74 Eur (be PVM, 381 198,09 su PVM). Įvertinus prie sutarčių pridėtus darbų kiekius ir jų kainą nustatyta, kad subrangovas sutiko tuos pačius darbus atlikti 47 537,73 Eur pigiau, nei šiuos darbus nurodė atliksianti rangovė sutartyje su Direkcija (t. 12, b. l. 21; t. 15, b. l. 76). Komentuodami aptartą situaciją įmonių atstovai nurodė, kad yra įprasta darbų praktika, kai subrangovas atlieka darbus už mažesnę kainą, kadangi daugelį darbų padaro rangovas. Be to, skiriasi ir darbuotojams mokamas užmokestis, reikalingas iki objekto nuvažiuoti atstumas ir panašiai. V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad rangovo išlaidos visuomet didesnės, kadangi jam tenka statybvietės paruošimo išlaidos, taip pat ir iki objekto nuvažiuojamas atstumas. Liudytojas A. J. taip pat nurodė, kad tai normali praktika, o šiuo atveju UAB „Š.“ atliko darbų parengimo darbus (t. 31, b. l. 36–38). Taigi, prie subrangovo atliekamų darbų tam tikra apimtimi prisidėjo ir rangovas. Be kita ko svarbu ir tai, kad Direkcija žinojo apie subrangos sutarties sudarymą, šią sutartį patvirtino, o vėliau galutinai atsiskaitė už atliktus darbus su UAB „Š.“. Pažymėtina, kad atsiskaitymas už atliktus darbus vykdomas nuo dienos, kai Direkcija priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą-faktūrą. Taigi, apmokėjimas vykdomas tik patirtas išlaidas pagrindus dokumentais. Duomenų apie tai, kad Direkcijai buvo pateiktos netikros sąskaitos-faktūros, nėra, todėl laikytina, jog UAB „Š.“ atliko darbus už su Direkcija sutartą sumą ir abejonių dėl atsiskaitymo pagrįstumo ir atliktų darbų kainos nėra. Taigi, vien aplinkybė, jog subrangos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti už mažesnę nei UAB „Š.“ sutartyje su Direkcija nurodytą kainą, neleidžia spręsti apie neteisėtus veiksmus, kad AB „Š.“ galėjo nepagrįstai gauti didesnes pajamas už darbus.

50. Aplinkybę, kad AB „P.” tuos pačius darbus įsipareigojo atlikti pigiau nei UAB „Š.”, kaip Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą vertino ir VPT specialistė G. Petronytė. Ji nurodė, kad perkančioji organizacija (Direkcija) galimai nustatė pirkimų vertes, neproporcingas pirkimo objektams, ir taip sudarė išskirtines sąlygas tiekėjams nepagrįstai gauti didesnes pajamas už darbus (t 2, b. l. 145–148). Tačiau už galimus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus atsako perkančioji organizacija, o šiuo atveju tai Direkcija. Byloje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų sąlygos nors ir buvo nustatytos VĮ „A.” pateiktos, AB „P.” paruoštos dokumentacijos pagrindu, tačiau Direkcijos atsakingi darbuotojai prieš tai jas įvertino ir patvirtino tiek pasirinktą kelio ruožų remonto būdą, tiek naudotinas technologijas, tiek ir kitas sąlygas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nustatytos pirkimų vertės buvo savarankiškas AB „P.” sprendimas, tuo labiau, kad tokio pobūdžio konkursai yra tiesioginis ir įprastas Direkcijos darbas. Todėl atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo pripažinti AB „P.” atsakomybę už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą specialistės išvadoje nurodytu aspektu, juolab kartu vertinant ir tai, kad atsiskaitymas už darbus taip pat priklauso ir nuo faktiškai atliktų darbų, ir atliktų darbų vertės pagrindimo sąskaitomis faktūromis. Tuo pačių teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad AB „P.” negali būti pripažinta atsakinga už kitus kaltinime nurodytus bei VPT specialistės išvadoje nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Kaip jau minėta, už nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus atsako perkančioji organizacija – Direkcija, kuri šiuo atveju yra savarankiškas subjektas, iš esmės turintis pareigą rengti visą viešiesiems pirkimams vykdyti reikalingą dokumentaciją ir tik nereglamentuotais susitarimais buvo nurodžiusi VĮ „A.” rengti šioje byloje aptariamą dokumentaciją, todėl nėra jokios teisinės sąsajos tarp nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų ir galimos AB „P.” atsakomybės, juolab nenustačius kaltinime nurodomų aplinkybių dėl išimtinai AB „P.” palankios pirkimų dokumentacijos sąlygų parengimo.

51. Savo ruožtu AB „E.“, dalyvaudama konkurse, kartu pateikė ir jungtinės veiklos sutartį su Čekijos įmone E. CS, su kuria buvo susitarta kartu dalyvauti Direkcijos skelbiamame konkurse. Sutartyje nustatyta, kad E. CS bus atsakinga už projekto koordinavimą, techninį konsultavimą ir kt. Nors prokurorės teigimu toks susitarimas neapėmė SAMI technologijos ar šlamo dangos įrengimo, įrangos nuomos, o šios įrangos nuoma nebūtų ekonomiškas sprendimas įmonės patiriamų išlaidų aspektu, tačiau AB „E.“ direktoriaus paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės paneigia prokurorės nurodomas prielaidais. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad šlamo technologijai neturėjo įrangos Lietuvoje, ją turėjo motininė įmonė Prancūzijoje. Dalyvaudami konkurse užklausė apie galimybę išsinuomoti personalą su technologine įranga šlamų dangos įrengimui iš Čekijos, Slovakijos, Kroatijos vidinės nuomos pagrindais – atvažiuoja, padaro ir išvažiuoja. Įranga atvežama su darbuotojais. Tokie patys projektai buvo įgyvendinti 2004 m. E. CS prisiėmė atsakomybę pateikti įrangą ir atlikti tam tikrus darbus, kurie buvo numatyti. Sutartyje nurodytas koordinavimas – tai valdymas, gamybinių technologinių procesų savalaikis vykdymas, techninis konsultavimas – tinkamas įrangos mechanizmų suderinimas. 5 procentai yra pakankami įrangai ir darbuotojams atvežti (t. 31, b. l. 24–29). Liudytojas R. P., AB „E.“ projektų vadovas, taip pat patvirtino, kad konkurse dalyvavo su „E. CS“ Čekijos padaliniu, jie turėjo reikiamą sertifikatą. Kai dalyvavo konkurse, ruošė kainos pasiūlymą, gavo iš jų komercinius pasiūlymus įrangos, žmonių, šlamo dangos įrengimui. Jungtinės veiklos sutartyse nesileidžia į detales, ji daroma apibendrinamai, kad nekiltų klausimų sutarties vykdyme (t. 31, b. l. 24–29). Nors teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. negalėjo paaiškinti sprendimo dalyvauti konkurse, nenurodė matęs sutartį ar sąmatas dėl jungtinės veiklos su E. CS, tačiau kiti įmonės darbuotojai, tiesiogiai dirbę su aptariamu viešuoju pirkimu, šias aplinkybes paaiškino, todėl abejoti aptariamos jungtinės veiklos susitarimu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo manyti, kad AB „E.“ pateikta jungtinės veiklos sutartis su E. CS atliekant kelio remonto darbus buvo sudaryta fiktyviai, imituojant konkurenciją konkurse ir siekiant naudos AB „P.“. AB „E.“ konkurse pateikė jiems priimtiną pasiūlymą ir būtų jį vykdžiusi laimėjimo atveju. Pateikta kaina tik nežymiai skyrėsi nuo UAB „Š.“ pateikto darbų kainos pasiūlymo (AB „E.“ patekta kaina 398 344,34 Eur, UAB „Š.“ – 381 198,09 Eur) (t. 15, b. l. 111), be to įmonė kreiptųsi į tai pačiai įmonių grupei priklausančią įmonę, kurios padedama jau yra įgyvendinusi panašaus pobūdžio projektus.

52. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad AB „P.“ nors ruošė projektinę dokumentaciją visiems trims kelio ruožams, tačiau nedalyvavo antrajame viešajame pirkime ir tai darė sąmoningai, kad nekiltų įtarimų dėl šios bendrovės dalyvavimo ir laimėjimo visuose konkursuose. Vis tik AB „P.“ atstovai kitaip paaiškino tokį pasirinkimą. Jie nurodė, kad konkurse nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, pagal laiką matė, kad tai neįmanoma. Be to, tai buvo pats sunkiausias ruožas, todėl priėmė sprendimą nedalyvauti (t. 35, b. l. 70–101). Bylos duomenys iš esmės patvirtina aplinkybes, kad šis ruožas galėjo būti pats sudėtingiausias, jame buvo nustatyti defektai (t. 17 , b. l. 156–157). Prokurorė taip pat nurodo, kad būtent tokį tarpusavio susitarimą pagrindžia ir išteisintųjų telefoniniai pokalbiai, kurių metu V. G. ir E. V. nurodo, jog reikės pasidėlioti, turėti kelis variantus, kad nebūtų taip tiesmuka, taip pat negali būti tiesiogiai asocijuojami su susitarimu dalyvauti tik dvejuose konkursuose, kadangi toks dalyvavimas konkursuose nebuvo vienasmenis išteisintųjų sprendimas. AB „P.“ direktorius V. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sprendimai dalyvauti ar ne konkursuose priimami įvairiai, ruošiasi dalyvauti visuose skelbiamuose konkursuose, o galutinį sprendimą priima pasitarę. Tariasi grupė žmonių, dalyvaujantys tame procese, jie visi išsako savo nuomones, rizikas (t. 29, b. l. 155–158). Taigi, patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad konkurse buvo nedalyvauta ne dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, o siekiant nuslėpti konkurencinius susitarimus, ar tam, kad AB „P.“ laimėjimas nekeltų įtarimų, byloje nėra.

53. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, jog byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų kaltinime nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog išteisintieji parengė projektinę dokumentaciją, kurioje nurodė išimtinai AB „P.” palankias sąlygas, taip pat nenustatyta, kad tarp AB „E.”, UAB „Š.” ir AB „P.” buvo susitarimas dėl fiktyvaus konkuravimo, nėra pagrindo spręsti ir apie nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Tuo pačiu nėra pagrindo nustatyti ir subjektyviuosius BK 228 straipsnio 2 dalies požymius.

54. Asmuo tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, Nr. 2K-497/2014, Nr. 2K-518/2014, Nr. 2K-102-699/2015, Nr. 2K-370-677/2015, Nr. 2K-198-693/2016, Nr. 2K-263-696/2016, Nr. 2K-28-489/2019, Nr. 2K-127-689/2020, Nr. 2K-68-788/2021, Nr. 2K-69-648/2021, Nr. 2K-P-59-495/2021). Išteisintieji VĮ „A.” darbuotojai V. M., K. E. ir S. K. nors ir leido AB „P.” darbuotojams parengti projektinę dokumentaciją viešiesiems pirkimams, tačiau nenustatyta, kad tokiu būdu jie tyčia piktnaudžiavo tarnyba, t. y. numatė, jog dėl šių jų veiksmų bus padaryta didelė žala VĮ „A.”, Direkcijai ar valstybei, ir to norėjo, kadangi vien šie veiksmai negalėjo užtikrinti AB „P.” laimėjimą konkurse. Pateikta dokumentacija turėjo būti savarankiškai tikrinama Direkcijoje, todėl jie negalėjo numatyti, kad dėl tokių jų veiksmų bus padaryta žala ar to nenumatyti, tačiau sąmoningai leisti tokiai žalai atsirasti.

55. Kai piktnaudžiavimas padaromas bendrininkaujant, ypač kai vienas iš bendrininkų nėra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, svarbu nustatyti, kad kaltininkus siejo bendra tyčia, veiksmų bendrumas piktnaudžiaujant, taip pat ir tai, kad visi bendrininkai suvokė, jog jų atliekami veiksmai yra priešingi valstybės tarnybai, jos principams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-2-895/2017, Nr. 2K-28-489/2019, Nr. 2K-127-689/2020, Nr. 2K-16-489/2021). Tokių aplinkybių nenustatyta. Nenustačius VĮ „A.” darbuotojų tyčios, nėra pagrindo nustatyti ir kitų, pagal reiškiamus kaltinimus bendrininkų grupės narių – kurstytojų ir padėjėjų E. V. ir V. G. tyčios, nes nėra duomenų, kad visus juos siejo vieninga tyčia piktnaudžiauti tarnyba.

Dėl V. K. kaip BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto

56. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išteisintasis V. K. neatitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje numatyto specialaus subjekto apibrėžimo. Nors jis ėjo pareigas viešajame juridiniame asmenyje, tačiau dėl užimamų pareigų jis neturėjo atitinkamų administracinių įgaliojimų arba teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Prokurorė nesutinka su teismo išvada ir nurodo, kad V. K. veikos padarymo metu užėmė vyriausiojo inžinieriaus pareigas ir turėjo atitinkamus administracinius įgaliojimus, teisę teikti viešąsias paslaugas. Teismų praktikoje sprendžiant apie asmens kaip subjekto požymio buvimą BK 228 straipsnio 2 dalies prasme, būtina nustatyti jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013). Nagrinėjamu atveju sutiktina su teismo išvada, kad V. K. nors ir ėjo vyr. inžinieriaus pavaduotojo pareigas, bet faktiškai atliko projektuotojo ir inžinieriaus darbą, vykdė jam pavestas darbines funkcijas bei atsakingų asmenų, kuriems jis buvo pavaldus, o būtent K. E. ir S. K. nurodymus, susijusius su projektų ruošimu. Byloje nėra jokių duomenų apie V. K. bendravimą su V. G., E. V. ar kitais AB „P.“ darbuotojais dėl projektinės dokumentacijos ruošimo. Jo kompiuterio standžiajame diske rasti aiškinamasis raštas dėl kelio A2 Vilnius–Panevėžys atkarpų, papildomos techninės sąlygos dėl šlamo dangos įrengimo kelyje A2 Vilnius–Panevėžys, lokalinės sąmatos, darbų sąrašas ir kt. Šių failų turinys ir pavadinimai yra analogiški failams, rastiems USB atmintinėje, paimtoje iš V. G. kratos metu. Failų įrašymo į USB atmintinę data – 2016 m. balandžio 19 d., paskutinio išsaugojimo data – 2016 m. balandžio 6–7 d., tačiau paskutinis išsaugojęs asmuo – ne V. K., o A. K.. Taigi, nors V. K., vykdydamas atsakingų asmenų, kuriems tuo metu buvo pavaldus, tai yra K. E. ir S. K. nurodymus, kaip projektuotojas pasirašė ant AB „P.“ paruoštos dokumentacijos, tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį piktnaudžiavimus tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos AB „P.“. Negalima nustatyti, kad atlikdamas šiuos veiksmus V. K. veikė VĮ „A.“ vardu ar turėjo savarankiškų įgaliojimų viešojo juridinio asmens atžvilgiu, tad negali būti laikomas tinkamu subjektu BK 228 straipsnio 2 dalies prasme.

Dėl didelės turtinės ir neturtinės žalos (BK 228 straipsnio2 dalis)

57. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad dalis kaltinimo nepasitvirtino, nustatė, kad ištiesintųjų veiksmais didelė turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta. Prokurorės teigimu, tokia teismo išvada neatitinka tikrovės. Apeliantė nurodo, kad didelės turtinės žalos, ne mažiau kaip 47 537,73 Eur be PVM, patyrė Direkcija, nes AB „Š.“ ir AB „P.“ nepagrįstai gavo tokio dydžio pajamas už darbus. Su nurodytais teiginiais nesutiktina.

58. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda arba negautos pajamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608-139-2015, Nr. 2K-7-64-139-2016, Nr. 2K-319-693-2016, Nr. 2K-161-693-2019, Nr. 2K-23-1073-2020, Nr. 2K-P-59-495-2021). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nurodoma suma negali būti laikoma nei Direkcijos tiesioginiais nuostoliais, nei negautomis pajamomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad Direkcija žinojo apie subrangos sutartį, patvirtino šį susitarimą matydama, jog už tuos pačius darbus AB „P.” bus mokama mažiau nei UAB „Š.” su Direkcija sudarytos sutarties pagrindu, taigi pati Direkcija patvirtino tokį susitarimą ir leido sudaryti subrangos sutartį.

59. Padaryta turtinė žala turi būti reali ir negali būti tapatinama su galimai ekonomiškai nepagrįsto ar nelogiško sandorio suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021). Lėšų sumokėjimas už realiai atliktas tikslines paslaugas, nors ir pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (aktualiu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas), savaime nereiškia didelės turtinės žalos padarymo. Turtinės žalos realumo aspektu pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutartis – atlygintinis sandoris, sprendžiant dėl jo atlygintinumo, vertinama jos ekonominė nauda perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams; tai, kad perkančioji organizacija negauna (ar ne visada gauna) tiesioginės naudos iš viešojo pirkimo sutarties, kaip jos rezultato, ypač kai atlieka viešąsias, įstatymų suteiktas funkcijas, nereiškia, kad sutarties sudarymas jai neturi ekonominės vertės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Direkcijos ir UAB „Š.” sudarytoje sutartyje numatyti darbai buvo įvykdyti, taigi Direkcija gavo tiesioginę, sutartimi sulygtą naudą. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo nustatytas subrangos sutarties sudarymo neteisėtumas, Direkcija savarankiškai įvertino subrangos sutarties pagrįstumą, pirkimo sutartyje sutarti darbai buvo įvykdyti, nėra pagrindo nustatyti, jog Direkcija patyrė nurodomo dydžio žalą.

60. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su teismo išvadomis, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių išteisintųjų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1-2014, Nr. 2K-50-648-2015, Nr. 2K-306-896-2016, Nr. 2K-7-2-895-2017, Nr. 2K-285-976-2018, Nr. 2K-4-689-2019, Nr. 2K-127-689-2020, Nr. 2K-248-648-2020, Nr. 2K-116-697-2021, Nr. 2K-215-303-2021). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Direkcija yra atsakinga už nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, nepasitvirtinus kaltinimui dėl išimtinai AB „P.“ palankių pirkimo sąlygų sudarymo bei nekonkuravimo susitarimų, vien tik tai, jog VĮ „A.“ leido AB „P.“ parengti techninę dokumentaciją ir savo vardu ją pateikė Direkcijai, atsižvelgus ir į tai, kad pati Direkcija nebuvo pakankamai užtikrinusi tokių projektų atlikimo ir pateikimo reglamentavimo, o pagal nustatytą reglamentavimą šią dokumentaciją turėjo rengti pati, nėra pagrindo nustatyti, jog išimtinai tik dėl išteisintųjų veiksmų Direkcija galėjo patirti neturtinės žalos, kadangi visi išteisintųjų veiksmai buvo peržiūrėti ir patvirtintini pačios Direkcijos. Nenustatyta ir tai, kad dėl išteisintųjų veiksmų kilo esmingai žalingų padarinių valstybei ar VĮ „A.“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog didelė neturtinė žala nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

Dėl AB „P.“ atsakomybės

61. Vadovaujantis BK 20 straipsnio 2 dalimi juridinis asmuo esant tam tikroms sąlygoms atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G. ir E. V. užėmė pareigas juridiniame asmenyje AB „P.“, turėjo teisę jį atstovauti ir priimti sprendimus, todėl AB „P.“ gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir atsakyti už E. V. ir V. G. padarytas nusikalstamas veikas. Vis tik nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį palikus nepakeistu dėl nenustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių išteisintųjų veiksmuose, nėra pagrindo kilti ir juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei padarius šią nusikalstamą veiką, bei atskirai pasisakyti dėl jo atsakomybės apeliacinio skundo argumentų kontekste.

Dėl tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis)

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, ginčijamą nuosprendį, prokurorės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. E., V. K., E. G. ir A. K. veiksmuose nenustatė BK 229 straipsnyje numatytos ir pateiktame kaltinime aprašytos nusikalstamos veikos požymių. Nors kaltinimas pagal BK 229 straipsnį A. K. išdėstytas atskirai, atsižvelgiant į K. E., V. K. ir E. G. pareikšto kaltinimo dėl tos pačios nusikalstamos veikos susietumą, dėl išteisinamojo nuosprendžio jų visų atžvilgiu pagrįstumo pasisakytina bendrai.

63. BK 229 straipsnyje numatyto tarnybos pareigų neatlikimo objektyvieji požymiai pasireiškia priešinga tarnybai veikla – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neatlikimu savo pareigų arba netinkamu jų atlikimu; nusikalstamais padariniais – didele žala atitinkamiems subjektams; priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173-677/2015, Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-295-942/2017, Nr. 2K-38-788/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020, Nr. 2K-150-303/2020). Netinkamas tarnybos pareigų atlikimas – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai veiksmingas savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-134-489/2017, Nr. 2K-38-788/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020, Nr. 2K-7-628/2020).

64. Konkretizuodama nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl V. K. dalyvavimo kelio A2 Vilnius–Panevėžys kelio ruožų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo komisijos (toliau ir – Komisija) veikloje, nepagrįstai nustatė, kad visi Komisijos nariai neprivalėjo fiziškai vienu metu apžiūrėti remonto vietą ir pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktus (toliau – ir Aktai). Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi Komisijos darbą reglamentavusiu Rangovo atliktų darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamentu (toliau – Reglamentas). Vis tik, prokurorės teigimu, Reglamentas nurodo, kad Komisijos nariai pagal savo kompetenciją pateikia išvadas visų pirma rangovo atliktus darbus apžiūrėję remonto darbų vietoje.

65. Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 17 d., kai kelio ruožų remonto vietoje buvo priimami rangovų atlikti darbai, vienas iš Komisijos narių (V. K.) priimant darbus nedalyvavo, nes tuo metu atostogavo ir Aktuose pasirašė tik grįžęs po atostogų. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Apeliantės teigimu, Aktuose nurodytą aplinkybę, kad remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus, Komisija nustatė apžiūrėjusi juos vietoje (objekte). Taigi, V. K. priimant darbus jų neapžiūrėjus vietoje, jis ir visi Komisijos nariai, neužtikrinę vieno iš narių dalyvavimo Komisijos darbe, netinkamai atliko tarnybos pareigas. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad vien formalus aptarto Reglamento ir Aktų supratimas nėra pakankamas pagrindas spręsti apie netinkamą tarnybos pareigų atlikimą.

66. Komisijos darbo tvarką reguliuojančio Reglamento 18 punkte nurodoma, kad Komisijos nariai pagal kompetenciją vietoje apžiūrėję atliktus darbus, išnagrinėję pateiktus dokumentus, nustato, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą. Savo ruožtu Reglamento 24 punkte nurodoma, kad kai komisijos narys praneša pirmininkui, kad nustatytu laiku atvykti negalės, arba neatvyksta dėl objektyvių priežasčių, komisijos pirmininkas nustato laiką, per kurį šis komisijos narys turi patikrinti atliktus darbus pagal savo kompetenciją ir pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo (užsakovui) aktą arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą šį aktą pasirašyti (t. 16, b. l. 152–154). Taigi, Reglamentas, priešingai nei nurodo prokurorė, numato, kad Komisijos darbas gali vykti ir vienam iš komisijos narių nedalyvaujant, o darbus pagal savo kompetenciją jis gali atlikti vėliau. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad V. K. 2016 m. lapkričio 17 d. nebuvo darbo vietoje dėl objektyvių priežasčių – atostogavo, o į darbą grįžo 2016 m. lapkričio 21 d. Taigi, šios objektyvios aplinkybės nesudarė trukdžių Komisijos darbui ir likę Komisijos nariai galėjo pasirašyti Aktus. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad grįžęs po atostogų V. K. patikrino rangovų atliktus darbus savo kompetencijos ribose ir pasirašė Aktus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis V. K. nurodė, kad jam grįžus iš atostogų ant stalo buvo sukrautos trys dėžės dokumentacijos, jam reikėjo peržiūrėti atliktų darbų išpildomąją dokumentaciją ir jeigu nėra pastabų – pasirašyti darbų priėmimo aktus. Peržiūrėjo išpildomąją dokumentaciją, visų trijų ruožų įgyvendinimo metu kas savaitę lankėsi šiuose objektuose, matė kaip buvo vykdomi darbai, todėl papildomos apžiūros atlikti nereikėjo (t. 36, b. l. 1–7). Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent šie veiksmai apėmė V. K. kompetencijos ribas. Vyriausiojo inžinieriaus pareigybės aprašyme numatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas vykdo rangovinių darbų priežiūrą ir su šiais darbais susijusios dokumentacijos rengimą, taip pat tikrina susijusių dokumentų teisingumą (t. 21, b. l. 43–47). Taigi, V. K. atliko savo tarnybines pareigas, tiesiogiai matė vykdomus darbus ir kaip Komijos narys patikrino statybos darbų dokumentaciją. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog Reglamentas numato galimybę Komisijos nariams Aktus pasirašyti ir vienam iš narių nedalyvaujant statybos darbų priėmimo metu statybvietės apžiūroje jos vietoje, nėra pagrindo sutikti, kad V. K., nedalyvavęs darbų apžiūroje vietoje, tačiau savo kompetencijos ribose patikrinęs kelio remonto darbų dokumentaciją, netinkamai vykdė tarnybines pareigas. Juolab ir Komisijos nariai K. E. bei E. G. neturėjo pareigos užtikrinti V. K. dalyvavimą ir turėjo teisę priimti darbus jam nedalyvaujant, kaip tai numato Reglamento 24 punktas.

67. Išteisintieji K. E., V. K., E. G. ir A. K. taip pat buvo kaltinami tuo, kad netinkamai vykdė tarnybines pareigas, kadangi nepagrįstai pripažino atliktų darbų tinkamumą, nesant visų reikalingų statybos darbų kokybę patvirtinančių dokumentų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši kaltinimo dalis buvo grindžiama 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų išvada, tačiau įvertinęs šią išvadą kartu su bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais dokumentais bei specialistų paaiškinimais, teismas nustatė, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Nesutikdama su teismo išvadomis, prokurorė nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog išvados 6.4.11, 6.7.2, 6.7.3, 6.10.1 punktai yra nekorektiški ir eliminuotini iš išvados, kadangi aplinkybė, kad tik teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti papildomi dokumentai, negali būti vertinama kaip aplinkybė, daranti specialisto išvadą nekompetentinga ar nepagrįsta, nes tokių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu pateikta nebuvo. Teisėjų kolegija su prokurorės argumentais nesutinka.

68. Nurodytuose specialistų išvados punktuose konstatuota, kad vertinimui pateiktuose dokumentuose nėra dokumentų, patvirtinančių, jog rangovas prieš pradėdamas darbus įsitikino ir užsakovui įrodė pasirinktų naudoti medžiagų ir jų mišinių, skirtų SAMI sluoksniui, tinkamumą apkrovoms ir numatomiems darbams, todėl nėra aišku, ar šlamo dangos tinkamumas ir SAMI sluoksnio tinkamumas buvo suderintas su statytoju. Taip pat vertinimui pateiktuose dokumentuose nėra dokumentų, patvirtinančių, kad buvo nustatinėta, koks yra iš šlamo mišinio paimto reprezentatyvaus ėminio sausos masės rišiklio kiekis ir, ar jo nuokrypis nuo projektinės vertės yra ne didesnis nei nurodyta. Taip pat vertinimui pateiktuose dokumentuose nėra dokumentų, patvirtinančių, kad šlamo dangoms buvo atlikti privalomi kontroliniai bandymai: sluoksnio profilio padėties atitiktis, plotis, įrengto sluoksnio lygumo, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 metrų ilgio liniuote, sluoksnio storio (arba svorio), paviršiaus atsparumo slydimui arba šliaužimui (t. 2, b. l. 29–117). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas išvadą pateikęs specialistas A. V. nurodė, kad nors išvados punktus 6.4.11, 6.7.2, 6.7.3, 6.10.1 įvardino kaip nekorektiškus, tačiau tai nekeičia jų išvados. Be to, nurodytuose punktuose yra pateikiama dokumentų analizė, o ne išvada. Kitų teismo posėdžių metu specialistai laikėsi pateiktos išvados, nurodė, kad analizavo jiems ikiteisminio tyrimo metu pateiktus dokumentus ir padarė išvadas šių dokumentų kontekste (t. 35, b. l. 22–29; t. 36, b. l. 81–84, 167–175). Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės argumentais, kad specialistai nepaneigė padarytų išvadų, tačiau specialistų išvados turi būti įvertintos kartu su kitais byloje surinktais ir proceso metu pateiktais įrodymais, kurių visuma neleidžia spręsti dėl išteisintųjų kaltės.

69. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. K. pateikė informaciją iš AB „Pr.“, kurioje nurodoma, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki spalio mėn. iš prižiūrimų A2 kelio ruožų į laboratoriją pristatė kontrolinius šlamo mišinio ėminius bei pateikė užsakymus granuliometrinės sudėties rišiklio kiekio nustatymui, tačiau dėl technologinių priežasčių laboratorijai nepavyko atlikti šlamo mišinio granuliometrinės sudėties ir rišiklio kiekio nustatymo bandymų bei pateikti jų rezultatų protokolus (t. 33, b. l. 1). Taip pat buvo pateikti dokumentai iš AB „P.“ ir UAB „Š.“, kuriuose nurodyta informacija dėl šlamo dangos mišinio laboratorinės projektinės sudėties, šlamo tipo bandymų, EB gamybos kontrolės sistemos sertifikatas, eksploatacinių savybių deklaracija, bituminių emulsijų bandymų protokolai, mineralinių medžiagų bandymų protokolai, AB „Pr.“ bituminių emulsijų gebos nustatymo rezultatai (t. 34, b. l. 1–64). Būtent šių dokumentų trūkumą nustatė specialistai, nurodydami, kad nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog rangovas prieš pradėdamas darbus įsitikino ir užsakovui įrodė medžiagų tinkamumą (pateikti rangovo atlikti mišinių laboratoriniai tyrimai ir jų rezultatai), taip pat ir sertifikatai. Prokurorės teigimu, nėra nustatyta, kad šie dokumentai buvo pateikti ir Komisijos nariams, todėl šie duomenys nepaneigia specialistų išvados dėl to, jog Komisija nepagrįstai pripažino, kad ruožų remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė statybos darbus. Vis tik pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijos narių E. G., V. K. ir K. E. veiksmuose nėra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Statybos įstatyme ir STR „Statinio statybos priežiūra“ apibrėžiant techninio statinio prižiūrėtojo pareigas numatyta, kad statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose priimant atliktus darbus patvirtina tų darbų statybos būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos kiekių sutikimą su faktiškais darbų kiekiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos darbų žurnaluose yra techninio prižiūrėtojo A. K. parašas, todėl Komisijos nariams tai buvo pakankamas patvirtinimas, jog statybos darbai atitinka normatyvinius dokumentus ir yra atlikti tinkamai. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo nustatyti ir to, kad išteisintieji turėjo ar galėjo suprast, jog jų elgesys gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeitė ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms arba nenumatė, kad dėl tokio elgesio gali atsirasti didelė žala atitinkamiems subjektams, nors pagal veikos aplinkybes ir savo profesines savybes galėjo ir turėjo realią galimybę tai numatyti.

70. Be kita ko jau minėti AB „P.“ ir UAB „Š.“, taip pat AB „Pr.“ pateikti dokumentai dėl kelio ruožuose negalėtų atlikti bandymų, atliktų kitų bandymų, paimtų ėminių, neleidžia specialistų išvadą laikyti kategoriška ir ja vadovautis dėl to, kad A. K. netinkamai atliko techninio prižiūrėtojo pareigas. Pats A. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad šlamo ėminius buvo paėmęs ir pristatęs į laboratoriją, tačiau laboratorija dėl techninių sąlygų negalėjo atlikti ištyrimo, teko pasikliauti savikontrole. Be to, dalis išvadoje nurodytų bandymų nebuvo įtraukti į Direkcijos ir AB „Pr.“ sudarytą darbų sutartį. Jo pareiga buvo įvertinti, ar naudojamų medžiagų ir atliekamų darbų kokybė atitinka reikalavimus, keliamus norminiuose bei projektiniuose dokumentuose. Būtent tai ir darė pristatydamas kontrolinius ėminius į laboratoriją, šiuo atveju į AB „Pr.“ laboratoriją, teikdamas užsakymus medžiagų ištyrimui bei kontrolinių matavimų atlikimui, kartu su rangovu atlikdamas matavimus vietoje bei vertindamas kontrolinių bei savikontrolės tyrimų ir bandymų rezultatus (t. 36, b. l. 8–18). Būtent šiuos išteisintojo parodymus patvirtina jau aptarti dokumentai, kuriose užfiksuoti atlikti reikalingi bandymai, nustatyta medžiagų kokybė ir tinkamumas (t. 34, b. l. 1–64). A. K. taip pat nurodė tinkamai atlikęs statinio statybos darbų kontrolę, kadangi nuolat kontroliavo statybos darbų eigą, fiziškai buvo statybvietėse, reikšdavo pastabas ir pastebėjimus. Liudytojas K. S. patvirtino matęs A. K. objektuose. Jis 1 ir 3 ruožuose dirbo darbų vadovu, A. K. atliko techninę priežiūrą, kasdien bendravo su juo telefonu. 2–3 kartus į savaitę A. K. atvykdavo į objektą, apžiūrėdavo kas padaryta, pareikšdavo pastabas, į pastabas reaguodavo (t. 35, b. l. 57–62). Liudytojas V. J., ruožuose dirbęs darbų vadovu, atsakingu už SAMI sluoksnio įrengimą, taip pat nurodė, kad A. K. į objektą atvykdavo 2–3 kartus per savaitę. Jis apžiūrėdavo objektą, imdavo ėminius, skaldeles, bituminės emulsijos, jie pažiūrėdavo atliktą kvadratūrą, plotus matuodavo, bituminės emulsijos kontrolė buvo vykdoma, veždavo tikrinti. Protokolą rašydavo A. K. (t. 35, b. l. 57–62). Taigi, aptartų įrodymų visetas leidžia abejoti specialisto išvados kategoriškumu nurodant, kad A. K. netinkamai vykdė savo kaip techninio prižiūrėtojo pareigas neatlikdamas bandymų ar netikrindamas ir neužtikrindamas atliekamų darbų kokybės, kadangi dalis šių veiksmų buvo atliekama, o tai patvirtinantys dokumentai nebuvo specialistų išvados tyrimo dalis.

71. Išteisintųjų kaltė padarius BK 229 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką grindžiama ir tuo, kad kelio lygumas nebuvo išmatuotas 3 metrų ilgio liniuote, kaip to reikalavo techninės kelio remonto specifikacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje yra įrodyta, jog kelio ruožų lygumas remonto eigoje buvo išmatuotas pagal IRI A. K. užsakymu, Komisijos nariai žinojo, kad kelio lygumas buvo išmatuotas pagal IRI matavimus dar iki Aktų pasirašymo, nustatytos nelygumo vertės neviršijo viršutinės ribinės vertės 2,5, tačiau byloje nėra įrodymų, jog buvo įvykdytas reikalavimas kelio lygumą išmatuojant 3 metrų ilgio liniuote. Prokurorė šių nustatytų aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad byloje esantys Kelių transporto tyrimo instituto pareikti duomenys patvirtina A. K. užsakymu atliktus matavimus pagal IRI (t. 20, b. l. 35–106), o įrodymų, patvirtinančių matavimus 3 metrų ilgio liniuote, byloje nėra. Todėl neabejotina, kad tokiu būdu A. K. netinkamai atliko savo kaip techninio prižiūrėtojo pareigas, tačiau tik šių aplinkybių nepakanka išteisintųjų kaltei pagrįsti.

72. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atlikus kelio lygumo matavimus pagal IRI taip pat turėjo būti skaičiuojamos išskaitos iš rangovo dėl nelygumų ribinių verčių viršijimo, tačiau to nedarė. Vis tik dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kelio remonto techninėse specifikacijose nebuvo numatytas reikalavimas kelio lygumo matavimui pagal IRI, nurodant, kad kelio lygumas pagal IRI nematuojamas, todėl remiantis šio skaičiavimo duomenimis negali būti skaičiuojamos išskaitos. Byloje esantys liudytojų parodymai patvirtina, kad kelio lygumo skaičiavimas pagal IRI ir kelio lygumo nustatymas 3 metrų ilgio liniuote yra skirtingi, IRI reikalavimai lygumui yra žymiai aukštesni. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojas Z. P., kuris taip pat nurodė, kad šlamas skirtas provėžoms užtaisyti, pagerinti rato sukibimą su danga, todėl buvo nurodyta, jog lygumas pagal IRI nematuojamas. Tik naujoms dangoms keliamas 1,5 reikalavimas lygumui. Kadangi kelias statytas prieš 30 metų, prieš 10 metų šlamas padarytas ir dabar vėl šlamas, tai kokį lygumą galima matuoti (t. 31, b. l. 24–29). Liudytojai A. Z., S. S. nurodė, kad atliekant paprastąjį remontą nelygumas pagal IRI nėra matuojamas (t. 30, b. l. 180–191). Taigi, objektyviai vertinant tai, kad techninėse specifikacijose ir konkurso sąlygose nebuvo numatytas nelygumo matavimas pagal IRI, nėra jokio teisinio pagrindo iš rangovo reikalauti, jog atliktas kelio remontas atitiktų IRI matavimų reikalavimus, juolab tuo remiantis daryti išskaitas, kadangi tokie reikalavimai iš esmės nukryptų nuo pagrindinių sutarčių laikymosi principų. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad A. K. turėjo pareigą remdamasis matavimų pagal IRI rezultatais apskaičiuoti ir atlikti išskaitas iš rangovų.

73. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos nariai ir A. K. nesilaikė teisės aktų reikalavimų vykdydami savo tarnybines pareigas – A. K. neatliko kelio matavimo 3 metrų ilgio liniuote, o Komisijos nariai nepastebėjo ir neįvertino, kad dokumentacijoje nėra šiuos matavimus patvirtinančių dokumentų. Vis tik BK 229 straipsnio būtinasis požymis yra padariniai – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimas. Nagrinėjamu atveju nurodoma, kad dėl Komisijos narių ir A. K. veiksmų netinkamai vykdant tarnybines pareigas didelės turtinės, ne mažiau kaip 19 329,16 Eur be PVM žalos patyrė Direkcija ir didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Direkcija, o dėl išteisintųjų K. E., V. K., E. G. veiksmų – ir VĮ „A.“. Patirtą nurodomą turtinę žalą sudaro išskaitos už ribinių verčių pagal IRI reikalavimus viršijimą ir nustatytos preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios sumos negali būti vertinamos kaip turtinė žala BK 229 straipsnio prasme.

74. Didelė žala, atsiradusi dėl tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą (valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens) padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-7-335/2013).

75. Kaip jau minėta, išskaitos pagal IRI negalėjo būti taikomos ir atliekamos, kadangi reikalavimas atitikti IRI lygumo vertes nebuvo numatytas viešojo pirkimo sutarties sąlygose. Rangovas net neturėjo pareigos paprastąjį remontą atlikti taip, kad šis atitiktų IRI lygumo reikalavimus, todėl neatitikimas šioms vertėms negali būti vertinama kaip turtinė žala (išskaita), kuri galėjo būti prašoma iš rangovų, ar juolab būtent dėl šių priežasčių (neatitikimo IRI reikalavimams) prašyti atlikti darbus taip, kad šie reikalavimai būtų įgyvendinti. Be to, net ir nustačius kitus kelio remonto defektus, tai negali būti prilyginama Direkcijos patirtai turtinei žalai, kadangi remonto defektus rangovas šalina savo sąskaita. Nors apeliaciniame skunde kartu nurodoma, kad užbaigus kelio remontus buvo nustatyti defektai kelio ruožuose ir tai tiesiogiai siejama su išteisintųjų veiksmais netinkamai atlikus tarnybines pareigas, tačiau byloje nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad defektų atsiradimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs tik su Komisijos ar A. K. veiksmais. Apeliaciniame skunde cituojama 2017 m. gruodžio 12 d. Statybos dalyvių prievolės per garantinį terminą vykdymo kontrolės komisijos išvada, kurioje nurodoma, kad provėžų atsiradimą kelio ruože nuo 52,35 iki 56,08 km lėmė per silpna asfalto dangos konstrukcija ir netinkamai parinktas kelio remonto būdas, negalėjęs pašalinti provėžų atsiradimo priežasčių ir sustabdyti tolimesnį jų formavimąsi (t. 17, b. l. 156–157). Taigi, akivaizdu, kad provėžų atsiradimas nurodytame kelio ruože buvo nulemtas ne Komisijos ar A. K. veiksmų netinkamai atliekant tarnybines pareigas, kadangi kelio remonto specifikacija buvo parengta ir pritaikyta pasirinktam kelio remonto būdui. Nei komisija, nei A. K. neturėjo pagrindo nustatyti, kad darbai yra atliekami netinkamai, kadangi jie buvo tinkami, o dokumentacija buvo peržiūrima ir renkama būtent šiam remonto būdui. Nors kituose kelio ruožuose taip pat buvo nustatyti defektai – 42,32 iki 44, 93 km atsirado plyšiai, o 52,35 iki 56,08 ruože vietose neužtikrintas dangos šiurkštumas, nubyrėjusi šlamo danga (t. 20, b. l. 115–150), defektų atsiradimo priežastys šiuose ruožuose nebuvo nustatytos. Be to, šie defektai nebuvo nustatyti iš karto, o tik praėjus 4 mėnesiams po remonto, per tą laiką keliui esant intensyviai naudojamam. Be to, visi nustatyti defektai buvo pašalinti rangovų sąskaita, o Direkcija 2018 m. rugsėjo 12 d. rašte nurodė, kad išlaidų dėl defektų nustatymo ir jų pašalinimo nepatyrė (t. 17, b. l. 164–167). Taigi, negali būti nustatyta ir tai, kad dėl Komisijos ar A. K. veiksmų Direkcija patyrė didelę turtinę žalą, kadangi jokios realios turtinės žalos Direkcija nepatyrė.

76. Padaryta neturtinė žala, apeliantės teigimu, nustatytina atsižvelgus į tai, kad dėl Komisijos ir A. K. veiksmų netinkamai atliekant tarnybines pareigas nebuvo užtikrintas efektyvus Direkcijos lėšų panaudojimas, darbų kokybė, važiavimo patogumas, neįsitikinta kelio dangos įtaka eismo saugumui, todėl buvo diskredituotas valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema. Visgi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl išteisintųjų veiksmų didelė neturtinė žala padaryta nebuvo.

77. Net ir specialistų išvadose nurodoma, kad Komisijos ir techninio prižiūrėtojo veiksmai nesudarė pavojaus eismo saugumui ir galėjo turėti įtakos tik važiavimo komfortui (t. 2, b. l. 29–117). Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant važiavimo komfortą reikėtų atsižvelgti ne tik į tai, kad buvo atliktas kelio remontas, bet ir į parinktą (atliktą) kelio remonto būdą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pasirinktu paprastuoju remontu nebuvo siekiama išlyginti kelią. Pagrindinis uždavinys – padidinti rato sukibimą su kelio danga. Šlamo ir SAMI dangos buvo klojamos ant jau ne vieną dešimtmetį naudojamo kelio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atliktas remontas galėjo esmingai padidinti ar sumažinti važiavimo šiuo keliu komforto lygį. Be to, jau minėtame Direkcijos 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakyme nurodoma, kad šiuo metu kelio ruožų būklė atitinka teisės aktų reikalavimus, o kelio ruožuose saugumo priemonių (eismo ir greičio ribojimus) taikymą lėmė bitumo iškėlimas į paviršių (atsiradęs dėl oro sąlygų) (t. 17, b. l. 164–167). Duomenų apie saugumą eismo dalyviams ar nukentėjusiuosius dėl kelio būklės byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad išteisintųjų veiksmais buvo pažemintas Direkcijos, valstybės ar VĮ „A.“ vardas. Taip pat nustačius, jog ne visi specialistų išvadoje nustatyti pažeidimai pasitvirtino, nėra pagrindo nustatyti, kad buvo pažeisti visi kaltinime nurodytų įstatymų reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytų domenų visetą, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl Komisijos narių ir A. K. veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala.

78. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai išteisintųjų K. E., V. K., E. G. ir A. K. veiksmuose nenustatė BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Dėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo

79. Civilinio ieškovo atstovas advokatas M. Bliuvas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo išteisintųjų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi. Išteisintųjų atžvilgiu palikus galioti išteisinamąjį nuosprendį, prašo jį pakeisti ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Prašydamas išteisintųjų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl šių aplinkybių jau išsamiai pasisakyta atsakant ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, todėl dėl jų dar kartą nepasisakytina. Vertindama apelianto argumentus dėl civilinio ieškinio, teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas šį nuosprendžio klausimą išsprendė netinkamai.

80. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla nutraukiama, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Taigi, kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-411/2013, Nr. 2K-73-677/2016).

81. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas jo aprašomojoje dalyje nurodė, kad civilinis ieškinys atmestinas neįrodžius, jog išteisintieji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taikė BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Jose numatyta, kad išsiteisinamasis nuosprendis priimamas nustačius, jog nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis išteisinimo pagrindas taikytas teisingai, nes išteisintųjų veiksmuose nebuvo nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, taip pat nenustatyta, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos, tačiau išteisintieji nedalyvavo jas padarant.

82. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis būtent šiomis procesinėmis nuostatomis, todėl ginčijamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir Direkcijos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Dėl išlaidų advokatų darbui apmokėti

83. Apeliacinės instancijos teisme išteisintojo A. K. gynėja V. G.-Olišauskienė, ir išteisintojo S. K. gynėjas advokatas M. Arasimavičius pateikė prašymus iš valstybės atlyginti jų ginamųjų patirtas išlaidas advokatų darbui apmokėti. Advokatė V. G.-Olišauskienė prašė iš viso atlyginti 11 180,40 Eur dydžio išlaidas (t. 39, b. l. 55–60; t. 40, b. l. 1–29, 99–101), o advokatas M. Arasimavičius – 2 000 Eur dydžio išlaidas (t. 40, b. l. 174–175).

84. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad A. K. ir S. K. išteisinti teisėtai ir pagrįstai, tad byloje gali būti sprendžiamas išteisintųjų šio proceso metu turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimas. Pagal teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-719/2024, Nr. 2K-47-648/2024, Nr. 2K-214-489/2024).

85. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. K. gynėjos advokatės V. G.-Olišauskienės pateiktus dokumentus dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, nustatė, kad didžioji dalis išlaidų buvo patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o sąskaitos faktūros apmokėtos iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., kai buvo paskelbtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išteisintasis patyrė viso 8 808,08 Eur išlaidų. Teismų praktikoje prašymai atlyginti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti paprastai teikiami ir nagrinėjami tos instancijos teisme, kuriame išlaidos ir buvo patirtos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prašymas dėl lėšų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas. Visgi teisėjų kolegija šiuo atveju atsižvelgia ir į tai, kad visi proceso dalyviai galėjo susipažinti su pateiktais dokumentais ir dėl jų pasisakyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Naujas procesas pirmosios instancijos teisme dėl atstovavimo išlaidų tik dar labiau didintų išteisintojo išlaidų sumą. Todėl, vadovaudamasi koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme išspręs visų A. K. prašomų atlyginti išlaidų klausimą.

86. Vertindama abiejų instancijų teismuose išteisintojo A. K. patirtų atstovavimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo pradėtas 2019 m. liepos 23 d., teismo nuosprendis priimtas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Pirmosios instancijos teisme įvyko daugiau nei 30 teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo išteisintojo gynėjas advokatas Pranas Makauskas. Iš pateiktų apmokėtų sąskaitų faktūrų (t. 40, b. l. 4–29, 104–105) ir byloje fiksuotos proceso eigos matyti, kad gynėjai advokatai P. Makauskas ir V. G.-Olišauskienė A. K. teikė pasirengimo teismo posėdžiui, susipažinimo su bylos dokumentais, gynybos pozicijos aptarimo, kliento konsultavimo, pasirengimo paaiškinimams, papildomų klausimų specialistams, pateikusiems į bylą išvadas, aptarimo, dalyvavimo teismo posėdžiuose paslaugos. Po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo teiktos nuosprendžio turinio, motyvų ir apskundimo tvarkos aptarimo, apeliacinio skundo analizės ir aptarimo, rašytinių paaiškinimų parengimo, pasiruošimo gynybai ir dalyvavimo teismo posėdžiuose paslaugos. Apeliacinis procesas buvo pradėtas pagal prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teisme įvyko 10 teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo advokatė V. G.-Olišauskienė. Ji parengė atsiliepimus į apeliacinius skundus bei baigiamąją kalbą. Byla yra didelės apimties, šiuo metu ją sudaro 40 tomų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomas 8 808,08 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme ir 2 845,92 Eur dydžio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, bendrai 11 654 Eur, yra pagrįstas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šios išlaidos buvo būtinos, todėl A. K. priteistinos iš valstybės.

87. Vertindama išteisintojo S. K. patirtų išlaidų advokato M. Arasimavičiaus darbui apmokėti būtinumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija be jau minėtų aplinkybių, sietinų su bylos eiga ir apimtimi, atsižvelgia ir į tai, kad S. K. gynėjas taip pat teikė atsiliepimą į apeliacinius skundus bei dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Patirtos išlaidos yra pagrįstos ir buvo būtinos, todėl prašoma 2 000 Eur suma priteisiama išteisintojo S. K. naudai iš valstybės.

88. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš išteisintųjų pateikė ir civilinio ieškovo Direkcijos atstovas advokatas M. Bliuvas (t. 39, b. l. 99–114), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę priteisti išlaidas advokato darbui apmokėti tik iš pripažinto kaltu asmens. Teisinio pagrindo iš išteisintųjų priteisti civilinio ieškovo patirtas minėtas išlaidas nėra.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 106 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos civilinį ieškinį V. G., E. V., AB „P.“, K. E., V. M., V. (V.) K., S. K. dėl 47 537,73 Eur turtinės žalos valstybei atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos civilinį ieškinį K. E., V. K., E. G. ir A. K. dėl 19 329,16 Eur turtinės žalos valstybei atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kitos Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą atmesti.

A. K. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteisti 11 654 (vienuolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt keturis) Eur išlaidų advokato paslaugoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

S. K. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteisti 2 000 (du tūkstančius) Eur išlaidų advokato paslaugoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.