Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl skolininko (perkančiosios organizacijos) pareigos sumokėti kreditoriui (tiekėjui) skolą pagal sandorį, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms pripažintas niekiniu. Ieškovė UAB „Efektyvios investicijos“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) prašė teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos departamento (toliau – ir atsakovas, kasatorius, perkančioji organizacija) 1 352 984,01 Lt (391 851,25 Eur) skolos, 107 770,33 Lt (31 212,44 Eur) palūkanų, 9 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovė nurodė, kad su Vilniaus rajono policijos komisariatu, kuris Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 buvo reorganizuotas – prijungtas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2008 m. vasario 14 d. sudarė transporto priemonių pasaugos sutartį Nr. 57-9T2-8 (toliau – ir Sutartis), kurios objektas – davėjo (atsakovo) sulaikytų ir saugotojai (ieškovei) perduotų transporto priemonių transportavimas ir saugojimas (Sutarties 1 punktas). Sutarties 2.1, 2.3 punktuose šalys susitarė, kad atsakovas perduoda ieškovei, o pastaroji pristato (nugabena) atsakovo sulaikytas transporto priemones į ieškovei priklausančias aikšteles ir organizuoja jų saugojimą (apsaugą). Mokėjimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką šalys aptarė Sutarties IV dalyje: 4.1 punkte nurodyta, kad „Saugotojas mokėjimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka ir turi teisę reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas pagal Sutarties 3 priede nurodytus įkainius“; 4.2 punkte nustatyta, kad „tuo atveju, kai saugotojas nustatyta tvarka gauna apmokėjimą už transporto priemonių transportavimą bei saugojimą iš trečiųjų asmenų, jis praranda teisę reikalauti apmokėjimo už suteiktas paslaugas iš davėjo, t. y. negali reikalauti apmokėti“; 4.3 punkte nustatyta, kad „davėjas už suteiktas saugotojo paslaugas apmoka pagal pateiktas sąskaitas faktūras arba PVM sąskaitas faktūras tik tais atvejais, kai saugotojas už suteiktas paslaugas negauna apmokėjimo iš trečiųjų asmenų“.Nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. ieškovė transportavo ir saugojo atsakovo perduotas 77 transporto priemones ir, atsižvelgdama į tai, kad tretieji asmenys (transporto priemonių savininkai ar valdytojai) padengė dalį (44 624,79 Lt (12 924,23 Eur) išlaidų, išrašė atsakovui už suteiktas paslaugas vienuolika PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma – 1 353 484,01 Lt (391 996,06 Eur). Po šių sąskaitų išrašymo tretieji asmenys sumokėjo ieškovei dar 500 Lt (144,81 Eur), todėl ieškinyje prašoma iš atsakovo priteisti 1 352 984,01 Lt (391 851,25 Eur). Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo detalizavo, nurodydama, kad 358 156,12 Lt (103 729,18 Eur) skolos priteistina pagal atsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras SP Nr. 1562, 1563, 1564, 1565, 1567 ir 1572 už transporto priemonių, kurios teismų procesiniais sprendimais buvo konfiskuotos valstybės naudai, transportavimą ir saugojimą, o 994 827,89 Lt (288 122,07 Eur) skolos – pagal PVM sąskaitas faktūras SP Nr. 1568, 1569, 1570, 1571 ir 1573 už transporto priemonių, kurios nebuvo konfiskuotos valstybės naudai, bet grąžintos jų savininkams (valdytojams), transportavimą ir saugojimą. Reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ieškovė grindė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ).Atsakovas savo nesutikimą su ieškovės pareikštu reikalavimu iš esmės grindė tuo, kad susidariusią skolą dėl konfiskuotų transporto priemonių saugojimo turėtų padengti Valstybinė mokesčių inspekcija, o skolą dėl grąžintų transporto priemonių saugojimo – jų savininkai (valdytojai); be to, rėmėsi Sutarties neteisėtumu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo ieškovei 163 777,74 Lt (47 433,31 Eur), todėl ji atsisakė šios ieškinio dalies ir prašė bylos dalį nutraukti. Atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo, nurodydamas, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia Sutarties 4.3 punkto sąlygomis, o atsakovo pozicija dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo grindžiama Sutarties neteisėtumu, dėl kurio šalys ginčijasi kitame procese (civilinės bylos Nr. e2-1976-262/2015).Atsakovo reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia ab initio pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu ir ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino, Sutartį pripažino negaliojančia ab initio ir netaikė restitucijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 17 d. nutartimi (bylos Nr. e3K-3-90-469/2016) apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.