Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir 2016 m. gruodžio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4673-656/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvios investicijos“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Ieškovė UAB „Efektyvios investicijos“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovo jos naudai priteisti 3 685 703,86 Eur nuostolių dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo bei 47 498,49 Eur palūkanų pagal įstatymą už laikotarpį iki ieškinių pareiškimo. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos: nuo 411 205,06 Eur (1 419 808,82 Lt) sumos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 22 d.; nuo 382 243,05 Eur (1 319 808,82 Lt ) sumos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos 4 d.; nuo 363 771,74 Eur (1 256 031,08 Lt) sumos už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 5 d. iki 2015 m. sausio 22 d.; nuo 3 755 518,70 Eur sumos nuo 2015 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Ieškovė nurodė, kad ji 2008 m. vasario 14 d. transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-9T2-8 pagrindu atsakovui teikė transportavimo ir transporto priemonių saugojimo paslaugas.Ieškovė taip pat nurodė, kad 2008 m. vasario 14 d. – 2013 m. lapkričio 4 d. transportavo ir nuo perdavimo iki grąžinimo dienos saugojo 77 transporto priemones, o už suteiktas paslaugas išrašė ir atsakovui pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovo įsiskolinimas ieškovei yra 1 352 984,01 Lt; 2008 m. vasario 14 d. – 2014 m. gruodžio 19 d. transportavo ir nuo perdavimo iki grąžinimo dienos saugojo 363 transporto priemones, o už suteiktas paslaugas išrašė ir atsakovui pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovo įsiskolinimas ieškovei yra 11547022,15 Lt. Bendra ieškovės reikalaujama priteisti suma už nurodytus paslaugų teikimo laikotarpius sudarė 12 900 006,16 Lt (3 736 100,02 Eur) sumą. Atsižvelgiant į tai, kad bylų nagrinėjimo metu transporto priemonių savininkai ir (ar) valdytojai bei pats atsakovas geruoju sumokėjo atlyginimo už saugojimą dalį, patikslinta ieškovės reikalavimo suma – 3 685 703,86 Eur nuostolių dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo bei 47 498,49 Eur palūkanų už laikotarpį iki ieškinių pareiškimo.Ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Efektyvios investicijos“ v. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. e3K-7-89-378/2016, o būtent į jos 63 punktą, kuriame nurodyta, kad paslaugų kainos nustatymo kriterijumi pirmiausia galėtų būti duomenys apie pagal analogiškus (dėl to paties ar panašaus pirkimo objekto) ir panašiu metu teisėtai paskelbtus bei vykdytus (pvz., nagrinėjamu atveju ne pagal įprastą komercinę praktiką) viešuosius pirkimus sudarytų viešojo pirkimo sutarčių nuostatas dėl kainos (įkainių), pažymėjo, kad bet kuriuo atveju šio atlyginimo dydis negalėtų būti didesnis, negu yra pareikštas ieškovės reikalavimas.Ieškovė nurodė, kad nustatant teisingą paslaugos kainą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad ieškovė teisių atsakovui perleidėjo Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus RPK) vykdytame pirkime pasiūlė mažiausią kainą – nuo 15 Lt iki 35 Lt už transporto priemonių (toliau – ir TP) saugojimą ir už TP nuvežimą nuo 94,40 Lt iki 129,80 Lt ir dar nuo 2,36 Lt iki 7,62 Lt už 1 km, būtent todėl su ja buvo sudaryta 2008 m. vasario 14 d. TP pasaugos sutartis Nr. 57-9T2-8 (toliau – ir Sutartis). Kita apklausos dalyvė UAB „Sauda“ pateikė 2008 m. vasario 7 d. pasiūlymą, kuriame nors ir buvo nurodyta tokia pati TP (lengvųjų automobilių) saugojimo kaina 15 Lt už vieną parą, tačiau buvo nurodyta didesnė bendra TP nuvežimo kaina. Taigi ieškovės pasiūlyta paslaugos kaina buvo mažesnė nei kitos pasiūlymą teikusios tiekėjos. Ieškovės nuomone, itin reikšminga aplinkybė yra analogiškos paslaugos Vilniaus RPK veiklos teritorijoje kaina iki Sutarties su ieškove sudarymo. Pagal 2006 m. kovo 14 d. TP pasaugos sutartį Nr. 57-02-ST-B-5 tarp Vilniaus rajono PK ir S. V. įmonės TP saugojimo 1 paros kaina buvo nustatyta 15 Lt, o TP nuvežimo kaina buvo kombinuota: 50-60 Lt už TP pakrovimą-iškrovimą ir po 1,30-1,50 Lt už TP gabenimą 1 km. Atsižvelgtina į analogiškų paslaugų kainas Vilniaus mieste, kadangi Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės susijusios, o ir Vilniaus RPK yra Vilniaus mieste, H. Manto g. 4. Vilniaus miesto valdyba 2001 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 621V patvirtino priverstinio TP nuvežimo konkurso rezultatus, pagal kuriuos pirmoji vieta buvo pripažinta UAB „Sauda“, pasiūliusiai TP nuvežimo kainą 112 Lt. Sprendimo 3 p. buvo nustatyta, kad mokestis už TP saugojimą 1 val. yra 2 Lt, bet ne daugiau kaip 15 Lt už pirmą parą ir 15 Lt mokestis už kitas paras. Ieškovė pateikė analogiškų paslaugų – priverstinio TP nuvežimo ir TP saugojimo – kainas ir nurodė, kad prašoma priteisti suma ne tik atitinka aktualaus laikotarpio (2001-2015 m. m.) analogiškų paslaugų – priverstinio TP nuvežimo ir TP saugojimo – kainas, tačiau buvo mažesnė (ieškovės kaina buvo 15 Lt arba 4,34 Eur), nei vidutinė analogiškų paslaugų – priverstinai nuvežtų TP saugojimo – kaina, kuri buvo 19,78 Lt arba 5,73 Eur. Ieškovė prieštaravo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo atidėjimui ar išdėstymui, nes tai sukeltų ieškovei finansinius sunkumus, vien pridėtinės vertės mokesčio ieškovė iš karto po sprendimo įsiteisėjimo turėtų sumokėti 788 658,99 Eur.