- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2-20-1051/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03811-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Saulius Tamošaitis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo, bei atsakovo D. S. priešieškinį ieškovei V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo ir turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė V. S. ieškiniu, kuris buvo keletą kartų tikslintas, paskutinis tikslinimas – 2022 m. balandžio 22 d. (t. 1, b. l. 1-7, 79-84, t. 2, b. l. 38-43, t. 3, b. l. 117-125, t. 4, b. l. 191-197) prašė: 1) nutraukti V. S. ir D. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl D. S. kaltės ir nustatyti, kad pavardės po santuokos nutraukimo būtų sekančios: ieškovės - „L.“, o atsakovo - „S.“; 2) pripažinti 2194/19950 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių V. S. ir D. S. nuosavybe; 3) padalinti bendrą sutuoktinių nuosavybę: - atsakovui D. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypo 2194/19950 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas ir darbus; - ieškovei V. S. iš D. S. priteisti už 1097/19950 dalį žemės-sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2194/19950 dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotu medžiagų ir darbų vertės piniginę kompensaciją – 64 491,82 Eur; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės V. S. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovė tik dirbo, finansavo statybą, rūpinosi šeimos gerbūviu ir periodiškai patyrė atsakovo smurtą, todėl nėra jokių ieškovės kaltės įrodymų. Nurodė, jog atsakovas ne kartą kėlė ranką prieš ieškovę, (duomenys neskelbtini) šalys šventė atsakovo gimtadienį ir tą dieną jis prieš ieškovę panaudojo smurtą, t. y. kelis kartus spyrė jai į įvairias kūno vietas. Panašūs smurtavimai tęsėsi toliau, t. y. kai 2016 m. šalys grįžo į Lietuvą atostogoms, atsakovas supažindino ieškovę su savo šeima ir per atsakovo mamos gimtadienį atsakovas vėl prieš ieškovę smurtavo, t. y. kelis kartus sudavė per veidą, spyrė, stumdė, žemino. 2017 metais gegužės mėnesį grįžus atostogų šalys vakarojo pas kaimynus, tuomet ji vėl buvo labai stipriai sumušta, su mėlynėmis po akimis. Taigi atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę. Atsakovas santuoką sudarė išimtinai dėl savanaudiškų paskatų, t. y. kad galėtų ieškovę išnaudoti finansiškai, už ieškovės uždirbtas lėšas pastatyti savo įsigytame sklype namą, garažą, įsigyti kitokio turto, o tai visiškai nesuderinama su santuokos instituto prasme ir šeimos interesais. Pastebėjo, kad ieškovės buvusi bendradarbė jai papasakojo, kad atsakovas draugams yra sakęs, jog jis pasistatys namą ieškovės sąskaita ir ją paliks. Šiai dienai taip ir atsitiko, namas pastatytas, o atsakovas ieškovę paliko. Šiuo metu sutuoktiniai nei fizine, nei emocine prasme negyvena šeiminio gyvenimo, santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo nederamo elgesio, kuris nesuderinamas su santuokos institutu ir elementariu padorumu, t. y. sutuoktinio esminių pareigų nevykdymu. Atsakovas finansiškai išnaudojo sutuoktinę, išėjo iš šeimos ir nesirūpina ja, piktybiškai ir sąmoningai nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigų, aiškiai buvo ieškovei nelojalus, negerbė jos ir žiauriai elgėsi su ja (tiek psichologine, tiek fizine prasme). Visiškai akivaizdu, kad atsakovo elgesys sugriovė ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius ir šeimą. Taip pat akivaizdu, kad atsakovas tai darė savo noru, būdamas sąmoningu ir suvokdamas savo veiksmų prasmę ir pasekmes. Po santuokos nutraukimo paliktina mergautinė ieškovės pavardė - „L.“, o atsakovo - „S.“.
3. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodė, jog nors žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas atsakovo iki santuokos, tačiau šalys gyvendamos faktinėje santuokoje nutarė jame statyti bendrą šeimos būstą - gyvenamąjį namą. Gyvenamasis namas buvo statomas ir jau šalims įregistravus santuoką, namas neįregistruotas, todėl statyba laikytina neužbaigta. Taigi, šalys pradėjo statyti namą faktinėje santuokoje, vesdamos bendrą ūkį, bendromis lėšomis, darbu ir pastangomis, įregistravus santuoką toliau vykdė namo statybas ir žemės sklypo 2194/19950 dalies esminio pagerinimo (gerbūvio sutvarkymo) darbus (kiemo asfaltavimas, aptvėrimas, žemės darbai, dekoratyvinių želdinių sodinimas ir kt.). Šis turtas įgyvendinus šalių susitarimą - pastačius namą, išasfaltavus dalį šio žemės sklypo bei iš esmės sutvarkius gerbūvį, pritaikant jį šeimos poreikių tenkinimui ir šeimos rekreacijai, įgavo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą ir faktiškai tapo dalintinu objektu. Turto sukūrimo statybos būdu ir žemės sklypo esminio pagerinimo aplinkybes įrodo jos pateikiami atsiskaitymo kvitai už namo statybai, įrengimui, apstatymui ir gerbūvio sutvarkymui reikalingas medžiagas bei darbus. Aplinkybes per notarą paliudijo užsienyje esantys liudytojai. Taip pat aplinkybes galės paliudyti ir kiti Lietuvoje esantys liudytojai. Todėl tarp šalių besiklostę dalinės nuosavybės teisiniais santykiai peraugo į bendrosios jungtinės nuosavybės teisinius santykius. Namas iki šiol nėra teisiškai užbaigtas ir įregistruotas, todėl tokio turto statusui taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Šalys statė ginčo namą, kaip šeimos būsimą būstą. Buvo aiškiai išreikšta abiejų šalių valia namą statyti bendrai ir ant atsakovo žemės sklypo, atliekant esminį jo pagerinimą. Todėl neturi reikšmės, kad namas pradėtas statyti faktinėje santuokoje, kur taip pat galioja lygių dalių principas ir neturi reikšmės, kad sklypas iki pagerinimų buvo atsakovo asmenine nuosavybe. Gyvenamąjį namą šalys pilnai pastatė bei žemės sklypą gerino faktinėje santuokoje, ir jau būdamos registruotoje santuokoje įrengė, supirko namų apyvokos daiktus ir planavo name gyventi - sukūrė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Turtas buvo kuriamas iš ieškovės darbinių pajamų, daug kas pirkta bei už darbus atsiskaityta grynaisiais pinigais, ieškovė mylėjo atsakovą, juo visiškai pasitikėjo, neturėjo net minčių, kad atsakovas ją gali apgauti, ja nesąžiningai pasinaudoti ir išnaudoti, todėl kruopščiai nerinko visų čekių, kvitų ir pan., nes nebuvo jokių minčių apie skyrybas. Namas iki šiol nėra įteisintas ir nėra jo duomenų registrų centre, t. y. daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Jos duomenimis į namo statybas buvo investuota daugiau, kaip 100 000,00 Eur, tik nėra visas investicijas pagrindžiančių dokumentų (daug darbų atlikta be dokumentų). Atsakovas neperdavė ieškovei namo projektinės / statybinės dokumentacijos, turtas neišmatuotas ir neįregistruotas, todėl be dokumentų nėra įmanoma atlikti tokio turto tikslesnio įvertinimo. Byloje paskirtos teismo ekspertizės akto duomenimis namo statybos vertė (neįskaitant teismo proceso metu nugriautos stoginės, šulinio, tvoros, alpinariumo ir asfalto dangos įrengimo kaštų) yra ne mažesnė, kaip 102987,00Eur. Todėl ieškovei mokėtinos kompensacijos suma sudaro 64491,82 Eur (102 987,00 Eur - gyvenamojo namo statybos vertė, + 4 171,00 Eur – nugriautos terasos (stoginės) statybinė vertė, + 20 220,00 Eur – šulinio, tvoros, alpinariumo ir asfalto dangos statybinė vertė, + 1 605,63 Eur – žemės sklypo vertė, / 2). Atsakovas vienas valdo ir naudoja statinius su juose esančiais bendrais šalių daiktais, pastatytus iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių darbų ir medžiagų, todėl atsakovui dalytinas turtas priteistinas natūra, o ieškovei priteistina kompensacija.
Šalies argumentai
4. Atsakovas D. S. pateikė priešieškinį (t. 3, b. l. 74-80), kuriuo prašė: 1) nutraukti V. S. ir D. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinės V. S. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šias pavardes: V.S. - ,,L.“, D. S. - ,,S.“; 3) išlaikymo sutuoktiniams D. S. ir V. S. vienas iš kito nepriteisti; 4) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei V. S. lengvąjį automobilį Audi A6, Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5000 Eur, priteisiant iš ieškovės V. S. atsakovui D. S. 2500 Eur dydžio kompensaciją už V. S. atitenkanti automobilį (šioje dalyje byla nutraukta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutartimi (t. 3, b. l. 164-165); 5) pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1056 ha; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1278 ha; ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1275 ha, yra bendroji dalinė V. S. ir D. S. nuosavybė ir šį turtą (žemės sklypus) padalinti natūra: - priteisti V. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - priteisti D. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš ieškovės V. S. valstybės naudai atsakovui D. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.
5. Papildomai priešieškinyje atsakovas D. S. nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės V. S. patikslintame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo pagrindu ir bendros sutuoktinių nuosavybės pripažinimo bei padalijimo. Patenkinus priešieškinį bus visiškai išspręstas santuokos nutraukimo pagrindas, turto pripažinimo bendrą sutuoktinių nuosavybe bei jo pasidalijimo, todėl tarp reiškiamo priešieškinio ir pradinio patikslinto ieškinio yra tarpusavio ryšys. D. S. su V. S. susipažino ir pradėjo draugauti 2015 m. lapkričio mėnesį, būdami Norvegijoje, o nuo 2016 m. pradėjo kartu gyventi. Sutuoktinių V. S. ir D. S. prieš santuoka ir po santuokos iki 2018 m. pabaigos santykiai buvo geri, vienas su kitų sutarė ir tarpusavio konfliktų nebuvo. Abu sutuoktiniai bendrai kūrė ateitį kartu. 2018 m. pabaigoje sutuoktinė V. S. be jokio pagrindo pradėjo aštrinti buitinius tarpusavio nesutarimus, kurie iš jos pusės pereidavo į žodinius konfliktus, siekiant pažeminti sutuoktinį (t. y. D. S. atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis smurtas), be to V. S. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. 2018 m. rugpjūčio mėnesį D. S. atvyko atgal į Norvegiją, kartu su juo gyventi ir mokytis išvažiavo jo dukra S. S., tokiam sprendimui gyventi kartu su dukra pritarė ir sutuoktinė V. S.. Po dukros S. S. atvykimo pirmus du mėnesius sutuoktinė V. S. su dukra bendravo, tačiau vėliau sutuoktinė V. S. akivaizdžiai pradėjo ignoruoti sutuoktinio D. S. dukrą, kuris vėliau peraugo į akivaizdžia sutuoktinės V. S. priešpriešą S. S. Esant tokiam pastoviam psichologiniam spaudimui, dukra S. S. 2018 m. gruodžio mėnesį buvo priversta grįžti atgal gyventi ir mokytis į Lietuvą. Nors po dukros S. S. išvykimo D. S. tikėjosi, kad jo santykiai su sutuoktine V. S. pagerės, tačiau sutuoktinė be jokios priežasties vis dažniau su D. S. pradėjo konfliktuoti, užgauliai jo atžvilgiu pasisakydavo kitiems asmenims girdint, savo draugėms pradėjo pasakoti išgalvotas istorijas apie tariamą D. S. smurtą jos atžvilgiu, sutuoktinė vis dažniau piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. D. S. tikėdamasis, kad sutuoktinių santykiai normalizuosis vėliau ir jiems pavyks išsaugoti santuoką, 2020 m. kovo mėnesį grįžo į Lietuvą, tačiau sutuoktinė V. S. po D. S. išvykimo inicijavo santuokos nutraukimo procesą dėl tariamos sutuoktinio kaltės. Ieškovės V. S. netinkamas elgesys atsakovo D. S. atžvilgiu, visiškas šeimos bendrų poreikių ignoravimas, nepagarba sutuoktiniui, jos nelojalumas, jos nenoras išsaugoti santuoką, pažeidžia CK 3.26–3.30, 3.35 straipsniuose nustatytas sutuoktinio pareigas. Ieškovė tokiais savo veiksmais akivaizdžiai pažeidžia CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendro šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Kadangi tolesnis santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas dėl pačios ieškovės V. S. kaltės, todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl pačios sutuoktinės V. S. kaltės.
6. Dėl santuokos metu įgyto turto nurodė, jog santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Namų apyvokos bei asmeniniai daiktai pasidalinti, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai. Atsakovas D. S. nuosavybės teisę turi nekilnojamojo turto, įgyto iki santuokos sudarymo, kuris nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių yra nedalintinas: butas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 167/1000 ūkinio pastato (buto priklausinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2011-03-18 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); - 2194/19950 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., įgytas pagal 2015-01-13 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo asmeninės nuosavybės teise registruotas lengvasis automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas (duomenys neskelbtini) dar prieš sudarant santuoką, todėl santuokos nutraukimo metu tarp sutuoktinių nedalintinas.
7. Dėl ieškovės minimo namo, pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje nurodytą gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), statosi D. S. mama I. B., statybos pradėtos dar 2013 metais. D. S. neturi minėto namo nei namo projekto, nei leidimo statybai, todėl šis namas niekaip negali būti laikomas kaip jo asmeninė, o juo labiau kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jis Norvegijoje pradėjo dirbti nuo 2008 metų, o nuolatos gyventi ir dirbti nuo 2011 metų. Dirbo statybos srityje, savo vardu pradėjo verslą, jo mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius) kas mėnesį viršydavo 5000 Eur. Kai atsakovas D. S. nuo 2016 metų pradėjo kartu gyventi su ieškove V. S., buvo sutarę dėl partnerystės, kuriant kartu bendrą šeimyninį gyvenimą bei turto įgijimą, t. y. sutarta, kad kartu bendromis pajamas rūpinsis bendra buitimi ir turto įsigijimu, sukūrimu, atnaujinimu, priežiūra ir išlaikymu. Ieškovė V. S. Norvegijoje dirbo (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius) neviršijo 2500 Eur. Atsakovas D. S. savo ateitį siejo su ieškove V. S., visiškai ja pasitikėjo, ketino Lietuvoje nusipirkti žemės sklypą ir jame pasistatyti gyvenamąjį namą bendram šeimyniniam gyvenimui su ieškove. Tuo tikslu D. S. dar 2011 metais (duomenys neskelbtini), buvo numatęs įsigyti kelis žemės sklypus ir žemės sklypu savininkei B. Š. padėjo parengti ir įforminti žemės sklypų įteisinimo procedūras. Atsakovas 2016 metais iš asmeninių santaupų (lėšų) sumokėjo B. Š. už 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas visiškai pasitikėjo ieškove V. S. ir su ja siejo savo ateitį, žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartys buvo įformintos V. S. (L.) vardu, kuriuos prašys pripažinti bendrąja daline D. S. ir V. S. nuosavybe ir nustatyti, kad atsakovui D. S. priklauso ½ dalis žemės sklypų. Žemės sklypus, įgytus ieškovės V. S. vardu, atsakovas D. S. nuo pat įgijimo momento prižiūrėjo ir prižiūri iki šiol (pjauna žolę, renka šiukšles, prižiūri sklypų žymėjimo ribas ir pan.). Šiuos žemės sklypus prašo padalyti natūrą, t. y. priteisti V. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti D. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat D. S. savo pajamomis ir darbu prisidėjo ne tik prie namų ūkio, buities ir turto įsigijimo, sukūrimo, atnaujinimo, priežiūros ir išlaikymo, tačiau ir nuo 2016 metų daugiau nei puse sumos padengė ieškovės V. S. Lietuvoje atliktas plastines chirurgines veido odos, krūtų, operacijas, kurių vertė virš 3000 Eur, bei stomatologines dantų implantavimo operacijas, kurios vertė 15000 Eur. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė iki santuokos sudarymo su D. S. Tauragėje asmenės nuosavybės teise turėjo du butus. Vienas butas 2017 metais nuosavybės teise buvo perleistas V. S. sūnui M. L. Santuokos metu V. S. asmeninės nuosavybės teise turimą butą Tauragėje remontavo, todėl byloje pateikti kvitai ir sąskaitos statybinėms medžiagoms įsigyti buvo skirti buto remontui. Be to statybinių medžiagų kvituose ir sąskaitose nėra duomenų, kad būtent šios medžiagos buvo įsigytos pačios V. S., o ne trečiųjų asmenų. Minėtos faktinės aplinkybės apie šalių turtinę padėtį bei turto įgijimą, remontą ir išlaikymą leidžia konstatuoti, kad byloje pateiktas pinigų išgryninimas iš V. S. sąskaitos buvo beveik visas skirtas V. S. grožio procedūroms apmokėti, statybinės medžiagos, įsigytos pagal ieškovės pateiktus kvitus ir sąskaitas, buvo skirtos jos asmeninės nuosavybės teise turimo buto Tauragėje remontui.
Atsiliepimas
8. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 53-55, 137-140), kuriuo su patikslintu ieškiniu ir jame pateiktais reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka su reikalavimu nutraukti santuoką dėl sutuoktinio D. S. kaltės, kadangi pačios ieškovės V. S. netinkamas elgesys atsakovo D. S. atžvilgiu, visiškas šeimos bendrų poreikių ignoravimas, nepagarba sutuoktiniui, jos nelojalumas, jos nenoras išsaugoti santuoką ir yra pagrindas santuoką nutraukti dėl pačios ieškovės V. S. kaltės. Ieškovė su D. S. pati konfliktuodavo, užgauliai jo atžvilgiu pasisakydavo kitiems asmenims girdint, savo draugėms pradėjo pasakoti išgalvotas istorijas apie tariamą D. S. smurtą jos atžvilgiu, sutuoktinė vis dažniau piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Visiškai nepagrįstai V. S. mėgina inicijuoti įvairius ikiteisminius tyrimus D. S. atžvilgiu. Taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl 2194/19950 dalis žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo padalinimu. Pažymėjo, jog namą statosi D. S. mama I. B., statybos pradėtos dar 2013 metais. Statomas gyvenamasis namas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas D. S. neturi minėto namo nei namo projekto, nei leidimo statybai, todėl šis namas niekaip negali būti laikomas kaip jo asmeninė, o juo labiau kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mama I. B. gyvenamąjį namą statosi savo lėšomis statybos darbuose padedant jos vaikams (2015-2017 m. nuotraukos pridedamos). Atsakovo mama I. B. nuosavybės teise yra įsigijusi žemės sklypą su namu kolektyviniame sode Šiaulių rajone, 2020 metais yra nusipirkusi butą, esanti (duomenys neskelbtini), todėl lėšų namo statybai turi. V. S. byloje pateiktos sąskaitos ir kasos kvitai neįrodo, kad pirktos statybinės medžiagos yra panaudotos statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui, iš pateiktų sąskaitų ir kvitų neaišku ar jas įsigijo ir už jas sumokėjo V. S. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad V. S. nuosavybės teise Tauragėje turi butą, kuri santuokos metu V. S. remontavo, todėl byloje pagal pateiktus kvitus ir sąskaitas įsigytos statybinės medžiagos buvo skirtos buto remontui. D. S. prieš santuoka 2016 metais, už savo asmenines lėšas nupirko iš B. Š. 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas D. S. visiškai pasitikėjo ieškove V. S. ir su ja siejo savo ateitį, žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartys buvo įformintos V. S. (L.) vardu, kuriuos prašo teismo pripažinti bendrąja daline sutuoktinių nuosavybę. Viename iš šių sklypų sutuoktiniai ketino pasistatyti savo gyvenamąjį namą. Patikslintame ieškinyje apie šiuos žemės sklypus nėra iš viso nurodyta, tačiau šis turtas faktiškai turėtų būti laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis įsigytas už D. S. asmenines lėšas.
9. Ieškovė V. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (t. 3, b. l. 125-131), kuriame nurodė, jog su pateiktu priešieškiniu nesutinka. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas savo priešieškinyje nurodo netiesą apie ieškovės netinkamą elgesį, t. y. jog ieškovė neva tai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, be jokio pagrindo pradėjo aštrinti buitinius tarpusavio nesutarimus, neva žemino atsakovą ir prieš jį neva vartojo psichologinį smurtą, tai tik jo deklaratyvūs teiginiai ir šių aplinkybių atsakovas nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, būtent atsakovas smurtavo prieš ieškovę dar iki santuokos sudarymo (faktinėje santuokoje) ir net jau sudarius santuoką. Skirtingai, nei nurodo atsakovas, šalių gyvenimas nebuvo sklandus, ji kentėjo atsakovo vartojamą prieš ją nuolatinį fizinį ir psichologinį smurtą, buvo įbauginta, todėl visą laiką kentėjo sutuoktinio išpuolius. Priešingai nei nurodo atsakovas, tarp ieškovės ir atsakovo dukros S. susiklostė tamprus tarpusavio ryšys. Dukros išvykimą iš Norvegijos visam laikui, neleisdamas grįžti, apsprendė būtent atsakovas. Ieškovei iki šiol nėra žinomos atsakovo tokio netinkamo elgesio priežastys, bet mano, jog atsakovas taip pasielgė norėdamas pakenkti ieškovei, kuri jau buvo prisirišusi prie vaiko.
10. Taip pat nurodė, jog atsakovas priešieškinyje nurodo, kad ieškovė V. S. ir D. S. santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo paaiškinimas akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes namas, adresu: (duomenys neskelbtini) yra pastatytas panaudojant iš esmės ieškovės lėšas. Atsakovas siekdamas išvengti didelės vertės atsiskaitymo prievolės prieš ieškovę pradėjo melagingai aiškinti, kad namą, neva, statė jo mama I. B. Tokios aplinkybės atsakovas niekaip nepagrindė ir tokios aplinkybės melagingumą įrodo ne tik bylos rašytinė medžiaga. Taip pat atsakovas nurodo, kad dirbo Norvegijoje, gerai uždirbo, t. y. kas mėnesį daugiau nei 5000 Eur, tačiau jokių įrodymų nepateikia. Teismui ieškovė pateikė rašytinę medžiagą apie tai, kad Norvegijoje D. S. ieško kreditoriai ir net vyko teismas dėl didelių jo įsiskolinimų. Atsakovas nepaneigė, jog Norvegijoje yra asmeniškai įsiskolinęs didelę sumą. Skirtingai nei nurodo atsakovas, šalys buvo susitarusios tik dėl gyvenamojo namo atsakovo žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) pastatymo. Tokį susitarimą įrodo tolimesni šalių veiksmai, t. y. kad būstas buvo statomas ne tik faktinėje, bet ir jau įregistruotoje santuokoje ir iki šiol nėra laikomas baigtu statyti, nes nėra įteisintas. Šalys namą statė ne atsakovo nurodomuose asmeniniuose ieškovės žemės sklypuose, t. y. atsakovo nurodomi asmeniniai ieškovės žemės sklypai šiam tikslui nebuvo naudojami, o ginčo namas buvo statomas būtent atsakovo asmeniniame žemės sklype, kuris šalių bendru sutarimu buvo paskirtas bendrų šeimos poreikių tenkinimui - šeimos būsto statybai. Todėl, esant šalių susitarimui dėl bendro šeimos būsto statymo atsakovo žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), šis turtas įgyvendinus šalių susitarimą - pastačius namą, išasfaltavus dalį šio žemės sklypo bei iš esmės sutvarkius gerbūvį, pritaikant jį šeimos poreikių tenkinimui ir šeimos rekreacijai, įgavo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą ir faktiškai tapo dalintinu objektu. Dėl kitų atsakovo 2016 metais neva iš asmeninių santaupų nupirktų trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), iš B. Š., ieškovė nurodė, jog atsakovo aiškinimai apie tariamas jo asmenines lėšas niekaip neįrodyti, nes pagal sandorio dokumentą pinigus pardavėjui sumokėjo ieškovė. Atkreipė dėmesį į tai, kad sandorio dokumente atsakovas nenurodytas, nei kaip turto pirkėjas, nei kaip pinigų mokėtojas. Skirtingai nei nurodo atsakovas, visus jo nurodomus žemės sklypus iki santuokos įregistravimo ieškovė įgijo asmeniškai, asmeninėmis lėšomis, asmeninėn nuosavybėn, asmeniniams poreikiams. Atsakovas paprasčiausia vengdamas atsiskaityti už šeimos būsto statybą siekia nesąžiningai papildomai užvaldyti ir ieškovės asmeninę nuosavybę, išgalvodamas nebūtas aplinkybes. Ieškovė teikia rankraštinį pakvitavimą, kuriame, dalyvaujant atsakovui, ieškovė aiškiai išreiškė valią asmeninėn nuosavybėn įsigyti nurodytą žemę ir pati perdavė žemės dokumentų sutvarkymui reikalingus pinigus. Atsakovas dalyvavo tik, kaip liudininkas ir savo parašu patvirtino, kad žemės (duomenys neskelbtini) pirkėja yra būtent ieškovė, t. y. kad nebuvo jokio susitarimo žemę įsigyti bendrai. Dėl kitų atsakovo nurodytų aplinkybių, neva pinigus ieškovė visus investavo į savo grožį ir sveikatą, bei, jog santuokos metu remontavo asmeninės nuosavybės teise turimą butą Tauragėje, ieškovė nurodė, jog tai taip pat atsakovo pramanytos aplinkybės, kurios nėra pagrįstos jokiais įrodymais.
11. Ieškovė V. S. 2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, pakartojo ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus ir motyvus.
12. Ieškovės atstovas advokatas Saulius Tamošaitis teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį pilnai patenkinti, priešieškinį atmesti, pakartojo ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus ir motyvus.
Šalies argumentai
13. Atsakovas D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė tenkinti priešieškinį, jame nurodytais argumentais ir motyvais.
Atsiliepimas
14. Atsakovo D. S. atstovas adv. Vilmantas Poškus teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti visiškai, bei prašė patikslintą ieškinį atmesti, pakartojo priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir motyvus, pagarsino baigiamą kalbą (t. 5, b. l. 160-163).
15. Bylą nagrinėjant 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. B. nurodė, kad ji yra atsakovo D. S. mama, su ieškove V. S. nėra piktuoju. Nurodė, kad pirmą kartą su ieškove V. S. susipažino prieš savo jubiliejų – šešiasdešimtmetį, ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), sūnus su ieškove atvyko į jos gimtadienį (duomenys neskelbtini), iki tol ji V. S. nebuvo mačiusi. Tai buvo ne šventė, o košmaras, V. prisigėrė, norėjo išvažiuoti girta namo su mašina. Sūnus su ieškove pradėjo gyventi kartu Norvegijoje, nurodė, kad nežino ar gyveno kartu 2016 metais. V. S. buvo grįžusi į Lietuvą atlikti krūtų operacijos, po operacijos grįžo pas tėvus į Tauragę. Liudytoja prieš vestuves matė, kad V. geria. Nurodė, kad su V. ji nebendravo. Kai sūnus su V. grįždavo į Lietuvą, apsistodavo ginčo name, o ji gyveno savo bute (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sūnui ir V. atvažiavus pas ją į jubiliejų (duomenys neskelbtini), jie jau apsistojo ginčo name, jame jau buvo galima gyventi, kai grįždavo į Lietuvą, jie ten visuomet apsistodavo. Nurodė, kad ji prižiūrėjo namo statybos darbus, žiūrėdavo kaip vyksta darbai. Nurodė, kad mediena beveik nekainavo, nes ji pati jos turėjo ir davė ginčo namo statybai. Nurodė, kad maždaug prieš 8 (aštuonis) metus ji remontavo savo butą, nuo buto remonto turėjo likusių baltų dažų ir OSB plokščių, kuriuos taip pat davė ginčo namo statybai. Nurodė, kas sūnus grįždavo kartą per tris mėnesius, tuomet supirkdavo reikalingas statybai medžiagas, pats su statybininkų komanda dirbdavo. V. S. grįždavo ne kiekvieną kartą kartu. Nurodė, kad 2017 metų gale ginčo name jau buvo galima gyventi pilnai. Į ieškovės atstovo klausimą, ar V. S. su jos sūnumi buvo atvykusi švęsti kaimyno vestuvių, atsakė, kad taip - buvo. Nurodė, kad nepamena, ar jie buvo parvykę kartu švęsti jos sūnaus D. S. gimtadienio. Liudytoja nurodė, kad ji girdėjusi, kad D. S. pasakė V. S., kad ji pati važiuotų ir susitvarkytų žemės sklypų, kuriuos pardavė Š., dokumentus, nes D. S.tuomet dirbo ir neturėjo laiko. Nurodė, kad buvo didelis D. pasitikėjimas V. Nurodė, kad asfalto danga buvo paklota šalia ginčo namo. Nurodė, kad skaldą pirko ji, o kas atliko dangos klojimo darbus, atsakyti negalėjo. Nurodė, kad ginčo namą nutarė statyti vietoje seno garažo, tai buvo jos idėja. 2015 metais buvo pastatytas garažo karkasas, viskas buvo viename, kalba eina apie vieną garažą. Sūnus turi butą, tačiau jis yra degęs ir jame gyventi negalima, ieškovė ir atsakovas bute negyveno. Liudytoja nurodė, kad nuo 2015 metų nebegyvena kartu su sūnumi. Kiek įdėjo pinigų į ginčo namo statybą, atsakyti negalėjo, negalėjo atsakyti, kiek kainavo statyba. Nurodė, kad nei D., nei V. jai neskolingi. V. su mėlynėmis ant veido nėra mačiusi, nežino apie konfliktus, kurių metu V. būtų buvusi sužalota. Sūnus sakė jai, kad Norvegijoje jis už viską mokėdavo. Patvirtino, kad skaitė ieškinio dokumentus, skaitė, ką šalys dalijasi. Nurodė, kad ji, o ne kaimynas, ir ne sūnus, esant iškeltai šiai bylai, inicijavo sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos parengimą, taip, anot jos, buvo galutinai viskas įteisinta. Paklausta, kodėl statybos inspekcijai nenurodė esanti statytoja, paaiškinti negalėjo, teigė, kad sūnus jaunesnis, dėl bandymo įteisinti neteisėtą statybą, ji taip pat niekus nesikreipė. Nurodė, kad sūnui verslas Norvegijoje sekėsi labai gerai, jis turėjo savo statybos įmonę, paklausta dėl Norvegijoje įmonei iškeltos bankroto bylos, atsakyti nieko negalėjo, nežinojo.
16. Bylą nagrinėjant 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. P. nurodė, kad ji yra atsakovo D. S. sesuo, su V. S. nėra piktuoju. Nurodė, kad ginčo statybos iniciatorė buvo mama, o jie visa šeima pritarė. Ji pati padėjo dirbti, karučiu vežė žvyrą, kalė lentutes, dirbo kitus darbus, prisidėjo ir pinigais, kiek prisidėjo atsakyti negalėjo. Nurodė, kad parketą ji važiavo pirkti pati, pati parketui davė 200 Eur, 500 Eur mama, čekio nėra išsaugojusi, nes ne sau pirko, o sau pirktų daiktų čekius visus saugo ir turi. Kad ieškovė V. S. būtų dirbusi prie ginčo namelio statybų, tai to nėra buvę, ji yra tik pasodinusi kelias eglutes. Ginčo namas buvo baigtas, kad būtų galima jame gyventi, tai 2017 – 2018 metais. Nurodė, kad V. S., anot liudytojos, elgęsi kaip nesveikas žmogus. Kai V. pirmą kartą pamatė, kai ji buvo atvykusi į mamos jubiliejų, tai girdėjo, kai V. šaukė, kad D. ją stumdo, nors brolis tuo metu sėdėjo kartu su ja, t. y. liudytoja. Ji negali paaiškinti, kodėl brolis su V. susituokė, su broliu buvo daug kalbėta, kad nesituoktų, ji net į vestuves nevyko. Liudytoja, kai brolis gyveno Norvegijoje, su juo bendraudavo telefonu, brolis būdavo nervuotas, ji su V. telefonu nebendraudavo. Paaiškino, kad visos šeimos mintis buvo statyti garažą automobiliui. Teigė, kad brolis visuomet turėjo daug pinigų, kai dirbo Norvegijoje, nes dideles pinigų sumas siųsdavo savo pirmai žmonai. Nurodė, kad už atvežtą žvyrą mokėjo brolis, nes jis mokėjo pinigus iš savo piniginės. Į ieškovės atstovo klausimą, iš kur žino, kad brolio piniginėje buvo jam priklausančios pinigų kupiūros, nurodė, kad užrašyta nebuvo kieno, galėjo būti ir jos, ir mamos, svarbu pinigai buvo D. piniginėje. Nurodė, kad ji turi savo nuosavą butą, gyvena atskirsi, o ginčo name nuo 2015 metų gyvena brolis, brolio sūnus, jos mama. Paprašyta paaiškinti dėl mamos gyvenimo kartu su atsakovu D. S. ginčo name, negalėjo paaiškinti, ar mama ten būna, ar gyvena. Nurodė, kad mama turi kitą seną namą (duomenys neskelbtini), namas priklauso mamai. Kur mama nuolat gyvena, atsakyti negalėjo, nurodė, kad nežino. Kas apmokėjo ginčo namo kiemo asfaltavimo darbus, atsakyti negalėjo, nurodė, kad atrodo, kad mama. Negalėjo atsakyti, nuo kada brolis Norvegijoje gyveno kartu su V. Už visus darbus mokėjo brolis, vesdamas pinigus iš savo sąskaitos. Brolis turėjo ir daug grynų pinigų, jis dirbdavo Norvegijoje daug, pinigų kilmės liudytoja nežino. V. dirbo Norvegijoje valytoja, jai taip pasakė sesuo. Nurodė, kad brolis turėjo sklypus prie Šiaulių jūros, kuriuos iš jo draugo už 100 Eur nusipirko V.
17. Liudytoja B. Š. 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovą D. S. pažįsta daug metų. 2013 metais D. S. už 50 000 litų pardavė du žemės sklypus (10 ir 11 arų), tačiau tik po 3 metų įteisino žemės sklypų pardavimą V. S. vardu. Pinigus gavo grynais pinigais, „į rankas“. Gavusi šias 50 000 litų dydžio pajamas, šią sumą deklaravo oficialiai. Dar kartą perklausus dėl deklaracijos, liudytoja patikslino, kad tiksliai nebeprisimena šių aplinkybių ir gali būtų, kad nedeklaravo. Tuo metu kai įteisino sandorius, D. S. kartu nebuvo, nes jis buvo Norvegijoje, bet tiksliai nebeprisimena. V. S. savo vyrui nedavė pinigų žemės sklypų dokumentų tvarkymui. Sudarant sutartį pas notarą V. S., jokių pinigų jai nemokėjo. Žemės mokestį iki 2016 m. mokėjo ji, tačiau D. S. jai šį mokestį kompensuodavo. Ji su vyru ketino pirkti automobilį, reikėjo pinigų, todėl D. S. pasiūlė įsigyti žemės sklypus ir su šiuo pasiūlymu jis sutiko. Paaiškinti, kodėl pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė žemės sklypų būtent tokią kainą eurais, negali paaiškinti. Šiuose parduotuose sklypuose, niekas nevyksta, ir žolė buvo apžėlusi. D. S. davė jai 50 Eur, todėl ji pernai pasirūpino, kad būtų nupjauta žolė sklypuose. Ką ruošiasi su nupirktais sklypais daryti tiek D. S., tiek V. S., nieko nesakė. V. ir D. S. šeima atrodė darni, todėl labai nustebo, kad taip greitai jie skirtis pradėjo. D. S. į Lietuvą grįždavo, nes čia Lietuvoje D. S. statėsi namą, o paskui šį namą rengėsi. D. daug metų dirbo Norvegijoje, turėjo didelę statybos įmonę, ir tuo metu jis gerai uždirbdavo, todėl tą namą statėsi D. S. Jos vyras tuo metu dirbo pas D. S., t. y. buvo jo darbuotojas. Apie V. S. nieko blogo negali pasakyti, miela moteris jai pasirodė.
18. Liudytoja D. P. 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta ir D., ir V. Su V. ji susipažino iki judviejų santuokos. Ji su vyru buvo šalių vestuvių liudininkai. Pas juos šeimoje buvo visko, D. nelabai gražiai elgdavosi su V. Jie dažnai pykdavosi, kiek supranta ir ranką buvo pakėlęs prieš žmoną, negražių žodžių vartodavo V. atžvilgiu. Pačiai neteko matyt, jog V. būtų buvusi su fiziniais sužalojimais. Buvo konfliktas pas kaimynę J., buvo konfliktas, kad ji buvo atsidūrusi ligoninėje (V. buvo prasitarusi, kad ne be pagalbos nuo laiptų nukritusi buvo). Šias aplinkybes ji girdėjo iš V. Namo statymas prasidėjo nuo to, kad D. pradėjo statyti garažą. Paskui kiek suprato, V. iniciatyva, vietoje garažo pradėjo statyti jie kartu namą. D. niekada neslėpė, kad jis namą statosi kartu su V., kad tai jų bendras namas. Mano, kad jie bendrai tą namą statėsi, tiek už V. pinigus, kažkiek investavo pinigų ir D. D. S. mama gyvena šalia D. naujojo namo, tokiame šalia esančiame daugiabučiame name - bute. Prie ginčo namo, negali būti, kad kiti asmenys prisidėjo prie namo statybos, tikrai - ne. Matant juos susidarė toks įspūdis, jog jie bendrų pinigų neturėjo, tačiau gyveno kaip šeima, leido pinigus bendrai. Kartu šnekėdavosi, kad V. važiuodavo į „Senukus“, į kitas parduotuves pirkti virtuvinį, kitas prekes namui. Kol jie būdavo Norvegijoje, dėl namo statybų jie samdydavo žmones, čia Lietuvoje. Dėl D. S. verslo Norvegijoje, žino iš V., kad įmonė buvo uždaryta, eina skolos, D. ten nemokėjo mokesčių. Kiek žino, kad D. S. negali važiuoti į Norvegiją, nes iš jos yra išvažiavęs neatlikęs kažkokių turimų įsipareigojimų.
19. Liudytoja J. R. 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad su D. S. yra kaimynai, o su V. S. susipažino 2017 m. vasarą, kuomet jie pradėjo artimiau bendrauti. D. mama gyvena kitame name (daugiabutyje), o D. su V. gyvena (o) kitame atskirame name (toks kaip sodo namas). Kiek pačiai teko su jais bendrauti, atrodė, jog jie vienas kitam tinka, yra labai šilti žmonės. Kiek pravažiuodavo pro namą, matė, jog prie namo abu dirbo, abu jį puoselėjo, abiejų dviejų investicija tai buvo. Kiek suprato pati, tai namas buvo abiejų asmenų projektas, bendras statymas. Nežino, ar šį namą statė D. S. mama. D. S. seserys ar statėsi šį namą, pasakyti negali, nes nežino tokių aplinkybių. Prie namo yra išlieta asfalto danga. V. S. nebuvo žmogus, kuris būtų nuolatos vartojantis alkoholį.
20. Liudytoja R. V. 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su V. yra buvusios bendradarbės, kartu dirbo Norvegijoje. Dar iki santuokos sudarymo yra V. buvo sakiusi, kad ji su draugu statosi namą, kažkur prie draugo tėvų. V. minėjo, kad statomas namas nelegaliai, neturint statybų leidimo, bet planavo tvarkytis dokumentus vėliau. V. susituokė su D. S. ir tada ji pati susipažino su jos vyru. Jie sakė, kad statosi kartu namus, kartu laiką praleidžia prie statybų. V. sakė, kad kiek gali, tiek duoda pinigų namo statybai bei jo apstatymui. Matė kaip važiavo jie kartu baldus pirkti, už virtuvinį V. sumokėjo, kitus daiktus V. taip pat pirko. Negali sakyti, jog viskas iš V. pinigų, kažkiek prisidėjo ir D. V. darbe sakydavo, kad ją žemina psichologiškai, tyčiodavosi iš jos vyras, bet apie smurtą nėra girdėjusi. V. grožio procedūroms Norvegijoje tikrai pinigų neleisdavo, nebent manikiūrą pasidarydavo, bet tai tikrai brangiai nekainuodavo. Lietuvoje kiek yra žinoma, V., būdama santuokoje, pasidarė akių vokų pakėlimo operaciją, o kitos operacijas, lyg kiek pamena, buvo padarytos dar iki santuokos sudarymo. Žino, kad ji, kai susipažino su D., V. tikrai turėjo pasitaupiusi pinigų. Už patalpų nuomą mokėjosi tiek D., tiek V.per pusę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys patenkintinas iš dalies. Priešieškinis patenkintinas iš dalies
Faktinės bylos aplinkybės
21. Byloje nustatyta, kad ieškovės V. S. ir atsakovo D. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86, t. 2, b. l. 45). Į bylą ieškovė yra pateikusi kvitus tiek iš parduotuvių Lietuvoje, tiek Norvegijoje, kuriuose užfiksuota, jog 2016-2019 m. buvo pirktos įvairios namų statybai, remontui ir apstatymui reikalingos prekės, taip pat banko išrašai, kuriuose užfiksuotos 2016-2019 m. grynųjų pinigų išėmimo operacijos bei įvairūs pinigų pavedimai, tiek atsakovui, tiek jo mamai, tiek už perkamas prekes (t. 1, b. l. 12-67, 111-187, t. 2, b. l. 70-108, 161-200, t. 3, b. l. 1-36). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, jog 2015-01-13 pirkimo – pardavimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise atsakovui D. S. priklauso 2194/19950 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (t. 1., b. l. 74-75, t. 2, b. l. 26-27, 113-114, t. 3, b. l. 101-104), taip pat jam asmeninės nuosavybės teise nuo 2011-03-18 priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 167/1000 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 95-98, 99-100). Į bylą taip pat pateiki dokumentai, jog Norvegijoje atsakovo įmonei yra iškelta bankroto byla ir yra dideli turtiniai skoliniai įsipareigojimai (t. 1, b. l. 90-102, t. 2, b. l. 49-61). Pateiktos 2016-2019 m. ieškovės mokesčių ataskaitos bei turto ir pajamų mokesčių deklaracijos (t. 1, b. l. 103-110, t. 2, b. l. 62-69). Antstolio Ričardo Kudrausko 2020-07-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog 2020-07-07 19 val. atvykus į sodybą, pas D. S., adresu: (duomenys neskelbtini) užfiksuoti gyvenamąjį namą ir jame esančius daiktus, D. S. atsakė, jog jokių daiktų čia nėra, neleis nieko fiksuoti, nes viskas priklauso jam. Buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jiems bei V. S. dalyvaujant, antstolis nufotografavo gyvenamąjį namą, užfiksavo jo esamą išorę (t. 2, b. l. 1-19, 121-130, t. 4, b. l. 164-173). Taip pat byloje pateiktos ginčo namo (daiktinės teisės neįregistruotos), jo kiemo ir vidaus fotonuotraukos, kurios ieškovei buvo atsiųstos atsakovo D. S. (t. 2, b. l. 132-140).
22. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio rašte užfiksuota, jog statybą leidžiantys dokumentai D. S. vardu statinių statybai žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra išduoti (t. 3, b. l. 38-39). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, jog duomenų, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2194-19950 dalies savininko D. S. vardu būtų išduotas statybą leidžiantis statinio statybai sklype, ar statinio būtų surašytas savavališkos statybos aktas, išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų ar pan., neturi (t. 3, b. l. 61-63), 2020 m. spalio mėnesio rašte užfiksuota, kad 2020-09-21 atliko statybos patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog gyvenamojo namo statyba yra savavališka (t. 3, b. l. 151-154). 2020-09-29 savavališkos statybos akte užfiksuota, jog nustatytas pažeidimas, - statytojas D. S. neturėdamas pagal Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir pagal privalomojo leidimo statyti naują statinį, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. savavališkai pastatė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą gyvenamosios vietos paskirties pastatą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 3-5). 2020 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad statytojas D. S., neturėdamas privalomo nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir privalomo leidimo statyti naują statinį, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. savavališkai pastatė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovui D. S. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini)bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas iki 2021 m. kovo 29 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, tenkindamas atsakovo prašymą, privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021 m. birželio 29 d., Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7573-394/2021šis terminas pratęstas iki 2022 m. birželio 30 d. (t. 5, b. l. 9-11). Bylą nagrinėjant teisme atsakovas patvirtino, kad statinys (ginčo sodo namas) nenugriautas šiai dienai.
23. 2020 m. spalio 1 d. privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus nurodyta, kad inspekcija nurodo, kad savo lėšomis nugriauti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), prie savavališkai pastatyto vienbučio gyvenamojo namo šiaurės fasado pastatytą stoginę ir sutvarkyti statybvietę. Įvykdymo terminas - 2021-04-01 (t. 4, b. l. 6-11). Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-511-776/2022 leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovo D. S. lėšomis nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie savavališkai pastatyto vienbučio gyvenamojo namo šiaurės fasado pastatytą 6,70 m ilgio ir 3,50 m pločio ir 2,35 m aukščio stoginę ir sutvarkyti statybvietę (t. 5, b. l. 12-14). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad šiai dienai stoginė jau yra nugriauta, nugriovė jis pats.
Žemesnės instancijos teismas
24. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose užfiksuota, jog 2016-06-20 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovei V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 168-176). Taip pat laikotarpiu nuo 2014-06-26 iki 2018-01-04 asmeninės nuosavybės teise V. S. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2014-06-27 iki 2017-08-08 asmeninės nuosavybės teise V. S. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 177-180). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3., b. l. 105). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus rašte nurodyta, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog 2017-06-01 apie 23.00 val. D. S. smurtavo prieš V. S., kuris 2020-10-13 nutarimu buvo nutrauktas (t. 3., b. l. 113-114, t. 4, b. l. 12-21). Ieškovė V. S. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, D. S. santuokos metu įregistruotų transporto priemonių nėra (t. 3, b. l. 134). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi paskirta ginčo turto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos ir įrengimo bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ginčo turtas, gerbūvio įrengimo statybos ekspertizė (t. 4, b. l. 105-106). 2021-012-29 – 2022-03-21 Teismo ekspertizės akte užfiksuota, jog atlikus skaičiavimus nustatyta, kad atlinktų statybos darbų vertė sudaro 102987 Eur pagal vidutinę rinkos kainą, remiantis 2021 m. spalio mėnesio įkainiais (t. 4, b. l. 128-159). Atsakovas D. S., atsakovo mama I. B. ir kiti sklypo bendraturčiai 2021 m. birželio 11 d. sudarė sutartį dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, kuria buvo nustatyta konkreti žemės sklypo - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (jo dalių) naudojimosi tvarka (t. 4, b. l. 16-31).
Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
25. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo naudoto fizinio ir psichologinio smurto. Atsakovas gi prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės dėl ieškovės naudoto psichologinio smurto atsakovo atžvilgiu, dėl ieškovės pradėto piktnaudžiavimo alkoholiu, visiško šeimos bendrų poreikių ignoravimo, nepagarbos sutuoktiniui, jos nelojalumo, nenoro išsaugoti šeimą.
26. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.
27. Teismas pažymi, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovei, tiek atsakovui, besiremiantiems aplinkybėmis apie netinkamą kito sutuoktinio elgesį, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius kito sutuoktinio kaltės prezumpciją. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti išimtinai vieno atsakovo ar vienos ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo.
28. Byloje nustatyta, kad šalys susipažino 2015 metais, gyventi kartu pradėjo 2016 metais, susituokė 2017 m. gruodžio 30 d.. Ieškovė, teigdama, kad santuoka iširo dėl atsakovo jos atžvilgiu naudoto fizinio ir psichologinio smurto, nurodo, kad atsakovas ne kartą kėlė ranką prieš ieškovę, (duomenys neskelbtini)) šalys šventė atsakovo gimtadienį ir tą dieną jis prieš ieškovę panaudojo smurtą, t. y. kelis kartus spyrė jai į įvairias kūno vietas. Panašūs smurtavimai tęsėsi toliau, t. y. kai 2016 m. šalys grįžo į Lietuvą atostogoms, atsakovas supažindino ieškovę su savo šeima ir per atsakovo mamos gimtadienį atsakovas vėl prieš ieškovę smurtavo, t. y. kelis kartus sudavė per veidą, spyrė, stumdė, žemino. 2017 metais gegužės mėnesį grįžus atostogų šalys vakarojo pas kaimynus, tuomet ji vėl buvo labai stipriai sumušta, su mėlynėmis po akimis. Ieškovė į bylą yra pateikusi fotonuotrauką, darytą 2017-06-02, kurioje užfiksuotas jos veidas su pamušta viena akimi su mėlyne (t. 2., b. l. 47-48), byloje yra gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog 2017-06-01 apie 23.00 val. D. S. smurtavo prieš V. S. (t. 3., b. l. 113-114), tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 4., b. l. 12-21), nutraukimas teismo pripažintas teisėtu (t. 4, b. l. 22-28).
29. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju, net ir padarius prielaidą, kad atsakovas elgėsi su ieškove netinkamai, visi šie ieškovės nurodyti atsakovo prieš ieškovę, neva, atlikti veiksmai, buvo dar iki santuokos sudarymo 2017 m. gruodžio 30 d., tačiau, nepaisant to, ieškovė su atsakovu susituokė, todėl daryti išvados, kad dėl galimai atsakovo iki santuokos sudarymo netinkamo elgesio su ieškove, atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nėra pagrindo. Byloje apklausta liudytoja D. P. nors ir nurodė, kad D. su V. nelabai gražiai elgėsi, kad jų šeimoje buvo visko, tačiau faktų, kad pati būtų mačiusi atsakovą smurtaujant prie ieškovę jų santuokos metu, nurodyti negalėjo, paaiškino, kad aplinkybes girdėjo iš pačios V. Byloje apklausta liudytoja R. V. taip pat negalėjo patvirtinti, kad būtų pati mačiusi, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu santuokos metu butų smurtavęs, liudytoja nurodė, kad V. darbe sakydavo, kad ją žemina psichologiškai, tyčiodavosi iš jos vyras, bet apie smurtą nėra girdėjusi.
30. Teismas sprendžia, jog į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė atsakovo atžvilgiu santuokos metu būtų naudojusi psichologinį smurtą, ar piktnaudžiautų alkoholiu. Visi atsakovo teiginiai dėl ieškovės netinkamo elgesio atsakovo atžvilgiu yra deklaratyvūs. Atsakovas ieškovės kaltą dėl santuokos nutraukimo įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino ir nenurodė aplinkybių, kad matė ieškovę santuokos metu piktnaudžiaujančią alkoholiu ar vartojančią prieš atsakovą psichologinį smurtą. Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos atsakovo sesuo D. P. ir mama I. B., nors ir nurodė, kad švenčiant atsakovo mamos gimtadienį (duomenys neskelbtini), ieškovė, neva, buvusi apsvaigusi nuo alkoholio, kad tai buvo košmaras, tačiau, kaip jau buvo akcentuota šiame teismo sprendime, šis įvykis jei ir buvo, tai buvo iki šalių santuokos sudarymo, tačiau nepaisant to, šalys susituokė, kas reiškia, jog atsakovą tenkino toks galimai buvęs ieškovės elgesys, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti, kad išimtinai ieškovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Iš į bylą pateiktos ieškovės charakteristikos matyti, kad ieškovė darbdavio charakterizuojama, kaip pasižyminti geru ir sąžiningai atliekamu darbu, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, visada pasiruošusi padėti kolegėms ir t. t. (t. 3., b. l. 132). Įrodymų, kad ieškovė piktnaudžiautų alkoholiu, būtų įrašyta į narkologijos įskaitą ir pan., nėra.
31. Atsakovas taip pat kaltina ieškovę nelojalumu, tačiau nepateikia įrodymų, kuo ieškovės nelojalumas pasireiškia. Priešingai, jau bylą nagrinėjant teisme 2021 m. sausio 7 d. teismo posėdyje, paaiškėjo aplinkybės, kad ieškovė iš Norvegijos buvo grįžusi į Lietuvą 2020 m. spalio ir gruodžio mėnesį, atsakovas ieškovę parsivežė iš Kauno oro uosto, šalys bandė taikytis, tačiau vėl susipyko. Nors ieškovė kaltina atsakovą, kad jis neįleido ieškovės į šeimos būstą, tokiu savo elgesiu neva atėmė iš ieškovės galimybę tinkamai sudaryti dalintino turto balansą ir dalintiną turtą įvertinti, tačiau iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad tai buvo 2020 m. liepos 7 d. (t. 2, b. l. 121-122), o tuo tarpu ieškovės pirminis procesinis dokumentas parengtas teismui yra surašytas 2020 m. birželio 26 d. data (t. 1, b. l. 1), t. y. kai šalys jau buvo susipykusios, todėl tai nėra santuokos iširimo priežastis (CPK 185 straipsnis).
32. Teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis, CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Todėl šioje dalyje ieškinys ir priešieškinis patenkintini iš dalies.
33. Byloje ieškovė prašė, o atsakovas tam neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė būtų - „L.“, kuri yra nurodyta ieškovės gimimo liudijime (t. 2, b. l. 46), o atsakovo - „S.“. Todėl teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės, t. y. ieškovės D. S. pavardė po santuokos nutraukimo - „L.“, o atsakovo D. S. - „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimų dėl turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe
34. Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal 3.118 straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Šioje byloje nustatyta, kad šalys neturi santuokos metu įgyto teisiškai įregistruoto nekilnojamojo turto. Ieškovė reiškia reikalavimą : pripažinti 2194/19950 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių V. S. ir D. S. nuosavybe; padalinti bendrą sutuoktinių nuosavybę: - atsakovui D. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypo 2194/19950 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir joje esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas ir darbus; - ieškovei V. S. iš D. S. priteisti už 1097/19950 dalį žemės-sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2194/19950 dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotu medžiagų ir darbų vertės piniginę kompensaciją – 64 491,82 Eur.
35. Byloje nustatyta, kad 2194/19950 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra registruota atsakovo D. S. vardu 2015 m. sausio 26 d., įgyta 2015 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t. 2, b. l. 113). Ginčo nėra, kad žemės sklypą atsakovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise, tačiau paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą, kad minėtas žemės sklypas būtų pripažintas jungtine sutuoktiniu nuosavybe, nes ieškovė savo darbu ir bendromis lėšomis prisidėjo prie šio žemės sklypo pagerinimo, sutvarkė aplinką, įrengė gerbūvį, pritaikė žemės sklypą šeimos poreikiams ir reakriacijai (kiemo esfaltavimas, aptvėrimas, žemės darbai, dekoratyvinių želdinių sodinimas). Ieškovė taip pat nurodo, kad jau su ieškovu pradėjus gyventi kartu 2016 m. liepos mėnesį, taip pat ir sudarius santuoką (duomenys neskelbtini), minėtame žemės sklype abi šalys gyvenant kartu tarpusavyje tarėsi, planavo ir vedant bendrą ūkį, bendromis lėšomis, darbu, pastangomis buvo pastatytas šeimos būstas (gyvenamasis namas), adresu : (duomenys neskelbtini), kurio (daiktinės teisės neįregistruotos), sutvarkytas žemės sklypo gerbūvis.
36. Atsakovas nesutikdamas su ieškinio reikalavimais įrodinėjo, kad ginčo namą, kurio daiktinės teisės neįregistruotos, statėsi jo mama visos šeimos poreikiams, o jos vaikai, tame tarpe ir atsakovas, jai padėjo. Atsakovo teigimu ieškovė prie ginčo namo statybos (daiktinės teisės neįregistruotos), neprisidėjo.
37. Svarbus aspektas ir tai, kad iki bylos iškėlimo teisme, tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2194/19950 dalys teisiškai registruotos atsakovo vardu, bendraturčių nebuvo sudaryta ir registruota naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka (t. 2, 113-14). Jau bylą nagrinėjant teisme, galiojant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarčiai, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 3, b. l. 68-71), tarp minėto ginčo žemės sklypo bendraturčių 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta žemės sklypu naudojimosi tvarka, kuri įregistruota VĮ Registrų centre ( t. 5, b. l. 16-30, 31-33), ko pasėkoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovui buvo skirta 3000 Eur bauda (t. 5, b. l. 38-41), bauda nepanaikinta tiek pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi (t. 5, b. l. 89-92), tiek Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi (t. 5, b. l. 151-158). Šiame kontekste pažymėtina, kad sudarius sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, susidarė tokia faktinė situacija, kad dalimi žemės sklypo, kur yra pastatytas ginčo namas, nuo 2021 m. birželio 11 d. naudojasi atsakovo mama I. B. tačiau ši aplinkybės reikšmės ieškovės ieškinio reikalavimams neturi, nes pati ginčo žemės sklypo dalis liko registruota atsakovo D. S. nuosavybe, o ieškovė reiškia reikalavimą, kad jai būtų priteista piniginė kompensacija, o ginčo turtas liktų atsakovui. Todėl ginčo išsprendimas kitų ginčo žemės sklypo bendraturčių teisėms ir pareigoms neturi. Juolab, kad ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo mama I. B. nurodė, kad D. ir V. jai neskolingi, tai pat nurodė, kad jai yra žinomos ginčo aplinkybės, ji yra susipažinusi su teismo atsakovui siųstais procesiniais dokumentais. Teisme nėra gautas ir jos prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, reiškiančiu savarankiškus reikalavimus.
38. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad šio teismo sprendimo 22 punkte buvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad gyvenamasis namas, adresu : (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nelegaliai, nustatyta, kad statytojas yra atsakovas, jam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti namą, privalomasis nurodymas iki šiol neįvykdytas. Byloje taip pat nustatyta ir konstatuota tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi (t. 5, b. l. 38-41), tiek Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi (t. 5, b. l. 151-158) konstatuota, jog atsakovas D. S. nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalyje 2015 m. pradėjo gyvenamojo namo (vieno buto pastato) statybą, iki šiol gyvenamasis namas nėra baigtas. Be to, šias išvadas patvirtina ir Regiono apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendime nustatytos aplinkybės (t. 5, b. l. 9-11), minėtu sprendimu atsakovui D. S., kaip statytojui, o ne atsakovo mamai I. B., buvo pratęstas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat nurodyta, kad atsakovas D. S. aktyviais veiksmais siekia įteisinti savavališką statybą. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti atsakovo argumentus, kad ginčo namą (daiktinės teisės neįregistruotos), statėsi atsakovo mama (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju byloje liudytojomis apklaustos atsakovo mama I. B. bei atsakovo sesuo D. P., nors ir teigė, kad I. B. buvo statybos iniciatorė, o visa šeima pritarė statyboms, tačiau tokie parodymai nėra pagrindas daryti išvados, kad statytoja buvo I. B., nes kaip jau buvo konstatuota tiek Regiono apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendime, tiek 2020 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytame savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad statytojas D. S., neturėdamas privalomo nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir privalomo leidimo statyti naują statinį, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. savavališkai pastatė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 3-5).
39. Šioje byloje ir Regiono apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendime nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad savavališka ginčo namo statyba vyko laikotarpiu, kai šalys pradėjo draugauti 2015 metais (atsakovas priešieškinyje nurodo 2015 m. lapkričio mėnesį), o nuo 2016 m. pradėjo kartu gyventi, 2017 m. gruodžio 30 d. susituokė, statyba vyko iki 2020 m. gegužės mėn. (CPK 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).
40. Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad 2194/19950 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo įsigyta 2015 m. sausio 13 d. iki jis ne tik, kad nebuvo pradėjęs gyventi kartu su ieškove, bet jos net nepažinojo. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo, tačiau anot ieškovės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, šalims gyvenant kartu iš esmės buvo pagerintas šalių bendru darbu ir lėšomis, todėl yra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiuos ieškovės argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais ir atmeta.
41. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti atsakovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013).
42. Anot ieškovės, ginčo žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas, nes buvo ieškovės lėšomis atliktas kiemo asfaltavimas, aptvėrimas, atlikti dekoratyvinių želdinių sodinimo darbai ir pan., todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Savo argumentams patvirtinti, ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių, anot ieškovės, matyti, kad iš ieškovės sąskaitos 2016 m. rugsėjo 29 d. už kiemo asfaltavimą buvo pervesta 27251,57 NOK, kas atitinka apie 2700 Eur (t. 2, b. l. 192), kai atsakovo vardo registruotos ginčo žemės sklypo dalies vertė yra 1605,63 Eur (14600 Eur x 2194 dalių / 19950 dalių) (t. 4, b. l. 190), ieškovė tvarkė ir gražino sklypo lanšaftą, pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su fotonuotraukomis, iš kurių matyti sutvarkyta ginčo žemės sklypo teritorija ir ant jo esantis savavališkos statybos ginčo namas (t. 2, b. l. 121-130). Taip pat ieškovė savo reikalavimui pagrįsti yra pateikusi UAB „Turtasta“ gyvenamojo namo apytikslę sąmata (t. 4, b. l. 39), kuria vadovaudamasi ieškovė nurodo, kad žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo statybinė vertė – 20220,00 Eur.
43. Vertindamas ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje jau buvo nustatyta ir konstatuota, kad ginčo žemės sklype nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. savavališkai pastatytas neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamas gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatas, taip pat yra priimtas privalomasis nurodymas nugriauti minėtą savavališkai pastatytą namą. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad bylos duomenis nustatyta ir konstatuota, kad ginčo namo statyba neįteisinta ir iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos, taip pat nėra įvykdytas ir privalomasis nurodymas – nugriauti ginčo namą. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Be to, byloje yra labai svarbus aspektas ir tai, kad ieškovė žinojo, jog ginčo namas yra statomas, neturint statybą leidžiančių dokumentų, šią aplinkybė patvirtino ir liudytoja byloje apklausta R. V., kuri teismui nurodė, kad V. jai minėjo, kad statomas namas nelegaliai, neturint statybų leidimo, bet planavo tvarkytis dokumentus vėliau.
44. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nepaisant to, jog ieškovė investavo dalį savo asmenių lėšų ir prisidėjo darbu prie ginčo žemės sklypo dalies asfaltavimo, dekoratyvinių augalų sodinimo ir pan., tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad tokiu būdu buvo iš esmės pagerintas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas (CPK 185 straipsnis). Nustatyta, jog ieškovė žinojo, kas ginčo žemės sklypo dalyje buvo vykdoma savavališka gyvenamojo namo statyba, kad savavališką statyba vykdė abu sutuoktiniai (dėl to bus pasisakyta vėliau šiame teismo sprendime), o šiai dienai savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą yra nurodyta privalomai nugriauti, kas reiškia, jog ieškovė prisiėmė rizika, finansuodama ginčo žemės sklypo dalyje atliktus asfaltavimo darbus, lanšafto darbus, kurie, konstatavus savavališkos statybos darbų faktą, šiuo atveju netenka prasmės, ir juo labiau negali būti pripažinti esminiais pagerinimais. Be to, byloje ieškovė yra pateikusi VĮ Registrų centro pažymą, iš kurios matyti, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. masinio vertinimo metu atsakovo vardo registruotos ginčo žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė buvo 1330,69 Eur (12100 Eur x 2194 dalys / 19950 dalių) (t. 2, b. l. 113), o 2022 m. sausio 1 d. masinio vertinimo metu nustatyta vertė yra 1605,63 Eur (14600 Eur x 2194 dalys / 19950 dalių) (t. 4, b. l. 190), t. y. šalims gyvenat santuokoje ginčo žemės sklypo vertė yra padidėjusi apie 17 proc., t. y. ne esmingai, ir tas padidėjimas yra susijęs su rinkos pokyčiais 2018 m. – 2022 m., kas leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo pagerinimas sutuoktinių lėšomis neturėjo esminės reikšmės jo rinkos vertės pokyčiams (CPK 185 straipsnis). Nors CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymėtina, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Šiuo atveju pagal pateiktus įrodymus, kaip jau buvo konstatuota, nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo žemės sklypas būtų pagerintas iš esmės, šiuo atveju labiau tikėtina, kad susidarė priešinga situacija, nes ginčo žemės sklypo dalyje abiejų sutuoktinių valia (dėl to bus pasisakyta vėliau šiame teismo sprendime) yra savavališkai pastatytas ginčo namas. Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
45. Byloje ieškovė yra pateikusi rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn., kai ginčo žemės sklype savavališkai buvo statomas namas, ieškovės pajamos per 2016 metus buvo apie 289185 NOK (apie 28918 Eur) (t. 2, b. l. 66), per 2017 metus apie 301 409 NOK (apie 30141 Eur) (t. 2, b. l. 67), per 2018 metus apie 289 545 NOK (apie 28955 Eur) (t. 2, b. l. 68), per 2019 metus apie 340 861 NOK (apie 34086 Eur) (t. 2, b. l. 69), ieškovė yra pateikusi parduotuvių kvitus, kur matyti, kad savavališkos statybos laikotarpiu buvo pirkta dujinė kaitlentė, sifonas / dugno vožtuvas, įleista plautuvė, veidrodžiai, saunos termometras, dūmų detektorius, nuotolinio valdymo pultas, belaidė sirena, ruletė iš stiklo pluošto, skersinio pjovimo staklės, stalo kilimėlis, stalo įrankių padėklas, pjaustymo lenta, indų džiovyklė, sieninė spintelė, batų šaukštas, koštuvas, kvepianti žvakė, voleliai, teleskopinis kotas, lubų šviestuvas, LED lemputės, įrankių dėžė, jungikliai, durų kilimėlis, popierinių rankšluosčių laikiklis, kvapas namams, medienos ir plastiko kompozito terasinės lentos, drenažo vamzdis, lauko kanalizacijos vamzdis, apsauginė plėvelė, dreno mova, medienos ir plastiko kompozito terasinė lenta, akmens vata, medienos ir plastiko tvirtinimo elementų komplektas, cementas, plokščias teptukas lakui ir impregnantams, tapetavimo teptukas, medienos antiseptikas, medienos ir plastikos tvirtinimo elementų komplektas, šlifavimo diskas, silikoninis hermetikas, padas kampiniam šlifuokliui, žiedlapinis diskas kampiniam šlifuokliui, klijuotė, impregnantas medienai, degus skystis, šveitimo milteliai, išorinis lankstas, rankenėlė, vidinis lankstas, gipso kartono plokštė, ūrientuotų skiedrų plokštė, izoliacinė juosta, karnizai į lubas, kastuvas, gulsčiukas, ruletė, kolona kartoninė betonavimui, įpjautinės vinys, statybinės vinys, balkių atrama, pieštukas statybinis, laistymo žarna, purkštuvas-pistoletas, medsraigčiai, panardinamas vibracinis siurblys, šešiakampis varžtas, poveržlės, sujungėjas, laikiklis stulpui, kampas sustiprintas (t. 2, b. l. 77, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 88, 89, 90, 91, 92, 95, 99, 100, 101, 103, 104, 105, 106, 107, 108), ieškovė taip pat į bylą pateikė įrodymus apie iš jos sąskaitos išgrynintus pinigus (t. 2, b. l. 161, 162, 166, 176, 177, 179, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 198), viso apie 86 807 NOK (apie 8681 Eur).
46. Be to, iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų taip pat matyti, kad iš ieškovės sąskaitos buvo atlikti mokėjimai ne tik už šio teismo sprendimo 45 punkte išvardintus pirkinius (t. 2, b. l. 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 172, 173, 174, 175, 178, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197 ), bet iš ieškovės sąskaitos 2019 m. kovo 6 d. buvo sumokėti 4530 Eur (44641,42 NOK) UAB „Baldų noras“ už virtuvės komplektą (t. 2, b. l. 171), 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovė atsakovui yra pervedusi 9119,57 NOK (apie 912 Eur) sumą (t. 2, b. l. 188), o 2016 m. spalio 18 d. ieškovė yra pervedusi 1804,50 NOK (apie 180 Eur) atsakovo mamai I. B. (t. 2, b. l. 189), 2016 m. spalio 13 d. yra pervedusi 15 491,26 NOK (apie 1549 Eur) už lenteles (duomenys neskelbtini)(t. 2, b. l. 190).
47. Ieškovė nurodo ir pateikė rašytinį įrodymą, kad 30000 NOK buvo išgryninta dar 2015 m. gruodžio 28 d. (t. 2, b. l. 198), ir tai buvo jos pirmasis įnašas namo statybai. Atsakovas šių ieškovės argumentų nepaneigė, o tik deklaratyviai teigė, kad namą statėsi mama, jis jai padėjo, nors byloje jau buvo konstatuota, kad statytojas buvo atsakovas. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina ir atsakovas to neneigė, kad jam gyvenant Norvegijoje jis turėjo statybos įmonę, kuriai, pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, Norvegijoje iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 58-59), o atsakovas Norvegijos valstybei jau buvo skolingas 2016 metais, o pranešimo apie arešto procedūrą parengimo dienai, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., atsakovo skola buvo 545 686 NOK (apie 54 569 Eur) (t. 2, b. l. 51-53). Be to, kaip jau buvo nustatyta, liudytoja byloje apklausta atsakovo mama I. B. nurodė, kad nei D., nei V. jai nėra skolingi.
48. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-06-26 iki 2018-01-04 ieškovei V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2014-06-27 iki 2017-08-08 asmeninės nuosavybės teise V. S. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 177-180), kurie ieškovės atitinkamai 2018-01-04 ir 2017-08-08 buvo padovanoti tretiesiems asmenims, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovės šio teismo sprendimo 45-46 punkte nurodyti pirkti daiktai, statybinės medžiagos, išgryninti pinigai, galėjo būti panaudoti minėtų ieškovei priklausiusių būtų remontui, nes, teismo vertinimu, remontuoti būtą ir į jį investuoti lėšas, o vėliau butą padovanoti, nėra tikslinga (CPK 185 straipsnis). Be to, šias aplinkybes ieškovė neigė, o atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančiu šias aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
49. Pažymėtina, jog neigdamas aplinkybes, kad ieškovė prisidėjo prie ginčo savavališkai pastatyto namo statybos, atsakovas įrodymų, kad pats vienas turėjo pakankamai lėšų pastatyti ginčo namą, nepateikė (CPK 178, 185 straipsnis).
50. Byloje apklausta liudytoja atsakovo mama I. B. nurodė, kad sūnui ir V. atvažiavus pas ją į jubiliejų (duomenys neskelbtini), jie jau apsistojo ginčo name, jame jau buvo galima gyventi, kai grįždavo į Lietuvą, jie ten visuomet apsistodavo. Nurodė, kad ji prižiūrėjo namo statybos darbus, žiūrėdavo kaip vyksta darbai. Nurodė, kad mediena beveik nekainavo, nes ji pati jos turėjo ir davė ginčo namo statybai. Nurodė, kad maždaug prieš 8 (aštuonis) metus ji remontavo savo butą, nuo buto remonto turėjo likusių baltų dažų ir OSB plokščių, kuriuos taip pat davė ginčo namo statybai. Nurodė, kas sūnus grįždavo kartą per tris mėnesius, tuomet supirkdavo reikalingas statybai medžiagas, pats su statybininkų komanda dirbdavo. V. S. grįždavo ne kiekvieną kartą kartu. Nurodė, kad 2017 metų gale ginčo name jau buvo galima gyventi pilnai.
51. Minėtos liudytojos parodymus, kad tiek 2016 m. birželio 3 d., tiek 2017 m. gale ginčo name jau buvo galima pilnai gyventi, bandant paneigti ieškovės argumentus, kad ji prisidėjo prie ginčo namo statybos, paneigia byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai, o būtent 2020-09-29 savavališkos statybos akte užfiksuota, jog nustatytas pažeidimas, - statytojas D. S. neturėdamas pagal Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir pagal privalomojo leidimo statyti naują statinį, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. savavališkai pastatė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą gyvenamosios vietos paskirties pastatą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 3-5), kas reiškia, jog statybos vyko iki 2020 m. gegužės mėnesio (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, teigdama, jog prisidėjo prie ginčo namo statybos, liudytoja I. B. negalėjo nurodyti ir atsakyti, kiek įdėjo pinigų į ginčo namo statybą, negalėjo atsakyti, kiek kainavo namo statyba. Neįtikinamai atrodo liudytojos parodymai, kad namo statybai buvo panaudoti prieš aštuonerius metus nuo buto remonto atlikę dažai, OSB plokštės, visų pirma mažai tikėtina, kad dažai dar galėjo būti naudojami pagal paskirtį, visų antra, nuo buto remonto atlikusių medžiagų pagal kiekį vargu ar galėjo užtekti namui (CPK 185 straipsnis). Be to, liudytoja byloje apklausta atsakovo sesuo D. P. taip pat teigdama, kad ieškovė neprisidėjo prie ginčo namo statybos, nurodė, kad ginčo namas jau buvo baigtas, kad jame būtų galima gyventi, tai 2017-2018 metai, liudytoja vėliau jau teigė, kad ginčo name nuo 2015 metų gyvena brolis, brolio sūnus, jos mama. Kas reiškia, jog abiejų liudytojų parodymai nesutapo, ir pati liudytoja D. P. buvo nenuosekli, duodama parodymus. Labai keistai ir neįtikinamai atrodo jos paaiškinimai, kuomet liudytoja D. P. nurodo, kad kur mama nuolat gyvena, atsakyti negali, nurodė, kad nežino, negalėjo paaiškinti, ar jos ir atsakovo mama ginčo name būna, ar gyvena. Liudytoja taip pat nurodė, kad parketą ji važiavo pirkti pati, pati parketui davė 200 Eur, 500 Eur mama, nurodė, kad čekio nėra išsaugojusi, nes ne sau pirko, o sau pirktų daiktų čekius visus saugo ir turi.
52. Šiuo atveju atsakovas, įrodinėdamas, kad prie ginčo namo statybos ieškovė neprisidėjo nei pinigais, nei darbu, jokių įrodymų, kad jis vienas pats iš savo ar savo artimųjų giminaičių lėšų pasistatė ginčo namą, nepateikė (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė neneigia tos aplinkybės, kad prie statybos darbų dirbo ieškovas, o jos prisidėjimas buvo ženklesnis finansine prasme, nes ji dirbo Norvegijoje. Į bylą atsakovas yra pateikęs 2014 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo kvitą ir tos pačios dienos PVM sąskaitą – faktūrą bei AB „Klovainių skalda“ eksploatacinių savybių deklaraciją, iš kurių matyti, kad atsakovas D. S. 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirko dolomitinę skaldą (t. 5, b. l. 133-135), tačiau byloje jau nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalį, kurioje savavališkai buvo pastatytas ginčo namas, atsakovas įsigijo 2015 m. sausio 13 d., todėl darytina išvada, kad atsakovas dolomitę skaldą panaudojo ne ginčo turtui, o galimai ji buvo panaudota kitame atsakovui 2014 m. rugpjūčio 28 dienai priklausančiame turte, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 95-98, 99-100), arba atsakovo mamai priklausančiame turte, nes kaip ir nurodė pats atsakovas, minėti dokumentai teismui buvo pateikti tik 2022 m. birželio mėnesį, nes jie buvo rasti pas mamą (CPK 185 straipsnis). Atsakovas į bylą 2022 m. birželio mėnesį taip pat pateikė 2007 m. spalio 15 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovo mama 2007 metais už parduotus žemės sklypus gavo 4660 Lt (arba 1350 Eur) (t. 5, b. l. 127-132), tačiau įrodymų, kad tie pinigai galėjo būti panaudoti ginčo turtui, nėra pateikta (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip nurodė liudytoja atsakovo mama I. B., ji prieš aštuonerius metus remontavo savo butą, tai galimai, teismo vertinimu, ir panaudojo gautus pinigus buto remontui ar savo 2619/19950 dalims žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui (t. 5, b. l. 101), juolab liudytoja pati teisme nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas jai nėra skolingi. Atsakovas į bylą pateikė 2017 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, jog jis už 1740 Eur pirko, o jo mama priėmė nuotekų valymo įrenginį, orapūtę, nuotekų siurblinę (t. 5, b. l. 136, 138, 139), kas patvirtina, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovas ginčo turto statybos laikotarpiu pirko reikalingus ginčo turto įrengimui įrenginius, ko, kaip jau buvo pastebėta, ieškovė ir neneigia, teigdama, kad tiek ji, tiek atsakovas prisidėjo prie ginčo turto statybos darbu ir piniginėmis lėšomis. Tiek šis minėtas rašytinis įrodymas, tiek pateiktas 2019 m. spalio 12 d. dujų katilo garantinis talonas (t. 5, b. l. 137), dar kartą paneigia liudytojų I. B. ir D. P. parodymus, kad ginčo name jau buvo galima gyventi tiek 2016 m. birželio 3 d., tiek 2017 m. gale (CPK 185 straipsnis).
53. Tai, kad ginčo namą ieškovė ir atsakovas statėsi kartu, patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta D. P., kuri nurodė, kad namo statymas prasidėjo nuo to, kad D. pradėjo statyti garažą, paskui kiek suprato, V. iniciatyva, vietoje garažo pradėjo statyti jie kartu namą. D. niekada neslėpė, kad jis namą statosi kartu su V., kad tai jų bendras namas. Mano, kad jie bendrai tą namą statėsi, tiek už V. pinigus, kažkiek investavo pinigų ir D. Šiuos paaiškinimus teismas pripažįsta labiau tikėtinais, nes minėta liudytoja nėra susijusi giminystės ryšiais nei su viena iš šalių, ir ji su vyru nurodė buvusi bylos šalių vestuvių liudininkais. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. R., gyvenanti kaiminystėje su atsakovu, ji nurodė, kad kiek pravažiuodavo pro namą, matydavo abu sutuoktinius dirbančius kartu prie namo, abu jį puoselėjo (CPK 185 straipsnis).
54. Pažymėtina, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tokių įrodymų byloje nėra pateikta.
55. Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, kad ginčo namą, jeigu jis būtų teisiškai registruotas, būtų pagrindas pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes jo statyba (savavališka) buvo pradėta šalims pradėjus gyventi kartu, o baigta gyvenant santuokoje. Tačiau šiuo atveju svarbus aspektas yra tai, kad ginčo namas nėra įteisintas, jo nuosavybės teisės nėra registruotos nei ieškovės, nei atsakovo vardu, todėl šiuo atveju pagal formuojamą teisminę praktiką, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintina ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotos medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-24/2011, 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018) (CK 3.87 straipsnis).
Dėl ieškinio reikalavimų dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo
56. Patenkinus ieškinį dalyje dėl ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotų medžiagų pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, toliau turi būti nustatyta tarp sutuoktinių dalytina šių atliktų statybos darbų vertė.
57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).
58. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies.
59. Nagrinėjamu atveju, ieškovės prašymu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo paskirta ginčo turto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos ir įrengimo bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ginčo turtas, gerbūvio įrengimo statybos ekspertizė (t. 4, b. l. 105-106). Gautas teismo ekspertizės aktas, kurio išvadose nurodyta, kad ginčo turto, adresu (duomenys neskelbtini) statybos, apdailos, įrengimo ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ginčo turtas, gerbūvio sutvarkymo medžiagų bei darbų statybinė skaičiuojama kaina (vertė) – atlikus skaičiavimus nustatyta, kad atliktų statybos darbų vertė sudaro 102987 Eur pagal vidutinę rinkos kainą, remiantis 2021 m. spalio mėnesio įkainiais (t. 4, b. l. 128-159). Atsakovas neginčijo ekspertizės akte nurodytos atliktų statybos darbų vertės, neįrodinėjo, kad ji gali būti mažesnė (CPK 178 straipsnis)
60. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1dalyje, 3.127 straipsnio 3dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1dalis, 3.127 straipsnio 3dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).
61. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena ir dirba Norvegijoje, ji nereiškia reikalavimo dėl turto priteisimo jai natūra, atsakovas iš esmės tam neprieštarauja, laikydamasis pozicijos, kad ginčo namą statėsi jo mama (šie atsakovo argumentai atmesti, teismui šiuo sprendimu konstatavus, kad ginčo namą statėsi ieškovė ir atsakovas kartu). Todėl teismas sprendžia, kad padalinus sutuoktiniams ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotas medžiagas tarp sutuoktinių po ½ dalį kiekvienam, toks padalijimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principui, pažeistų sutuoktinių teisėtus interesus, būtų pagrindu kilti konfliktams, juolab, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra ir savavališkai pastatytas ginčo namas, priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise (šiuo teismo sprendimu atmetus ieškinio reikalavimus dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe). Todėl ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotos medžiagos priteistinos atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už atsakovui tenkančią ieškovės dalį.
62. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių egzistavimas galėtų būti pagrindu taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio ieškovei priteisimo už atsakovui tenkančią turto dalį, labai svarbiu aspektu pripažįsta šiuo teismo sprendimu jau nustatytas aplinkybes, kad abu sutuoktiniai žinojo, kad vykdo savavališkos statybos darbus, kad yra priimtas ir galiojantis privalomasis nurodymas nugriauti savavališkai pastatytą namą, kad nugriovus namą, atsakovui šiuo atveju liks tik neteisėtai statybai panaudotos medžiagos, kurių vertė, nusprendus jas parduoti, neabejotinai yra mažesnė, nei naujų statybinių medžiagų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama sau kompensacijos, finansinės atsakomybės už neteisėtai vykdytą statybą prisiimti nenori, reikalauja, kad atsakovas atlygintų pusę statybos darbų kainos, pusė statybai panaudotų medžiagų kainos, tuo pačiu prisiimtų ir atsakomybę – nugriauti namą. Teismas sprendžia, kad sutuoktiniai, vykdę savavališką statybą kartu, abu turi prisiminti ir savavališkos statybos pasekmes, tai yra savavališkai vykdytos statybos darbų išlaidas turi prisiimti tiek ieškovė, tiek atsakovas, taip pat abu sutuoktiniai turi prisiimti ir nuostolius, susijusius su panaudotų statybinių medžiagų nuvertėjimu, lyginant su naujų statybinių medžiagų kaina (CPK 185 straipsnis).
63. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad atsakovui priteisus ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotas medžiagas, ieškovei iš atsakovo priteistina 33000 Eur kompensacija, t. y. 32 proc. nuo ekspertizės išvadose nurodytos 102987 Eur sumos. Tokio dydžio kompensacijos priteisimo, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti atsakovą praturtėjus, o ieškovę finansiškai nukentėjus, nes, kaip jau buvo minėta, gyvenamąjį namą (daiktinės teisės neįregistruotos) atsakovas privalomuoju nurodymu yra įpareigotas nugriauti, kas taip pat pareikalaus papildomų lėšų (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad gal būt atsakovas po santuokos nutraukimo įteisins statybą, konkrečių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti, nepateikė, be to, nepateikta įrodymų, kad būdama savavališkos statybos bendrasavininke, ji būtų dėjusi pastangas įteisinti statybą, o esant privalomajam nurodymui nugriauti – dėjusi pastangas įvykdyti privalomąją nurodymą (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovės pasirikta pozicija reikalauti piniginės kompensacijos, atsižvelgiant į atliktų statybos darbų vidutinę rinkos kainą, visą finansinę atsakomybę, susijusią su savavališka statyba, paliekant vien atsakovui, pripažintina pažeidžianti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl patenkintina, kaip minėta, iš dalies.
64. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvo pripažinta tik ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotos medžiagos, o reikalavimas pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 2194/19950 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestas, nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio dalį dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už minėto žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas ir darbus.
Dėl priešieškinio turtinių reikalavimų
65. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1056 ha; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 0,1278 ha; ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1275 ha, yra bendroji dalinė V. S. ir D. S. nuosavybė ir šį turtą (žemės sklypus) padalinti natūra: - priteisti V. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - priteisti D. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
66. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad minėti žemės sklypai yra registruoti 2016 m. birželio 21 d. VĮ Registrų centre ieškovės vardu, įregistravimo pagrindas – 2016 m. birželio 21 d. pirkimo pardavimo sutartys (t. 3, b. l. 168-176), todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2017 m. gruodžio 30 d. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t. 2, b. l. 45). Iš priešieškinio matyti, kad, reikalaudamas minėtus žemės sklypus padalinti tarp sutuoktinių natūra, atsakovas, neįrodinėja, kad minėti žemės sklypai santuokos metu buvo iš esmės pagerinti sutuoktinių bendromis lėšomis arba atsakovo lėšomis ar darbu, kaip tai numatyta CK 3.90 straipsnio 1 dalyje, ko pasėkoje būtų pagrindas minėtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas teigia, kad nuo 2016 metų gyvenant kartu su ieškove buvo sutarę dėl partnerystės, kuriant kartu bendrą šeimyninį gyvenimą bei turto įgijimą, t. y. sutarta, kad kartu bendromis pajamomis rūpinsis bendra buitimi ir turto įsigijimu, sukūrimu, atnaujinimu, priežiūra ir išlaikymu. Teigia, kad 2016 metais už tris ginčo žemės sklypus savininkei B. Š. sumokėjo iš asmenių santaupų (lėšų). Su žemės sklypo savininke B. Š. buvo sutarta, kad sutartis dėl žemės sklypų įgijimo bus sudaryta ieškovės vardu. Teismas pripažįsta šiuos atsakovo argumentus nepagrįstais, todėl priešieškinį šioje dalyje atmeta.
67. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
68. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
69. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
70. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
71. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).
72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, teismas turi nustatyti dviejų sąlygų visumą tam, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe: 1) susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę buvimą; 2) asmeninį indėlį pinigais, turtu ar darbu kuriant kiekvieną ginčo objektą. Šios aplinkybės gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Sugyventinių ir bendrai gyvenančių asmenų turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas, sukurtas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.
73. Byloje ieškovė yra pateikusi ranka rašytą dokumentą, kuriame nurodyta, kad „Aš V. L.(buvusi ieškovės iki santuokos su atsakovu pavardė) perku žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) iš B. Š. ir įduodu 100 eur pradiniam dokumentų tvarkymui, pinigus įduodu B. vyrui Š.“, parašyta, kad „2016-06-07 daviau 100 eur“ ir ieškovės parašas, parašyta, kad „2016-06-07 gavau 100 eur, A. Š. ir parašas“, svarbus aspektas, kad parašyta „liudija D. S., jo parašas“ (t. 3, b. l. 133). Atsakovas neneigė ir neginčijo šio rašytinio dokumento tikrumo. Pažymėtina, kad byloje liudytoja apklausta B. Š., duodama paaiškinimus teismui, apie visus tris žemės sklypus taip pat kalbėjo kaip apie vieną neatsiejamą visumą.
74. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad tuo atveju, jeigu atsakovas kartu su ieškove būtų turėjęs tikslą įsigyti minėtus žemės sklypus bendrai su ieškove, tai ir būtų nurodęs, kad abu, t. y. V. L. (po santuokos su atsakovu S.) ir D. S. įduoda 100 Eur, tačiau šiuo atveju, atsakovas savo parašu patvirtino, kad pinigus davė ieškovė, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę nebuvo (CPK 185 straipsnis). Tai, kad susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę nebuvo, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ir notarinės formos ginčo sutartis yra sudaryta tarp ieškovės ir turto savininkės B. Š., sutartyje nurodyta, kad pasirašydamos sutartį šalys patvirtina, kad galutinai ir tinkamai atsiskaityta už perkamus daiktus, jokių ginčų ir / ar pretenzijų dėl kainos bei atsiskaitymo nėra (t. 3, b. l. 81-92). Duodama paaiškinimus teisme liudytoja – atsakovo mama I. B. nurodė, kad ji girdėjusi, kad D. S. pasakė V. S., kad ji pati važiuotų ir susitvarkytų žemės sklypų, kuriuos pardavė Š., dokumentus, nes D. S. tuomet dirbo ir neturėjo laiko. Kas taip pat patvirtina išvadas, kad tarp ieškovės ir atsakovo susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovei savo vardu įsigyjant ginčo žemės sklypus, nebuvo.
75. Byloje apklausta liudytoja B. Š. nurodė, kad 2013 metais D. S. už 50 000 litų pardavė du žemės sklypus (10 ir 11 arų), tačiau tik po 3 metų įteisino žemės sklypų pardavimą V. S. vardu. Pinigus gavo grynais pinigais, „į rankas“. Gavusi šias 50 000 litų dydžio pajamas, šią sumą deklaravo oficialiai. Dar kartą perklausus dėl deklaracijos, liudytoja patikslino, kad tiksliai nebeprisimena šių aplinkybių ir gali būtų, kad nedeklaravo. Tuo metu kai įteisino sandorius, D. S. kartu nebuvo, nes jis buvo Norvegijoje, bet tiksliai nebeprisimena. V. S. savo vyrui nedavė pinigų žemės sklypų dokumentų tvarkymui. Sudarant sutartį pas notarą V. S., jokių pinigų jai nemokėjo. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos vyras dirbo pas atsakovą D. S. Norvegijoje.
76. Teismas liudytojos parodymus vertina kaip prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Šiuo atveju mažai tikėtina, kad 2013 metais gaunant net 50000 litų (14481 Eur) grynais, joks rašytinis patvirtinimas iš pinigų gavėjos B. Š. nebuvo paimtas, o 2016 metais gaunant 100 Eur sumą, kuri, lyginant su 14481 Eur suma, yra labai ženkliai mažesnė, gaunamas rašytinis patvirtinimas. Tuo tarpu notarine forma sudarytoje sutartyje ginčo žemės sklypų kaina yra nurodyta viso 1000 Eur ( t. 3, b. l. 81-92). Be to, liudytoja apklausta atsakovo sesuo D. P. nurodė, kad brolis turėjo sklypus prie Šiaulių jūros, kuriuos iš jo draugo už 100 Eur nupirko V.
77. Byloje atsakovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas savo asmeniniais pinigais butų prisidėjęs, įsigyjant ginčo žemės sklypus, atsakovas nėra pateikęs nė savo sąskaitos išrašo, kitų duomenų apie pajamas, iš ko galima būtų spręsti, kad atsakovas turėjo realią galimybę prisidėti prie ginčo žemės sklypų įsigijimo ir tai padarė (CPK 185 straipsnis). Nors byloje apklaustos liudytojos I. B., D. P., B. Š. nurodė, kad D. S. turėjo pinigų, nes gerai uždirbdavo Norvegijoje, tačiau paklausus, ar joms žinoma, kad atsakovo įmonei Norvegijoje yra iškelta bankroto byla, kad yra didžiulės skolos, atsakyti negalėjo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie bankroto bylos iškėlimą matyti, kad atsakovas jau 2015 metais turėjo skolų, o 2017 m. gegužės 5 d. jam jau pranešta apie arešto procedūrą (t. 2, b. l. 51-53), kas paneigia liudytojų paaiškinimus, kad atsakovo finansinė padėtis buvo gera.
78. Dėl išdėstyto teismas konstatuoja, kad nei liudytojų parodymai, nei byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia atsakovo ir ieškovės valios įsigyti ginčo turtą kaip bendrosios nuosavybės objektą. Priešingai, byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės labiau pagrindžia tikimybę, kad ginčo žemės sklypai yra įgyti ieškovės asmeninėmis lėšomis ir yra jos asmeninė nuosavybė (CPK 185 straipsnis). Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis apie savo gaunamas darbines pajamas, kurios per 2016 metus buvo apie 289185 NOK (apie 28918 Eur) (t. 2, b. l. 66), iš kurių matyti, kad ieškovė buvo finansiškai pajėgi įsigyti ginčo žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu atsakovas įrodymų, kurie leistų pripažinti, kad ginčo žemės sklypai atsakovui ir ieškovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
79. Byloje ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1309,00 Eur advokato pagalbos išlaidos (t. 4, b. l. 40-41, 42, 54, 55), taip ieškovė yra sumokėjusi 1563,00 Eur žyminį mokestį už ieškiniu pareikštus reikalavimus (t. 4, b. l. 40-41, 45, 49, 53, 189), ieškovė pagal 2020-07-08 sąskaitą faktūrą yra sumokėjusi 385 Eur už vertimo paslaugas (t. 2, b. l. 109, 115, t. 4, b. l. 50), taip pat ieškovė turėjo 150 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 2, b. l. 131), ieškovė taip pat yra sumokėjusi 1500 Eur už ekspertizę (t. 4, b. l. 109). Viso ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 4907 Eur. Todėl šios turėtos ieškovės išlaidos paskirstytinos tarp šalių CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
80. Byloje ieškovės atstovas yra pateikęs įrodymą, kad 2020-08-11 yra sumokėta 200 Eur vertėjai L. T.- G. (t. 4, b. l. 51), tačiau mokėjimo pagrįstumą patvirtinantis įrodymas nėra pateiktas. Kaip minėta, byloje yra pateikta tik 2020-07-08 sąskaita faktūra už 385 Eur sumą už suteiktas vertimo paslaugas (t. 2, b. l. 109), todėl nėra aišku, kokiu pagrindu minėti 200 Eur yra sumokėti, juolab, kad mokėjimą yra atlikęs ieškovės atstovas, todėl teismas sprendžia, kad 200 Eur suma šioje byloje nelaikytina ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje.
81. Ieškovė taip pat šioje byloje yra sumokėjusi 38 Eur ir 47 Eur žyminius mokesčius už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 3, b. 67, t. 4, b. l. 52, t. 5, b. l. 61), kurie žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 80 straipsnio 5 dalis), todėl ši viso 85,00 Eur žyminio mokesčio suma grąžintina ieškovei iš valstybės biudžeto (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
82. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyti 2020-05-08, 2020-05-14, 2020-05-20, 2020-05-22 žyminio mokesčio mokėjimai už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atlikti civilinėje byloje Nr. e2-6218-841/2020, todėl teismas šioje byloje dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-6218-841/2020 nepasisako ir nenagrinėja.
83. Atsakovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (t. 3, b. l. 48, t. 4, b. l. 184-185), atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 749,00 Eur (t. 5, b. l. 167), kurios paskirstytinos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
84. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į tai, kad šioje byloje abi šalys pateikė savo savarankiškus reikalavimus, t. y. ieškinio reikalavimai sudaro 50 procentų, priešieškinio reikalavimai taip pat sudaro 50 procentų, todėl tokiu principu ir turi būti skaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos.
85. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad patenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo sudaro 15 proc. nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Patenkinti turtiniai ieškinio reikalavimai sudaro 51 proc., kas reiškia, jog buvo patenkinta 66 proc. ieškinio reikalavimų, o atitinkamai atmesta 34 proc.. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio turtiniai reikalavimai atmesti visiškai, kas reiškia, jog patenkinta 15 proc. priešieškinio reikalavimų, o atitinkamai atmesta 85 proc. priešieškinio reikalavimų.
86. Skaičiuojant pagal sprendimo 84 ir 85 punktuose nurodytą tvarką, gaunasi, kad yra patenkinta 33 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta 17 proc.. Atitinkamai patenkinta 7,5 proc. priešieškinio reikalavimų, o atmesta 42,5 proc.. Todėl šiuo atveju ieškovei iš atsakovo priteistina 75,5 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (33 proc. nuo patenkintų ieškinio reikalavimų + 42,5 proc. nuo atmestų priešieškinio reikalavimų), t. y. iš atsakovo ieškovei priteistinos 3704,79 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai iš ieškovės priteistina valstybei 24,5 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (7,5 proc. nuo patenkintų priešieškinio reikalavimų + 17 proc. nuo atmestų ieškinio reikalavimų), t. y. iš ieškovės priteistina valstybei 183,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
87. Atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, tame tarpe ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šiuo atveju yra patenkinta 7,5 proc. priešieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, kuris apmokestintinas 75,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Todėl šiuo atveju iš ieškovės turėtų būti priteista valstybei 5,63 Eur bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo 81 punkte nutarta ieškovei iš valstybės biudžeto grąžinti 85,00 Eur žyminio mokesčio, todėl į šią sumą įskaičius iš ieškovės valstybei priteistiną 5,63 Eur žyminio mokesčio sumą, ieškovei iš valstybės biudžeto grąžintina 79,37 Eur žyminio mokesčio.
88. Byla yra elektroninė, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.
89. Ieškinio turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos atsakovo turtui Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 3, b. l. 68-71) (CPK 150 straipsnio 2 dalis), o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuota už 64491,82 Eur reikalavimo sumą atsakovo D. S. vardu registruota 2194/19950 (2194 kv. m) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu: (duomenys neskelbtini), o minėto areštuoto turto nepakankant, areštuotas atsakovui D. S. nuosavybes teise priklausantis kitas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuotos ir atsakovo piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, ar turtinės teisės, leidžiant atsakovui D. S. per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA (minimali mėnesinė alga) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti, bei leidžiant atsakovui D. S. sumokėti valstybei Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi paskirtą 3000 Eur baudą, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (t. 5, b. l. 62-66) (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
90. Priešieškinio turtinius reikalavimus atmetus, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos ieškovės turtui Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 3, b. l. 108-110) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. S. palikti pavardę - „L.“, atsakovui D. S. - „S.“.
Nutraukus santuoką priteisti atsakovui D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 2194/19950 dalyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas, o ieškovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 33000 Eur (trisdešimt tris tūkstančius eurų) piniginę kompensaciją.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3704,79 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturis eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 183,51 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 51 centą) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630), įrodymą pateikiant teismui.
Grąžinti ieškovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš valstybės biudžeto 79,37 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 37 centus) žyminio mokesčio.
Sprendimą, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto – 2194/19950 žemės sklypo dalies, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), ir šioje žemės sklypo dalyje, esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei gerbūvio sutvarkymui panaudotų medžiagų, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat draudimą įregistruoti nuosavybės teisę į ant 2194/19950 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), galimai esantį gyvenamąjį namą trečiųjų asmenų vardu, išskyrus ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar/ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1056 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1278 ha, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1275 ha, perleidimo draudimo.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovo D. S. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.