Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. K., A. B., A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

L. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. S. konfiskuota 40 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista M. B., tačiau apeliacinis skundas dėl jos nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, negautas.

Iš nuteistųjų A. B., A. S. ir L. K. solidariai priteista 69 Lt specialisto A. Ž. kelionės išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, subūrė organizuotą grupę kartu su L. K. ir A. S. bei parengė labai sunkaus nusikaltimo, t. y. labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto laikymo ir platinimo planą. Taip pat organizavo ir koordinavo šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką, paskirstė vaidmenis, t. y. kad jis rūpinsis narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimu L. K. ir A. S., kurie nedideliais kiekiais laikys ir platins narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. B. 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su L. K. ir A. S. susitarė platinti narkotines medžiagas – heroiną, ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą, ir parengė nusikalstamos veikos, t. y. labai didelio narkotinių, psichotropinių medžiagų laikymo ir platinimo planą bei numatė, kad narkotines medžiagas – heroiną, ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą, nedideliais kiekiais laikys ir platins L. K. su A. S. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Po to A. B., veikdamas pagal savo paties parengtą nusikalstamos veikos planą, nuo 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą platinti, pastoviai tiekė L. K. ir A. S. narkotines medžiagas – heroiną, ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą, ir koordinavo jų veiklą, nuolatos užtikrindamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiekimą, bei kontroliavo, kaip yra vykdoma prekyba, bei iš to gavo turtinės naudos.

A. B., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė A. S. perduoti kartu su L. K. neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos dalį V. T. A. S., vykdydamas A. B. nurodymą, 2011 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė V. T. du folguoto popieriaus suktinukus, kuriuose buvo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis, tačiau apie 0,5 g narkotinės medžiagos – heroino.

Be to, A. B. M. B. vardu 2011 m. liepos 26 d. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau galimai nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d., kartu su L. K. ir A. S. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau ne mažiau kaip 121,189 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 8,495 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 569,826 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 31,754 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei turėdamas tikslą platinti, nedideliais kiekiais nuolat tiekė L. K. ir A. S.

Be to, A. S., veikdamas pagal A. B. parengtą nusikalstamos veiką planą, dalį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 0,773 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, 2011 m. rugpjūčio 24 d. pargabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurias supakuotas polietileniniame maišelyje laikė virtuvės kambaryje esančioje spintelėje. Iš jų 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 0,017 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. S. 2011 m. rugpjūčio 24 d. apie 13 val. 00 min. prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio Š., pardavė P. M. už 40 Lt. Likusią dalį, t. y. 8,490 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 30,981 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. B., veikdamas organizuota grupe kartu su L. K. ir A. S., turėdamas tikslą platinti, iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. laikė M. B. vardu nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas kratų metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su L. K. ir A. B., pastarajam subūrus organizuotą grupę bei parengus labai sunkaus nusikaltimo, t. y. labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto laikymo ir platinimo planą, sutiko vykdyti labai sunkų nusikaltimą. Be to, A. B. organizuojant ir koordinuojant šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką bei paskirsčius vaidmenis, A. S. su L. K. nedideliais kiekiais laikė ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias nuo 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., turėdami tikslą platinti, laikė labai didelį kiekį, t. y. ne mažiau 8,495 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 31,754 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su A. B. ir L. K. susitarė platinti narkotines medžiagas – heroiną, ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą. A. B. parengus nusikalstamos veikos planą, t. y. kad narkotines medžiagas – heroiną, ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą, nedideliais kiekiais laikys ir platins A. S. su L. K. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, platino nuolat A. B. tiekiamas narkotines medžiagas – heroiną, ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą.

Be to, A. B. organizuojant nusikalstamą veiką, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, 2011 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodžius A. S. perduoti dalį narkotinių medžiagų, kurias kartu su L. K. neteisėtai laikė, jis (A. S.), vykdydamas A. B. nurodymą, 2011 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė V. T. du folguoto popieriaus suktinukus, kuriuose buvo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis, tačiau apie 0,5 g narkotinės medžiagos – heroino.

Be to, A. B. koordinuojant ir siekiant užtikrinti parengtos nusikalstamos veikos vykdymą, M. B. vardu 2011 m. liepos 26 d. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau galimai nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d., A. S. kartu su L. K. ir A. B. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau ne mažiau kaip 121,189 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 8,495 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 569,826 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 31,754 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei šias A. B. nuolatos teikiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, kartu su L. K. laikė ir platino savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Be to, A. S., veikdamas pagal A. B. parengtos nusikalstamos veikos planą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalį, t. y. 0,773 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, 2011 m. rugpjūčio 24 d. pargabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jas laikė virtuvės kambaryje esančioje spintelėje, supakuotus polietileniniame maišelyje, iš kurių 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 0,017 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2011 m. rugpjūčio 24 d. 13 val. 00 min. prie (duomenys neskelbtini), esančio Š., pardavė P. M. už 40 Lt, o likusią dalį, t. y. 8,490 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 30,981 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. S., veikdamas organizuota grupe kartu su A. B. ir L. K., turėdamas tikslą platinti, iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. laikė M. B. vardu nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas kratų metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

L. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su A. S. ir A. B., pastarajam subūrus organizuotą grupę bei parengus labai sunkaus nusikaltimo, t. y. labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto laikymo ir platinimo, planą, sutiko vykdyti labai sunkų nusikaltimą. Be to, A. B. organizuojant ir koordinuojant šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką bei paskirsčius vaidmenis, L. K. su A. S. nedideliais kiekiais laikė ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias nuo 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., turėdami tikslą platinti, laikė labai didelį kiekį, t. y. ne mažiau 8,495 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 31,754 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o būtent:

L. K. 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su A. B. ir A. S. susitarė platinti narkotines medžiagas – heroiną, ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą, bei A. B. parengus nusikalstamos veikos planą, t. y. kad narkotines medžiagas – heroiną, ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą, nedideliais kiekiais laikys ir platins ji (L. K.) su A. S. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , nuo 2011 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, platino nuolat A. B. tiekiamas narkotines medžiagas – heroiną, ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą.

Be to, A. B. organizuojant nusikalstamą veiką, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, ir 2011 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodžius A. S. perduoti dalį narkotinių medžiagų, kurias jis kartu su L. K. neteisėtai laikė, A. S., vykdydamas A. B. nurodymą, 2011 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė V. T. du folguoto popieriaus suktinukus, kuriuose buvo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis, tačiau apie 0,5 g narkotinės medžiagos – heroino.

Be to, A. B. koordinuojant ir siekiant užtikrinti parengtos nusikalstamos veikos vykdymą, M. B. vardu 2011 m. liepos 26 d. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau galimai nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d., L. K. kartu su A. S. ir A. B. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau ne mažiau kaip 121,189 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 8,495 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 569,826 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 31,754 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei šias A. B. nuolatos teikiamas narkotines ir psichotropines medžiagas kartu su A. S. laikė ir platino savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Be to, A. S., veikdamas pagal A. B. parengtos nusikalstamos veikos planą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalį, t. y. 0,773 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, 2011 m. rugpjūčio 24 d. pargabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jas laikė virtuvės kambaryje esančioje spintelėje, supakuotus polietileniniame maišelyje, iš kurių 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 0,017 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. S. 2011 m. rugpjūčio 24 d. 13 val. 00 min. prie (duomenys neskelbtini), esančio Š., pardavė P. M. už 40 Lt, o likusią dalį, t. y. 8,490 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 30,981 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, L. K., veikdama organizuota grupe kartu su A. B. ir A. S., turėdama tikslą platinti, iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. laikė M. B. vardu nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas kratų metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai galėjo būti renkami ir neteisėtomis priemonėmis, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kurie tyrė nagrinėjamos bylos medžiagą, šiuo metu yra pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei narkotinių medžiagų platinimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, turi atsižvelgti į kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Be to, remiasi teismų praktika ir pažymi, kad teismas skirdamas bausmę ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį (Kasacinė nutartis Nr. 2K-594/2005).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai nei mano apeliantai A. B. bei A. S., Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. L. K., A. B. ir A. S. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe ir tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka apeliantų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai dėl L. K. baimės duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, kad neva ji tokiu būdu siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti, apkalba nuteistąjį A. B., taip pat yra nepagrįsti. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šiuos nuteistojo teiginius, jų nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistosios L. K. parodymais, nes jie atitinka ir kitą bylos medžiagą. Nuteistosios L. K. parodymų vertinimo neįtakoja ir ta aplinkybė, kad jos pirmoji apklausa atlikta praėjus metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. K. ikiteisminio tyrimo metu, BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikyta 2012 m. gegužės 8 d. (6 t., 173 b. l.), o apklausta kitą dieną, t. y. 2012 m. gegužės 9 d. (6 t., 179-181 b. l.), todėl vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo nuteistosios parodymus laikyti prieštaringais.

Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde neigia, kad A. S. nurodė perduoti narkotinę medžiagą V. T. Tačiau byloje esančių duomenų visuma paneigia tokius nuteistojo teiginius. Priešingai nei mano nuteistasis A. B., pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi V. T. parodymais, duotais kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje V. T. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje (4 t., 141-143 b. l.). Pažymėtina, kad naudoti šiuos parodymus nagrinėjamoje byloje buvo leista prokurorės sutikimu (4 t., 138-139 b. l.). V. T. parodymais nustatyta, kad 2011 m. liepos mėnesį, A. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė jam du „čekius“ narkotinės medžiagos – heroino, būtent A. B. nurodymu. Šiuos V. T. parodymus patvirtino ir nuteistasis A. S. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis A. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog A. B. paprašė jo atsiskaityti su V. T., t. y. perduoti dalį narkotinių medžiagų, kurie buvo laikomi L. K. bute.

Nustatytos aplinkybės paneigia A. S. apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus, t. y. kad A. B. jam tiekdavo tik amfetaminą, nes heroino jis neplatino. Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. kovo 7 d. specialisto išvados Nr. 140-(5739)-IS1-1537 matyti, kad ant elektroninių svarstyklių bei metalinio šaukšto, 2011 m. rugpjūčio 24 d. kratos metu rastų A. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paviršių buvo rasti ne tik psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bet ir narkotinės medžiagos – heroino, pėdsakai. Šios medžiagos pėdsakų buvo rasta ir ant metalinio šaukšto, 2011 m. rugpjūčio 24 d. kratos metu rasto A. S. automobilyje „B“, valst. Nr. XXX, paviršių (3 t., 28-34 b. l.). Be to, liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, patvirtino, kad A. S. ir L. K. prekiavo tiek narkotinėmis, tiek psichotropinėmis medžiagomis, t. y. amfetaminu ir heroinu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog ginklas bei šoviniai, dėl kurių įgijimo bei laikymo A. B. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas, buvo rasti tame pačiame bute kaip ir narkotinės bei psichotropinės medžiagos, nuteistojo kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog A. B. disponavo ginklu ir šoviniais, todėl jį išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliantas A. B. skunde savaip interpretuoja dėl dvigubo įrodymo vertinimo standarto taikymo pirmosios instancijos teisme.

Nuteistieji A. B. ir A. S. apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiu. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtomis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadomis buvo nustatytas narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurias laikė bei platino nuteistieji, kiekis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, pripažino, kad rastas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis laikytinas labai dideliu kiekiu, kadangi apskaičiavus rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų procentines dalis, ji viršija 100 procentų.

Pažymėtina, kad specialisto (eksperto) išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Įrodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie išdėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Kaip jau minėta pirmiau, specialisto ir / ar eksperto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri neturi jokios prioritetinės reikšmės. Todėl akivaizdu, kad minėti įrodymai turi būti vertinami lyginant su kita bylos medžiaga, kurie patvirtintų ar paneigtų tokių išvadų pagrįstumą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų skundo argumentai dėl neteisingai nustatyto narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nėra įtikinami. Pirmosios instancijos teisme specialistas A. Ž. paaiškino atlikto tyrimo eigą, naudotą metodiką bei naudotų tyrimo metu įrenginių veikimo principus (8 t., 122-123 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvadomis ir specialisto A. Ž. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme. Jis pripažino, kad prietaisai, kuriais buvo atliekami narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimai, turi paklaidą, tačiau tvirtino, jog yra atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti, ar paklaida turi įtakos. Priešingai nei teigia A. B., pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės apelianto A. B. nurodomos aplinkybės, kad byloje nenustatyta, ar šios rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo atneštos kartu, ar rastos toje pačioje vietoje ir kt. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad visi nuteistieji disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių medžiagų kiekį nustatė, apskaičiuodamas jų procentines dalis. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas labai didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro: heroino – 10 g, metamfetamino – 100 g. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji, turėdami tikslą platinti, laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau ne mažiau kaip 121,189 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 8,495 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 569,826 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 31,754 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Pažymėtina, kad nė viena iš A. B., L. K., A. S. laikytų, turint tikslą platinti, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, atskirai paėmus, neviršija nurodytų kiekių, tačiau tai nereiškia, kad bendras šių medžiagų kiekis negali būti pripažintas labai dideliu.

Remdamasi teismų praktika (Kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2012), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai asmuo platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių kiekvienos kiekis nėra labai didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas labai dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su paminėtose rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu labai dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio labai didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Šiuo konkrečiu atveju, apskaičiavus kiekvienos iš medžiagų labai didelio kiekio (nurodyto lentelėje) procentines dalis matyti, kad jos sudaro: heroino – 84,95 procentų, metamfetamino – 31,754 procentų. Šių medžiagų labai didelio kiekio procentinių dalių suma yra 116,704 procentų santykinio labai didelio kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad pas nuteistuosius rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų labai didelio kiekio procentinių dalių suma viršija 100 procentų, bei įvertinus, kad nuteistieji disponavo dviejų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, darytina išvada, kad bendras šių medžiagų kiekis laikytinas labai dideliu. Todėl nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, BK 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan., nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

BK 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo, į priemonių numatymą, padedančių paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir išvengti atsakomybės, ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012). Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, be kita ko, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji nusikaltimo padarymo metu veikė bendrininkaudami, buvo pasiskirstę vaidmenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistųjų organizuotumo lygis, nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas ir intensyvumas bei pastovumas nebuvo tokio aukšto lygio, kuris atitiktų organizuotos grupės požymius. Todėl A. B., L. K. ir A. S. iš skundžiamo nuosprendžio pašalinama jų atsakomybę sukinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe. Tačiau A. B., L. K. ir A. S. pripažįstama jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką, ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Byloje vienodai svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad L. K., A. S. ir A. B. buvo pasiskirstę vaidmenimis. Jie atliko skirtingas užduotis: narkotines ir psichotropines medžiagas L. K. bei A. S. tiekė A. B., o pastarieji jas platino, t. y. buvo šio nusikaltimo vykdytojai. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. B. sukūrė nusikalstamos veikos planą, numatė jo įvykdymo būdus ir priemones (nurodė A. S. gyventi kartu su L. K. bute, (duomenys neskelbtini), ir jame nedideliais kiekiais platinti narkotines ir psichotropines medžiagas), nukreipė bendrininkų L. K. bei A. S. pastangas bendram tikslui pasiekti. Nuteistieji (apeliantai) ryšį palaikė bendraudami telefonu. A. B. vykdytojams duodavo įvairius nurodymus (perduoti narkotines ir psichotropines medžiagas konkrečiam asmeniui), kontroliavo, kad bent vienas iš vykdytojų visą laiką būtų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir platintų jo (A. B.) tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, jam buvo atiduodami pinigai už parduotas pirmiau paminėtas medžiagas. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent A. B. organizavo ir vadovavo nusikalstamos veikos padarymui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. nusikalstamą veiką kvalifikavo su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmių paskyrimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Be to, teisingumas yra vienas pagrindinių teisės kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirtis (BK 1 straipsnis), kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, BK 54 straipsnio 3 dalyje (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Kaip minėta, A. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinta ir tai, kad A. S. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam A. S. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis A. S. nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad, jam susirgus sunkia nepagydoma liga, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo bausmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga (Kasacinė nutartis Nr. 2K-524/2013). BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Teismas turi įvertinti ir nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje.

Nagrinėjamoje byloje atlikus teismo medicinos ekspertizę (9 t., 149-151 b. l.), konstatuota, kad A. S. serga sunkia nepagydoma liga, t. y. A., tačiau ji nėra įrašyta į „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės tvarkos aprašo“ 1 priedo „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo bausmės.

Teisėjų kolegijos nuomone, L. K. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė taip pat atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę vertino aplinkybes, kad L. K. praeityje teista, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, bausta administracine tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas L. K. pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio proceso metu L. K. prašė ją išteisinti, kadangi ji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tai rodo, kad L. K. prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, yra nenuoširdus, tačiau šią aplinkybę šalinti iš skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, nes nėra skundo sunkinančiais pagrindais. Be to, nustatyta L. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad ji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi byloje nustatytos tiek lengvinanti, tiek sunkinanti L. K. atsakomybę aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas paskyrė jai bausmę, kuri atitinka sankcijoje numatytą minimalų bausmės dydį. Dar labiau švelninti L. K. paskirtą bausmę nėra pagrindo. Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad ji augina mažametį vaiką, serga sunkia liga, nėra pakankamos paskirtos bausmės pakeitimui.

Pirmosios instancijos teismas L. K. ir A. S. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė sankcijoje numatytą minimalią bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems L. K. ir A. S. bausmes, BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė ir atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Nors L. K. ir A. B. pirmosios instancijos teismo pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – organizuotą grupę – pakeitus į mažiau pavojingą – bendrininkų grupę, jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės nekeičiamos. Tačiau A. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė mažintina ir laisvės atėmimo bausmė nustatoma arčiau BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeisti:

A. B., A. S. ir L. K. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe ir kuri pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nuosprendyje nustatyti, kad A. B., A. S. ir L. K. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, ir šią aplinkybę pripažinti jų atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. B., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dešimties metų šešių mėnesių. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.