Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-191-290/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-07-17Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-06-22Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-206-1017/2016Nutartis · 2016-02-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-167-831/2018Nutartis · 2018-04-09Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-14Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-19Kauno apygardos teismas
  7. T-31-305/2019Nutartis · 2019-01-30Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-01Kauno apygardos teismas
  9. T-15-519/2019Nutartis · 2019-05-20Šiaulių apygardos teismas
  10. T-1998-548/2019Nutartis · 2019-10-28Kauno apylinkės teismas
  11. T-1209-749/2019Nutartis · 2019-11-15Panevėžio apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-27Kauno apygardos teismas
  13. T-1795-946/2020Nutartis · 2020-11-04Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-03Kauno apygardos teismas
  15. T-421-548/2021Nutartis · 2021-04-02Kauno apylinkės teismas
  16. T-1452-882/2021Nutartis · 2021-12-22Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
1S-191-290/2019
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00213-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-191-290/2019Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00213-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį BK 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 25 d., o pabaiga – 2022 m. vasario 25 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 3 metai 2 mėnesiai 4 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B., tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2019 m. sausio 30 d. nutartimi, patenkino prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti šį nutarimą, motyvuojant tuo, kad byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje.

Šalies argumentai

3. Skundu Kauno apygardos teismo nuteistasis A. B. prašo panaikinti šią Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog bausmę atlieka jau ilgą laiką, per kurį pasikeitė jo mąstymas ir požiūris į gyvenimą. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema – 32 balai, bausmės metu jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra 10 kartų skatintas, drausminės nuobaudos negaliojančios, įgijo keletą profesijų, stengiasi dalyvauti visuose pataisos namų surengtuose užsiėmimuose.

3.2. Nuteistasis nurodo, jog iš prokuroro skundo argumentų matyti, kad prokuroras abejoja tuo, jog socialinės reabilitacijos programa bei „OAStys“ metodika gali pakeisti žmogaus elgesį, tačiau tai prieštarauja įstatymui. Tai, kad jis yra pasiryžęs keisti savo gyvenimą, rodo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

3.3. Taip pat nuteistasis pažymi, jog jis buvo diskriminuojamas, nes procesas vyko rašytinio proceso tvarka ir į posėdį jis net nebuvo kviečiamas.

3.4. Nuteistasis skunde teigia, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia bausmės pabaigos. Priešingai, lygtinio paleidimo metu nustatant įvairius įpareigojimus ir draudimus pagal BK 75 straipsnį, suteikiama galimybės įrodyti, kad asmuo yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimą, o nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo programa „OASys“ neklysta.

3.5. Skunde nuteistasis pažymi, jog turėtų būti atsižvelgta į Komisijos konstatuotas aplinkybes: kad jis drausminių nuobaudų neturi, kad nesilaiko subkultūros tradicijų, o turi teigiamą darbinę motyvaciją bei galimybę laisvėje įsidarbinti, kad turės gyvenamąją vietą (turi nuosavą būstą), yra daug kartų skatintas, suvokia savo netinkamo elgesio priežastis ir pasekmes, turi aukštą motyvaciją savo elgesio keitimui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundo netenkinti.

4.1. Prokurorė nurodo, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Nuteistasis kaltės nepripažino, o tai rodo, kad jam neegzistuoja visuomenės moralės normos.

4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog nuteistasis buvo penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios šiuo metu nors ir negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, likusi bausmės dalis dar labai didelė ir, įvertinus padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 32 balai (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis, tačiau teismui pateikti duomenys šiuo metu tokios išvados daryti dar neleidžia.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo –galiojančių nuobaudų neturi, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, bausmės atlikimo metu jis buvo 10 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. A. B. bausmės atlikimo laikotarpiu penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tris kartus už alkoholio vartojimą, dėl to netgi buvo perkeltas į drausmės grupę. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau jos charakterizuoja nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, todėl į jas taip pat privalu atsižvelgti sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir šios aplinkybės, vertinant lygtinio paleidimo aspektu, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Tai, kad asmuo jau trys metai galiojančių nuobaudų neturi, rodo, jog jis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Ši aplinkybė rodo jo siekį taisytis, adekvatų požiūrį į netinkamą savo elgesį, tačiau šiuo metu, kolegijos vertinimu, to nepakanka nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinti kai leidžiančią tikėtis įstatymų nepažeidžiančio elgesio laisvėje.

10. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog A. B. yra pasiryžęs ir pasiruošęs savo elgesį koreguoti laisvėje bei nenusikalsti. Vertinant nuteistojo požiūrį bei elgesio pokyčius yra svarbu įvertinti jo santykį su padaryta nusikalstama veika. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino. Pataisos įstaigoje savo elgesį pateisina, lygindamas jį su kitų nusikaltimais. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl jau vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip vienas iš sėkmingos resocializacijos ir integracijos į visuomenę požymių yra teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti lėšų pragyvenimui laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje, pateikiant nuomonę dėl probacijos sąlygų individualizavimo, nurodyta, jog asmuo turėtų pradėti dirbti, nebendrauti su nusikaltimo bendrininkais. Nuolatinis darbas taip pat nurodoma kaip viena iš rekomenduotinų probacijos sąlygų, nes tai mažintų įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, tačiau, priešingai nei nurodoma Komisijos nutarime, teismui pateikti duomenys išvados dėl nuteistojo teigiamos darbinės motyvacijos nepagrindžia. Teismui pateikti duomenys nepatvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo įstaigoje būtų dirbęs ar siektų įsidarbinti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pataisos namuose finansiškai jį remia artimieji. Duomenų, kad nuteistasis lėšų užsitikrintų savo darbu, nėra. Socialinės reabilitacijos plane numatyta priemonė dalyvauti socialiniame projekte „Žalioji oazė“ ir užsiimti daržininkyste, kolegijos vertinimu, nepakankama spręsti apie darbinę motyvaciją. Tad ilgalaikis darbinių įgūdžių neturėjimas, jų netobulinimas ir siekio dirbti pataisos įstaigoje nebuvimas sudaro pagrindą abejoti tuo, jog nuteistasis iš tiesų yra pasiruošęs dirbti laisvėje, todėl tai, kad yra pateikta pažyma apie įdarbinimą laisvėje, kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat neleidžia daryti pagrįstų išvadų dėl pakankamos nuteistojo darbinės motyvacijos ir nesudaro pagrindo spręsti, kad asmuo jau yra pasirengęs toliau taisytis laisvėje.

12. Vertindama visumą aptartų A. B. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. A. B. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis (3 metai 2 mėnesiai 4 dienos Komisijos nutarimo priėmimo dienai) sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

13. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose pokyčiai, tačiau jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

14. Skundo argumentas dėl nuteistojo diskriminacijos nagrinėjant prokuroro skundą dėl Komisijos nutarimo, atmetamas, nes yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog, nepriklausomai nuo to, būtų buvęs paduotas prokuroro skundas, ar ne, teismas privalėjo svarstyti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes tik teismui suteikta kompetencija tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. PBK 360 straipsnio 2 dalis numato, jog tokiu atveju teismas apie paskirtą ši klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. sausio 7 d. teismas išsiuntė nuteistajam pranešimą, kuriuo jis buvo informuotas apie Komisijos nutarimo, kuriuo buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą, nagrinėjimo datą bei laiką. BPK 360 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą patvirtinimo (nepatvirtinimo) kartu buvo išnagrinėtas ir prokuroro skundas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog nuteistojo teisės nebuvo pažeistos.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai : Evaldas GražysSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis