Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. LK-28 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė sumažinta iki 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 25 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimo priėmimo dienai – 3 metai 11 mėnesių 20 dienų.Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. LK-28 priimtas sprendimas taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. LK-28 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam buvo paskirta bausmė, nors kvestionuoti įsiteisėjusio procesinio sprendimo neturėjo pagrindo. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visą bausmės atlikimo laikotarpį, todėl negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pasak apelianto, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turėtų įvertinti tik keturis skaičius – paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičių ir jų mažėjimą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 46 balai ir jis sumažėjo 6 balais, todėl tai neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Pažymima, jog būtent lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priima sprendimą apie nuteistojo atitikimą lygtinio paleidimo sąlygoms. Nagrinėjamu atveju Komisija galimo nuteistojo neatitikimo nenustatė, o apylinkės teismas nutartyje taip pat neišdėstė aiškių ir racionaliai argumentuotų tokio neatitikimo įrodymų. Nuteistasis, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1210-383/2013, teigia, kad teismo pareiga yra tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą, bet ne pagrįstumą. Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnio 1 dalimi. Ši priežastis, pasak nuteistojo, yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliantas kelia klausimą ir dėl socialinio tyrimo išvadoje nustatytų aplinkybių, abejodamas šios išvados kompetentingumu ir vadovavimosi ja skundžiamoje nutartyje pagrįstumu. Tai, kad nuteistasis dirbtų ne bet kokį darbą reiškia, jog jis dirbtų tik legalų darbą pagal darbo sutartį, kurio pataisos įstaiga nesugebėjo jam pasiūlyti. Tai, kad nuteistasis žino ryšį tarp savo veikos ir nusikalstamo elgesio yra absurdiška frazė, kuri verčia kelti klausimą, ką gi veikia įkalinimo įstaigos administracija ir personalas, jei oficialiame dokumente teigiama, kad nuteistasis neva vykdo kažkokią veiklą, kuri galimai yra susijusi su nusikalstamu elgesiu. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą spręsti klausimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Skunde nuteistasis teigia, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. BVK 157 straipsnio nuostatos suponuoja pareigą ne tik Komisijai, bet ir šios institucijos nutarimą tvirtinančiam teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (46 balai pagal OASys), kurią sudaro 26 dinaminiai balai. Nors nuteistasis skunde teigia, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertinti tik šios rizikos mažėjimą lemiančių balų skaičių (jo rizika nuo pirmojo vertinimo sumažėjo 6 balais), tačiau, esant pakankamai reikšmingam dinaminių (kintančių) balų skaičiui, taip pat turi būti sprendžiama, ar nuteistojo pažanga pataisos proceso metu gali būti vertinama kaip duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Dėl aptartų priežasčių nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog teismas, vertindamas Komisijos nutarimo teisėtumą, neturi pareigos atsižvelgti ne tik į formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, bet ir į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu.Nors skunde nuteistasis teigia, kad įvykdžius visas formaliąsias sąlygas, jam imperatyviai turėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau aukštesnysis teismas, atmesdamas tokius pareiškėjo argumentus, pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas asmeniui yra teismo teisė, bet ne pareiga, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai ir motyvuotai sprendžiant, jog galimai taikytina probacija nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pataisyti yra pakankama. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigiama skunde, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svertinių taškų sumažėjimas 6 balais, atliekant bausmę daugiau kaip šešis metus, nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, jog individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, mokosi Profesinio rengimo centre suvirintojo elektra specialybės, yra įgijęs staliaus specialybę, užsiima daržininkyste, lankė pozityvaus užimtumo programas, kurias pabaigė, buvo septynis kartus skatintas ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų ir nuo individualaus plano sudarymo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų laikėsi. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje, šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pastangas pasitaisyti. Tačiau sprendžiant, ar nuteistojo pažanga pataisos proceso metu yra pakankama, vien šių nurodytų aplinkybių nepakanka. Iš minėtos socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tai – gyvenimo būdas, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis, taip pat impulsyvumas ir elgesio pasekmių sumenkinimas. Tyrimo duomenų aprašomojoje dalyje pažymima, jog nuteistasis save gerai vertina kompanijose su panašiomis vertybėmis, nors šis požiūris nėra visuotinai priimtinas. Jis elgiasi impulsyviai ir spręsdamas problemas yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis bei nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nors jis supranta turintis problemų, tačiau tarp to, ką vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų. Pažymima, jog nuteistasis yra linkęs vengti atsakomybės, o savo elgesį pateisinti lygindamas jį su kitų asmenų nusikaltimais, kas vertintina itin kritiškai atsižvelgiant į tai, kad kaltės dėl nusikaltimo padarymo bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nepripažino. Nors skunde keliamas klausimas dėl socialinio tyrimo išvadoje išdėstytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių pagrįstumo, tačiau abejoti jas surašiusių kvalifikuotų specialistų kompetencija apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, o nuteistasis nepateikė jokių objektyvių argumentų priešingai išvadai. A. B. neteisingai ir nepagrįstai skunde teigia, jog išvadoje dėstomi argumentai apie jo veiksmų ir nusikalstamo elgesio ryšio supratimą suponuoja pagrindą spręsti apie naujas jo daromas veikas, kadangi šiuo atveju vertinamas nuteistojo santykis su jo jau padaryta nusikalstama veika, už kurią šiuo metu jis atlieka bausmę. Taip pat akivaizdu, jog socialinio tyrimo išvados argumentas, kad nuteistasis teigia, jog pataisos įstaigoje sutiktų dirbti ne bet kokį darbą, nėra susijęs su teisėtu darbo pobūdžiu ir darbo sutarties sudarymu. Šiuo atveju vertinama, jog nuteistasis yra išrankus darbo specifikai, o tai sudaro pagrindą spręsti apie nepakankamą jo pažangą pataisos proceso metu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Tačiau BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, nors pataisos įstaigoje mokėsi, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programoje, tačiau bausmę atlikdamas nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nedirbo, duomenų, jog jis pateikė prašymą dėl įdarbinimo byloje ar neapmokamų darbų atlikimo nėra. Pataisos įstaigoje jo gaunamas pajamas sudaro tik piniginės lėšos, gaunamos iš artimųjų. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo požiūris į darbinę veiklą nėra pakankamai pozityvus, o pataisos proceso metu jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos. Todėl kritiškai vertintini ir byloje esantys duomenys apie galimą nuteistojo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju. Vien tokios informacijos pateikimas pataisos įstaigos administracijai neužtikrina, kad asmuo iš tikrųjų nurodytoje įmonėje įsidarbins. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturėtų būti išimtinai vertinamos aplinkybės, susijusios su jo ankstesniais teistumais, nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo šiuo metu atlieka bausmę, pavojingumu ir pobūdžiu, tačiau iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, jog teismas atsižvelgė ir į kitus, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis būtent bausmės atlikimo metu. Kita vertus, atsižvelgus į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Nors skunde nuteistasis pagrįstai teigia, jog apylinkės teismas neteisingai vadovavosi BVK 8 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas yra pataisos priemonė, tačiau, priešingai nei teigia nuteistasis, šis neatitikimas savaime nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui, motyvuotai nustačius, jog nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pataisos proceso metu dar nėra pakankama. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.