Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 25 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 25 d.Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 7 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2018 m. liepos 13 d.).Komisijos 2018 m. liepos 13 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 157 straipsnio 3 dalį, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog Komisijos nutarime padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistasis A. B. būdamas laisvėje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Skunde nuteistasis A. B. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, tiesiogiai prieštaraujanti LR Konstitucijai, yra priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, priešinga įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Nuteistojo teigimu, žmogaus teisė į teisingą teismą yra absoliuti ir šią žmogaus teisę patvirtina visa eilė tarptautinių teisės aktų, kurių nuostatų dalis yra pažodžiui inkorporuota į LR Konstituciją. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas pateikė citatas iš prokuroro atsiliepimo, tačiau nepateikė jokio šių teiginių teisinio vertinimo. Nuteistojo manymu, prokuroro atsiliepimo citata už ką jis anksčiau atliko bausmę ir už ką šiuo metu atlieka bausmę, koks šių veikų pobūdis ir sunkumas, vertintina veikimu priešingu LR Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam teisės principui, kadangi veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pavojingumas visuomenei buvo įvertintas teismo nuosprendžiu paskiriant jam atitinkamo dydžio bausmę. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog įgaliojimai apsvarstyti (įvertinti) socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimą jeigu jis buvo gautas - BVK 164 straipsnio nuostatomis yra suteikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Įstatymu yra nustatytos ir teismo kompetencijos ribos: teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi teismui nėra suteikti įgaliojimai nei atlikti BVK 157 straipsnio numatyto vienintelio vertinamojo kriterijaus OASys balo įvertinimą, nei apsvarstyti BVK 164 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismui yra pavesta pareiga tikrinti LPK nutarimo teisėtumą. Skundo autorius atkreipia dėmesį, jog Europos Tarybos rekomendacijos Lietuvos Respublikai yra ne rekomendacinio pobūdžio, o privalomos. Kadangi Rec(2003)22 nuostatos patvirtinta nuteistojo teises, šios rekomendacijos nuostatų laikymasis yra ir jo teisėtu lūkesčiu. Rec(2003)22 straipsniai 18 ir 20 nustato - „Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs: Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“. Nuteistojo teigimu, būtent atitinkama institucija (Komisija), kuriai įstatymu (BVK 164 straipsnis) yra suteikta kompetencija nagrinėti kalinio atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams, nenustatė jo galimo neatitikimo lygtinio paleidimo kriterijams ir nepateikė įrodymų, kad kalinys neatitinka kriterijų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą taikyti man lygtinį paleidimą. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra jokių aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad A. B. galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Skunde pažymima, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo netgi dvigubai aukštesniais ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesniais. Todėl akivaizdu, kad (nemotyvuotu) skundžiamos nutarties verdiktu pirmosios instancijos teismas A. B. atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas. Nuteistojo pastebėjimu, Probacijos tarnyba užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei visuomenės interesus susijusius su piliečių saugumo užtikrinimu. Lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau lygtinis paleidimas negali būti tapatinamas su atleidimu nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t.y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. A. B. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra net 8 kartus skatintas ir drausminių nuobaudų neturi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ženkliai sumažėjusi. Nuteistasis sutinka būti prižiūrimas su intensyvia priežiūra lygtinai paleistas, dirbti ir laikytis taikomais elgesio apribojimais bei draudimais, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą taikyti jam progresyvaus bausmės atlikimo principą, t.y. taikyti jam lygtinį paleidimą.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į nuteistojo skundą prašė skundo netenkinti, skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.Nuteistojo A. B. skundas netenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis A. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, bausmės atlikimo metu dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi Profesinio rengimo centre, įgijo suvirintojo elektra bei staliaus specialybes, užsiima individualia darbine veikla – daržininkyste, dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė“, lankė pozityvaus užimtumo programas, socialinių įgūdžių lavinimo programą, finansinių įsipareigojimų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį devynis kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat ir penkis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių tris kartus baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Dėl alkoholio vartojimo pateko į drausmės grupę. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, patvirtina, kad nuteistasis A. B. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis A. B. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 39 balai iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 20 balų, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 19 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito 7 balais, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, lankė pozityvaus užimtumo programas, pataisos įstaigoje mokėsi, palaiko socialinius ryšius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Tai, kad nuteistasis A. B. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nei teisme, nei bausmės atlikimo metu, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pilnai nesuvokia ir jos nepripažįsta, iš esmės nesigaili. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, šiai dienai svarstyti sėkmingos probacijos galimybę A. B. atžvilgiu, nėra pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (veikiant organizuotoje grupėje, o būtent: nuteistasis subūrė organizuotą grupę ir kartu su kitais asmenimis parengė labai sunkaus nusikaltimo, labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, ir psichotropinės medžiagos - metamfetamino, neteisėto laikymo ir platinimo, planą. Taip pat organizavo ir koordinavo šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką - paskirstė vaidmenis, rūpinosi narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimu) ir nors nuteistasis A. B. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek ir neatliktos bausmės dydis ( neatlikta bausmės dalis 3 m. 7 mėn. 12 d.) negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai gyvenimo būdas, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis, savo elgesio racionalizavimas. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo A. B. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi teismas atvirai jį diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai yra patvirtinę, esant daug didesniam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo A. B. skunde išdėstyti teiginiai, jog neva tai skundžiamą nutartį priėmęs teismas jį atvirai diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą jis yra patvirtinęs, yra deklaratyvūs, bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo A. B. skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.