Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu 2013 m. liepos 17 d. nuosprendis pakeistas – paskirta bausmė sumažinta iki 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 25 d., pabaiga – 2022 m. vasario 25 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 5 mėnesiai ir 13 dienų.

2. 2019 m. rugsėjo 16 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 5 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, turi teigiamą nuostatą į darbą, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir neatliktos bausmės dydis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo A. B. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

4. Skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai be pagrindo nepatvirtino Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą. Teigia, kad komisija, priimdama sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 32 batų iš 168 galimų balų, tai yra rizika yra žema, balų suma paskutiniu metu sumažėjo, nes nuteistasis kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su juo dirbančius pareigūnus, stebima aukšta nuteistojo motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Per bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį ir stropų darbą net vienuolika kartų skatintas. Tai yra daugiau kartų nuteistasis buvo paskatintas, nei baustas. Visi šie duomenys tik patvirtina, kad nuteistasis yra pasirengęs būti paleistas lygtinai.

4.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu dirba, paleistas lygtinai taip pat turės darbo vietą UAB „Nabekas“, jo socialinis ryšys yra stiprus, jaučia savo artimųjų palaikymą, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo, taip pat neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Teigia, kad jis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu. Nuteistasis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu, šių nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių teismas neįvertino.

4.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nebuvo tinkamai įvertinti riziką mažinantys veiksniai, t. y. gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas; tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; turimas išsilavinimas, aukšta darbinė motyvacija ir turimas darbas, noras turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, teigiamos nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu; stabili emocinė būsena; palaikantys tarpusavio santykiai su artimaisiais. Nuteistojo nuomone, vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl mano, kad skundžiama nutartimi atmetus Komisijos nutarimą dėl nuteistojo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. B. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 32 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra 11 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Svarstymo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau pateikti duomenys patvirtina, kad per visą bausmės atlikimo laiką A. B. už vidaus tvarkos pažeidimus buvo baustas 5 kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp padarytų vidaus tvarkos pažeidimų yra pakankamai ilgi periodai. Nors vėliau nuteistasis buvo tik skatintas, tačiau visų paskatinimų ir nuobaudų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli, kas pagrįstai teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

11. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis save vertina gerai, ypatingai kompanijose su panašiomis vertybėmis, reiklus aplinkai, kai kuriuos faktus yra linkęs iškreipti sau naudinga linkme. Nuteistasis praeityje yra turėjęs keletą savitvardos praradimo atvejų. Jis savo nusikalstamą elgesį, lygindamas jį su kitų nusikaltimais, pateisina. Nuo paskutiniojo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2018 m. gruodžio 14 d., rizika nepakito ir išliko tokia pati – 32 balai. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys: savo elgesio racionalizavimas.

12. Kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant A. B. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai nebuvo esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, jie vertinti kitų aplinkybių visumoje, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Kolegija laiko, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, pasisakydama tik apie teigiamas aplinkybes, o apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.