Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 25 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. rugsėjo 24 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 5 mėnesiai 1 diena.

3. Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 95-540 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi šį institucijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad šiuo metu jo pažanga pataisos proceso metu dar nėra akivaizdi ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. B. nuosekliai ir kryptingai stengėsi gerinti savo elgesį: atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema., jis dirba, mokosi Vilkijos žemės ūkio mokykloje automechaniko specialybės. Taip pat nuteistasis A. B. kiekvieną savaitgalį yra išleidžiamas į namus bei buvo išleistas vykti namo 10 parų kasmetinių atostogų.

4.2. Pasak nuteistojo A. B., jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais bei supranta padaryto nusikaltimo pavojingumą, pažymi, jog kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta ir gailisi nusikaltęs.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

6. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

9. Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, yra išsamiai argumentuota, priimta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, todėl šią nutartį pakeisti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Taip pat nuteistasis A. B. skunde aukštesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

10. Iš byloje esančios 2020 m. rugsėjo 17 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, taip pat yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šių aukščiau nurodytų duomenų visuma sudaro formalų pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, tačiau vien formalaus pagrindo, sprendžiant A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepakanka. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (32 balai pagal „OASys“), pažanga ją mažinant turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. B. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse paskatintas, dirba, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas vykdo. Toks nuteistojo elgesys yra skatintinas ir formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

12. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai (ankstesni teisės pažeidimai), tačiau ir kintantys veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, nuostatos, informacija apie teisės pažeidimus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmes atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus, ne visada pavyko paklusti elgesio taisyklėms, darė pažeidimus – per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus, iš kurių tris kartus vartojo alkoholį bei psichotropines medžiagas, taip padarydamas šiurkščius pažeidimus, už ką buvo baustas itin griežtomis drausminėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors minėtos drausminės nuobaudos yra nebegaliojančios, tačiau paskyrimo faktas yra aktualus sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kurie įtvirtinti laisvės atėmimo vietos taisyklėse ir yra gerai žinomos nuteistajam. Nors nuteistasis A. B. mokėsi, dirba aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir nuo 2015 metų nuobaudų nėra gavęs, vis tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio atlikto vertinimo 2018 m. gruodžio 14 d. nesumažėjo, ir iki šiol šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius – 12 balų. Pažymėtina ir tai, jog anksčiau nuteistasis nedirbo, o įsidarbino tik 2019 m. liepos mėn., kuomet buvo perteistas į atvirąją koloniją. Nors bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 metų, tačiau mokytis pradėjo tik 2016 metais. Šios aplinkybės, nepaisant teigiamai nuteistojo elgesį bei keliamus ateities tikslus apibūdinančių veiksnių, yra reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams bei gebėjimo integruotis į visuomenę. Dėl šios priežasties šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

13. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje bei būdamas šios grupės organizatoriumi, anksčiau taip pat buvo teistas. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neabejotinai stebimi tam tikri teigiami A. B. elgesio bei mąstymo pokyčiai, tačiau šiuo metu jo pažanga dar nėra akivaizdi ir pakankama, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant Socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Taigi įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių teismo vertinimu, lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija.

17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus A. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.