Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2378-855/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-18
Bylos Nr.: e2A-2378-855/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20727-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė
Ieškovas: D. V.
Atsakovas: A. V.

Kategorijos

2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2378-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20727-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės, Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų ieškovo D. V. ir atsakovės A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. V., B. L. (U.), B. R., V. V., L. J., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos apskaitos akto (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apskaityta (duomenys neskelbtini) Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sudaryta šalių santuoka dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovui - „V.“, atsakovei - „V.“; 3) nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu (vaikų tėvu); 4) priteisti iš atsakovės nepilnametėms dukterims A. V. ir D. V. išlaikymui po 150 Eur kiekvienai, mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio civilinėje byloje pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) nustatyti, kad A. V. netrukdomai bendrauja su nepilnametėmis dukromis A. ir D., apie susitikimo laiką iš anksto informuodama ieškovą el. paštu ar SMS žinute; 6) kreditorinius įsipareigojimus O. V. pagal 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. gegužės 17 d., 2013 m. gegužės 20 d. paskolos sutartis dėl 33 015,73 Eur (113 996,71 litų), B. U. pagal 2013 m. gegužės 15 d. paskolos sutartis dėl 2 027,34 Eur (7 000 litų), V. V. pagal 2013 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį dėl 3 765,06 Eur (13 000 litų), B. R. pagal 2013 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį dėl 28 672,38 Eur (99 000 litų) pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis; 8) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, (duomenys neskelbtini). ji buvo apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. V., o (duomenys neskelbtini) – dukra D. V., kurios šiuo metu yra nepilnametės. Šalių santuokos griūtį lėmė atsakovės neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, ieškovo vengimas, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, intereso veikti šeimos gerovei nebuvimas, nuolatinių konfliktų kėlimas.

1.2. Po santuokos nutraukimo ieškovas pageidauja turėti savo pavardę – „V“, neprieštarauja, kad atsakovei liktų santuokinė pavardė „V“. Abi šalys yra darbingos, todėl išlaikymo nėra reikalingos.

1.3. Prašo nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu – vaikų tėvu, kadangi tarp jo ir dukterų yra itin artimas ryšys, dukros yra labai prie jo prisirišusios, vaikai faktiškai nuo pat gimimo daugiau laiko praleisdavo su ieškovu, jis buvo su dukterimis tėvystės atostogose, vaikams jo namai yra įprasta jų gyvenamoji aplinka, kurioje sudarytos puikios gyvenimo sąlygos. Taip pat labai artimas ir glaudus ryšys yra ir tarp mergaičių bei senelių (ieškovo tėvų).

1.4. Dėl atsakovei diagnozuoto susirgimo (nervinės anoreksijos), ji buvo nuolat depresinės būsenos, pasyvi, nenorėjo skirti dėmesio nei ieškovui, nei vaikams, neužsiimdavo vaikų vystymu, lavinimu, ugdymu, atsiribojo nuo visų socialinių ryšių, bendraudavo tik interaktyvioje erdvėje, todėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymas su juo užtikrins geriausius vaikų interesus, jos galės augti sveikoje, jų poreikius atitinkančioje aplinkoje. Siekiant nepažeisti prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų, prašo teismo nustatyti, kad atsakovė netrukdomai bendrauja su dukromis, apie susitikimo laiką iš anksto informuodama ieškovą el. paštu ar SMS žinute.

1.5. Dukterų išlaikymui kas mėnesį yra skiriama iki 300 Eur kiekvienam vaikui: maitinimui apie 100 Eur kiekvienam, aprangai– apie 20 Eur, vaistams, vitaminams - 10 Eur, higienos ir buitinėms reikmėms– 15 Eur, sauskelnėms – 40 Eur, žaislams – 10 Eur; lavinimo prekėms – 10 Eur, ugdymo įstaigai – 50 Eur ir kt. Atsižvelgiant į dukterų poreikius, į tai, kad jos neturi specialių poreikių, prašo teismo iš atsakovės priteisti nepilnamečių dukterų išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur kiekvienai dukrai periodinėmis išmokomis iki kiekvienos iš dukterų pilnametystės, pradedant mokėjimą nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

1.6. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys jokio turto neįgijo. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį garažo, 2390/263500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie į dalintino turto balansą neįtraukiami.

1.7. Su atsakove santuokos metu bendrų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neįgijo. Apie atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus nėra žinoma. Ieškovas iki santuokos sudarymo yra įgijęs kreditorinius įsipareigojimus, kurie ir po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis jo prievolėmis: O. V. pagal 2013 m. gegužės 6 d., 17 d., 20 d. paskolos sutartis dėl 33 015,73 Eur (113 996,71 litų) paskolos; B. U. pagal 2013 m. gegužės 15 d. paskolos sutartis dėl 2 027,34 Eur (7 000 litų) paskolos; V. V. pagal 2013 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį dėl 3 765,06 Eur (13 000 litų) paskolos; B. R. pagal 2013 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį dėl 28 672,38 Eur (99 000 litų) paskolos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė A. V. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, priešieškiniu prašo: 1) panaikinti bažnytinės santuokos, sudarytos tarp šalių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sudarytą ir (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitytą santuokos apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo D. V. kaltės; 2) taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms nuo 2020 m. kovo 28 d.; 3) atsakovės A. V. naudai iš ieškovo D. V. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) po santuokos nutraukimo atsakovei A. V. palikti jos ikisantuokinę pavardę – „J.“, o ieškovui D. V. palikti pavardę ,,V”; 5) nustatyti nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. gyvenamąją vietą su atsakove; 6) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką: (i) ieškovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis jų gyvenamojoje vietoje kas antros neporinių metų savaitės šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val., ir sekmadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val., dalyvaujant atsakovei arba kitam jos paskirtam asmeniui; (ii) ieškovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis jų gyvenamojoje vietoje kas antros porinių metų savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19.00 val. dalyvaujant atsakovei arba kitam jos paskirtam asmeniui; (iii) tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, tėvai gali sutarti bei nustatyti ir kitokią bendravimo su vaikais tvarką, tačiau tik rašytiniu atsakovės sutikimu (SMS žinute, el. paštu); 7) iš ieškovo priteisti kiekvieno nepilnamečio vaiko naudai po 550 Eur išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 8) iš ieškovo priteisti kiekvieno nepilnamečio vaiko naudai po 1 990 Eur išlaikymo įsiskolinimą, lėšas pervedant į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą; 8) atsakovės naudai priteisti iš ieškovo 21 675,30 Eur santuokos metu sukauptų piniginių lėšų, buvusių iki 2020 m. kovo 28 d. (iki pradedant gyventi skyriumi) jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje bei jo namuose; 9) nustatyti atsakovei ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teise naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 1/9 dalimi negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 390/263500 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), iki abiejų vaikų pilnametystės, apribojant ieškovo teisę naudotis butu; 10) atsakovės naudai iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Santuoka tarp šalių turi būti nutraukta būtent dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas nuolat naudojo prieš atsakovę tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, ką patvirtina 2020 m. kovo 28 d. vykęs ieškovo smurto išpuolis prieš atsakovę, po kuriuo ji kreipėsi į policiją, dėl to ieškovui Vilniaus AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12565-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove ir vaikais - bei kiti įrodymai. Ikiteisminis tyrimas užbaigtas 2020 m. balandžio 21 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1322-1078/2020, pripažino ieškovą D. V. kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta trijų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, atskaičius ieškovo praleistą laiką laikiname sulaikyme). Ieškovas naudojo fizinį smurtą ne tik prieš atsakovę, bet ir prieš mažametes dukras, ką patvirtina aplinkybė, jog Vaikų teisių specialistai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl prieš nepilnametę dukrą naudoto fizinio smurto, dėl to 2020 m. gegužės 8 d. Vilniaus AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimai ieškovo panaudoto fizinio smurto prieš mažametę dukrą A., ieškovui pareikšti įtarimai ir pritaikytos kardomosios priemonės. Ieškovo smurtas prieš atsakovę ir vaikus buvo nuolatinis. Ieškovo fizinis ir psichologinis smurtas, neadekvatūs pykčio priepuoliai prasidėjo po pirmosios dukros gimimo, nes ieškovas nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, vaikas jį nuolatos erzindavo. Ieškovas prieš atsakovę naudojo fizinį smurtą net tada, kai ji laukėsi. Ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaikų priežiūros, o paprašius tai padaryti, naudodavo smurtą.

2.2. Po 2020 m. kovo 28 d. ieškovo fizinio ir psichologinio smurto išpuolio atsakovė su vaikais išėjo iš ieškovo namų ir nuo to laiko šalys neveda bendro ūkio, todėl prašo teismo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms nuo 2020 m. kovo 28 d.

2.3. Po santuokos nutraukimo atsakovė pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę – „J“. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – „V“. Išlaikymo iš ieškovo nepageidauja.

2.4. Atsakovė turėjo viltį su ieškovu pragyventi visą savo gyvenimą, o ieškovas netoleruotinu elgesiu sužlugdė jos svajones, sukėlė didelę psichologinę traumą, taip pat nepamatuojamus dvasinius išgyvenimus ir fizinį bei emocinį skausmą. Dėl patirtos traumos ji gydosi pas specialistus, ji bijo ieškovo. Atsakovė eilę metų buvo bauginama, terorizuojama, izoliuota nuo socialinio gyvenimo, kas paliko skaudžius išgyvenimus. Dėl ieškovo netinkamo elgesio su atsakove ji buvo pažeminta ir sukrėsta. Dėl šių priežasčių atsakovės naudai iš ieškovo prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.5. Nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. gyvenamąją vietą atsakovė prašo nustatyti kartu su atsakove, kadangi tarp jos ir vaikų yra susiformavę meile bei pasitikėjimu grįsti santykiai, vaikai prie jos yra prisirišę. Nepilnamečių vaikų gyvenimas su ja atitiks vaikų interesus bei įprastą gyvenimo būdą. Vaikų gyvenimas su ieškovu yra negalimas ir neįmanomas bei būtų pavojingas vaikų sveikatai ir gyvybei. Ieškovas visuomet žiauriai elgėsi ir su mažametėmis dukromis, prieš jas smurtavo fiziškai ir psichologiškai, todėl gyvenimas su tokiu tėvu neatitiktų vaikų interesų apsaugos prioritetinių principų ir elementariai saugios aplinkos. Ieškovas yra nuteistas dėl smurto prieš atsakovę, o ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad jis kėlė grėsmę ir vaikų saugumui. Dėl vaikų gerovės ir saugumo ji išsikraustė gyventi pas savo tėvą A. J.. Šiuose namuose yra užtikrinta tiek saugi vaikų gyvenamoji aplinka, tiek jų nuolatinė priežiūra. Atsakovės šeimoje vaikams užtikrinamas fizinis bei emocinis saugumas, namuose palaikoma tvarka, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti bei vystytis.

2.6. Atsakovė prašo teismo nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaikų amžių, taip pat ir į tai, kad ieškovas yra smurtauti linkęs asmuo, turintis pykčio valdymo problemų, kuris prieš vaikus yra smurtavęs ankščiau.

2.7. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, iš ieškovo vaikų išlaikymui priteistina po 550 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio suma, mokėtina kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų poreikius sudaro po 1 000 Eur kiekvienam išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, poilsio ir laisvalaikio organizavimui, būsto eksploatavimui, mokesčiai būreliams. Tačiau iš ieškovo priteistina didesnė nei ½ dalies suma – 550 Eur, atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį ir į tai, kad atsakovė augina mažametes dukras ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jai yra mokamas teisės aktų nustatytas nedidelis, stabilus atlyginimas – apie 939 Eur atskaičius mokesčius. Tuo tarpu ieškovo gaunamas darbo užmokestis viršija 3 000 Eur į rankas. Dirbti papildomą darbą atsakovė neturi galimybės, kadangi turi prižiūrėti du mažamečius vaikus. Be to, atsakovei tenka didesnė vaikų priežiūros ir rūpinimosi jais našta. Ieškovas turi savo vardu registruoto vertingo nekilnojamojo turto.

2.8. Atsakovė taip pat prašo iš ieškovo nepilnametėms dukroms priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2020 m. kovo 28 d. jos gyvenimo skyriumi su ieškovu iki priešieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas vienam vaikui už keturis mėnesius (2020 m. balandžio – liepos mėn.) sudaro 2 200 Eur (550 Eur x 4 mėn.). Atkreipė dėmesį, kad valstybė ieškovui 2020 m. balandį, gegužę, birželį, liepą kiekvieną mėnesį pervedė universalią 60,06 Eur išmoką kiekvienam vaikui, t. y. 120,12 Eur per mėnesį, kuriuos ieškovas grąžino vaikams, pervesdamas šias lėšas į atsakovės sąskaitą, tačiau tai nelaikytina vaikams skirtinu ieškovo išlaikymu. Ieškovas per 2020 m. balandžio - liepos mėnesius vaikų išlaikymui į atsakovės banko sąskaitą yra pervedęs tik 420 Eur, kas sudaro tik po 210 Eur kiekvienam vaikui. Taigi ieškovo išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui už 4 mėnesius sudaro po 1 990 Eur.

2.9. Santuokos metu šalys neįgijo bendro kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Tačiau santuokos metu buvo sukauptos piniginės lėšos: šeimos santaupos, esančios ieškovo banko sąskaitoje, kurios dalintinos šioje santuokos nutraukimo byloje.

2.10. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi su dviem mažametėmis dukromis. Dėl dukrų amžiaus turi nepertraukiamai jomis rūpintis, negali dirbti ir gauti didesnių pajamų, kurios leistų nuomotis Vilniuje butą. Atsakovė gauna nedideles pajamas, todėl bankas jai nesuteiktų paskolos nekilnojamojo turto įsigijimui, todėl prašo jai bei nepilnametėms dukroms nustatyti uzufruktą į ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 390/263500 dalis, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iki abiejų vaikų pilnametystės. Žemės sklypo dalis, nors ir kitu adresu, tačiau yra po butu, dėl to ir jai nustatytinas uzufruktas. Atsakovė kartu gyventi su ieškovu nebegali dėl ieškovo prieš ją naudoto pavojingo smurtinio elgesio, todėl ieškovui turėtų būti apribota teisė gyventi ir naudotis minėtu butu.

3. Ieškovas D. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti atsakovės priešieškinį dalyse dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, uzufrukto nustatymo, priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Ieškovas sutinka nutraukti santuoką ir santuokos nutraukimo teisines pasekmes turtinėms teisėms taikyti nuo 2020 m. kovo 28 d., kai atsakovė paliko šeimos namus, tačiau nesutinka su atsakovės teiginiais, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės – žiauraus elgesio, nuolatinio psichologinio bei fizinio smurto jos ir dukrų atžvilgiu, sutuoktinio pareigų nevykdymo ir nepagarbos. Ieškovas niekada nevartojo smurto prieš vaikus. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17684-20, nurodant, kad „tyrimo metu objektyvių ir neginčytinų domenų, kad D. V. sukėlė fizinį skausmą ar padarė kūno sužalojimą A. V., gauta nebuvo“.

3.2. Atsakovė neįrodė ieškovo kaltės, nepateikė jokių jo netinkamo elgesio su ja ar su vaikais įrodymų, o tik dėsto melagingus, išgalvotus, prieštaraujančius bylos medžiagai teiginius, todėl visiškai nesutiktina su atsakovės reikalavimu priteisti iš ieškovo neturtinę žalą – 5 000 Eur. Išimtinai atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, dėl sutuoktinės elgesio būtent ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurios neprašo priteisti.

3.3. Nesutinka su atsakovės reikalavimu nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nes gyvenimas su ja labiau atitiks vaikų interesus bei įprastą gyvenimo būdą, o gyvenimas su ieškovu yra pavojingas vaikų sveikatai ir gyvybei. Vaiko teisių apsaugos skyrius nenustatė jokių vaiko teisių pažeidimų, dėl kurių vaikų tėvui galėtų būti apribota valdžia į nepilnamečius vaikus. Priešingai, šeimoje augę vaikai turėjo visus būtinus daiktus ir sąlygas poilsiui, žaidimams, mokymuisi, vystymuisi. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas darė ar daro neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams. Priešingai, vaikams nėra saugu su atsakove, kadangi atsakovė ilgą laiką gydėsi VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“, psichiatrinėje ligoninėje. Dar 2020 m. gegužės 6 d. jai buvo patarta kreiptis į VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ dėl galimai atsinaujinusios anoreksijos. Dėl sutuoktinei diagnozuoto susirgimo (nervinės anoreksijos), ji yra nuolat depresinės būsenos. Tuo tarpu ieškovas sugeba pasirūpinti dukrų sveikata, užsiima su jomis, žaidžia, lavina, praleidžia laisvalaikį ir pan. Be to, atsakovės darbo grafike yra budėjimų darbo dienomis iki vėlumos bei savaitgaliais, kuomet vaikai sulaukia mamos tik apie 21.00 val. Vaikai dar negali išreikšti savo norų, tačiau nurodytos aplinkybės, pateiktos fotonuotraukos, SMS pranešimai, ieškovą charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad ieškovas geriau užtikrina teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, vaikai su juo augo saugioje aplinkoje, viskuo aprūpinti, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas būtent su ieškovu, o ne atsakove, labiausiai atitiktų vaikų prioritetinius interesus.

Šalies argumentai

3.4. Ieškovas nesutinka su priešieškinio reikalavimu nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka itin minimali, riboja jo ir vaikų bendravimą, nors tarp jo ir vaikų yra itin glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, todėl tokia tvarka neužtikrins prioritetinių vaikų interesų, priešingai, pažeis juos, nesant jokių duomenų, kad ieškovo ir vaikų maksimalus bendravimas kenktų vaikams, darytų jiems žalą, o atsakovės teiginiai neva ši tvarka sietina su vaikų amžiumi ir jo smurtu prieš vaikus, yra vien deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovės nurodytas bendravimo su vaikais laikas kas antrą savaitę šeštadienį ir sekmadienį vos po 3 valandas, o trečiadienį ir ketvirtadienį po 2,5 val. tik išerzintų vaikus, per tokį trumpą laiko tarpą bei bendraudami tik vaikų gyvenamojoje vietoje nespėtų ir negalėtų kokybiškai praleisti laiko, būtų nuolat stebimi atsakovės ir/ar jos paskirtų asmenų, dėl ko nei ieškovas, nei vaikai net negalėtų atsipalaiduoti, parodyti šiltų jausmų ir kt. Pagal atsakovės nurodytą bendravimo tvarką bendrautų su vaikais vos 22 valandas per mėnesį, kas neabejotinai susilpnintų itin artimą tarpusavio ryšį, tokio amžiaus vaikai atprastų nuo tėvo. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka turės neigiamų pasekmių tėvo ir vaikų ryšio plėtojimui ir tolimesniems santykiams, tad tokios bendravimo tvarkos nustatymas neproporcingai varžytų ieškovo teises, pažeistų tiek ieškovo, tiek vaikų interesus bendrauti tarpusavyje. Nors atsakovė ir nurodo, jog tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, galės susitarti dėl papildomo bendravimo laiko, tačiau susitarimo pasiekti bent jau šiuo metu nepavyksta. Teismui visgi nusprendus vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, siekiant nepažeisti prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų, prašo teismo nustatyti analogišką tvarką, kokios prašė ieškinyje, t. y. kad ieškovas, vaikų tėvas, netrukdomai bendrauja su dukromis A. ir D., apie susitikimo laiką iš anksto informuodamas el. paštu ar SMS žinute.

3.5. Nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti iš ieškovo po 550 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui iki kiekvieno vaiko pilnametystės bei po 1 990 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėnesius t.y. nuo balandžio kiekvienam vaikui. Vaikų išlaikymui yra skiriamos ženkliai mažesnės sumos, t. y. iki 300 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovė neįrodė, kad kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui patiria mažiausiai 1 000 Eur išlaidas. Nepagrįstas reikalavimas iš ieškovo priteisti didesnę dalį vaikų išlaikymui. Atsakovė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), gauna 939 Eur, už abu vaikus gaunami vaiko pinigai - 140 Eur, atsakovė gauna vaiko priežiūros išmoką už dukrą D. (40 proc. darbo užmokesčio): ~300-400 EUR, ieškovas perveda lėšas vaikų išlaikymui – 400 Eur, atsakovė turi 15 221,23 Eur santaupų banko sąskaitoje, be to ieškovas turi sumokėti atsakovei 8 850,30 Eur, tad atsakovės gaunamos per mėnesį pajamos sudaro – 1 830 Eur. Tuo tarpu ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra 1 780 Eur. Akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin gera, ji gali tokia pačia apimtimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, kaip ir ieškovas. Be to, ieškovas pateikė atsakovei pasiūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo, pagal kurį vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su abiem tėvais ir bendraujama su vaikais lygiomis dalimis.

3.6. Nesutinka su atsakovės reikalavimu nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teisės naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise taikymas aktualus tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai gyvena būste, kuris priklauso nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, tačiau ne tam, su kuriuo po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikai, o konkrečiu atveju savo ieškiniu ieškovas prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Iš atsakovės veiksmų akivaizdu, kad ji pati nesiekia iš gaunamų didelių pajamų įsigyti/išsinuomoti būsto. Nepagrįstas atsakovės reikalavimas apriboti ieškovo, turto savininko, teises naudotis turtu ir jame gyventi - kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi, taip pat neturi galimybės kito turto nuomotis/pirkti, kadangi turi kreditorinių įsipareigojimų, privalo išlaikyti vaikus, save, mokėti su turto išlaikymu susijusius mokesčius ir kt.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį – atmesti.

5. Trečiasis asmuo O. V. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį, kuriuose ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį – atmesti.

5.1. Nurodė, kad ji yra ieškovo motina. Paaiškino, kad iš pradžių, po santuokos sudarymo, šalių gyvenimas klostėsi puikiai. D. V. šeima - didžiulė vertybė. Pasipykdavo dažniausiai dėl A. nevalgymo ir anūkių permaitinimo, bet greitai ir susitaikydavo, tačiau palaipsniui situacija blogėjo, A. V. nuolat užsipuldavo D., o vėliau jo atsiprašinėdavo. Pati matydavo, kaip A. būna nepatenkinta, priekaištaudavo D. dėl visko, viskas ją erzindavo. D. sunkiai ir ilgai dirbdavo, vienas išlaikė šeimą. Norėdamas padėti žmonai, grįžęs iš darbo gamindavo valgyti, tvarkydavo kambarius, būdavo su mergaitėmis. Dėl A. elgsenos, nuotaikų kaitos, isterinių išpuolių palaipsniui situacija šeimoje aštrėjo. A. turėjo psichologinių problemų, gal dėl to buvo nuolat irzli, nepatenkinta, pikta ir reikšdavo priekaištus be reikalo. Ji ilgą laiką sirgo nervine anoreksija, vartojo vaistus, todėl santuoka iširo būtent dėl atsakovės kaltės.

5.2. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir dukrų yra itin artimas tarpusavio ryšys. Nuo pat gimimo ieškovas jomis rūpinosi, jas slaugė, ugdė, leido su jomis laisvalaikį, vežė pramogauti, suteikė tinkamas gyvenimo sąlygas, buvo tėvystės atostogose. Kai A. buvo metukai, atsakovė labai veržėsi į mokslą - darbą (nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. ji pradėjo dirbti), teigdavo, kad vaikai užauga savaime. Ieškovas rūpinosi vaikų interesais, jų gerove, sudarė visas sąlygas, kokių reikia vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Atsakovė niekada tinkamai nesirūpino dukromis – permaitindavo, laikydavo nuo maisto šlapiais rūbeliais, nevėdindavo patalpų, rengdavo ne pagal sezoną. Atsakovė visą laisvalaikį leido maigydama telefoną. A. sveikatos būsena (nervinė anoreksija) ateityje gali sukelti neigiamas pasekmes ir įtakoti mergaičių psichologinę raidą, jų sveikatą. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu.

6. Trečiasis asmuo B. R. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį, kuriuose prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį – atmesti. .

7. Trečiasis asmuo B. L. (U.) pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį, kuriuose prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį – atmesti.

8. Trečiasis asmuo L. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės priešieškinį tenkinti, ieškinį – atmesti.

8.1. Nurodo, kad ji yra A. V. motina, nuo 2015 m. dirba Norvegijoje. Su dukra A. nuolatos palaiko glaudžius ryšius, dažnai susirašo žinutėmis, kalba telefonu. Nuo pat 2015 metų praktiškai kiekvieną mėnesį pervesdavo A. lėšas pragyvenimui, o atvykusi į Lietuvą dar perduodavo grynųjų pinigų ir nupirkdavo labai brangias knygas, reikalingas medicinos studijoms, pasirūpindavo komunaliniais būsto mokesčiais ir automobilio, kurį paliko naudotis A., eksploatacijos išlaidomis. Vien bankiniai pervedimai iš jos sąskaitos į A. sąskaitą nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. sudaro 6 400 Eur. Niekada nesidomėjo, kam dukra išleidžia pinigus, kadangi visiškai pasitikėjo.

8.2. Pirmą kartą sužinojo apie ieškovo ūmų nevaldomą būdą A. esant maždaug pusės metų, kai dukra paskambino verkdama, kad ji buvo sumušta ieškovo. Ji liepė skambinti į policiją. Tuomet ieškovas tuojau pat jai perskambino per video ir verkdamas atsiprašė. Dukra papasakojo, kad 2018 m. vasario 16 d. supykęs ir griebdamas iš lopšio A., ieškovas išsuko jai ranką, liepė to niekam nesakyti. Po šio įvykio atsakovė papasakojo, kad gimus vaikui ieškovas pradėjo elgtis neadekvačiai, ypatingai neadekvačiai reaguodavo į A. verkimą, per prievartą ją maitindavo, o kai ji atsisakydavo valgyti, būdavo sumušta per veidą, rankas. Nepaisant atsakovės ir vaiko sveikatos būklės, ieškovas priverstinai veždavosi jas pas savo gimines, priešingu atveju grasino išvyti, nebendrauti. Ieškovas atsakovę mušdavo net esant nėščiai. Neleisdavo lankytis atsakovės sesei ir broliui. Atsakovė buvo įbauginta, šantažuojama, gąsdinama susidorojimu. Dukra filmuodavo bei fotografuodavo smurto atvejus, tačiau ieškovas tučtuojau sunaikindavo įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovo D. V. ieškinį ir atsakovės A. V. priešieškinį tenkino iš dalies: (i) panaikino Vilniaus miesto civilinės metrikacijos apskaitos akto (duomenys neskelbtini). įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apskaityta (duomenys neskelbtini). Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sudaryta D. V. ir A. V. santuoka dėl ieškovo D. V. kaltės; (ii) nustatė, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisiniai padariniai šalių turtinėms teisėms atsirado nuo 2020 m. kovo 28 d., kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium; (iii) po santuokos nutraukimo atsakovei grąžino jos ikisantuokinę pavardę – „J.“, ieškovui paliko pavardę ,,V.”; (iv) priteisė atsakovei iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; (v) nustatė nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. gyvenamąją vietą kartu su motina A. V.; (vi) nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; (vii) priteisė iš ieškovo išlaikymą abiem vaikams po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskiriant nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja motiną A. V.; (viii) priteisė iš ieškovo vaikams išlaikymo skolą - po 590 Eur kiekvienam vaikui; (ix) priteisė atsakovei iš ieškovo 18 300,30 Eur santuokos metu sukauptų santaupų. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

10. Spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo veiksmai, pasireiškę tyčiniu smurtiniu elgesiu prieš sutuoktinę, dėl kurių jai teko patirti ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, stresą, kuris turėjo neigiamos įtakos atsakovės psichinei ir fizinei sveikatai, atitinka žiauraus elgesio sampratą, todėl ieškovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo preziumuojamą kaltą elgesį dėl santuokos iširimo, teismas dėl šalių santuokos iširimo kaltu pripažįsta ieškovą.

11. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė prašė santuokos nutraukimo teisines pasekmes turtinėms teisėms taikyti nuo 2020 m. kovo 28 d., o kaltu pripažintas ieškovas tam neprieštaravo, teismas sprendė, kad šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisiniai padariniai atsiranda nuo tos datos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi – 2020 m. kovo 28 d.

12. Dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas ir įvertinęs šioje byloje reikšmingus kriterijus kompensacijai nustatyti – atsakovės patirtą fizinį skausmą, kuris, įvertinus atsakovės psichofizinę būklę bylos proceso pradžioje ir bylos nagrinėjimo eigoje šalims pradėjus gyventi skyriumi, buvo nevienkartinis, atsakovės patirtus dvasinius išgyvenimus, stresą, turėjusį neigiamos įtakos atsakovės psichinei ir fizinei sveikatai (didelis svorio netekimas), nepatogumus ir pažeminimą dėl kitų asmenų akivaizdoje asmeninio gyvenimo detalių atskleidimo, šalių santuokoje pragyventą laiką (2 m. 10 mėn.), sprendė, kad atsakovė dėl neteisėtų sutuoktinio (ieškovo) veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, teismas įvertino 2 000 Eur.

13. Atsižvelgęs į šalių prašymus, teismas po santuokos nutraukimo ieškovui paliko jo pavardę – V., atsakovei grąžino jos ikisantuokinę mergautinę pavardę – J.

14. Kadangi šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, nenustačius, kad kuriai nors iš šalių yra reikalingas išlaikymas, todėl išlaikymo klausimo šioje byloje teismas nesprendė.

15. Spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad geriau šalių nepilnamečių vaikų interesus atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (atsakove). Savo išvadą teismas grindė šiais motyvais:

15.1. Ištyręs ir įvertinęs šalių į bylą pateiktus viena kitą neigiamai apibūdinančius argumentus ir tai pagrindžiančius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, socialinių darbuotojų rekomendacijas, dukters A. specialistams išreikštą nuomonę, fotonuotraukas, vaizdo įrašus, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimo priėmimo metu ieškovės ar atsakovo elgesys su vaikais, gyvenimo būdas prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir kelia jiems grėsmę.

15.2. Teismas įvertino aplinkybes, kad vaikai nuo atsakovės išėjimo iš šeimos gyvenamosios vietos dienos (2020 m. kovo 28 d.) gyvena su atsakove jos tėvo A. J. name nuolatos prižiūrimi vaiko teisių specialistų ir socialinių darbuotojų; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą išvadą, jog šiuo atveju būtų tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina; taip pat teismas vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, šalių asmenines savybes ir asmenybės bruožus, požiūrį į vaikų auklėjimą, dalyvavimą jų priežiūroje (taip pat ir iki šalių gyvenimo skyriumi), galimybes sudaryti tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (šalių darbo pobūdį, režimą, turtinę padėtį), vaikų amžių, šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, ir jų pagrindu sprendė, kad šiuo metu vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitiks vaikų interesus.

15.3. Teismas vertino, kad ieškovo bylos nagrinėjimo metu pateiktas prašymas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais (maksimalų bendravimą su vaikais „50:50“) arba vyresniosios dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, o jaunesniosios – su atsakove, neatitiktų geriausių vaikų interesų. Teismas pažymėjo, kad šio bendravimo modelio iniciatorius (ieškovas) tokio vaikų gyvenamosios vietos (bendravimo) privalumą sieja ne su vaikų interesais, o su atsakovės, kaip motinos valdžios kontrole, prioritetą teikdamas ne vaikų, o savo interesų užtikrinimui.

16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgęs į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, viršijo šalių pareikštus reikalavimus ir nustatė tokią nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką: (i) ieškovas bendrauja su vaikais tokia tvarka: kas antrą savaitę ieškovas (pradedant skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. birželio 30 d.) bendrauja su vaikais nuo ketvirtadienio, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir bendrauja su vaikais iki pirmadienio ryto 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pradžios, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą. Mokyklinių atostogų metu vaikus ieškovas pristato sekmadienį iki 20.30 val. į jų gyvenamąją vietą. Tą savaitę, kai ieškovas nebendrauja su vaikais savaitgalį, jis bendrauja su vaikais trečiadienį ir ketvirtadienį: paima vaikus iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 17.00 val. ir pristato juos į ugdymo įstaigą ketvirtadienį iki 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pražios, vakare paima vaikus iš ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir pristato juos į ugdymo įstaigą penktadienį iki 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pražios. Mokyklinių atostogų metu vaikus ieškovas pristato penktadienį iki 8.00 val. (arba kito šalių sutarto laiko) į jų gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą, pavyzdžiui dienos stovyklą. Ieškovas bendravimo su vaikais laiku užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį. Vaikų atostogų metu (vaikams pradėjus lankyti mokyklą) vaikai į bendravimą su tėvu iš atsakovės gyvenamosios vietos išeina ir į ją grįžta savarankiškai (tėvas pasitinka prie laiptinės, vartelių, durų ir pan.); (ii) Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos – arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su atsakove nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Šalys dėl likusių 2022 metų vasaros atostogų turi susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko. Bendravimo su vaikais metu tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja vaikai, turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu (video skambučiu) vieną kartą per dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. arba kitu tėvų tarpusavio susitartu laiku. Bet kuris iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas (motina) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą. Įprastinė bendravimo tvarka pradedama taikyti pasibaigus atostogoms; (iii) Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus poriniais metais su vaikais sutinka ieškovas, neporiniais – atsakovė; Šv. Velykas poriniais metais su vaikais sutinka atsakovė, neporiniais – ieškovas. Ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaikus šventinę dieną nuo 10.00 iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.00 val. Atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaikus iki šios šventinės dienos 11.00 val. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę moksleivių atostogų laiko: lyginiais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina. Sprendimą šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad:

16.1. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsižvelgęs į aplinkybes, kad ieškovas dalyvavo seminaruose, yra išklausęs mokymų kursus, dalyvavo smurtinio elgesio atpažinimo, intervencijos galimybių mokymuose, konsultavosi su psichologe, bendraudavo su socialine darbuotoja, kuri lankėsi ieškovo namuose ir nurodė, kad ieškovas plane jam iškeltus uždavinius tinkamai vykdo, taip pat į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, su šalių šeima dirbusių socialinių darbuotojų nuomonę, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo ieškovo bendravimą su dukromis nustatyti atsakovės gyvenamojoje vietoje, juolab dalyvaujant atsakovei ar kitam (trečiajam) asmeniui, ir riboti jį laike, įvertinus vaikų dienos režimą.

16.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą konstatuota, kad konfliktai kyla ne tarp ieškovo ir vaikų, o tarp šalių, ir tai vaikams sukelia stresą. Būtent tuo pagrindu atsakovė prašė minimalizuoti ieškovo bendravimą su vaikais. Atsižvelgęs į tai, teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, siekė, kad šalys kuo mažiau kontaktuotų tarpusavyje vaikų perdavimo metu, todėl sumodeliavo vaikų perdavimą tarp šalių tokiu būdu, kad vaikai paprastai būtų perduodami ieškovui ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje), o tuo atveju, jeigu vaikai (vienas iš jų) serga, jis (jie) turi būti slaugomi vieno iš tėvų namuose (imamas nedarbingumas, pasitelkiama senelių pagalba ir kita) iš eilės, kuri prasideda nuo atsakovės. Įprastinė bendravimo tvarka pradedama taikyti vaikui (vaikams) pasveikus.

16.3. Teismas pažymėjo, kad esminę reikšmę šiuo atveju turi tinkamas abiejų tėvų elgesys – ieškovė turi netrukdyti dukterų bendravimui su tėvu, nekurti dirbtinų kliūčių, o atsakovas turi suprasti, kad bet koks pykčio proveržis gali sukelti atsakovės gynybinę poziciją ir nepilnamečių vaikų baimę, ir vaikai natūraliai gali atsisakyti tolimesnio bendravimo su juo. Šalys turi suvokti, jog vaikai negali būti jų nesėkmingų santykių įkaitais ir dėti visas pastangas, kad vaikai jaustųsi saugūs ir abiejų tėvų mylimi.

17. Teismas sprendė, kad išlaikymo skola vienam vaikui už keturis mėnesius nuo 2020 m. kovo 28 d., kai ieškovė su dukromis išsikraustė iš ieškovo namų (už 2020 m. balandį, gegužę, birželį, liepą) sudaro 800 Eur (200 Eur x 4 mėn), iš kurios atėmus ieškovo nuo 2020 m. balandžio iki liepos mėnesio vaikų išlaikymui pervestus 420 Eur (be valstybės išmokos vaikams, kurias ieškovas grąžino), tai yra po 210 Eur kiekvienam vaikui, už keturis mėnesius sudaro po 590 Eur.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad minimali mėnesinė alga 2022 metais yra 730 Eur neatskaičius mokesčių (minimali alga „į rankas“ – 518 Eur), šalių vaikų amžių (bemaž (duomenys neskelbtini)metai), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių), tai, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis dvejose darbovietėse ((duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“) vidutiniškai per mėnesį „į rankas“ yra apie 4 000 Eur ir didesnis, į tai, kad atsakovės kaip (duomenys neskelbtini)bazinė pareiginė alga – 939 Eur, į tai, kad ieškovas turi nuosavą būstą, kad objektyvių (patikimų) įrodymų dėl šalių kreditorinių įsipareigojimų šalys į bylą nepateikė, sprendė, kad ieškovas turi savo vaikams teikti išlaikymą po 500 Eur per mėnesį vaikų minimaliems, įskaitant ir būstą, poreikiams, patenkinti, kurių nereikia įrodinėti. Ši suma, teismo vertinimu, kartu su atsakovės teikiamu išlaikymu ir pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokama išmoka (73,50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) užtikrins ne tik minimalių šalių vaikų poreikių patenkinimą.

19. Atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl atsakovei ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teisės naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini), nustatymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju šalių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą bus apginta kitu būdu, nei suvaržant ieškovo daiktinę teisę, o būtent - priteisus vaikams iš ieškovo išlaikymą po 500 Eur per mėnesį. Teismas vertino, kad tokiu būdu bus užtikrintas proporcingumo principas, juolab ieškovas su vaikais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendrauja savo gyvenamojoje vietoje, o atsakovė neseniai įsigijo naują automobilį, banko sąskaitoje turi santaupų, yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą ir perspektyvią specialybę, pagal kurią dirba, todėl uzufrukto teise tvarkydama vaikams iš ieškovo priteistą išlaikymą, ieškovė turės galimybę nuomotis būstą.

20. Spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensavimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo naudai iš atsakovės turi būti priteista 3 921,56 Eur suma, atsakovės naudai iš ieškovo – 22 221,86 Eur suma; atlikęs priešpriešinį reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo pirmosios instancijos teismas priteisė 18 300,30 Eur sumą.

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, padarė išvadas, kad:

21.1. Kadangi yra patenkinta 22 proc. ieškinio ir 63 proc. priešieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 376 Eur atstovavimo ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 6 645 Eur atstovavimo ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Atlikus ieškovo ir atsakovės mokėtinų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 5 269 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

21.2. Kadangi atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 270 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

21.3. Teismo turėtos 50,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistinas 31,80 Eur, iš atsakovės – 18,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21.4. Kadangi tretieji asmenys į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti ieškovo iniciatyva, ieškovo reikalavimas dėl iki santuokos įgytų asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, tarp jų ir O. V., pripažinimo asmeninėmis jo prievolėmis, atmestas ieškovui ir tretiesiems asmenims nepateikus įrodymų dėl paskolos sutarčių tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų egzistavimo, teismas trečiajam asmeniui O. V. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Apeliantas (ieškovas) D. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą dalyse dėl: (i) priteisto išlaikymo vaikams dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; (ii) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Prašė priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismas neanalizavo vaikų poreikių ir visiškai nesprendė dėl pateiktų poreikių dydžio protingumo ir realumo. Teismas savo sprendime išlaikymo dydį identifikavo tik tokiais kriterijais, kaip šalių vaikų amžius ir sveikatos būklė, tačiau nesigilino į vaikų konkrečių poreikių turinį ir atsakovės įvardintų sumų dydį, kas iš esmės neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos. Be to, pateikta prieš du metus vaikų poreikių lentelė neatitinka realios situacijos teismo sprendimo priėmimo momentu (vaikai lanko ugdymo įstaigą, nebenaudojamos sauskelnės, dalinai pieno mišinukai, abejotina dėl auklės paslaugų būtinumo ir pagrįstumo). Kita dalis išlaidų (pvz., komunalinės paslaugos, auklės paslaugos, darželio išlaidos, išlaidos skiepams, baseinas, sanatorinis gydymas, transporto priemonės įsigijimo išlaidos, kuro išlaidos ir kt.) yra orientuotos į ateitį, atsakovė nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji nuomotųsi butą ir patirtų šias išlaidas.

22.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal paties teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ieškovas bendrauja su vaikais 14-16 dienų per mėnesį ir tuo metu rūpinasi kasdieniais dukrų poreikiais, todėl ir šiuo aspektu teismo priteistas išlaikymo dydis yra nepagrįstas.

22.3. Teismas tik iš dalies įvertino šalių finansinę padėtį ir galimybes – teismas iš esmės akcentavo tik ieškovo finansinę padėtį, suabsoliutindamas ieškovo gaunamas pajamas, tačiau ignoravo pačios atsakovės išsilavinimą / kvalifikaciją ir eilę veikų/darboviečių, kurios generuoja pajamas. Nagrinėjamu atveju atsakovės turtinė padėtis yra itin gera, ji gali tokia pačia apimtimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, kaip ir ieškovas.

22.4. Teismas, priteisdamas iš ieškovo kiekvienam vaikui po 500 Eur/mėn., nors ir paminėjo, tačiau kompleksiškai nevertino to, kad vaikų poreikių tenkinimui atsakovei iš valstybės biudžeto mokami vaiko pinigai, kurie sudaro 80,50 Eur/mėn. vienam vaikui. Pati atsakovė taip pat nenurodė, kur yra panaudojami „vaiko pinigai“.

Atsiliepimas

23. Atsakovė A. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašė ieškovo ginčijamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Ieškovo ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš ieškovo priteisė 590 Eur įsiskolinimą vaikams, iš esmės yra teisėta, pagrįsta ir neturėtų būti pakeista dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių. Ieškovas nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. liepos 28 d. už keturis mėnesius neteikė ir nepervedė jokio išlaikymo vaikams. Ieškovo 2020 m. gegužės ir birželio mėnesiais atlikti pervedimai po 300 Eur tėra ieškovo pasisavintos valstybės mokamos vaikams kompensacijos grąžinimas. Jokių savo asmeninių lėšų vaikų išlaikymui minėtu laikotarpiu ieškovas nepervedė, todėl ieškovo išlaikymo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu atsakovei su ieškovu gyvenant skyrium nuo 2020 m. kovo 28 d. iki priešieškinio pateikimo dienos - 2020 m. liepos 28 d., ir kiekvienam vaikui už keturis mėnesius sudaro po 1 990 Eur, t. y. po 497 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai.

23.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neanalizavo vaikų poreikių, nesprendė dėl pateiktų poreikių dydžio protingumo ir realumo. Dukrų išlaikymui nuo 2020 m. kovo 28 d. atsakovė išleisdavo ir iki šiol išleidžia apie 2 500 Eur kas mėnesį, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Vaikų poreikius sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, poilsio ir laisvalaikio organizavimui, būsto eksploatavimui ir pan. Vaikų poreikius patvirtina pridėta kiekvieno vaiko poreikių lentelė, kuri kinta kiekvienu vaiko amžiaus laikotarpiu, bet tai nereiškia, kad išlaidos mažėja, priešingai – dukroms augant, esant tokiai infliacijai, išlaikymo išlaidos tik auga, o poreikis tik didės. Taigi, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų individualius poreikius, nurodytus vaikų poreikių lentelėse, į rinkos kainas bei tėvų turtinę padėtį, vieno vaiko išlaikymo suma (be buto nuomos ir auklės išlaidų) per mėnesį yra apie 1 200 Eur, tačiau iš ieškovo priteista tik dalis sumos – 500 Eur, dėl ko nėra pagrindo jos mažinti.

Žemesnės instancijos teismas

23.3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teisingai nustatė svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą šios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Teismas tyrė ne tik vaikų poreikius, bet detaliai nustatinėjo šalių/tėvų turtinę padėtį, kas teismui neginčytinai leido nustatyti 500 Eur išlaikymo dydį, teiktiną ieškovo. Ieškovo pajamos iš darbinės veiklos yra daugiau nei tris kartus didesnės už atsakovės pajamas, todėl ieškovo keliami klausimai dėl prisidėjimo prie vaikų išlaikymo sumažinimo yra neteisingi. Nagrinėjamu atveju tiek vaikų poreikiai, tiek abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia užtikrinti protingus ir reikalingus vaikų poreikius, todėl teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas.

23.4. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nebūtinai iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas valstybės skiriamų išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, todėl pagrindo sumažinti priteistiną išlaikymo sumą valstybės mokamomis vaikui skirtomis išmokomis nėra.

Šalies argumentai

24. Apeliantė (atsakovė) A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalimi, kuria: (i) nustatyta ieškovo D. V. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, ir prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti ieškovo D. V. bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. V. ir D. V. tvarką pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 taikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patikslintas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka arba pagal priešieškinio reikalavimus: 1) D. V. bendrauja su nepilnametėmis dukromis A. V. ir D. V. vaikų gyvenamojoje vietoje kas antros neporinių metų savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val., dalyvaujant atsakovei A. V. arba kitam jos paskirtam asmeniui; 2) D. V. bendrauja su nepilnametėmis dukromis A. V. ir D. V. vaikų gyvenamojoje vietoje kas antros porinių metų savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19 val., dalyvaujant atsakovei A. V. arba kitam jos paskirtam asmeniui; 3) tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, tėvai gali susitarti ir nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką, tačiau tik su rašytiniu atsakovės A. V. sutikimu (pvz., ir sms žinute, el. paštu); (ii) priteistas išlaikymo įsiskolinimas bei išlaikymo dydis vaikams iki teismo sprendimo ir prašo šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: 1) iš ieškovo D. V. priteisti kiekvieno nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. naudai po 500 Eur išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo 2020 m. liepos mėnesio, atimant teiktą laikiną išlaikymą, iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) iš ieškovo D. V. priteisti kiekvieno nepilnamečio vaiko A. V. ir D. V. naudai po 1 990 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. liepos 28 d., lėšas pervedant į atsakovės A. V. atsiskaitomąją sąskaitą. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ginčijama dviem pagrindais:

24.1.1. Tokia tvarka, įvertinus dukrų amžių ir eilę kitų faktinių aplinkybių, pažeidžia mažamečių dukrų poreikius turėti stabilią namų aplinką, nes: a) mergaitės emociškai ir psichologiškai dar nėra pasiruošusios ilgesnį laiko tarpą leisti išimtinai ieškovo namų aplinkoje, jau nekalbant apie dukrų nakvojimą pas ieškovą, kas dukroms keltų labai didelį stresą; teismas 2 ir 4 metų dukroms faktiškai nustatė gyvenamąją vietą su abiem tėvais, t. y. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką tėvui paskiriama bendrauti su vaikais nuo 14 iki 16 dienų per mėnesį; ši tvarka pažeidžia vaikų interesus, kadangi tokio amžiaus vaikams būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas gyvenant skirtinguose namuose; b) teismo išvada, kuria ieškovui suteikta teisė praleisti net 28 dienas atostogų su vaikais, nėra teisinga, kadangi ieškovas nėra vienas nei kelių dienų pasilikęs su vaikais, todėl 14 ar 28 dienų laiko tarpas tokio amžiaus vaikams pasilikti su tėvu, su kuriuo yra nutrūkęs ryšys, būtų itin didelis stresas; pirmiausia, turi būti atstatytas ryšys tarp ieškovo ir dukrų, atsakovas turi įgyti įgūdžių būti ilgesnį laiką su mažais vaikais, o tik vėliau palaipsniui spręsti tokio masto bendravimo nustatymą; c) pažeidžianti vaikų ir atsakovės interesus sprendimo dalis, kuria teismas sprendė bendravimo su vaikais klausimą vaikų slaugos atveju – tokiu teismo sprendimu ieškovui suteikiama teisė išvis negrąžinti vaikų atsakovei; d) teismas nepagrįstai nesivadovavo 2022 m. balandžio 11 d. Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados dalimi, kad teisinga ir reikalinga būtų nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, kokia yra nustatyta kaip laikina bendravimo tvarka, ir kad ši tvarka yra pakankama.

24.1.2. Ieškovo naudojamas smurtas tiek prieš atsakovę, tiek prieš vaikus bei jo elgesys patvirtina nestabilios ieškovo asmenybės požymius, ilgesnis ieškovo buvimas su vaikais išveda jį iš pusiausvyros, ieškovas tampa nevaldomas, smurtauja, kas liudija apie negalimumą ilgesnį laiką tėvui praleisti su vaikais ir būtinybę riboti tėvo bendravimą su vaikais. Bylos duomenys, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad ieškovas žiauriai elgėsi su mažametėmis dukromis – prieš jas smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl gyvenimas su tokiu tėvu neatitiktų vaikų interesų apsaugos prioritetinių principų bei elementariai saugios aplinkos. Ieškovas yra nuteistas dėl smurto prieš atsakovę, o tyrimo metu konstatuota, kad jis kėlė grėsmę ir vaikų saugumui. Ieškovo 2020 m. kovo 28 d. panaudotą tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš atsakovę neginčijamai patvirtina 2020 m. balandžio 21 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1322-1078/2020. Taip pat Vaikų teisių specialistai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl prieš nepilnametę dukrą naudoto fizinio smurto, dėl ko 2020 m. gegužės 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimai ieškovo panaudoto fizinio smurto prieš mažametę dukrą A.. Ieškovui pareikšti įtarimai, pritaikytos kardomosios priemonės. Ir nors tyrimas buvo nutrauktas, tačiau tai nepaneigia atsakovės parodymų. Be to, 2022 m. birželio 20 d. buvo priimtas dar vienas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-330-1133/2022 dėl smurto panaudojimo atsakovės atžvilgiu. Atsakovė lankėsi tiek pati, tiek su dukra A. pas psichologus, kur dukra pasakojo apie patirtą tėvo smurtą, pasakojo, kaip tėtis ją mušė ir kad ji bijo tėčio. Psichologė paaiškino, kad dukra dėl trauminės patirties turi padidintą nerimo lygį ir nesaugumo jausmą. Teismas neįvertino atsakovės susirašinėjimų su jos šeimos nariais, kurie vyko tuomet, kai šalys gyveno kartu, ir kurie patvirtina bei įrodo ieškovo smurtą prieš vaikus ir agresyvaus elgesio egzistavimą.

24.2. Nepagrįstos teismo sprendimo dalys, kuriomis teismas priteisė iš ieškovo: (i) išlaikymą vaikams po 500 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tik nuo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. birželio 30 d.) iki vaikų pilnametystės, bei (ii) išlaikymo skolą tik po 590 Eur kiekvienam vaikui.

24.2.1. Atsakovė neginčija sprendimo dalies ir sutinka su 500 Eur nustatyta išlaikymo mėnesine suma, tačiau mano, kad ji turi būti priteista nuo 2020 m. kovo 28 d., t. y. gyvenimo skyrium dienos.

24.2.2. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu atsakovei su ieškovu gyvenant skyrium nuo 2020 m. kovo 28 d. iki priešieškinio pareiškimo dienos – 2020 m. liepos mėn. Gyvenant skyriumi ieškovas beveik neteikė išlaikymo savo vaikams, dėl ko įsiskolinimas vienam vaikui už keturis mėnesius (2020 m. balandį, gegužę, birželį ir liepą) sudaro 2 200 Eur. Ieškovas per minėtą laikotarpį vaikų išlaikymui į atsakovės sąskaitą yra pervedęs tik 420 Eur (be valstybės vaikams pervestų piniginių lėšų, kurias ieškovas grąžino), kas sudaro tik po 210 Eur kiekvienam vaikui, todėl ieškovo įsiskolinimas kiekvienam vaikui už keturis mėnesius sudaro po 1 990 Eur.

24.3. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistina ir procesinio sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Atsiliepimas

25. Ieškovas D. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad teismas nepagrįstai nustatė itin plačią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais tvarką.

Šalies argumentai

25.1.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovo ryšys su nepilnametėmis dukromis yra nutrūkęs. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2021 m. spalio 25 d. Vilniaus paramos centro raštas, 2021 m. spalio 15 d. šeimos pagalbos plane nurodyti duomenys) patvirtina priešingas aplinkybes. Dukros nuo gimimo gyveno su ieškovu, yra prie jo įpratusios, tarp ieškovo ir dukrų yra itin artimas ryšys; ieškovas sugeba patenkinti ir užtikrinti visus vaikų poreikius; jo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkančios gyvenimo sąlygos.

25.1.2. Nesutiktina, jog teismas nustatė dvi nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas.

25.1.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo nustatyto itin plataus ieškovo bendravimo su dukromis vasaros atostogų metu, kadangi su vaikais formaliai galės praleisti tik 34 proc. vasaros atostogų.

25.1.4. Priešingai nei nurodo apeliantė, dabar galiojanti laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka (t. y. vos kelios valandos per savaitę) negali būti pripažinta tenkamu bendravimu bei tinkamu tėvo pareigų savo vaikams vykdymu.

25.1.5. Taip pat nepagrįsta apeliacinio skundo pozicija, jog vaikų buvimas su ieškovu yra pavojingas, kad ieškovas smurtauja vaikų atžvilgiu, jog ieškovas neturi tinkamų dorovinių bruožų bei požiūrio į vaikų auklėjimą. Pirmosios instancijos teismas yra ištyręs įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, socialinių darbuotojų rekomendacijas, specialistų išreikštą nuomonę, nuotraukas, vaizdo įrašus ir sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimo priėmimo metu ieškovo ar atsakovės elgesys su vaikais, gyvenimo būdas prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams ir keltų jiems grėsmę. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl smurto jos atžvilgiu naudojimo nėra susijusios su ieškovo ir nepilnamečių dukrų santykiais, todėl neturi teisinio reikšmingumo, sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Taip pat apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad bendravimas su ieškovu nepilnametėms keltų grėsmę ar būtų žalingas. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie naudotą smurtą ir tuo pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu yra nepagrįstos, 2020 m. rugpjūčio 5 d. prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

25.1.6. Pažymi, kad apeliantė yra itin užimta – ji dirba trijose darbovietėse, dirba savaitgaliais, per šventes, naktimis. Tuo tarpu ieškovas turi daugiau laiko ir gali prižiūrėti bei rūpintis vaikais. Be to, apeliantė vaikų neprižiūri, namuose netvarka, vaikai purvini, sužaloti, statybinės medžiagos mėtosi, nesaugu, ji neturi laiko tinkamai rūpintis vaikais, vaikai eina miegoti be vakarienės, delsia kreiptis į gydymo įstaigas dėl vaikų sveikatos, visiškai nelavina vaikų. Būtent su apeliante vaikams nėra saugu ir dėl to, kad ji ilgą laiką gydėsi VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ psichiatrinėje ligoninėje.

25.2. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. birželio 30 d.), o ne nuo šalių gyvenimo skyrium dienos (2020 m. kovo 28 d.).

Žemesnės instancijos teismas

25.3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui. Apeliantė sutiko su priteistu 200 Eur dydžio laikinu išlaikymu, teismo nutarties neskundė, nei karto nesikreipė į teismą su prašymu pakeisti (padidinti) priteisto išlaikymo dydį, kas patvirtina, kad teikiamo išlaikymo suma atitiko vaikų poreikius. Be to, pirmosios instancijos teismas, turėdamas įrodymus apie realiai vaikų išlaikymui patiriamas sumas, nepagrįstai viršijo ir nustatė didesnį teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas išimtinai vien į ieškovo gaunamas pajamas, nesiedamas jų dydžio su vaikų poreikiais. Teismas nevertino, kad nustačius pakankamai plačią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, ieškovui taip pat kaip ir apeliantei teks nemaža papildomai vaikams patiriamų išlaidų suma. Teismas taip pat nevertino, kad vaikams yra bemaž (duomenys neskelbtini) metai, kad vaikai neturi specialių poreikių, dėl ko jiems būtų reikalinga priteisti net 500 Eur dydžio išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

26. Apeliantė (atsakovė) A. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-330-1133/2022, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (veikos padarymo data – 2021 m. vasario 28 d.) ir nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo data – 2020 m. kovo 28 d.). Šiuo naujai pateikiamu įrodymu apeliantė siekia pagrįsti savo poziciją apie ieškovo prieš ją, mažamečių vaikų akivaizdoje, naudojamą fizinį/psichologinį smurtą, ir apskritai apie ieškovo būdą ir polinkį į smurtinį elgesį.

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

28. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės naujai pateiktas rašytinis įrodymas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-330-1133/2022, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalyje (du epizodai) – yra reikšmingas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, susijusiems su nepilnamečių vaikų interesais, į tai, kad nors šitas nuosprendis yra datuotas ankstesne data (2022 m. birželio 20 d.), nei priimtas skundžiamas sprendimas nagrinėjamoje byloje (2022 m. birželio 30 d.), tačiau nuosprendis buvo priimtas jau po baigiamojo posėdžio bylą išnagrinėjus iš esmės (po šalių baigiamųjų kalbų ir pirmosios instancijos teismui išėjus į pasitarimo kambarį), todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naują įrodymą priima ir vertins jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalies, kuria teismas (i) nustatė ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, bei (ii) išsprendė nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo klausimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, ieškovas D. V. ir atsakovė A. V., susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Šalių santuoka (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims gimė du vaikai: A. V., gim. (duomenys neskelbtini)., ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini).

34. Pirmosios instancijos teismas nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką, spręsdamas, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nustatydamas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms pasekmes sukėlė nuo 2020 m. kovo 28 d. Taip pat teismas sprendimu išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus: išsprendė klausimą dėl pavardžių, neturtinės žalos atlyginimo, sutuoktinių turto padalijimo, prievolių kreditoriams vykdymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei uzufrukto teisės nustatymo klausimus. Pažymėtina, kad nors šioje dalyje teismas iš dalies tenkino/atmetė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, tačiau dėl šios sprendimo dalies ginčo šalys apeliacinių skundų neteikė, su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje sutiko.

35. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl, visų pirma, teismo nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos: apeliantė (atsakovė), nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pakankamai neįvertinęs nepilnamečių šalių dukrų amžiaus bei emocinės būklės, be pagrindo išplėtė ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, taip pat neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes apie ieškovo naudotą smurtą tiek prieš atsakovę, tiek prieš vaikus, t. y. ieškovo nestabilios asmenybės požymių, todėl nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, apeliantės vertinimu, pažeidžia vaikų interesus ir netgi yra pavojinga; antra, dėl priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo: ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo vaikų poreikių ir kitų aplinkybių, dėl ko nepagrįstai nukrypo nuo lygių abiejų tėvų dalių vaikų išlaikymo prievolėje ir neteisėtai iš ieškovo vaikų išlaikymui priteisė po 500 Eur/mėn. kiekvienam vaikui išlaikymo dydį; tuo tarpu atsakovė šiuo aspektu (dėl priteisto 500 Eur/mėn. išlaikymo kiekvienam vaikui dydžio) sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau mano, kad šis išlaikymo dydis (po 500 Eur kiekvienam vaikui) turėtų būti priteistas ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. birželio 30 d.), tačiau nuo 2020 m. kovo 28 d., t. y. šalių gyvenimo skyrium dienos; taip pat atsakovė mano, kad vaikų išlaikymo įsiskolinimas turi būti ne 590 Eur kiekvienam vaikui, kaip priteisė pirmosios instancijos teismas, bet po 1 990 Eur kiekvienam iš vaikų.

Dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos

36. Minėta, apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais jų vaikais tvarka ir mano, kad teismas, pakankamai neįvertinęs nepilnamečių šalių dukrų amžiaus bei emocinės būklės, be pagrindo išplėtė ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, taip pat teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovo naudojamą smurtą tiek prieš atsakovę, tiek prieš vaikus, todėl nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, apeliantės vertinimu, pažeidžia vaikų interesus ir netgi yra pavojinga.

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

38. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

39. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

40. Viena esminių aplinkybių, dėl kurios apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos ir siekia, kad būtų nustatyta pakankamai minimali tėvo bendravimo su dukterimis tvarka – iš esmės tik tokia, kokia buvo procese nustatyta taikant laikinąsias apsaugos priemones, numatant ieškovo bendravimą su vaikais tik dvi dienas per savaitę (vieną savaitę – šeštadienį ir sekmadienį, o kitą savaitę – trečiadienį ir ketvirtadienį) maždaug tik po 3 valandas, dalyvaujant pačiai atsakovei ar jos paskirtam asmeniui, yra ieškovo fizinis bei psichologinis smurtas tiek prieš ieškovę, tiek prieš vaikus, anot apeliantės, rodantis nestabilią ir nevaldomą ieškovo asmenybę, atitinkamai keliantis grėsmę bei pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei.

41. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atmetus subjektyvius tiek paties ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, tiek atitinkamą suinteresuotumą byloje turinčių byloje apklaustų liudytojų – ginčo šalių artimų šeimos narių (tėvų) parodymus, byloje yra pateikti objektyvūs įrodymai, o būtent – įrodymai dėl Vilniaus apskrities VPK atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12565-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jo metu taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove ir vaikais; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-1322-1078/2020, kurioje ieškovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui), už tai, kad 2020 m. kovo 28 d. vaikų akivaizdoje sudavė savo sutuoktinei smūgį į nugarą ir vieną kartą į kairės pusės skuostą, - kurie pirmosios instancijos teismo buvo detaliai ir kruopščiai išanalizuoti teismo sprendimo 110-124 punktuose. Šiame kontekste negalima būtų nevertinti atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. priimto nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas), už tai, kad kumščiu trenkė į nugarą ir vieną kartą į kairės pusės skruostą savo sutuoktinei A. V. (nuosprendis yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui, posėdis numatytas 2022 m. lapkričio 16 d.). Minėti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai iš tikrųjų patvirtina ieškovo tiek dar šalims gyvenant kartu, tiek ir prasidėjus civiliniam procesui dėl santuokos nutraukimo vartoto fizinio, o tuo pačiu ir psichologinio smurto pačios atsakovės atžvilgiu atvejus, kaip vieną pagrindų konstatuoti ir santuokos iširimą būtent dėl ieškovo kaltės (šioje dalyje nei viena iš šalių pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė).

42. Kita vertus, apeliantė savo skunde iš esmės aprašo ir pateikia savo subjektyvų vertinimą dėl įvykių, susijusių su ieškovo elgesiu nepilnamečių vaikų atžvilgiu, dar šalims gyvenant kartu šeimyninį gyvenimą, t. y. buvusių 2018 – 2019 metais, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad po paskutinio – 2021 m. vasario 28 d. įvykio ieškovas būtų vartojęs prieš atsakovę fizinį ar psichologinį smurtą, o svarbiausia – nėra objektyvių duomenų ir įrodymų, kad šalims faktiškai nuo 2020 m. kovo mėnesio pradėjus gyventi skyrium, prasidėjus civiliniam teismo procesui dėl santuokos nutraukimo, byloje taikant atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovui bendraujant su vaikais pagal jomis nustatytą tvarką, t. y. per visus tuos 2,5 metų ieškovas būtų vartojęs fizinį ir/ar psichologinį smurtą savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kas savo ruožtu sudarytų objektyvų ir pakankamą pagrindą teismui apriboti ir ženkliai minimizuoti ieškovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais.

43. Priešingai, iš byloje esančių duomenų ir įrodymų, kurie buvo itin detaliai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo 146-148 punktuose, matyti, kad per visą teismo proceso pirmosios instancijos teisme, trukusio apie 2,5 metų, laikotarpį ieškovas tinkamai ir saugiai bendravo su savo nepilnamečiais vaikais: Vilniaus paramos centro 2021 m. spalio 25 d. rašte nurodyta, kad D. V. ir mažamečių dukrų bendravimas yra pozityvus, tėvas užsiima su mergaitėmis, jos noriai bendrauja su tėvu, džiaugiasi jo atvykimu; 2021 m. spalio 15 d. Šeimos pagalbos plane buvo siūloma D. V. suteikti galimybę savarankiškai be institucijų stebėjimo ir tarpininkavimo vykdyti dukrų svečiavimąsi jo namuose; atvejų vadybos specialistai, 2022 m. balandžio 29 d. nutraukdami atvejo vadybą, nurodė, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius, rūpintis vaikais, tėvai turi gerus socialinius įgūdžius ir gebėjimus kreiptis pagalbos į specialistus pagal kompetenciją ir pan.; ieškovas dalyvavo seminaruose, kursuose, mokymuose, konsultavosi pas psichologus, tobulindamas savo bendravimo su vaikais įgūdžius bei elgesį apskritai.

44. Šiuo aspektu itin svarbu pažymėti, kad visų nepriklausomų ir nešališkų valstybės institucijų, kurios vienaip ar kitaip buvo ir tebėra įtrauktos į nagrinėjamą bylą, dokumentuose – Pagalbos šeimai planuose, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose, socialinių darbuotojų rekomendacijose - nuosekliai ir vieningai apeliuojama į tinkamą ieškovo elgesį, pagalbos šeimai planuose iškeltų uždavinių vykdymą, pozityvų, pasitikėjimu grįstą ieškovo bendravimą su dukterimis, teigiamas vaikų emocijas (džiaugsmą, ilgesį, nekantrų laukimą ir pan.) joms bendraujant su ieškovu. Tuo tarpu atsakovė savo apeliaciniame skunde pateikia tik su ja susijusias ir jai palankias minėtų dokumentų ištraukas apie tai, kad vaikai ilgisi motinos, yra prie jos prisirišę ir pan., kurių niekas nekvestionuoja, tačiau tuo pačiu minėtuose dokumentuose, kaip jau nurodyta aukščiau, yra pateikiama ir daug informacijos apie ieškovo ryšį ir elgesį su vaikais, apie vaikų savijautą bendravimo su tėvu metu ir pan., iš kurių matyti, kad D. V. stengėsi optimaliai išnaudoti pasimatymų laiką, patenkinti vaikų poreikius, tėvas užsiima su dukromis, žaidžia su jomis, atneša joms lauktuvių, geba sudominti mergaites, rūpinasi jų higiena. Taip pat pažymėta, jog jų susitikimo metu, stebint mergaičių emocinį ryšį su tėvu, darytina išvada, jog jos laukia tėvo, noriai su juo bendrauja, pasiilgsta. Socialinių darbuotojų ne vieną kartą buvo siūloma suteikti ieškovui galimybę savarankiškai, be institucijų stebėjimo ir tarpininkavimo, vykdyti dukrų svečiavimąsi jo namuose, konstatuota, kad ieškovas yra tinkamai pasirengęs užtikrinti fizinį ir emocinį vaikų saugumą, turi gerus socialinius įgūdžius. Socialinė darbuotoja D. V. charakterizavo jį kaip kantrų, paslaugų, mandagų geranorišką ir supratingą savo dukroms. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, o taip pat betarpiškai stebėjęs ieškovo elgesį ir asmenybę per ilgą teismo proceso laiką teismo posėdžiuose, savo sprendime expresis verbis, nurodė, kad ieškovui linkęs parodyti pasitikėjimą, juolab kad šalių dukros jau yra tokio amžiaus (bemaž (duomenys neskelbtini) metai), jog gali aiškiai nurodyti, ką jaučia ir patiria.

45. Pagaliau, itin svarbu pažymėti, kad, kaip neneigė ir pati apeliantė, ieškovo naudotas smurtas buvo susijęs būtent su pačia atsakove, o pirmosios instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią tokio smurto kilimo ir panaudojimo grėsmei būtent nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nustatė ieškovo bendravimą su vaikais nedalyvaujant atsakovei ar kitiems pašaliniams (tretiesiems) asmenims, savo sprendime visiškai pagrįstai pažymėdamas, kad nėra pagrindo ieškovo bendravimą su dukromis nustatyti atsakovės gyvenamojoje vietoje, juolab dalyvaujant atsakovei ar kitam (trečiajam) asmeniui, ir riboti jį laike, įvertinus vaikų dienos režimą, todėl siekiant kad šalys kuo mažiau kontaktuotų tarpusavyje vaikų perdavimo metu, modeliuojamas vaikų perdavimas tarp šalių tokių būdu, kad vaikai paprastai būtų perduodami ieškovui ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje).

46. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią jis su vaikais praleidžia beveik tokį pat laiką (apie pusę mėnesio), kaip ir pati ieškovė, pažeidžia vaikų poreikį turėti stabilią namų aplinką, nuolatiniai vaikų vežiojimai pas tėvą ir atgal neigiamai veikia jų režimą, destabilizuoja savijautą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

47. Kaip jau buvo minėta, nesant byloje nustatytiems ieškovo netinkamo, juo labiau smurtinio elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu veiksmams, esant aukščiau minėtiems valstybės institucijų, ginančių vaikų interesus, raštams, išvadoms ir rekomendacijoms, nėra objektyvaus ir pakankamo pagrindo iš esmės ir ženkliai riboti ieškovo bendravimą su vaikais, ypač iki vos kelių valandų per savaitę, kaip apeliaciniu skundu prašo atsakovė.

48. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Bendravimo tvarką teismas nustato pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgdamas į tai, kas šiuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus bei kokį poveikį vienoks ar kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 23 – 24 punktai).

49. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktika, kuria remiasi apeliantė savo apeliaciniame skunde, ir kurioje pateikti išaiškinimai apie tai, jog skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka, kuomet vaikas kas antrą dieną pakaitomis turi gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, kas nulemia nuolatinio vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, gali pažeisti geriausius vaiko interesus bei teisę į stabilią gyvenamąją aplinką, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs ir taikytini, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ne kasdieninį vaikų kilnojimą iš vieno iš tėvų pas kitą ir atvirkščiai, o numatė nepertraukiamą ieškovo bendravimą su vaikais 3-4 dienas iš eilės per savaitę ir pan.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

51. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Kasacinis teismas pažymėjo, kad tokia bendravimo kas savaitę forma yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų.

52. Taip pat nėra aiškūs ir atsakovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka trikdo vaikų dienos režimą ir dienotvarkę, kadangi šia tvarka bet kuriuo nepažeidžiamas vaikams būdingas ir būtinas dienos režimas, įprasta rutina ir dienotvarkė, o priešingai – įtvirtinama ieškovo pareiga pristatyti vaikus į ugdymo įstaigą ir neformalius užsiėmimus (pamokas, papildomus užsiėmimus, būrelius) atitinkamu laiku, pareiga iš ugdymo įstaigos paimti atitinkamu laiku, detalizuotas bendravimas mokyklinių atostogų, valstybinių švenčių ir pan. metu. Taip pat nėra jokio pagrindo spręsti apie netinkamas ieškovo gyvenimo sąlygas ir tai, jog vaikams bendraujant su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje jiems nebūtų sukurta ir užtikrinta tinkama buitinė – techninė, jų poreikius gebanti patenkinti aplinka.

53. Svarbu pažymėti ir tai, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teisme ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – antstolės B. Palavinskienės 2022 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, el. laiškai, sms žinutės, skambučių išklotinės, taip pat ir kita bylos medžiaga, tikėtinai rodo pačios atsakovės nekomunikavimą ir nebendradarbiavimą su ieškovu – vaikų tėvu, ir leidžia spręsti, kad galimai pati atsakovė savo veiksmais (nebūdama su vaikais gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai vaikai turi bendrauti su tėvu, nereaguodama į ieškovo skambučius ir el. laiškus), neleidžia susiformuoti glaudesniam, intensyvesniam tėvo ir vaikų ryšiui, jį susilpnina ir pan., kadangi atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pati atsakovė nurodė, kad ji su vaikais yra išvykusi dirbti ir gyventi, kurti naują šeimą į Portugaliją, kur vaikai nuo 2022 m. rugsėjo mėn. lanko privačią ugdymo įstaigą, gyvena ir pan. Šios bei kitos aplinkybės sąlygojo tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo iš dalies patenkintas ieškovo D. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje ir siekiant užtikrinti galimo palankaus tiek ieškovui, tiek ir pačiai atsakovei (pagal jos apeliacinio skundo reikalavimus) galutinio procesinio sprendimo byloje įvykdymą, uždrausta atsakovei be ieškovo D. V. raštiško sutikimo išvežti vaikus į kitą valstybę tuo metu, kai pagal galiojančią nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką yra nustatytas ieškovo bendravimas su vaikais.

54. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų bendravimo su ieškovu atostogų metu tvarka, pagal kurią kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos – arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. Vis dėlto, apeliantė nepateikė teismui pakankamai objektyvių argumentų ir juo labiau įrodymų, kad ir kaip tokia tvarka pažeistų vaikų interesus. Atsakovės teigimu, negalimas tokio ilgo nepertraukiamo laiko nustatymas vaikams su tėvu, su kuriuo ryšys yra nutrukęs, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakė jau aukščiau, nustatęs, jog priešingai nei teigia apeliantė, egzistuoja pozityvus ir pakankamai glaudus ieškovo ir vaikų ryšys, susiformavęs ir sustiprėjęs ieškovo bendravimo su vaikais per laikinąsias apsaugos priemones metu. Be to, įsigaliojus pirmosios instancijos teismo nustatytai ir šia nutartimi apeliacinės instancijos teismo kiek modifikuojamai ieškovo bendravimo su vaikais tvarkai, pagal kurią vaikai kas antrą savaitgalį galės po keletą dienų nepertraukiamai bendrauti su tėvu, nakvoti pas jį ir pan., sudaromos prielaidos ir sąlygos tokiam ryšiui, tuo pačiu ieškovo įgūdžiams rūpinantis vaikais ilgesnį laiko tarpą sustiprėti.

55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus poriniais metais su vaikais sutinka ieškovas, neporiniais – atsakovė; Šv. Velykas poriniais metais su vaikais sutinka atsakovė, neporiniais – ieškovas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visam minėtų svarbių švenčių – Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų – laikotarpiui atitinkamais metais numatė vaikų bendravimą tik su vienu iš tėvų, o kitais metais – su kitu tėvu, tačiau šiuo klausimu pilnai sutiktina su apeliantės argumentais, jog tokia tvarka yra konkrečiais metais pažeidžianti to iš tėvų, su kuriuo nenumatytas vaikų bendravimas per minėtas šventes apskritai, teises, taip pat vaikų teises į bendravimą su kiekvienu iš tėvų, atitinkamai ir su kitais jų šeimos nariais, itin svarbiomis akimirkomis, kuomet kuriamos ir puoselėjamos tradicijos, prisiminimai ir pan. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikslinga nustatyti, kad: poriniais metais atsakovė bendrauja su vaikais per Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną bei antrą Šv. Velykų dieną, o ieškovas – nuo antros Šv. Kalėdų dienos iki Naujųjų metų sausio 1 d. bei pirmą Šv. Velykų dieną, tuo tarpu neporiniais metais atvirkščiai - ieškovas bendrauja su vaikais per Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną bei antrą Šv. Velykų dieną, o atsakovė – nuo antros Šv. Kalėdų dienos iki Naujųjų metų sausio 1 d. bei pirmą Šv. Velykų dieną. Bet kuriuo atveju ieškovas, su kuriuo nustatytas bendravimas per atitinkamą švenčių dieną / dienas, paima vaikus tos dienos (dienų) išvakarėse nuo 19.00 val. ir pristato vaikus paskutinę jam tenkančią dieną į vaikų gyvenamąją vietą 19.00 val. Jeigu tokios dienos sutampa su moksleivių atostogų dienomis, apie kurias kalbama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos 12 punkte, kuri laikytina bendrąja norma, taikytina specialioji norma, reglamentuojanti tėvų bendravimą su vaikais per minėtas šventes.

56. Atmestini atsakovės teiginiai, kad teismas be pagrindo nustatė vaikų pareigą bendrauti su tėvu telefonu kartą per dieną vieną valandą vaikų atostogų metu, kadangi neįmanoma priversti tokio amžiaus vaikų bendrauti telefonu, jei jie nenori, tokio amžiaus vaikai neišlaiko dėmesio ir pan. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne nepilnamečių vaikų pareigą bendrauti su tėvu tuo metu, kai jie atostogauja su kitu iš tėvu, telefonu (video skambučiu), o nustatė pareigą tam iš tėvų, su kuriuo vaikai tuo metu atostogauja, užtikrinti kito tėvo pokalbio su vaikais galimybę, kas reiškia pareigą tiesiog imtis organizacinių – techninių priemonių užtikrinti telefono (video) skambutį, susisiekimą juo, bendradarbiauti su skyrium esančiu tėvu, siekiančiu bendravimo telefonu (video skambučiu). Tačiau akivaizdu, kad jeigu tokio skambučio metu pats vaikas nenorėtų bendrauti arba norėtų ir objektyviai galėtų bendrauti trumpesnį nei valanda laiką, vaikas nebūtų verčiamas ir tėvas (motina) neprivalėtų vaiko atžvilgiu imtis jokių priverstinių veiksmų.

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas (sprendimo dalis), kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

58. Atsakovė apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad sudėtingai ir neaiškiai pirmosios instancijos teismo aprašyti reikalavimai šalims su vaikais vykstant į užsienį, tačiau nekonkretizuoja ir nepaaiškina, kuo ir kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu turėtų būti laikomas nepagrįstu ir neteisėtu, tuo tarpu dėl neiškaus teismo sprendimo išaiškinimo dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui prašymus CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš ieškovo bei atsakovės kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atsiliepimu į jį pateiktų apeliacinės instancijos teismui rašytinių įrodymų, dar net neįsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui nagrinėjamoje byloje, atsakovė jau yra inicijavusi ikiteisminės mediacijos būtent vaikų išvežimo gyventi į užsienį ir atitinkamai ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos užsienyje nustatymo klausimu procesą – atsakovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu byloje vykdyti privalomąją mediaciją ir paskirti mediatorių civiliniame ginče dėl leidimo nepilnamečiams vaikams išvykti gyventi į užsienį, bendravimo tvarkos ir kitų susijusių klausimų išsprendimo; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu buvo nuspręsta paskirti mediatorių.

59. Apibendrinant, remiantis teisiniu reglamentavimu bei šiuo aspektu suformuota teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino bylos aplinkybes bei tinkamai atliko įrodymų vertinimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, o būtent - šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais per Šv. Kalėdas, Naujuosius metus bei Šv. Velykas, - iš dalies keistinas, nustatant, kad poriniais metais atsakovė bendrauja su vaikais Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną bei antrą Šv. Velykų dieną, o ieškovas – nuo antros Šv. Kalėdų dienos iki Naujųjų metų sausio 1 d. bei pirmą Šv. Velykų dieną, tuo tarpu neporiniais metais atvirkščiai - ieškovas bendrauja su vaikais per Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną bei antrą Šv. Velykų dieną, o atsakovė – nuo antros Šv. Kalėdų dienos iki Naujųjų metų sausio 1 d. bei pirmą Šv. Velykų dieną. Bet kuriuo atveju ieškovas, su kuriuo nustatytas bendravimas per atitinkamą švenčių dieną / dienas, paima vaikus tos dienos (dienų) išvakarėse nuo 19.00 val. ir pristato vaikus paskutinę jam tenkančią dieną į vaikų gyvenamąją vietą 19.00 val. Jeigu tokios dienos sutampa su moksleivių atostogų dienomis, apie kuriuos kalbama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos 12 punkte, kuri laikytina bendrąja norma, taikytina specialioji norma, reglamentuojanti tėvų bendravimą su vaikais per minėtas šventes.

60. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl vaikų išlaikymo dydžio

61. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

62. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

63. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

64. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

65. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

66. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

67. Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies yra pateikti abu - tiek ieškovo, tiek atsakovės - apeliaciniai skundai.

68. Minėta, ieškovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo vaikų poreikių ir kitų aplinkybių, dėl ko nepagrįstai nukrypo nuo lygių abiejų tėvų dalių vaikų išlaikymo prievolėje ir neteisėtai iš ieškovo vaikų išlaikymui priteisė po 500 Eur/mėn. kiekvienam vaikui išlaikymo dydį. Ieškovo nuomone, vieno vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka 300 Eur sumos. Apeliaciniame skunde ieškovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neanalizavo ir nevertino vaikų poreikių turinio ir apimties (apelianto vertinimu, daugelis atsakovės vaikų poreikių lentelėse nurodytų išlaidų yra dirbtinai užkeltos, nėra aktualios arba orientuotos į ateitį, nepagrįstos įrodymais ir pan.); teismas nevertino, kad vaikai pusę bendravimo su tėvais laiko iš esmės praleis su tėvu (apeliantu), kuris tuo metu rūpinsis ir užtikrins vaikų poreikius; nevertino tėvų turtinės padėties.

69. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, priešingai nei teigia ieškovas, teismas savo sprendimo 156-157 punktuose gana detaliai, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, įvertino šalių pajamas ir tėvų galimybes užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų ne vien tik būtinuosius poreikius, kurių orientaciniu kriterijumi, vadovaujantis teismų praktika, laikomas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

70. Bylos duomenimis nustatyta, kad minimali mėnesinė alga, kaip orientacinis kriterijus, apibrėžiantis minimaliai būtinų vaikų poreikiams patenkinti sumą, 2022 metais, atskaičius mokesčius, sudaro apie 520 Eur; šalių nepilnamečiai vaikai yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neturi specialių poreikių.

71. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

72. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis dvejose darbovietėse ((duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)) vidutiniškai per mėnesį „į rankas“ yra apie 4 000 Eur ir didesnis, o atsakovės, kaip (duomenys neskelbtini), bazinė pareiginė alga – 939 Eur, atsakovė pagal Išmokų vaikams įstatymą gauna po 73,50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui valstybės mokamą išmoką. Taigi, iš nurodytų duomenų, kurių šalys iš esmės neskundė, akivaizdžiai matyti, kad ieškovo pajamos net kelis kartus viršija atsakovės gaunamas pajamas, kas suponuoją pagrįstą išvadą, jog ieškovas turi didesnes galimybes didesne dalimi prisidėti prie vaikų kasdienių poreikių užtikrinimo. Kita vertus, pažymėtina, jog atsakovė neneigė ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie tai, kad atsakovė šiuo metu dirba trijose darbovietėse ir gauna didesnį darbo užmokestį, nei buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, todėl galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

73. Atsakovė nurodė, kad vaikams skirtų išlaidų dydį ženkliai įtakoja (didina) vaikų auklei skirtos išlaidos. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovės argumentai dėl būtinumo samdyti asmenį vaikų priežiūrai tuo metu, kai ji dirba ir objektyviai negali prižiūrėti vaikų, viena vertus, yra pagrįsti, kadangi atsakovė dirba keliose darbovietėse, siekdama prasimanyti lėšų savo pačios ir vaikų gyvenimui. Byloje nepaneigta, jog vaikus tokiu atveju padėjo prižiūrėti atsakovės tėvo sutuoktinė, kuriai atsakovės motina pervesdavo po 800 Eur per mėnesį. Kita vertus, vaikai šiuo metu lanko ugdymo įstaigas dienos metu, dėl ko nuolatinė kasdienė pilną darbo dienos laiką trunkanti auklės priežiūra nėra būtina, be to, pagal nustatytą bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį vaikai turi būti prižiūrimi paties ieškovo. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių auklės samdymą ir realių mėnesinių išlaidų jai dydžio (sutarties, čekių, kvitų ir pan.).

74. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį būtina suma, kuri leistų užtikrinti ne tik minimalius, bet ir didesnius poreikius, sudarytų apie 700 Eur (520 Eur minimalūs vaikų poreikiai, taip pat 200 Eur papildomoms vaikų priežiūros paslaugoms). Pagrindo iš šios sumos eliminuoti išlaidas būstui, kaip siekiama ieškovo apeliaciniame skunde, nėra, kadangi tokios išlaidos yra objektyviai suprantamos, būtinos kiekvienam asmeniui, ir jų patyrimo našta šiuo atveju negali būti perkelta nuo ieškovo kitiems asmenims, šiuo atveju – atsakovės tėvui, kurio namuose atsakovė su vaikais faktiškai gyveno, pastarajam dengiant gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidas.

75. Įvertinus sumą, reikalingą kiekvieno mėnesio vaikų išlaikymui, taip pat geresnę ieškovo turtinę padėtį, didesnes pajamas ir atitinkamai didesnes finansines galimybes prisidėti prie vaikų poreikių patenkinimo, tai, kad atsakovei, su kuria nustatyta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, tenka ne tik turtinė vaikų išlaikymo našta, bet ir didesnė neturtinės vaikų kasdienės priežiūros ir auginimo našta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų prievolių išlaikyti savo nepilnamečius vaikus lygių dalių principo, tačiau keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio – priteisiant iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. birželio 30 d.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir jo skaičiavimo momento

76. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

77. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė periodinį išlaikymą vaikams nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2022 m. birželio 30 d. (po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų), tuo tarpu išlaikymo įsiskolinimą priteisė tik už 4 mėnesius – 2020 metų balandį, gegužę, birželį ir liepą – t. y. už laikotarpį nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios iki atitinkamo atsakovės priešieškinio pareiškimo byloje, laikydamas, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas imant 200 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų, tuo tarpu išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo (2020 m. liepos 31 d.) iki sprendimo byloje priėmimo (2022 m. birželio 30 d.) apskritai priteistas nebuvo tuo pagrindu, kad byloje visą šį laiką buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovui mokant kiekvienam iš vaikų laikiną – 200 Eur per mėnesį – išlaikymą. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pritaria apeliantės argumentams šiuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas teisingo išlaikymo nuo 2020 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. birželio 30 d.), pažeidė tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovės teises bei teisėtus interesus.

78. Visų pirma pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad atsakovė neskundė teismo nutarties dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio (po 200 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), nereiškia, kad tuo laikotarpiu šalių vaikų poreikiai buvo mažesni nei nustatyta sprendimu ir vaikams pakako net mažesnio nei nustatyto minimalaus išlaikymo dydžio. Minėta, pritaikytomis priemonėmis, priteisiant iš ieškovo po 200 Eur kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą, buvo siekiama užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus nelikti be finansinio išlaikymo iš kartu negyvenančio tėvo iki sprendimo priėmimo.

79. Antra, tai, kad nuo pat šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios (2020 m. kovo 28 d.), per visą teismo procesą iki pat pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2022 m. birželio 30 d.), kaip neneigė ir pats ieškovas, atsakovės tėvai finansiškai rėmė ją ir anūkes, skirdami joms lėšų būtiniems poreikiams patenkinti, taip pat remdami vaikus daiktais (drabužiais, žaislais ir pan.), neeliminuoja ir nepašalina ieškovo, kaip vaikų tėvo, pareigos išlaikyti vaikus ir nesumažina tokios pareigos apimties, kas reiškia, kad atsakovės tėvų (ar kitų asmenų) vaikams teikto išlaikymo ir finansinės paramos suma negali būti mažinama vaiko tėvų, šiuo atveju – ieškovo, prievolės išlaikyti vaikus apimtis, t. y. teiktos kitų asmenų paramos sumos negali būti minusuojamos iš ieškovo privalomų teikti vaikams išlaikymo sumų. Priešingu atveju tai suteiktų galimybę tėvams išvengti imperatyvios pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymo, piktnaudžiauti ja ir pan.

80. Trečia, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo ir modifikuota apeliacinės instancijos teismo, kiekvieno iš vaikų poreikiams per mėnesį būtina 700 Eur suma, o ieškovo šios prievolės apimtis yra 400 Eur per mėnesį. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad vaikų poreikiai ar tėvų turtinė padėtis, kurie yra esminiai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, iki teismo sprendimo priėmimo buvo kitokie (mažesni), nei yra šiuo metu (po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo).

81. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

82. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpius (i) nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2020 m. kovo 28 d.) iki priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.), ir (ii) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2022 m. birželio 30 d.), kuomet ieškovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš ieškovo buvo priteistas laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas – po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinių kasmėnesinių mokėjimų.

83. Aptariant išlaikymo įsiskolinimo klausimą už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2020 m. kovo 28 d.) iki priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.), nurodytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendė, kad ieškovo vaikams išlaikymo įsiskolinimas nuo šalių gyvenimo skyrium (2020 m. kovo 28 d.) iki kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos (2020 m. liepos 29 d.) kiekvienam vaikui sudaro po 800 Eur, t. y. 200 Eur (nustatyto laikinojo išlaikymo dydis) * 4 mėn. (2020 m. balandis, gegužė, birželis ir liepa), iš kurių atėmus ieškovo nuo 2020 m. balandžio iki liepos mėnesio vaikų išlaikymui pervestus 420 Eur (be valstybės išmokos vaikams, kurias ieškovas grąžino), tai yra po 210 Eur kiekvienam vaikui, ieškovo išlaikymo skola kiekvienam vaikui už 4 mėnesius yra po 590 Eur.

84. Atsakovė nesutinka su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nurodydama, jog ieškovas minėtu laikotarpiu (2020 m. balandžio - liepos mėnesiais) išlaikymo vaikams neteikė, o ieškovo 2020 m. gegužės 25 d. ir birželio 25 d. atlikti pervedimai po 300 Eur abiem dukroms atitinka gautas iš valstybės sumas, kurias valstybė pervesdavo ieškovui kiekvieną mėnesį („vaiko pinigai“), ir kurių nepakako dukroms išlaikyti, todėl apeliantė laiko, kad iš ieškovo turi būti priteista po 1 990 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimo suma.

85. Kaip nurodyta šioje nutartyje aukščiau, ieškovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį. Nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (vaikams išlaikyti būtinos išlaidos, vaikų poreikiai, tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas ir kt.), skirtingais laikotarpiais (2020 m. kovo 28 d. nuo momento, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, iki 2020 m. liepos 31 d. priešieškinio priėmimo teisme dienos bei iki 2020 m. birželio 30 d. teismo sprendimo priėmimo) buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu vaikų poreikius tenkino mažesnė suma arba, kad kažkuriuo iš nurodytu laikotarpiu ieškovo finansinė padėtis buvo ženkliai prastesnė/geresnė, dėl ko būtų pagrindas spręsti dėl teiktino išlaikymo vaikams.

86. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad vienas iš tėvų gera valia prisiėmė pareigą vienas išlaikyti vaiką ir praeityje jau yra patenkinęs vaiko poreikius, savaime nereiškia, kad vaiko poreikiai tuo metu buvo mažesni ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-378/2017; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

87. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, spręstina, kad iš ieškovo už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2020 m. kovo 28 d.) iki priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) turėtų būti priteista 1 600 Eur kiekvienam vaikui vaikų išlaikymo įsiskolinimo suma. Tačiau pažymėtina, kad iš į bylą pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog aktualiu laikotarpiu (2020 m. balandžio - liepos mėnesiais) ieškovas D. V. atsakovei dviem bankiniais pavedimais (2020 m. gegužės 25 d. ir birželio 25 d.) pervedė po 300 Eur, viso - 600 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaikų išlaikymui“. Nors apeliantė nurodo, kad šios sumos (bendrai 600 Eur) yra ieškovo iš valstybės gautos ir atsakovei pervestos (grąžintos) vaikams skirtos išmokos („vaiko pinigai“), tačiau atsakovė nepagrindė savo nurodomų teiginių jokiais objektyviais įrodymais, kad teismas turėtų pagrindo spręsti, kad D. V. pervestos atsakovei sumos būtų būtent vaikams valstybės skirtos išmokos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios laikėsi pozicijos, kad vaikų išlaikymui mėnesiui pakanka 300 Eur, todėl sprendžiant iš tą pačią mėnesio dieną (2020 m. gegužės 25 d. ir birželio 25 d.) atliktų tokios pat sumos (po 300 Eur) mokėjimų į atsakovės sąskaitą, nurodant, kad lėšos skirtos vaikų išlaikymui, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad šios piniginės sumos po 300 Eur (bendrai 600 Eur) buvo ieškovei pervestos ir skirtos būtent vaikų išlaikymui, tačiau nelaikytini, kaip tai nurodo atsakovė, „grąžintais vaikų pinigais“.

88. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo priteistinas po 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamas išlaikymo dydis, į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už 4 mėnesius, kad per nurodytą laikotarpį ieškovas yra pervedęs atsakovei 600 Eur bendrą vaikų išlaikymui skirtą sumą, konstatuotina, kad iš ieškovo priteistinas po 1 300 Eur (400 Eur * 4 mėn. – 300 Eur) nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyriaus pradžios (2022 m. kovo 28 d.) iki priešieškinio teisme priėmimo dienos (2020 m. liepos 31 d.), t. y. už 2020 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius.

89. Aptariant išlaikymo įsiskolinimo klausimą už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. birželio 30 d.), kuomet ieškovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš ieškovo buvo priteistas laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas – po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinių kasmėnesinių mokėjimų, visų pirma pažymėtina, kad laikinas išlaikymas – tai tik laikinoji apsaugos priemonė, taikoma byloje siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai iki galutinio teismo sprendimo priėmimo/įsiteisėjimo, ir tik galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kompleksiškai išnagrinėjus bylą bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, gali būti nustatyti realūs vaiko poreikiai ir jiems patenkinti kas mėnesį būtina piniginių lėšų suma, o taip pat kiekvieno iš tėvų turtinės prievolės suteikti tokį išlaikymą apimtis ir dydis, įvertinant jų turtinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

90. Antra, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34.).

91. Minėta, jog šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš ieškovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip nurodyta šioje nutartyje aukščiau, iš ieškovo priteistinas 400 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Kadangi teismas iš ieškovo priteisė nurodyto dydžio išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, susiklostė situacija, jog už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme dienos (2022 m. birželio 30 d.) iš ieškovo vaikams priteistas ne 400 Eur, o tik 200 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Dėl šios priežasties iš ieškovo už šį laikotarpį papildomai vaikams išlaikyti priteistina po 200 Eur kiekvienam išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kas atitinkamai sudaro po 4 600 Eur sumą (23 mėn. [skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. birželio 30 d.] * 200 Eur) kiekvienam vaikui, t. y. bendrai – 9 200 Eur.

92. Pažymėtina, kad analogiška situacija buvo išnagrinėta ir dėl aktualaus nagrinėjamu aspektu klausimo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017 (33, 37 punktai).

Dėl bylos baigties

93. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai taikė materialines bei procesines teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nutartyje nurodytais motyvais, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos, nustatytos švenčių (Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų) dienomis, priteisto išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio, pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

94. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

95. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad šalių ieškinio / priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti / atmesti tokiomis procentinėmis proporcijomis (pirmas skaičius laužtiniuose skliaustuose parodo kaip teismas išsprendė ieškovės pareikštus reikalavimus, antras skaičius laužtiniuose skliaustuose – kaip teismas išsprendė atsakovo pareikštus reikalavimus; X laužtiniuose skliaustuose reiškia, kad tokio reikalavimo šalis nereiškė): 1) santuokos apskaitos įrašą panaikino dėl ieškovo kaltės [0 proc. / 100 proc.]; 2) apskaitos įrašo panaikinimo teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms nustatė nuo 2020 m. kovo 28 d. [X / 100 proc.]; 3) iš dalies patenkino atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo [X / 40 proc.]; 4) išsprendė šalių pavardžių klausimą [50 proc. / 100 proc.]; 5) šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove [0 proc. / 100 proc.]; 6) nustatė ieškovo bendravimo tvarką su vaikais [80 proc. / 20 proc.]; 7) priteisė iš ieškovo išlaikymą šalių vaikams [0 proc. / 91 proc.]; 8) priteisė vaikams išlaikymo skolą [X / 31 proc.]; 9) netenkino atsakovės reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo [X / 0 proc.]; 10) iš dalies tenkino turtinius atsakovės reikalavimus [X / 74 proc.]; 11) netenkino ieškovo reikalavimo dėl turtinių įsipareigojimų pripažinimo asmeniniais [0 / X]. Įvertinęs juos, teismas sprendė, kad iš viso buvo patenkinta 22 procentai ieškinio ir 63 procentai priešieškinio reikalavimų, tokia proporcija buvo paskirstytos tarp šalių jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

96. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tam tikrose dalyse – dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nustatytos švenčių (Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų) dienomis, priteisto išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio, atsirado pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

97. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad esminiai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pakeitimai – pakeistas priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis (apeliacinės instancijos teismas sumažino išlaikymo dydį vaikams nuo 500 Eur, priteistų pirmosios instancijos teismo, iki 400 Eur/mėn.; pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis, atsakovė prašė priteisti po 550 Eur kiekvienam vaikui); iš esmės pakeistas priteistino iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimo dydis (apeliacinės instancijos teismas priteisė iš ieškovo po 5 900 Eur kiekvienam vaikui, bendrai – 11 800 Eur, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium momento iki teismo sprendimo priėmimo dienos).

98. Atsižvelgiant į pakeistų / atmestų reikalavimų visumą (į tuos, kurie nebuvo apskųsti, į tuos, dėl kurių priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad viso patenkinta 30 procentų ieškinio ir 70 procentų priešieškinio reikalavimų.

99. Atitinkamai priteistų / atmestų reikalavimų procentinei proporcijai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 876 Eur (6 254 Eur * 30 / 100) atstovavimo ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, iš ieškovo atsakovės naudai – 7 383 Eur (10 548 Eur * 70 / 100) atstovavimo ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Atlikus ieškovo ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, galutinai atsakovei iš ieškovo priteistina 5 507 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

100. Atsakovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio, t. y. priteisus iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Eur kiekvienam periodinių mėnesinių mokėjimų, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 216 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo [((400 Eur * 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) x 2] (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

101. Proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dydžiui (patenkinta 30 procentų ieškinio ir 70 procentų priešieškinio reikalavimų), paskirstomos teismo turėtos 50,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos: į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 35,34 Eur, iš atsakovės – 15,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

102. Apibendrinant, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina: 216 Eur žyminio mokesčio ir 35,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 251,34 Eur; iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 15,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

103. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 3 042,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (135 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 2 907,31 Eur advokato išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 7 532,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisines paslaugas (2 420 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1 210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 3 902,25 Eur advokato paslaugos, kurios yra detalizuotos pateiktoje 2022-08-31 sąskaitoje faktūroje Nr. JV005652).

104. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei turinį.

105. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo (apelianto) nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (bendrai 3 042,31 Eur sumai) atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).

106. Atsakovės nurodomos bylinėjimosi išlaidos, kurias atsakovė prašo paskirstyti būtent nagrinėjamoje civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ne visos yra tikslingos ir susijusios su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos, patirtos už teisinės pagalbos suteikimą – 2 420 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 1 210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą - yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo būtent šioje nagrinėjamoje byloje kriterijus, neviršija teisingumo ministro Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčių dydžių.

107. Atsakovės pateiktoje 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje faktūroje Nr. JV005652 nurodyta visa eilė suteiktų teisinių paslaugų: apeliacinio skundo analizė – 120 min; atsakymo antstolei B. P. rengimas - 180 min; atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas - 210 min; pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas - 45 min; skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas - 30 min; prašymo rengimas dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui - 60 min; prašymo teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas - 120 min; prašymo dėl privalomosios mediacijos vykdymo rengimas - 30 min; susipažinimas su teismo nutartimi dėl atsisakymo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - 30 min; ieškinio dėl nepilnamečių vaikų išvežimo į užsienį rengimas - 180 min; susipažinimas su ieškovo atsiliepimu į atskirąjį skundą - 30 min; atskirojo skundo dėl 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties rengimas - 210 min; atskirojo skundo dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo papildymas, išsiuntimas teismui - 45 min. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne visos aukščiau nurodytos išlaidos yra susijusios su teisine pagalba, teikta ieškovei nagrinėjamoje civilinėje byloje, o taip pat ne dėl visų galimai dar pirmosios instancijos teisme atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, didžiąja dalimi susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, buvo pateiktas atsakovės prašymas bei tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai CPK nustatyta tvarka (t. y. būtent pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), todėl tokios išlaidos negali būti vertinamos ir paskirstomos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas būtent dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra pagrindo į nagrinėjamoje byloje paskirstytinų bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukti tokio pobūdžio išlaidas, kaip: atsakymo antstolei rengimas - 180 min; prašymo dėl privalomosios mediacijos vykdymo rengimas - 30 min.; pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas - 45 min.; prašymo teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas - 120 min.; ieškinio dėl nepilnamečių vaikų išvežimo į užsienį rengimas - 180 min.; kurie, kaip akivaizdžiai matyti, arba nėra susiję su šiuo metu nagrinėjama civiline byla, arba dėl kurių priteisimo prašymai ir įrodymai turėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme.

108. Taigi, bendra atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 5 853,37 Eur (2 420 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1 210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 2 223,37 Eur už šioje nagrinėjamoje byloje suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. JV005652 [12,25 val. * 150 Eur/val + 21 proc. PVM), kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrįsta ir neviršija teisingumo ministro Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčių dydžių, todėl turi būti paskirstyta tarp šalių.

109. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą dalyse dėl: (i) priteisto išlaikymo vaikams dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; (ii) išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantė (atsakovė) prašė panaikinti/pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą dalyse dėl: (i) nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos; (ii) priteisto išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo, kuris buvo priteistas iki teismo sprendimo.

110. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio ir sumažino jį iki 400 Eur (vietoj pirmosios instancijos teismo priteistos 500 Eur); iš esmės atmetė atsakovės reikalavimą dėl nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos; iš dalies tenkino atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (tenkino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo momento; iš dalies padidino išlaikymo įsiskolinimo dydį); šioje dalyje ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė pilna apimtimi.

111. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinėje instancijoje buvo patenkinta 40 procentų ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų ir 60 procentų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų.

112. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį (40/60), atitinkamai paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 1 216,92 Eur (3 042,31 Eur * 40 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma; atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 3 512,02 Eur (5 853,37 Eur * 60 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma. Atlikus ieškovo ir atsakovės tarpusavio priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovo galutinai priteistina 2 295,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl baudos atsakovei

113. Teisme 2022-10-18, t. y. prieš pat bylos nagrinėjimo iš esmės pradžią buvo gautas ieškovo D. V. prašymas skirti atsakovei A. V. iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo 2022-09-19 nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei A. V. be ieškovo D. V. raštiško sutikimo išvežti šalių nepilnamečius vaikus A. V. ir D. V. į kitą valstybę tuo metu, kai pagal Vilniaus apygardos teismo 2020-08-06 nutartyje c.b. Nr. e2A-1250-852/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-05 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką yra numatytas ieškovo D. V. bendravimas su vaikais – pažeidimo dieną D. V. naudai.

114. LR CPK 145 straipsnio 9 dalis iš tikrųjų numato, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Kita vertus, teismų praktikoje, aiškinant šią teisės normą pažymima, jog nutartys, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 6 d.), tuo tarpu teismo procesinių sprendimų vykdymą reglamentuojančio CPK 771 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (Panevėžio apygardos teismo 2016-12-15 nutartis c.b. Nr. e2S-1057-227/2016; Kauno apygardos teismo 2016-11-02 nutartis c.b. Nr. 2S-1522-436/2016 ir kt.). Taigi, baudos už teismo nutartimi pritaikytų, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų pažeidimą skyrimas yra siejamas su tokios nutarties vykdymo procese nustatytu tokių apribojimų (nutarties) nevykdymo faktu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų apie tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2022-09-19 nutartį, kuria apeliacinės instancijos teisme buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų pateikęs vykdyti teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, kad nutarties vykdymo metu būtų CPK nustatyta tvarka konstatuotas nutarties nevykdymo faktas ir pan., todėl bent jau šioje proceso stadijoje ieškovo D. V. prašymas dėl baudos atsakovei A. V. skyrimo teisme negali būti priimamas ir nagrinėjamas ir esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo D. V. ir atsakovės A. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

„Ieškovo D. V. ieškinį ir atsakovės A. V. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos apskaitos akto (duomenys neskelbtini). įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apskaityta (duomenys neskelbtini). Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sudaryta D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V.. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka dėl ieškovo D. V. kaltės.

Nustatyti, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisiniai padariniai D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V.. a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms atsiranda nuo 2020 m. kovo 28 d., kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyriumi.

Po santuokos nutraukimo atsakovei A. V. grąžinti jos ikisantuokinę pavardę – „J.“, ieškovui D. V. palikti pavardę ,,V.”

Priteisti atsakovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 EUR (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal kurią:

1. Kas antrą savaitę ieškovas (pradedant skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos – 2022-06-30) bendrauja su vaikais nuo ketvirtadienio, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios (kitos jų buvimo) vietos nuo 17.00 val. ir bendrauja su vaikais iki pirmadienio ryto 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pražios, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą. Mokyklinių atostogų metu vaikus ieškovas pristato sekmadienį iki 20.30 val. į jų gyvenamąją vietą.

2. Tą savaitę, kai ieškovas nebendrauja su vaikais savaitgalį, jis bendrauja su vaikais trečiadienį ir ketvirtadienį: paima vaikus iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 17.00 val. ir pristato juos į ugdymo įstaigą ketvirtadienį iki 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pražios, vakare paima vaikus iš ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir pristato juos į ugdymo įstaigą penktadienį iki 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pražios. Mokyklinių atostogų metu vaikus ieškovas pristato penktadienį iki 8.00 val. (arba kito šalių sutarto laiko) į jų gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą.

3. Tuo atveju, jeigu vaikai (vienas iš jų) serga, jis (jie) yra slaugomi vieno iš tėvų namuose (imamas nedarbingumas, pasitelkiama senelių pagalba ir kita) iš eilės, kuri prasideda nuo atsakovės. Įprastinė bendravimo tvarka pradedama taikyti vaikui (vaikams) pasveikus.

4. Ieškovas bendravimo su vaikais laiku užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį.

5. Vaikų atostogų metu (vaikams pradėjus lankyti mokyklą) vaikai į bendravimą su tėvu iš atsakovės gyvenamosios vietos išeina ir į ją grįžta savarankiškai (ieškovas pasitinka prie laiptinės, vartelių, durų ir pan.).

6. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos – arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su atsakove nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Šalys dėl likusių 2022 metų vasaros atostogų turi susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko.

7. Bendravimo su vaikais metu tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja vaikai, turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu (video skambučiu) vieną kartą per dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. arba kitu tėvų tarpusavio susitartu laiku.

8. Bet kuris iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas (motina) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą. Įprastinė bendravimo tvarka pradedama taikyti pasibaigus atostogoms.

9. Poriniais metais atsakovė bendrauja su vaikais Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną bei antrą Šv. Velykų dieną, o ieškovas – nuo antros Šv. Kalėdų dienos iki Naujųjų metų sausio 1 d. bei pirmą Šv. Velykų dieną; neporiniais metais ieškovas bendrauja su vaikais per Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną bei antrą Šv. Velykų dieną, o atsakovė – nuo antros Šv. Kalėdų dienos iki Naujųjų metų sausio 1 d. bei pirmą Šv. Velykų dieną. Bet kuriuo atveju vienas iš tėvų, su kuriuo nustatytas bendravimas per atitinkamą švenčių dieną / dienas, paima vaikus tos dienos (dienų) išvakarėse nuo 19.00 val. ir pristato vaikus paskutinę jam tenkančią dieną į vaikų gyvenamąją vietą 19.00 val. Jeigu tokios dienos sutampa su moksleivių atostogų dienomis, nustatytomis bendravimo tvarkos 12 punkte, kuri laikytina bendrąja norma, taikytina specialioji norma, reglamentuojanti tėvų bendravimą su vaikais per minėtas šventes.

10. Ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaikus šventinę dieną nuo 10.00 iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.00 val.

11. Atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaikus iki šios šventinės dienos 11.00 val.

12. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę moksleivių atostogų laiko: lyginiais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina.

13. Ieškovas ir atsakovė patys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 EUR (keturis šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2022-06-30) iki vaikų pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnamečiams vaikams A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja motiną A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikams A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolą po 5 900 EUR (penkis tūkstančius devynis šimtus eurų) kiekvienam vaikui.

Priteisti atsakovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 18 300,30 EUR (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus eurų 30 ct) santuokos metu sukauptų santaupų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 nustatytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patikslintas laikinąsias apsaugos priemones (teisminio proceso Nr. 2-68-3-20727-2020-1).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 507 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 251,34 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 34 ct), ir atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,14 EUR (penkiolika eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.“.

Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 295,10 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovo D. V. prašymą dėl baudos atsakovei A. V. skyrimo atsisakyti priimti.

Teisėjai Urmila ValiukienėRenata VolodkoSigita Zubavičiūtė - Montvilienė