- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1532-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20727-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- O. V., B. U., B. R., V. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys byloje: O. V., B. U., B. R. ir V. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos apskaitos įrašą, kuriuo buvo apskaityta bažnyčioje sudaryta jo ir atsakovės santuoka, dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovė priešieškiniu prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą, pripažįstant, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, priteisti atsakovei iš ieškovo 5 000 Eur neturtinės žalos, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 550 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir po 2 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priteisti atsakovei iš ieškovo ½ dalį piniginių lėšų, buvusių jo atsiskaitomojoje sąskaitoje, nustatyti atsakovei ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teise naudotis ieškovui priklausančiu butu, ieškovui apribojant teisę naudotis šiuo butu.
2. Atsakovė priešieškinyje pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 500 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, uzufrukto teise pavedant lėšas tvarkyti atsakovei.
Atsiliepimas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovui ir išvadą teikiančiai institucijai nustatė 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą ir išvadą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutraukė procesą pagal atsakovės priešieškinyje pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nustatė, jog atsakovė jau buvo pateikusi prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-19286-1090/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Ieškovė prašė nustatyti jos ir sutuoktinio nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su ieškovu, iš ieškovo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 550,00 Eur kiekvienam vaikui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19286-1090/2020 netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo.
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį panaikino ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė iš esmės – iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, jos gyvenamojoje vietoje, nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išaiškino ieškovui, kad jis gali naudotis laikinąja bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka tik tuo metu, kai jo atžvilgiu nėra taikomos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais, priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš ieškovo po 200 Eur kiekvienam, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo.
7. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis yra įsiteisėjusi nuo jos priėmimo dienos. Taigi šioje byloje priešieškinyje pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl analogiško prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas, nesant jokių papildomų naujų aplinkybių ir prašymų, neteko teisinės reikšmės. Todėl teismas procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje nutraukė (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 293 straipsnio 3 punktas). Šalims išaiškino, kad šiuo metu nagrinėjamoje byloje galioja Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-1240-852/2020) taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas D. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti bylos šalims terminą pateikti atsiliepimus, išvadą dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė, negavęs ieškovo atsiliepimo ir išvadą teikiančios institucijos išvados, remdamasis tik Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, kuria buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas turėjo atsižvelgti, jog po atsakovės prašymo praėjo nemažai laiko ir iš esmės pasikeitė jos nurodytos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Per šį laikotarpį 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo ieškovo smurto prieš nepilnametę dukrą panaudojimo. Šios aplinkybės teismas neaptarė, nors atsakovės prašymas bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis buvo grindžiami išimtinai šiuo ikiteisminiu tyrimu.
8.2. Nėra pagrindo daryti išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė atsakovės ar nepilnamečių vaikų interesams, kad vaikų elgesiui, psichologinei būsenai turėjo įtakos ieškovo netinkamas elgesys. Atsakovė niekada nesikreipė į jokias institucijas dėl ieškovo netinkamo elgesio su vaikais, kurie visada noriai su ieškovu leisdavo laiką. Jokių duomenų, kad ieškovo elgesys ar charakterio savybės kenktų vaikams byloje nėra. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nenustatė jokių kitų vaiko teisių pažeidimų, dėl kurių ieškovui galėtų būti apribota tėvo valdžia, priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra geras tėvas, atsakingas ir paisantis įstatymo normų pilietis.
8.3. Vaikai faktiškai nuo pat gimimo daugiau laiko praleisdavo su ieškovu. Namai, kuriuose gyvena ieškovas, yra įprasta vaikų gyvenamoji aplinka, jiems sudarytos puikios gyvenimo sąlygos. Ieškovas daugiau laiko nei atsakovė skiria vaikams, ieškovas buvo su vaikais tėvystės atostogose. Tarp vaikų ir ieškovo tėvų yra itin artimas ryšys. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas pareigingai vykdė visus institucijų nurodymus: užsiregistravo į tėvystės mokymus, kartą per savaitę konsultuojasi su psichologe, taip pat apie kartą per savaitę bendrauja su socialine darbuotoja, išklausė mokymų kursus „Bendravimo įgūdžių tobulinimas. Konfliktų valdymas“, dalyvavo seminare „Kaip sutarti dėl vaikų auklėjimo“, skiria 300 Eur išlaikymą vaikams.
8.4. Teismas neįvertino, kad vaikams yra nesaugu gyventi su atsakove, nes ji turi psichologinių problemų. Dėl sutuoktinei diagnozuoto susirgimo ji yra nuolat depresinės būsenos, pasyvi, nenori skirti dėmesio nei ieškovui, nei vaikams, neužsiima vaikų vystymu, lavinimu, ugdymu, atsiribojo nuo visų socialinių ryšių, bendrauja su asmenimis tik interaktyvioje erdvėje. Teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė skirtingai nurodo vaikų poreikius, kas suponuoja, kad tikrieji vaikų poreikiai yra žymiai mažesni.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatyta itin minimali ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, nors byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo elgesys keltų grėsmę vaikams, jų sveikatai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos šalys neprašė teismo nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos. Teismas nevertino vaikų atskyrimo nuo tėvo pasekmių, ryšio tarp tėvo ir vaikų galimo nutrūkimo, nustačius tokią itin daug ribojimų turinčią laikiną bendravimo tvarką su vaikais. Teismas neįvertino, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo priimta civilinėje byloje pagal atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo. Atsakovė ieškinio nepateikė, o civilinė byla Nr. e2-19286-1090/2020 buvo išnagrinėta 2020 m. birželio 11 d. Todėl teismas turėjo savo iniciatyva panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
9. Atsakovė A. V. atsiliepimu nesutinka su ieškovo D. V. atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Aplinkybė, jog buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovui dėl fizinio smurto naudojimo, nėra pagrindas peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad ieškovas mažamečių dukrų akivaizdoje prieš atsakovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1322-1078/2020 pripažino ieškovą kaltu, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Byloje yra pateiktos ieškovo fotonuotraukos, patvirtinančios, jog ieškovas linkęs nesaikingai vartoti alkoholį, o tai taip pat nėra suderinama su vaikų interesais ir saugios aplinkos dukroms užtikrinimu.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog vaikams gyventi su atsakove yra nesaugu dėl jos psichologinių problemų, nes ji nuolat yra depresinės būsenos. Atsakovė jokių psichinių ligų ar sutrikimų neturi. Atsakovei psichologinė pagalba yra teikiama tik dėl to, kad ji yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaikų priežiūros. Atsakovė viena rūpinosi vaikais, gamino valgyti, tvarkė kambarius. Ieškovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Ieškovas gaudavo po 60,06 Eur išmoką kiekvienam vaikui, tai yra po 120,12 Eur per mėnesį. Šiuos pinigus ieškovas pervedė atsakovei po to, kai ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Tačiau jokių savo asmeninių lėšų vaikų išlaikymui ieškovas neteikė, o jo minėti 300 Eur atitinka valstybės skirtus vaikams pinigus.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo O. V. atsiliepimu sutinka su ieškovo D. V. atskiruoju skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1 . Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su tėvu. Išvadą teikianti institucija parengė ieškovo gyvenamosios vietos apžiūros aktą, kuriame nurodo, kad yra tinkamos sąlygos vaikų gyvenimui ir vystymuisi. Vaikai nuo pat gimimo augo saugioje aplinkoje, viskuo ieškovo aprūpinti vaikai buvo laimingi. Vaikų emocinės būsenos matosi iš pateiktų fotonuotraukų, kurios patvirtina stiprų tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį. Vaikams dabartinėje aplinkoje yra nesaugu. Teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų poreikių, pažeidžia ir suvaržo vaikų ir tėvo teises, neužtikrina vaikams stabilumo ir saugumo jausmo dėl galimybės bendrauti su abiem tėvais po lygiai .
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutrauktas procesas pagal atsakovės priešieškinyje pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.
12. Byloje esantys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2020 m. gegužės 14 d. atsakovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su ieškovu, priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 550 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal šį prašymą iškėlė civilinę bylą Nr. e2-19286-1090/2020 ir 2020 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Atsakovė dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį panaikino ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė iš esmės – iš dalies tenkino atsakovės prašymą ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisė nepilnamečiams vaikams iš ieškovo laikiną išlaikymą po 200 Eur kiekvienam, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
14. Ieškovas 2020 m. liepos 22 d. pateikė ieškinį atsakovei dėl Vilniaus miesto civilinės metrikacijos apskaitos įrašo, kuriuo buvo apskaityta bažnyčioje sudaryta jo ir atsakovės santuoka, panaikinimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims pripažinimo ieškovo asmeninėmis prievolėmis. Pagal šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-26345-981/2020. Atsakovė šioje byloje 2020 m. liepos 31 d. pateikė ieškovui priešieškinį, kuriame taip pat pareiškė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo, laikino išlaikymo jiems iš ieškovo priteisimo.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu nustatė ieškovui 14 d. terminą pateikti atsiliepimą į priešieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau nesuėjus nustatytam terminui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutraukė procesą pagal atsakovės priešieškinyje nutrauktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi paaiškėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 iš dalies tenkino analogišką atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmos instancijos teismas šią nutartį priėmė, taikydamas pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) CPK 293 straipsnio 3 punktą, pagal kurį teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
16. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog nuo atsakovės pirmojo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praėjo daug laiko ir pasikeitė esminės atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės, kadangi buvo nutrauktas prieš ieškovą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš nepilnametį vaiką, o būtent šia aplinkybe savo prašyme rėmėsi atsakovė, ja savo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį grindė ir Vilniaus apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais. Pažymėtina, jog ieškovo atskirajame skunde nurodomas nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17684-20 nebuvo pagrindinė aplinkybė, dėl kurios Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.
17. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje taip pat rėmėsi byloje esančiais duomenimis, jog ieškovas galimai panaudojo fizinį smurtą prieš atsakovę, kuri patyrė fizinį skausmą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu Nr. 1-1502-486/2020 ieškovą, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, perdavė motinos O. V. atsakomybėn pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą nutraukė. Tačiau dėl šios nusikalstamos ieškovo veikos padarymo yra nagrinėjamas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme. Taigi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove ne tik dėl to, kad nutarties priėmimo metu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš vaiką, bet ir dėl to, kad ieškovas naudojo fizinį smurtą prieš vaikų motiną.
18. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog atsakovė laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti iki ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-19286-1090/2020, tačiau ieškinio nepateikė, todėl teismas pagal CPK 149 straipsnį turėjo pats savo iniciatyva panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje atsižvelgė į LITEKO sistemoje esančius duomenis apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-26345-981/2020 pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį, todėl nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo. Taigi šios laikinosios apsaugos priemonės galioja būtent nagrinėjamoje byloje.
19. Ieškovas ieškinyje nepareiškė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė taikyti tokio paties pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymo klausimas jau buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme. Pripažintina, jog Vilniaus apygardos teismui 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pritaikius atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmos instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė procesą pagal atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 148-149 straipsnio nuostatas ieškovas turi teisę teikti pirmos instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja naujų aplinkybių. Iki skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo ieškovas tokių prašymų nebuvo pateikęs. Tačiau ši aplinkybė neužkerta jam kelio, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teikti pirmos instancijos teismui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.