Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant R. D., Viktorija Lukaševičienė, Jolanta Pranaitienė, Kristinai Juodelytei, Boženai Voišvilienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „G.p.c“ (duomenys neskelbtini), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 40 straipsnį, pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2020 m. kovo 28 d., apie 19.46 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankos kumščiu trenkė vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į kairės pusės skruostą savo sutuoktinei A. V., taip sukeldamas A. V. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat D. V. 2021 m. vasario 28 d., apie 17.14 val., (duomenys neskelbtini), name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei A. V. į dešinę krūtinės ląstos pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai A. V. kraujosruvą dešinėje krūtinės ląstos pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad nesudavė A. V.. 2021 vasario 28 d. apie 15 val. atvažiavo lankyti dukrų, kaip nurodyta bendravimo tvarkoje, kuri nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje. Atvažiavęs įėjo į namus, durys buvo atrakintos. Jis iš karto pastebėjo, kad ant dukros A. kaktos yra nubrozdinimai, mėlynė ir, kad jos pirštas sužalotas, ant piršto yra mėlynė. Nufotografavo A. kaktą ir pirštą ir tai padarė apie 15.14. val. A. pati paminėjo, kad nežino kas čia buvo, sakė dar, kad dėl netvarkos čia atsitiko, sakė, kad pirštą skauda, kad ji negali jo sulenkti. Jis paklausė A. kas čia nutiko, kada tai atsitiko, ar ji kreipėsi į medikus dėl to. A. sakė, kad į medikus nesikreipė ir vengė bendrauti, vengė kalbėti apie tai, ignoravo dukros traumą, sužalojimą ir tokiu savo elgesiu kėlė įtarimą, kad čia kažkas yra atsitikę ir bandoma nuslėpti. A. užsirakino miegamojo kambaryje, vengė bendrauti. Jis su dukromis nuėjo žaisti su lego. Bežaidžiant nuolat matėsi, jautėsi, kad A. pirštą sunkiai valdo, yra sutikusi rankos funkcija. Tada jis paskambino savo tėvams per „Mesenger“ programėlę, A. jo tėvams skundėsi, kad jai skauda pirštą, yra „popa”, kad ji negali sulenkti to piršto, kad reikia važiuoti pas gydytoją. Matėsi, kad dukra šaukėsi pagalbos. Vasario 28 d. buvo sekmadienis, o šeštadienį jis taip pat lankė vaikus, nuo 10 val. iki 13 val. ir tą dieną jokių sužalojimų ant piršto ir ant kaktos pas dukrą nebuvo. Nurodė, kad A. šeštadienį slidinėjo ir slidinėdama taip at galėjo patirti traumą, sužalojimus, paraudimą, ar patinimą, kraujosruvą. Jis A. pasakė, kad reikia kreiptis į medikus, kad reikia nuvežti pas medikus ir nereikia ignoruoti dukros traumos. Dukra pati prašėsi pas gydytojus, norėjo važiuoti pas gydytojus, norėjo rengtis važiuoti pas gydytojus. A. nei pati vežė vaiką pas gydytoją, nei jam leido. Jis dukrą pradėjo rengti ir buvo beveik visiškai aprangęs, pats pradėjo rengtis. Tada iš antro aukšto nusileido A. tėvas A. J., griebė A. už rankos, suspaudė tą ranką, norėjo ją paimti, neva, kad jis dukros neišvežtų. A. išsigando A. J. veiksmo, atsitraukė ir pradėjo verkti. Tada jis A. paėmė ant rankų, įėjo į kambarį, nes iki tol jie buvo koridoriuke. Tada A. tėvas A. liepė paimti dukrą iš jo. Kambaryje A. priėjo prie jo ir prieš jo ir dukros norą bandė paimti dukrą iš jo rankų. Jis taip pat nenorėjo kelti dukrai streso, o kaip tik ją nuraminti, todėl paleido ir atidavė dukrą A., kad nebūtų nesusipratimų ir nebūtų vaikas tampomas. Jis nežinojo ką A., darys, matė, kad pats tos situacijos neišspręs ir nenori veltis į jokį sprendimą. Tada tiek A., tiek jos tėvui girdint ir būnant tame pačiame kambaryje, jis paskambino į 112, kvietė policiją, tai išgirdę jie pradėjo ruoštis išvažiuoti iš namų. Po to skambučio namuose kilo tokia skuba, sumišimas. A. pradėjo bėgioti po kambarį, pradėjo rengtis, pasiimti norėjo telefoną, kuprinę, jis tą situaciją stebėjo iš šalies ir prašė jų mandagiai palaukti policijos pareigūnų, nes jis juos iškvietė ir dabar skubėti niekur nebereikia. Po to skambučio jis pasiėmė tokį savo žalią atsineštą medžiaginį krepšelį, kuriame dukroms atvežė lauktuves, tame krepšelyje buvo tušti indeliai, kuriuose buvo dukroms skirtos lauktuvės ir savo rankose dar laikė telefoną. Net ir hipotetiškai jis niekaip negalėjo jai nei ar suduoti kumščiu, ar jai trenkti, ar ją stumti, kaip A. bandė nurodyti. Ta aplinkybė, kad jis tą krepšelį turi, matyti vaizdo įrašuose. A. tėvas dar keistai replikavo, kad jis negali jai nieko liepti, ką ji nori, tą daro, jis ją taip bandė valdyti ar padrąsinti pasišalinti iš namų. Jis norėjo juos abu matyti vienu metu, todėl jis koridoriuke atsistojo prie spintos, nugara į spintą, prie tualeto durų. Ten, kiek jis atvyksta, kiek yra buvęs, lauko durys niekada nebūna užrakintos, Jis pats durų atėjęs niekada neužrakina. Tuo momentu A. apsirengusi ir susirinkusi būtiniausius daiktus su A. ant rankų, skubėdama greitai puolė pro duris laukan ir dešiniu šonu, laikydama dukrą ant kairės rankos, įsirėžė į tas duris, stūmė tas duris, kad jas atidarytų, tačiau tos durys buvo tą sykį užrakintos. Yra įsitikinęs, kad pati A. irgi nežinojo tų aplinkybių, kad lauko durys yra užrakintos ir ji iš inercijos, skubėdama, galvodama, kad durys neužrakintos, bėgdama iš namų nuo policijos pareigūnų, kuriuos jis iškvietė, bijodama atsakomybės už vaikų netinkamą priežiūrą, ji visu savo kūno svoriu puolė į tas sunkias lauko duris, į metalinę durų rankeną, dėl šių aplinkybių pas A. galėjo dešiniame šone atsirasti ar paraudimas, ar patinimas, ar kraujosruva, ar mėlynė. Kai tos durys neatsidarė, ji suprato, kad durys užrakintos, atsirakino jas ir išėjo lauką. A. liko namuose ir laikė D. ant rankų. Jis nusekė paskui A., nes norėjo matyti, kas vyksta su dukra A.. Jis neleido A. ir jos tėvui išvažiuoti su A., tada tėvas pradėjo į jį važiuoti, nes jis stovėjo prieš automobilį. Jis matė, kad jie kalbasi tame automobilyje, kažką tariasi ir diskutuoja. Tokioje situacijoje sulaukė policijos pareigūnų. A. V. bando jį melagingai kaltinti, ji jį neigiamai apkalba teismui, neigiamai jį apkalbėjo policijos pareigūnams, siekdama, neva, pagrįsti jo, neva, kaltumą skyrybų byloje, siekdama nuslėpti savo netinkamą priežiūrą vaikais, nukreipti dėmesį nuo vaiko traumos, vaiko nepriežiūros, ar galimo smurto prieš vaiką, kad jis neva, jai sukėlė fizinį skausmą, taip pat siekia pasipelnyti iš šių melagingų kaltinimų, pateikdama nepagrįstą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Jis jokio smurto prieš A. 2021 m. vasario 28 d. tikrai neatliko, net nebuvo prisilietęs, vengė bet kokio kontakto su A. V., net ir elementaraus rankos paspaudimo, kad išvis neduoti peno, nesukurti jokių dviprasmiškų situacijų. Jo santykiai su A. V. yra įtempti, konfliktiški. A. V. nebūtais dalykais kaltina jį ne pirmą kartą. Bandė jį apkaltinti ir Vilniaus apygardos teisme pateikdama skundą, bet teismas atmetė jos skundą. Vėliau ji teikė kasacinį skundą, teismas priėmė nutartį atmesti kasacinį skundą. Pačios A. V. parodymai nenuoseklūs, ji negali paaiškinti įvyko aplinkybių, eigos, sužalojimo masto, daug ko nepamena. Visa tai patvirtina A. apklausos protokolas, posėdžio garso įrašas, kai ji buvo apklausta. Dėl paties įvykio A. V. meluoja, A. atvykus pareigūnams elgėsi keistai, nuolat juokėsi, ji juokavo, ji šypsojosi, ji elgėsi įžūliai, pašaipiai kalbėjo, rankomis mojavo. Ji dukrą laikė ant rankų, parnešė namo, trijų metų vaikas tuo metu buvo, apie 16 kg svėrė, paskui kitą dukrą ant rankų namuose nešiojo. Visa tai patvirtina, kad jokio fizinio smurto prieš ją nebuvo, kad ji nejautė jokio fizinio skausmo. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad A. V. netgi pati savo dešine ranka, savo dešinį šoną bando įspausti ar įgnybti, taip pati sau, galimai kuria sužalojimus ir visa tai vyksta prieš atvykstant medikams. Vėliau net pati A. V. išsireiškė: „aš tokia „kūda ir man iš karto matosi tie sužalojimai” ir panašiai. A. tėvas irgi bandė pareigūnus nuteikti neigiamai prieš jį, teigė, kad jis neva teistas, paskui po to neigiamai žiūrėjo į jį. Yra tikras, kad automobilyje jis su A. V. ir kūrė tuos melagingus parodymus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis uždavė A. V. menamą klausimą „kur tau fizinį skausmą sukėlė”. Būtent tokiais pačiais žodžiais ir A. V. išsireiškė policijos pareigūnams, kad būtent jūsų atvažiavimas yra visiškas absurdas, bet jeigu jau atvažiavote, tai aš pasiskųsiu, kad fizinį skausmą sukėlė, t. y. kalba pačio A. J. žodžiais, nes jie tarėsi automobilyje ką čia daryti. Be to, iš pareigūnų „Body” kameros įrašų matyti, kad buvo toks momentas, kad A. V. buvo palikta viena be pareigūnų dėmesio, kai išnešė dukrą jiems būnant lauke į namus, o jie su pareigūnais likome stovėti lauke. Kurį laiką ji buvo viena namuose ir neaišku ką ji ten veikė, ką galėjo pasidaryti, ar susižaloti save, ar panašiai. Ir taip pat ji buvo be pareigūnų, kai pareigūnai jį sulaikė ir palydėjo iš namų laukan. A. V. nesikreipė pagalbos į medikus, į savo šeimos gydytoją – (duomenys neskelbtini), tik kreipėsi į savo darbovietę, į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur iš kolegų gali gauti, turbūt, bet kokią pažymą, bet kokį dokumentą, kokio jai tik reikia. Ir nėra duomenų, kad A. iš karto po įvykio kreiptųsi pagalbos dėl savo, neva, sužalojimo, nors jau 19 val. ji pati rašė tėvui, kad tėvas gali atvažiuoti ir ją pasiimti. Tuo metu ji turėjo galimybę paprašyti, kad ją apžiūrėtų tą pačią dieną, bet ji to nedarė. Ir viso to metu ji nesiskundė jokiu skausmu, jeigu jai tikrai skaudėtų ji kreiptųsi tą pačią dieną, negalėtų dukrų nešioti, kęstų skausmą, bet viso to niekur nėra. Su pareigūnais jis teigiamai bendravo ir bendradarbiavo. Viso šio proceso metu dalyvavo visose apklausose, pats teikė įrodymus, kreipėsi pats dėl bylos nutraukimo, kreipėsi dėl kardomosios priemonės panaikinimo. Su A. V. bendro ūkio nebevedame nuo 2020 m. kovo 28 d.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 10), kuriuos duodamas nurodė, “<...> aš su A. nesibariau, bet paskambinau 112, iškviečiau policiją, medikus. Policiją kviečiau, nes įtariau, kad A. smurtauja prieš dukras, kadangi tai ne pirmas kartas, kai atvykęs pasimatyti su dukromis rasdavau jas tai su mėlynėmis, tai A. su nudegimu ant pilvo. A. išgirdusi, kad aš iškviečiau tarnybas pati pradėjo ruoštis, rengtis. Ir antrame aukšte gyvena A. tėvas su sugyventine. Jie buvo namuose, antrame aukšte, tuo metu, gal paskambinus A., iš antro aukšto nusileido jos tėvas A. J..”. Nurodė, kad policijos pareigūnus kvietė ne iki A. J. nulipimo iš antro aukšto, o po to, kai nulipo iš antro aukšto ir čiupo A. tada aš ją pasiėmęs įėjo į kambarį. Dukrą pradėjo rengti dar prieš A. tėvui nulipant iš antro aukšto. Jau buvo aprengęs dukrą, kai iškvietė medikus. Kad A. matytų, kad jai nereiktų rengti, kad jai nebūtų diskomforto rengti, nes jai būdavo anksčiau sunkumas ir diskomfortas, kol jie vedė bendrą ūkį, vaikus aprengti ir išeiti su vaikais į lauką. Nežino, kodėl jie norėjo išvažiuoti. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir A., matyt, nenorėjo bendrauti su policijos pareigūnais, nes ji bandė slapukauti, norėdama nuslėpti nusikalstamą veiką, kuri pasitvirtinta medicininiu išrašu. Dėl A. V. po to, kai buvo pradėta santuokos nutraukimo procedūra, į policiją ar kitas institucijas jis kreipėsi iki 10 kartų, tie faktai su kažkokiais padariniais nepasitvirtino nė karto. Nepripažįsta civilinio ieškinio, prašo jį atmesti, nes yra nekaltas, ieškinys nepagrįstas, nepateikė jokių dokumentų įrodančių apie gydymąsi, ar išgyvenimus, moralinės žalos jokios nebuvo, nieko absoliučiai nepateikė. Nesutinka ir dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji A. V. teisme parodė, kad formaliai su kaltinamuoju yra sutuoktiniai, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, gyvena skyriumi, parodymus duoti sutinka. Po patirto smurto nuo D. V. daugiau nei prieš metus laiko (kai buvo iškviesta policija) išsikraustė gyventi pas tėtį, su D. V. neturi jokių santykių, bendravimas tik vaikų klausimais. Paaiškino, kad 2021 m. vasario 28 d. D. V. atvyko bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku (sekmadieniais - nuo 15 val. iki 18 val.). Jis atvyko ir kurį laiką buvo su vaikais, ji tuo metu buvo miegamajame (šalia kambario, kur D. V. bendravo su vaikais) ir netrukdė jam bendrauti su vaikais. Vaikai dūko, lakstė, jokių blogų dalykų negirdėjo. Praėjus valandai, D. V. ją pakvietė parodyti vyresnės mergaitės pirštuką, klausdamas kas tai. Ji pasakė, kad nežino, nes to nebuvo, gal lakstant kur užsigavo, nes dūko su D. Negali komentuoti kaip atsirado tas sužeidimas ant pirštuko, nes prieš tai vaikas nesiskundė. Pasakė, kad tai nieko tokio, nes yra medikė ir įvertinusi, kad nėra indikacijų vežti į skubios pagalbos skyrių. Pirštukas nebuvo nei sutinęs, nei paraudęs, nebuvo kraujosruvos. Ji pasakė, kad nemato reikalingumo vežti į ligoninę ir grįžo į miegamąjį. Po kurio laiko D. V. įsiutęs pradėjo šūkauti, kokia ji motina, žeminti ją ir aprengęs vaiką norėjo vežti į ligoninę. Atėjusi iš miegamojo pamatė, kad jis elgiasi neadekvačiai, todėl pasakė gerai, kad nenori kelti prie vaikų konflikto, kad neišleis jo su vaiku ir pati nuveš vaiką į priėmimo skyrių, nors nematė tam reikalo. Ruošėsi pati vežti vaiką, kad D. apsiramintų. Greit atbėgusi užsimetė batus, paėmė vyresnę dukrą ant rankų, prieš tai paskambinusi tėčiui, kad nusileistų iš viršaus pabūti su mažyle, nes turi du vaikus, ir norėjo eiti pro duris. Tu metu D. V., būnant kambaryje, paskambino pats policijai ir greitajai, kad vaiko sumuštas pirštukas ir čia yra kažkokia vaiko nepriežiūra, tiksliai negirdėjo ką sakė, girdėjo, kad nurodė adresą. Tuo metu ji jau stovėjo su aprengtu vaiku kambaryje ir nepaisant jo skambučio ruošėsi su vaiku išeiti, prašė D. pasitraukti iš kambario ir ją išleisti su vaiku. Taip pat paskambino savo tėčiui, kad šis nusileistų paimt mažylę.

Taip pat paaiškino, kad ji su vaikais gyvena pas tėtį pirmame aukšte, o tėtis su žmona antrame aukšte. Namo pirmame aukšte yra kambarys, po to koridorius, iš kurio išeinama į verandą, į lauką. Pirmos yra kambario duris, bet jas tik palieti ir jos atsidaro iš kambario išeiti į koridorių. Iš koridoriaus į verandą, iš kurios į lauką išeinama, yra didesnės durys ir viršuje užraktas sukamas, pasuki ir pastumi duris. Pirmiausiai D. V. kambaryje atsistojo prie durų ir neleido jai išeiti su vaiku. Laikydama vaiką ant kairės rankos bandė išeiti iš kambario, o jis stovėdamas prie durų kampo pradėjo ją stumdyti rankomis, kad ji neišeitų į koridorių. Galiausiai ji kažkaip prasmuko į koridorių. Teko susiieškoti rankinuką. Laikydama vaiką kažką apsirengė ir D. kaip tik per tą laiką ir atsistojo prie tų lauko durų. Jei nebūtų užstrigusi koridoriuje, tai būtų išėjusi ir pati, nes ji pirma išėjo į koridorių, o jis iš paskos. Kol susirinko tuos daiktus, tuomet D. atsistojo prie lauko durų ir bandė užkirsti kelią, kad ji neišeitų su vaiku. Ji sakė jam, kad leistų išeiti, kad važiuos į ligoninę su vaiku. Jis pats norėjo vežti, bet ji nutarė pati vežti, nes jam teismo nustatyta tvarka neleidžiama su vaikais kažkur kitur bendrauti, tik vaikų gyvenamojoje vietoje. Tuo metu namie buvo jos tėtis, kuriam ji paskambino ir paprašė pabūti su kitu vaiku ir jis buvo atėjęs paimti vaiko. D. neleido jai išeiti pro lauko duris. Jis buvo atsistojęs tarp durų. Jų duryse užraktas yra aukščiau. Ji bandė atidaryti užraktą dešine ranka, stovėjo gal labiau šonu pasisukus ir jis netikėtai trenkė jai į dešinį šoną iš kumščio. Ji pajuto stiprų skausmą dešiniame šone įstrižai šonkaulių. Kai ją stumdė, to skausmo nejuto. Per tą stresą atsidarė duris ir išbėgo į lauką su vaiku ant rankų. Išėjusi į lauką pamatė, kad neišvažiuos, nes tėčio automobilis buvo užstatęs jos automobilį, tada paskambino tėčiui, kad jis ją nuvežtų, o mažylę prižiūrėtų jo žmona N. Išėjus į lauką visi įsėdo į tėčio automobilį, ruošėsi važiuoti, nelaukti policijos, o išbėgęs D. atsistojo prieš tėčio automobilį ir neleido išvažiuoti. Jo elgesys buvo nesuprantamas, nes pirma pats reikalavo vaiką pristatyti į ligoninę, o po to stovi ir neleidžia išvažiuoti. Jis taip stovėjo prieš automobilį, kol neatvažiavo policija. Mašinoje laukė policijos apie 15 minučių, vaikas patyrė stresą. Po to atvažiavo greitoji. Savo sumušimą parodė greitosios pagalbos medikams. Greitoji įsodino juos ir išvežė į vaikų ligoninės priėmimo skyrių. Belaukiant apžiūros ligoninėje vaikas lakstė, o ji sėdėjo susirietusi ant suoliuko, jai skaudėjo sužalotą vietą. Ligoninėje pažiūrėjo vaiko pirštuką, padarė rentgeną, kad viskas gerai, klausė ko atvažiavome. Jai labiau reikėjo pagalbos nei vaikui, bet kadangi buvo su vaiku, jau buvo vėlu, vaikas buvo išvargęs, negalėjo su vaiku sėdėt suaugusiųjų priėmime, ir tėčiui negalėjo jos atiduoti, nes ji verkė, todėl tą pačią dieną pas medikus nesikreipė. Tiesiog neturėjo galimybių kreiptis tą dieną. Iš (duomenys neskelbtini) jas parvežė tėvas. Grįžus namo išgėrė vaistus nuo skausmo, nes negalėjo miegoti dėl streso ir skausmo. Ji ir vaikai registruoti (duomenys neskelbtini), tačiau į savo gydymo įstaigą nesikreipė, nes ten nėra rentgeno aparato, o kadangi dirba (duomenys neskelbtini), tai sekančią dieną pati nuėjo į priėmimo skyrių, kur jai suleido nuskausminamųjų. Gėrė vaistus nuo skausmo ir skausmas po kurio laiko praėjo. Po įvykio sekančią dieną nedarbingumo neėmė, ją išleido iš darbo. Nurodė, kad jai buvo netikėtas toks D. V. elgesys, nes buvo įsitikinusi, kad jis jai po ankstesnio smurto panaudojimo nieko nedarys. Buvo šokiruota, kad jis vėl nesusitvardė. Gyvenant kartu buvo patyrusi daug fizinio smurto iš D. V.. Iš karto pasakė tėčiui, kad D. jai trenkė, taip pat ir atvykusiems pareigūnams, medikams. Medikams parodė sumuštą vietą ir jie pasakė, kad jei bus didelis skausmas kreiptis į suaugusių priėmimą. Ten buvo aiškus paraudimas toje vietoje, ryškios mėlynės dar nebuvo. Mediko išrašo nepagalvojo paprašyti. Taip pat sumušimą matė ir tyrėjas, nurodė kreiptis į ekspertizę.

Nežino, kur buvo jos tėvas (koridoriuje ar kambaryje), kai ji stovėjo prie laukinių durų su vaiku ir bandė atidaryti spyną ir prašė D. išleisti. Ji žiūrėjo į duris, tai nežiūrėjo už nugaros, prašė D. pasitraukti, vėliau bandė jas atidaryti. Kai rakino spyną, tai D. stovėjo priešais ją, bet ne tiesiai, labiau durų tarpe stovėjo. Jis jai trukdė išeiti, o spyna (sklendė) buvo už D. nugaros, pro jį bandė atidaryti. Jis gal kažkurią akimirką truputį pasitraukė į šoną ir ji galėjo ranką ištiesti, ir berakinant pajuto stiprų skausmą, tikėtina D. jai sudavė su kumščiu, tačiau nepaisant skausmo ir streso, vis vien tas duris pastūmė ir išėjo su vaiku. Durys atidaromos į lauko pusę. Ten rankenos nėra, jas atidarai ir reikia pastumti. Nepamena kaip pastūmė tas duris, gal petimi, su klubu negalėjo pastumti, nes laikė vaiką. Antras susistumdymas vyko koridoriuje. Iš verandos yra stiklinės durys, bet jos dažniausia atdaros būna. Į verandą jau išėjusi (t. 2, b. l. 19, nuotrauka Nr. 4) tas duris bandė atidaryti. Sklendė jos akių lygyje. Tos rankenos nenaudoja. Rankena žemiau sklendės. Rankena tarp krūtinės ir bambos. Sužalojimas padarytas dešinėje pusėje, šonkaulių apatinėje dalyje po krūtine. Iš pradžių buvo paraudimas, po to mėlynė išryškėjo. Ovalus buvo paraudimas, kraštai jo buvo neaiškūs. Paraudimas buvo didesnis, bet mėlynė mažesnė. Mano, kad paraudimas buvo apie 7 cm. Jos ūgis 167.

D. V. reikalauja, kad vaikai būtų pas jį, tą motyvuoja melagingais parodymais, neva vaikus žiūrėjęs ir auginęs, nors net neprisidėjęs su pagalba prižiūrėti vaikus, nes praktiškai viena juos augino, taip pat nekartą kreipėsi į vaikų teisių tarnybą ją šmeiždamas, kad bloga vaikų priežiūra, tačiau toks faktas nebuvo nustatytas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. J. (nukentėjusiosios tėvas) paaiškino, jog A. V. jo dukra, su kaltinamuoju D. V. beveik niekada nebuvo jokių santykių, nes jie gyveno atskirai. Parodė, kad įvykis buvo 2021 m. vasario 28 d., įvyko juo namuose pirmame aukšte, pats gyvena antrame namo aukšte. Dukters šeimoje vyksta skyrybų procesas, D. V. yra paskirtas bendravimo su vaikais laikas. Jis stengiasi nesikišti į jų gyvenimą, todėl kai D. atvyksta, jis būna ar antrame aukšte arba išeina iš namų, stengiasi nekontaktuoti su juo. Pirmame aukšte būna tik tuo atveju, jei reikia pasigaminti maistą virtuvėje, nes antrame aukšte virtuvė dar nebaigta. Buvo antrame aukšte, kai pradėjo gauti žinutes iš A., taip pat buvo su ja susiskambinęs. Pokalbio turinio neatpasakos tiksliai, bet esmė buvo tokia, kad problema buvo dėl vaiko pirštuko traumos. D. atvyko 15 val., o žinutės prasidėjo po pusantros valandos. A. pasakė, kad D. nori išsivežti A., nes neva jai sužalotas pirštas. Jis pasakė dukrai, kad ji pati nuvežtų vaiką į ligoninę, o D. gali važiuoti iš paskos. A. V. pati nusprendė vaiką nuvežti ir paprašė jo nusileisti iš antro aukšto. Jis nusileido su tikslu, kad paimti mažesnį vaiką ir paėmė ją ant rankų. D. su A. kažką sprendė, jis užėjo su vaiku į svetainę, atsistojo prie virtuvės. D. praeinant pro jį, pajuto įtampą. A. su vaiku ant rankų jau ruošėsi eiti iš svetainės į lauką, o D. stojo prie durų ir pradėjo skambinti policijai, sakė, kad vaikas traumuotas ar sužalotas ir reikia medikų bei policijos. Jis manė, kad dukra su vaiku išvažiuos, o D. iš paskos važiuos. Jei A. iš karto būtų ėjusi, tai ir būtų išėjus į lauką, bet ji kažko blaškėsi koridoriuje. Tuomet D. spėjo įbėgti į koridorių atsistoti prie lauko durų norėdamas ją sulaikyti, nes iškviesta pagalba. Jis (liudytojas) tuo metu stovėjau dar svetainėje, į koridorių nėjo, nes pavojinga ir dar vaikas mažas ant rankų. D. buvo prie tų durų, bet jos, tikėtina, buvo uždarytos, nes jis grįždamas iš lauko, turbūt automatiškai jas užrakino. A. siekė atrakinti tas duris. Jis stovėjo svetainėje už didžiųjų durų, o jie abu (A. ir D.) prie mažųjų išėjimo durų į verandą. Jis stovėjo salone A. už nugaros 3,5 m. atstumu, o D. A. prieš veidą. Pastebėjo, kad jis kažkaip kūno judesiu lyg trenkė jai, nes A. taip atšoko. D. trenkęs A. matyt suprato, kad peržengė ribas ir pasišalino. Nurodė, kad matė patį smūgio faktą, bet kaip tas kumštis atsitrenkė nematė, nes A. stovėjo nugara į jį. Jis matė D. ranką, kai jis ketino smogti ir pataikė į dešinį dukters šoną. Buvo suduotas tik vienas smūgis, po ko D. pasimetė. Smūgis buvo stiprus. Jis jau buvo įsikarščiavęs ir smūgis buvo stiprus. Smūgis buvo į dešinį šoną. Tikslios trenkimo vietos neidentifikavo. Buvo po pažastimi šone. Smūgio metu dukra buvo apsirengusi. Dukra tuo metu nepradėjo verkti, ji buvo strese ir šoke. Neskambino policijai, nes kaip suprato, policija jau buvo iškviesta ir jie ruošėsi vaiką vežti į polikliniką, nes toks tėvo buvo pageidavimas.

Smūgio sudavimo metu, A. viena ranka laikė vaiką, kita ranka per D. siekė atrakinti. Kai A. buvo ranką ištiesus, D. jai ir trenkė. Duris pastumti gali tik dešine ranka, tai A. kaire ranka laikė vaiką, o dešine ranka siekė atrakinti durys. V. stovėjo priešais ją prie siauresnės durų pusės. Ten duryse tokia rankena kaip plokštelė pirštams suimti, su kaire ranka nelabai atidarysi, gali atidarysi su dešine ranka. Reikia plokštelę suimti ir duris pastumti. Ji nežymiai išsikišusi. Ten nėra kaip tą rankeną paspausti. Ta rankena pagaminta iš aliuminio, yra 95 cm nuo grindų, o viršutinė jos riba 115 cm. Plotis rankenos apie 10 cm. Ta rankena – tai maždaug 20*10 dydžio plokštelė. Į tą rankeną neįmanoma susitraumuoti. Durys neužsifiksavę. A. pastūmė tas duris ir išbėgo į lauką. Tada jis šūktelėjo savo sutuoktinei N., kad ji ateitų vaiką pažiūrėti. Pro langą pamatė, kad A. automobilis kieme netoli garažo, o D. užstatęs išvažiavimą prie vartų ir ten neišvažiuosi. Perdaviau vaiką sutuoktinei, suprato, kad D. jos neišleis, savo automobilio nepatrauks. Pasakė A., kad ją su vaiku nuveš, nuėjo link automobilio. Atsisėdus į automobilį D. sukiojosi aplink, pradėjus važiuoti, jis išbėgo priešais automobilį ir sustojo per kelis metrus. Jis truputį pavažiavo link jo, spaudė garso signalą, tačiau jis nesitraukė. Dar truputį pavažiavus, jis praktiškai užgulė ant automobilio, pradėjo kažką filmuoti, vaikas automobilyje klykti pradėjo. Policija greit atvažiavo. Laukiant policijos automobilyje, A. jam skundėsi, kad jai šoną skauda, kad trenkė. Pasakė, kad jai į šoną trenkė, jai ji jau buvo apsirengusi su striuke. Jis neprašė parodyti dukters sužalojimo vietos. Atvykusiems pareigūnams A. papasakojo kaip kas buvo. D. taip pat papasakojo savo versiją. Grįžus į kambarį, atvažiavo greitoji. Pradžioje vaiką apžiūrėjo. Vaikas nei verkė, nei skundėsi. Kai mažajai paspaudė pirštuką, paklausė ar skauda, ji pasakė, kad skauda. Prieš tai jos klausė, tai sakė, kad neskauda. Kažkas pasiūlė A. apžiūrėti. A. pasikėlė palaidinę, medicinos darbuotoja ją apžiūrėjo. Tuo momentu jis viską filmavo, visą medžiagą pateikė tyrėjai, išskyrus žinutes. Jis važiavo paimti A. su vaiku iš (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jo sutuoktinė buvo antrame aukšte, ji nieko nematė ir negirdėjo, lietuviškai blogai supranta.

Taip pat nurodė, kad kai A. šeimoje gimė vaikai, ji pradėjo keistis, skųsdavosi sesei ir mamai, kad ją skriaudžia, jam ji nesiskundė, nes nenorėjo jo trikdyti, o jei būtų jam pasipasakojusi, būtų kita eiga. Per daug nežinodamas nesikišo į A. šeimos reikalus tol, kol 2020 m. kovo 28 d. A. paprašė, kad ją pasiimtų pas save į namus (duomenys neskelbtini), tada išaiškėjo, kad dukters atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, iš savo buvusios žmonos ir dukters girdėjo, kad prieš A. smurtaujama, todėl buvo kreiptasi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to D. vis tiek atvažiuodavo matytis su vaikais, nes buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.

Liudytojui parodžius durų nuotraukas nurodė, kad čia atidarytos į lauką tos durys, jos 4 cm, jo durys 7 cm ne mažiau, bet nedaugiau nei 12 cm. Paskaičiavo, tai gavosi 8 cm. Šitos durys buvo užrakintos. Jas atrakinti galima suktuku ir yra sklendukė, bet ji neišsišokus.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. V. (kaltinamojo motina) paaiškino, kad ji sutinka duoti parodymus, kaip kaltinamojo šeimos narė. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad paties įvykio nematė. Apie tai sužinojo 2021 m. vasario 28 d. , kai lankydamas dukras sūnus jiems parašė į Messengerį žinutę, kad vaikas susižeidė pirštą ir klausė, gal reikia vežti į priėmimą. Sūnus atsiuntė nuotrauką ir joje buvo matyti mėlyna kraujosruva. A. jiems neleidžia bendrauti su anūkėmis, tai D. lankymosi metu, kartas nuo karto jiems paskambina, ir taip jie bendrauja su anūkais. Tą dieną kalbėjosi su A., ji rodė pirštą ir sakė, kad labai skauda, buvo mėlyna kraujosruva ir vaikas negalėjo sulenkti piršto, kaip susižalojo pirštą nesakė. D. buvo susirūpinęs, kad vaikui skauda. A. minėjo, kad tą dieną mamos nebuvo, nes ji buvo išvažiavusi sportuoti. Žino apie prieš tai buvusį sūnaus smurtinį atvejį A. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1502-486/2020, nes buvo sūnaus laiduotoja, su D. yra daug kartų kalbėta ta tema, jis yra pasimokęs ir nuoširdžiai gailėjosi po pirmojo įvykio, todėl nemano, kad šiuo atveju buvo panaudotas smurtas jos atžvilgiu antrą kartą. Paskambinęs sūnus sakė, buvo iškvietęs policijos pareigūnus, jam baiginėjosi susitikimo laikas, mergaitė jautė skausmą. Niekas nežino, ar iš tikrųjų jie važiavo į ligoninę, todėl D. bandė juos sustabdyti. Negali įvardinti kokia sūnaus skyrybų su A. priežastis, skyrybų procesą iniciavo D., tačiau jos nuomone dėl A. kaltės, nes ji nesirūpino šeima, konfliktavo. Vaikų ryšys stipresnis su tėvu nei su motina, nes A. savaitgaliais išeidavo į mokslus, į budėjimus. A. V. sūnų kaltina dėl santuokos nutraukimo, nes jis neva yra smurtautojas, tačiau nepateikia jokių įrodymų dėl smurto. Po įvykio ji nebendravo su A., o D. minėjo, kad ji išlipusi buvo aktyvi ir nebuvo jokio skausmo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad nežino kodėl kviečiamas į posėdį. Liudytoją supažindinus su dalimi informacijos kvietimo kortelėje (t. 3, b. l. 150), liudytojas nurodė, kad kvietimas buvo dėl vaiko. Kiek atsimena, ten buvo nuosavas namas, tačiau kokioje vietoje tiksliai nepamena. Atvažiavo su daktare, jos vardo nepamena. Užėjo į namą, pamatė moterį, vaiką ir vyrą. Rodosi, kad vaikas buvo išsigandęs, apsiverkęs, suprato, kad kažkas įvyko. Moters vyro nebuvo, jis lyg išėjo ar pabėgo. Daugiau jis nieko nedarė. Kiek atsimena vaikui pirštas lyg buvo prispaustas. Kiek pamena daugiau niekas nesiskundė. Paskui policija atvažiavo. Nepamena ar be vaiko sužalojimų dar skundėsi koks kitas asmuo. Jei kitas žmogus, ne dėl kurio buvo kviesta GMP, atvažiavus skundėsi sveikata, visada padeda. Tuo metu jis dirbo vairuotoju, jokių dokumentų nepildė. Jie tada vaiką su motina išvežė į (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad jiems atvykus, vietoje buvęs vyras (moters tėvas) labai daug šnekėjo. Pas juos buvo šeimyninės problemos, nepamena, bet lyg tėvas turėjo pasiimti tą vaiką, bet motina neleido. Paprastai, jei vežamas vaikas į ligoninę, tai vienas iš tėvų važiuoja taip pat. Nukentėjusioji važiavo kartu. Nepamena ar moteris (nukentėjusioji) buvo apžiūrėta.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. P. parodė, kad vyko pagal kvietimą vaikui (mergaitei). Nuvykus į vietą, tai buvo nuosavas namas, buvo nukentėjusioji su mergaite ir buvo atėjęs vaiko motinos tėvas. Pagal gautą kvietimą pagalvojo, kad galimai buvo kokia tai konfliktinė situacija, todėl apklausė vaiką pati. Vaikui buvo patinęs pirštuko sąnaris. Paklausė kaip viskas įvyko. Vaikas pasakė, kad bėgdama trenkėsi į spintelę ir ji po apžiūros rekomendavo nuvežti vaiką į ligoninę, kad nebūtų kokio skilimo ir vaiką į ligoninę lydėjo mama. Dar būnant vietoje, atvyko policija ir jie kažką aiškinosi ar buvo susistumdymas, ar kažkas ten įvyko. Kvietimas buvo būtent vaikui ir tą vaiką jie išvežė į ligoninę. Taip pat nurodė, kad vaiko mama skundėsi dėl sužalojimo, tiksliai nepamenu, tačiau ji skundėsi krūtinės ląstos skausmais. Motinai pasakė, kad, kai vaiką apžiūrės, rekomendavo, kad ir ją apžiūrėtų. Neprisimena visų aplinkybių, bet žino, kad motina turėjo skundų. Pamena, kad buvo nusiskundimai, vaiko mamą apžiūrėjo, vizualiai įvertino ir rekomendavo, kad kreiptųsi apžiūrai ar nėra šonkaulių lūžių. Kaip suprato iš kalbų, ten kažkas įvyko, ją pastūmė. Kartais užtenka žmogų vizualiai įvertinti ar yra kažkokios rimtos pasekmės, nes jei būna krūtinės ląstos šonkaulio lūžis arba pažeidimas, tai žmogus laisvai nepastovės. Ji stovėjo laisvai, nors jai skaudėjo. Negali prisiminti ar matė sužalojimus ant moters kūno. Nukentėjusioji palydėjo vaiką į skyrių, o ji jai rekomendavo kreiptis pas gydytojus jei bus blogiau. Jei būtų rimta trauma ir keltų grėsmę gyvybei, tai moteriai būtų iškviesta kita brigada. Negali prisiminti ar motina pasakojo apie jos sužalojimus. Nukentėjusioji stengėsi išlikti rami, bet buvo susijaudinusi.

Liudytojai pagarsinus Body kamera daryto vaizdo įrašo apžiūros fragmentą (t. 2, b. l. 105, failo Nr. – 20210228172301mp4 – 31 min. 32 sek. – 32 min. 04 sek.), liudytoja nurodė, kad nepasakys dėl ko nukentėjusioji buvo susijaudinusi, neatsimena, gal būt ji apžiūrėjo nukentėjusiąją, jei pasakė „Šonkauliai ta ne“- vadinasi nebuvo lūžio požymių.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja K. N. paaiškino, kad yra vyriausioji patrulė, dėl kokio įvykio kviečiama nežino.

Teismui priminus dalį įvykio aplinkybių nurodė, kad tiksliai visko neprisimena, tik pamena, kad važiavo pagal pranešimą pas mergaitę, kuriai buvo sužalotas pirštukas. Pamena, kad jiems atvykus, už namo prie automobilio stovėjo vyras užstatęs kelią, neleisdamas išvažiuoti iš kiemo. Kitame automobilyje prie vairo sėdėjo vyras ir gale moteris su vaiku. Vyras, kuris stovėjo prie automobilio buvo jaunesnis. Automobilyje sėdėjęs buvo moters tėvas, o jaunesnis, kuris stovėjo užtvėręs kelią prieš automobilį, vaiko tėvas. Vaiko tėvas pasakė, kad neleidžia išvažiuoti iš kiemo, nepamena, ką jis atsakė, kodėl neišleidžia. Iš konteksto suprato, kad jis atvažiavo ar pas žmoną ar pas buvusią žmoną pabūti su vaikais. Pamatė sužeistą pirštelį pas mergaitę ir norėjo vaiką nuvežti į ligoninę, bet moteris neleido ir pati nusprendė ją vežti, o jis užstatė kelią. Moteris pasakė, kad šiuo metu veža vaiką į ligoninę. Moteriai buvo pasakyta, kad greitoji važiuoja ir galima eiti namo išsiaiškinti aplinkybes kas nutiko. Nuėjus namo matė, kad mergaitės pirštukas buvo truputį pamėlynavęs, tačiau negali nurodyti nei kurios rankos, nei kuris pirštas. Papasakojo pareigūnams, kad vyras atvažiavo pasimatyti su vaikais ir pamatė, kad sužeistas vaiko pirštas. Moteris pasakė, kad veš vaiką į ligoninę, nors jis nenorėjo, kad į ligoninę važiuotų ar kažkas tokio. Po to moteris sakė, kad ji besirengdama laikė vaiką ant rankų ir vaiko tėvas ar pastūmė, ar prilaikė už šono ir jai suskaudėjo. Ji pajuto fizinį skausmą. Ji pakėlė palaidinę ir matėsi toje vietoje paraudimas. Būtent toje vietoje, kur jai ar sudavė ar kaip ten tiksliai buvo nepamena. Ji sakė, kad jai skaudėjo, kad net, kai ėjo į tualetą negalėjo atsistoti ar atsisėsti, nes skaudėjo šoną. Tą paraudimo vietą fotografavo tarnybiniu telefonu, pradėjo pildyti dokumentus. Atvažiavusi greitoji, motiną su vaiku nuvežė į (duomenys neskelbtini), o jie su vaiko tėvu nuvažiavo į komisariatą aiškintis aplinkybes

Teismui parodžius liudytojo A. J. pateiktą nuotrauką, liudytoja patvirtino, kad tai jos daryta nuotrauka. Taip pat nurodė, kad tiksliai nepamena, bet lyg pareigūnus iškvietė vaiko tėvas. Įvykio vietoje buvo moters tėvas, jos mama, du vaikai buvo. Nepamena ką nukentėjusioji pasakojo,

kiek smūgių buvo suduota. Negaliu pasakyti ar vaiko tėvas ją pastūmė, ar trenkė. Kai buvo namuose ir pradėjo apklausinėti, laukė greitosios, tada nukentėjusioji parodė sumušimą. Antras ekipažas buvo kviečiamas, nes vaiko motina pasakė, kad vaiko tėvas ją ar paėmė už šono ar kaip, bet ji pajautė fizinį skausmą, jie liko pildyti dokumentų, o kitas ekipažas išvežė vaiko tėvą. Greitoji važiavo pagal iškvietimą apžiūrėti vaiką, tai galėjo ir tą moterį apžiūrėti, nepamena, ar medikai moterį apžiūrėjo. Moteris skundėsi, kad jai skauda šoną. Nepamena kurioje kūno pusėje bei kokio dydžio, bet ant šono, kur šonkauliai, pas nukentėjusiąją buvo paraudimas. Nukentėjusioji pasakojo, kad kaltinamasis atvažiavo aplankyti vaikų, pamatė sužeistą vaiko pirštuką, norėjo vežti vaiką į ligoninę. Po to ji pasakė, kad pati nuveš pati vaiką į ligoninę, aprengė vaiką, pati apsirengė ir norėjo duris eiti pro duris, o vaiko tėvas ją pastūmė ar kažką padarė, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji minėjo, kad pakvietė savo tėvą iš antro aukšto, kad jis juos nuvežtų į ligoninę ir jie nuėjo į mašiną atsisėdo ir vaiko tėvas atsistojo ant kelio ir neišleido. Pamena, kad paklausus vaiko kaip ji susižeidė, mergaitė pasakė, kad žaisdama, ant jos pirštuko sulenkimo buvo maža mėlynė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. S. nurodė, kad kiek pamena vyko pagal iškvietimą kažkur (duomenys neskelbtini), iškvietimas buvo dėl mažamečio vaiko. Atvykus į vietą kieme vyko konfliktas prie automobilio. Bendraujant išaiškėjo, kad senelis norėjo vaiką su motina nuvežti į ligonę, nes vaikas žaidžiant užsigavo pirštą, o vaiko tėvas nenorėjo išleisti. Vėliau paaiškėjo, kad įvyko konfliktas tarp vaiko motinos ir tėvo, jie ten apsistumdė ir vyras sudavė moteriai. Moteris teigė, kad sudavė vyras, kiek kartų sudavė neminėjo. Moters šonkaulių srityje buvo paraudimas, tik nepamena kurioje pusėje. Namuose nukentėjusioji parodė paraudimą. Paklausus jos ar buvo smurtas, ji atsakė, kad buvo grumtynės ir vyras jai sudavė. Buvo iškviesti medikai, kurie ją apžiūrėjo. Vyras buvo sulaikytas, nes moteris turėjo pretenzijų. O medikai su motina ir vaiku nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ji nebuvo apklausta.

Liudytojui pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 88-90), liudytojas paaiškino, kad apklausos metu buvo praėję nedaug laiko po įvykio, todėl geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Jeigu tarnybinis pranešimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, tai jį pildo vietoje. Kolegė K. N. rašė tarnybinį pranešimą (t.1, b. l. 16), o jis vietoje pildė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (t.1, b. l. 7-9). Sužalojimai buvo ant moters kūno, juos matė, nukentėjusioji pakelė megztinį ir šonkaulių srityje parodė paraudimą. Buvo paraudimas ir patinimas, vėliau būna kraujosruvos. Tikrai matėsi, kad buvo suduota. A. V. sakė, kad jai kumščiu sudavė į priekinę šonkaulių sritį. Tiek vyras, tiek moteris išreiškė savo pozicijas. Nepamena, ar vaiko motina skundėsi nuolatiniu skausmu, ji sakė, kad pajuto fizinį skausmą smūgio metu, sakė, kad jai skauda. Su kitais liudytojais jis nebendravo. Kur buvo vaiko tėvas vaiko motinos apžiūros metu nepamena. Kadangi vaiko tėvas buvo įtartas smurtu artimoje aplinkoje, todėl jis buvo išvežtas į PK. Nepamena, ar A. V. rodė, kaip ir kur vyko smurtas jos atžvilgiu.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2021 m. vasario 28 d., 17,14 val. gautas D. V. (pranešime klaidingai nurodyta – M.) pranešimas, kad pranešėjas atvažiavo pas vaiką pasimatyti, tačiau rado vaiką su piršto trauma. Motina neleidžia parodyti vaiko gydytojams, konfliktuoja, neatiduoda vaiko, tampo jį, vaikas išsigandęs. Mergaitė (duomenys neskelbtini) metų, piršto trauma (t. 2, b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. N. 2021 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2021 m. vasario 28 d., apie 17.14 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinio valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini),pPranešėjas atvažiavo pas vaiką pasimatyti, tačiau rado vaiką su piršto trauma. Motina neleidžia parodyti vaiko gydytojams, konfliktuoja, neatiduoda vaiko, tampo jį, vaikas išsigandęs. Mergaitė (duomenys neskelbtini) metų, piršto trauma. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas D. V., kuris paaiškino, kad šiuo metu jis su savo žmona skiriasi ir pagal teismo nutartį šiandien atvažiavo pasimatyti su savo dviem vaikais. Bendraujant su savo dukra A. V., pastebėjo, kad jos kairės rankos vidurinis pirštas yra sužalotas, o tiksliau per sulenkimą yra minimali mėlynė. Po ko, jis nusprendė ją nuvežti į ligoninę, kad apžiūrėtų gydytojai, bet vaiko motina jam to padaryti neleido. Vaiko motina A. V. paaiškino, kad vaiko tėvui neleido jos išsivežti į ligoninę, nes pagal teismo nutartį jis su vaiku gali matyti tik vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiką į ligoninę ji nuveš pati. Mergaitė pati paaiškino, kad pirštą susižalojo žaisdama ir bėgiodama po namus. Tada prasidėjo tarp jų konfliktas dėl to, kas veš vaiką į ligoninę. A. V. papasakojo, kad laikant jai vaiką ant rankų, jos vyras pradėjo ją stumdyti svetainėje, nes neleido jai išeiti iš kambario. Vėliau ji vaiką laikė ant kairės rankos ir bandė atrakinti namo duris, kad išeitų iš namų, D. V. su kumščiu jai trenkė per dešinės pusės šoną, o tiksliau į šonkaulių sritį, nuo ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Smūgio vietoje atsirado paraudimas, jai pradėjo labai skaudėti, skauda netgi bandant atsistoti nuo kėdės. Name dar buvo jų dviejų kita dukra D. V.. Į įvykio vietą atvažiavo ekipažas V1717. D. V. sulaikytas 17.45 val. Įvykio vietoje buvo pradės pildyti 5/1, kadangi medikai turėjo atvažiuoti ir vietoje apžiūrėti A. V. pirštą. Atvykusi GMP 0881 brigada nusprendė vaiką vežti į (duomenys neskelbtini), kad pirštą apžiūrėtų traumatologas. Buvo užpildyta asmens duomenų pažyma ir teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas. Asmens apklausa nebuvo pradėta, nes medikai išvežė nepilnametį vaiką kartu su jo motina (pareiškėja) į gydymo įstaigą (t. 2, b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio P. S. 2021 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog apie įvykį pranešė D. V. Smurtą patyrė A. V., kuri nurodė, kad smurtavo D. V. Ant smurtą patyrusio asmens matomi sužalojimai: patinimas, kraujosruva (mėlynė). Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamo asmens būklė: agresyvus. Nukentėjusioji parodė, kad tarp jos ir jos vyro kilo konfliktas, kai vyras atvyko aplankyti savo vaiko pagal teismo nutartį. Vyras pastebėjo, kad jo dukrai sužalotas pirštas, jis norėjo ją nuvežti pas medikus, tačiau ji (žmona) neleido, paėmė vaiką ant rankų. Tada vyras pradėjo ją stumdyti. Ji, laikydama ant rankų, norėjo atidaryti duris. Jis jai sudavė į kairį šoną kumščiu, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. GMP 0881 atvyko apžiūrėti moters ir vaiką nuvežė apžiūrai į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 7-10).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio 2021 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog atvykus nurodytu adresu ekipažo VI718 pareigūnai perdavė pristatyti į Operatyvinį valdymo skyrių D. V., įtariamą smurtu artimoje aplinkoje. Asmuo buvo pristatytas, spec. priemonės nenaudotos. Ekipažas VI718 liko įvykio vietoje laukti iškviestos GMP brigados dėl mažamečio vaiko apžiūrėjimo. Sulaikymo laikas 17.45 val. (t. 2, b. l. 11).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog nuo 2021 m. vasario 28 d. 23,01 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 23,09 val. apžiūrėta įvykio vieta — gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų aukštų. Namo pirmame aukšte yra koridorius, salonas kartu su virtuve ir vienas kambarys. Name bendra tvarka nepažeista, nusikalstamos veikos pėdsakų nėra, objektų, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nėra, vaizdo stebėjimo kamerų namo viduje ir išorėje nėra. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (t. 2, b. l. 16-17, 18-21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados 2021 m. kovo 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo apžiūrėta A. V. Prie kūno apžiūros nurodyta, kad dešinėje krūtinės ląstos pusėje, raktikaulio vidurio linijoje ir 1 cm aukščiau šonkaulių lanko krašto yra 4x4 cm apvali, neaiškių pakraščių, blyškiai rusvai violetinė, rusvai raudonu centru poodinė kraujosruva. taip pat apžiūrėtas medicinos dokumentas - viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 1 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Prie nusiskundimų nurodyta, kad skundžiasi dešinio šono skausmu (VAS 6 balai), skausmas sustiprėja įkvepiant, judesių metu. Būklės įvertinimo informacijoje nurodyta, kad palpuojant ties deš. VII-X šonkaulių priekinių galų projekcijoje sustiprėja skausmas, stebima poodinė hematoma. Pateikta išvada: 1) A. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje krūtinės ląstos pusėje, padaryta kietu-buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 2) Kitų sužalojimų nenustatyta. 3) Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 4) Sužalojimo vietoje nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie sužalojimo padarymo būdą. 5) Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. 6) Sužalojimas padarytas vienu traumuojančiu objektu. 7) Sužalojimo vietoje nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydžius. 8) Poodinėms kraujosruvoms padaryti pakanka nežymios jėgos. 9) Kitų sužalojimų nenustatyta (t. 2, b. 1. 30-32).

Iš 2021 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog A. V. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl dešinio šono skausmo, kuris sustiprėja įkvepiant, judesių metu. Ji nurodė, kad vakar sumušė sutuoktinis, policijai pranešta. Diagnozė – (duomenys neskelbtini) Būklės įvertinimo informacijoje nurodyta – dešinės pusės (duomenys neskelbtini), skausmas sustiprėja įkvepiant, judesių metu. Palpuojant ties deš. VII-X šonkaulių priekinių galų projekcijoje sustiprėja skausmas, stebima poodinė hematoma (t. 2, b. l. 59).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog A. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kai nagas nepažeistas (t. 2, b. l. 96; t. 3, 150-151).

Iš dokumentų, pateiktų iš civilinės bylos e2-26345-981/2020 (šių metų Nr. e2-356-981/2022), matyti, kad teisme nagrinėjamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės, be kita ko dėl bendravimo su vaikais ir kt. (t. 2, b. l. 35-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją O. V., buvo paimta sūnaus D. V. atsiųsta dukros A. fotonuotrauka ir susirašinėjimas. Fotonuotraukoje užfiksuota hematoma ant vaiko plaštakos vidurinio piršto. Ši nuotrauka siųsta vasario 28 d., 15.18 val. Taip pat matyti, kad D. V. rašo „A. pirštas sudurdytas. Gal vežti į priimamąjį ?“ (t. 2, b. l. 84). Pačias fotonuotraukas pateikė D. V. jo apklausos 2021 m. kovo 8 d. metu (t. 3, b. l. 10-13).

Kaltinamasis D. V. jo apklausos 2021 m. kovo 8 d. metu pateikė (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 28 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lapą, kuriame nurodyta, kad po A. V. apžiūros 19.28 val. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kai nagas nepažeistas. Apžiūros metu nustatytas kairės rankos 3 pirštas skausmingas ties PIP sąnariu, stebima poodinė hematoma. Ašinė apkrova neskausminga, jutimai ir kraujotaka nesutrikę (t. 3, b. l. 14).

Iš skambučio bendrajam pagalbos centrui ir jo įrašo „2021_02_28_17-10- 18_37061343250“ 2021 m. balandžio 23 apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. vasario 28 d., 17.10 val. užregistruoto pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). D. V. nurodo adresą ir, kad norėtų policijos ir medikų, turbūt. Atvažiavau lankyti vaiko, vaikas turi traumą, yra ant piršto mėlynė, pirštas sutinęs, mama nenori duoti vaiko vežti pas medikus ir dabar traumuoja vaikus. Taip pat nurodė, kad dabar vaikas verkia, atėjo senelis, irgi čiupo vaiką už rankos, sukelia stresą ir dabar gali būti, kad jie išvažiuos. Trauma yra ir mama neduoda nuvežti vaiko pas gydytojus ir visaip kaip vilkiną tą procesą ir dabar čia, žodžiu, neleidžia jam pasirūpinti vaiku. Tai, jeigu galit, policininkus ir turbūt greitąją pagalbą (t. 2, b. l. 99-101).

Iš pareigūno „Body kamera“ Nr. B0F1EC6093C4 (1709) daryto vaizdo įrašų ir jų 2021 m. birželio 9 d. apžiūros protokolo matyti, jog vaizdo medžiagoje užfiksuota nukentėjusioji A. V., įtariamasis D. V., liudytojas A. J..

Vaizdo įraše „2021_0928_173213_002“ matosi laukas, prie automobilio nukentėjusioji A. V.. Ji pasakoja pareigūnui įvykio aplinkybes: „<...> yra nustatytas bendravimas tik gyvenamojoje vietoje ir aš nenoriu, kad jisai vežtų vaiką kažkur be mano žinios ir sakau „aš pati nuvešiu“. Aš paėmiau vaiką ant rankų eiti pro duris ir jisai mane stūmė atgal ir man net skaudėjo šoną (moteris ranka parodo ties dešiniu šonu), nes aš bandžiau atrakinti duris (rodo ištiesusi dešinę ranką į priekį kaip bandė atrakinti) viena ranka su kita, jinai sunki, laikau su kita ranka vaiką, o jis mane stūmė atgal, kad aš neičiau pro tas duris. Man sustūmė per šitą šoną (moteris kelis kartus perbraukia per dešinįjį šoną), nes suskaudo ir aš tada išėjau pro tas duris, sakau.... Kadangi mano mašiną jis užtvėrė, kad aš neišvažiuočiau, aš paprašiau senelio, kadangi čia mašina stovėjo (rodo), iš anos pusės užtvėrė, aš negaliu išvažiuoti, sakau, senelio prašau „gal gali nuvežti?“ Tai sako „gerai, nuvešiu“. Mes sėdom į mašiną, jis atsistojo ir stovi čionais (parodo kaip stovi). Nežinau, čia jus pakvietė ar gal nu, žodžiu, visiškai absurdas toksai sakyčiau. Čia jūsų iškvietimas tai išvis absurdiškas, bet nu, aišku, kad, jeigu jau iškvietė, tai aš pasiskųsiu (prideda ranką prie dešinio šono), kad jis man sukėlė fizinį skausmą stumdamas mane <...>“.

Vaizdo įrašas „2021_0228_182739_016“. matosi, kad pareigūnai patalpoje prie stalo pildo procesinius dokumentus, bendrauja su nukentėjusiąją A. V. Ekrane matosi greitosios pagalbos darbuotoja, kuri apžiūri vaiką, pagal bylos aplinkybes A. V. A. V. sako „...nes man vyras irgi čia trenkė stovėdamas, tai va čia (matosi, kad A. V. pasikelia palaidinę ir rodo, bet už kompiuterio viso vaizdo nesimato) raudona...“ Pareigūnas: „ai, tai čia jinai matosi“. Prie A. V. prieina greitosios pagalbos darbuotoja, prideda ranką prie A. V. šono, apžiūrinėja vietą, kurią moteris rodo. A. V. sako „Čia mėlynės jokios nėra, bet jis taip iš kumščio dėjo man, tai, sakau, aš tokia kūda, tai man iš karto... jus kviečia, tai man skauda... <...>“ (t. 2, b. l. 105-107, kompaktinis diskas su įrašais at 3 tomo viršelio).

iš vaizdo įrašų 2021 m. birželio 9 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo peržiūrėta video medžiaga, kurią liudytojo A. J. įgaliota atstovė L. Andriuškevičienė pateikė elektroniniu paštu. Pateikti du failai „VID_20210228_172301.mp4“ ir „VID_20210228_182821.mp4“. Įrašo trukmė – 12 sek.:

- atidarius failą „VID_20210228_182821.mp4“ matomas vaizdas: ant kėdės sėdi A. V., pakėlusi margą palaidinę (ar megztuką), rodo savo dešinį šoną. Už jos matosi stovi žmogus, pagal aprangą, greitosios pagalbos medikas. A. V.: „tai sakau, nu, tai mėlynės jokios nėra, bet jis taip iš kumščio dėjo man, tai, sakau, aš tokia kūda, tai man iš karto...“ Tuo metu A. V. šoną kažkas apžiūrinėja, matosi tik ranka, apmauta mėlyna vienkartine pirštine. Girdisi moters balsas: „nu šonkauliai tai ne, nesičiuopia...“ A. V. „kai jus (neaiškus žodis), tai man skauda...“ Įrašo pabaiga (t. 2, b. l. 117-119).

2021 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo peržiūrėta video medžiaga, kurią liudytojo A. J. įgaliota atstovė L. Andriuškevičienė pateikė elektroniniu paštu. Vaizdo įrašas, patalpintas faile „VID_20210228_172301.mp4“. Įrašo trukmė – 2 min. 25 sek. Atidarius failą, matomas vaizdas: priešais automobilį pro priekinį stiklą matomas stovintis D. V., kuris rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną. Automobilio salone (filmuojama automobilio salone) girdisi vaiko verksmas, nukentėjusiosios A. V. ir liudytojo A. J. balsai. A. J.: „atvažiuos policija, tai mes jam (neaiškus žodis), tegul pamato, tegul pafilmuoja kaip čia...“ A. V. „nu yra ten tokia...biškį matos, bet nu va vakar tikrai nieko nesimatė, čia va...per pietų miegą, nežinau, kas čia va buvo, sakau, visiškai. Nu ji ten laksto, dūksta, nežinau, gal kur užkliuvo...“ A. J.: „kurioj vietoj tau fizinį skausmą sukėlė?“ A. V.: „buvo taip: tenais koridoriuj tam, kur prie batų, aš sto...nu, ta prasme, aš, tiesą sakant, tam strese net neatsimenu, bet laikiau A. ant rankų tiksliai, bet...ir norėjau pro duris eit, o jisai mane atgalios stūmė, kad aš neičiau į tas duris. Kai stūmė man va čia ties nugara, šone taip, kaip dėjo man taip į šoną, nes aš taip šonu bandžiau eit, nes duris atrakint norėjau su dešine ranka, o jisai mane iš tos pusės ir stūmė, kad na aš atgal... neičiau į tas duris, nu... va taip iš to šono“ (kamera pasukama į už vairo sėdintį A. J., kuris žiūri į kameros pusę). „Aš laikau A. su kaire ranka, su dešine bandau rakint duris, o jis mane per tą dešinį šoną ir stūmė taip atgal“. Tuo metu D. V. kalba su kažkuo telefonu per mikrofoną. Girdimas garsinis signalas (pypsėjimas). D. V. kilsteli kairę ranką. A. V.: „ant važiuojamosios dalies stovi. Jam baudą reiktų išrašyt. Kelių eismo policiją iškviesti. Žmogus ant važiuojamosios dalies“. Tuo metu girdimas nepertraukiamas garsinis signalas. Įrašo pabaiga (t. 2, b. l. 120-122).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kaip A. V. pakėlusi margą palaidinę (ar megztuką) rodo savo dešinį šoną, kuris yra paraudęs. Taip pat matosi, kaip A. V. šoną kažkas apžiūrinėja, matosi tik jos šonas ir asmens ranka, apmauta mėlyna vienkartine pirštine (t. 4, b. l. 57, 59, 60).

Teisiamojo posėdžio metu gynėjos adv. S. Proninos pateiktose fotonuotraukose užfiksuotos išėjimo iš namo, kuriame įvyko konfliktas durys, ant jų pritvirtinta stačiakampio formos metalinė rankena (stabili), po ja (žemiau) – užrakinama spyna, virš metalinės rankenos apvali rankena, o virš jos – skląstis (t. 4, b. l. 50, 51-53).

Liudytojas A. J. pateikė vaizdo įrašus (kurie jau buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu). Fotonuotrauką, kurioje matosi A. V. pakėlusi golfą ir paraudimas dešinės pusės šone, ties šonkaulių pradžia (t. 4, b. l. 57).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma – tiesiogine arba netiesiogine tyčia, todėl norint inkriminuoti šią nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, jog asmuo tyčia panaudojo fizinį smurtą bei tokiais savo veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą kitam asmeniui (nukentėjusiajam). Taip pat reikia nustatyti, kad smurtas panaudotas prieš (nagrinėjamu atveju) šeimos narį.

Byloje nėra ginčo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jau ne vieneri metai vyksta nesutarimai, vyksta skyrybų procesas, kuriame šalims nepavyksta daugelio klausimų išspręsti taikiai, taip pat ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Tai atsispindi ir šalių parodymuose ir matyti iš pačios konfliktinės situacijos įvykio dieną, Iš byloje esančių duomenų (prašymų pradėti ikiteisminius tyrimus A. V., A. V. parodymų, paties kaltinamojo parodymų) matyti, kad vykstant skyrybų procesui D. V. pakankamai dažnai kaltino A. V. vaikų nepriežiūra, žalojimu ir pan., tačiau nei vienas jo skundas nepasitvirtino.

Nustačius, kad nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, tarp jų ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių sutuoktinių elgesį, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Kasacinė nutartis Nr. 2K-231-976/2017). Todėl teismas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Vertindamas nukentėjusiosios ir jos tėvo, liudytojo A. J. parodymus, teismas taip pat atsižvelgia į Kasacinio teismo suformuluotas tam tikras nukentėjusiojo, liudytojų šeimos narių parodymų patikimumo vertinimo gaires, kurios susijusios su parodymų pakankamu konkrečioje byloje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo parodymai baudžiamajame procese yra tokios pačios įrodomosios vertės kaip ir kiti bylos įrodymai, tačiau tais atvejais, kai nuosprendis grindžiamas iš esmės vienu įrodymų šaltiniu, būtina jį kruopščiai patikrinti patikimumo aspektu, išaškinant nukentėjusiojo santykius su kaltinamuoju, nukentėjusiojo galimybes suvokti aplinką, jo charakterį – ar linkęs apkalbėti, meluoti, hiperbolizuoti tikrovę ir pan. (LAT 2017 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 2K-147-697/2017). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad vien aplinkybė, kad liudytojai yra nukentėjusiojo giminaičiai, liudytojų parodymų kritiško vertinimo savaime nelemia (LAT 2017 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 2K-147-697/2017).

Kaltinamasis siekė sumenkinti A. V. parodymų patikimumą, apibūdindamas išimtinai ją iš neigiamos pusės, kaip nemokančią pasirūpinti vaikais motiną, kaip melagingai jį įskundusią praeityje (nurodė, kad siekė jį nepagrįstai apkaltinti, teikdama skundą apygardos teismui, o po to Kasaciniam teismui), tačiau šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamais skyrybų procese nuolat praneša nebūtus duomenis vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl ko ji nuolat tikrinama. Pats kaltinamasis nurodė, kad yra (per metus nuo skyrybų pradžios) teikęs apie 10 skundų, tačiau nei vienas jų nepasitvirtino. Ši konfliktinė situacija taip pat sukelta dėl hematomos ant piršto, dėl būtinybės vežti vaiką pas gydytoją iš esmės priimtas pasitarus su mama, ignoruojant vaiko motinos nuomonę, ir vėlgi, be jokio pagrindo nusikalstama veika įtarinėjant A. V. Tai matyti iš kaltinamojo parodymų duotų teisme, ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 10-14, 18-19). Šiame kontekste teismas pažymi, kad iš paties D. V. parodymų matyti, kad dukra jam nenurodė, kad prieš ją buvo smurtauta, tokių aplinkybių nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš pareigūnės K. N. parodymų matyti, kad jai vaiko paklausius, kaip ji susižeidė, mergaitė pasakė, kad žaisdama. D. V. prašė patraukti A. V. baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto prieš A. V., taip pat pagal BK 163 ir 236 straipsnius, tačiau vyriausiojo tyrėjo 2021 m. kovo 15 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nurodžius, kad nėra gauta objektyvių duomenų, kad A. V. neprižiūri vaikų, ar, kad 221 m. vasario 28 d. būtų smurtavusi prieš dukrą (t. 5, b. l. 4-5). Tai, kad A. V. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, teismą, aukštesnės instancijos teismus, siekdama apginti savo teises dėl patirto smurto, taip netikėdama nuoširdžiu kaltinamojo prisipažinimu ir nesutikdama su laidavimo taikymu, savaime nedaro jos parodymų nepatikimais. Taip pat pažymėtina, kad iš paties D. V. parodymų teisme matyti, kad A. V. vengė su juo bendrauti, nuo jo net užsidarė kambaryje. Taigi, tai kas aptarta leidžia daryti išvadą, kad konfliktas sukeltas buvo paties D. V., siekiant dar kartą pabandyti apkaltinti A. V. vaikų nepriežiūra ar smurtu prieš dukrą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad A. V. jį šioje byloje šmeižia iš keršto ar siekdama laimėti santuokos nutraukimo bylą.

Kaltinamasis ir jo gynėja prašė atkreipti į nukentėjusiosios reakcijas, atvykus pareigūnams ir medikams, kad ji juokėsi, kad aktyviai bendravo, o tai, jų nuomone, rodo, kad nieko A. V. neskaudėjo. Teismas šiuos argumentus vertina kaip subjektyvią nuomonę, nepaneigiančią nukentėjusiosios parodymų ir nedarančią jos parodymų nepatikimais. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai baudžiamojo proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs. Nedideli neatitikimai gali būti sąlygoti praėjusio laiko ir negali būti laikomi pagrindu jais nesivadovauti teismui priimant baigiamąjį aktą. Be to, aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi patvirtino į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai K. N. ir P. S. bei medikė A. P., kuri teisme parodė, kad nukentėjusioji stengėsi išlikti rami, bet buvo susijaudinusi. Teismas atkreipia dėmesį, kad stresas, tai apsauginė organizmo reakcija. Kiekvienas asmuo į patiriamą stresą reaguoja ir jį kontroliuoja skirtingai (verkia, juokiasi, išlieka ramūs, sustingsta ir kt.), tačiau tai nepaneigia parodymų patikimumo.

Vertindamas kaltinamojo motinos O. V. parodymus teismas atsižvelgia, kad ji įvykio nematė, o apie jo eigą, aplinkybes žino tik iš sūnaus pasakojimų ir duodama parodymus, atkartojo kaltinamojo parodymus, todėl savarankiškais įrodymais dėl smurto panaudojimo fakto jie nepripažįstami.

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra buvo susižalojusi kairės plaštakos trečią pirštą. Kaltinamasis nufotografavo dukros pirštą, siuntė mamai iš mobiliojo telefono į mobilųjį telefoną fotonuotrauką, tardamasis ar jam vežti dukrą į ligoninę. Pradėjo rengti dukrą A., tačiau A. V. paaiškino, kad vaiko tėvui neleido išsivežti A. į ligoninę, nes pagal teismo nutartį vyras su vaikais gali matytis tik jų gyvenamojoje vietoje, todėl, konfliktui stiprėjant, vaiką į ligoninę nurodė nuvešianti pati. Tarp D. V. ir A. V. prasidėjo konfliktas dėl vaiko nuvežimo.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji neginčija, kad A. V., laikydama dukrą viena ranka, bandė išeiti iš namų ir, pasak jos, pati nuvežti dukrą į ligoninę. Neginčijama ir aplinkybė, kad prie išėjimo durų stovėjo ir D. V. Tačiau šioje vietoje šalių parodymai pradeda skirtis. A. V. nurodė, kad vaiko tėvui neleido išsivežti A. į ligoninę, nes pagal teismo nutartį vyras su vaikais gali matytis tik jų gyvenamojoje vietoje, todėl vaiką į ligoninę ji nuveš pati. Tuo metu, dar būnant kambaryje, D. V. paskambino pats policijai ir greitajai, kad vaiko sumuštas pirštukas ir čia yra kažkokia vaiko nepriežiūra, tiksliai negirdėjo ką sakė, girdėjo, kad nurodė adresą. Tuo metu ji jau stovėjo su aprengtu vaiku kambaryje, ir nepaisant jo skambučio, ruošėsi su vaiku išeiti, prašė D. pasitraukti iš kambario ir ją išleisti su vaiku. Taip pat paskambino savo tėčiui, kad šis nusileistų paimt mažylę (kitą dukrą). Namo pirmame aukšte yra kambarys, po to koridorius, iš kurio išeinama į verandą, į lauką. Pirmos yra kambario duris, bet jas tik palieti ir jos atsidaro iš kambario išeiti į koridorių. Iš koridoriaus į verandą, iš kurios į lauką išeinama, yra didesnės durys ir viršuje užraktas sukamas, pasuki ir pastumi duris. Pirmiausiai D. V. kambaryje atsistojo prie durų ir neleido jai išeiti su vaiku. Laikydama vaiką ant kairės rankos bandė išeiti iš kambario, o jis stovėdamas prie durų kampo pradėjo ją stumdyti rankomis, kad ji neišeitų į koridorių. Galiausiai ji kažkaip prasmuko į koridorių. Teko susiieškoti rankinuką. Laikydama vaiką kažką apsirengė ir D. kaip tik per tą laiką ir atsistojo prie tų lauko durų. Jei nebūtų užstrigusi koridoriuje, tai būtų išėjusi ir pati, nes ji pirma išėjo į koridorių, o jis iš paskos. Kol susirinko tuos daiktus, tuomet D. atsistojo prie lauko durų ir bandė užkirsti kelią, kad ji neišeitų su vaiku. Ji sakė jam, kad leistų išeiti, kad važiuos į ligoninę su vaiku. Jis pats norėjo vežti, bet ji nutarė pati vežti, nes jam teismo nustatyta tvarka neleidžiama su vaikais kažkur kitur bendrauti, tik vaikų gyvenamojoje vietoje. Tuo metu namie buvo jos tėtis, kuriam ji paskambino ir paprašė pabūti su kitu vaiku ir jis buvo atėjęs paimti vaiko. D. neleido jai išeiti pro lauko duris. Jis buvo atsistojęs tarp durų. Jų duryse užraktas yra aukščiau. Ji bandė atidaryti užraktą dešine ranka, stovėjo gal labiau šonu pasisukus ir jis netikėtai trenkė jai į dešinį šoną iš kumščio. Ji pajuto stiprų skausmą dešiniame šone įstrižai šonkaulių. Kai ją stumdė, to skausmo nejuto. Per tą stresą atsidarė duris ir išbėgo į lauką su vaiku ant rankų.

Kaltinamasis D. V. nurodė, kad A. nei pati vežė vaiką pas gydytoją, nei jam leido. Jis dukrą pradėjo rengti ir buvo beveik visiškai aprangęs, pats pradėjo rengtis. Tada iš antro aukšto nusileido A. tėvas A. J., griebė A. už rankos, suspaudė tą ranką, norėjo ją paimti, kad, neva, jis dukros neišvežtų. A. išsigando A. J. veiksmo, atsitraukė ir pradėjo verkti. Tada jis A. paėmė ant rankų, įėjo į kambarį, nes iki tol jie buvo koridoriuke. Tada A. tėvas A. liepė paimti dukrą iš jo. Kambaryje A. priėjo prie jo ir prieš jo ir dukros norą, bandė paimti dukrą iš jo rankų. Jis taip pat nenorėjo kelti dukrai streso, o kaip tik ją nuraminti, todėl paleido ir atidavė dukrą A., kad nebūtų nesusipratimų ir nebūtų vaikas tampomas. Jis nežinojo, ką A., darys, matė, kad pats tos situacijos neišspręs ir nenori veltis į jokį sprendimą. Tada tiek A., tiek jos tėvui girdint ir būnant tame pačiame kambaryje, jis paskambino į 112, kvietė policiją, tai išgirdę jie pradėjo ruoštis išvažiuoti iš namų. Po to skambučio namuose kilo tokia skuba, sumišimas. A. pradėjo bėgioti po kambarį, pradėjo rengtis, pasiimti norėjo telefoną, kuprinę, jis tą situaciją stebėjo iš šalies ir prašė jų mandagiai palaukti policijos pareigūnų, nes jis juos iškvietė ir dabar skubėti niekur nebereikia. Po to skambučio jis pasiėmiau tokį savo žalią atsineštą medžiaginį krepšelį, kuriame dukroms atvežė lauktuves, tame krepšelyje buvo tušti indeliai, kuriuose buvo dukroms skirtos lauktuvės ir savo rankose dar laikė telefoną. Net ir hipotetiškai jis niekaip negalėjo jai nei ar suduoti kumščiu, ar jai trenkti, ar ją stumti, kaip A. bandė nurodyti. Ta aplinkybė, kad jis tą krepšelį turi, matyti vaizdo įrašuose. Ten, kiek jis atvyksta, kiek yra buvęs, lauko durys niekada nebūna užrakintos, Jis pats durų niekada neužrakina atėjęs, jos niekada nėra rakinamos. Tuo momentu A. apsirengusi ir susirinkusi būtiniausius daiktus su A. ant rankų, skubėdama greitai puolė pro duris laukan ir dešiniu šonu, laikydama dukrą ant kairės rankos, ji, dešiniu šonu, įsirėžė į tas duris, stūmė tas duris, kad jas atidarytų, tačiau tos durys buvo tą sykį užrakintos. Yra įsitikinęs, kad pati A. irgi nežinojo tų aplinkybių, kad lauko durys yra užrakintos ir ji iš inercijos, skubėdama, galvodama, kad durys neužrakintos, bėgdama iš namų nuo policijos pareigūnų, kuriuos jis iškvietė, bijodama atsakomybės už vaikų netinkamą priežiūrą, ji visu savo kūno svoriu puolė į tas sunkias lauko duris, į metalinę durų rankeną, dėl šių aplinkybių pas A. galėjo dešiniame šone atsirasti ar paraudimas, ar patinimas, ar kraujosruva, ar mėlynė.

Nors D. V. neigia sudavęs kumščiu A. V. į dešinį šoną, nurodydamas, kad pati A. V. galėjo susižaloti bandydama išeiti ir trenkdamasis į durų rankeną, nes nemaniusi, kad durys yra užrakintos, kad galėjo susižaloti prieš dieną slidinėdama, kad galėjo susižaloti policijos pareigūnams nematant, kad galėjo susižaloti nešiodama vaiką, pati save kumščiuodama ir žnaibydama, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės tėvui A. J., atvykusiems medikams ir policijos pareigūnams, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kurios esminėse detalėse sutampa ir nėra prieštaringos bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. V. apie tai, kad jai buvo suduota kumščių į dešinį šoną (ties šonkauliais) pirma pasakė tėvui A. J.. A. V. tėvui paklausus, kur jai D. V. fizinį skausmą sukėlė, atsakė, kad koridoriuje, kur prie batų, dėl streso net neatsimena, bet laikė A. ant rankų ir norėjo pro duris eit, o jis ją atgalios stūmė, kad ji neitų pro tas duris. Kai stūmė, čia ties nugara, šone taip, kaip dėjo jai į šoną, ji laikė A. kaire ranka, dešine bandė rakinti duris, o jis jai per tą dešinį šoną ir stūmė atgal (pokalbis nufilmuotas liudytojo A. J., kurį pateikė įgaliota atstovė L. Andriuškevičienė, pavadinimu „VID_20210228_172301.mp4“). Apie smurtą pranešė ir atvykusiems medikams (vaizdo įrašas „VID_20210228_182821.mp4“). Vaizdo įraše, darytame pareigūno „Body kamera“ (Nr. B0F1EC6093C4 (1709)), matosi, kad A. V. parodo paraudimą, jį matąs patvirtina pareigūnas, priėjusi medikė jį apžiūri.

Tapačias aplinkybės, kaip ir teisme, A. V. nurodė atvykusiai pareigūnei K. N. Iš pareigūnės 2021 m. vasario 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. V. papasakojo, kad laikant jai vaiką ant rankų, jos vyras pradėjo ją stumdyti svetainėje, nes neleido jai išeiti iš kambario. Vėliau ji vaiką laikė ant kairės rankos ir bandė atrakinti namo duris, kad išeitų iš namų, D. V. kumščiu jai trenkė per dešinės pusės šoną, o tiksliau į šonkaulių sritį, nuo ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Smūgio vietoje atsirado paraudimas, jai pradėjo labai skaudėti, skauda netgi bandant atsistoti nuo kėdės (t. 2, b. l. 6). Teisme apklausta liudytoja pareigūnė K. N. patvirtino, kad nukentėjusioji pakėlė palaidinę ir matėsi toje vietoje paraudimas, būtent toje vietoje, kur jai ar sudavė ar kaip ten tiksliai buvo nepamena. Nukentėjusioji sakė, kad jai skaudėjo, kad net, kai ėjo į tualetą, negalėjo atsistoti ar atsisėsti, nes skaudėjo šoną. Tą paraudimo vietą fotografavo tarnybiniu telefonu, pradėjo pildyti dokumentus. Pareigūnei parodžius A. J. pateiktą fotonuotrauką, kurioje matosi A. V. pakėlusi golfą ir paraudimas dešinės pusės šone, ties šonkaulių pradžia (t. 4, b. l. 57), liudytoja patvirtino, kad šią fotonuotrauką darė ji. Vaizdo įrašo, pavadinimu „2021_0228_182739_016“ 00:37-01:34 užfiksuota, kaip pareigūnė daro fotonuotrauką (kompaktinis diskas voke, prisegtame ant 3 tomo viršelio). Sužalojimą matęs ant nukentėjusiosios kūno nurodė ir liudytojas P. S.. Teisme jis parodė, kad nukentėjusioji pakelė megztinį ir šonkaulių srityje parodė paraudimą. Buvo paraudimas ir patinimas, kraujosruvos būna vėliau. Tikrai matėsi, kad buvo suduota. A. V. sakė, kad jai kumščiu sudavė į priekinę šonkaulių sritį. Tiek vyras, tiek moteris išreiškė savo pozicijas. Nepamena, ar vaiko motina skundėsi nuolatiniu skausmu, ji sakė, kad pajuto fizinį skausmą smūgio metu, sakė, kad jai skauda.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėja išsakė abejones dėl pareigūno P. S. šališkumo įvykio vietoje, nes, pasak jų, jis buvo nuteiktas A. J., tačiau matyti, kad šios abejonės grįstos vien subjektyvia nuomone. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymais, nes jų parodymai sutampa esminėse aplinkybėse, taip pat sutampa su „Body“ kamera ir liudytojo A. J. darytais vaizdo įrašais. Jokio šališkumo ar nusistatymo prieš kaltinamąjį teismas neįžvelgia ir liudytojo parodymuose, duotuose teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai, matyti, kad duodamas parodymus liudytojas nei vienai iš pusių nesuteikė jokio prioriteto, jis nurodė abiejų asmenų versijas ir nėra pagrindo išvadai, kad liudytojas davė palankesnius parodymus nukentėjusiajai. Liudytojo nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo įvykio vietoje susijaudinusi, patvirtino ir greitosios medicinos pagalbos medikė A. P., kuri teisme parodė, kad nukentėjusioji stengėsi išlikti rami, bet buvo susijaudinusi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas abiejų pareigūnų parodymus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi.

Sužalojimo faktą patvirtina ir nukentėjusiajai A. V. (duomenys neskelbtini) diagnozuotas 2021 m. kovo 1 d., t. y. kitą dieną po įvykio apsilankius (duomenys neskelbtini). Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog A. V. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl dešinio šono skausmo, kuris sustiprėja įkvepiant, judesių metu. Ji nurodė, kad vakar sumušė sutuoktinis, policijai pranešta. Diagnozė – (duomenys neskelbtini) Būklės įvertinimo informacijoje nurodyta – dešinės pusės krūtinės ląstos sumušimas, skausmas sustiprėja įkvepiant, judesių metu. Palpuojant ties deš. VII-X šonkaulių priekinių galų projekcijoje sustiprėja skausmas, stebima poodinė hematoma (t. 2, b. l. 59). Po dviejų dienų A. V. apžiūrėjo specialistas, kuris taip pat įvertinęs ir pirmiau minėtus medicininius dokumentus, parengė 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad apžiūrėjus A. V. dešinėje krūtinės ląstos pusėje, raktikaulio vidurio linijoje ir 1 cm aukščiau šonkaulių lanko krašto yra 4x4 cm apvali, neaiškių pakraščių, blyškiai rusvai violetinė, rusvai raudonu centru poodinė kraujosruva. Pateikta išvada: 1) A. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje krūtinės ląstos pusėje, padaryta kietu-buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 2) kitų sužalojimų nenustatyta; 3) sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 4) sužalojimo vietoje nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie sužalojimo padarymo būdą; 5, 6) sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vienu traumuojančiu objektu; 7) sužalojimo vietoje nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydžius; 8) poodinėms kraujosruvoms padaryti pakanka nežymios jėgos (t. 2, b. 1. 30-32).

Kaltinamasi ir jo gynėja teigė, kad A. V. nuvežusi dukrą į vaikų ligoninę pati apie savo patirtą sužalojimą nenurodė, o kreipėsi į kitą dieną į (duomenys neskelbtini), kurioje pati dirba, o tai kelia abejonių dėl diagnozės tikrumo. Tačiau teismas šias abejones atmeta kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji teisme paaiškino, kad ji vaikų ligoninėje nesikreipė dėl savo sužalojimo, nes tai vaikų ligoninė ir suaugę ten nekonsultuojami, jai kreiptis į suaugusiųjų medikus patarę ir įvykio vietoje buvusi medikė. Šie jos parodymai sutampa su liudytojos, greitosios medicinos pagalbos medikės A. P. parodymais, kuri teisme paaiškino, kad vyko pagal kvietimą vaikui (mergaitei). Pamena, kad buvo nusiskundimai, vaiko mamą apžiūrėjo, vizualiai įvertino ir rekomendavo, kad kreiptųsi apžiūrai ar nėra šonkaulių lūžių. Kartais užtenka žmogų vizualiai įvertinti ar yra kažkokios rimtos pasekmės, nes jei būna krūtinės ląstos šonkaulio lūžis arba pažeidimas, tai žmogus laisvai nepastovės. Ji stovėjo laisvai, nors jai skaudėjo. Negali prisiminti ar matė sužalojimus ant moters kūno. Nukentėjusioji palydėjo vaiką į skyrių, o ji jai rekomendavo kreiptis pas gydytojus jei bus blogiau. Jei būtų rimta trauma ir keltų grėsmę gyvybei, tai moteriai būtų iškviesta kita brigada. Kita vertus, A. V. apie sužalojimą nurodė atvykusiems medikams ir jų buvo apžiūrėta. Be to, hematoma kaltinime nurodytoje vietoje, kuri sutampa su vieta, užfiksuota fotonuotraukoje įvykio vietoje, konstatuota teismo eksperto/specialisto, kuris nukentėjusiąją apžiūrėjo praėjus trims dienoms po įvykio. Taigi, vien tai, kad ji į suaugusius asmenis gydančius gydytojus nesikreipė tą pačią dieną (buvo sekmadienis), nepaneigia aplinkybės, kad ji buvo sužalota būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.

Matęs smūgio sudavimo aplinkybes, tik nematęs smūgio sudavimo vietos, nurėdė ir teisme apklaustas nukentėjusiosios tėvas A. J. Kuris parodė, kad iš D. judesio ir to, kad A. V. staiga atšoko, suprato, kad D. V. smūgiavo. D. trenkęs A. pasimetė, matyt suprato, kad peržengė ribas ir pasišalino. Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju A. J. parodymai reikalauja atidesnio vertinimo, bet savaime nereiškia, kad šis liudytojas duos neteisingus parodymus. Matyti, kad liudytojas nurodė, kad dukra turėjo galimybę išeiti pro duris, kol prie jų dar nebuvo kaltinamojo, tačiau kažko blaškėsi prie jų. Tai atitinka kaltinamojo parodymus, kad A. V. blaškėsi ik bandymo atidaryti duris. A. J. parodymai dėl nukentėjusiosios padėties bandant atidaryti duris, atitinka nukentėjusiosios parodymus. Jis taip pat detaliai paaiškino, kaip durys atsidaro, kad reikėjo pasukti rankeną, kad jo dukrai blaškantis, D. V. užstojo išėjimą, kad D. V. stovėjo veidu į A. V., užstodamas išėjimo duris, o A. V. buvo nugara į jį (A. J.). Tai atitinka nukentėjusiosios parodymus. Tai, kad D. V. ne stebėjo ramiai kas vyksta, o stengėsi aktyviais veiksmais sutrukdyti A. V. išeiti, rodo jo elgesys ir po to, kai A. V. pavyko išeiti į lauką, įsėsti į automobilį ir bandyti išvažiuoti (stovėjo priešais automobilį ir neleido išvažiuoti) bei jo parodymai teisme, kad jis manė, jog neleido išvažiuoti, nes A. V. jo nuomone bandė pabėgti nuo policijos, slėpdama nusikalstamą veiką dėl vaiko piršto sužalojimo – nors šie jo teiginiai yra nepagrįsti. Iš kaltinamojo motinos O. V. parodymų matyti, kad jis ir jai nurodė tas pačias priežastis, dėl kurių jis neleido išvažiuoti A. V. su vaiku. Be to, šio liudytojo parodymai yra ne vienintelis įrodymas, kaltinamojo kaltei pagrįsti. Todėl teismas šio liudytojo parodymus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi.

Kaltinamasis nurodė, kad jis nebūtų galėjęs suduoti smūgio nukentėjusiajai, nes vienoje rankoje laikė krepšį, kuriame buvo atnešęs lauktuves, o kitoje – telefoną, tačiau teismo nuomone, nei vienas nei kitas daiktas netrukdo plaštakos sugniaužti į kumštį ir juo suduoti.

D. V. kaltės nepaneigia ir fotonuotraukos su vaikais, nes šiuo D. V. santykiai su vaikais nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, nėra ginčijama, kad D. V. su vaikais sutaria ir, kad juos sieja artimi ryšiai.

Teismas ištyręs kiekvieną įrodymą atskirai ir įvertinęs jų visumą, laiko, kad jų pakanka neabejotinai išvadai, kad D. V., konflikto eigoje, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė kaltinime nurodytą smūgį kumščiu nukentėjusiajai A. V. ir to norėjo. Dėl to A. V. padaryta kraujosruva dešinėje krūtinės ląstos pusėje, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinime D. V. veikė prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Tačiau iš jų abiejų parodymų matyti, kad kaip šeima nebegyveno iki įvykio beveik metu, t. y. nuo pirmo smurto prieš nukentėjusiąją 2020 m. kovo 28 d. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004). Nagrinėjamu atveju jau beveik metu asmenys nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio, jų nebesiejo abipusis artumas, atsakomybė ir parama vienas kitam, todėl vien tai, kad santuoka tarp jų įvykio dieną nenutraukta, nėra pagrindas išvadai, kad D. V. smurtavo prieš šeimos narį, todėl D. V. inkriminuota veika perkvalifikuojama iš BK 140 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad yra pašalinamas tik vienas požymis, o pats kaltinimas dėl smurto panaudojimo fakto, smūgio sudavimo ir pasekmių nekinta, veikos perkvalifikavimas į lengvesnę nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą.

Taip pat tikslinama sudavimo vieta. Kaltinime bendrai nurodyta, kad kaltinamasis kumščiu sudavė į krūtinę. Nukentėjusioji tiek atvykus pareigūnams, tiek ikiteisminio metu ir teisme nurodė, kad suduota į dešinės pusės šoną, ties krūtinės ląsta. Atvykusi medikė apžiūrėjo taip pat, ar nelūžę šonkauliai. Sužalojimas dešinės krūtinės ląstos pusėje konstatuotas medikų ir teisme eksperto. Be to kaltinime konstatuojant padarinius nurodyta tiksli sudavimo vieta, o būtent, kad sužalojimas padarytas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, kuris nurodytas ir specialisto išvadoje, todėl patikslinant kaltinimą - detalizuojant krūtinės vietą, tai nebus kaltinamajam staigmena, kuri turėtų įtakos gynybai.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis D. V. pripažįstamas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2020 m. kovo 28 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Įrodymai, dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo iš naujo nėra tiriami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-429/2007, 2K-7-266-511/2018), nes kaltinamojo D. V. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-1502-486/2020, kurioje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnį. Teismas atnaujino baudžiamosios bylos Nr. 1-1502-486/2020 nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. pasitvirtino kaltinimas dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, nepraėjus metams nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neteko teisinės galios, todėl D. V. šioje byloje teisiamas ne tik už 2021 m. vasario 28 d. padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, bet ir už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui. D. V., remiantis baudžiamojoje byloje 1-1502-486/2020 ištirtais įrodymais, pripažįstamas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki metų.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš tą patį asmenį – pirmu atveju prieš šeimos narį. Pirmu atveju sukeltas fizinis skausmas, antru – nežymiai sutrikdyta asmens sveikata. Kaltinamasis D. V. neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 72), charakterizuojamas teigiamai. D. V. vadovo UAB „I.g.p.c“ charakterizuojamas teigiamai, jam skirta padėka už asmeninį laiką praleistą darbo bendruomenei burti, tradicijoms kurti ir puoselėti. Puikiai atlieka darbą, pareigingas, neturėjęs drausminių nuobaudų, bendradarbiai atsiliepia apie jį teigiamai. D. V. pozityvus, mėgstamas ir gerbiamas kolegų, pavyzdys kitiems, jautrus kitiems, supratingas (t. 4, b. l. 11). Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. spalio rašto matyti, kad D. V. ir dukras sieja stiprus ryšys, dukros mielai su tėvu bendrauja, D. V. skiria joms laiko, žaidžia, atvyksta pas dukras su lauktuvėmis ir dovanomis (t. 4, b. l. 12-13). Šios aplinkybės sudaro pagrindą D. V. skirti vieną iš švelniausių sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimo bausmes, mažesnes nei šios bausmės vidurkis: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimą, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros. Bausmei keliamus tikslus padės įgyvendinti paskirtas papildomas įpareigojimas – per 6 mėnesius pabaigti elgesio pataisos programą, bei draudimas bausmės atlikimo metu bendrauti su A. V. (išskyrus raštu ir per atstovus( (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 2 punktas). Bausmės bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, jas iš dalies sudedant.

Prokuroras prašė skirti viešųjų darbų bausmę, tačiau ji skiriama tik asmeniui sutinkant, tokio sutikimo nagrinėjamu atveju nėra.

Į bausmės laiką įskaityti D. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 28 d., 17.45 val. iki 2021 m. kovo 1 d., 13.44 val. (t. 3, b. l. 3, 7), t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinės ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 95,56 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš gydymo paslaugų teikimo išrašo matyti, kad gydymo išlaidas sudaro: krūtinės chirurgo apžiūra (19,06 Eur) ir radiologinis ištyrimas (76,50 Eur) viso 95,56 Eur). Prašoma žalą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) banko sąskaitą AB „Swedbank“ LT217300010002484333 (t. 2, b. l. 64-66). Prašė baudžiamąją bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant, ieškinį palaikė (t. 3, b. l. 60, 99).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad A. V. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo D. V. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo suteiktos medicininės paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš D. V. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 95,56 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už A. V. gydymą“.

Nukentėjusiosios A. V. atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė pateikė civilinį ieškinį 2021 m. rugsėjo 20 d. atstovaujamosios vardu, kuriame prašoma priteisti civilinės ieškovės A. V. naudai iš civilinio atsakovo D. V. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Grindžiant neturtinę žalą nurodė, kad A. V. dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl kaltininko veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus, nes kaltinamasis smurtavo jai laikant dukrą ant rankų, dėl to civilinė ieškovė patyrė itin didelį stresą, nes baiminosi, kad mažametė dukra gali nukentėti nuo netinkamo kaltininko elgesio. Prieš suduodamas smūgį kumščiu, civilinis atsakovas apribojo ieškovei judėjimą, užstojo išėjimą, o tai dar labiau išgąsdino ieškovę. Veikė kaltininkas įžūliai, nes smurtas panaudotas jos tėvo namuose, kur ji gyvena su mažamečiais vaikais, o kaltinamasis buvo atvykęs vaikų aplankyti. Fizinis smurtas panaudotas matant kitiems civilinės ieškovės šeimos nariams, tokiu būdu sutrikdė jų dienotvarkę, sukėlė dvasinius išgyvenimus. 2020 m. kovo 28 d. įvykiai ieškovei sukėlė itin didelį stresą. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, dėl to ji turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, prarado draugus, turėjo lankytis pas psichologą. Dar daugiau, dėl sistemingo civilinio atsakovo naudoto psichologinio ir fizinio smurto, ir to sukeltų pasekmių, ieškovė ilgą laiką turėjo konsultuotis su psichologais, siekiant pagerinti savo psichologinę būklę, įgauti pasitikėjimą savimi, todėl, įvertinusi visumą šių aplinkybių, prašo priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad ši suma nėra per didelė ir atitinka teismų praktiką, pagal kurią panašaus pobūdžio bylose neturtinė žala vertinama apie 1 000 Eur (Kasacinė nutartis 2018 m. birželio 26 d., kurioje pilnamečiui asmeniui, nukentėjusiam artimoje aplinkoje priteista 1 000 Eur (b. t. 3, b. l. 102-109, 110-124). Pridėjo susirašinėjimą 2018 m., 2019 m. su mama „Messengeriu“, kuriame kalbama apie D. V. smurtą prieš ją ir vaikus. Taip pat prašo priteisti 1 170 Eur proceso išlaidas už teisinę advokato pagalbą byloje. Šioms išlaidoms pagrįsti 2022 m. kovo 4 d pateikė: 2021 m. kovo mėnesio 24 d. sąskaitą – faktūrą LA Nr. 445 - 500 Eur sumai (avansas už teisines paslaugas); 2022 m. vasario 25 d sąskaitą faktūrą LA Nr. 490 - 360 Eur sumai (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose); 2021 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą faktūrą LA Nr. 472 – 500 Eur sumai (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdyje 2021 m. rugsėjo 20 d. bei mokėjimo nurodymus 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. rugsėjo 20 d., 2022 m. vasario 25 d., kurie patvirtina minėtų sąskaitų faktūrų apmokėjimą (t. 3, b. l. 110, t. 4, b. l. 100-106)

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas <...>. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-2796-492/2021).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. V. nurodė, kad tai jau ne pirmas kartas, kai ji buvo sumušta, ir suma susideda iš jos ilgalaikio patirto smurto, dėl streso ir fizinio skausmo, mano, kad ir vaikas patyrė žalą matydamas tokius konfliktus. Materialinių išlaidų neturėjo, nedarbingumas nebuvo išduotas. Moralinę žalą sunku įvertinti skaičiais. Tai jos ir vaiko patirtas stresas, fizinis skausmas, nes giliau įkvėpus jautė skausmą, nes jai buvo sunku judėti ir buityje, nerimas, nemigos naktys.

Teismas neabejoja, kad dėl įvykio A. V. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kad dėl įvykio ji patyrė ir fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, tačiau įvertina, kad vaikai stresą patyrė dėl abiejų tėvų elgesio ir priimtų sprendimų nagrinėjamoje situacijoje. Taip pat teismas nevertina visų nurodomų smurto atvejų (psichologinio ir fizinio) galimai buvusio santuokos metu, nes tai yra ne šios, o skyrybų bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, neginčytinų duomenų ar iš vis duomenų apie kitus smurto atvejus, nei nagrinėjami, byloje nėra. Šiuo atveju neturtinė žala vertinama tik dėl patirto smurto nagrinėjamoje byloje (dėl 2021 m. vasario 28 d. įvykio, nes dėl pirmesnės veikos neturtinės žalos galėjo būti prašoma iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, byloje, kurioje buvo sprendžiamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 1 000 Eur. Toks žalos dydis, teismo nuomone, bus proporcingas patirtiems neigiamiems išgyvenimams, padarytai nusikalstamai veikai ir kilusiems padariniams. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

Nukentėjusioji prašomas priteisti proceso išlaidas už teisinę pagalbą (1 170 Eur) pagrindė sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymais. Jai baudžiamojo proceso metu padėjo advokatė, kuri jos interesus ginti padėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parengė civilinį ieškinį. Todėl teismas šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Šios išlaidos – 1 170 Eur, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme trukmę, posėdžių skaičių, jų trukmę, bylos baigtį, protingumo ir proporcingumo principus, laikomos proporcingomis suteiktoms paslaugoms, todėl visa apimtimi priteisiamos iš kaltinamojo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti D. V. panaikinta.

2 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2021 m. vasario 28 d. veika) ir nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. kovo 28 d. veika).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį — paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį — paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti bausmes jas iš dalies sudedant ir paskirti D. V. subendrintą – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, įpareigoti D. V. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti bausmės laikotarpiu bendrauti su A. V. (išskyrus raštu ir per atstovus).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 28 d., 17.45 val. iki 2021 m. kovo 1 d. 13,44 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. V. neskirti kardomosios priemonės.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir jai iš D. V. priteisti 95,56 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 56 euro centus) žalai atlyginti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Žala turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) banko sąskaitą AB „Swedbank“ LT217300010002484333, nurodant „Žala PSDF už A. V. gydymą).

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį ir jai iš D. V. priteisti 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 170 (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt) Eur proceso išlaidų už teisinę advokato pagalbą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.