- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-914-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00705-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Ukmergės rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei D. P. bei atsakovės D. P. patikslintą priešieškinį ieškovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Ukmergės rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. P. prašė: santuoką tarp V. P. ir D. P., įregistruotą 2005-08-06 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovės D. P. kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus G. P., gimusio 2007-12-06, nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina D. P.; priteisti iš V. P. nepilnamečio sūnaus G. P. naudai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal pateiktą sąrašą; įpareigoti atsakovę D. P. grąžinti ieškovui V. P. jos žinioje esantį, ieškovui priklausantį turtą; po santuokos nutraukimo D. P. palikti santuokinę pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas V. P. nurodė, kad:
2.1. 2005-08-06 sudarė santuoką su atsakove D. P.. Santuokoje 2007-12-06 gimė sūnus G. P., kuris yra nepilnametis. Santuokos metu išryškėjo atsakovės polinkis alkoholiui, atsakovė nedirbo namų ūkio darbų, naudojo prieš ieškovą psichologinį ir fizinį smurtą, mėgino ieškovą provokuoti, kad galėtų apkaltinti smurtu. Ieškovas, vengdamas konfliktų namuose ir saugodamas savo sveikatą (yra patyręs du infarktus), 2021 m. pradžioje iš jam nuosavybės teise priklausančio namo išsikėlė pas motiną;
2.2. 2021 m. gegužės mėn. pastebėjo, kad atsakovė iš namų ir bendrų parduotuvės patalpų išvežė ieškovo asmeninius ir santuokoje įgytus daiktus bei įmonės prekes, dėl ko ieškovas kreipėsi į policiją. Atsakovei išsikrausčius iš ieškovui priklausančio namo, rado suniokotus daiktus, ištepliotas lubas, išrautus augalus. Dėl tokio neatsakingo atsakovės elgesio tapo akivaizdu, kad sutuoktinių gyvenimas negalimas, galimybių atkurti šeimą nėra;
2.3. suprasdamas didesnį vaiko poreikį nuolat gyventi su mama, prašo nuolatinę sūnaus G. P. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina D. P.. Įvertinus dabartinius nepilnamečio sūnaus poreikius bei dabartinę ieškovo turtinę padėtį, kad dėl sveikatos problemų šiuo metu negali dirbti ir yra bedarbis, sūnaus išlaikymui galėtų skirti po 200 Eur;
2.4. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo V. P. vardu registruotas transporto priemones „Mercedes Benz“ 210, 2 000 Eur vertės; „BMW“ X5 3.0D, 5 000 Eur vertės; „Olra“ PVC-420, 700 Eur vertės. Taip pat įsigijo 100 vnt. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, visų akcijų vertė 2 500 Eur. Neregistruotas ieškovo asmeninis bei santuokoje įgytas turtas buvo išvežtas ir paslėptas, todėl prašo padalinti visą santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 16 730 Eur;
2.5. prašo V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę „Mercedes Benz“ 210, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; transporto priemonę „Olra“ PVC-420, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės; „Fiskars“ sniego kastuvą, 30 Eur vertės; „Fiskars“ mažą automobilinį kastuvą, 20 Eur vertės; „Fiskars“ grėblį, 20 Eur vertės; „Fiskars“ didelį kirvį, 60 Eur vertės; „Fiskars“ semtuvą, 20 Eur vertės; grandininį pjūklą „Husqvarna“ su grandinėm ir galandinimo įrankiais, 350 Eur vertės; „Makita“ akumuliatorinį suktuką su priedais, 150 Eur vertės; „Makita“ elektrinį siaurapjūklį 650 W su priedais, 150 Eur vertės; „Minn Kot“ valties variklį, 150 Eur vertės; „Minn Kot“ akumuliatoriaus pakrovėją, 60 Eur vertės; įrankių komplektą dideliame mėlyname lagamine, atrodo, „BGS“ firmos, 100 Eur vertės; „Bosh“ drėlę, 40 Eur vertės; lauko baldų komplektą (stalas, 4 kėdės), 200 Eur vertės; spiningus su ritėmis (nepamena pavadinimų), 120 Eur vertės; spiningus velkiavimui su „Shimano“ ritėmis, 200 Eur vertės; „Shimano“ spiningą su „Shimano“ ritėmis, 100 Eur vertės; dugnines meškeres 3,9 m su „Shimano“ ritėmis, 150 Eur vertės; 6 m ilgio meškerę su rite, 100 Eur vertės; 3 sportines meškeres, 60 Eur vertės; įvairaus dydžio dėžutes (apie 30 vnt.) su guminukais, sukrėmis, vobleriais, galvakabliais ir t.t., 1 000 Eur vertės; mėlynos spalvos lagaminėlį su sukrėmis ir mažomis blizgėmis, 100 Eur vertės; 3 gelbėjimosi liemenes, 80 Eur vertės; mačetę, 30 Eur vertės; 20 skritulių lydekų žūklei, 40 Eur vertės; žvejybinę kėdę, 50 Eur vertės; dugninės stovą, 40 Eur vertės; „Rapala“ peilį, 10 Eur vertės; 2 miegamojo spintas, 500 Eur vertės; šaldytuvą „Elektrolux“, 300 Eur vertės; skalbimo mašiną „AEG“, 400 Eur vertės; treniruoklį „Ketler“, 150 Eur vertės; monitorių „Samsung“, 150 Eur vertės. Viso priteistino turto vertė – 7 630 Eur;
2.6. prašo D. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę „BMW“ X5 3.0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur vertės; 100 vnt. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, visų akcijų vertė – 2 500 Eur; televizorių „Samsung“, 300 Eur vertės; televizorių „Samsung“, 250 Eur vertės; dulkių siurblį „Miele“, 200 Eur vertės; garinį lygintuvą, 80 Eur vertės; lygintuvą „Philips“, 40 Eur vertės; čiužinį „Lonas Vega“, 300 Eur vertės; kompiuterį „Lenovo“, 300 Eur vertės; spausdintuvą „Canon“, 130 Eur vertės. Viso priteistino turto vertė – 9 100 Eur;
2.7. ieškovui priklauso iki santuokos įgytas bei jam dovanotas turtas, kurį atsakovė išvežė iš namų bei garažo ir paslėpė: spiningai „Shimano“ su „Shimano“ ritėmis, 200 vertės; „Lamiglas“ spiningas su mėlynos spalvos „Shimano“ rite lašišoms, 600 Eur vertės; „Trabucco“ meškerė 4,5 m su „Shimano“ rite, 100 Eur vertės; „Trabucco enginering“ meškerė 5 m su „Shimano“ rite, 100 Eur vertės; „Match“ tipo meškerė 4,5 m su „Shimano“ rite, 100 Eur vertės; meškerės su „Shimano“ ritėmis lydekų žūklei, 3,6 m, 140 Eur vertės; 2 dėžės su įvairiomis plūdėmis, kabliukais ir t. t., 100 Eur vertės; kuprinė su žiūronais, 4 komplektai pirštinių, „Shimano“ akiniai, įrankiai žuviai doroti ir ištraukti į krantą bei atkabinti kablius, 100 Eur vertės; laikrodis „Orient“, 180 Eur vertės. Viso atsakovės išvežto ieškovui priklausančio turto vertė - 1 620 Eur. Šis turtas buvo įgytas iki santuokos arba dovanotas ieškovui asmeniškai;
2.8. iki santuokos įgytas turtas (2005-05-09 Turto pasidalijimo sutarties Nr. RS-8811 pagrindu) registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo; ½ dalis gyvenamojo namo; viralinė; garažas; ūkinis pastatas; ½ dalis kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); transporto priemonė „VAZ“ 2108, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo V. P. nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nėra dalijama;
2.9. santuokoje įgytas ir 2018-10-18. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. RS-5914, 2018-10-18 Paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. RS-5918 bei 2018-10-09 Dovanojimo sutarties Nr. VM-3654 pagrindais registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 143/200 dalys gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, 422/925 dalys žemės sklypo, iki santuokos įgytos 57/200 dalys gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės D. P. nuosavybė. Atsakovei priklauso du pinti rotano krėslai, kuriuos ji gavo dovanų.
3. Atsakovė D. P. priešieškiniu prašė: atsakovės D. P. ir ieškovo V. P. santuoką, sudarytą 2005-08-06, įregistruotą Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; priteisti atsakovei D. P. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nepilnamečio sūnaus G. P., gimusio 2007-12-06, nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina D. P., tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę, išlaikymą priteisti nuo 2020-01-01 pervedant pinigines lėšas iki einamojo mėnesio 28 d. į atsakovės D. P. asmeninę sąskaitą; nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus G. bendravimo tvarką: ieškovas nuotoliniu būdu bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: „Messenger“, telefonu su nepilnamečiu sūnumi G. neribotai; tėvas turi teisę švęsti kartu su sūnumi G. Tėvo dieną bei savo gimtadienį; ieškovas turi teisę kas antrą penktadienį pasiimti sūnų G. iš sūnaus gyvenamosios vietos iki 19 val. ir grąžinti sūnų G. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Kadangi santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, prašo teismą nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisti 2/3 dalis santuokoje įgyto turto; ieškovui priteisti 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, kas sudaro atsakovės naudai 29 955,80 Eur turto, ieškovo naudai 14 977,90 Eur turto.
Atsiliepimas
4. Atsakovė D. P. nurodė, kad:
4.1. nuo 2018 m. gegužės mėnesio šeimyniniai santykiai pašlijo, ieškovas vartojo prieš ieškovę psichologinį ir fizinį smurtą, buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Nuo 2020 m. sausio mėnesio iki dabar geria. 2018-07-22 ieškovas atsakovę sumušė nepilnamečio sūnaus akivaizdoje. Šią aplinkybę patvirtina 2018-08-20 Vilniaus apygardos prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergėje) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsakovė atleido, nes norėjo išsaugoti šeimą. 2020-05-05 ieškovas atsakovę sumušė ir jam iškelta baudžiamoji byla. Tai turėjo esminės įtakos santuokos iširimui, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl tokių ieškovo charakterio bruožų;
4.2. ieškovas nuo 2020 m. sausio mėnesio nesilaiko sutuoktinio pareigų, yra nelojalus, rodo atvirą nepagarbą ir žemina, neremia moraliai ir materialiai, yra neištikimas, nesaikingai vartoja alkoholį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad šalių santuoka truko 15 metų, ieškovas atsakovę paliko dėl kitų moterų. Atsakovė dirbo pardavėja ieškovo vadovaujamoje (duomenys neskelbtini). Ieškovas ją atleido iš darbo ir paliko su vaiku be pragyvenimo šaltinio. Atsakovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą. Dėl psichologinio smurto lankėsi pas psichologą. Prašo priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
4.3. ieškovas nevykdo tėvo pareigų: piniginių lėšų nepilnamečio sūnaus G. išlaikymui neskiria nuo 2020-01-01. Iki 2020-06-01 ieškovas naudojosi Ukmergės rajono savivaldybės vaikui mokamomis išmokomis. Sūnaus neauklėja, nesirūpina jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Prašo priteisti išlaikymą po 300 Eur;
4.4. atsakovė įsipareigoja netrukdyti maksimaliai bendrauti su sūnumi G., kiek tai neprieštarauja sūnaus interesams. Prašo nustatyti bendravimo tvarką: ieškovas nuotoliniu būdu bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: „Messenger“ ir telefonu neribotai; tėvas turi teisę švęsti kartu su sūnumi G. Tėvo dieną bei savo gimtadienį; ieškovas turi teisę kas antrą penktadienį pasiimti sūnų G. iš sūnaus gyvenamosios vietos iki 19 val. ir grąžinti į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.;
4.5. turtas, naudojamas nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, nedalintinas tarp sutuoktinių. Nepilnametis sūnus G. savo poreikiams naudoja: vaiko lovą su čiužiniu, 250 Eur vertės, planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy tap 6,“ 250 Eur vertės. Viso: 500 Eur vertės. Dalintinas santuokinis turtas mažintinas iki 44 933,75 Eur;
4.6. ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jo žinioje yra bendrovės turtas. (duomenys neskelbtini) įregistruota ieškovo tetos R. M. namuose. R. M. tvarko bendrovės buhalteriją;
Šalies argumentai
4.7. ieškovui prašo priteisti: transporto priemonę „Mercedes Benz“ 210, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 3 000 Eur, transporto priemonę „Olra“ PVC-420, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 700 Eur, 100 vnt. (duomenys neskelbtini) vardinių paprastųjų akcijų, 2 500 Eur vertės, svetainės sekciją, 150 Eur vertės, minkštą svetainės kampą, 300 Eur vertės, stacionarų kompiuterį, 500 Eur vertės, dvi rūbų spintas, 500 Eur vertės, šaldytuvą „Elektrolux“, 300 Eur vertės, skalbimo mašiną „AEG“, 400 Eur vertės, šaldiklį, 200 Eur vertės, malkomis kūrenamą pečių „Antara“, 1 000 Eur vertės, spintą, lovą, televizoriaus spintelę, spintelę prie lovos (trečiajame aukšte), 1 000 Eur vertės, pirtį, 3 000 Eur vertės (2 000 Eur kompensacija atsakovei), vandens šildytuvą (duomenys neskelbtini) 315 Eur vertės, sportinę avalynę pagal ieškovo patentą, 23 588,75 Eur vertės, „Fiskars“ sniego kastuvą, 30 Eur vertės, „Fiskars“ mažą automobilinį kastuvą, 20 Eur vertės, „Fiskars“ grėblį, 20 Eur vertės, „Fiskars“ kirvį, 60 Eur vertės, pjūklą „Husqvarna“, 350 Eur vertės, „Makita“ akumuliatorinį suktuką, 150 Eur vertės, „Minn kot“ valties variklį, 150 Eur vertės, „Makita“ elektrinį siaurapjūklį, 150 Eur vertės, lagaminą su galvutėmis, 100 Eur vertės, „Bosh“ drėlę, 60 Eur vertės, „Fiskars“ semtuvą, 20 Eur vertės, „Minn kot“ akumuliatoriaus pakrovėją, 60 Eur vertės, du spiningus su ritėmis, 120 Eur vertės, du spiningus velkiavimui su ritėmis, 200 Eur vertės, „Shimano“ spiningą su rite, 100 Eur vertės, tris dugnines meškeres 3,9 m su ritėmis, 150 Eur vertės, šešių metrų meškerę su rite, 100 Eur vertės, tris sportines meškeres, 60 Eur vertės, įvairaus dydžio dėžutes su guminukais, sukrėmis, vobleriais, galvakabliais, 120 Eur vertės, tris gelbėjimo liemenes, 80 Eur vertės, mačetę, 30 Eur vertės, 21 vnt. skritulių lydekų žūklei, 40 Eur vertės, žvejybinę kėdę, 50 Eur vertės, dugninį stovą, 40 Eur vertės, „Rapala“ peilį, 10 Eur vertės, treniruoklį „Ketler“, 200 Eur vertės. Viso kilnojamojo turto 32 723,75 Eur sumą, paprastųjų vardinių akcijų už 833,34 Eur. Ieškovas gauna dalintino santuokinio turto 39 923,75 Eur;
4.8. atsakovei prašo priteisti: transporto priemonę „BMW“ X5 3.0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina 3 500 Eur, mikrobangų krosnelę, 80 Eur vertės, televizorių „Samsung“, 300 Eur vertės, televizorių „Samsung“, 200 Eur vertės, spausdintuvą „Cannon“, 130 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“, 300 Eur vertės, garintuvą „Philips“, 50 Eur vertės, garinį lygintuvą, 80 Eur vertės, čiužinį „Lonas Vega“, 220 Eur vertės, dulkių siurblį „Miele“, 150 Eur vertės. Atsakovė gauna dalintino santuokinio turto už 5 010 Eur. Kadangi atsakovei tenka mažesnė santuokinio bendra jungtine nuosavybe priklausančio turto, iš ieškovo priteistina 24 945,80 Eur kompensacija (29 955,80 Eur – 5 010 Eur);
4.9. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 2018-10-18 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2018-10-18 Paveldėto turto pasidalijimo sutartį bei 2018-10-09 Dovanojimo sutartį registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 143/200 dalys gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, 422/925 dalys žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat iki santuokos įgytos 57/200 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini);
4.10. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso iki santuokos įgytas 2005-05-09 Turto pasidalijimo sutarties pagrindu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/4 dalis žemės sklypo, 1/4 dalis gyvenamojo namo, viralinė, garažas, ūkinis pastatas, 1/4 dalis kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini).
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Ukmergės rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad:
5.1. ieškovas V. P. ir atsakovė D. P. turi vaiką G. P., gimusį 2007-12-06. Šeima iki 2018-06-30 nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą;
5.2. 2018-08-01 gautas policijos pranešimas dėl galimo nesmurtinio vaiko teisių pažeidimo šeimoje, tačiau vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo. 2019-10-18 pagal policijos pranešimą nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (grėsmės lygis 0). 2020-05-12 pagal policijos pranešimą nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Šeimai nustatytas pagalbos vaikui ir šeimai poreikis, 2020-05-14 inicijuotas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos, šeimoje lankosi socialinė darbuotoja. Ukmergės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad V. P. galimai smurtavo prieš D. P.;
5.3. 2020-07-09 atsakovas telefonu paaiškino, kad prašo savo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaiko motina. Atsakovė D. P. paaiškino, kad ji su sūnumi gyvena pas savo motiną J. J., o adresu: (duomenys neskelbtini), planuoja gyventi ateityje. Šis butas yra jos asmeninė nuosavybė, šiuo metu remontuojamas. Nustatyta, kad atsakovė su sūnumi gyvena nuosavame dviejų aukštų name, kartu su atsakovės motina J. J. ir jos sugyventiniu R. N.. Vaikas turi atskirą, pagal jo poreikius įrengtą kambarį – yra lova, spinta drabužiams, televizorius, kompiuteris. Šalia namo yra didelis uždaras kiemas. Bute yra visi patogumai, buitis tvarkinga, yra visi būtini namų apyvokos daiktai ir baldai. Vaikui sudarytos geros sąlygos. G. P. lanko Šilo progimnaziją, eis į 7 klasę, lanko karatė ir plaukimo būrelius. Vaikas lankosi pas UAB „Teragyda“ šeimos gydytoją G. K.. Vaikas nurodė, kad su tėvu nepalaiko ryšio: jam neskambina, tėtis jam irgi neskambina. G. paaiškino, kad nori gyventi su mama;
5.4. Institucija vertina, kad nepilnamečio G. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina D. P., geriausiai atitiktų vaiko interesus;
5.5. ieškovas savo ieškiniu po santuokos nutraukimo sutinka mokėti išlaikymą po 200 Eur. Ieškovas yra bedarbis, nuo 2020-01-07 registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna darbo paieškos išmoką po 200,31 Eur. Atsakovė iki 2020-06-30 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2020-07-14 registruota Užimtumo tarnyboje, gauna darbo paieškos išmoką (liepos mėn. 24,67 Eur, rugpjūčio mėn. 42,49 Eur). Ieškovui nustatytas nedarbingumas. Turi būti priteistas išlaikymas, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai;
5.6. priešieškinyje numatyta konkreti vaiko bendravimo tvarka su tėvu susitinkant ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Siūloma bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, yra konkreti, aiški vykdymui ir leis užtikrinti nepilnamečio G. P. gyvenimo ritmo stabilumą, neprieštaraus geriausiems vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovo V. P. ir atsakovės D. P. santuoką, sudarytą 2005-08-06 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes. Priteisė iš ieškovo V. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. P. po 270 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020-01-01 iki G. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė atsakovę D. P. nepilnamečiam vaikui G. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė nepilnamečio G. P. gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje su atsakove D. P.. Ieškovui V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1) automobilį „Mercedes Benz“ 210, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 580 Eur vertės; 2) transporto priemonę „Olra“ PVC-420, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Eur vertės; 3) 100 vnt. (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, viso – 2 500 Eur; 4) „Fiskars“ sniego kastuvą - 30 Eur vertės; 5) „Fiskars“ mažą automobilinį kastuvą - 20 Eur vertės; 6) „Fiskars“ grėblį - 20 Eur vertės; 7) „Fiskars“ didelį kirvį skaldymui - 60 Eur vertės; 8) „Fiskars“ semtuvą - 20 Eur vertės; 9) grandininį pjūklą „Husqvarna“ su grandinėm ir galandinimo įrankiais - 350 Eur vertės; 10) „Makita“ akumuliatorinį suktuką su priedais - 150 Eur vertės; 11) „Makita“ elektrinį siaurapjūklį 650 W su priedais - 150 Eur vertės; 12) „Minn Kotą“ valties variklį - 150 Eur vertės; 13) „Minn Kot“ akumuliatoriaus pakrovėją - 60 Eur vertės; 14) įrankių komplektą dideliame mėlyname lagamine, galimai „BGS“ firmos - 100 Eur vertės; 15) „Bosh“ drėlę - 50 Eur vertės; 16) lauko baldų komplektą (stalas, 4 kėdės) - 200 Eur vertės; 17) 2 spiningus su ritėmis - 120 Eur vertės; 18) 2 spiningus velkiavimui su „Shimano“ ritėmis - 200 Eur vertės; 19) „Shimano“ spiningą su „Shimano“ ritėmis - 100 Eur vertės; 20) 3 dugnines meškeres 3,9 m su „Shimano“ ritėmis - 150 Eur vertės; 21) 6 m ilgio meškerę su rite - 100 Eur vertės; 22) 3 sportines meškeres - 60 Eur vertės; 23) įvairaus dydžio dėžutes (apie 30 vnt.) su guminukais, sukrėmis, vobleriais, galvakabliais ir t.t. – 560 Eur vertės; 24) mėlynos spalvos lagaminėlį su sukrėmis ir mažomis blizgėmis - 100 Eur vertės; 25) 3 gelbėjimosi liemenes - 80 Eur vertės; 26) mačetę - 30 Eur vertės; 27) 20 skritulių lydekų žūklei - 40 Eur vertės; 28) žvejybinę kėdę - 50 Eur vertės; 29) dugninės stovą - 40 Eur vertės; 30) „Rapala“ peilį - 10 Eur vertės; 31) 2 miegamojo spintas - 500 Eur vertės; 32) šaldytuvą „Elektrolux“ - 300 Eur vertės; 33) skalbimo mašiną „AEG“ - 400 Eur vertės; 34) treniruoklį „Ketler“ - 175 Eur vertės; 35) monitorių „Samsung“ - 150 Eur vertės; 36) pirties apdailą ir įrengimą – 3 000 Eur vertės; 37) avalynę – 23 588,75 Eur vertės; 38) pinigines lėšas iš atsakovės sąskaitos – 571,88 Eur. Viso turto už 36 465,63 Eur. Atsakovei D. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1) transporto priemonę „BMW“ X5 3.0D vertė su PVM – 3 830 Eur; 2) televizorių „Samsung“ - 300 Eur vertės; 3) televizorių „Samsung“ - 225 Eur vertės; 4) dulkių siurblį „Miele“ - 175 Eur vertės; 5) garinį lygintuvą - 80 Eur vertės; 6) lygintuvą „Philips“ - 45 Eur vertės; 7) čiužinį „Lonas Vega“ - 260 Eur vertės; 8) kompiuterį „Lenovo“ - 300 Eur vertės; 9) spausdintuvą „Canon“ - 130 Eur vertės; 10) mikrobangų krosnelę – 80 Eur vertės; 11) pinigines lėšas iš atsakovės sąskaitos – 571,88 Eur. Viso turto už 5 996,88 Eur. Priteisė atsakovei D. P. iš ieškovo V. P. už didesnę jam priteistą bendrąją sutuoktinių nuosavybę 15 234,38 Eur kompensaciją. Įpareigojo atsakovę D. P. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui: 1) 2 spiningus „Shimano“ su „Shimano“ ritėmis; 2) „Lamiglas“ spiningą su mėlynos spalvos „Shimano“ rite lašišoms; 3) „Trabucco“ meškerę 4,5 m su „Shimano“ rite; 4) „Trabucco enginering“ meškerę 5 m su „Shimano“ rite; 5) „Match“ tipo meškerę 4,5 m su „Shimano“ rite; 6) 2 meškeres su „Shimano“ ritėmis lydekų žūklei 3,6 m; 7) 2 dėžes su įvairiomis plūdėmis, kabliukais ir t. t.; 8) kuprinę su žiūronais, 4 komplektais pirštinių, „Shimano“ akiniais, įrankiais žuviai doroti ir ištraukti į krantą bei atkabinti kablius; 9) vyrišką laikrodį „Orient”. Atsakovei D. P. teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, nutarė paskirti atsakovei po 3 Eur baudą, sumokant ją ieškovui V. P. už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną. Kitą ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui V. P. iš atsakovės D. P. 376,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:
6.1. ieškovas naudojo fizinį smurtą prieš atsakovę, santuokos metu palaikė santykius su kitomis moterimis. Atsakovė sutiko ir savo kalte dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
6.2. nesutiko su ieškovo teiginiu, kad santuoka iširo jau 2020 m. sausio mėnesį. 2020-10-20 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1116-759/2020 ieškovo parodymuose minima, kad kartu negyvena 2 mėnesius, vėliau nurodyta, kad namuose negyvena nuo 2020-05-05. Ieškovas aiškindamas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020-03-08 bandė susitaikyti. 2020-10-20 nuosprendyje teismas konstatavo, kad ieškovas panaudojo smurtą prieš žmoną. Aplinkybę, kad ieškovas vartojo smurtą prieš atsakovę patvirtino ir liudytojai S. P. ir R. N.. Aplinkybę, kad ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį, patvirtino liudytojas J. Č.. Ieškovas buvo nelojalus savo sutuoktinei, piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, todėl teismas ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo egzistuoja ir yra įrodyta. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Byloje yra liudytojų parodymų dėl jos nesaikingo alkoholio vartojimo, užfiksuotas neblaivumo atvejis, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo;
6.3. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl paliktinos santuokinės pavardės;
6.4. santuokoje įgyto registruotino turto vertė yra 8 610 Eur. Iš 2020-09-04 Turto aprašo matyti, jog pas atsakovę rastas ne visas ieškovo nurodytas neregistruotinas turtas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė kurie sąraše esantys, bet antstolės neaprašyti daiktai, yra pas jį. Antstolės nesurastus ir neaprašytus daiktus, kurie nurodyti ieškovo ieškinyje, priešieškinyje kaip dalintiną turtą nurodė ir atsakovė, tarp šalių nėra ginčo dėl tokio turto egzistavimo, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji sutinka ieškovui grąžinti žvejybos reikmenys. Teismas į dalijamo turto balansą įtraukia 2020-09-04 Turto apraše nesančius, tačiau ieškovo ir atsakovės nurodomus kaip dalintinus daiktus;
6.5. teismas dalintino turto vertę nustatė, remdamasis šalių pateiktomis kainomis pagal kainų vidurkį. Šalys, neteikdamos įrodymų, neprašydamos ekspertizės, prisiėmė savo procesinio elgesio riziką;
6.6. ieškovo dukrai buvo pirkti baldai – spinta, lova, televizoriaus spintelė, prie lovos spintelė (esantys trečiame namo aukšte) bei ieškovo ir atsakovės sūnui pirkti baldai – vaiko lova su čiužiniu, planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy tap 6“, yra turtas pirktas vaikams, todėl nedalintinas šalių santuokos nutraukimo byloje;
6.7. byloje yra kilęs ginčas dėl dalintinos avalynės 23 588,75 Eur sumai. Ieškovė teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras 23 588,75 Eur sumai: 2020-03-04 Nr. DIR 2002914, 2020-03- Nr. 20S-0037, 2020-03-12 Nr. DIR 2003343, 2020-03-23 Nr. DIR 2003563, 2019-08-27 Nr. 19S-0350, 2019-06-21 Nr. 19S-0322, 2019-05-21 Nr. 19S-0309, 2019-12-01 Nr. 19S-0395, 2019-10-09 Nr. 19S-0373, 2019-10-04 Nr. 19S-0371, 2019-09-12 Nr. 19S-0355. Sąskaitose pirkėju ir mokėtuoju nurodytas V. P.. Ieškovas nepateikė dokumentų, kad avalynę perleido (duomenys neskelbtini), todėl motyvas, kad turtas priklauso (duomenys neskelbtini) atmestas. Turto buvimo vieta nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad nurodyta avalynė buvo ieškovo žinioje, kadangi ieškovas su motina prekiauja avalyne turguje. Tikslinga ieškovui priteisti avalynę natūra, o atsakovei priteisti pusės avalynės vertės dydžio kompensaciją. Ieškovo teiginys, kad šis turtas buvo įgytas jau santuokai iširus atmestinas dėl anksčiau nurodytų argumentų;
6.8. ieškovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad atsakovės sąraše esantys daiktai, kurie nurodyti ieškinyje, liktų atsakovei su jos nurodyta verte. (duomenys neskelbtini) akcijos paliekamos ieškovui. (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2017-05-29 yra ieškovas, įmonė registruota ieškovo tetos adresu, ieškovas yra labiau susietas su (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kaip juridinio asmens vadovas, yra atsakingas už juridinio asmens turtą, buhalterinę apskaitą;
6.9. ieškovas neįrodė, kad pirtis buvo įrengta anksčiau, nei sudaryta santuoka su atsakove. Ieškovės motina J. J., patvirtino, kad su draugu buvo atvykę į pirties įkurtuves, atnešė dovanų – židinio įrankius pirčiai, liudytoja S. P. patvirtino, kad atsakovė buvo ją atsivedusi apžiūrėti naujai įrengtos pirties. Ieškovo liudytojas E. L. patvirtino, kad nors pagrindai pirčiai buvo iki santuokos, bet pirtis dar nebuvo baigta, pats gamino baldus pirčiai, kai ieškovas ir atsakovė buvo susituokę. Pirtis įtrauktina į dalintino turto sąrašą. Ieškovui nenurodžius pirties įrengimo vertės, vertinama pagal atsakovės pateiktą vertę. Pirtis yra įrengta ieškovui nuosavybės teise priklausančiame statinyje, todėl atsakovei priteistina kompensacija, o ieškovui pirties įrengimą sudarantys daiktai ir medžiagos;
6.10. šalių viso santuokoje įgyto registruotino ir neregistruotino turto yra už 42 462,51 Eur (8 610 Eur registruotino turto + 10 263,76 Eur neregistruotino turto + 23 588,75 Eur sportinės avalynės vertės). Teismas padalina šalių įgytą turtą, kadangi ieškovui tenka didesnė turto dalis, atsakovei priteistina 15 234,38 Eur kompensacija iš ieškovo;
6.11. iki santuokos įgytas, 2005-05-09 Turto pasidalijimo sutarties Nr. RS-8811 pagrindu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo; ½ dalis gyvenamojo namo; viralinė, garažas, ūkinis pastatas, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat iki santuokos įgyta transporto priemonė „VAZ“ 2108, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo V. P. nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką šis turtas nėra dalijamas;
6.12. 2018-10-18 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2018-10-18 paveldėto turto pasidalijimo sutarties bei 2018-10-09 dovanojimo sutarties pagrindu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 143/200 dalys gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, 422/925 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat iki santuokos įgytos 57/200 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), turtas yra asmeninė atsakovės D. P. nuosavybė;
6.13. nepilnamečio vaiko G. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. P.. Nustatoma atsakovės prašoma ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka;
6.14. atsakovė vaiko G. P. poreikius išdėsto teismui pateiktoje išlaikymo sąmatoje. Vaikui per mėnesį reikia 546,31 Eur, t. y. po 273,15 Eur (maistas namuose 244 Eur; maistas mokykloje 61 Eur; reikmenys į mokyklą 25 Eur; sporto apranga ir krepšys 6,03 Eur; vaistai / vitaminai 11,58 Eur; higienos priemonės 8 Eur; vasarinė avalynė 17,37 Eur; žieminė avalynė 6,66 Eur; avalynė pavasariui / rudeniui 12,50 Eur; striukės 25,83 Eur; viršutiniai drabužiai 16,66 Eur; apatiniai drabužiai 8,33 Eur; komunalinės paslaugos, tenkančios asmeniui 22 Eur; buities apyvokos daiktai 5,79 Eur; laisvalaikis ir pramogos 50 Eur; plaukimo būrelis 6,32 Eur; telefonas 11 Eur; internetas ir TV 13,45 Eur; transporto išlaidos 5,79 Eur). Išlaidos pagrįstos ir protingos reikalingas per mėnesį 546,31 Eur išlaikymas, sumažinant išmoka vaikui. Kiekvienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaikymo dalis sudaro 236,41 Eur. Atsakovei tenka kasdienis rūpestis vaiku, jo aprūpinimas, gyvenamojo būsto užtikrinimas ir pan., ieškovas su vaiku šiuo metu nebendrauja ir papildomų išlaidų nepatiria, todėl ieškovui tenkanti išlaikymo dalis padidinama iki 270 Eur per mėnesį;
Šalies argumentai
6.15. ieškovas prašo įpareigoti atsakovę grąžinti jos žinioje esantį ieškovui priklausantį turtą: 1) 2 spiningus „Shimano“ su „Shimano“ ritėmis; 2) „Lamiglas“ spiningą su mėlynos spalvos „Shimano“ rite lašišoms; 3) „Trabucco“ meškerę 4,5 m su „Shimano“ rite; 4) „Trabucco enginering“ meškerę 5 m su „Shimano“ rite; 5) „Match“ tipo meškerę 4,5 m su „Shimano“ rite; 6) 2 meškeres su „Shimano“ ritėmis lydekų žūklei 3,6 m; 7) 2 dėžes su įvairiomis plūdėmis, kabliukais ir t. t.; 8) kuprinę su žiūronais, 4 komplektais pirštinių, „Shimano“ akiniais, įrankiais žuviai doroti ir ištraukti į krantą bei atkabinti kablius; 9) vyrišką laikrodį „Orient”. Atsakovė dėl grąžintino turto neprieštaravo;
6.16. atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 376,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą – pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies 40 ir 41 punktus; sumažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui G. P. dydį iki 200 Eur per mėnesį; pakeisti santuokoje įgyto turto padalinimą ir:
7.1. V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) automobilį „Mercedes Benz“ 210, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 580 Eur vertės; 2) transporto priemonę „Olra“ PVC-420, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 700 Eur vertės; 3) „Fiskars“ sniego kastuvą - 30 Eur vertės; 4) „Fiskars“ mažą automobilinį kastuvą - 20 Eur vertės;5) „Fiskars“ grėblį - 20 Eur vertės; 6) „Fiskars“ didelį kirvį skaldymui - 60 Eur vertės; 7) „Fiskars“ semtuvą - 20 Eur vertės; 8) grandininį pjūklą „Husqvarna“ su grandinėm ir galandinimo įrankiais - 350 Eur vertės; 9) „Makita“ akumuliatorinį suktuką su priedais - 150 Eur vertės; 10) „Makita“ elektrinį siaurapjūklį 650 w su priedais -150 Eur vertės; 11) „Minn Kot“ valties variklį -150 Eur vertės; 12) „Minn Kot“ akumuliatoriaus pakrovėją - 60 Eur vertės; 13) įrankių komplektą dideliame mėlyname lagamine, galimai „BGS“ firmos - 100 Eur vertės; 14) „Bosh“ drėlę - 50 Eur vertės; 15) lauko baldų komplektą (stalas, 4 kėdės) - 200 Eur vertės; 16) 2 spiningus su ritėmis -120 Eur vertės; 17) 2 spiningus velkiavimui su „Shimano“ ritėmis - 200 Eur vertės; 18) „Shimano“ spiningą su „Shimano“ ritėmis -100 Eur vertės; 19) 3 dugnines meškeres 3,9 m su „Shimano“ ritėmis - 150 Eur vertės; 20) 6 m ilgio meškerę su rite -100 Eur vertės; 21) 3 sportines meškeres - 60 Eur vertės; 22) įvairaus dydžio dėžutes (apie 30 vnt.) su guminukais, sukrėmis, vobleriais, galvakabliais ir kt. - 560 Eur vertės; 23) mėlynos spalvos lagaminėlį su sukrėmis ir mažomis blizgėmis - 100 Eur vertės; 24) 3 gelbėjimosi liemenes - 80 Eur vertės; 25) mačetę - 30 Eur vertės; 26) 20 skritulių lydekų žūklei - 40 Eur vertės; 27) žvejybinę kėdę - 50 Eur vertės; 28) dugninės stovą - 40 Eur vertės; 39) Rapala“ peilį - 10 Eur vertės; 30) 2 miegamojo spintas - 500 Eur vertės; 31) šaldytuvą „Elektrolux“ - 300 Eur vertės; 32) skalbimo mašiną „AEG“ - 400 Eur vertės; 33) treniruoklį „Ketler“ - 175 Eur vertės; 34) monitorių „Samsung“ -150 Eur vertės; 35) pinigines lėšas iš atsakovės sąskaitos - 571,88 Eur. Viso turto už 7 376,88 Eur;
7.2. D. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) transporto priemonę „BMW“ X5 3.0D vertė su PVM - 3 830 Eur; 2) televizorių „Samsung“ - 300 Eur vertės; 3) televizorių „Samsung“ - 225 Eur vertės; 4) dulkių siurblį „Miele“ - 175 Eur vertės; 5) garinį lygintuvą - 80 Eur vertės; 6) lygintuvą „Philips“ - 45 Eur vertės; 7) kompiuterį „Lenovo“ - 300 Eur vertės; 8) spausdintuvą „Canon“ - 130 Eur vertės; 9) mikrobangų krosnelę - 80 Eur vertės; 10) pinigines lėšas iš atsakovės sąskaitos - 571,88 Eur. Viso turto už 5 736,88 Eur;
7.3. pašalinti iš sprendimo 15 234,38 Eur kompensaciją D. P. ir šį reikalavimą atmesti.
8. Apeliantas taip pat prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
8.1. teismas nenustatinėjo santuokos iširimo momento. Santuoka faktiškai iširo nuo 2019 m. Kūčių, bendro ūkio šalys neveda nuo 2020-01-01. Dėl netinkamo atsakovės elgesio ieškovas 2020 metų pradžioje išėjo pas savo mamą, vėliau epizodiškai lankydavosi. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nuo 2020 m. sausio mėn. nevykdo sutuoktinių pareigų. Atsakovė 2021-05-12 teismo posėdžio metu aiškino, kad bendro ūkio neveda 1,5 m. Tuo atsakovė patvirtino, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2020-01-01. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-20 nuosprendyje nurodyta, kad atsakovė aiškino, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2020-01-01, o 2020 m. kovo mėn. pabaigoje pradėjo kalbėti apie skyrybas. Šie įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo nuo 2020-01-01. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-20 nuosprendžiu nustatyta, kad ieškovas smurtą prieš atsakovę panaudojo 2020-05-05. Tai paneigia teismo išvadą, kad šalys iki 2020-05-05 gyveno kartu ir santuokos iširimo priežastis buvo ieškovo nuteisimas, nelojalumas, neištikimybė. Sprendime nurodomas ieškovo elgesys buvo po 2020-01-01, todėl negalėjo būti vertinamas kaip santuokos iširimo priežastis. Dėl to teismo sprendimo 40 ir 41 punktuose nurodyti motyvai yra šalintini;
8.2. įrodymų dėl išlaikymo dydžio atsakovė nepateikė. Teismas nustatė, kad reikalavimas dėl išlaikymo dydžio grindžiamas atsakovės pateikta sąmata, nors tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovė 300 Eur išlaikymo dydį grindė jos pačios sudaryta lentele, teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia 546,31 Eur ir pateikė lentelę. 2020-07-22 lentelėje buvo nurodyta išlaikymui reikalinga suma 643,69 Eur. Nenuosekli atsakovės pozicija nepagrįstai įvertinta kaip įrodymai. Teismas nustatė, kad vienam iš tėvų tenka 236,41 Eur išlaikymo suma, tačiau iš atsakovo priteisė 270 Eur. Teismas motyvuose pasisakė, kad atsakovei tenka didesnė vaiko išlaikymo dalis, tačiau atsakovė to neįrodinėjo. Teismas priteisė daugiau lėšų vaiko išlaikymui, nei buvo būtina. Nepagrįstai sprendime nurodoma, kad ieškovas gali toliau vykdyti veiklą, nes (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojanti įmonė, neturinti turto. Tai patvirtina pridedami įmonės balansai, susirašinėjimas su kreditoriais, pranešimai. Ieškovas registruotas Užimtumo tarnyboje ir individualios veiklos nevykdo;
8.3. teismas dalį turto padalino natūra bei priteisė kompensaciją atsakovei. Nusprendė, kad šalys santuokoje įgijo turto už 42 462,51 Eur (8 610 Eur registruotino turto + 10 263,76 Eur neregistruotino turto + 23 588,75 Eur sportinės avalynės vertės). Sportinė avalynė į dalintiną turtą įtraukta, nesant įrodymų. Ieškovui nepavyko nustatyti, kur šiuo metu yra turtas. Teismas išvadą grindė tuo, kad ieškovas su mama turguje prekiauja avalyne. Tai nepatvirtina, kad turtas natūra yra pas ieškovą. Vaizdo įrašas nepatvirtina fakto, kad tai yra atsakovės pateiktose sąskaitose nurodyta avalynė. Atsakovė nenurodė, kad sportinė avalynė yra pas ieškovą, nenurodė avalynės pavadinimo, kiekio, vertės. Ieškovas nurodė, kad avalynę atsakovė išvežė pas mamą, tai įrodo bylos medžiaga, atsakovės pokalbio su drauge O. garso įrašas. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono komisariato tyrėjo 2020-05-13 nutarimas paneigia, kad sportinė avalynė yra dalintinas turtas;
8.4. ieškovas prašė dalinti šalių turtą iki momento, kuomet jie pradėjo gyventi skyrium. Šalys negyvena nuo 2020-01-01, todėl po 2020-01-01 įgytas turtas negalėjo būti dalinamas. Sprendime minimos PVM sąskaitos faktūros: 2020-03-04 Nr. DIR 2002914, 2020-03-12 Nr. 20S-0037, 2020-03-12 Nr. DIR 2003343, 2020-03-23 Nr. DIR 2003563, 2019-08-27 Nr. 19S-0350, 2019-06-21 Nr. 19S-0322, 2019-05-21 Nr. 19S-0309, 2019-12-01. Nr. 19S-0395, 2019-10-09 Nr. 19S-0373, 2019-10-04 19S-0371, 2019-09-12 Nr. 19S-0355, iki faktiškai išyrant šeimai, pardavėjas UAB „A2R” išrašė dokumentus apmokėjimui už prekes pavadinimu „Adidas” 487 vnt., bendrai 14 279,68 Eur sumai. Avalynė įgyta santuokoje ir parduota, pinigai išleisti šeimos poreikiams, sumokėti mokesčiai. 2019 metų Pajamų deklaracijoje nurodyta, kad už parduotas prekes gavo 15 000 Eur pajamų, dokumentai apie apmokėjimą už nuomą, apsaugą 6 344,64 Eur sumai. Atsakovė 2019-2020 metais ji viena prekiavo turguje ir dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Sąskaitos patvirtina, kad turtas įsigytas ir parduotas gyvenant santuokoje. PVM sąskaitos faktūros: 2020-03-04 Nr. DIR 2002914, 2020-03-12 Nr. 20S-0037, 2020-03-12 Nr. DIR 2003343, 2020-03-23 Nr. DIR 2003563, sudarytos šalims nevedant bendro ūkio. Net darant prielaidą, kad šis turtas yra natūroje, tai nėra santuokoje įgytas ir dalintinas turtas. Teismas darydamas išvadą, kad net jei ieškovas perleido tą turtą kitiems asmenims arba prarado, jis yra atsakingas už minėto turto praradimą - išėjo už priešieškinio ribų, nes vadovavosi prielaida, kurios nenurodė atsakovė;
8.5. ieškovas prašė (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 2 500 Eur vertės palikti atsakovei. Kompensacijos už pusę akcijų neprašė. Bendrovė nuo karantino pradžios (2020-03-16) veiklos nevykdo, lėšų ar turto neturi. Bendrovės lėšas pasisavino D. P., ji išvežė įrangą. Ieškovas iš asmeninių lėšų dengė bendrovės skolas valstybei ir kitiems asmenims. Šalys akcijų padalinimui buvo abejingi, o atsakovė prašė priteisti ieškovui akcijų už 833,34 Eur (2 500 Eur : 3 = 833,34 Eur),t. y. dalinti natūra. Teismas nenustatė akcijų rinkos vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šalys pripažino, kad bendrovė veiklos nevykdo, turto neturi. Akcijų vertė lygi 0. Tai patvirtina įmonės balansas;
Atsiliepimas
8.6. atsakovė priešieškinyje nurodė, kad viralinė perstatyta į pirtį iš bendrų lėšų, pirties įrengimas kainavo 3 000 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirtį įrenginėjo santuokos metu, o ieškovas nurodė, kad pirtis buvo įrengta jam gyvenant pirmoje santuokoje. Teismas patikėjo atsakove, jos motinos ir liudytojos S. P. parodymais ir pirties įrengimo vertę įtraukė į dalintino turtą sąrašą. Teismas atsakovei priteisė kompensaciją už įrengimo išlaidas, o ieškovui pirties įrengimą sudarančius daiktus ir medžiagas, jų neįvardindamas. Atsakovė turto dalinti tokiu būdu neprašė. Teismas nenurodė, kokio dydžio kompensaciją priteisė „už įrengimo išlaidas;
8.7. teismas į dalintino turto masę nepagrįstai įtraukė neegzistuojančią avalynę 23 588,75 Eur sumai, nulinės vertės 100 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, 3 000 Eur atsakovės prašomą kompensaciją už pirties įrengimą bei pirties įrengimą sudarančius medžiagas. Nepateikus įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, ieškovas negalėjo teikti įrodymų apie neegzistuojančius faktus. Nepagrįstai į dalintiną turtą įtrauktas neegzistuojantis turtas (23 588,75 Eur + 2 500 Eur + 3 000 Eur), viso 29 088,75 Eur vertės. Akcijos turėjo būti dalinamos lygiomis dalimis; įrodžius avalynės buvimą, ji turėjo būti dalinama atsižvelgiant į PVM sąskaitose faktūrose nurodytą kiekį, po 389 vnt. avalynės. Teismas atsakovei priteisė čiužinį „Lonas Vega“. Atsakovė pripažino, kad čiužinys yra ieškovo V. P. dukters, jo dalinti neprašė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jį grąžins ieškovui;
8.8. priteisdamas kompensaciją, teismas neatsižvelgė į ieškovo sveikatos būklę, gaunamas pajamas ir galimybę kompensaciją išmokėti. Ieškovas yra patyręs du infarktus, neįgalus, bedarbis, nuo 2020-01-07 registruotas Užimtumo tarnyboje, negauna pajamų, turi vienintelį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, kuriame gyvena. 15 234,38 Eur kompensacijos ieškovas negalės išmokėti, sprendimo vykdymas bus nukreiptas į vienintelį būstą, tai sukels akivaizdžiai neigiamas pasekmes. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė teismo posėdžio metu sumažino prašomą priteisti kompensaciją iki 13 856,88 Eur, turto natūra už 5 010 Eur, viso turto už 18 866,88 Eur. Teismas jai priteisė turto natūra už 5 996,88 Eur ir kompensaciją 15 234,38 Eur, viso turto už 21 231,26 Eur, t. y. 2 104,26 Eur daugiau, negu prašė atsakovė;
8.9. sprendimas keistinas – iš dalintino turto šalintina avalynė (23 588,75 Eur), (duomenys neskelbtini) akcijos (2 500 Eur) bei pirties įrengimą sudarantys daiktai ir medžiagos.
9. Atsakovė D. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto V. P. 650 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo nepriimti naujų įrodymų. Nurodo, kad:
9.1. apeliantas įrodinėja, jog bendro ūkio šalys neveda nuo 2020 m. sausio mėnesio. Tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apie tai išsamiai sprendime pasisakė pirmosios instancijos teismas. 2020-03-30 iš atsakovės sąskaitos buvo apmokėtos dvi sąskaitos už sportinę avalynę. Tai įrodo, kad dar buvo vedamas bendras ūkis, nes avalynė buvo pirkta bendram šeimos verslui;
9.2. teismas, įvertinęs ieškinyje pateiktą vaiko poreikių sąrašą, padarė išvadą, kad jie yra pagrįsti ir reikalingi visapusiškam vaiko vystymuisi. Ieškovas nevykdė tėvo teisių ir pareigų: lėšų nepilnamečio sūnaus G. išlaikymui neskyrė nuo 2020-01-01. Iki 2020-06-01 jis naudojosi vaikui priklausančiomis išmokomis, kurias moka Ukmergės rajono savivaldybė. Reikėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su protingais jo paties poreikiais, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už MMA;
9.3. apeliantas nepateikia duomenų, kad (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojanti. Papildomus dokumentus dėl bendrovės galėjo prijungti prie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo jau 2021-07-01;
9.4. apeliantas prieštarauja dėl atsakovei priteistos 15 234,38 Eur kompensacijos ir klaidina teismą, kad atsakovė neįtraukė priešieškinyje sportinės avalynės kaip dalintino turto. Atsakovė į dalintino turto masę įtraukė sportinę avalynę pagal ieškovo patentą – 23 588,75 Eur vertės. Apeliantas iš pradžių neigė sportinės avalynės faktą, apeliacinio skundo pabaigoje faktą pripažįsta ir siūlo pasidalinti po 389 vnt. avalynės;
9.5. apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė pasisavino bendrovės lėšas. Taip yra iškraipomi faktai, siekiant suklaidinti teismą. Apeliantas buvo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose iškėlęs civilinę bylą Nr. e2-499- 675/2021 atsakovei D. P. dėl nuostolių ir žalos atlyginimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021-04-21 sprendimu ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2021-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1871-967/2021 paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021-04-21 sprendimą;
9.6. ieškovas vartoja alkoholį ir šeštadieniais, sekmadieniais prekiauja turguje. Medicininių dokumentų dėl dabartinio sveikatos stovio apeliantas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, taip pat naujų įrodymų vertinimo pagrįstumas apeliaciniame procese.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Ieškovas V. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui (duomenys neskelbtini) 2019-01-31 ir 2020-12-31 balansus, 2019-12-31 ir 2020-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitas, prekybinio paviljono turguje subnuomos sutartį Nr. 20-11 ir susirašinėjimą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto procedūros.
14. Ieškovas V. P. 2022-03-23 pateikė teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Prašo prijungti prie bylos 2020-03-13 mokėjimo nurodymus. Nurodo, kad už avalynę apmokėjo sąskaitas faktūras Nr. DIR 2002914, Nr. DIR 2003343. Kitas byloje esančias sąskaitas faktūras apmokėjo atsakovė, ji avalynę ir išsivežė. Tai patvirtina aplinkybę, kad atskirai mokėdami už avalynę, šalys bendro ūkio 2020 metų kovo mėnesį nevedė. Taip pat 2022-03-23 prašymu apeliantas prašo prijungti bankinio mokėjimo pavedimo kopiją, nurodo, kad iš dokumento matyti, jog V. P. 2020-03-13 už avalynę UAB „Sportpoint“ pagal sąskaitas Nr. DIR 2003343 ir Nr. DIR 2002914 sumokėjo 7 094,37 Eur. Kitas sąskaitas apmokėjo atsakovė, kuri ir išsivežė avalynę.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su jais kiti dalyviai yra susipažinę. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl jų prijungimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog ieškovas su (duomenys neskelbtini) susijusius dokumentus ir 2020 m. kovo mėnesio mokėjimus pagal sąskaitas faktūras Nr. DIR 2002914, Nr. DIR 2003343 galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl naujų įrodymų neprijungia. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismui 2020-10-12 atsakovė pateikė prašymą įpareigoti ieškovą V. P. pateikti (duomenys neskelbtini) balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018-2019 m. 2020-10-30 parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog minimi dokumentai bylai nereikalingi ir jo prašymu teismas reikalavimą dėl dokumentų pateikimo atmetė. Įrodinėtinos faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl CPK 314 straipsnio pagrindų nenustatyta.
Dėl teismo sprendimo motyvų
16. Apeliantas V. P. prašo iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti 40 ir 41 punktus. Minimi nutarties punktai yra išdėstyti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kuria nagrinėjamas ginčas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nekelia reikalavimo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tik prašo peržiūrėti sprendimo motyvuojamosios dalies 40 ir 41 punktuose išdėstytus teismo motyvus, kadangi jie neatitinka faktinių aplinkybių.
17. Ginčijamuose sprendimo motyvuojamosios dalies punktuose pirmosios instancijos teismas nustatė du faktus: 1) santuoka iširo vėliau, nei ieškovo įrodinėjama data 2020 m. sausio mėn.; 2) ieškovas taip pat yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes buvo nelojalus sutuoktinei, piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė dėl santuokos iširimo momento nustatymo. Paneigdamas ieškovo įrodinėjamą aplinkybę dėl santuokos iširimo momento (2020-01-01), pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmų teismo 2020-10-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1116-759/2020 užfiksuotais ieškovo parodymais ir teismo posėdžio metu peržiūrėtu kovo 8 dienos vaizdo įrašu. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo momento. Aplinkybė, jog smurtą V. P. prieš D. P. panaudojo 2020-05-05, negali būti vertinama kaip santuokos iširimo priežastis, nes toks ieškovo elgesys buvo po 2020-01-01, kai santuoka jau buvo iširusi. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su ieškovo nurodoma santuokos iširimo data nesutinka, pažymi, kad 2020-03-30 iš jos sąskaitos buvo apmokėtos dvi sąskaitos už sportinę avalynę, tai įrodo, kad tuo metu buvo vedamas bendras ūkis, nes avalynė buvo pirkta bendram šeimos verslui.
19. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmų teismo 2020-10-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1106-759/2020 ieškovas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) už tai, kad V. P. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 5 d. apie 9 val. 30 min. nuosavo gyvenamo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje konflikto metu tyčia rankomis iš už nugaros suėmė už abiejų savo žmonos D. P. žastų ir taip laikydamas juos stipriai suspaudė, po ko dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė savo žmonai D. P. į veidą, dėl ko ji pakaušiu atsitrenkė į sieną. Tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajai savo žmonai D. P. padarė 3 x 4 cm poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, daugines kraujosruvas ir nubrozdinimus abiejuose žastuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė baudžiamojoje byloje užfiksuotais V. P. paaiškinimais, kad baudžiamojoje byloje duodamas parodymus teismui ieškovas minėjo, kad negyvena kartu 2 mėnesius, vėliau nurodė, kad tuose namuose negyvena nuo 2020-05-05. Iš nuosprendžio matyti, jog D. P. teigia, kad iki 2020-05-05 gyveno kartu, bet kaltinamasis išeidavo kelioms paroms, nes vartojo alkoholį. V. P. taip pat nurodė, kad jis 2020-05-04 išėjo pas mamą, kitą rytą paupiu grįžo iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Sutuoktinių bendro gyvenimo pasibaigimo metu užfiksuoti paaiškinimai yra tinkamai santuokos iširimo datai nustatyti. Įvertinus aptartus duomenis spręstina, jog ieškovo paaiškinimai baudžiamojoje byloje papildo D. P. aiškinimą, kad šalys kartu negyvena nuo 2020-05-05, iki tol ieškovas išeidavo kelioms paroms, tačiau grįždavo į namus. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato vyr. tyrėjo vykdytame ikiteisminiame tyrime, 2020-05-05 liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad apklausta D. P. pasakė, kad kol kas gyvena kartu name (duomenys neskelbtini). Ieškovas neneigia teismo pateikto teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo vertinimo, kad kovo 8 dieną bandė susitaikyti su D. P.. Iš byloje atsakovės pateikto kovo mėnesio vaizdo įrašo, kurį nufilmavo šalių sūnus, matyti, jog ieškovas namuose vaikšto basomis, elgiasi lyg juose gyventų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2021-05-12, metu atsakovė nurodė, kad nuo 2020-01-01 santykiai labai pašlijo, kad atsakovas nuo vasario mėnesio būdavo savaitę negrįžta namo, teigdamas, kad yra pas savo motiną. Minėto teismo posėdžio metu atsakovė, atsakydama į teismo klausimą, nurodė, kad dar kovo mėnesį bandė gelbėti santuoką. Atsakydama į ieškovo atstovo klausimus nurodė, kad santykiai iširo tik po 2020-05-05 sumušimo ir iki to laiko šalys palaikė santuokinius ryšius, ji bandė gelbėti santuoką. Apeliantas šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė. Tai, kad po 2020-01-01 šalys nebuvo galutinai nutraukusios santuokinių ryšių, patvirtina ir atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad 2020-03-30 iš jos sąskaitos buvo apmokėtos dvi sąskaitos už sportinę avalynę, kurią pirko bendram šeimos verslui.
21. Apeliaciniame skunde prašoma remtis tuo, jog atsakovė 2021-05-12 teismo posėdžio metu paaiškino, jog šalys bendro ūkio neveda jau pusantrų metų, o 2020-10-20 nuosprendyje teigė, jog bendro ūkio neveda nuo 2020-01-01, bei kovo gale pradėjo kalbėti apie skyrybas. Abstraktus atsakovės pasakymas, jog bendras ūkis nevedamas 1,5 metų negali būti įrodymu, patvirtinančiu tikslią santuokos iširimo datą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, o taip pat apeliaciniame procese pateiktus šalių argumentus matyti, jog pirmosios instancijos sprendime padaryta išvada dėl santuokos iširimo momento yra teisinga.
22. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo 41 punkte išdėstytais motyvais dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Šiuo punktu teismas konstatuoja, jog ieškovas buvo nelojalus savo sutuoktinei, piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo fizinį smurtą. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
23. Apeliaciniame skunde nesutikimas su teismo motyvais grindžiamas tuo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmų teismo 2020-10-20 nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas už veiksmus, padarytus 2020-05-05, t. y. jau po santuokos išrimo, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma santuokos iširimo priežastimi. Ankstesniame šios nutarties punkte teisėjų kolegija paneigė apelianto argumentus, jog santuokos iširimo momentu laikytina 2020-01-01. Nustatyta, jog iki atsakovės sumušimo 2020-05-05, šalys nebuvo padavusios skyrybų dokumentų, nors santykiai nebuvo geri, tačiau santuokinių ryšių galutinai nebuvo nutraukę, dar 2020 m. kovo mėn. palaikė ūkinius ryšius, bandė susitaikyti, esminiu santykių nutraukimo momentu buvo ieškovo 2020-05-05 įvykdytas smurtas prieš sutuoktinę.
Žemesnės instancijos teismas
24. Smurtavimo faktas nustatytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmų teismo 2020-10-20 nuosprendžiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad agresyvus apelianto elgesys užfiksuotas ne pirmą kartą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2018-07-22 ieškovas atsakovę sumušė nepilnamečio sūnaus akivaizdoje. Šią aplinkybę patvirtina 2018-08-20 Vilniaus apygardos prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergėje) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (priešieškinio priedas). Ši aplinkybė patvirtinta ir paties apelianto, kuris nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1106-759/2020 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo trys bylos dėl smurto artimoje aplinkoje, kurios buvo nutrauktos šalims susitaikius. Atsakovė to paties posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ją sumušė nebe pirmą kartą, prieš tai ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Esant nustatytam ieškovo smurto prieš atsakovę faktui, taip pat šalių parodymams, jog ieškovas smurtavo prieš atsakovę ne vieną kartą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo egzistuoja ir yra įrodyta.
25. Aplinkybę, kad ieškovas vartojo smurtą prieš atsakovę patvirtino ir liudytojai S. P. ir R. N., kurie nėra susiję su atsakove giminystės ryšiais. Aplinkybę, kad ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį patvirtino ir ieškovo draugas, liudytojas J. Č.. Kitos aplinkybės, kuriomis teismas grindė ieškovo sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo priežasčių (alkoholio vartojimas, nelojalumas) apeliaciniame procese nėra ginčijamos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
26. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas buvo nelojalus savo sutuoktinei, piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, todėl ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo egzistuoja ir yra įrodyta.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė sūnui G. P. skiriamo išlaikymo dydį, priteisdamas 270 Eur išlaikymo. Apeliantas V. P. prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 200 Eur dydžio. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas nepilnamečiam sūnui G. P. priteistino išlaikymo dydis.
28. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs priešieškinyje atsakovės pateiktą vaiko poreikių sąrašą, darė išvadą, kad jie yra pagrįsti ir reikalingi visapusiškam vaiko vystymuisi. Teismas atsižvelgė, kad nepilnamečiui G. P. per mėnesį reikalingas 546,31 Eur išlaikymas, sumą sumažino atsakovės gaunama išmoka vaikui. Dėl nurodyto, kiekvienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaikymo dalis tokiu atveju sudarytų 236,41 Eur (546,31 Eur – 73,50 Eur (nuo 2022-01-01) = 472,81 Eur; 472,81 Eur / 2 = 236,41 Eur). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, šalių interesų pusiausvyrą, darė išvadą, kad atsakovui tenkanti išlaikymo dalis gali būti padidinama iki 270 Eur per mėnesį. Su tokiu teismo sprendimu apeliantas nesutinka ir nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl išlaikymo dydžio, o teismas atleido atsakovę nuo pareigos įrodinėti reiškiamą reikalavimą, atsakovė neįrodinėjo, kad jai tenka didesnė išlaikymo dalis, todėl teismas nepagrįstai padidino ieškovui tenkančią išlaikymo dalį. Ieškovas registruotas Užimtumo tarnyboje, kas paneigia teismo išvadą, jog ieškovas vykdo individualią veiklą. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog vaiko G. P. poreikius išdėstė teismui pateiktoje išlaikymo sąmatoje, teismas sąmatą vertino kaip pagrįstą ir atitinkančią vaiko poreikius. Atsakovės nuomone, priteistas išlaikymas atitinka įstatymo reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.
30. 2021-05-11 atsakovė teismui pateikė nepilnamečio G. P. išlaikymo išlaidų sąmatą. Šia sąmata pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nustatydamas vaiko poreikius. Apelianto teiginys, jos teismas neteisėtai rėmėsi sąmata, kaip neegzistuojančiu dokumentu, yra nepagrįsta. 2021-05-11 sąmata yra registruota elektroninių paslaugų portale, dokumentui suteiktas Nr. DOK-28731. Pateiktoje sąmatoje nurodoma, kad viso vaikui per mėnesį reikia 546,31 Eur, t. y. po 273,15 Eur iš kiekvieno iš tėvų (maistas namuose – 244 Eur; maistas mokykloje – 61 Eur; reikmenys į mokyklą – 25 Eur; sporto apranga ir krepšys – 6,03 Eur; vaistai/vitaminai – 11,58 Eur; higienos priemonės – 8 Eur; vasarinė avalynė – 17,37 Eur; žieminė avalynė – 6,66 Eur; avalynė pavasariui/rudeniui – 12,50 Eur; striukės – 25,83 Eur; viršutiniai drabužiai – 16,66 Eur; apatiniai drabužiai – 8,33 Eur; komunalinės paslaugos, tenkančios asmeniui – 22 Eur; buities apyvokos daiktai – 5,79 Eur; laisvalaikis ir pramogos – 50 Eur; plaukimo būrelis – 6,32 Eur; telefonas – 11 Eur; internetas ir TV – 13,45 Eur; transporto išlaidos – 5,79 Eur). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės pateiktos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra realios ir nemažintinos.
Žemesnės instancijos teismas
31. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl vaiko poreikių nustatymo, tačiau pats atitinkamų įrodymų nepateikė, savo lentelės su apskaičiavimu, kaip jis įsivaizduoja vaiko išlaidas – nepateikė, apsiribojo ieškovės pozicijos ir pateiktų paaiškinimų bei argumentų kritika.
32. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Turėtų būti apskaičiuojama metinė atitinkamų poreikių tenkinimo suma, nes tik jos dydis leistų adekvačiai nuspręsti, ar prašoma išlaikymo suma yra per didelė, ar per maža šiems konkretaus vaiko poreikiams tenkinti. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį. Nagrinėjamu atveju, ieškovės skaičiavimais, metinė vaiko aprangos poreikiams tenkinti reikalinga suma sudarytų 610 Eur (striukės - žieminė – 150 Eur, vasarinė – 60 Eur, rudeninė – 100 Eur) – 310 Eur; viršutiniai drabužiai (džinsai, džemperiai, kepurės, kojinės ir pan.) – 200 Eur; apatiniai drabužiai (maudymosi kostiumėlis, pižamos, marškinėliai, kelnaitės ir pan.) – 100 Eur, o avalynė – 438,44 Eur (vasarinė avalynė – 208,44 Eur; žieminė avalynė – 80 Eur; avalynė pavasariui / rudeniui – 150 Eur). Kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių, į tai, jog vaikas nuolatos auga, į aprangos sezoniškumą, aprangos vidutinio lygio aprangos prekių parduotuvėse kainas, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta išlaidų aprangai ir avalynei suma yra racionali, atitinka vaiko amžių ir su jo raida susijusius poreikius, todėl laikytina pagrįsta išlaidų būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti dalimi.
33. Apeliantas teigia, jog ieškovė teismui nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija su apelianto pozicija nesutinka ir pažymi, kad išlaidos už plaukimo treniruotes yra pagrįstos ieškovės pateiktais įrodymais – „SEB“ banko mokėjimo nurodymu Nr. 13, telefono išlaidos pagrįstos, pateikiant „Tele 2“ sąskaitą už telefono paslaugas, draudimo įmokos pagrįstos asmens draudimo liudijimu, komunalinės paslaugos pagrįstos „Perlo“ terminalo mokėjimo kvitais. Iš byloje atsakovės pateiktų įrodymų – pirkimo kvitų, matyti, kad sūnus buvo draustas asmens draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimu 44 Eur sumai, laikotarpiu 2021-04-28 – 2021-04-27 ir 47 Eur sumai, laikotarpiu 2020-03-03 - 2021-03-02. Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą 2021-03-25 už plaukimo treniruotes 6,32 Eur sumai, 2019-11-30 el. laišką su 30 Eur sąskaita už karatė treniruotes, „Tele 2“ sąskaitą už telefono paslaugas 2021 m. kovo mėnesio 11 Eur sumai. Taip pat pateikti „Perlo“ terminalo mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas: 2021-05-09 už paslaugas UAB „Ukmergės butų ūkis“ mokėtina suma 78,75 Eur, 2021-05-09 už elektrą mokėtina suma 95,05 Eur, 2021-05-11 UAB „Ukmergės šiluma“ mokėtina suma 238,68 Eur, 2021-05-09 UAB „Ignitis“ už dujas mokėtina suma 11,72 Eur. Pateikta 2019-10-21 PVM sąskaita faktūra 239 Eur sumai už korekcinius akinius, taip pat 2020-08-08 UAB „Baltoptik“ kvitas 329,50 Eur sumai kartu su tokią suma pagrindžiančia „Fielman“ sutartimi akinių gamybai sūnaus G. vardu.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos, būtinos ir teismų praktikoje nereikalaujama rinkti ir pateikti visas jas pagrindžiančių pirkimo dokumentų. Todėl nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiui sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
35. Pažymėtina, kad ieškovė gan detaliai pagrindė ir pateikė įrodymus apie vaiko išlaidas papildomoms veikloms (karate, plaukimo treniruotės), komunalinėms paslaugoms, telefono, draudimo išlaidoms, taip pat, kelių metų iš eilės išlaidas vaiko korekciniams akiniams įsigyti. Pateikti įrodymai apie apsilankymus pas gydytojus ir nustatytus vaiko sveikatos sutrikimus – plokščiapadystė (gydymas / rekomendacija – individualūs supinatoriai) bei regos sutrikimas. Duomenys apie patirtas išlaidas vaiko korekcinių akinių įsigijimui įrodo, kad tokio pobūdžio išlaidos yra realiai patiriamos. Nors ieškovė ir nepateikia įrodymų apie visas sūnaus patiriamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Toks reikalavimas neproporcingai sunkintų ieškovės įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.
36. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl iš ieškovo priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgė į tai, kad ieškovas ir atsakovė turi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, abi šalys yra registruotos Užimtumo tarnyboje, į tai, kad ieškovas pagal turimą patentą vykdo individualią veiklą, jam paliekama 100 vnt. įmonės (duomenys neskelbtini) akcijų, kur toliau gali ieškovas vykdyti veiklą – avalynės prekybą. Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojanti įmonė. Be to, teismas pripažino, kad ieškovas registruotas Užimtumo tarnyboje ir šis faktas paneigia teismo išvadą, jog ieškovas vykdo individualią veiklą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tai, kad šiuo metu ieškovas yra registruotas užimtumo tarnyboje, nevykdo veiklos nei pagal anksčiau turėtą patentą, nei įmonėje (duomenys neskelbtini)vertintina kaip asmeninis ieškovo pasirinkimas. Ieškovas gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui. Tai, jog apeliantas šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, yra jo subjektyvus pasirinkimas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).
37. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovei tenka didesnė vaiko išlaikymo dalis, nurodo, kad atsakovė to neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos vertinimu, to įrodinėti atsakovei nereikėjo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės galimybės gauti didesnes pajamas nei ieškovas visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis sūnumi: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis vaiko sveikata, vežti jį pas gydytojus, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
38. Apibendrinant daroma išvada, kad teismo sprendimu nustatytas tinkamas vaiko išlaikymo dydis, o pateikti išlaikymo dydį patvirtinantys įrodymai įvertinti pagal teismų praktiką bei laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Šioje dalyje ieškovo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl turto padalinimo
39. Apeliaciniu skundu V. P. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Apeliantas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas į dalintino turto masę įtraukė 23 588,75 Eur vertės avalynę, kurią natūra priteisė ieškovui, nenustatęs šio turto buvimo vietos; ieškovui priteisė bevertes (duomenys neskelbtini) akcijas už 2 500 Eur; iš ieškovo priteisė 3 000 Eur kompensaciją už pirties įrengimą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepagrįstai buvo padalintas čiužinys „Lonas Vega“, kadangi ši čiužinys priklauso ieškovo dukrai ir atsakovė buvo pažadėjusi čiužinį grąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
40. Byloje yra kilęs ginčas dėl sportinės avalynės, kurios vertė 23 588,75 Eur, įtraukimo į dalintiną turtą. Atsakovė priešieškiniu prašė į dalintino turto masę įtraukti sportinę avalynę už 23 588,75 Eur ir šią avalynę priteisti ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas ieškovui sportinę avalynę priteisė natūra, o atsakovei priteisė kompensaciją už mažesnę turto dalį. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad turtas priklausė (duomenys neskelbtini) ir kad turtas yra nedalintinas, nes nenustatyta jo buvimo vieta, o taip pat argumentą, kad turtas buvo įsigytas jau iširus santuokai. Teismas sprendė, kad sąskaitos faktūros patvirtina, jog turtą įsigijo ieškovas ir laikė, kad jeigu ieškovas perleido turtą kitiems asmenims ar prarado, jis yra atsakingas už turto praradimą ir pusės jo vertės kompensavimą atsakovei. Ieškovas apeliaciniu skundu argumentuoja, jog avalynė negalėjo būti dalinama, nes nebuvo nustatyta jos buvimo vieta; nebuvo nustatyti avalynės pavadinimas ir kiekis; negali būti dalinamas po 2020-01-01 įsigytas turtas; avalynė buvo parduota 2019 m.
41. Priešieškiniu reikšdama reikalavimą dėl sportinės avalynės padalinimo avalynės įsigijimo faktui bei vertei įrodyti teismui atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras 23 588,75 Eur sumai, kuriose pirkėju nurodytas V. P.: 2020-03-04 Nr. DIR 2002914 (2 737,21 Eur), 2020-03-12 Nr. 20S-0037 (656,50 Eur), 2020-03-12 Nr. DIR 2003343 (4 357,16 Eur), 2020-03-23 Nr. DIR 2003563 (1 548,80 Eur), 2019-08-27 Nr. 19S-0350 (1 720 Eur), 2019-06-21 Nr. 19S-0322 (2 559 Eur), 2019-05-21 Nr. 19S-0309 (3 433,38 Eur), 2019-12-01 Nr. 19S-0395 (653,40 Eur), 2019-10-09 Nr. 19S-0373 (2 262 Eur), 2019-10-04 Nr. 19S-0371 (1 004,30 Eur), 2019-09-12 Nr. 19S-0355 (2 648 Eur).
42. Išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas ir atsakovė pripažino, jog gyvendami santuokoje užsiėmė avalynės prekyba, kuri buvo vykdoma pagal ieškovo turimą patentą turgavietėje bei per (duomenys neskelbtini) prekybos centre. Ieškovas ir atsakovė įsigydavo avalynę, kurią pardavinėjo dviejose prekybos vietose – turguje ir parduotuvėje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje pateiktą medžiagą, nustatė, jog visose atsakovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose pirkėju nurodytas ieškovas V. P., o ne (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad minėtomis sąskaitomis faktūromis įsigyta avalynė buvo pirkta ne kaip įmonės turtas. Ieškovas nepateikė įrodymų / dokumentų, jog minėta avalynė buvo perleista įmonei (duomenys neskelbtini), todėl negalima teigti, kad pagal su priešieškiniu pateiktas sąskaitas pirktas turtas yra bendrovės nuosavybė. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl turėjo galimybę teismui pateikti reikalingus įmonės dokumentus, susijusius su bendrovės prekių įsigijimu iš paties ieškovo. Sutiktina su atsakovės aiškinimu, jog sportinė avalynė įsigyta prekiauti pagal patentą, todėl laikytina bendru sutuoktinių turtu.
43. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
44. Apeliantas nurodo, kad PVM sąskaitomis faktūromis 2020-03-04 Nr. DIR 2002914, 2020-03-12 Nr. DIR 20S-0037, 2020-03-12 Nr. DIR 2003343, 2020-03-23 Nr. DIR 2003563 V. P. prekes įsigijo jau po to, kai šalių santuoka faktiškai iširo, šalys bendro ūkio nebevedė. Ankstesniame šios nutarties punkte teisėjų kolegija argumentavo, kodėl yra pagrįsta laikyti, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko po 2020-05-05. Santuokos nutraukimo byla iškelta 2020-06-25. Atsakovės su priešieškiniu pateiktos sąskaitos rodo, jog sportinė avalynė buvo įsigyta iki 2020-05-05. Kadangi prašomas padalinti turtas yra įsigytas iki teismo nustatytos gyvenimo skyrium pradžios bei iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tai CK 3.127 straipsnio 2 dalies taikymo svarstymas šioje byloje nėra aktualus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ir PVM sąskaitos faktūros: 2020-03-04 Nr. DIR 2002914, 2020-03-12 Nr. DIR 20S-0037, 2020-03-12 Nr. DIR 2003343, 2020-03-23 Nr. DIR 2003563, išrašytos už prekes įgytas santuokos metu, todėl pagal jas įsigytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kur yra sportinė avalynė. Ši teismo išvada patvirtinama byloje surinktais įrodymais. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad avalynės nėra natūroje, avalynė buvo parduota, o lėšos panaudotos šeimos reikmėms, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad ji pati išvežė avalynę. Ieškovas teigė, jog atsakovė iš parduotuvės visą turtą išsivežė per du kartus. Aiškino, jog jau negyvenant kartu, jis nusipirko prekes, paliko kieme, išvažiavo pas mamą ir grįžęs rado tuščią autobusą, nes atsakovė prekes išvežė pas tėvus. Teismui duotuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad jai nežinoma prekių (sportinės avalynės) buvimo vieta, mano, kad jas pardavė ieškovas, teigia, kad sąskaitos patvirtina nedidelės turto dalies įsigijimą, kitų sąskaitų ji neturi. Pripažino, kad parduotuvės prekes po nuomos sutarties nutraukimo 2020-04-11 išvežė pas motiną. Teigė, jog V. P. per du kartus prekes pasiėmė ir išsivežė. Pirmą kartą kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, antrą kartą nesikreipė. 2020-05-06, po karantino, apsilankė turguje jų turimoje prekybos vietoje ir nufilmavo didelį prekių kiekį.
46. Tiriant rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2020-05-13 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėjo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės motinos J. J. pareiškimą nurodyta, kad D. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) prekiauja batais prekybos centre „Eifelis“ bei prekiauja batais pagal verslo liudijimą. V. P. balandžio mėnesį dalį prekių išvežė, todėl ji, baimindamasi, kad nepaslėptų visų prekių, dalį prekių išvežė pas motiną J. J.. 2020-05-05 liudytojo apklausoje J. J. nurodė, jog maždaug prieš savaitę D. P. atvežė ir namo rūsyje sudėjo pardavimui skirtus batus. 2020-05-05 V. P. išsivežė dalį prekių, nurodęs, jog dalinasi turtą. Kiek batų paimta, negali pasakyti. D. P. 2020-05-06 liudytojo apklausoje parodė, kad balandžio viduryje sutuoktinis iš bendrų namų išvežė dalį avalynės, kitą dalį ji pati išvežė pas motiną. 2020-05-05 ji nustatė, kad V. P. iš motinos namų išvežė apie 20 dėžių prekybai skirtų batų. Kiek prekių ir už kokią sumą išvežė, negali pasakyti. Nurodo, kad prekybai turguje ir parduotuvėje skirti batai yra bendri. Prie tyrimo medžiagos pridėtose fotonuotraukose matyti, jog avalynė yra sudėta dėžėse rūsyje, tačiau likęs avalynės kiekis nebuvo skaičiuojamas. 2020-06-04 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėjo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2020-05-18 V. P. pareiškimą, nustatyta, kad D. P. paaiškino, kad ji prekes iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) išvežė saugojimui į kitą vietą, nes parduotuvė uždaryta, pasibaigus parduotuvės patalpų nuomos sutarčiai.
47. Pastebėtina, jog šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai neleidžia nustatyti bylos aplinkybių, kadangi nėra teikiami prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentai, kurie yra tvarkomi vykdant ūkinę veiklą, nurodant galimos vagystės faktą, aiškiai nenurodoma, kokios prekės dingo. Atsakovė aiškina, jog pas motiną pervežė avalynę iš parduotuvės, taip pat pervežė ir iš namų rūsio, tai reikštų, jog avalynę skirtą prekybai pagal patentą, kuri ieškovo vardu pagal pateiktas sąskaitas įsigyta prekiauti turgavietėje. Nėra duomenų, jog ieškovas iš atsakovės motinos rūsio išsivežė visą avalynę. Prie tyrimo medžiagos pridėtose 2020-05-05 fotonuotraukose matyti, jog avalynė yra sudėta dėžėse rūsyje, tačiau likęs avalynės kiekis nebuvo skaičiuojamas. Kada ieškovas antrą kartą vežė avalynę nenurodyta. 2020-06-04 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėjo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2020-05-18 V. P. pareiškimą, nustatyta, kad D. P. paaiškino, kad ji prekes iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) išvežė saugojimui į kitą vietą, nutarime konstatuota, kad prekėmis disponuoja bendrasavininkė D. P.. Tai reikštų, jog 2020-06-04 V. P. nebuvo visų ar dalies prekių paėmęs savo žinion. Sprendžiama, jog tokiu būdu šalys klaidina teismą, siekdamos, kad nebūtų nustatytos faktinės aplinkybės.
48. Aptarti įrodymai patvirtina teismo išvadą, jog nėra galima nustatyti pagal su priešieškiniu pateiktas sąskaitas įsigytos avalynės buvimo vietą. Teismų praktikoje vadovaujamasi aiškinimu, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Nenustačius turto realaus egzistavimo ir įrodžius turto pardavimą ar kitokį perleidimą, taikytina CK 3.115 straipsnio 2 dalis. Teisės norma nustato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Tai reiškia, jog nenustačius sportinės avalynės buvimo vietos ir neįsitikinus jos buvimu, turtas negali būti dalinamas natūra, o turi būti sprendžiama dėl pareigos kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
49. Tokiu atveju negalima dalinti turto, kuriuo šiuo metu realiai nėra ir turi būti sprendžiama, ar yra pagrindas priteisti kompensaciją pagal CK 3.115 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde V. P. nurodo, kad sportinė avalynė buvo parduota, o pinigai išleisti šeimos reikalams, sumokėti mokesčiai už turgavietės ploto nuomą ir apsaugą, šiam teiginiui pagrįsti ieškovas pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus, kad už parduotas prekes gavo 15 000 Eur pajamų, 2019 m. apmokėjimo už nuomą, apsaugą dokumentus 6 344,64 Eur sumai. Šalių paaiškinimai patvirtina, jog iki 2020-01-01 nekilo konfliktų, buvo vedamas bendras ūkis, vyko prekyba avalyne, karantinas dar nebuvo paskelbtas. Pagrįsta manyti, jog iki šios datos įsigyta avalynė turėjo būti parduota ir gautos lėšos panaudotos šeimos reikmėms. Nuo 2020-03-16 šalyje paskelbtas karantinas, buvo ribojama prekyba, todėl 2020 m kovo mėn. įsigytos prekės iš esmės galėjo būti parduodamos tik sušvelninus karantino sąlygas ir leidus prekybą turgavietėse, kur sutuoktiniai turėjo prekybos vietą ir prekiavo pagal patentą.
50. Byloje nėra duomenų ar argumentų, kuriais būtų patvirtinama, jog atsakovė įgijo dalį 2020 m. kovo mėn. prekybai skirtos avalynės ir ją pardavė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė turėjo avalynės prekybai skirtą vietą, (duomenys neskelbtini) neveikė, iki 2020-05-05 buvo draudžiama prekyba turgavietėse, tuo apribotos galimybės parduoti 2020 m. kovo mėn. įsigytą avalynę. Tuo remiantis daroma išvada, kad 2020 m. kovo mėn. įsigyta sportinė avalynė, kuri buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo panaudota sudarant pardavimo sandorius V. P. naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kur yra sportinė avalynė natūra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog nurodyta avalynė buvo ieškovo žinioje, yra iš esmės teisinga. Tai sudaro pagrindą atsakovei priteisti pusės panaudoto turto vertės kompensaciją CK 3.115 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal sąskaitas: 2020-03-04 Nr. DIR 2002914 (2 737,21 Eur), 2020-03-12 Nr. 20S-0037 (656,50 Eur), 2020-03-12 Nr. DIR 2003343 (4 357,16 Eur), 2020-03-23 Nr. DIR 2003563 (1 548,80 Eur), įgyta turto už 9 299,67 Eur, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 4 649,84 Eur kompensacija. Šioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas keistinas.
51. Byloje kilo ginčas dėl pirties įrengimo išlaidų priskyrimo dalintinam sutuoktinių turtui. Priešieškiniu atsakovė prašė į dalintino turto balansą įtraukti 3 000 Eur viralinės perstatymo į pirtį išlaidų. Ieškovas įrodinėjo, kad pirtis įrengta ieškovo pirmos santuokos metu, pažymėjo, jog nebuvo pateikti duomenys dėl pirties įrengimo darbų bei jų vertės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, nustatė, kad pirtis buvo įrengta šalių santuokos metu, dėl to sprendė, kad pirties įrengimo išlaidos turi būti įtrauktos į dalintino turto sąrašą. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteista 3 000 Eur vertės pirties įrengimas ir apdaila, o atsakovei priteista kompensacija už pirties įrengimo išlaidas.
52. Apeliantas nurodo, kad teismas priteisęs 3 000 Eur atsakovės prašomą kompensaciją už pirties įrengimą bei pirties įrengimą sudarančius daiktus ir medžiagas, jų nekonkretizavęs ir neįvardindamas jų kiekio ir pavadinimų, pažeidė CK 3.119 straipsnį, nes nenustatė turto vertės pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo priėmimo dienai. Teismas pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Iš sprendimo motyvų matyti, kad atsakovės įrodinėjimo naštą, dėl išlaidų pirties įrengimui, teismas perkėlė ieškovui. Atsakovei nepateikus įrodymų, ieškovas negalėjo teikti įrodymų apie neegzistuojančius faktus.
53. Nustatyta, kad atsakovė aplinkybę, jog pirtis įrengta santuokos su ieškovu metu įrodinėjo liudytojų parodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo posėdžio metu ieškovės motina J. J. nurodė, kad pirtį pastatė jos sūnus su draugu. Šalims susituokus pirtis buvo apleista, nieko joje nebuvo, tuomet nusprendė ją įrengti. Į pirties įkurtuves su sūnumi ir draugu dovanų nupirko pirties rinkinį. Liudytoja S. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovė yra rodžiusi jai (liudytojai), kad susitvarkė ir įsirengė pirtį, galimai prieš 5-6 metus. Buvo viduje vieną kartą, pamena, kad viskas buvo sutvarkyta, bet ne 20 metų senumo, atrodė, jog įrengta neseniai. Ieškovo liudytojas E. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors pagrindai pirčiai buvo jau iki ieškovo ir atsakovės santuokos, tačiau pirtis nebuvo pabaigta. Jis pats iš ąžuolo gamino baldus pirčiai, kai ieškovas ir atsakovė jau buvo susituokę. Atsakovas apeliaciniame procese nurodo, jog liudytojos J. J. paaiškinimai buvo subjektyvūs, priešiški ieškovui, liudytoja S. P. rėmėsi prielaidomis, tačiau savo pozicijos niekuo nepagrindžia. Atsižvelgiant į tai, kad visų liudytojų parodymai apie pirtį buvo nuoseklūs, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo, teiginius, kad pirtis pilnai įrengta iki santuokos su ieškove, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirties įrengimo išlaidos turi būti įtraukiamos į dalintino turto balansą.
54. Spręsdamas dėl pirties įrengimo išlaidų vertės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui nenurodžius galimos pirties (jos įrengimo vertės), vertinama pagal atsakovės pateiktą vertę. Atsakovė teismui paaiškino, kad įrengimas litais kainavo 10 000 Lt, pirko pečių, plyteles, pirčiai buvo gaminami baldai, įrengimas atliktas apie 2014 metus. Teismas sprendė, jog atsakovės nurodytas šių išlaidų įvertinimas yra pagrįstas, ieškovas pirties įrengimo vertės nenurodė, kitoks šių išlaidų įvertinimas byloje nepateiktas. Teismas pirties įrengimo vertę nustatė pagal atsakovės pateiktą įvertinimą, nes ieškovas įrodymų, patvirtinančių, kad turto vertė pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, yra kitokia, nei atsakovės nurodyta, nepateikė. Pažymėtina, kad tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
55. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalintino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Atsakovė nurodė atliktus darbus, pirties įrengimui įsigytus daiktus, nurodytos išlaidos susijusios su galimais pirties įrengimo, ją perdarant iš kitos paskirties statinio, darbais.
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų bei darbų atlikimo sąmatos, tačiau nurodė išlaidų kategorijas – krosnis, plytelės, baldai, ieškovas, žinodamas darbų apimtį bei turėtas išlaidas (pats užsiėmė pirties įrengimu) ir manydamas, jog nurodoma 3 000 Eur pirties įrengimo vertė yra nereali, pats galėjo teikti įrodymus, jog įrengimas kainavo mažiau. Ieškovui neteikiant kitų duomenų dėl pirties įrengimo vertės, teismas pagrįstai galėjo ieškovo poziciją vertinti, spręsdamas jog ieškovas iš esmės sutinka su nurodyta pirties įrengimo verte.
57. Tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu prašė padalinti 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertę nurodė 2 500 Eur. Ieškiniu akcijas prašoma palikti D. P., o priešieškiniu – V. P., kartu nurodant, jog ieškovui turi būti paliekama akcijų už 833,34 Eur, t. y. taikant 1/3 dalį turto vertės. Apeliantas nurodo, kad dalindamas akcijas teismas nenustatė akcijų rinkos vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šalys pripažino, kad jų bendrovė jokios veiklos nevykdo, turto ir piniginių lėšų neturi, akcijos nėra padengtos turtu ir jų vertė lygi 0 (nuliui). Atsakovė nurodo, kad ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojanti.
58. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė argumento, kad įmonė yra bankrutuojanti, o jos akcijų vertė lygi nuliui, neteikė tai patvirtinančių įrodymų. Atvirkščiai, prašė priteisti akcijas atsakovei, nurodydamas jų vertę – 2 500 Eur. 2020-10-30 parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė atmesti atsakovė prašymą įpareigoti ieškovą V. P. pateikti (duomenys neskelbtini) balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018-2019 m., nurodydamas, kad ginčo dėl akcijų vertės nėra. Bylos nagrinėjimo metu šalys aiškino, jog įmonė neturi turto, tačiau duomenų apie kitą, nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, įmonės vertę neteikė. Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonė nėra bankrutuojanti, įmonės vadovas nėra padavęs prašymo iškelti bankroto bylą.
59. Ieškovas V. P. teismui aiškino, kad atsakovė išvežė iš parduotuvės visą turtą, parduotuvė liko be įrangos ir prekių, tik po dviejų mėnesių atsakovė atidavė kortelių skaitytuvą ir kasos aparatą, įmonė sužlugdyta. Tačiau net ir nurodęs tokias aplinkybes, ieškovas, kaip įmonės vadovas, turėdamas visus dokumentus, neteikė teismui ieškinio patikslinimo ar bent jau duomenų apie kitą turto vertę. Apeliaciniame procese keliamas ginčas dėl akcijų vertės, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliaciniame skunde ieškovas grindžia naujomis aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini) 100 vnt. akcijų vertės, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalis nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą šalims buvo pasiūlyta apsvarstyti turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau šalys tokio siūlymo atsisakė. Nustatant akcijų vertę pirmosios instancijos teismas vadovavosi šalių pateikta informacija ir įrodymais. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) 100 vnt. akcijų nuline verte, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
61. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
62. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).
63. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Pažymėtina ir tai, kad savo priešieškinyje atsakovė poziciją dėl akcijų padalinimo nurodė dvejopai, ieškovui prašė palikti 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, o taip pat tame pačiame priešieškinyje prašė ieškovui priteisti paprastųjų vardinių akcijų už 833,34 Eur, kas sudarytų 1/3 dalį turto dalį, kurią atsakovė prašė palikti ieškovui, kas reikštų, jog kita dalis natūra turi būti palikta atsakovei. Vertinant įmonės turtinės padėties pablogėjimą, kuris turi įtakos dabartinei įmonės vertei, turi būti atkreiptas dėmesys, kad atsakovė neneigė, jog ji 2020-04-11 po prekybos ploto nuomos sutarties nutraukimo likusias parduotuvės prekes parsivežė pas mamą, atsakovė aiškino, jog V. P. prekes išsivežė per du kartus. Pirmą kartą kreipėsi į policijos pareigūnus, antrą kartą nesikreipė, kadangi pareigūnai nurodė, jog tai yra civiliniai santykiai. Atsakovė duomenų, kad prekes perdavė (duomenys neskelbtini) nuosavybėn nepateikė. Iš 2020-05-05 fotolentelių prie apžiūros protokolo matyti, jog rūsyje sudėtos batų dėžutės, kurios nebuvo skaičiuojamos. 2020-06-04 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėjo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2020-05-18 V. P. pareiškimą, nustatyta, kad D. P. paaiškino, kad ji sąskaitos pasiėmė 800 Eur parduotuvės darbuotojų atlyginimams mokėti, o prekes iš parduotuvės „Šuolis“ išvežė saugojimui į kitą vietą, nes parduotuvė uždaryta, pasibaigus parduotuvės patalpų nuomos sutarčiai. Pareigūnas konstatuoja, kad prekėmis disponuoja bendrasavininkė D. P.. Tai reikštų, jog 2020-06-04 V. P. nebuvo visų ar dalies prekių paėmęs savo žinion. Šalys viena kitai išsakė kaltinimus dėl prekių paėmimo, tačiau nebuvo patikta duomenų, kad teismui būtų galima įsitikinti, kokiu būdu judėjo bendrovės ir pagal patentą įsigytos prekės. Nei ieškovas, nei atsakovė buhalterinių dokumentų neteikė, nors vykdant ūkinę veiklą tokius duomenis yra privalu tvarkyti, taip pat dokumentus galima surinkti iš prekes pardavusių įmonių.
64. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad akcijos gali ir turi būti padalintos natūra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo šeimos verslas, abi šalys lygiaverčiai kartu verslą plėtojo ir juo rūpinosi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) akcijos turi būti padalintos šalims lygiomis dalimis po ½ dalį. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pasibaigus santuokos nutraukimo procesui, padalijus šalims bendrąją jungtinę nuosavybę, konstruktyvus šalių bendradarbiavimas ir turto valdymas iš esmės yra įmanomas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo natūra principo. Teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškovui ir atsakovei paskiriant po 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų.
65. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atsakovei D. P. asmeninės nuosavybės teise priteistinas čiužinys „Lonas Vega“, 260 Eur vertės. Apeliantas nurodo, kad teismas be faktinio ir teisinio pagrindo šį čiužinį įtraukė į dalinto turto masę, nes šis čiužinys sutuoktiniams nepriklauso. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad šis čiužinys yra ieškovo V. P. dukters, jo dalinti neprašė. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nepasisakė dėl ieškovo argumento dėl priteisto čiužinio. Manytina, jog ji neprieštarauja ieškovo argumentui, jog čiužinys buvo pirktas ieškovo dukrai, todėl yra nedalintinas šalių santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina, kad atsakovė 2021-05-12 vykusio teismo posėdžio metu (įrašo laikas 35:23 – 35.50 min.) nurodė, jog čiužinys paimtas, nes galvojo iš karto keltis į butą, butas nebuvo pilnai įrengtas, tačiau vėliau apsigyveno pas mamą, kadangi čiužinys ieškovo dukros, grąžins jį ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog iš esmės nėra ginčo dėl čiužinio „Lonas Vega“. Kadangi atsakovė pripažino, kad tai yra dukros turtas, tai čiužinys išbrauktinas iš šalių santuokos metu įgyto ir dalintino turto sąrašo.
Dėl kompensacijos priteisimo
66. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad ieškovui tenka didesnė turto dalis, atsakovei priteisė 15 234,38 Eur kompensaciją iš ieškovo. Apeliantas prašo pašalinti iš sprendimo 15 234,38 Eur kompensaciją D. P. ir šį reikalavimą atmesti. Nurodo, kad priteisdamas kompensaciją atsakovei, teismas neatsižvelgė į ieškovo sveikatos būklę, gaunamas pajamas ir galimybę tokią kompensaciją išmokėti. Ieškovas yra patyręs du infarktus, yra neįgalus, bedarbis, nuo 2020-01-07 registruotas Užimtumo tarnyboje, negaunantis jokių pajamų, turintis vienintelį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, kuriame gyvena.
67. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pasikeičia kompensacijos dydis, priteistinas atsakovei iš ieškovo. Pabrėžtina, kad ieškovas neįrodė, jog jis neturi galimybės sumokėti kompensacijos ar kad kompensacija atsakovei priteista nepagrįstai.
68. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui tenka didesnė turto dalis, atsakovei priteistina 2 320 Eur kompensacija iš ieškovo bei priteistina 4 649,84 Eur kompensacija už sportinės avalynės pardavimą, viso 6 969,84 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69. Apeliantas prašo, atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 285 Eur žyminio mokesčio bei 2 050 Eur už atstovo advokato teisinę pagalbą , viso ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 335 Eur. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 749,01 Eur žyminį mokestį ir 800 Eur už atstovės advokatės teisines paslaugas, viso bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 549,01 Eur.
70. Nustatydamas ieškinio tenkinimo procentą, teismas vadovavosi, kad ieškinį sudaro 50 proc. neturtinis reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl pavardės palikimo) ir 50 proc. turtinis reikalavimas (dėl turto padalinimo, turto grąžinimo, išlaikymo). Teismas vertino, kad patenkino 75 proc. neturtinių reikalavimų, kas sudaro 37,5 proc. bendrų reikalavimų ir 70 proc. turtinių reikalavimų, kas sudaro 35 proc. bendrų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimu patenkinta 72,5 proc. reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteista 1 692,88 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteista 1 316,66 Eur. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 376,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Analogiška proporcija priteistos teismo patirtos 39,38 Eur pašto išlaidos.
71. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas skirstė įvertinęs visų byloje ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo proporciją, atskirai neskaičiuodamas žyminio mokesčio už dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Kadangi ieškovas konkrečių teismo klaidų nenurodo ir kito žyminio mokesčio skaičiavimo būdo neteikia, pirmosios instancijos teismo atliktas skaičiavimas su konkrečiu priteistino turto dydžiu nesusietas, apeliaciniame procese sprendimas pakeistas nedidele dalimi, tai pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nekeičiamos.
72. Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 447 Eur žyminį mokestį. Žyminis mokestis buvo skaičiuojamas nuo 15 234,38 Eur turtinio reikalavimo sumos ir 840 Eur dėl reikalavimo pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą kompensacija sumažinta iki 6 969,84 Eur, t.y. 8 264,54 Eur suma. Iš atsakovės priteistina 186 Eur žyminio mokesčio dalis, kuri mokėtina nuo 8 264,54 Eur sumos. Atsakovė pateikė 650 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu tenkintų reikalavimų dalį (16 074,38 Eur teismas vertina kad nuo 16 074,38 Eur patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), atsakovei iš ieškovo priteistina 325 Eur bylinėjimosi išlaidų.
73. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iš esmės yra pagrįstas. Tačiau apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl sportinės avalynės bei (duomenys neskelbtini) akcijų padalinimo, o taip pat dėl čiužinio įtraukimo į sutuoktinių dalintiną turtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, sprendimo rezoliucinę dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo išdėstant taip:
Ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) automobilį „Mercedes Benz“ 210, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 580 Eur vertės; 2) transporto priemonę „Olra“ PVC-420, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Eur vertės; 3) 50 vnt. (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, viso – 1 250 Eur; 4) „Fiskars“ sniego kastuvą - 30 Eur vertė; 5) „Fiskars“ mažą automobilinį kastuvą - 20 Eur vertės; 6) „Fiskars“ grėblį - 20 Eur vertės; 7) „Fiskars“ didelį kirvį skaldymui - 60 Eur vertės; 8) „Fiskars“ semtuvą - 20 Eur vertės; 9) grandininį pjūklą „Husqvarna“ su grandinėm ir galandinimo įrankiais - 350 Eur vertės; 10) „Makita“ akumuliatorinį suktuvą su priedais - 150 Eur vertės; 11) „Makita“ elektrinį siaurapjūklį 650 w su priedais - 150 Eur vertės; 12) „Minn Kot“ valties variklį - 150 Eur vertės; 13) „Minn Kot“ akumuliatoriaus pakrovėją - 60 Eur vertės; 14) įrankių komplektą dideliame mėlyname lagamine, galimai „BGS“ firmos - 100 Eur vertės; 15) „Bosh“ drėlę - 50 Eur vertės; 16) lauko baldų komplektą (stalas, 4 kėdės) - 200 Eur vertės; 17) 2 spiningus su ritėmis - 120 Eur vertės; 18) 2 spiningus velkiavimui su „Shimano“ ritėmis - 200 Eur vertės; 19) „Shimano“ spiningą su „Shimano“ ritėmis - 100 Eur vertės; 20) 3 dugnines meškeres 3,9 m su „Shimano“ ritėmis - 150 Eur vertės; 21) 6 m ilgio meškerę su rite - 100 Eur vertės; 22) 3 sportines meškeres - 60 Eur vertės; 23) įvairaus dydžio dėžutes (apie 30 vnt.) su guminukais, sukrėmis, vobleriais, galvakabliais ir t.t. – 560 Eur vertės; 24) mėlynos spalvos lagaminėlį su sukrėmis ir mažomis blizgėmis - 100 Eur vertės; 25) 3 gelbėjimosi liemenes - 80 Eur vertės; 26) mačetę - 30 Eur vertės; 27) 20 skritulių lydekų žūklei - 40 Eur vertės; 28) žvejybinę kėdę - 50 Eur vertės; 29) dugninės stovą - 40 Eur vertės; 30) „Rapala“ peilį - 10 Eur vertės; 31) 2 miegamojo spintas - 500 Eur vertės; 32) šaldytuvą „Elektrolux“ - 300 Eur vertės; 33) skalbimo mašiną „AEG“ - 400 Eur vertės; 34) treniruoklį „Ketler“ - 175 Eur vertės; 35) monitorių „Samsung“ - 150 Eur vertės; 36) pirties apdailą ir įrengimą – 3 000 Eur vertės; 37) piniginės lėšas iš atsakovės sąskaitos – 571,88 Eur. Viso turto už 11 626,88 Eur.
Atsakovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) transporto priemonę „BMW X5“ 3.0D vertė su PVM – 3 830 Eur; 2) televizorių „Samsung“ - 300 Eur vertės; 3) televizorių „Samsung“ - 225 Eur vertės; 4) dulkių siurblį „Miele“ - 175 Eur vertės; 5) garinį lygintuvą - 80 Eur vertės; 6) lygintuvą „Philips“ - 45 Eur vertės; 7) 50 vnt. (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur, viso – 1 250 Eur; 8) kompiuterį „Lenovo“ - 300 Eur vertės; 9) spausdintuvą „Canon“ - 130 Eur vertės; 10) mikrobangų krosnelę – 80 Eur vertės; 11) pinigines lėšos iš atsakovės sąskaitos – 571,88 Eur. Viso turto už 6 986,88 Eur.
Čiužinį „Lonas Vega“ neįtraukti į dalintino turto balansą.
Priteisti atsakovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 969,84 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 84 centų) kompensaciją.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. P. iš atsakovės D. P. 186 Eur (šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei D. P. iš ieškovo V. P. 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.