Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. P. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu teisme pagarsintų liudytojo R. N., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymų matyti, kad 2020 m. gegužės 5 d. dienos metu jam paskambino sugyventinė J. J. ir pasakė, kad jos žentas V. P. durniuoja, kad jis sudaužė ar tai sutrypė jos dukters D. P. mobiliojo ryšio telefoną ir sumušė D. P.. Kiek sakė J. J., D. kaimynės D. kvietė policiją, kad atvykę pareigūnai neleido V. vairuoti, nes jis buvo neblaivus. Jis nežino kaip ten viskas vyko, nes tuo metu su D. nebuvo. Visa tai vyko D. ir V. namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Tądien apie 16-17 val. jis iš darbo automobiliu pasiėmė J. ir su ja važiavo. Grįžus į namus, J. kieme buvęs vyras, kuris gyvena tame pačiame name, kitoje namo dalyje, pasakė, kad buvo atvažiavęs V. ir žadėjo jam nupirkti bonkę, t.y. butelį alkoholio už tai, kad jis įleido V. į namus. V. yra V., D. vyras. Jam su J. pasirodė keista, kodėl V. lankėsi jų namuose. Savo namo dalį jie rakina, o į rūsio koridorių pro rakinamas duris gali įeiti ir J. buvęs vyras. Su J. nuėjo į rūsį, kurio vienoje iš patalpų pasigedo D. prieš kelias dienas paliktų prekių. Tos prekės buvo sportinė avalynė iš parduotuvės, kurioje ji dirba. Visos dėžės su prekėmis buvo dingusios. Rūsio durys nebuvo išlaužtos, jos kaip tyčia tądien nebuvo rakintos, buvo pamiršę tai padaryti. Apie dingusias D. prekes iš karto vos tai pastebėjus J. telefonu informavo dukrą. Neužilgo jis D. atsivežė iš jos namų. Tada jis D. pamatė ir matė dešinį skruostą sužalotą. Ties dešine akimi ir skruostu matėsi guzas, pradedantis mėlynyti. Abejos rankos virš alkūnių nugarinėje dalyje buvo pradėjusio mėlynyti, formavosi kraujosruvos. D. sakė, kad V. jai sudavė į veidą. Ji taip pat sakė, kad jis ją mušė, kad sudaužė jos telefoną ir tampė ją už rankų. Kaip visa tai vyko, tikrai nežino. Iš D. pasakojimo suprato, kad visa tai vyko D. ir V. namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte, po ko ji bėgo į balkoną ir kvietėsi kaimynių pagalbos. D. buvo visiškai blaivi, tik susinervinusi, sujaudinusi, visa drebėjo. D. sakė, kad į namus grįžęs V. tądien jos reikalavo pasirašyti skyrybų dokumentus, ko nenorėjo daryti D., norėdama tuos dokumentus pirmiausia parodyti advokatui. Nuo to ir prasidėjo konfliktas. Dėl ko V. D. sumušė. J. iškvietė policiją dėl to, kad V. be jų žinios lankėsi jų namuose ir paėmė, kaip sakė D., ne jam priklausančias prekes. Tiek D., tiek V. vykdo veiklą, prekiauja savo prekyvietėse sportiniais batais, todėl jis pats nežino kieno tiksliai tos prekės yra. Atvykus policijos pareigūnams, J. rašė pareiškimą dėl V. apsilankymo jų namuose, o D. pareiškimo dėl patirto smurto nerašė. Jam atrodo su pareigūnais sutarė, kad tai padarys sekančią dieną po įvykio. Kiek jam žinoma, D. dėl V. smurto jos atžvilgiu kreipėsi į medikus sekančią dieną, po to ji kreipėsi į policiją. Tiek D., tiek jos sūnus, kuriam 12 metų, gyvena įsibaiminę, G. bijo V., kad jis pas juos, kur jie dabar gyvena, į namus neatvažiuotų, jo neišsivežtų, kad nemuštų mamos, t.y. D.. Iš D. žino, kad V. namuose iki šio įvykio padurniuodavo, t.y. smurtaudavo jos atžvilgiu, dėl ko yra tekę ir policijai lankytis (I tomas, b. l. 171-173, 174).

2020 m. gegužės 7 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnas apžiūros metu nuotraukomis fiksavo D. P. veido dešiniame skruoste matomą patinimą ir kraujosruvą ant dešinės rankos žasto išorinės pusės matomą mėlynos spalvos 6 x 6 cm kraujosruvą, ant kairės rankos žasto išorinės pusės matomą mėlynos spalvos 6.5 x 3 cm kraujosruvą (I tomas b.l. 105-106, 107, 108-109).

2020 m. gegužės 13 d. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas R. L., susipažinęs su pateiktomis ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis bei nukentėjusiosios D. P. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, jog D. P. padaryta 3x4 cm poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, dauginės kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejuose žastuose, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I tomas, b. l. 117-118). Papildomame medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad D. P. medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad kraujosruvos ir nubrozdinimai būtų nešvieži, todėl tikėtina, kad jie buvo padaryti 2020 m. gegužės 5 d. Taip pat D. P. medicininiuose dokumentuose nenurodyta kraujosruvų spalva ir nubrozdinimų paviršiaus ar šašų ypatumai, todėl kategoriškas sužalojimų padarymo laiko vertinimas šiuo atveju negalimas (I tomas, b. l. 119-121).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 109,07 Eur dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiosios D. P. gydymo išlaidoms padengti. Prie bylos pridėti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (I tomas, b. l. 125-126, 127, 128).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu tyčia rankomis iš už nugaros suėmė už abiejų savo žmonos D. P. žastų ir taip laikydamas juos stipriai suspaudė, po ko dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė savo žmonai D. P. į veidą, dėl ko ji pakaušiu atsitrenkė į sieną. Tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajai savo žmonai D. P. padarė 3 x 4 cm poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, daugines kraujosruvas ir nubrozdinimus abiejuose žastuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. P. viso proceso metu neigė įvykio metu buvęs namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), antrame aukšte ir atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąja. Nukentėjusioji D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. gegužės 5 dieną apie 9 val. 30 min. į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), parėjo neblaivus sutuoktinis V. P. ir pareikalavo tuoj pat pasirašyti atneštus skyrybų dokumentus. Nukentėjusiajai atsisakius tai padaryti, V. P. išėjęs į namo kiemą, dokumentus užkišo už automobilio, kuriuo naudojasi nukentėjusioji, priekinio stiklo valytuvo ir pastebėjęs, kad iš kito autobusiuko yra dingę sportiniai batai, t.y. prekės, supykęs įbėgo į namus. Nukentėjusioji suspėjo užsirakinti duris ir pradėjo telefonu filmuoti. V. P. stipriau patraukęs duris jas atidarė ir puolė nukentėjusiąją, kuri sukosi nugara nuo sutuoktinio norėdama nueiti. Koridoriuje V. P. sugriebė nukentėjusiąją už rankų, aukščiau alkūnių iš už nugaros, tada atleidęs vieną ranką atsuko į save ir savo kaire ranka sudavė į nukentėjusiosios dešinę veido pusę, po ko nukentėjusioji galva atsitrenkė į už jos buvusią sieną. V. P. atimtą telefoną numetė ant grindų ir trypdamas kojomis jį visiškai sulaužė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje užfiksuota 3 x 4 cm poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, dauginės kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejuose žastuose, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kad šie sužalojimai padaryti galimai aptariamo įvykio metu patvirtino teismo posėdžio metu specialistas R. L.. Be to, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiosios D. P. sužalojimo lokalizaciją ir jo mechanizmą. Medicininių dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuota specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia. Duomenų, kad nukentėjusioji būtų patyrusi sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, prieš aptariamą įvykį ar po jo, nėra. Priešingai, kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji iki 2020 m. gegužės 5 d. sužalojimų nebuvo patyrusi. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios patirto fizinio smurto žymės ant jos kūno buvo užfiksuotos specialisto išvadoje, pastebimos kurį laiką po įvykusio konflikto, o tai suponuoja išvadą, kad fizinis poveikis į nukentėjusiosios kūną buvo pakankamai intensyvus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajai fizinį skausmą ir būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra būtent V. P. neteisėtos veikos pasekmė.

Nors teismas asmenų, kurių santykiai yra konfliktiški, įtempti, parodymus turi vertinti itin įdėmiai, atsargiai, turi įvertinti galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ar interesus, tačiau nagrinėjamu atveju teismo manymu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie, pasak kaltinamojo, yra melagingi ir kuriais siekiama nepagrįstai jį apkaltinti dėl priešiškų tarpusavio santykių ir vykstančio skyrybų proceso, kadangi nukentėjusiosios parodymai iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo V. P. kaltė yra grindžiama ne vien tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir kitais byloje esančiais objektyviai užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais kaltinamojo veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Nukentėjusioji D. P. buvo nežymiai sužalota, o sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama V. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei dėl nukentėjusiajai D. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suimdamas ją už abiejų žastų, apsukdamas ir trenkęs delnu į veido sritį, suprato, kad tokiais savo veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis. Taigi, aptariamą nusikalstamą veiką V. P. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, kaltinamas suvokė, kad tokiais veiksmais ją žaloja ir šių pasekmių siekė.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas V. P. veiksmus nukentėjusios D. P. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pažymėtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios sveikatą. Jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Kaltinamajam inkriminuotas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis – nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas šeimos namuose, ryte, esant konfliktinei situacijai tarp sutuoktinių dėl skyrybų dokumentų pasirašymo, kieme dingusių prekių ir nukentėjusiosios atliktų kaltinamojo filmavimo veiksmų. Nukentėjusioji D. P. po V. P. suėmimo už abiejų jos žastų ir sudavimo delnu jai į veidą kitą dieną kreipėsi į medikus. Teismo posėdžio metu specialistas R. L., susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad D. P. buvo padaryta poodinė kraujosruva 3x4 cm. dydžio dešinajame skruoste, daugybinės kraujosruvos žastuose, paveiktos bukais daiktais, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Suėmus pirštais už žastų, kraujosruvos gali būti padarytos bet kuriame paviršiuje, tiek vidiniame tiek išoriniame žasto paviršiuje. Taigi, specialistas konstatavo nukentėjusiajai padarytus išorinius sužalojimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtas elgesys nors ir buvo spontaniškas, tačiau pasireiškė abiejų nukentėjusios žastų suėmimu bei vienu sudavimu kairės rankos delnu į nukentėjusios dešinės pusės veidą. Byloje yra pateikti objektyvūs duomenys apie tai, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusiąją, jo veiksmai galėjo lemti realios žalos atsiradimą. Liudytojai R. L. ir R. K. savo parodymuose nurodė, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji skundėsi dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto, t.y. nukentėjusioji po jai atlikto smurtinio veiksmo išreiškė neigiamus jausmus, buvo susijaudinusi.

Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016). V. P. antro aukšto koridoriuje konflikto metu tyčia rankomis iš už nugaros suėmęs už abiejų savo žmonos D. P. žastų ir taip laikydamas juos stipriai suspaudė, po ko dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė savo žmonai D. P. į veidą, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Teismo vertinimu, tokiems kaltinamojo veiksmams didelę reikšmę turėjo tarp jo ir nukentėjusiosios įsivyravę konfliktiški santykiai vykstant skyrybų procesui. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis neša daiktus iš jų bendrų namų, nuolat girtauja, o kaltinamasis, nurodydamas kodėl 2020 m. gegužės 5 d. kvietė policiją, taipogi rėmėsi prekių dingimo priežastimi ir teigė, kad prekės pasisavino nukentėjusioji. Teismo vertinimu, prekių dingimas iš kieme stovėjusio automobilio ir daugiau nei pusmetį besitęsiantys įtempti sutuoktinių santykiai turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams prieš nukentėjusiąją.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad V. P. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą yra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnį, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, nebūtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl nėra pagrindo V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo V. P. padarytas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pripažinti, kad kaltinamasis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos nagrinėjimo metu V. P. parodė, kad alkoholį vartojo dieną prieš konfliktą su D. P., 2020 m. gegužės 5 dienos rytą buvo „pachmielingas“, negalėjo vairuoti automobilio, o objektyvių duomenų apie kaltinamojo neblaivumą byloje taip pat nebuvo nustatyta. Ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas taip pat nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. anksčiau neteistas, pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių (II tomas, b. l. 7-9). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (II tomas, b. l. 13-14). Kaltinamasis neįrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, nedirba, pagal byloje esančius duomenis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (II tomas, b. l. 10-11, 12).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į V. P. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių vertybių – asmens sveikatą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – areštą, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą V. P. yra skirtina 20 (dvidešimt) parų arešto bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. P. ankščiau neteistas, nors praeityje baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nesusiję su smurto naudojimu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, visumoje charakterizuojamas teigiamai, augina vieną nepilnametį vaiką, vyksta skyrybų procesas. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. P. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. P. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo V. P. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui.

Atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas kaltinamajam V. P. paskiria šias pareigas: neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktai).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. P. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jos naudai iš V. P. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (II tomas, b. l. 63-65). Dėl kaltinamojo V. P. veiksmų ir sužalojimų D. P. nurodo patyrusi moralius, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, skausmą, kitus nepatogumus. Dėl patirto smūgio į veidą ir atsitrenkimo į sieną, kelias dienas D. P. sukosi galva, vėmė. Lankantis pas gydytojus ir bendraujant su policijos pareigūnais, nukentėjusioji jautėsi nepatogiai, dėl smurto jos atžvilgiu jautėsi pažeminta. Kol neišnyko mėlynė ant veido, negalėjo eiti į parduotuvę, bendrauti su draugais, jautė skausmą veido srityje ir rankose. Teko naudoti vaistinius tepalus, mažinančius sutinimą ir skausmą. Nors padarytų fizinių sužalojimų pasekmės jau šiuo metu nėra juntamos, tačiau dvasinio pobūdžio sužalojimai juntami iki šiol: bijo susitikti V. P., kurio psichologinį smurtą bei fizinį smurtą yra patyrusi ne kartą gyvendama santuokoje 15 metų, vengia lankytis ten kur gali jį susitikti. Dėl dvasinių išgyvenimų ir streso, kuris po smurto nepraėjo, D. P. 2020 m. gegužės 13 d. kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, kuris paskyrė vaistų kursą mėnesiui. Antrą kartą buvo lankytasi 2020 m. birželio 10 d. ir paskirtas vaistų naudojimas dar mėnesiui. Šiuo metu D. P. taip pat naudoja vaistus, mažinančius įtampą ir patirtą stresą. D. P. buvo sužalota, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį emocinį sukrėtimą, buvo padaryta moralinė trauma, neturtinė, moralinė žala, kurią ji vertina 1000 Eur suma.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Nukentėjusioji D. P. tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji, gyvendama su V. P., dėl jo nuolatinių girtavimų, agresyvių išpuolių, sistemingo smurtavimo jausdavo baimę, nesaugumą namuose, psichologinę įtampą. Ji iki šiol bijo ne tik dėl savęs, bet ir dėl judviejų vaiko. Po kaltinamojo V. P. smurto protrūkio jai teko lankytis pas psichiatrą, vartoti vaistus. Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, padarytos šeimoje, sukelia daug didesnes neigiamas pasekmes ir išgyvenimus. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta aukščiau, dėl nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai D. P. padaryta tyčiniais nusikalstamais V. P. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad V. P. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, jokių sužalojimų, kurie galimai būtų sukėlę sunkesnius, ilgiau išliekančius negatyvius padarinius nukentėjusiajai, nebuvo padaryta, byloje nėra duomenų apie jokias sunkesnes išliekamąsias pasekmės dėl V. P. nusikalstamos veikos, išskyrus nukentėjusiosios emocinę būklę. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl tuo laiku patirtų neigiamų išgyvenimų kreipėsi į medicinos specialistus, kurių buvo konsultuojama, jai buvo skiriamas medikamentinis gydymas. Tačiau šių aplinkybių kontekste teismas vertina ir tai, jog nukentėjusioji teismo posėdžio metu neneigė po brolio mirties nuolat vartojusi raminamuosius vaistus. Šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamasis teismiajame posėdžio metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dauguma aplinkybių, kuriomis neturtę žalą argumentuoja nukentėjusioji, kildinamos iš ilgo, konfliktiško bendro sutuoktinių gyvenimo konteksto. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad nesutaria, konfliktuoja, yra nusprendę skirtis, nuolat pykstasi dėl bendro turto, kaltinamasis galimai yra smurtavęs prieš savo sutuoktinę, todėl šis įvykis jiems neigiamų pasekmių ar didesnės nuostabos iš esmės neturėjo sukelti. Atvykusiems policijos pareigūnams dėl smurto artimoje aplinkoje nesiskundė, su kaltinamuoju konfliktavo dėl dingusių prekių ir tik beieškant dingusio telefono apie tai jiems pasisakė, į medikus dėl padarytų sužalojimų iš karto nesikreipė, tą pačią dieną vyko į Tele2 saloną dėl naujos SIM kortelės įsigijimo. Tai rodo, kad nukentėjusiajai po kaltinamojo nusikalstamų veiksmų atlikimo esminių neigiamų emocinių pasekmių nesukėlė, nors ji ir buvo susijaudinusi.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad 200 Eur suma D. P. geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 109,07 Eur žalai dėl nukentėjusiosios D. P. gydymo atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 125-126, 127, 128). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. P. buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 109,07 Eur. Žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. P. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 109,07 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl proceso išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiosios D. P. interesus atstovavo advokato padėjėja L. B., tą patvirtina pateikti dokumentai apie apmokėjimą už teisinės pagalbos suteikimą, teisinių paslaugų sutartys, advokato orderis (II tomas, b. l. 61, 71, 72, 73, 74, 75). Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo V. P.. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovės darbo ir laiko sąnaudas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiosios 850 Eur atstovavimo išlaidos advokato padėjėjos L. B. paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš V. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui ir įpareigoti V. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; bei uždrausti: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą.

Nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. P. 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios D. P. naudai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 109,07 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. P. 109,07 Eur (vienas šimtas devyni eurai 07 ct) žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.