Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-214-589/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-07
Bylos Nr.: e2A-214-589/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00367-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Dalia Pranckienė
Ieškovas: R. V.
Atsakovas: A. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-214-589/2023Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00367-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3311-1093/2022 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. V. (toliau – ir ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pakeisti vaiko M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatytą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-916-783/2021, ir nustatyti ją su ieškovu (sprendimu patvirtintos taikos sutarties 2 punktą); pripažinti negaliojančiais Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-916-783/2021 patvirtintos ieškovo ir atsakovės A. V. (toliau – ir atsakovė) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 ir 4 punktus (atitinkamai dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo); priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui M. V. po 150 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovą paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti jo nurodytą atsakovės bendravimo su vaiku M. V. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Tuo atveju, jeigu teismas nepakeistų vaiko gyvenamosios vietos, prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-916-783/2021 3 punktu nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku M. V. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, ją nustatant ieškovo prašoma tvarka.

2. Ieškovas nurodė, kad nutraukiant santuoką jis sutiko, kad sūnaus M. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nes dar tikėjosi, kad ji gali tinkamai įgyvendinti motinos valdžią ir gyvenimas su ja atitiks sūnaus interesus. Sutiko su sūnumi bendrauti ir dalyvauti jį auklėjant tik kaip skyrium gyvenantis tėvas. Tačiau jis netruko įsitikinti, kad dėl atsakovės vedamo asocialaus gyvenimo būdo sūnus negali likti su ja, nes tai daro esminę žalą vaiko raidai ir vystymuisi. Ieškovui tapo žinoma informacija apie sūnaus sveikatos būklę, kurią atsakovė stengėsi nuslėpti. Iš 2020 m. balandžio 15 d. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų“ išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2 metų amžiaus stebėtas vaiko kalbos regresas, vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas, kuris siejamas su lengva ar vidutine intelektine negalia ir t. t. Žodinės konsultacijos metu ieškovas išsiaiškino, kad vaiko sveikatos problemos atsirado dėl vaiko nepriežiūros. Ieškovas negalintis taikytis su tuo, kad jo sūnus auga aplinkoje, visiškai neatitinkančioje net ir būtiniausių jo poreikių, darančioje žalą jo ateičiai. Gyvendamas kartu su atsakove, ieškovas ne kartą turėjo ją perspėti, kad ji liautųsi prieš sūnų naudojusi fizinį smurtą. Eilę kartų yra matęs mušimo žymes ant vaiko kūno ir vaikas pats sakė, kad jį mušė atsakovė. Atsakovė veda ne tik asocialų, bet ir ypač amoralų gyvenimo būdą, kas negali nedaryti įtakos mažamečiam vaikui.

3. Ieškovas pažymėjo, kad jis gyvena vieno kambario bute vienas. Neseniai pradėjo vykdyti individualią automobilių remonto veiklą. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą, prašė iš atsakovės priteisti 150 Eur išlaikymą vaikui, t. y. tokį patį, koks buvo priteistas iš jo. Pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą, nurodė neketinantis jo atriboti nuo motinos, tačiau, atsižvelgęs į prastus šalių santykius, siūlė nustatyti detalizuotą atsakovės, kaip skyrium gyvenančios motinos, bendravimo su sūnumi tvarką. Jei teismas nepakeistų vaiko gyvenamosios vietos, prašė bent pakeisti jo ir sūnaus bendravimo tvarką, kadangi 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nutraukiant šalių santuoką ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės nebuvo nustatyta. Teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkte nurodyta, kad A. V. įsipareigoja netrukdyti ir neriboti R. V. dalyvauti sūnaus M. V. auklėjime ir jo lankyme, atsižvelgus į sveikatos būklę ir norus, tačiau realiai savo gera valia atsakovė ieškovui bendrauti su sūnumi neleidžia. Ieškovas gyvena Panevėžio mieste, o atsakovė – Molėtų rajone. Tai savaime sunkina šalių bendravimą su sūnumi. Pristatyti sūnų į atsakovės gyvenamąją vietą jam būtų labai sudėtinga, nes šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones, o viešasis transportas kursuoja retai. Be to, tokie apsilankymai dėl atsakovės ypač neigiamo nusistatymo ieškovo atžvilgiu neišvengiamai vestų į konfliktines situacijas, kas tiesiogiai pažeistų ir vaiko interesus. Todėl prašė nustatyti, kad atsakovė pati atvyksta pasiimti sūnaus ir jį grąžina atgal. Ieškovas sutiktų apmokėti su tuo susijusias atsakovės išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, kitoje dalyje ieškinys atmestas – pakeista Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-916-783/2021 nustatyta R. V. su sūnumi M. V. bendravimo tvarka ir nustatyta tokią bendravimo tvarka:

4.1. Pereinamuoju laikotarpiu, kurio trukmė šeši mėnesiai, skaičiuojami nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

4.2. Pirmus du mėnesius – pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienius tėvas R. V. su M. V. susitinka Molėtų mieste ir bendrauja neutralioje aplinkoje tris valandas nuo 12 val. iki 15 val., kartu susitikime dalyvaujant ir motinai A. V., susitikimo vietą Molėtuose R. V. A. V. nurodo prieš tris dienas SMS žinute, į nurodytą vietą vaiką pristato motina;

4.3. Trečią, ketvirtą ir penktą mėnesius – pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienius tėvas R. V. su M. V. susitinka Molėtų mieste ir bendrauja tris valandas nuo 12 val. iki 15 val., susitikimo vietą Molėtuose R. V. A. V. nurodo prieš tris dienas SMS žinute, į nurodytą vietą vaiką pristato ir po bendravimo pasiima motina;

4.4. Šeštą mėnesį – pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienius tėvas su M. V. susitinka Molėtų mieste 12 val. ir bendrauja iki 19 val., susitikimo vietą Molėtuose R. V. A. V. nurodo prieš tris dienas SMS žinute, į nurodytą vietą vaiką pristato ir po to pasiima motina, o atsižvelgiant į vaiko M. V. sveikatos ir emocinę būklę, jo norą, iš anksto prieš tris dienas susitarus SMS žinute su motina A. V., tėvas R. V. turi teisę vaiką M. V. nusivežti į savo gyvenamąją vietą ir iki 19 val. grąžinti vaiką į iš anksto nurodytą vietą Molėtuose;

4.5. Po pereinamojo laikotarpio, t. y. nuo septinto mėnesio, nustatyta tokia R. V. bendravimo su M. V. tvarka:

4.6. Tėvas R. V. bendrauja su sūnumi M. V. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki po jo sekančio sekmadienio 18.00 val.; pirmu mėnesio savaitgaliu laikomas savaitgalis, kurio abi poilsio dienos (šeštadienis ir sekmadienis) yra tą mėnesį; savaitgalinio bendravimo pradžioje tėvas R. V. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimui, jį ten grąžina;

4.7. Kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas M. V. praleidžia su tėvu R. V. – nuo gruodžio 24 d. 12 val. nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 16 val.; apie tai vaiko tėvai susitaria iš anksto prieš tris dienas SMS žinute, vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima ir jį ten grąžina tėvas;

4.8. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas M. V. praleidžia su R. V. – pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. nepertraukiamai iki antrosios Šv. Velykų dienos 16 val.; apie tai vaiko tėvai susitaria iš anksto prieš tris dienas SMS žinute, vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima ir jį ten grąžina tėvas;

4.9. Tėvas R. V. bendrauja su sūnumi M. V. vieną kartą per kalendorinius metus nepertraukiamai 14 dienų vaikų vasaros atostogų metu, jeigu šio ilgalaikio bendravimo metu tėvas ketina vaiką laikinai išvežti už Lietuvos Respublikos ribų, jis gali tai daryti tik su motinos žinia ir gavęs jos sutikimą; apie numatomo šio ilgalaikio bendravimo pradžią ir pabaigą tėvas motinai praneša likus ne mažiau nei 30 dienų iki bendravimo pradžios.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-916-783/2021 (toliau – ir teismo sprendimas) nutraukė ieškovo ir atsakovės (buv. V.) santuoką, sudarytą 2016 m. kovo 12 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 12, bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią, be kita ko, šalių sūnaus M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina atsakove (2 punktas), atsakovė įsipareigojo netrukdyti ir neriboti tėvui ieškovui dalyvauti sūnaus auklėjime ir jo lankyme, atsižvelgiant į sveikatos būklę bei jo norą (3 punktas), taip pat nustatyta, kad tėvas ieškovas sūnaus išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi dienos į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervesdamas į vaiko motinos atsakovės nurodytą sąskaitą banke (4 punktas). Teismo sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2021 m. spalio 21 d.

6. Teismas, išklausęs abi šalis ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovo prašymas pakeisti vaiko M. V. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu bei išspręsti kitus su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu susijusius klausimus, nėra pagrįstas, tačiau poreikis tikslinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką yra.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytų aplinkybių, daugiausiai susijusių su vaiko atsiliekančia raida ir sveikatos problemomis, nelaiko iš esmės pasikeitusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 4 dalies prasme. Teismas akcentavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad šalys kartu gyveno iki 2019 m. pabaigos. Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės M. V. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, kad pirmieji gydytojo įrašai apie M. V. įtariamus nervų sistemos ir kalbos išraiškos sutrikimus fiksuoti dar 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 7 d. diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, o nuo 2019 m. gruodžio 20 d. vaikas stebimas ir dėl (duomenys neskelbtini) sindromo. Iš 2020 m. balandžio 15 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro išrašo iš medicininių dokumentų teismas nustatė, kad vaiko M. V. pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), o būtent jam nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas, išraše taip pat nurodyta, kad į gydymo įstaigą buvo kreiptasi dėl vaiko kalbos sutrikimo. Ieškovas su atsakove skyrėsi 2021 m. rugsėjo mėnesį, santuokos nutraukimo byla teisme iškelta 2021 m. sausio 5 d. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog yra sutrikusi vaiko raida bei kalba, ir šio sutrikimo priežastis jau buvo žinoma bei dokumentais fiksuota 2021 m. vykusių skyrybų metu. (duomenys neskelbtini) sindromas vaikui nustatytas (2020 m. balandžio mėn.) netrukus po to, kai vaiko tėvai pradėjo gyventi skyrium (2019 m. pabaiga), o raidos sutrikimai buvo stebimi dar nuo 2018 m. pabaigos. Taigi ieškovo ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad sutrikusi vaiko kalba, kuri, ieškovo įsitikinimu, patvirtina atsakovės netinkamą vaiko priežiūrą, dėl savo akivaizdumo ieškovui turėjo būti žinoma dar šalims gyvenant kartu. Dėl to ji nelaikytina nauja, atsiradusia po šalių santuokos nutraukimo ir jų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo.

8. Teismas pažymėjo, kad minėtame 2020 m. balandžio 15 d. išraše iš medicininių dokumentų taip pat nurodyta, jog M. V. nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas siejamas su, be kita ko, lengva ar vidutine intelektine negalia, autizmo spektro sutrikimais, būdingas raidos atsilikimas, be to, minėto genomo srities delecija paveldėta iš tėvo. Taigi stebimas vaiko raidos atsilikimas yra nulemtas genetinių priežasčių, dėl to ieškovo teiginiai, kad vaiko raida atsilieka dėl netinkamos vaiko priežiūros, yra atmestini. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad M. V., gyvendamas su motina, būtų netinkamai prižiūrimas. Priešingai, tiek Tarnybos išvada, tiek į bylą atsakovės pateikti dokumentai (priešmokyklinės grupės mokytojos pažyma), taip pat ir vaiko medicininiai dokumentai rodo, kad atsakovė tinkamai rūpinasi sūnumi M. V. – ne tik rūpinasi jo būtinaisiais poreikiais, bet ir stengiasi, kad vaikui būtų suteikta pagalba jo sveikatos būklei gerinti (veža į gydymo įstaigas).

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo teiginių, jog atsakovė veda asocialų ir amoralų gyvenimo būdą, smurtauja prieš vaiką, dėl ko vaikas auga aplinkoje, neatitinkančioje būtiniausių jo poreikių, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad nors M. V. motinos gyvenamojoje vietoje sudarytos patenkinamos sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis, atsakovė su sugyventiniu stengiasi gyvenimo sąlygas pagerinti, atsakovės šeimoje stebimas geras šeimos mikroklimatas, nepastebėta vaikų nepriežiūros, rūpinamasi vaikų ugdymu, sveikata, šeimoje situacija stabili, atsakovė bendradarbiauja su socialinėmis darbuotojomis ir priima pagalbą. Be M. V. atsakovė augina dar du vaikus. Ieškovas taip pat į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovė smurtauja prieš bylos šalių sūnų. 2020 m. gegužės 17 d. į policiją su pranešimu, kad atsakovė smurtauja prieš sūnų, kreipėsi ieškovas, tačiau ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19037-20 prokuroro 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nutrauktas.

10. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog M. V. gyvena stabilioje ir saugioje aplinkoje, šeimoje su motina, broliu, sese ir motinos sugyventiniu, motina rūpinasi vaiku, jo sveikata ir ugdymu, su tėvu (ieškovu) vaiko ryšys yra nutrūkęs, nes paskutinį kartą abu matėsi 2022 m. žiemą, todėl byloje nenustatytas pagrindas spręsti teismo sprendimu patvirtintoje tėvų sutartyje nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, dėl to ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad atitinkamai nėra sprendžiami klausimai dėl išlaikymo M. V. iš motinos priteisimo ir motinos su vaiku bendravimo tvarkos nustatymo.

11. Spręsdamas dėl ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, teismas nustatė, kad teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką ir sūnaus M. V. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, buvo nustatyta minimali ieškovo bendravimo su vaiku tvarka – atsakovė įsipareigojo netrukdyti ir neriboti R. V. dalyvauti sūnaus M. V. auklėjime ir jo lankyme, atsižvelgiant į sveikatos būklę bei jo norą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, atsakovė su sūnumi išsikėlė gyventi į kitą miestą, dėl ko atsakovo bendravimas su vaiku tapo apsunkintu. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė iš esmės šiam ieškovo prašymui neprieštaravo, tačiau nesutiko su kai kuriomis siūlomos bendravimo tvarkos sąlygomis, be to, nurodė, kad ieškovo ryšys su vaiku yra nutrūkęs. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas M. V. paskutinį kartą matė 2022 m. žiemą, ieškovo bendravimas su vaiku ryšio priemonėmis taip pat nevyksta – ir dėl šalių konfliktiškų santykių, ir dėl vaiko amžiaus bei sutrikusios kalbos. Tai teismui leido daryti išvadą, kad tėvo ir sūnaus ryšys šiuo metu yra nutrūkęs ir iš pradžių reikalinga atkurti prarastą tėvo su vaiku ryšį, todėl yra reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu nustatomas minimalus ieškovo ir M. V. bendravimas. Teismas savo iniciatyva nustato 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį tėvas su M. V. susitinka Molėtų mieste kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadieniais po tris valandas, pirmus du pereinamojo laikotarpio mėnesius susitikimuose dalyvaujant ir vaiko motinai, o paskutinį mėnesį ieškovui turint teisę vaiką nusivežti į savo gyvenamąją vietą be nakvynės. Po pereinamojo laikotarpio nustatytina ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka su korekcijomis: šalinant iš bendravimo tvarkos sąlygą, kad vaiką ieškovui į Panevėžį iš Molėtų pristato atsakovė ir po to atvyksta pasiimti vaiko, kadangi, teismo vertinimu, atsakovė neturi galimybių nuvežti vaiką ieškovui, nes be M. V. augina dar du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų yra kūdikis, taip pat neturi automobilio, nevairuoja, o atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, gyvena vienas, nors šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau šią teisę praradęs tik laikinai; nustatant šalims pareigą iš anksto susitarti dėl tėvo susitikimo su vaiku; aptariant pagrindinių metų švenčių šventimą.

12. Teismas atkreipė bylos šalių dėmesį, kad atsakovė, siekdama sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, turi būti pasiekiama ryšio priemonėmis ieškovui vaiko auginimo ir auklėjimo klausimams aptarti, o ieškovas, siekdamas realizuoti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, turi dėti pastangas užmegzti ir išlaikyti konstruktyvų ryšį su atsakove. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą, ypatingai atsižvelgiant į M. V. sveikatos būklę ir su tuo susijusius jo poreikius. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

13. Kadangi abi šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo, dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nepakeistų vaiko gyvenamosios vietos, prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumi M. V. tvarką, kokią jis prašė nustatyti ieškiniu.

15. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad apie sūnaus sveikatos būklę turėjo būti žinoma dar santuokos nutraukimo proceso, vykusio 2021 m., metu. Pažymi, kad nors vaiko raidos sutrikimai ir kiti negalavimai ir buvo nustatyti bylos šalims dar gyvenant kartu, bet atsakovė stengėsi juos nuo ieškovo nuslėpti. Tik iš 2020 m. balandžio 15 d. VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų“ išrašo iš medicininių dokumentų sužinojo, kad nuo 2 metų amžiaus stebėtas vaiko kalbos regresas, vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas, kuris siejamas su lengva ar vidutine intelektine negalia ir t. t. Tačiau tas atsitiko jau tik nutraukus santuoką. Atkreipia dėmesį į tai, kad esminė priežastis, dėl kurios kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, buvo ne jo ligos, kaip tokios, o tas, kad atsakovė tinkamai nesirūpina vaiku ir jo sveikatos būkle. Tas akivaizdžiai yra pasikeitusi aplinkybė, atsiradusi jau tik nutraukus santuoką.

16. Nurodo ir tai, kad prašė teismo kviesti bei apklausti dvi liudytojas, kurios būtų galėjusios paliudyti apie fizinį smurtą ir kitokį visiškai netoleruotiną atsakovės elgesį sūnaus M. V. atžvilgiu. Šį prašymą teismas atmetė. Taip pat teismas atmetė jo prašymą skirti vaikui psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar vaiko problemos negilėja dėl jam sudaromų gyvenimo sąlygų, ar atsakovė laikosi gydytojų duotų rekomendacijų, ar galimas nesilaikymas neblogina situacijos. Taigi, įrodymų, kad vaikas, gyvendamas su motina, yra netinkamai prižiūrimas, trūkumą nulėmė paties teismo pasyvumas ir nesudarymas sąlygų jiems atsirasti. Kad M. V. turi netikrų brolių ir seserų iš motinos pusės, tai neturėtų būti esminis motyvas nekeisti jo gyvenamosios vietos. Aš tikrai nesutrukdyčiau jam bendrauti su kitais atsakovės vaikais.

17. Pažymi, kad dėl atsakovės nenoro su ieškovu palaikyti bet kokį kontaktą, jo kaip tėvo ryšys su sūnumi galėjo ir susilpnėti. Tačiau atsakovei savo neleistinais veiksmais sukūrus tokią padėtį, dėl to negali atsirasti jai teigiamų pasekmių. Deja, teismas faktą, kad pakankamai ilgą laiką ieškovas nebendravo (nes negalėjo bendrauti) su sūnumi, laikė motyvu tiek nekeisti jo gyvenamosios vietos, tiek ir nustatant bendravimo tvarką.

18. Pažymi ir tai, kad teismas nustatė konkrečią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau ne tokią, kokios jis prašė, ir ne tokią, kuri būtų geriausia vaikui ir tinkamai subalansuotų abiejų tėvų interesus. Jo apsilankymai atsakovės gyvenamojoje vietoje dėl atsakovės ypač neigiamo nusistatymo jo atžvilgiu neišvengiamai vestų į konfliktines situacijas, kas tiesiogiai pažeistų ir vaiko interesus. Todėl ir prašė nustatyti, kad atsakovė pati atvyktų pasiimti sūnaus ir jį atvežtų, sutinka apmokėti su tuo susijusias atsakovės kelionės išlaidas. Žiūrint iš praktinės pusės, kiti du vaikai niekaip nekliudytų atsakovei pristatyti sūnų M. V. į Panevėžį. Tokie rūpesčiai, kaip kad transporto priemonės / teisės ją vairuoti neturėjimas ir pan. neturėtų būti perkeliami išimtinai ieškovui, kaip skyrium gyvenančiam tėvui, juo labiau, kad atsakovė pati pasirinko gyventi Molėtų rajone. Todėl, praktiniai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais rūpesčiai padalinti abiem tėvams. Pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, atsakovei tektų tam tikros laiko sąnaudos, tačiau, ieškovui, dengiant jos kelionės išlaidas, tektų materialinė našta.

Atsiliepimas

19. Atsakovė A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo R. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, patirtas atstovaujant atsakovę.

20. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas nenurodė jokių esminių aplinkybių, nepateikė įrodymų apie tai, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Mano, kad teismas pagrįstai vertino, jog vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Teismas nenustatė, kad vaiko aplinka nėra saugi. Tai, kad atsakovė yra amorali ir veda asocialų gyvenimo būdą, yra tik ieškovo įrodymais nepagrįsta nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo R. V. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir su tuo susiję reikalavimai, tačiau pakeista ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Byloje nustatyta, kad, nutraukiant šalių santuoką (2021 m. rugsėjo 20 d.) bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, vaiko, kuris tuo metu buvo penkerių metų amžiaus, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Ieškovas 2022 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu, taip pat prašydamas išspręsti kitus su tuo susijusius reikalavimus, o tuo atveju, jeigu teismas nepakeistų vaiko gyvenamosios vietos, ieškovas prašė pakeisti patikslintame ieškinyje nurodytu būdu teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė veda asocialų ir amoralų gyvenimo būdą, tinkamai neprižiūri vaiko, smurtauja prieš jį, kas daro esminę žalą vaiko raidai ir vystymuisi, kenkia sveikatai, vaikas auga aplinkoje, neatitinkančioje būtiniausių jo poreikių. Ieškovas taip pat tvirtino, kad tik 2022 m. žiemą jam tapo žinoma informacija apie sūnaus sveikatos būklę, kurią atsakovė stengėsi nuslėpti, o žodinės konsultacijos su gydytoja metu jam buvo paaiškinta, kad vaiko sveikatos problemos atsirado dėl vaiko nepriežiūros, be to, tuo metu žiemą vaikas buvo aprengtas ne pagal sezoną.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs abi šalis, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovo prašymas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu bei išspręsti kitus su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu susijusius klausimus, nėra pagrįstas, tačiau poreikis tikslinti tėvo bendravimo su vaiku tvarką yra, dėl to ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog sutrikusi vaiko kalba, kuri, ieškovo įsitikinimu, patvirtina atsakovės netinkamą vaiko priežiūrą, dėl savo akivaizdumo ieškovui turėjo būti žinoma dar šalims gyvenant kartu, dėl to ji nelaikytina iš esmės pasikeitusia CK 3.174 straipsnio 4 dalies prasme, be to, stebimas vaiko raidos atsilikimas yra nulemtas genetinių priežasčių, byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas, gyvendamas su motina, būtų netinkamai prižiūrimas, dėl to ieškovo teiginius, kad vaiko raida atsilieka dėl netinkamos vaiko priežiūros, pirmosios instancijos teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadas, kad ieškovo teiginių, jog atsakovė veda asocialų ir amoralų gyvenimo būdą, smurtauja prieš vaiką, dėl ko vaikas auga aplinkoje, neatitinkančioje būtiniausių jo poreikių, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, bylos šalių vaikas auga stabilioje ir saugioje aplinkoje, šeimoje, kurioje augina dar du atsakovės vaikai, su ieškovu vaiko ryšys yra nutrūkęs, nes paskutinį kartą abu matėsi tik 2022 m. žiemą. Pakeisdamas teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva sprendė, kad yra reikalinga nustatyti 6 mėn. pereinamąjį laikotarpį, kurio metu nustatomas minimalus ieškovo ir vaiko bendravimas, kadangi ieškovo ryšys su vaiku šiuo metu yra nutrūkęs, kurį reikia atkurti ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl vaiko interesų. Po pereinamojo laikotarpio pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, šalinant iš jos sąlygą, kad vaiką ieškovui į Panevėžį iš Molėtų pristato atsakovė ir po to atvyksta pasiimti vaiko.

25. Ieškovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimus, susijusius su faktinių aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo, taip pat tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių tinkamo taikymo

26. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apie vaiko sveikatos būklę ieškovui turėjo būti žinoma dar santuokos nutraukimo proceso, vykusio 2021 m., metu. Pažymima, kad nors vaiko raidos sutrikimai ir kiti negalavimai ir buvo nustatyti bylos šalims dar gyvenant kartu, bet atsakovė stengėsi juos nuo ieškovo nuslėpti, tik nutraukus santuoką iš 2020 m. balandžio 15 d. VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų“ išrašo iš medicininių dokumentų jam tapo žinoma apie stebėtas ir diagnozuotas vaiko ligas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad esmine priežastimi, dėl kurios ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, buvo ne jo ligos, kaip tokios, o tas, kad atsakovė po santuokos nutraukimo tinkamai nesirūpina vaiku ir jo sveikatos būkle. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą.

27. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Papildomai pažymėtina, jog sprendžiant, ar pakartotinį ieškinį reiškiantis asmuo tinkamai įvykdė pirmiau aptartą CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų įrodinėjimo pareigą, atsižvelgtina į bendruosius įrodymų pakankamumo bei kitus įrodinėjimo ir bylos faktinių duomenų vertinimo civiliniame procese principus. Šie išsamiai atskleisti, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2010).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fakto aplinkybes, pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai) ar netinkamai taikė kriterijus, reikšmingus sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, logikos dėsniais. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).

29. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apie vaiko sveikatos būklę dėl jos akivaizdumo ieškovui turėjo būti žinoma dar bylos šalims gyvenant kartu, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis, išsamiai išdėstytais skundžiamo sprendimo motyvuose. Be paties ieškovo teiginių, byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui apie vaiko sveikatos būklę nutraukiant santuoką nebuvo žinoma ir dėl to yra atsakinga atsakovė. Taip pat nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginius, jog atsakovė po santuokos nutraukimo tinkamai nesirūpina vaiku ir jo sveikatos būkle. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kurie, ieškovo požiūriu, byloje surinkti įrodymai, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tėvų pareigos ir teisės savo vaikams išlieka (CK 3.156 straipsnio 2 dalis), todėl, teismo sprendimu nustačius šalių vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, ieškovo pareiga domėtis vaiko sveikata, užtikrinti vaikui reikalingą gydymą ir reabilitaciją nebuvo paneigta, juo labiau nebuvo perkelta atsakovei. Taigi, ieškovas yra neteisus, teigdamas, kad pareigą pasirūpinti vaiko sveikata po santuokos nutraukimo turėjo ir turi tik atsakovė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi pareigą kooperuotis ir bendromis jėgomis užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą.

30. Ieškovo įsitikinimu, įrodymų, jog vaikas, gyvendamas su atsakove, yra netinkamai prižiūrimas, trūkumą nulėmė paties pirmosios instancijos teismo pasyvumas ir nesudarymas sąlygų jiems atsirasti, kadangi šis netenkino nei ieškovo prašymo kviesti bei apklausti dvi liudytojas, kurios būtų galėjusios paliudyti apie fizinį smurtą ir kitokį visiškai netoleruotiną atsakovės elgesį vaiko atžvilgiu, nei prašymo skirti vaikui psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar vaiko problemos negilėja dėl jam sudaromų gyvenimo sąlygų, ar atsakovė laikosi gydytojų duotų rekomendacijų, ar galimas nesilaikymas neblogina situacijos. Teisėjų kolega neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

31. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. CPK 212 straipsnis suteikia teismui teisę skirti ekspertizę išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Tai reiškia, kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 101 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. rugpjūčio 31 d. protokoline nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pirmiau nurodytų ieškovo prašymų. Ieškovo prašomos apklausti liudytojos – buvusios bylos šalių kaimynės – parodymai dėl 2020 m. įvykių, vykusių iki šalių santuokos nutraukimo ir jų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo, nagrinėjamai bylai nebūtų reikšmingi, o ieškovo prašomos apklausti ieškovo sesers, kaip liudytojos, parodymai, esant tokiam šių asmenų santykių pobūdžiui (dėl artimo giminystės ryšio su ieškovu), taigi ir ribotos galimybės teikti objektyvius parodymus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nebūtų pripažįstami patikimais. Pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo jokio pagrindo šioje byloje skirti vaikui psichiatrinę ekspertizę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo formuluojami klausimai ekspertui buvo dėl aplinkybių, kurios byloje galėjo būti nustatytos kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

33. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išreikalavo visus vaiko medicininius duomenis, ieškovas turėjo galimybę susipažinti su jais ir remiantis juose esančiais įrašais teikti byloje konkrečius argumentus apie tai, ar atsakovė laikosi, ar nesilaiko gydytojų duotų rekomendacijų. Aplinkybę, ar vaiko problemos (ne)gilėja dėl atsakovės jam sudaromų gyvenimo sąlygų, ieškovas byloje galėjo įrodinėti, prašydamas teismo apklausti vaiką gydančius gydytojus, specialistus, tačiau ieškovas tokių prašymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vaiko psichiatrinė ekspertizė, byloje nesant duomenų apie vaiko psichinės (psichologinės) raidos sutrikimus, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingai vaiką emociškai traumuojantis ir perteklinis procesinis veiksmas.

34. Iš apeliacinio skundo argumentų taip pat galima suprasti, jog, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės veiksmų (nenoro su ieškovu palaikyti bet kokį kontaktą), dėl ko jo, kaip tėvo, ryšys su vaiku galėjo ir susilpnėti, nevertino ieškovo naudai, o aplinkybę, kad bylos šalių vaikas turi netikrų brolių ir seserų iš atsakovės pusės, vertino kaip esminį motyvą nekeisti vaiko gyvenamosios vietos.

35. Atmesdama kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

36. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios pakeitimo, pagrįstai aplinkos, kurioje gyvena vaikas (tame tarpe ir tai, kad atsakovės šeimoje auga bylos šalių vaiko brolis ir sesuo) stabilumą vertino kaip vieną iš kriterijų, reikšmingų šio klausimo tinkamam išnagrinėjimui. 2022 m. rugpjūčio 31 d. parengiamajame posėdyje ieškovas, atsakovės atstovės paklaustas, ar šiuo metu tebesiunčia atsakovei nepadoraus turinio žinutes, pats nurodė, kad atsakovės kitaip vertinti ir negali. Esant byloje tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės nelaikė atsakinga už tai, kad bylos šalims nepavyksta palaikyti konstruktyvaus ryšio, bendraujant su vaiku susijusiais klausimais, juo labiau nelaikė atsakovės atsakinga už tai, kad ieškovo ryšys su vaiku šiuo metu yra nutrūkęs.

Dėl ieškovo prašomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

37. Apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kokią jis prašė nustatyti ieškiniu tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepakeistų vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovo įsitikinimu, praktiniai skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku rūpesčiai turėjo būti padalinti abiem šalims, be to, jo apsilankymai atsakovės gyvenamojoje vietoje dėl atsakovės ypač neigiamo nusistatymo neišvengiamai vestų į konfliktines situacijas, kas tiesiogiai pažeistų ir vaiko interesus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo tenkinti tokį jo prašymą.

38. Pagal kasacinio teismo formuojamą CK 3.175 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, aplinkybių pasikeitimas kaip pagrindas kreiptis dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo turi būti aiškinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į vaiko geriausių interesų tenkinimo prioritetą. Šiuo gi atveju, ieškovo pageidaujama bendravimo tvarkos sąlyga, kad vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą (Panevėžyje) iš Molėtų pristatytų atsakovė ir po to ji atvyktų vaiko pasiimti, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (atsakovė be bylos šalių vaiko augina dar du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų yra kūdikis, taip pat neturi automobilio, nevairuoja, o atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, gyvena vienas, nors šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau šią teisę praradęs tik laikinai), yra nulemta išimtinai ieškovo intereso nustatyti jam patogesnę bendravimo su vaiku tvarką, tačiau toks jo interesas, atsakovei nesutinkant, negali būti ginamas, nepaisant tos aplinkybės, kad atsakovės iniciatyva šalių vaikas šiuo metu gyvena kitame mieste, nei skyrium gyvenantis ieškovas, ir ieškovas siūlo kompensuoti atsakovės dėl to patirtas išlaidas. Nėra pagrindo išvadai, kad tokia ieškovo pageidaujama bendravimo tvarkos sąlyga galėtų būti kokiu nors pagrindu pateisinama geriausių vaiko interesų principu, o galimybė kilti tarp šalių konfliktinėms situacijoms lygiai tiek pat vienoda tiek vaiką pristatant į atsakovės, tiek į ieškovo gyvenamąją vietą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), todėl tokie pasunkinimai, kaip kad nagrinėjamu atveju, pereinamuoju laikotarpiu pirmus du mėnesius kas antrą šeštadienį ieškovas turėtų po tris valandas Molėtų mieste praleisti kartu ne tik su sūnumi, bet ir su atsakove, vėliau važiuoti pasiimti vaiką į Molėtus – pereinamojo laikotarpio metu mieste, o po to – atsakovės gyvenamojoje vietoje, nelaikytini iš esmės suvaržančiais ieškovo bendravimo su vaiku galimybes.

39. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; kt.). Šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja aktyvaus teismo vaidmens, kuris ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio šeimos byloje, kaip kad nagrinėjama byla, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turėjo teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą, atitinkantį sprendimą. Todėl ieškovo nurodoma aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė bendravimo su vaiku tvarką ne tokią, kokios jis prašė, nelaikytina procesinės teisės pažeidimu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

43. Kadangi abi šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo, dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėDalia Pranckienė