Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Indrei Skorochodovei, Renatai Pekštenienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Civilinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. V. ir atsakovė A. V. yra nepilnamečio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-783/2021 (toliau ir – Teismo sprendimas) nutraukė ieškovo R. V. ir atsakovės A. V. (buv. V.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią, be kita ko, šalių sūnaus M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina A. V. (2 p.), motina A. V. įsipareigojo netrukdyti ir neriboti tėvui R. V. dalyvauti sūnaus M. V. auklėjime ir jo lankyme, atsižvelgiant į sveikatos būklę bei jo norą (3 p.), taip pat nustatyta, kad tėvas R. V. sūnaus M. V. išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi dienos į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervesdamas į vaiko motinos A. V. nurodytą sąskaitą banke (4 p.). Teismo sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

9. Ieškovas R. V. 2022 m. birželio 7 d. pateikė teismui ieškinį, kurį 2022 m. spalio 7 d. patikslinęs, teismo prašo: (i) pakeisti sūnaus M. V. gyvenamąją vietą, nustatant ją su vaiko tėvu R. V., (ii) pripažinti negaliojančiomis Teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatas dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos ir išlaikymo vaikui priteisimo (3 ir 4 punktus), (iii) priteisti iš atsakovės A. V. sūnaus M. V. išlaikymui po 150 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovą paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, (iv) nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovės A. V. bendravimo su sūnumi M. V. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, (v) o tuo atveju, jei teismas nepakeistų vaiko gyvenamosios vietos, pakeisti patikslintame ieškinyje nurodytu būdu Teismo sprendimu nustatytą ieškovo R. V. bendravimo su sūnumi M. V. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

10. Teismas, išklausęs abi šalis ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovo prašymas pakeisti vaiko M. V. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu bei išspręsti kitus su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu susijusius klausimus, nėra pagrįstas, tačiau poreikis tikslinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką yra, dėl to ieškovo ieškinį teismas tenkina iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

11. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

12. Taigi sprendžiant M. V. gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, reikalinga nustatyti esminį aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta Teismo sprendimu buvo nustatyta su atsakove A. V., pasikeitimą. Ieškovas R. V. savo prašymą pakeisti M. V. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu grindė tuo, kad atsakovė veda asocialų ir amoralų gyvenimo būdą, tinkamai neprižiūri vaiko, smurtauja prieš jį, kas daro esminę žalą vaiko raidai ir vystymuisi, kenkia sveikatai, vaikas auga aplinkoje, neatitinkančioje būtiniausių jo poreikių. Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad 2022 m. žiemą jis išsiaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), turi sveikatos problemų, ir žodinės konsultacijos su gydytoja metu jam buvo paaiškinta, kad vaiko sveikatos problemos atsirado dėl vaiko nepriežiūros, be to, tuo metu žiemą vaikas buvo aprengtas ne pagal sezoną. Vis tik teismas ieškovo nurodytų aplinkybių, daugiausiai susijusių su vaiko atsiliekančia raida ir sveikatos problemomis, nelaiko iš esmės pasikeitusiomis CK 3.174 straipsnio 4 dalies prasme.

13. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalys kartu gyveno iki 2019 m. pabaigos. Iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės M. V. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad pirmieji gydytojo įrašai apie M. V. įtariamus (duomenys neskelbtini) fiksuoti dar 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 7 d. diagnozuoti (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. gruodžio 20 d. vaikas stebimas ir dėl (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. balandžio 15 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad vaiko M. V. pagrindinė diagnozė - (duomenys neskelbtini), išraše taip pat nurodyta, kad į gydymo įstaigą buvo kreiptasi dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove skyrėsi (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo byla teisme iškelta (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi aplinkybė, kad yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) priežastis jau buvo žinoma bei dokumentais fiksuota (duomenys neskelbtini) metais vykusių skyrybų metu. (duomenys neskelbtini) vaikui nustatytas (2020 m. balandžio mėn.) netrukus po to, kai vaiko tėvai pradėjo gyventi skyrium (2019 m. pabaiga), o (duomenys neskelbtini) buvo stebimi dar nuo 2018 m. pabaigos. Taigi ieškovo ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), kuri, ieškovo įsitikinimu patvirtina atsakovės netinkamą vaiko priežiūrą, dėl savo akivaizdumo ieškovui turėjo būti žinoma dar šalims gyvenant kartu. Dėl to ji nelaikytina nauja, atsiradusia po šalių santuokos nutraukimo ir jų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo. Minėtame 2020 m. balandžio 15 d. išraše iš medicininių dokumentų taip pat nurodyta, kad M. V. nustatytas (duomenys neskelbtini) siejamas su, be kita ko, (duomenys neskelbtini). Taigi stebimas (duomenys neskelbtini) yra nulemtas genetinių priežasčių, dėl to ieškovo teiginiai, kad vaiko raida atsilieka dėl netinkamos vaiko priežiūros, yra atmestini. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad M. V., gyvendamas su motina, būtų netinkamai prižiūrimas. Priešingai, tiek Tarnybos išvada, tiek į bylą atsakovės pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) mokytojos pažyma), taip pat ir vaiko medicininiai dokumentai rodo, kad atsakovė tinkamai rūpinasi sūnumi M. V. – ne tik rūpinasi jo būtinaisiais poreikiais, bet ir stengiasi, kad vaikui būtų suteikta pagalba jo sveikatos būklei gerinti (veža į gydymo įstaigas).

14. Ieškovo teiginių, kad atsakovė veda asocialų ir amoralų gyvenimo būdą, smurtauja prieš vaiką, dėl ko vaikas auga aplinkoje, neatitinkančioje būtiniausių jo poreikių, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad nors M. V. motinos gyvenamojoje vietoje sudarytos patenkinamos sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis, atsakovė su sugyventiniu stengiasi gyvenimo sąlygas pagerinti, atsakovės šeimoje stebimas geras šeimos mikroklimatas, nepastebėta vaikų nepriežiūros, rūpinamasi vaikų ugdymu, sveikata, šeimoje situacija stabili, atsakovė bendradarbiauja su socialinėmis darbuotojomis ir priima pagalbą. Be M. V. atsakovė augina dar du vaikus – M. V. (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovė smurtaują prieš bylos šalių sūnų. 2020 m. gegužės 17 d. į policiją su pranešimu, kad atsakovė smurtauja prieš sūnų, kreipėsi ieškovas, tačiau ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19037-20 prokuroro 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nutrauktas.

15. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad M. V. gyvena stabilioje ir saugioje aplinkoje, šeimoje su motina, (duomenys neskelbtini) ir motinos sugyventiniu, motina rūpinasi vaiku, jo sveikata ir ugdymu, su tėvu (ieškovu) vaiko ryšys yra nutrūkęs, nes paskutinį kartą abu matėsi 2022 m. žiemą. Remdamasis paminėtu, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytas pagrindas spręsti Teismo sprendimu patvirtintoje tėvų sutartyje nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, dėl to ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmeta. Atitinkamai nėra sprendžiami klausimai dėl išlaikymo M. V. iš motinos priteisimo ir motinos su vaiku bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo

16. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

17. Teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką ir sūnaus M. V. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, buvo nustatyta minimali ieškovo bendravimo su vaiku tvarka – atsakovė įsipareigojo netrukdyti ir neriboti R. V. dalyvauti sūnaus M. V. auklėjime ir jo lankyme, atsižvelgiant į sveikatos būklę bei jo norą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, atsakovė su sūnumi išsikėlė gyventi į kitą miestą, dėl ko atsakovo bendravimas su vaiku tapo apsunkintu. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė iš esmės šiam ieškovo prašymui neprieštaravo, tačiau nesutiko su kai kuriomis siūlomos bendravimo tvarkos sąlygomis, be to, nurodė, kad ieškovo ryšys su vaiku yra nutrūkęs. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas M. V. paskutinį kartą matė 2022 metų žiemą, ieškovo bendravimas su vaiku ryšio priemonėmis taip pat nevyksta – ir dėl šalių konfliktiškų santykių, ir dėl vaiko amžiaus bei (duomenys neskelbtini). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad tėvo ir sūnaus ryšys šiuo metu yra nutrūkęs, ir iš pradžių reikalinga atkurti prarastą tėvo su vaiku ryšį.

18. Teismas, įvertinęs ieškovo siūlomą jo ir vaiko bendravimo tvarką, tačiau taip pat atsižvelgęs į susidariusią situaciją, kad ieškovo ryšys su sūnumi šiuo metu yra nutrūkęs, kurį reikia atkurti ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl vaiko interesų, sprendžia, kad yra reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kurio metu nustatomas minimalus ieškovo ir M. V. bendravimas. Teismas savo iniciatyva nustato 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį tėvas su M. V. susitinka (duomenys neskelbtini) mieste kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadieniais po tris valandas, pirmus du pereinamojo laikotarpio mėnesius susitikimuose dalyvaujant ir vaiko motinai, o paskutinį mėnesį ieškovui turint teisę vaiką nusivežti į savo gyvenamąją vietą be nakvynės.

19. Po pereinamojo laikotarpio nustatytina ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka su korekcijomis: (i) šalinant iš bendravimo tvarkos sąlygą, kad vaiką ieškovui į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pristato atsakovė ir po to atvyksta pasiimti vaiko - teismo vertinimu, atsakovė neturi galimybių nuvežti vaiką ieškovui, kadangi atsakovė be M. V. augina dar du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų (duomenys neskelbtini), taip pat neturi automobilio, nevairuoja, o atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, gyvena vienas, nors šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau šią teisę praradęs tik laikinai, (ii) nustatant šalims pareigą iš anksto susitarti dėl tėvo susitikimo su vaiku, (iii) aptariant pagrindinių metų švenčių šventimą.

20. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad atsakovė nebendrauja su juo telefonu, nekelia ragelio, užblokavusi numerį ir pan. Atsakovė tokį savo elgesį aiškino tuo, kad paskambinęs ar SMS žinutėmis ieškovas ją įžeidinėja, nepagarbiai vadina, grasina, dėl to ji vengia su juo bendrauti. Tačiau teismas atkreipia bylos šalių dėmesį, kad tokie jų veiksmai neprisideda prie vaiko gerovės, dėl to atsakovė, siekdama sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, turi būti pasiekiama ryšio priemonėmis ieškovui vaiko auginimo ir auklėjimo klausimams aptarti, o ieškovas, siekdamas realizuoti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, turi dėti pastangas užmegzti ir išlaikyti konstruktyvų ryšį su atsakove. Teismas ypatingai atkreipia bylos šalių dėmesį į tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas - užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą, ypatingai atsižvelgiant į M. V. sveikatos būklę ir su tuo susijusius jo poreikius. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

21. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Taip pat šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Abi šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo, dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-916-783/2021, nustatytą R. V. su sūnumi M. V. bendravimo tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

I. Pereinamuoju laikotarpiu, kurio trukmė šeši mėnesiai, skaičiuojami nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

1. Pirmus du mėnesius - pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienius tėvas R. V. su M. V. susitinka (duomenys neskelbtini) mieste ir bendrauja neutralioje aplinkoje tris valandas nuo 12 val. iki 15 val., kartu susitikime dalyvaujant ir motinai A. V., susitikimo vietą (duomenys neskelbtini) R. V. A. V. nurodo prieš 3 dienas SMS žinute, į nurodytą vietą vaiką pristato motina;

2. Trečią, ketvirtą ir penktą mėnesius - pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienius tėvas R. V. su M. V. susitinka (duomenys neskelbtini) mieste ir bendrauja tris valandas nuo 12 val. iki 15 val., susitikimo vietą (duomenys neskelbtini) R. V. A. V. nurodo prieš 3 dienas SMS žinute, į nurodytą vietą vaiką pristato ir po bendravimo pasiima motina;

3. Šeštą mėnesį - pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienius tėvas su M. V. susitinka (duomenys neskelbtini) mieste 12 val. ir bendrauja iki 19 val., susitikimo vietą (duomenys neskelbtini) R. V. A. V. nurodo prieš 3 dienas SMS žinute, į nurodytą vietą vaiką pristato ir po to pasiima motina, o atsižvelgiant į vaiko M. V. sveikatos ir emocinę būklę, jo norą, iš anksto prieš tris dienas susitarus SMS žinute su motina A. V., tėvas R. V. turi teisę vaiką M. V. nusivežti į savo gyvenamąją vietą ir iki 19 val. grąžinti vaiką į iš anksto nurodytą vietą (duomenys neskelbtini).

II. Po pereinamojo laikotarpio, t. y. nuo septinto mėnesio, nustatyti tokią R. V. bendravimo su M. V. tvarką:

1. Tėvas R. V. bendrauja su sūnumi M. V. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki po jo sekančio sekmadienio 18.00 val.; pirmu mėnesio savaitgaliu laikomas savaitgalis, kurio abi poilsio dienos (šeštadienis ir sekmadienis) yra tą mėnesį; savaitgalinio bendravimo pradžioje tėvas R. V. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimui, jį ten grąžina;

2. Kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas M. V. praleidžia su tėvu R. V. – nuo gruodžio 24 d. 12 val. nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 16 val.; apie tai vaiko tėvai susitaria iš anksto prieš tris dienas SMS žinute, vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima ir jį ten grąžina tėvas;

3. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas M. V. praleidžia su R. V. – pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. nepertraukiamai iki antrosios Šv. Velykų dienos 16 val.; apie tai vaiko tėvai susitaria iš anksto prieš tris dienas SMS žinute, vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima ir jį ten grąžina tėvas.

4. Tėvas R. V. bendrauja su sūnumi M. V. vieną kartą per kalendorinius metus nepertraukiamai 14 dienų vaikų vasaros atostogų metu, jeigu šio ilgalaikio bendravimo metu tėvas ketina vaiką laikinai išvežti už Lietuvos Respublikos ribų, jis gali tai daryti tik su motinos žinia ir gavęs jos sutikimą; apie numatomo šio ilgalaikio bendravimo pradžią ir pabaigą tėvas motinai praneša likus ne mažiau nei 30 dienų iki bendravimo pradžios.

Ieškinį nepatenkintoje dalyje atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.