Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, atsakovui D. K. (D. K.), jo atstovui advokatui Gediminui Žliobai, institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. (D. K.), dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir kt., trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS ir pagal atsakovo D. K. (D. K.) priešieškinį ieškovei M. K. sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Byloje remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė M. K. ir atsakovas D. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.)

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Įvertinęs įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovė, palikdama šeimą ir pradėdama gyventi su kitu vyru, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių – todėl ieškovė laikytina kalta dėl iširusios santuokos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo ir ji nutrauktina dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – ,,K.“, atsakovui paliktina jo santuokinė pavardė – ,,K.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai (CK 3.138 str.). Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas priešieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus V. K., gim. gyvenamąją vietą su tėvu D. K. jo gyvenamojoje vietoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) priešieškinio reikalavimų atsisakė, teismas atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, neprieštarauja. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaikais, nėra.

Institucija, teikianti išvadą byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių vaikai išreiškė norą gyventi su mama (ieškove). Mano, kad toks vaikų noras neprieštarauja jų interesams ir sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, vaikai gyvena su ieškove, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi, teismas vertina, kad nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos su motina nustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Paaiškino, kad išlaidas vaikų išlaikymui sudaro maistas, buto išlaikymas, drabužiai, batai, būreliai, užsiėmimai, laisvalaikis, sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai ir kt. Vaikų poreikių tenkinimui būtinas išlaidas ieškovė grindžia į bylą pateiktomis vaikų poreikių lentelėmis, kvitais, sąskaitomis, medicininiais dokumentais ir kt.

Institucija, teikianti išvadą byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas vaikams, atsižvelgiant į tėvų pajamas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, iš atsakovo turėtų būti priteista mažiausiai po 190 - 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymi, jog ieškovės prašomas išlaikymas yra per didelis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, jų poreikius bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui atsakovo skirtina suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį, protinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko interesų tenkinimo bei atsakovo galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Todėl, remiantis CK 3.194 straipsnio 1 dalies ir 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2016 m. lapkričio 7 d. iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą - 2920 Eur, nurodydama, jog atsakovas išlaikymą vaikams suteikė tik iš dalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas 2016 m. kovo 9 d. į ieškovės banko sąskaitą pervedė 300 Eur vaikų išlaikymui; 2016 m. balandžio 14 d. - pervedė 400 Eur; 2016 m. gegužės 17 d. - 400 Eur vaikų išlaikymui; 2016 m. rugpjūčio 10 d. - 400 Eur bei 180 Eur už vasaros stovyklą; 2016 m. rugsėjo 13 d. - 500 Eur; 2016 m. spalio 17 d. - 500 Eur. Be to, byloje nustatyta, jog atsakovas kiekvieną mėnesį moka gyvybės draudimo įmokas už vaikus. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą, atmestinas.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo D. K. bendravimo su vaikais tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje.

Institucija, teikianti byloje išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad, ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaikų interesams.

Iš esmės ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra, šalių prašoma bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams ir leidžia skyrium nuo vaikų gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Teismas vertina, jog patenkinus atsakovo reikalavimą leisti jam su vaikais matytis ir bendrauti darbo dienomis, būtų išbalansuotas vaikų gyvenimo stabilumas - vaikai gali jaustis, lyg neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos, gali būti neigiamai paveikta vaikų psichologinė būsena, kas neabejotinai neigiamai atsilieptų vaikų ugdymo procesui.

Esant šioms aplinkybėms, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka: tėvas turi teisę praleisti su vaikais iki pusės jų mokyklinių atostogų, iš anksto suderinus grafiką su vaikų mama; vaikų gimtadienius (birželio 28, rugsėjo 14) - tikrą gimimo dieną, vaikai praleidžia rotacijos principu: poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai išvyksta į poilsines ar kt. keliones; valstybės šventes ir nedarbo dienas vaikai praleidžia su tėvais rotacijos principu; - Lietuvos Valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais-su mama; - Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais- su tėvu; - Velykos (balandžio l – 2 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Tarptautinė darbo diena (gegužės l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Joninės (birželio 24 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (liepos 6 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Žolinės (rugpjūčio 15 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais- su mama; - Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais- su tėvu; - Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: poriniais - metais su tėvu, neporiniais metais- su mama; - Naujieji metai (gruodžio 31 d. - sausio l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais- su tėvu; tėvas turi teisę pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį (porinę savaitę) nuo penktadienio 17 val., vaikus parveždamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 19 val. sekmadienį, visus pakeitimus grafike iš anksto suderinus su vaikų mama. Jeigu valstybinių ir nedarbo dienų tėvų bendravimo su vaikais grafikas sutampa su bendravimo grafiku, kai vaikai savaitgaliais būna su vienu iš tėvų, pirmenybė yra suteikiama tam vaikų tėvui, kuriam pagal anksčiau nurodytą bendravimo tvarką, tenka bendravimo tvarka savaitgalio dienomis eilė, išskyrus Šv. Kūčias ir Kalėdas, bei Naujuosius Metus; tėvas turi teisę praleisti su vaikais savo atostogas, suderinus su vaikų mama mažiausiai prieš mėnesį bei tuo atveju, kai vaikų suplanuotos atostogos, išvykos ir renginiai su mama nesikerta, bei netrikdo vaikų mokymosi proceso mokykloje.

Dėl turto padalijimo

Byloje ieškovė prašo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodydama, jog nors nurodytas nekilnojamasis turtas yra įregistruotas atsakovo vardu, tačiau jis yra įgytas bendromis santuokoje įgytomis lėšomis. Atsakovas priešingai – byloje įrodinėja, jog butas yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi buto pirkimo sutartis yra sudaryta prieš sudarant santuoką ir atsakovas pardavėjams sumokėjo 1520,51 Eur iš karto prieš pasirašant buto pirkimo sutartį; be to, pažymi, kad ieškovė savo pajamų nenaudojo nei būsto kreditui dengti, nei komunaliniams mokesčiams už būstą sumokėti – visas įmokas kreditoriui AB SEB bankui už atsakovas mokėjo iš jam priklausančių banko sąskaitų, t.y. iš savo asmeninių lėšų.

Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1dalį, reikia nustatyti šiame straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo iki santuokos su ieškove. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad šiai ginčo situacijai taikytinas CK 3.90 straipsnis, kurio pagrindu iki santuokos įgytą turtą būtų galima pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį 2003 m. lapkričio 28 d. t. y. iki santuokos su ieškove (2005 m. kovo 5 d.), sudarė atsakovas, jis dalį buto kainos – 1520,51 Eur – sumokėjo sutarties sudarymo metu ir tai buvo atsakovo asmeninės lėšos. Kita buto kainos dalis – 28 889,60 Eur – buvo sumokėta gavus iš AB SEB banko kreditą, ir ši suma buvo grąžinta bankui iki 2012 m. gegužės 28 d., t. y. santuokos metu. Remiantis byloje nustatytais faktais, t. y. kad 28 889,60 Eur bankui buvo grąžinti santuokos metu iš santuokinių lėšų, spręstina, kad ginčo butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.90 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovas byloje įrodė, kad dalis buto kainos, t.y. 1520,51 Eur buvo sumokėta iš jo lėšų, įgytų prieš santuokos sudarymą su ieškove, tačiau neįrodė, kad likusi suma, t.y. 28 889,49 Eur AB SEB bankui buvo grąžinta iš jo asmeninių lėšų (CPK 178 straipsnis).

Apibendrinus konstatuotina, kad santuokos metu šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris turi būti padalytas po santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo dalinant butą nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą padalinti tokiu būdu: butą, esantį(duomenys neskelbtini) , natūra priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisti 16 666 Eur kompensaciją (lygią 1/3 daliai buto vertės), kompensacijos išmokėjimą išdėstant trejų metų laikotarpiui. Ieškovė prašo tokiu būdu padalinti butą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.

Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011).

Teismas, nustatęs, jog butas yra įgytas santuokos metu, t.y. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei tai, jog šalių gaunamos pajamos bei materialinė padėtis iš esmės yra panaši, sprendžia, jog byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ginčo butas šalims dalytinas lygiomis dalimis. Teismas pažymi, jog vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Taigi atmestinas ieškovės reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas šiuo metu gyvena ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šį butą išlaiko, moka buto komunalinius mokesčius nuo 2015 metų, o ieškovė gyvena pas kitą vyrą, ji pati pasirinko savo ir vaikų gyvenamąją vietą, nurodė, kad lėšų kompensuoti atsakovui už jam tenkančią buto dalį neturi, o gyventi kartu viename bute po santuokos nutraukimo būtų neįmanoma, todėl remiantis Kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog tikslinga būtų ginčo būtą priteisti atsakovui. Atsakovui priteisus butą, ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija, lygi pusei buto vertės, t.y. 25 000 Eur. Kadangi byloje konstatuota, jog atsakovas, sudarydamas ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, 1520,51 Eur sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, įgytų prieš santuokos sudarymą su ieškove, padalijus šį butą lygiomis dalimis, ši suma yra priteistina iš ieškovės atsakovui. Taigi apibendrinus tai, kas išdėstyta ir įskaičius nurodytas sumas, atsakovui priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteistina 23 479,49 Eur kompensacija (25000 Eur kompensacija, lygi pusei buto vertės bei iš jos atėmus atsakovo asmeninės lėšas - 1520,51 Eur) už atsakovui tenkantį butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini) .

Ieškovė pareiškė reikalavimą po santuokos nutraukimo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra priteisti ieškovei, atsakovui netaikant kompensacijos. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka. Tarp šalių nesant ginčo dėl nurodytos transporto priemonės, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisia transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokoje įgytos transporto priemonės KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių ginčo taip pat nėra - abi šalys sutaria, kad nurodyta transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise būtų priteista atsakovui, ieškovei nepriteisiant piniginės kompensacijos. Todėl jų prašymas tenkintinas.

Dėl prievolių padalijimo

Šalys pateikė duomenis apie kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad šią prievolę po santuokos nutraukimo vykdytų atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolė, kylanti iš 2015 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Kreditoriaus AB SEB bankas atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolė bankui būtų vykdoma tik iš asmeninio atsakovo turto ir pajamų, nurodydamas, jog sutuoktiniai po santuokos nutraukimo turi prievolę vykdyti solidariai.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Civilinio kodekso 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 28 d. atsakovas ir AB SEB bankas sudarė vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito paraiškoje nurodyti abu sutuoktiniai, lizingo sutartyje nurodyta, jog kredito paskirtis – lengvojo automobilio KIA CARENS pirkimui. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kredito sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, šeimos poreikiams tenkinti, t.y. automobilio įsigijimui. Todėl prievolė AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 28 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), pripažintina solidaria šalių prievole. Šalys tarpusavyje susitaria, jog atsakovas lieka atsakingas ir vykdo įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) asmeniškai. Atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus kreditoriui, atsakovas įsipareigoja ieškovei po atitinkamos sumos sumokėjimo kreditoriui, atlyginti jos kreditoriui sumokėtas sumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 96 straipsnis).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos sekančiai – ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovė, pateikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (647 Eur), pateikiant ieškinį ir patikslintą ieškinį, ieškovė 2016 m. lapkričio 8 d. teismo nutartimi buvo atleista. Už ieškinį turėjo būti sumokėta 747 Eur. Patenkinus patikslinto ieškinio 71 proc. reikalavimų, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo turėtų būti priteista 530,37 Eur (747 Eur x 71 %) žyminio mokesčio, tačiau ieškovei sumokėjus 100 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 430,37 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti – 1000 Eur. Patikslintą ieškinį patenkinus 71 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 710 Eur.

Atsakovas, pateikiant priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsakovui atsisakius priešieškinio ir teismui atsisakymą priėmus bei bylą šioje dalyje nutraukus, esant atsakovo prašymui, yra pagrindas atsakovui grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio, t.y. 53,25 Eur, sumokėto 2017 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2228, AB ,,Swedbank” (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas pateikė įrodymus apie išlaidas, teisinei pagalbai apmokėti – iš viso 1600 Eur. Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinus 71 proc., iš ieškovės atsakovui priteistina 464 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui.

Įskaičius priteistas sumas tarpusavyje, iš atsakovo ieškovei priteistina 246 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti atsakovo D. K. (D. K.) atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-114-512/2018 šioje dalyje (dėl priešieškinio) nutraukti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti, dėl ieškovės M. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – ,,K.”, ,,K.”.

Nepilnamečių vaikų V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur, kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. lapkričio 7 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti M. K..

Nustatyti atsakovo D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini): tėvas turi teisę praleisti su vaikais iki pusės jų mokyklinių atostogų, iš anksto suderinus grafiką su vaikų mama; vaikų gimtadienius (birželio 28 d., rugsėjo 14 d.) - tikrą gimimo dieną, vaikai praleidžia rotacijos principu: poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai išvyksta į poilsines ar kt. keliones; valstybės šventes ir nedarbo dienas vaikai praleidžia su tėvais rotacijos principu; - Lietuvos Valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Velykos (balandžio l – 2 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Tarptautinė darbo diena (gegužės l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Joninės (birželio 24d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (liepos 6 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Žolinės (rugpjūčio 15 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais- su mama; - Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais- su tėvu; - Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: poriniais - metais su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Naujieji metai (gruodžio 31 d. - sausio l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; tėvas turi teisę pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį (porinę savaitę) nuo penktadienio 17 val., vaikus parveždamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 19 val. sekmadienį, visus pakeitimus grafike iš anksto suderinus su vaikų mama. Jeigu valstybinių ir nedarbo dienų tėvų bendravimo su vaikais grafikas sutampa su bendravimo grafiku, kai vaikai savaitgaliais būna su vienu iš tėvų, pirmenybė yra suteikiama tam vaikų tėvui, kuriam pagal anksčiau nurodytą bendravimo tvarką, tenka bendravimo tvarka savaitgalio dienomis eilė, išskyrus Šv. Kūčias ir Kalėdas, bei Naujuosius Metus; tėvas turi teisę praleisti su vaikais savo atostogas, suderinus su vaikų mama mažiausiai prieš mėnesį bei tuo atveju, kai vaikų suplanuotos atostogos, išvykos ir renginiai su mama nesikerta, bei netrikdo vaikų mokymosi proceso mokykloje.

Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), 23 479,49 Eur piniginę kompensaciją ieškovei M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už atsakovui tenkantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, M. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Transporto priemonę KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini).

Prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), prievole. Šalys tarpusavyje susitaria, jog atsakovas lieka atsakingas ir vykdo įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniškai. Atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus kreditoriui, atsakovas įsipareigoja ieškovei po atitinkamos sumos sumokėjimo kreditoriui, atlyginti jos kreditoriui sumokėtas sumas.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), 246 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei M. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), 430,37 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Grąžinti atsakovui D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), 75 proc., t.y. 53,25 Eur, žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2228, AB ,,Swedbank”.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.